BENDRIJOS VALSTYBĖS PAGALBOS MOKSLINIAMS TYRIMAMS, TAIKOMAJAI VEIKLAI IR NAUJOVIŲ DIEGIMUI SISTEMA

(2006/C 323/01)

1.   ĮVADAS

1.1.   Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui tikslai

Mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo (toliau – MTTV ir naujovių diegimas) skatinimas yra visuotinai svarbus tikslas. EB sutarties 163 straipsnyje teigiama, kad „Bendrijos tikslas – stiprinti Bendrijos pramonės mokslinį bei technologinį pagrindą ir skatinti pramonę tapti konkurencingesnę tarptautiniu mastu, kartu remiant visus mokslinius tyrimus, jei manoma, kad jie reikalingi...“. EB sutarties 164–173 straipsniuose apibrėžiama šioje srityje vykdytina veikla ir daugiametės bendrosios programos taikymo sritis bei įgyvendinimo tvarka.

2002 m. kovo mėn. susitikime Barselonoje Europos Vadovų Taryba užsibrėžė aiškų tikslą ateityje didinti išlaidas moksliniams tyrimams. Buvo susitarta didinti bendras Sąjungos išlaidas moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai (toliau – MTTV) ir naujovių diegimui, kad iki 2010 m. būtų galima pasiekti užsibrėžtą 3 % bendrojo vidaus produkto tikslą. Toliau buvo patikslinta, kad du trečdaliai šių naujų investicijų turėtų būti privataus sektoriaus indėlis. Kad šio tikslo būtų pasiekta, investicijos į mokslinius tyrimus turi augti vidutiniškai po 8 % per metus, valstybės išlaidoms augant 6 % per metus (1), o privataus sektoriaus investicijoms – 9 % per metus (2).

Teikiama valstybės pagalba siekiama padidinti ekonomikos veiksmingumą (3) ir taip prisidėti prie tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo. Todėl valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei galima tikėtis, kad tokia valstybės pagalba padės toliau plėtoti MTTV ir naujovių diegimą, ir manoma, kad konkurencijos iškraipymai neprieštarauja bendriesiems interesams, kuriuos Komisija šioje sistemoje prilygina ekonominiam veiksmingumui. Šia sistema siekiama užtikrinti galimybę pasiekti šį tikslą ir ypač padėti valstybėms narėms tikslingiau nukreipti pagalbą susijusiam rinkos nepakankamumui įveikti (4).

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad valstybės pagalbą teikti draudžiama. Tačiau tam tikrais atvejais tokia pagalba gali būti suderinama su bendrąja rinka, kaip numatyta Sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali būti pateisinama visų pirma remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b ir c punktais. Šioje sistemoje Komisija nustato taisykles, kuriomis remdamasi ji vertina pagalbą, apie kurią jai pranešama, naudodamasi savo įgaliojimais bei didindama savo sprendimų priėmimo proceso teisinį tikrumą bei skaidrumą.

1.2.   Valstybės pagalbos politika, MTTV ir naujovių diegimas

Vertinant pagal Lisabonos strategiją, dabartinis MTTV ir naujovių diegimo lygis negali būti laikomas optimaliu Bendrijos ekonomikai. Tai reiškia, kad MTTV ir naujovių diegimo veiklos augimas užtikrintų spartesnį augimo procesą Bendrijoje. Komisijos nuomone, norint pasiekti šį tikslą, būtina atnaujinti ir patobulinti šiuo metu galiojančias valstybės pagalbos MTTV taisykles.

Pirma, šioje sistemoje Komisija išplečia dabartinę valstybės pagalbos teikimo MTTV sritį, įtraukdama į ją paramą naujovių diegimui. Naujovių diegimas yra susijęs su procesu, kuriame žinios ir technologijos susiejamos su rinkos galimybių panaudojimu naujiems arba patobulintiems produktams, paslaugoms ir verslo procesams, palyginti su esamais bendrojoje rinkoje, ir yra siejamas su tam tikra rizika. Tačiau taikydama valstybės pagalbos taisykles Komisija mano, kad valstybės pagalba naujovių diegimui gali būti leidžiama remiantis ne abstrakčia naujovių diegimo apibrėžtimi, bet tik atsižvelgiant į tai, kiek naujovių diegimas yra susijęs su konkrečia veikla, kuria tiesiogiai kovojama su naujoves įgyvendinti trukdančiu rinkos nepakankamumu ir dėl kurios iš valstybės pagalbos gauta nauda gali viršyti galimą žalą konkurencijai ir prekybai.

Antra, Komisija siekia remti geresnį valstybės pagalbos MTTV ir naujovių diegimui administravimą. Ji ketina praplėsti bendrųjų išimčių taikymo MTTV sritį, nes šiuo metu bendroji išimtis taikoma tik mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) (5). Būsimasis bendrasis bendrosios išimties reglamentas (toliau – BIR) bus taikomas mažiau problemiškoms pagalbos priemonėms. Ši sistema bus toliau taikoma visoms priemonėms, apie kurias buvo pranešta Komisijai, nesvarbu, ar dėl to, kad tokiai priemonei netaikomas BIR, ar dėl BIR numatytos pareigos pranešti apie pagalbą atskirai, ar dėl to, kad valstybė narė nusprendžia pranešti apie pagalbos priemonę, kuriai iš principo pagal BIR galėtų būti taikoma išimtis, taip pat vertinant pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta.

Trečia, siekiant didesnio Komisijos atliekamo vertinimo sutelktumo, šios sistemos taikymo srityje esančioms priemonėms taikomos ne tik konkrečios pagalbos priemonės suderinamumo taisyklės (žr. 5 skyrių toliau), tačiau taip pat dėl didesnės su kai kuriomis pagalbos priemonėmis susijusios konkurencijos ir prekybos iškraipymo rizikos atliekant išsamų vertinimą taikomi papildomi elementai, susiję su skatinamuoju poveikiu ir pagalbos reikalingumu (žr. 6 skyrių žemiau), ir papildoma metodika (žr. 7 skyrių toliau).

Tokiomis aplinkybėmis Komisija pabrėžia, kad konkurencingose rinkose turėtų iš esmės susidaryti galimybės gauti pačius geriausius rezultatus MTTV ir naujovių diegimo srityje. Tačiau taip atsitinka ne visada, ir tokiu atveju vyriausybės įsikišimas gali padėti pasiekti geresnių rezultatų. Įmonės daugiau investuos į mokslinius tyrimus tik tada, jei iš to galės gauti konkrečios komercinės naudos ir žinos apie tokią galimybę. MTTV ir naujovių diegimo lygis gali būti neaukštas dėl daugelio priežasčių: iš dalies dėl struktūrinių kliūčių, iš dalies dėl rinkos nepakankamumo. Struktūrines kliūtis geriausia šalinti struktūrinėmis priemonėmis (6), o valstybės pagalba gali atlikti rinkos nepakankamumą atsveriančios priemonės vaidmenį. Be to, remiantis empirine patirtimi galima teigti, kad norint, jog valstybės pagalba būtų veiksminga, ją teikiant turi būti sukurtos palankios sisteminės sąlygos, pvz., atitinkama intelektinės nuosavybės teisių sistema ir konkurencinga aplinka, kurioje veikia moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui palankūs teisės aktai ir paramą teikiančios finansų rinkos.

Tačiau valstybės pagalba taip pat iškraipo konkurenciją, o stipri konkurencija yra lemiamas investicijų į MTTV ir naujovių diegimą skatinimo pačioje rinkoje veiksnys. Todėl, siekiant riboti rinkos iškraipymus, būtina labai apdairiai planuoti valstybės pagalbos priemones. Antraip valstybės pagalba gali duoti priešingų rezultatų – sumažinti bendrą MTTV ir naujovių diegimo lygį bei sulėtinti ekonomikos augimą.

Pagrindinė su MTTV ir naujovių diegimo pagalbos teikimu įmonėms susijusi problema yra tai, kad dinamiškos konkuruojančių įmonių paskatos yra iškreiptos ir tikriausiai prislopintos. Gavusios pagalbą įmonės padėtis rinkoje dažniausiai sustiprėja, o kitų įmonių investicijų grąža sumažėja. Kai tokia grąža labai sumažėja, konkuruojančios įmonės gali sumažinti investicijas į MTTV ir naujovių diegimo veiklą. Be to, jeigu pagalbos gavėjas dėl šios pagalbos privalo apriboti savo biudžetą, jo paskatos įgyvendinti naujoves taip pat gali susilpnėti. Be to, tokia pagalba galima paremti neefektyviai veikiančias įmones arba leisti pagalbos gavėjui intensyviau vykdyti išskyrimo praktiką arba įgyti galios rinkoje.

1.3.   Pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui pusiausvyros tyrimas

1.3.1.   Valstybės pagalbos veiksmų planas: mažesnė ir kryptingesnė pagalba, pagalbos vertinimo pusiausvyros tyrimas

Valstybės pagalbos veiksmų plane (7) Komisija pareiškė, kad „siekdama kiek įmanoma labiau prisidėti prie atnaujintos Lisabonos strategijos augimo ir darbo vietų kūrimo, Komisija prireikus stiprins valstybės pagalbos įvertinimo ekonominį metodą. Ekonominis metodas – priemonė, padedanti labiau sutelkti ir tikslingiau taikyti valstybės pagalbą įgyvendinant atnaujintos Lisabonos strategijos tikslus.“

Vertindama, ar valstybės pagalbos priemonė gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, Komisija lygina teigiamą ekonominį valstybės pagalbos poveikį įgyvendinant bendrųjų interesų tikslus ir galimą neigiamą šalutinį poveikį – prekybos ir konkurencijos iškraipymą. Valstybės pagalbos veiksmų plane sukauptos praktikos pagrindu tokiam palyginimui atlikti buvo pasiūlytas formalus metodas, vadinamasis „pusiausvyros tyrimas“ (8). Priimant sprendimą dėl valstybės pagalbos priemonės patvirtinimo, pusiausvyros tyrimas taikomas trimis etapais: pirmaisiais dviem etapais siekiama įvertinti teigiamą valstybės pagalbos poveikį, o trečiajame etape vertinamas neigiamas pagalbos poveikis bei teigiamo ir neigiamo poveikių pusiausvyra:

Šis pusiausvyros tyrimas taikomas rengiant valstybės pagalbos taisykles ir vertinant valstybės pagalbos teikimo atvejus.

Taikant bendrosios išimties reglamentą, valstybės pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei tenkinamos nustatytos sąlygos. Ši nuostata iš esmės taikytina daugumai šioje sistemoje aprašomų atvejų. Tačiau atskirų pagalbos priemonių, kurios dėl didelio pagalbos masto galėtų labiau iškraipyti rinką, teigiamą ir neigiamą poveikius Komisija vertina remdamasi proporcingumo principu.

1.3.2.   Sistemoje numatytas bendrojo intereso tikslas

Šioje sistemoje numatomas bendrojo intereso tikslas – skatinti mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimą. Juo siekiama didinti ekonominį veiksmingumą sprendžiant gerai apibrėžto rinkos nepakankamumo problemas, kurios užkerta kelią Bendrijos ekonomikai pasiekti optimalų MTTV ir naujovių diegimo lygį.

