28.4.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/3


Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančią Direktyvą 2000/60/EB

COM(2006) 397 final — 2006/0129 (COD)

(2007/C 97/02)

Taryba, vadovaudamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsniu, 2006 m. rugsėjo 15 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičiančią Direktyvą 2000/60/EB.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2007 m. sausio 25 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Stéphane Buffetaut.

433-ioje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2007 m. vasario 15-16 d. (2007 m. vasario 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 188 nariams balsavus už, 1 — prieš ir 9 susilaikius.

1.   Kodėl reikalinga aplinkos kokybės standartų direktyva

1.1

Iš esmės siūloma priimti antrinę direktyvą atsižvelgiant į Vandens pagrindų direktyvą (2000/60/EB). Pagrindų direktyvoje buvo apibrėžta kovos su chemine vandens tarša strategija. Iš tikrųjų, dėl šios taršos gali suirti vandenų ekosistemos ir nelikti biologinės įvairovės ir buveinių. Be to, teršalai gali kauptis maisto grandinėje, o žmonės vandenyje esančių teršalų poveikį gali patirti ne tik vartodami žuvį arba kitus vandens produktus ir gerdami vandenį, bet ir sportuodami ar pramogaudami.

1.2

Reikėtų pabrėžti ir tai, kad, uždraudus teršalus norminiais aktais, jie dar ilgai gali išlikti aplinkoje, jie gali būti pernešami dideliu atstumu ir daryti poveikį vietovėms, kurioms iš pradžių lyg ir negrėsė tarša.

1.3

Pažymėtina, kad šių teršalų šaltiniai yra labai įvairūs: namų ūkio veikla, žemės ūkis, deginimas, pramonė ir pan.

1.4

Pirmajame etape Komisija pateikė 33 medžiagų, laikomų prioritetine problema visoje Bendrijoje, sąrašą (Sprendimas 2455/2001/EB). Teikiamu direktyvos pasiūlymu siekiama užtikrinti „aukšto lygio apsaugą “nuo rizikos, kurią šios 33 prioritetinės medžiagos ir kai kurie kiti teršalai kelia vandenyje arba per jį.

1.5

Šiuo tikslu direktyvos projekte nustatomi aplinkos kokybės standartai. Jame nurodyta, kad nemažai išmetamųjų teršalų kontrolės procedūrų, būtinų šiems standartams pasiekti, jau buvo patvirtintos įvairiais pastarųjų metų Bendrijos teisės aktais.

1.6

Pasiūlyme taip pat numatyta panaikinti kai kurias galiojančias antrines direktyvas, visų pirma todėl, kad mokslo ir technikos srityje padaryta pažanga, be to, esama teršalų, kurie iki šiol nebuvo reglamentuojami.

2.   Aplinkos kokybės standartų nustatymo metodas

2.1

Komisija siūlo ir tarpusavyje susieja du vertinimo kriterijus:

metinis vidurkis;

didžiausia leistina koncentracija.

2.2

Taigi, aplinkos kokybės standartas apibrėžiamas ne tik atsižvelgiant į didžiausią leistiną koncentraciją siekiant išvengti rimtų negrįžtamų, per trumpą laiką dėl stiprios taršos atsiradusių padarinių ekosistemoms, bet ir į metinį vidurkį, kuriuo siekiama išvengti negrįžtamų ilgalaikių padarinių, atsirandančių dėl nuolatinės nestiprios taršos.

2.3

Komisija siūlo, kad daugumos medžiagų standartai būtų taikomi paviršiniame vandenyje esantiems teršalams. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurių medžiagų, kurios gali kauptis maisto grandinėje, atžvilgiu, AKS vertės, nustatomos tik paviršiniam vandeniui, gali būti nepakankamos, kad būtų išvengta netiesioginio poveikio ir antrinio apsinuodijimo. Todėl siūlo, kad trijų iš šių medžiagų (heksachlorbenzeno, heksachlorbutadieno ir gyvsidabrio) aplinkos kokybės standartus biotai nustatytų valstybės narės.