Norint parengti taisykles, kuriomis užtikrinama, kad pagalbos priemonėmis būtų pasiekti šie tikslai, pirmiausia būtina nustatyti MTTV ir naujovių diegimo veiklai trukdantį rinkos nepakankamumą. MTTV ir naujovių diegimas plėtojami įvairiose veiklos srityse, kurios daugumos produktų rinkų atžvilgiu priklauso tiekėjų rinkai ir kurių MTTV bei naujovių diegimo potencialas panaudojamas naujiems arba patobulintiems produktams kurti (9), taip pat plėtojant šiose produktų rinkose vykstančius procesus, taip skatinant ekonomikos augimą. Tačiau, atsižvelgiant į esamus MTTV ir naujovių diegimo pajėgumus, rinkos nepakankamumas gali sukliudyti pasiekti rinkoje geriausių rezultatų ir duoti neigiamų rezultatų dėl šių priežasčių:

1.3.3.   Tinkama priemonė

Labai svarbu atsiminti, kad gali būti ir kitų, geresnių priemonių MTTV ir naujovių diegimui ekonomikoje padidinti, pavyzdžiai, reguliavimas, didesnis universitetų finansavimas, bendros MTTV ir naujovių diegimo veiklai palankios mokesčių priemonės (10). Konkrečioje situacijoje politikos priemonės tinkamumas dažniausiai yra susijęs su pagrindinėmis problemos priežastimis. Norint palengvinti naujiems rinkos dalyviams naudojimąsi MTTV ir naujovių diegimo rezultatais, rinkos kliūčių mažinimas kartais gali būti tinkamesnė priemonė negu valstybės pagalba. Didesnės investicijos į universitetus gali būti tinkamesnė priemonė kvalifikuotų MTTV ir naujovių diegimo srities darbuotojų trūkumo problemai spręsti negu valstybės pagalbos teikimas MTTV ir naujovių diegimo projektams. Todėl valstybės narės turėtų pasirinkti valstybės pagalbą tais atvejais, kai ši priemonė yra tinkama atsižvelgiant į problemos, kurią bandoma išspręsti tokiomis priemonėmis, pobūdį. Tam būtina aiškiai apibrėžti rinkos nepakankamumą, kurį valstybės narės siekia įveikti valstybės pagalbos priemonėmis.

1.3.4.   Pagalbos skatinamasis poveikis ir reikalingumas

MTTV ir naujovių diegimui teikiama valstybės pagalba siekiama, kad jos gavėjo elgesys pasikeistų taip, kad jo MTTV ir naujovių diegimo veiklos lygis išaugtų arba jis galėtų vykdyti veiklą, kurios priešingu atveju vykdyti negalėtų, arba galėtų vykdyti tik labiau ribotu mastu. Komisijos nuomone, dėl valstybės pagalbos MTTV ir naujovių diegimo veikla turėtų išsiplėsti, tapti didesnės apimties, jai turėtų būti skiriamos didesnės investicijos ir ji turėtų būti vykdoma greičiau. Skatinamąjį poveikį galima nustatyti atlikus faktų palyginimo analizę, pagal kurią lyginamas numatomos veiklos lygis su pagalba ir be pagalbos. Valstybės narės turi aiškiai parodyti, kaip ketina užtikrinti skatinamąjį poveikį.

1.3.5.   Pagalbos proporcingumas

Pagalba laikoma proporcinga tik tuo atveju, jei to paties rezultato neįmanoma pasiekti naudojant mažiau iškraipymų sukeliančią pagalbos priemonę. Visų pirma pagalbos suma ir intensyvumas turi būti ribojami iki minimumo, kuris būtinas, kad būtų vykdoma MTTV ir naujovių diegimo veikla.

1.3.6.   Neigiamas pagalbos MTTV ir naujovių diegimui poveikis turi būti ribotas, kad bendras pagalbos poveikis išliktų teigiamas

Galimus konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl valstybės pagalbos MTTV ir naujovių diegimui, galima suskirstyti į tokias grupes:

Didesnių pagalbos sumų neigiamas poveikis dažniausiai yra didesnis; taip pat toks poveikis yra didesnis tada, kai pagalba skiriama veiklai, labai susijusiai su gaminio arba paslaugos komerciniu panaudojimu. Todėl taikomajai veiklai ir naujovių diegimui skiriamos pagalbos intensyvumas dažniausiai turėtų būti mažesnis nei moksliniams tyrimams skiriamos pagalbos. Be to, apibrėžiant reikalavimus atitinkančias sąnaudas svarbu užtikrinti, kad pagalba nebūtų skiriama bendrovės įprastos veiklos išlaidoms padengti. Be to, konkurencijos iškraipymo lygis priklauso nuo pagalbos gavėjo ir atitinkamos rinkos savybių. Į šiuos aspektus bus atsižvelgta atliekant išsamesnį pagalbos teikimo atvejų vertinimą.

1.4.   Pusiausvyros tyrimo vykdymas: teisinės prielaidos ir konkretesnio vertinimo poreikis

Ši sistema bus naudojama vertinant pagalbą MTTV ir naujovių diegimui, apie kurią pranešama Komisijai. Komisijos atitikties vertinimas bus atliekamas remiantis 1 skyriuje nurodytu pusiausvyros tyrimu. Atitinkamai priemonė bus patvirtinta tik tuo atveju, jei įvertinus visus pusiausvyros tyrimo elementus, buvo prieita prie bendros teigiamos išvados. Tačiau Komisijos vertinimas gali skirtis dėl šio vertinimo atlikimo būdo, nes kiekvienu atveju gali skirtis konkurencijai ir prekybai kylanti rizika, kuri siejama su tam tikrais priemonių tipais. Nepažeisdama 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (11). 4 ir 7 straipsnių reikalavimų, Komisija taiko skirtingas teisines prielaidas valstybės pagalbos priemonės, apie kurią buvo pranešta, tipui.

Visų pirma visa pagalba, apie kurią pranešama, bus vertinama pagal 5 skyriaus nuostatas. Šiame skyriuje Komisija nustatė priemones, kurių atveju, jos manymu, a priori valstybės pagalba, teikiama šioms priemonėms, bus skiriama konkrečiam rinkos nepakankamumui, trukdančiam MTTV ir naujovių diegimui, įveikti. Be to, Komisija smulkiau išdėstė tam tikras sąlygas ir parametrus, kurių tikslas – užtikrinti, kad šioms priemonėms skiriama valstybės pagalba iš tiesų turėtų skatinamąjį poveikį, būtų proporcinga ir turėtų ribotą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai. Šiame skyriuje taip pat nurodyti veiklos, kuriai teikiama pagalba, pagalbos intensyvumo ir suderinamumo sąlygų kriterijai. Iš esmės remiantis šia sistema tik priemonės, kurios atitinka 5 skyriuje nurodytus kriterijus, gali būti laikomos suderinamomis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

6 skyriuje Komisija konkrečiau paaiškina, kaip ji vertins pagalbos būtinumą ir skatinamąjį poveikį.

7 skyriuje Komisija konkrečiau išdėsto, kokiais atvejais ir kaip ji atliks išsamų vertinimą.

Tai bus atliekama įvairiais vertinimo lygmenimis, kurie išsamiau aprašomi toliau. Pirmajame lygmenyje, Komisijos manymu, iš esmės pakanka, kad svarstomos priemonės atitiktų 5 skyriuje numatytas sąlygas, jeigu įvykdytos 6 skyriuje nustatytos sąlygos, susijusios su skatinamuoju poveikiu. Visų kitų priemonių atžvilgiu Komisija mano, kad būtinas papildomas nuodugnus nagrinėjimas, nes dėl veiklos, pagalbos sumos arba gavėjo tipo kyla didesnė rizika konkurencijai ir prekybai. Papildomas nuodugnus nagrinėjimas iš esmės bus konkretaus atvejo išsami dalykinė analizė, laikantis nuostatų, nustatytų 6 skyriuje (būtinumas ir skatinamasis poveikis) arba 7 skyriuje (pagalbos, viršijančios ribą, nustatytą šios sistemos 7.1 skirsnyje, vertinimas). Atlikusi šį papildomą nuodugnų nagrinėjimą Komisija gali patvirtinti pagalbą, paskelbti, kad ji yra nesuderinama su bendrąja rinka arba paskelbti, kad ji suderinama su bendrąja rinka su sąlygomis.

Pirma, Komisijos manymu, tam tikrų pagalbos priemonių atveju siekiant užtikrinti suderinamumą pakaks įvykdyti nuostatas, nustatytas 5 ir 6 skyriuose, nes manoma, kad atlikus tokios priemonės pusiausvyros tyrimą rezultatas būtų teigiamas. Ar priemonė patenka į šią kategoriją, priklauso nuo jos gavėjo tipo, veiklos, kuriai teikiama pagalba, ir teikiamos pagalbos sumos. Komisija mano, kad toliau nurodytos priemonės bus laikomos suderinamomis, remiantis 5 ir 6 skyriais, jeigu i) jos atitinka visas 5 skyriuje nurodytas sąlygas ir kriterijus; ir ii) pagalba teikiama tik pateikus prašymą dėl pagalbos nacionalinės valdžios institucijoms:

Pirmiau minėtų priemonių atžvilgiu 6 skyriuje išaiškinama, jog manoma, kad yra skatinamasis poveikis, jei laikomasi pirmiau ii) paminėtos sąlygos.

Antra, pagalbos, apie kurią pranešta ir kuri nesiekia šios sistemos 7.1 skirsnyje nustatytos ribos, atveju papildomo nagrinėjimo metu reikia parodyti skatinamąjį poveikį ir būtinumą, kaip nustatyta 6 skyriuje. Todėl bus skelbiama, kad tokios priemonės yra suderinamos remiantis 5 ir 6 skyriais tik jeigu i) jos atitinka visas 5 skyriuje nustatytas sąlygas ir kriterijus ir ii) buvo pademonstruotas skatinamasis poveikis ir būtinumas, kaip numatyta 6 skyriuje.

Trečia, pagalbos, apie kurią pranešta ir kuri viršija šios sistemos 7.1 skirsnyje nustatytą ribą, atveju papildomo nagrinėjimo metu atliekamas 7 skyriuje numatytas išsamus vertinimas. Todėl bus skelbiama, kad tokios priemonės yra suderinamos remiantis 5, 6 ir 7 skyriais tik, jeigu: i) jos atitinka visas 5 skyriuje nustatytas sąlygas ir kriterijus; ir ii) 7 skyriuje numatyto pusiausvyros tyrimo bendras vertinimas yra teigiamas.

1.5.   Šioje sistemoje numatytų specialių priemonių pagrindimas

Komisija, taikydama šiuos kriterijus MTTV ir naujovių diegimui, išskyrė kelias priemones, kurioms teikiama pagalba tam tikromis konkrečiomis sąlygomis yra laikoma suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

Pagalba projektams, apimantiems fundamentinius ir pramoninius tyrimus bei bandomąją taikomąją veiklą, kuria daugiausia siekiama įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su teigiamu išoriniu poveikiu (žinių skleidimu), įskaitant viešąsias gėrybes. Komisijos nuomone, naudinga palaikyti įvairių rūšių MTTV ir naujovių diegimo veiklą, nepaisant to, kad naujovių diegimas tokioje veikloje gali būti įgyvendinamas interaktyviu, o ne tiesioginiu būdu. Skirtingas pagalbos intensyvumo lygis susijęs su rinkos nepakankamumo mastu ir galimybe vykdyti veiklą komerciniais tikslais. Be to, palyginus su ankstesnėmis šios srities valstybės pagalbos taisyklėmis, tam tikra naujovių diegimo veikla dabar priskiriama bandomajai taikomajai veiklai. Be to, buvo supaprastinta priemokų sistema. Dėl didesnio tikėtino rinkos nepakankamumo poveikio ir išorinio poveikio galima skirti priemokų MVĮ, bendradarbiavimui su MVĮ ar MVĮ tarpusavio bendradarbiavimui, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taip pat viešosioms bei privačioms partnerystėms (įmonių bendradarbiavimui su valstybės mokslinių tyrimų organizacijomis).

Pagalba techninio pagrįstumo analizėms, susijusioms su MTTV ir naujovių diegimo projektais, siekiama įveikti rinkos nepakankamumą, atsiradusį dėl nepakankamos arba neproporcingos informacijos. Manoma, kad tokios analizės yra labiau nutolusios nuo rinkos nei pats projektas, taigi tokiais atvejais gali būti pagrįstas gana didelis pagalbos intensyvumas.

Pagalbos, skirtos padengti MVĮ patirtas sąnaudas, susijusias su pramoninės nuosavybės teisėmis, tikslas – įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su teigiamu išoriniu poveikiu (žinių skleidimu). Tikslas – padidinti MVĮ galimybes pakankamai paskirstyti pajamas, taip labiau skatinant jas imtis MTTV ir naujovių diegimo veiklos.

Pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms buvo numatyta siekiant įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su nepakankama ir asimetrine informacija, kuri yra ypač žalinga įmonėms, nes sumažina jų galimybes gauti atitinkamą finansavimą naujovių diegimo iniciatyvoms.

Pagalbos procesų ir organizacinių naujovių diegimui paslaugų teikimo srityje tikslas – įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su nepakankama informacija ir teigiamu išoriniu poveikiu. Jos paskirtis – išspręsti problemą, kad naujovių diegimas paslaugų teikimo srityje gali nebūti įtrauktas į MTTV kategorijas. Naujovių diegimas paslaugų teikimo srityje dažniau vyksta dėl bendradarbiavimo su vartotojais ir dėl prieštaravimų, susijusių su rinka, nei dėl turimų mokslinių, technologinių arba verslo žinių naudojimo. Be to, naujovių diegimas paslaugų teikimo veikloje dažniau grindžiamas naujais procesais ir organizavimu, nei technologijų plėtra. Todėl pagalba, teikiama MTTV projektams, nepakankamai aprėpia su procesais ir organizavimu susijusių naujovių diegimą paslaugų teikimo srityje ir dėl to reikia papildomos konkrečios pagalbos priemonės, kuri padėtų įveikti tam trukdantį rinkos nepakankamumą.

Pagalba konsultacinėms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms, kurią teikia naujovių diegimo tarpininkai, siekiama įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su nepakankamu informacijos skleidimu, išoriniu poveikiu ir nepakankamu koordinavimu. Valstybės pagalba yra tinkama priemonė paskatinti MVĮ pirkti tokias paslaugas ir padidinti naujovių diegimo tarpininkų teikiamų paslaugų pasiūlą bei paklausą.

Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus siekiama įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su nepakankama informacija Bendrijos darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai Bendrijoje dažniausiai įsidarbina didžiosiose įmonėse, nes, tokių darbuotojų nuomone, didžiosios įmonės gali pasiūlyti geresnes darbo sąlygas, saugesnes ir patrauklesnes karjeros galimybes. Ir, priešingai, jeigu MVĮ galėtų įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų MTTV ir naujovių diegimo veiklai vykdyti, jos galėtų perimti svarbias žinias ir gauti iš to naudos, taip pat padidinti savo naujovių diegimo pajėgumą. Sąsajos tarp stambių įmonių arba universitetų ir MVĮ taip pat galėtų padėti koordinuoti rinkos nepakankamumui įveikti skirtą veiklą ir padėtų kurti grupes.

Pagalba naujoves diegiančioms grupėms siekiama įveikti rinkos nepakankamumą, susijusį su koordinavimo problemomis, dėl kurių sunkiau kurti grupes, grupių viduje apribojama sąveika arba žinių srautai. Valstybės pagalba būtų galima padėti išspręsti šią problemą dviem būdais: pirma, remiant investicijas į atviras ir bendrai naudojamas naujoves diegiančioms grupėms skirtas infrastruktūras, ir, antra, remiant grupių atgaivinimą, kuris padėtų sustiprinti bendradarbiavimą, tinklų kūrimą ir mokymosi procesą.

2.   TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

2.1.   Sistemos taikymo sritis

Ši sistema yra taikoma moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui skiriamai valstybės pagalbai. Ji taikoma pagal Bendrijos valstybės pagalbos politiką, kitas Europos bendrijų steigimo sutarčių nuostatas ir pagal šias sutartis priimtus teisės aktus.

Remiantis bendraisiais Sutarties principais, valstybės pagalba negali būti tvirtinama, jeigu ji yra diskriminacinė tokiu mastu, kurio negalima pateisinti valstybės pagalbos pobūdžiu. Kalbant apie valstybės pagalbą MTTV ir naujovių diegimui, ypač būtina pabrėžti, kad Komisija netvirtins jokių valstybės pagalbos priemonių, jeigu šios neužtikrins galimybės naudoti MTTV ir naujovių diegimo rezultatus kitose valstybėse narėse.

Valdžios institucijos gali užsisakyti MTTV iš bendrovių arba iš jų pirkti MTTV rezultatus. Jeigu tokie MTTV neperkami rinkos kaina, tai bus paprastai susiję su valstybės pagalba, numatyta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, jeigu šios sutartys sudaromos pagal rinkos sąlygas, pavyzdžiui, paskelbus konkurso procedūrą pagal direktyvas, susijusias su viešaisiais pirkimais, ypač 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (12) ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (13), Komisija paprastai manys, kad nėra jokios valstybės pagalbos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

Ši sistema skiriama valstybės pagalbai, kuria siekiama remti mokslinius tyrimus, taikomąją veiklą ir naujovių diegimą visuose EB sutarties taikymo srityje esančiuose sektoriuose. Ji taip pat taikoma tuose sektoriuose, kuriuose galioja specialios Bendrijos valstybės pagalbos taisyklės, jeigu tokiose taisyklėse nenumatyta kitaip (14).

Ši sistema taikoma valstybės pagalbai MTTV ir naujovių diegimui aplinkos apsaugos srityje (15) ir kad gali būti naudingai panaudojama įvairiausių rūšių sąveika tarp kokybei ir veiklos efektyvumui skirtų naujovių, taip pat naujovių, kuriomis siekiama optimizuoti energijos naudojimą, atliekų valdymą bei saugumą, diegimo.

Įsigaliojus 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentui (EB) Nr. 364/2004, keičiančiam Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 ir įtraukiančiam į šio reglamento taikymo sritį pagalbą moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai (16), teikiant pagalbą MVĮ moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai atleidžiama nuo pareigos pranešti apie šią pagalbą remiantis 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (17) nustatytomis sąlygomis. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra pranešti apie tokią pagalbą. Jeigu jos nusprendžia tai daryti, ši sistema ir toliau taikoma vertinant pagalbą, apie kurią buvo pranešta.

Nors sąnaudos darbuotojams atitinka reikalavimus taikant kai kurias šioje sistemoje numatytas priemones, be to, jos buvo papildytos pagalbos samdant aukštos kvalifikacijos darbuotojus priemone, bendroji pagalba mokslininkų užimtumui ir mokymui yra ir toliau įgyvendinama pagal konkrečius valstybės pagalbą užimtumui ir mokymuisi reglamentuojančius teisės aktus – 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (18) ir 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai užimtumui (19).

Pagalba moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui, kuriuos vykdo ekonominių sunkumų turinčios įmonės, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (20), nepatenka į šios sistemos taikymo sritį.

2.2.   Apibrėžtys

Šioje sistemoje bendrai taikomos tokios apibrėžtys:

3.   EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 1 DALYJE APIBRĖŽTA VALSTYBĖS PAGALBA

Paprastai bet koks finansavimas, atitinkantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus, bus laikomas valstybės pagalba. Siekiant pateikti tolesnius nurodymus, toliau bus aptartos situacijos, dažniausiai susidarančios mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo srityse.

3.1.   Mokslinių tyrimų organizacijos ir naujovių diegimo tarpininkai, kaip valstybės pagalbos gavėjai pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį

Į klausimą, ar mokslinių tyrimų organizacijos yra valstybės pagalbos gavėjos, turi būti atsakyta remiantis bendraisiais valstybės pagalbos principais.

Remiantis EB sutarties 87 straipsnio 1 dalimi ir Teismo precedentų teise, valstybės skiriama parama mokslinių tyrimų organizacijų vykdomai MTTV ir naujovių diegimo veiklai yra laikoma valstybės pagalba, jeigu tenkinamos visos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies sąlygos. Teismų praktikoje tai reiškia, kad inter alia mokslinių tyrimų organizacija yra įmonė pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį. Tai nepriklauso nuo teisinio statuso (reglamentuojama viešosios arba privačiosios teisės) arba ekonominio pobūdžio (t. y. pelno siekianti arba ne). Jos priskyrimą įmonių kategorijai lemia tai, ar mokslinių tyrimų organizacija verčiasi ekonomine veikla, siūlydama prekes ir (arba) paslaugas konkrečioje rinkoje (23). Bet koks ekonominės veiklos rėmimas viešosiomis lėšomis atitinkamai patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jei tenkinamos visos kitos sąlygos.

3.1.1.   Neekonominės veiklos finansavimas valstybės lėšomis

Jeigu tas pats subjektas vykdo ekonominio ir neekonominio pobūdžio veiklą, siekiant išvengti ekonominės veiklos kryžminio subsidijavimo, neekonominės veiklos finansavimas viešosiomis lėšomis nepatenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, jeigu dvi veiklos rūšys, jų sąnaudos ir finansavimas gali būti aiškiai atskirti (24). Tinkamo sąnaudų paskirstymo įrodymu gali būti universitetų ir mokslinių tyrimų organizacijų metinės finansinės ataskaitos.

Nepaisant to, Komisija mano, kad mokslinių tyrimų organizacijų pirminė veikla paprastai yra neekonominio pobūdžio, t. y.:

Be to, Komisija mano, kad technologijų perdavimo veikla (licencijavimas, veiklos atskyrimas arba kitos mokslinių tyrimų organizacijos sukurtų žinių valdymo formos) yra neekonominio pobūdžio, jei ši veikla yra vidinio pobūdžio (25) ir visos pajamos iš šios veiklos reinvestuojamos į mokslinių tyrimų organizacijų pirminę veiklą (26).