3.   Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimas

3.1

Komisija siūlo, kad aplinkos kokybės standartai vandens politikos srityje turi būti nustatomi Bendrijos lygiu, kad visų valstybių narių aplinkos apsaugos lygis būtų vienodas ir visiems ūkio subjektams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Apskritai Komisija mano, kad dabartinės išmetamųjų teršalų kontrolės priemonės turėtų būti tinkamos, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti kokybės standartus. Jeigu prireiktų papildomų priemonių, valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė atitinkamas kontrolės priemones įrašyti į priemonių programas, kurios turi būti parengtos atskirai kiekvienam upės baseinui atsižvelgiant į Pagrindų direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnį.

4.   Siūlomos priemonės

4.1

Direktyvos esmė:

aplinkos kokybės standartų nustatymas įvedant pereinamąją viršijimo zoną;

išmetamųjų teršalų, išleidimo ir nuotėkių sąrašo sudarymas siekiant patikrinti, ar siekiama sumažinimo tikslų;

kai kurių galiojančių antrinių direktyvų panaikinimas;

prioritetinių pavojingų medžiagų iš 14 svarstomų medžiagų nustatymas atsižvelgiant į Sprendimą 2455/2001/EB.

5.   Bendrosios pastabos

5.1

Komitetas, be abejonės, pritaria tikslui neleisti teršti vandens pavojingomis medžiagomis, galinčiomis sukelti didelį pavojų ir negrįžtamų padarinių.

5.2

EESRK mano, kad svarbu, jog Komisija ir toliau turėtų tvirtą ir moksliškai pagrįstą kompetenciją greitai nustatyti visas medžiagas, galinčias sukelti žalingą paviršinių vandenų taršą, ir parengti riziką ribojančius kokybės standartus didžiausiems tokių medžiagų kiekiams atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis nustatyti. EESRK atkreipia dėmesį į šiame pasiūlyme nurodytą pradinį prioritetinių medžiagų ir standartų sąrašą ir jam pritaria. Jis siūlo numatyti tvarką, pagal kurią būtų skaidriai atliekamas išsamus mokslinis metinis vertinimas siekiant nustatyti, ar turėtų būti į sąrašą įrašytos kokios nors naujos medžiagos ir ar kokioms nors medžiagoms turėtų būti taikoma nauja didžiausia leistina koncentracija. Pirmiausia turėtų būti ištirtos kitos medžiagos, nustatytos prioritetiniame sąraše pagal OSPAR ar kitus susijusius tarptautinius susitarimus.

5.3

EESRK sunerimęs, kad dar nenustatyti galutiniai švino, nikelio ir jų junginių kokybės standartai. Darbui šioje srityje turėtų būti teikiama pirmenybė ir nustatyta atitinkama koncentracija, kad ją, jei įmanoma, laiku būtų galima įrašyti į šią direktyvą prieš baigiant rengti jos galutinę redakciją.

5.4

Galutinis vandens kokybės pagerinimo tikslas — apsaugoti biotą ir maisto grandinę, įskaitant žmones. Jeigu būtų įmanoma patikimai, nuosekliai ir veiksmingai nustatyti visų teršalų koncentraciją biotoje, iš esmės būtų geriau nustatyti standartus ir taip stebėti. Tačiau apskritai vis dar sunku tai padaryti ir šiuo metu daugumai prioritetinių medžiagų labiau taikytina ir patikimesnė yra didžiausios paviršiniame vandenyje leistinos koncentracijos nustatymo tvarka. (Pasiūlymas, kad atitikties stebėsena turi remtis metine vidutine didžiausia leistina koncentracija, yra realistiškas, gerai parengtas ir visiškai pateisinamas).

5.5

Tačiau yra keletas toksiškų medžiagų, kurios turi tendenciją kauptis maisto grandinėje. Tik paviršinio vandens standarto dar nepakanka tinkamai apsaugai nuo toksiško šių medžiagų poveikio užtikrinti. Pageidautina nustatyti šių medžiagų standartą, pagrįstą leistina didžiausia medžiagos koncentracija žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitos biotos audiniuose, kaip siūlo Komisija. Šios medžiagos apima heksachlorbenzeną, heksachlorbutadieną ir metilo gyvsidabrį. Kitos medžiagos gali būti nustatytos ateityje. Vis dar nėra iki galo sutarta dėl standartų nustatymo metodų pagal šią tvarką, todėl Komisija tik siūlo leisti valstybėms narėms nustatyti tokius standartus trims kol kas aiškiai nurodytoms medžiagoms.