3.1.2.   Ekonominės veiklos finansavimas valstybės lėšomis

Jeigu mokslinių tyrimų organizacijos arba kiti pelno nesiekiantys naujovių diegimo tarpininkai (pavyzdžiui, technologijų centrai, inkubatoriai, prekybos rūmai) vykdo ekonominę veiklą, pvz., nuomoja infrastruktūrą, teikia paslaugas verslo įmonėms arba pagal sutartis vykdo mokslinius tyrimus, tai turi būti daroma įprastinėmis rinkos sąlygomis, o šios ekonominės veiklos finansavimas valstybės lėšomis paprastai bus susijęs su valstybės pagalba.

Tačiau jeigu mokslinių tyrimų organizacija arba pelno nesiekiantis naujovių diegimo tarpininkas gali įrodyti, kad visas valstybės finansavimas, kurį jis gavo tam tikroms paslaugoms teikti, buvo perduotas galutiniam gavėjui, ir tarpininkas negauna jokios naudos, tuomet organizacija tarpininkė negali būti valstybės pagalbos gavėja.

Pagalbai galutiniams gavėjams taikomos įprastinės valstybės pagalbos taisyklės.

3.2.   EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta netiesioginė valstybės pagalba įmonėms per valstybės finansuojamas mokslinių tyrimų organizacijas

Šis skirsnis skirtas išaiškinti, kokiomis sąlygomis įmonės gauna naudos pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai mokslinių tyrimų organizacija pagal sutartį vykdo mokslinius tyrimus arba kai tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų organizacija. Kitiems EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies aspektams taikomos įprastinės taisyklės. Ypač pagal atitinkamą teismų praktiką reikės įvertinti, ar mokslinių tyrimų organizacijos veiklą galima priskirti valstybės vykdomai veiklai (27).

3.2.1.   Įmonių vardu vykdomi moksliniai tyrimai (pagal sutartį vykdomi moksliniai tyrimai arba teikiamos mokslinių tyrimų paslaugos)

Šiame punkte kalbama apie situaciją, kai mokslinių tyrimų organizacija vykdo projektą įmonės vardu. Mokslinių tyrimų organizacija, veikdama kaip agentas, teikia paslaugą įmonei, veikiančiai kaip įgaliotojas, situacijose, kai i) agentas gauna mokėjimą, t. y. tinkamą atlygį už savo paslaugą ir ii) kai užsakovas nustato šios paslaugos sąlygas. Dažniausiai užsakovui priklauso projekto rezultatai ir jis prisiima visą projekto nesėkmės riziką. Kai mokslinių tyrimų organizacija vykdo tokią sutartį, paprastai įmonei nebus teikiama valstybės pagalba per mokslinių tyrimų organizaciją, jei tenkinama viena iš toliau nurodytų sąlygų:

3.2.2.   Įmonių ir mokslinių tyrimų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimas

Vykdant bendradarbiavimo projektus, kuriant projektą dalyvauja mažiausiai du partneriai, kurie prisideda prie jo įgyvendinimo, tarpusavyje dalijasi riziką ir projekto rezultatus.

Jeigu bendradarbiavimo projektą kartu įgyvendina įmonė ir mokslinių tyrimų organizacija, Komisija mano, kad dėl palankių bendradarbiavimo sąlygų netiesioginė valstybės pagalba per mokslinių tyrimų organizaciją pramoniniam partneriui neperduodama, jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

Jeigu neįvykdoma nė viena iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybė narė gali remtis individualiu bendradarbiavimo projekto vertinimu (30). Valstybės pagalbos taip pat gali nebūti, jeigu įvertinus tarp partnerių sudarytą sutartį padaroma išvada, kad visos intelektinės nuosavybės teisės į MTTV ir naujovių diegimo rezultatus ir galimybės pasinaudoti teisėmis į tokius rezultatus yra priskiriamos skirtingiems bendradarbiavimo partneriams tinkamai atspindint jų atitinkamą suinteresuotumą projektu, darbo krūvį, finansinį ir kitokį įnašą į projekto įgyvendinimą. Jeigu nesilaikoma 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų ir atlikus individualų bendradarbiavimo projekto įvertinimą nenustatoma, kad nebuvo suteikta valstybės pagalba, visą mokslinių tyrimų organizacijos įnašo į projekto įgyvendinimą vertę Komisija laiko pagalba įmonėms.

4.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS PAGAL EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 3 DALIES b PUNKTĄ

Pagalba MTTV ir naujovių diegimo veiklai vykdant bendrus Europos interesams svarbius projektus gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą.

Komisija priims sprendimą, kad EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktas gali būti taikomas, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

Komisija palankiau vertina projektus (apie kuriuos pranešama), jeigu numatomas reikšmingas paties gavėjo įnašas į projekto įgyvendinimą. Ji taip pat palankiau vertins projektus (apie kuriuos pranešama), kuriuos įgyvendina įmonės arba mokslinių tyrimų įstaigos iš daugelio valstybių narių.

Kad Komisija galėtų tinkamai įvertinti atskirą atvejį, projekto įnašas į bendrąjį Europos interesą turi būti įrodytas praktiškai: pavyzdžiui, turi būti pademonstruota, kad dėl šio projekto galima pasiekti didelės pažangos įgyvendinant konkrečius Bendrijos tikslus.

5.   PAGALBOS SUDERINAMUMAS PAGAL EB SUTARTIES 87 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ

Valstybės pagalba moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui yra suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 3 dalies c punktą, jeigu, remiantis pusiausvyros tyrimo rezultatais, dėl projekto išplečiama MTTV ir naujovių diegimo veikla nedarant tokio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kuris prieštarautų bendriesiems interesams. Komisija taip pat palankiai vertina pranešimus apie valstybės pagalbos priemones, su kuriais kartu pateikiamas teigiamas ankstesnių pagalbos priemonių vertinimas, įrodantis skatinamąjį tokios pagalbos poveikį. Toliau aprašomos priemonės gali būti laikomos suderinamomis pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

5.1.   Pagalba MTTV projektams

Pagalba MTTV projektams bus laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu bus įvykdytos šiame skirsnyje nustatytos sąlygos.

5.1.1.   Mokslinių tyrimų kategorijos

Remiama mokslinių tyrimų projekto dalis turi visiškai atitikti vieną arba daugiau toliau nurodytų mokslinių tyrimų kategorijų: fundamentinių tyrimų, pramoninių tyrimų; bandomosios taikomosios veiklos.

Klasifikuodama įvairias veiklos rūšis, Komisija remsis savo sukaupta praktika, taip pat Frascati vadove „Mokslinės ir technologinės veiklos vertinimas, siūloma standartinė mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros apžvalgos praktika“ (31), pateiktais konkrečiais pavyzdžiais ir paaiškinimais.

Kai projektas apima įvairias užduotis, būtina nurodyti, kokiai fundamentaliųjų, pramoninių tyrimų arba bandomosios taikomosios veiklos kategorijai priskiriama kiekviena tokia užduotis, arba kad ji nepriskiriama nė vienai iš šių kategorijų.

Toks skirstymas nebūtinai turi būti atliekamas pagal chronologinį metodą, po tam tikro laiko nuosekliai pereinant nuo fundamentinių tyrimų prie rinkai artimesnės veiklos. Todėl niekas netrukdys Komisijai tam tikrą vėlesniame projekto etape atliktą užduotį klasifikuoti kaip pramoninį tyrimą ir nustatyti, kad bet kuri veikla, atlikta ankstesniame projekto etape, yra priskiriama bandomajai taikomajai veiklai arba yra visai nesusijusi su moksliniais tyrimais.

5.1.2.   Pagrindinis pagalbos intensyvumas

Pagrindinis pagalbos intensyvumas, apskaičiuotas pagal reikalavimus atitinkančias projekto sąnaudas, neturi viršyti:

Pagalbos intensyvumas turi būti nustatytas kiekvienam pagalbos gavėjui (taip pat ir bendradarbiavimo projektų atvejais).

Skiriant valstybės pagalbą MTTV projektui, kurį bendrai vykdo mokslinių tyrimų organizacijos ir įmonės, bendra pagalba, kurią tiesiogiai skiria vyriausybė konkrečiam tyrimų projektui, ir mokslinių tyrimų organizacijų įnašai į tą projektą, jeigu jie sudaro pagalbą (žr. 3.2 skirsnį), negali viršyti kiekvienai pagalbą gaunančiai įmonei taikomo pagalbos intensyvumo.

5.1.3.   Priemokos

Pramoniniams tyrimams ir bandomajai taikomajai veiklai nustatytos aukščiausios ribos gali būti padidintos taip:

Pagalbos intensyvumą iliustruojanti lentelė:

5.1.4.   Reikalavimus atitinkančios sąnaudos

Pagalbos intensyvumas bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į mokslinių tyrimų projekto sąnaudas, jeigu jas galima laikyti atitinkančiomis reikalavimus. Visos reikalavimus atitinkančios sąnaudos turi būti priskirtos konkrečiai MTTV kategorijai.

Toliau nurodytos sąnaudos atitinka reikalavimus:

5.1.5.   Grąžintinas avansas

Jeigu valstybė narė skiria grąžintiną avansą, kuris laikomas valstybės pagalba, kaip nurodoma EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, taikomos šios taisyklės.

Kai valstybė narė remdamasi galiojančia metodika ir pakankamais duomenimis, kuriuos įmanoma patikrinti, gali pademonstruoti, kad įmanoma paskaičiuoti tokios pagalbos, suteiktos grąžintino avanso forma, bendrą subsidijos ekvivalentą ir atitinkamai sukurti schemą, pagal kurią toks bendras subsidijos ekvivalentas atitiks šiame skirsnyje nustatytas didžiausio intensyvumo sąlygas, ji gali pranešti apie šią schemą ir susijusią metodiką Komisijai. Jeigu Komisijos manymu ši metodika yra priimtina, o schema suderinama, pagalbą galima suteikti, remiantis grąžintino avanso bendru subsidijos ekvivalentu neviršijant šiame skirsnyje nustatyto leistino pagalbos intensyvumo.

Visais kitais atvejais grąžintinas avansas nurodomas kaip reikalavimus atitinkančių sąnaudų procentas; jis gali viršyti šiame skirsnyje nurodytas normas, jeigu laikomasi toliau nurodytų taisyklių.

Kad Komisija galėtų įvertinti tokią pagalbos priemonę, joje turi būti išdėstytos išsamios paskolos grąžinimo nuostatos sėkmingo projekto įgyvendinimo atveju, aiškiai nurodant tyrimų veiklos rezultatą, kuris bus laikomas sėkmingu. Visi šie duomenys turi būti pateikti Komisijai. Komisija patikrins, ar sėkmingo rezultato apibūdinimas buvo paremtas pagrįsta ir protinga hipoteze.

Sėkmingo rezultato atveju priemonėje turi būti numatyta, kad avansas turi būti grąžintas su palūkanomis, kurios turi būti lygios bent taikytinoms palūkanoms, kaip numatyta Komisijos pranešime apie orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodą (33).

Jeigu projektas įgyvendintas sėkmingiau už pirmiau apibūdintą sėkmingą rezultatą, valstybei narei reikėtų suteikti teisę prašyti, kad būtų išmokėta suma, didesnė už avansą, įskaitant palūkanas pagal Komisijos numatytą orientacinę palūkanų normą.

Projektui žlugus, viso avanso grąžinti nereikia. Dalinės sėkmės atveju Komisija paprastai reikalaus, kad grąžintina suma būtų proporcinga sėkmingai įgyvendintai projekto daliai.

Avansas gali sudaryti ne daugiau kaip 40 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų projekto bandomosios taikomosios veiklos etape ir ne daugiau kaip 60 % reikalavimus atitinkančių pramoninių tyrimų etapo sąnaudų; prie šios sumos gali būti pridedamos priemokos.

5.1.6.   Mokestinės priemonės

Remdamasi valstybių narių pranešime pateiktais vertinimo tyrimų duomenimis (34), Komisija manys, kad MTTV ir naujovių diegimo mokestinės pagalbos schemos turi skatinamąjį poveikį, nes įmonės skatinamos didinti išlaidas MTTV ir naujovių diegimui.

MTTV ir naujovių diegimo mokestinės valstybės pagalbos priemonės pagalbos intensyvumą galima apskaičiuoti atskiriems MTTV ir naujovių diegimo projektams arba įmonės lygiu, kaip visų mokesčių lengvatų ir visų reikalavimus atitinkančių MTTV ir naujovių diegimo sąnaudų, patirtų per ne daugiau kaip trejus fiskalinius metus iš eilės. Pastaruoju atveju mokestinė valstybės pagalbos MTTV ir naujovių diegimui priemonė gali būti taikoma visoms be išimties reikalavimus atitinkančioms MTTV ir naujovių diegimo veiklos rūšims; tokiu atveju negalima viršyti taikomo pagalbos intensyvumo bandomajai taikomajai veiklai (35).

Pateikdamos pranešimą, valstybės narės privalo nurodyti numatomą pagalbos gavėjų skaičių.

5.1.7.   Suderinamumo sąlyga

Siekiant pašalinti tikruosius arba potencialius tiesioginius arba netiesioginius tarptautinės prekybos iškraipymus, gali būti patvirtintas didesnis pagalbos intensyvumas už paprastai pagal šį skirsnį leistiną, jeigu konkurentai, esantys ne Bendrijoje, tiesiogiai arba netiesiogiai bus gavę (per paskutinius trejus metus) arba ketins gauti lygiaverčio intensyvumo pagalbą panašiems projektams, programoms, tyrimams, taikomajai veiklai arba technologijoms. Tačiau jeigu tarptautinės prekybos iškraipymų tikimasi daugiau nei po trejų metų, atsižvelgiant į konkretų nurodyto sektoriaus pobūdį, orientacinis laikotarpis gali būti atitinkamai pratęstas.

Jei įmanoma, atitinkama valstybė narė pateiks Komisijai pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų įvertinti padėtį, ypač dėl būtinumo atsižvelgti į trečiosios šalies konkurento pranašumą. Jeigu Komisija neturės suteiktos arba pasiūlytos pagalbos įrodymų, savo sprendimą ji taip pat galės priimti remdamasi netiesioginiais įrodymais.

5.2.   Pagalba techninio pagrįstumo analizėms

Pagalba techninio pagrįstumo analizėms, kurios atliekamos rengiantis pramoniniams tyrimams arba bandomajai taikomajai veiklai, yra suderinama su bendrąja rinka, kaip numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu pagalbos intensyvumas, apskaičiuotas pagal analizės išlaidas, neviršija toliau nurodyto pagalbos intensyvumo:

5.3.   Pagalba, skirta padengti sąnaudas MVĮ pramoninės nuosavybės teisėms

Pagalba MVĮ sąnaudų, susijusių su patentų ir kitų pramoninės nuosavybės teisių gavimu bei patvirtinimu, atžvilgiu yra suderinama su bendrąja rinka, kaip numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu jos lygis yra toks pat, kaip pagalbos, kuri būtų atitikusi MTTV pagalbos skyrimo sąlygas tyrimams, kuriems iš pradžių buvo suteiktos atitinkamos pramoninės nuosavybės teisės.

Reikalavimus atitinka:

5.4.   Pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms

Pagalba naujoms naujoves diegiančioms įmonėms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu šios sąlygos (36):

Pagalbos gavėjas gali gauti pagalbą tik vieną kartą per tą laikotarpį, kuriuo jis laikomas nauja naujoves diegiančia įmone. Tokią pagalbą galima derinti su kita pagalba pagal šią sistemą, su pagalba MTTV bei naujovių diegimui, kuriai taikoma bendroji išimtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 364/2004 arba pagal bet kurį vėlesnį reglamentą, taip pat su Komisijos patvirtinta pagalba, teikiama pagal rizikos kapitalo gaires.

Pagalbos gavėjas gali gauti valstybės pagalbą, kitą nei pagalba MTTV bei naujovių diegimui ar pagalba rizikos kapitalui, tik 3 metus nuo pagalbos suteikimo naujai naujoves diegiančiai įmonei.

5.5.   Pagalba procesų ir organizacinių naujovių diegimui paslaugų sektoriuje

Naujovių diegimas paslaugų sektoriuje ne visada gali patekti į mokslinių tyrimų kategorijas, apibrėžtas 5.1 skirsnyje, bet paprastai yra mažiau sistemiškas ir dažnai susijęs su bendradarbiavimu su klientais, paklausa rinkoje, verslo ir organizacinių modelių ir praktikos perėmimu iš sektorių, kuriuose naujovės diegiamos sparčiau, arba iš kitų panašių šaltinių.

Pagalba procesų ir organizacinių naujovių diegimui paslaugų sektoriuje yra suderinama su bendrąja rinka, kaip numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, kai jos didžiausias intensyvumas didžiosioms įmonėms yra 15 %, vidutinėms įmonėms – 25 %, o mažosioms įmonėms – 35 %. Didžiosios įmonės tokią pagalbą gali gauti tik tuo atveju, jeigu jos bendradarbiauja su MVĮ remiamos veiklos srityje, kurioje MVĮ prisiima ne mažiau kaip 30 % visų reikalavimus atitinkančių sąnaudų.

Įprastiniai arba periodiniai gaminių, gamybos linijų, gamybos procesų, esamų paslaugų ir kitų vykdomų operacijų pokyčiai, net jei jie yra susiję su patobulinimais, neatitinka valstybės pagalbos skyrimo sąlygų.

Turi būti įvykdytos šios sąlygos:

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos yra tokios pat kaip MTTV projektų sąnaudos (plg. 5.1 skirsnį). Tačiau organizacinių naujovių diegimo srityje sąnaudos priemonėms ir įrangai apima tik IRT sąnaudas priemonėms bei įrangai.

5.6.   Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms

Pagalba naujovių diegimo konsultacinėms paslaugoms ir naujovių diegimo paramos paslaugoms laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

Toliau nurodytos sąnaudos atitinka reikalavimus:

Jeigu paslaugos teikėjas yra ne pelno įmonė, pagalba gali būti teikiama sumažinant kainą, kaip sumokėtos ir rinkos kainų skirtumas (arba kaina, kuri atspindi visas sąnaudas ir pagrįstą pelno maržą). Tokiu atveju valstybės narės turėtų sukurti sistemą, kuri užtikrintų visų teikiamų naujovių diegimo konsultacinių bei naujovių diegimo rėmimo paslaugų sąnaudų ir pagalbos gavėjo sumokėtos kainos skaidrumą, kad gautą pagalbą būtų galima vertinti ir kontroliuoti.

5.7.   Pagalba įdarbinant kviestinius aukštos kvalifikacijos darbuotojus

Pagalba įdarbinant MVĮ deleguotus aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš mokslinių tyrimų organizacijos arba didžiosios įmonės yra suderinama su bendrąja rinka, kaip numatyta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

Deleguotieji darbuotojai turi būti įdarbinami ne vietoj kitų darbuotojų, o gavėjo įmonės naujai sukurtoje darbo vietoje ir turėti ne mažiau kaip dvejų metų darbo juos deleguojančioje mokslinių tyrimų organizacijoje arba didžiojoje įmonėje patirtį. Šie deleguotieji darbuotojai MVĮ gaunančioje pagalbą turi vykdyti MTTV ir naujovių diegimo veiklą.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos yra visos išlaidos personalui, susijusios su pirmiau nurodytų aukštos kvalifikacijos darbuotojų komandiravimu ir įdarbinimu, įskaitant naudojimosi įdarbinimo tarnybos paslaugomis išlaidas bei deleguotųjų darbuotojų judumo išmoką. Maksimalus pagalbos intensyvumas sudaro 50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų, ne daugiau kaip 3 metams vienai įmonei ir kviestiniam asmeniui.

Pagal šią nuostatą pagalba negali būti skiriama konsultavimo išlaidoms (sumokėti už eksperto suteiktą paslaugą, neįdarbinant jo įmonėje), kurios remiamos pagal pagalbos MVĮ taisykles (38).

5.8.   Pagalba naujovių diegimo grupėms

Investicinė pagalba naujovių diegimo grupių kūrimui, plėtrai ir veiklos skatinimui gali būti teikiama tik juridiniam asmeniui, kuris vadovauja tokiai grupei. Šis asmuo yra atsakingas už dalyvavimo valdymą ir naudojimąsi grupės patalpomis, infrastruktūra bei veikla. Naudojimasis grupės patalpomis, infrastruktūra ir veikla negali būti ribojamas, o mokesčiai už naudojimąsi grupės patalpomis, infrastruktūra bei veikla ir už dalyvavimą grupės veikloje turėtų atitikti jų sąnaudas.

Tokia pagalba gali būti teikiama tokioms patalpoms ir infrastruktūrai:

Didžiausias pagalbos intensyvumas yra 15 %.

Regionų, kuriems taikomas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas, atveju, Komisijos manymu, pagalba neturi viršyti:

Atsižvelgiant į šias konkrečias kliūtis, atokiausiems regionams gali būti taikomas papildomas 20 % priedas, jeigu jų BVP vienam gyventojui yra mažesnis nei 75 % vidutinio ES-25 BVP vienam gyventojui ir 10 % kitais atvejais.

Statistinio poveikio regionams, kuriems gali būti taikoma EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto leidžianti nukrypti nuostata, nuo 2011 m. sausio 1 d. leidžiamas didžiausias pagalbos intensyvumas – 20 %.

MVĮ skiriamos pagalbos viršutinės ribos gali būti padidintos 20 procentinių punktų mažajai įmonei ir 10 procentinių punktų – vidutinei įmonei.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos apima sąnaudas, susijusias su investicijomis į žemę, pastatus, mašinas ir įrenginius.

Pagalba veiklai, skirta skatinti grupių veiklą gali būti teikiama naujovių diegimo grupei vadovaujančiam juridiniam asmeniui. Tokia pagalba turi būti laikina ir paprastai po kurio laiko panaikinama, skatinant kainas, kurios pakankamai greitai atspindėtų sąnaudas.

Tokia pagalba gali būti teikiama ribotą penkerių metų laikotarpį, jeigu ji proporcingai mažinama. Pirmaisiais metais jos intensyvumas gali būti 100 %, bet iki penktųjų metų pabaigos ji linijiniu būdu turi būti sumažinta iki nulio. Jeigu pagalba nėra proporcingai mažinama, jos skyrimo laikotarpis apribojamas iki penkerių metų, o intensyvumas turi sudaryti ne daugiau kaip 50 % reikalavimus atitinkančių sąnaudų. Tinkamai pagrįstais atvejais ir remiantis įtikinamais įrodymais, pateiktais pranešimą teikiančios valstybės narės, pagalba, skirta skatinti grupių veiklą, gali būti teikiama ilgiau, bet neviršijant 10 metų.