5.6

Turint tik tiek žinių, reikia su tokia nuostata sutikti. Nepaisant to, EESRK ragina Komisiją ir toliau remti papildomus kai kurių toksinių medžiagų bioakumuliacijos reiškinio mokslinius tyrimus ir pasirengti plačiau taikyti biotoje esančių toksinių medžiagų didžiausios koncentracijos standartus, kai tik mokslo rezultatai ir stebėsenos metodai taps patikimesi. Šiuo metu stebėsena taip pat turėtų užtikrinti, kad nuosėdų ir biotos taršos lygis faktiškai nedidėtų.

5.7

Teigiamai vertintinas ketinimas sudaryti išleidimo, išmetimo ir nuotėkių, atsiradusių dėl žmogaus veiklos, sąrašą, kuriuo siekiama nustatyti, ar laikomasi taršos sumažinimo arba nutraukimo tikslų. Išsamų gamtinių teršalų sąrašą sudaryti būtų sunku. Vis dėlto tam tikrais atvejais būtų naudinga nustatyti ryšį tarp gamtinės taršos ir taršos, atsiradusios dėl žmogaus veiklos.

5.8

Sudarant šį sąrašą reikėtų siekti nuoseklumo ir nedubliuoti kitų galiojančių paviršinių vandenų apsaugos dokumentų.

5.9

Pereinamųjų viršijimo zonų klausimas vertinamas realiai, tačiau šio vertinimo negalima laikyti pakankamu. Galiausiai atrodo, jog bus sudėtinga užtikrinti, kad nekils pavojus likusių vandens telkinių aplinkos kokybei. Jei pereinamųjų zonų sąvoka bus įvesta, reikės sukurti aiškią metodiką, kuria remiantis bus nustatomos tokios zonos ir taršos matavimo taškų padėtis.

5.10

EESRK nuomonėje bei Direktyvoje kiek įmanoma turėtų būti atsižvelgiama ir daroma įtaka toms valstybėms, kurios nėra ES nares, tačiau kurių teritorijoje yra upių ištakos (Baltarusija, Rusija, Ukraina; upės: Nemunas, Neris, Daugava ir kitos) ir ežerų krantai. Nemuną taip pat teršia Kaliningrado anklavas. Jeigu už ES teritorijos esančios valstybės nesaugos vandens, kai kurių ES valstybių nacionalinės pastangos gali būti bergždžios, ir 2015 metų užduotys nebus įvykdytos. Šį aspektą reikėtų įtraukti į EESRK nuomonę.

6.   Konkrečios pastabos

6.1

Tvarkaraštis. Direktyvos pasiūlymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad iki 2025 m. turi būti nutrauktas išmetimas arba iš rinkos turi būti pašalintos prioritetinės pavojingos medžiagos. Tačiau aplinkos kokybės tikslai turi būti pasiekti iki 2015 m. įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą. Kai kuriais atvejais įgyvendinti tikslus iki nurodytos datos gali būti sunku, tuo labiau, kad šią antrinę direktyvą vėluojama priimti. Vis dėlto, valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad pasiektų šį tikslą, turint omenyje tai, kad tam tikrais atvejais, bus galima pasinaudoti laikinomis atleidimo priemonėmis.

6.2   Valstybių narių vaidmuo

Teigiamai vertintina tai, kad reikalingas papildomas priemones priimti nuspręsta pavesti valstybėms narėms, kadangi dažniausiai šios priemonės yra susijusios su konkretaus regiono ar vietovės padėtimi. Vis dėlto šį lankstų požiūrį derėtų taikyti kartu su sistema, pagal kurią būtų teikiama patikima grįžtamoji informacija, kaip Komisija rekomenduoja savo komunikato 4 veiksme (1).