Reikalavimus atitinkančios sąnaudos yra išlaidos personalui ir administracinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su:

Valstybė narė, pranešdama apie pagalbą, skirtą investicijoms arba skirtą skatinti grupių veiklą, privalo pateikti naujovių diegimo grupės technologinės specializacijos analizę, esamą regioninį potencialą, esamą tyrimų pajėgumą, panašios paskirties grupių egzistavimą ES ir galimas grupės veiklos rinkoje apimtis.

Atvejai, kai valstybės narės finansuoja naujovių diegimo infrastruktūrą, kuri bus valdoma viešosios infrastruktūros principu kaip ne pelno mokslinių tyrimų organizacijos dalis, turi būti vertinami remiantis 3.1 skirsnyje pateiktomis nuostatomis.

6.   PAGALBOS SKATINAMASIS POVEIKIS IR REIKALINGUMAS

Valstybės pagalba turi būti skatinamojo pobūdžio, t. y. dėl tokios pagalbos jos gavėjo elgesys turi pasikeisti taip, kad šis padidintų savo MTTV ir naujovių diegimo veiklos lygį: dėl gautos pagalbos turi padidėti MTTV ir naujovių diegimo veiklos dydis, mastas, išlaidų suma arba sparta.

Komisijos nuomone, pagalba nedaro skatinamojo poveikio jos gavėjui, jeigu pagalbos gavėjas buvo pradėjęs vykdyti MTTV ir naujovių diegimo veiklą (40) dar prieš pateikdamas paraišką nacionalinėms institucijoms.

Jeigu MTTV ir naujovių diegimo projektas, kuriam teikiama pagalba, nebuvo pradėtas vykdyti prieš pateikiant paraišką dėl pagalbos, Komisijos nuomone, skatinamojo poveikio reikalavimą savaime atitinka šios pagalbos priemonės:

Visų kitų priemonių atžvilgiu (41) Komisija reikalaus, kad pranešimą teikianti valstybės narės įrodytų skatinamąjį poveikį.

Norint patikrinti, ar planuojama pagalba paskatintų pagalbos gavėją pakeisti savo veiklą taip, kad padidėtų jo MTTV ir naujovių diegimo veiklos lygis, valstybės narės turi pateikti ex ante padidėjusios MTTV ir naujovių diegimo veiklos vertinimą visų atskirų Komisijos vertinamų priemonių atžvilgiu, analizės pagrindu vertindamos padėtį be valstybės pagalbos ir padėtį, kuri susidarytų, jei pagalba būtų teikiama. Gali būti taikomi toliau išvardyti kriterijai ir kiti pranešimą pateikusios valstybės narės nurodyti svarbūs kiekybiniai ir (arba) kokybiniai veiksniai:

Didesnė projekto apimtis: visų projekto išlaidų padidėjimas (be sumažėjusių pagalbos gavėjo išlaidų, palyginti su padėtimi, kuri susidarytų, jei jis negautų pagalbos); MTTV ir naujovių diegimo veiklos srities darbuotojų skaičiaus padidėjimas;

Didesnis mastas: planuojamų projekto įgyvendinimo rezultatų skaičiaus padidėjimas; ambicingesnis projektas, kuriam būdinga didesnė mokslinių arba technologinių laimėjimų tikimybė arba didesnė nesėkmės rizika (ypač susijusi su didesne mokslinių tyrimų projekto rizika, ilgalaikiu projekto pobūdžiu ir abejonėmis dėl jo rezultatų);

Didesnė sparta: trumpesnis laikotarpis iki projekto užbaigimo, palyginti su tuo pačiu projektu, jei jis būtų vykdomas be pagalbos;

Didesnė bendra suma, išleidžiama MTTV bei naujovių diegimo veiklai: pagalbos gavėjo bendrų MTTV bei naujovių diegimo veiklos išlaidų padidėjimas; numatyto projekto biudžeto pokyčiai (atitinkamai nesumažinant kitų projektų biudžeto); pagalbos gavėjo bendrų MTTV bei naujovių diegimo veiklos išlaidų padidėjimas bendros apyvartos atžvilgiu.

Jeigu galima įrodyti, kad bent vienam iš šių kiekybinių veiksnių yra padarytas reikšmingas poveikis, vertinant pagal įprastą įmonės veiklą atitinkamame sektoriuje, Komisija veikiausiai padarys išvadą, kad siūloma pagalba turi skatinamąjį poveikį.

Komisijai atliekant individualios priemonės išsamų vertinimą, šie veiksniai gali būti laikomi nepakankamais skatinamojo poveikio įrodymais ir Komisijai gali reikėti pateikti papildomų įrodymų.

Vertinant pagalbos schemą, manoma, kad skatinamojo poveikio sąlygos tenkinamos, jei valstybė narė įsipareigojo teikti individualią pagalbą pagal patvirtintą pagalbos schemą tik patikrinusi, kad yra skatinamasis poveikis, ir teikti kasmetines patvirtintos pagalbos schemos įgyvendinimo ataskaitas. Tokiose metinėse ataskaitose valstybė narė privalo parodyti, kaip prieš suteikdama pagalbą ji įvertino šios pagalbos skatinamąjį poveikį pagal pirmiau nurodytus kiekybinius ir kokybinius rodiklius.

7.   IŠSAMIAI VERTINAMOS PAGALBOS SUDERINAMUMAS

Komisija mano, kad MTTV ir naujovių diegimo veiklos masto didinimas ES yra bendras Bendrijos interesas, nes galima tikėtis, kad jis labai prisidės prie augimo, klestėjimo ir subalansuotos plėtros. Šiuo atžvilgiu Komisija pripažįsta, kad valstybės pagalba daro teigiamą poveikį, kai ji yra gerai orientuota ir tinkamai skatina įmones plėsti MTTV ir diegti naujoves. Tačiau valstybės pagalba taip pat gali labai iškraipyti konkurenciją, ir į tai būtina atsižvelgti.

7.1.   Išsamiai vertinamos priemonės

Dėl padidėjusios konkurencijos iškraipymo rizikos toliau nurodytas priemones Komisija vertins išsamiau.

BIR numatytas priemones

Šiame dokumente numatytos priemonės

Kai pagalbos suma viršija

Šio išsamaus vertinimo tikslas yra užtikrinti, kad didelės pagalbos MTTV ir naujovių diegimui sumos neiškraipytų konkurencijos, pažeisdamos bendrą interesą, o iš tikrųjų padėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi bendro intereso principų. Taip atsitinka tada, kai su MTTV ir naujovių diegimo plėtra susijusi nauda, kurią duoda valstybės pagalba, yra didesnė už konkurencijai ir prekybai padarytą žalą.

Išsamus vertinimas – tai proporcingas vertinimas, priklausantis nuo konkretaus atvejo iškraipymo galimybes. Todėl numatytas išsamus vertinimas nebūtinai reiškia, kad reikia pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nors tam tikroms priemonėms jos gali prireikti.

Jeigu valstybės narės užtikrina visavertį bendradarbiavimą ir laiku pateikia atitinkamos informacijos, Komisija dės visas pastangas, kad tyrimas būtų atliktas laiku.

7.2.   Išsamaus vertinimo metodika: MTTV ir naujovių diegimo kriterijai, taikomi tam tikrų konkrečių atvejų ekonominiam vertinimui

Toliau Komisija pateikia rekomendacijas dėl informacijos, kurios jai gali prireikti, pobūdžio ir metodikos, pagal kurią ji atliks išsamų priemonių vertinimą. Šiomis rekomendacijomis siekiama, kad Komisijos sprendimai ir jų motyvai būtų skaidrūs ir iš anksto numatomi, siekiant užtikrinti numatomumą ir teisinį apibrėžtumą.

Išsamus vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant į toliau išvardytus teigiamus ir neigiamus veiksnius, kurie taikomi kartu su 5 dalyje nustatytais kriterijais. Kai kuriais atvejais šių veiksnių taikymas ir jų svarba gali priklausyti nuo pagalbos rūšies arba tikslo. Komisijos atlikto vertinimo lygis bus proporcingas konkurencijos iškraipymo rizikai. Tai reiškia, kad tyrimo aprėptis priklausys nuo konkretaus atvejo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad valstybės pagalbos veiklos rūšims, kurios yra labai nutolusios nuo rinkos, tyrimas bus labai išsamus.

Valstybės narės raginamos nurodyti visus veiksnius, kurie, jų nuomone, yra vertingi vertinant konkretų atvejį. Valstybės narės visų pirma raginamos atsižvelgti į ankstesnių valstybės pagalbos schemų arba priemonių vertinimus, pagalbą teikiančios institucijos atliktus poveikio vertinimus, rizikos vertinimus, finansines ataskaitas, vidaus verslo planus, kuriuos turėtų įgyvendinti visos įmonės, vykdydamos svarbius projektus, ekspertų nuomones ir kitus su MTTV ir naujovių diegimu susijusius mokslinius tyrimus.

7.3.   Teigiamas pagalbos poveikis

Tai, kad pagalba skatina įmones Bendrijoje vykdyti MTTV ir naujovių diegimo veiklą, kurios kitu atveju jos nebūtų vykdžiusios, yra pagrindinis teigiamas veiksnys, į kurį turi būti atsižvelgta, vertinant pagalbos suderinamumą.

Šiuo tikslu Komisija konkrečiai atkreips dėmesį į šiuos veiksnius:

7.3.1.   Rinkos nepakankamumas

Kaip nurodyta 1 skyriuje, valstybės pagalbos MTTV ir naujovių diegimo veiklai ekonomikoje plėsti gali būti skiriama tik tiek, kiek jos reikia, kad pati rinka pajėgtų pasiekti optimalų rezultatą. Yra nustatyta, kad tam tikras rinkos nepakankamumas mažina bendrą MTTV ir naujovių diegimo lygį Bendrijoje. Tačiau ne visos įmonės ir ekonomikos sektoriai vienodai susiduria su tokiu rinkos nepakankamumu. Dėl to, pranešdama apie priemones, kurias reikia išsamiai vertinti, valstybė narė turėtų pateikti pakankamai informacijos apie tai, ar pagalba MTTV ir naujovių diegimui yra susijusi su Bendrijos rinkos nepakankamumu apskritai ar su konkrečiu rinkos nepakankamumu.

Atsižvelgiant į konkretų rinkos nepakankamumą, dėl kurio skiriama pagalba, Komisija vertins šiuos veiksnius:

Valstybės pagalbos, skirtos MTTV ir naujovių diegimo projektams arba veiklai, vykdomai remtinose vietovėse, atveju Komisija atsižvelgs į: i) nepalankias sąlygas, susiklosčiusias dėl periferiškumo ir kitų regioninių ypatumų; ii) žemo MTTV ir naujovių diegimo veiklos lygio konkrečius vietos ekonominius duomenis, socialines ir (arba) istorines priežastis palyginti su atitinkamais vidutiniais duomenimis ir (arba) padėtimi atitinkamai nacionaliniu ir (arba) Bendrijos lygiu; ir iii) bet kokius kitus svarbius rodiklius, rodančius didesnį rinkos nepakankamumą.

7.3.2.   Tinkama priemonė

Valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali būti skiriama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, kai to reikia bendram interesui, kaip išimtis bendrajam draudimui skirti valstybės pagalbą. Svarbus pusiausvyros tyrimo elementas yra tai, ar ir kokiu mastu valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali būti laikoma tinkama MTTV ir naujovių diegimo plėtros priemone, jeigu kitomis mažiau rinką iškraipančiomis priemonėmis galima pasiekti tokių pačių rezultatų.

Atlikdama suderinamumo analizę, Komisija konkrečiai atsižvelgs į visus valstybės narės atliktus siūlomos priemonės poveikio vertinimus. Priemonės, dėl kurių valstybė narė yra apsvarsčiusi kitas strategines galimybes ir kurių atžvilgiu yra nustatyti bei Komisijai pateikti kitos pasirinktos priemonės, tokios kaip valstybės pagalba, naudojimo pranašumai, yra laikomos tinkamomis.

7.3.3.   Pagalbos skatinamasis poveikis ir reikalingumas

Pagalbos priemonės skatinamasis poveikis yra pagrindinė sąlyga analizuojant valstybės pagalbą MTTV ir naujovių diegimui. Skatinamojo poveikio nustatymas parodo, ar planuojama pagalba skatins įmones imtis MTTV ir naujovių diegimo veiklos, kurios kitu atveju jos nevykdytų.

6 skyriuje nustatyti keli rodikliai, kuriais gali naudotis valstybės narės norėdamos įrodyti skatinamąjį poveikį. Tačiau, Komisijos nuomone, atliekant išsamų priemonės vertinimą, skatinamąjį poveikį reikia pagrįsti tiksliau, kad būtų išvengta pernelyg didelių konkurencijos iškraipymų.

Atliekamoje analizėje Komisija atsižvelgs į 6 skyriuje paminėtus rodiklius ir į šiuos veiksnius:

7.3.4.   Pagalbos proporcingumas

Neatsižvelgiant į 5 skyriuje paminėtus kriterijus, susijusi valstybė narė turėtų pateikti šią papildomą informaciją apie:

7.4.   Konkurencijos ir prekybos iškraipymo analizė

Valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali daryti poveikį konkurencijai dviem lygmenimis: i) konkurencijai naujovių diegimo procese, t. y. su MTTV ir naujovių diegimu susijusiai konkurencijai produktų tiekėjų rinkose ir ii) konkurencijai produktų rinkose, kuriose naudojami MTTV ir naujovių diegimo veiklos rezultatai.

Vertindama pagalbos priemonės neigiamą poveikį, Komisija konkurencijos iškraipymų analizėje kreips dėmesį į numatomą pagalbos MTTV ir naujovių diegimui poveikį įmonių konkurencijai atitinkamose produktų rinkose. Komisija labiau atsižvelgs į riziką konkurencijai ir prekybai, kylančią artimiausioje ateityje ir kuri yra ypač tikėtina.

Poveikis konkurencijai vykstant naujovių diegimo procesui bus svarbus, jei jis daro numatomą poveikį konkurencijos ateities produktų rinkoje rezultatams. Tam tikrais atvejais yra prekiaujama pačiais MTTV ir naujovių diegimo rezultatais, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisėmis taip vadinamosiose technologijų rinkose, pavyzdžiui, išduodant patentus. Šiais atvejais Komisija taip pat gali atsižvelgti į pagalbos poveikį konkurencijai technologijų rinkose.

Kadangi MTTV ir naujovių diegimo poveikis produktų rinkoms dažniausiai yra kintantis, analizė bus atliekama orientuojantis į ateitį. Dažnai tas pats naujovių diegimo veiklos šaltinis gali būti susijęs su įvairiomis būsimomis produktų rinkomis. Tokiu atveju bus vertinamas valstybės pagalbos poveikis visoms susijusioms rinkoms.

Pagalba MTTV ir naujovių diegimui konkurenciją produktų rinkose gali iškraipyti trimis būdais:

Valstybės pagalba taip pat gali padaryti neigiamą poveikį prekybai bendroje rinkoje. Ypač kai dėl pagalbos MTTV ir naujovių diegimui išstumiami konkurentai, pagalbos priemonės gali iš esmės pakeisti prekybos srautus ir ekonominės veiklos vykdymo vietą.

7.4.1.   Kintančių paskatų iškraipymas

Pagrindinė problema, susijusi su įmonėms teikiama pagalba MTTV ir naujovių diegimui, yra ta, kad iškraipomos kintančios konkurentų ekonominės paskatos investuoti. Įmonei gavus pagalbą, apskritai padidėja tikimybė, kad jos MTTV ir naujovių diegimo veikla bus sėkminga, ir užtikrinamas aktyvesnis dalyvavimas produktų rinkoje arba rinkose ateityje. Šis aktyvesnis dalyvavimas gali paskatinti konkurentus sumažinti savo pirminių investicijų planų apimtį (išstūmimo poveikis).

Savo analizėje Komisija atsižvelgs į šiuos veiksnius:

7.4.2.   Įtakos rinkoje įgijimas

Pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali daryti iškreipiantį poveikį, padidindama arba sumažindama įtaką produktų rinkose. Įtaka rinkoje – tai sugebėjimas daryti ilgalaikį poveikį rinkos kainoms, produkcijai, prekių ir paslaugų įvairovei arba kokybei ar kitiems konkurencijos rinkoje parametrams, padarant žalos vartotojams. Komisija įvertins įtaką rinkoje prieš skiriant pagalbą ir įtakos rinkoje pokytį, kurio galima tikėtis suteikus pagalbą.

Komisijai didžiausią susirūpinimą kelia tos MTTV ir naujovių diegimo priemonės, kurios leidžia pagalbos gavėjo įtaką egzistuojančiose produktų rinkose perduoti arba sustiprinti būsimose produktų rinkose. Dėl to Komisija vargu ar galės nustatyti konkurencijos problemas, susijusias su įtaka rinkose, kuriose pagalbos gavėjui priklauso mažesnė nei 25 % dalis, ir rinkose, kuriose Herfindahlio-Hirschmano rinkos koncentracijos indeksas (HHI) nesiekia 2 000.

Atliekamoje analizėje Komisija atsižvelgs į šiuos veiksnius:

7.4.3.   Neveiksmingų rinkos struktūrų išlaikymas

Neteisingai orientuota pagalba MTTV ir naujovių diegimui gali sustiprinti neefektyvias įmones ir tokiu būdu prisidėti prie rinkos struktūrų, kuriose daugelis rinkos dalyvių veikia gerokai žemiau efektyvumo lygio, sukūrimo. Atliekamoje analizėje Komisija atsižvelgs į tai, ar pagalba yra skiriama rinkoms, kurioms būdingi pertekliniai pajėgumai, sektoriams, kuriuose pastebimas nuosmukis, ar svarbiems sektoriams. Problemų tikimybė mažesnė tais atvejais, kai valstybės pagalba MTTV ir naujovių diegimui skiriama sektoriaus augimo tempams pakeisti, visų pirma įdiegiant naujas technologijas.

7.5.   Pusiausvyra ir sprendimas

Atsižvelgdama į teigiamus ir neigiamus veiksnius, Komisija palygina priemonės poveikį ir nustato, ar susiję iškraipymai neigiamai veikia prekybos sąlygas, pažeisdami bendrą interesą. Analizė kiekvienu konkrečiu atveju remsis bendru valstybės pagalbos teigiamo ir neigiamo poveikio vertinimu. Tuo tikslu Komisija 7.3 ir 7.4 skirsniuose išdėstytų kriterijų netaikys mechaniškai, o atliks bendrą vertinimą, vadovaudamasi proporcingumo principu.

Komisija gali nepareikšti jokių prieštaravimų, susijusių su pagalbos priemone, apie kurią jai pranešama, nepradėdama oficialios tyrimo procedūros arba, atlikusi oficialią tyrimo procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 659/1999 6 straipsnyje, nuspręsti užbaigti procedūrą, priimdama sprendimą pagal reglamento (EB) Nr. 659/1999 7 straipsnį. Jeigu pagal pirmiau nurodyto reglamento 7 straipsnio 4 dalį Komisija priims sąlyginį sprendimą, ji gali konkrečiai apsvarstyti galimybę taikyti toliau išvardytas sąlygas, kurios turi sumažinti susijusius iškraipymus arba poveikį prekybai ir būti proporcingos, susijusias su:

8.   KAUPIMAS

Bendro finansavimo srityje pagal šią sistemą nustatytos viršutinės pagalbos ribos yra taikomos nepriklausomai nuo to, ar parama pagalbą gaunančiam projektui finansuojama vien tik valstybės narės ištekliais, ar ji yra iš dalies finansuojama Bendrijos, išskyrus konkrečias ribotas sąlygas, nustatytas Bendrijos finansavimui pagal MTTP pagrindų programas, priimtas atitinkamai laikantis EB sutarties XVIII antraštinės dalies arba Euratomo sutarties II antraštinės dalies.

Jeigu pagalbai MTTV ir naujovių diegimui gauti reikalavimus atitinkančios sąnaudos visai arba iš dalies atitinka pagalbos skyrimo kitiems tikslams reikalavimus, bendrai finansuojamai daliai pagal taikomas taisykles bus nustatyta palankiausia viršutinė riba. Šis apribojimas netaikomas pagalbai, suteiktai pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į MVĮ skatinti (46).

Pagalba MTTV ir naujovių diegimui nesumuojama su de minimis pagalba, skiriama toms pačioms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms, siekiant išvengti maksimalaus pagalbos intensyvumo, nustatyto šioje sistemoje.

9.   SPECIALIOS TAISYKLĖS ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUI IR ŽVEJYBOS SEKTORIUI

Skiriant MTTV pagalbą produktams, išvardytiems EB sutarties I priede ir taikant išlygą kitose šios sistemos dalyse numatytiems pagalbos intensyvumo apribojimams arba papildymams, Komisija leis toliau taikyti iki 100 % pagalbos intensyvumą, jei laikomasi šių keturių sąlygų:

Komisija leis suteikti valstybės pagalbą bendradarbiavimui pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (47) 29 straipsnį, jeigu patvirtinta, kad tokiam bendradarbiavimui galima skirti Bendrijos bendrą finansavimą pagal šį straipsnį ir (arba) valstybės pagalba teikiama kaip papildoma priemonė pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnį tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokiu pačiu intensyvumu, kaip ir bendras finansavimas.

Pagalbos MTTV skyrimo EB sutarties I priede išvardytiems produktams atvejai, neatitinkantys šiame skyriuje išdėstytų sąlygų, turi būti tikrinami pagal įprastines dabartinės sistemos taisykles.

10.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10.1.   Ataskaitų teikimas ir monitoringas

10.1.1.   Metinės ataskaitos

Pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (48), reikalavimus valstybės narės privalo pateikti Komisijai metų ataskaitas.