6.2.1

Nepaisant to, Komisijos komunikatas (3 punktas) skamba gana optimistiškai, kai jame vertinamos teisinės priemonės, kuriomis valstybės narės gali pasinaudoti įgyvendindamos Vandens pagrindų direktyvos tikslus, susijusius su prioritetinėmis medžiagomis, ypač kai kurie reikšmingi taršos šaltiniai nėra tinkamai reglamentuojami, pavyzdžiui, pasklidieji, kuriuos sukelia namų ūkio produktai arba paslaugų sektoriaus veikla, nors jiems reglamentuoti reikėtų naujų direktyvų dėl produktų ir štai dėl kokių dviejų priežasčių:

6.2.2

Šiomis aplinkybėmis sunku įsivaizduoti, kad valstybės narės galėtų priimti naujas nuostatas, kurios nebūtinai būtų nuoseklios, ypač jei numatoma šias nuostatas įtraukti į naujus europinius teisės aktus.

6.3   Geriamojo vandens išteklių apsauga

6.3.1

Priėmus siūlomą direktyvą, bus panaikinta Direktyva 75/440/EB dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti, kokybės valstybėse narėse reikalavimų. Keičiant teisės aktus, reikėtų užtikrinti, kad naujoji direktyva neprieštarautų direktyvai dėl žmonėms vartoti skirto vandens (2).

6.4   Stebėsena

6.4.1

Siekiant pažangos įgyvendinant Direktyvos tikslus ir norint visoje Europoje užtikrinti vienodas sąlygas, reikės nustatyti darnesnius ir patikimesnius stebėsenos standartus. EESRK laukia naujų pasiūlymų dėl Informacijos apie vandenį teikimo sistemos, kurie netrukus turėtų būti pateikti, ir tikisi, kad jie bus naudingi prižiūrint, kaip įgyvendinama Direktyva dėl prioritetinių medžiagų.

7.   Direktyvos dėl aplinkos kokybės vandens politikos srityje ir REACH reglamento darna

7.1

Būtina užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos derėtų su REACH reglamentu, net jei Komisija iš esmės tikėjosi, kad derybos dėl REACH, taigi, ir jo įgyvendinimas bus sėkmingi. Nustatant aplinkos kokybės standartus vandens politikos srityje reikia atsižvelgti į tai, kad į rinką bus pateikiamos naujos cheminės medžiagos.

8.   Išvada

8.1

Komitetas pritaria pasiūlytam prioritetinių medžiagų sąrašui ir su jomis susijusiems standartams. Tačiau jis siūlo imtis veiksmų ir sąrašą papildyti trūkstamais švino ir nikelio standartais bei numatyti griežtą reguliarios sąrašo ir standartų peržiūros procedūrą, kad prireikus jį būtų galima greitai ir veiksmingai pakoreguoti.

8.2

EESRK pritaria bendrai direktyvos pasiūlymo esmei.

8.3

Aplinkos kokybės tikslus įgyvendinti iki 2015 m. bus nelengva. Tačiau EESRK primygtinai reikalauja, kad valstybės narės dėtų visas pastangas šiems tikslams pasiekti.

8.4

Komiteto įsitikinimu, įgyvendinant šią direktyvą ir vykdant joje numatytus tikslus, daug dėmesio reikėtų skirti informacinių pranešimų ir valstybių narių veiksmų kontrolės sistemai. Jis pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti Europos vandens informacijos sistemą (angl. Water Information System for Europe (WISE).

8.5

Komitetas rekomenduoja stebėti, kad naujasis pasiūlymas derėtų su šiuo metu galiojančiais dokumentais, ir priimti reikiamus europinius teisės aktus, reglamentuojančius tam tikrus taršos šaltinius, kurie nėra įtraukti į galiojančius teisės aktus (pavyzdžiui, pasklidžiuosius, atsirandančius dėl namų ūkio produktų).

2007 m. sausio 15 d., Briuselis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Dimitris DIMITRIADIS


(1)  COM(2006) 398 final.

(2)  Direktyva 98/83/EB.