Metų ataskaitose dėl pagalbos MTTV ir naujovių diegimui priemonių, kurios turi atitikti šiose nuostatose išdėstytus reikalavimus, apie kiekvieną priemonę, įskaitant pagalbos skyrimą pagal patvirtintą schemą, būti pateikta toliau nurodyta informacija:

Mokestinės pagalbos atveju valstybė narė turi pateikti tik sąrašą tų gavėjų, kurie gavo metinį atleidimą nuo mokesčių, viršijantį 200 000 EUR.

Ataskaitoje dėl grupės taip pat būtina pateikti trumpą grupės veiklos apibūdinimą ir jos veiksmingumą pritraukiant MTTV ir naujovių diegimo veiklą. Komisija gali paprašyti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, kad patikrintų, ar buvo įvykdytos Komisijos sprendimo, patvirtinančio pagalbos priemonę, sąlygos.

Metinės ataskaitos bus skelbiamos Komisijos tinklavietėje.

Dėl bet kokios pagalbos, suteiktos didžiosioms įmonėms pagal patvirtintą schemą, valstybės narės metinėje ataskaitoje taip pat privalo paaiškinti, kaip buvo atsižvelgta į tokioms įmonėms suteiktos pagalbos skatinamąjį poveikį, ypač naudojant pirmiau pateiktoje 6 skyriuje paminėtus rodiklius ir kriterijus.

10.1.2.   Galimybė susipažinti su išsamiais schemų tekstais

Komisija mano, kad reikia papildomų priemonių valstybės pagalbos skaidrumui Bendrijoje padidinti. Pirmiausia reikia užtikrinti, kad valstybės narės, ekonominės veiklos vykdytojai, suinteresuotosios šalys ir pati Komisija galėtų gauti visų taikomų MTTV ir naujovių diegimo pagalbos schemų išsamius tekstus.

Tai galima nesunkiai įgyvendinti sukuriant susietas tinklavietes. Dėl šios priežasties, tikrindama MTTV ir naujovių diegimo pagalbos schemas, Komisija sistemingai reikalaus susijusios valstybės narės skelbti visą galutinių pagalbos schemų tekstą internete ir pranešti Komisijai paskelbto teksto interneto adresą. Schemos negalima taikyti tol, kol informacija nebus paskelbta internete.

10.1.3.   Informacijos lapai

Be to, kai pagalba MTTV ir naujovių diegimui teikiama pagal pagalbos schemas, kurioms netaikomas privalomo atskiro pranešimo reikalavimas ir kurios viršija 3 mln. EUR, valstybės narės per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią kompetentinga institucija pradeda skirti pagalbą, privalo pateikti Komisijai prašomą informaciją pagal standartinę formą, pateiktą šios sistemos priede. Sutrumpintą informaciją Komisija viešai skelbia savo tinklalapyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/index_en.html).

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visoms MTTV ir naujovių diegimo priemonėms skiriama pagalba būtų išsamiai apskaitoma. Tokie apskaitos dokumentai, kuriuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nustatyti, ar buvo laikomasi reikalavimus atitinkančių sąnaudų ir didžiausio leistino pagalbos intensyvumo, turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo datos.

Komisija prašys valstybių narių suteikti šią informaciją, kad galėtų atlikti šios sistemos poveikio vertinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo (49).

10.2.   Tinkamos priemonės

Pagal EB sutarties 88 straipsnio 1 dalį šioje sistemoje Komisija siūlo valstybėms narėms toliau išvardytas atitinkamas priemones, susijusias su tam tikromis esamomis valstybių narių tyrimų ir taikomosios veiklos pagalbos schemomis:

Laikydamosi šios sistemos nuostatų, valstybės narės, jei reikia, turi pakeisti tokias schemas, kad jos atitiktų šią sistemą, per dvylika mėnesių nuo jų įsigaliojimo, išskyrus šiuos atvejus:

Valstybės narės raginamos per du mėnesius nuo šios sistemos paskelbimo pranešti apie savo tiesioginį ir besąlyginį pritarimą šioms pasiūlytoms atitinkamoms priemonėms. Nesulaukusi jokio atsakymo, Komisija manys, kad valstybė narė nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis.

10.3.   Įsigaliojimas, galiojimas ir persvarstymas

Ši sistema įsigalios 2007 m. sausio 1 d. arba, jeigu ji iki šios datos nebus paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, pirmąją dieną po jos paskelbimo šiame leidinyje ir bus taikoma vietoj Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai sistemos.

Ši sistema bus taikoma iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pasitarusi su valstybėmis narėmis, Komisija gali ją iš dalies pakeisti iki minėtos datos, atsižvelgdama į svarbius konkurencijos arba mokslinių tyrimų politikos aspektus arba siekdama atsižvelgti į kitas Bendrijos politikos sritis arba tarptautinius įsipareigojimus. Komisija ketina persvarstyti šią sistemą po trejų metų nuo jos įsigaliojimo.

Komisija taikys šią sistemą visiems pagalbos projektams, dėl kurių ji raginama priimti sprendimą po sistemos paskelbimo Oficialiajame leidinyje, net jei apie projektus Komisijai bus pranešta iki sistemos paskelbimo. Ši nuostata apima individualią pagalbą, suteiktą pagal patvirtintas pagalbos schemas, apie kurią buvo pranešta Komisijai, laikantis pareigos atskirai pranešti apie tokią pagalbą.

Laikydamasi Komisijos pranešimo dėl taikomų taisyklių vertinant neteisėtą valstybės pagalbą nustatymo (50), pagalbos, apie kurią nepranešta, atveju Komisija taikys:

(1)  Būtina atsiminti, kad tik dalis valstybės išlaidų MTTV bus laikoma valstybės pagalba.

(2)  Plg. „Investavimas į mokslinius tyrimus: Europos veiksmų planas“; Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, COM(2003) 226 galutinis, p. 7.

(3)  Ekonomikoje terminu „veiksmingumas“ (arba „ekonominis veiksmingumas“) nusakoma, kokiu mastu didinama gerovė konkrečioje rinkoje arba apskritai ekonomikoje. Labiau išplėtota MTTV ir naujovių diegimo veikla didina ekonominį veiksmingumą, didina naujų arba geresnės kokybės produktų, procesų arba paslaugų paklausą rinkoje, o tai reiškia, kad mažėja nuo kokybės priklausomos šių prekių kainos.

(4)  Teigiama, kad „rinkos nepakankamumas“ egzistuoja, kai savarankiškai besivystanti rinka nėra ekonomiškai veiksminga. Kaip tik tokiais atvejais valstybės įsikišimas, įskaitant valstybės pagalbą, gali padėti pagerinti rinkos rezultatus, susijusius su kainomis, kuriama produkcija ir išteklių naudojimu.

(5)  Valstybės pagalbos veiksmų planas. Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa. COM (2005) 107 galutinis – SEC (2005) 795; priimta 2005 m. birželio 7 d.

(6)  Įskaitant aukštąjį mokslą, mokslinių tyrimų programas ir valstybės mokslinių tyrimų institucijas, naujovių diegimą skatinančias INT, MTTV ir naujovių diegimui palankias pamatines sąlygas.

(7)  Valstybės pagalbos veiksmų planas (5 išnaša), 21 dalis.

(8)  Plg. Valstybės pagalbos veiksmų planas (5 išnaša), 11 ir 20 dalys, išsamiau išdėstytos Komunikate dėl naujovių diegimo, COM(2005) 436 galutinis, 2005 m. rugsėjo 21 d.

(9)  Taip pat ir paslaugoms.

(10)  Žr. Pranešimą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (OL C 384, 1998 12 10, p. 3).

(11)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(12)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(13)  OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(14)  Pavyzdžiui, 1970 m. birželio 4 d. Tarybos reglamento Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui 3 straipsnyje nustatomos specialios taisyklės dėl valstybės pagalbos MTTV geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transporto sektoriuje suderinamumo.

(15)  Žr. galiojančias Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, OL C 37, 2001 2 3, p. 3, 7 punktas. Be to, peržiūrėdama gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai, Komisija apsvarstys galimybę įtraukti ir naujas priemones, kurios taip pat gali būti taikomos ekologiškoms naujovėms diegti.

(16)  OL L 63, 2004 2 28, p. 22.

(17)  OL L 10, 2001 1 13, p. 33. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 364/2004.

(18)  OL L 10, 2001 1 13, p. 20. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63, 2004 2 28, p. 20).

(19)  OL L 337, 2002 12 13, p. 3.

(20)  Dabar OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(21)  Plg. apibrėžtį OSLO vadove „Technologinių naujovių duomenų surinkimo ir interpretavimo gairės“, 3 leidimas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2005 m., p. 49.

(22)  Plg. apibrėžtį OSLO vadove, p. 51.

(23)  Byla 118/85, Komisija prieš Italiją [1987 m.], Rink. 2599, 7 dalis; Byla C–35/96 Komisija prieš Italiją [1998 m.], Rink. I–3851, CNSD, 36 dalis; Byla C–309/99, Wouters [2002 m.], Rink. I–1577, 46 dalis.

(24)  Ekonominė veikla visų pirma apima mokslinius tyrimus, vykdomus pagal sutartį, sudarytą su pramonės atstovais, mokslinių tyrimų infrastruktūros nuomą ir konsultavimo veiklą.

(25)  Vartodama sąvoką „vidinio pobūdžio“ Komisija turi omenyje, kad mokslinių tyrimų organizacijos (-ų) žinias valdo šios mokslinių tyrimų organizacijos padalinys arba pavaldžioji įmonė arba pati mokslinių tyrimų organizacija kartu su kitomis mokslinių tyrimų organizacijomis. Jeigu konkrečias paslaugas pagal sutartis, sudarytas per atvirą konkursą, teikia trečiosios šalys, tokios veiklos pobūdis vis vien laikomas vidiniu.

(26)  Visų kitų technologijų perdavimo rūšių, kurioms teikiamas valstybės finansavimas, atveju remdamasi dabartinėmis žiniomis Komisija nemano galinti bendrai spręsti dėl tokios veiklos finansavimo valstybės pagalbos pobūdžio. Ji pabrėžia valstybių narių įsipareigojimą pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį kiekvienu atveju vertinti tokių priemonių pobūdį ir pranešti apie jas Komisijai, jei, jų manymu, tai yra valstybės pagalba.

(27)  Plg. bylą C-482/99, Prancūzija prieš Komisiją, 92002] Rinmk. I-4397, dėl kaltinimo valstybei.

(28)  „Visiškai suteikiamos“ reiškia, kad mokslinių tyrimų organizacija gauna visą šių teisių teikiamą ekonominę naudą pasilikdama teisę jomis visomis naudotis, ypač nuosavybės teise ir licencijos teise. Šios sąlygos taip pat gali būti įvykdytos, jeigu organizacija nusprendžia toliau sudaryti sutartis dėl šių teisių, įskaitant jų licencijavimą bendradarbiavimo partneriui.

(29)  „Kompensacija, lygi intelektinės nuosavybės teisių rinkos kainai“ – tai kompensacija už visą tų teisių teikiamą ekonominę naudą. Vadovaujantis bendraisiais valstybės pagalbos principais ir atsižvelgiant į tai, kad intelektinės nuosavybės teisių rinkos kainą objektyviai nustatyti sunku, Komisija laikys šią sąlygą įvykdyta, jeigu mokslinių tyrimų organizacija, kaip pardavėja, derėsis, kad gautų didžiausią naudą sutarties sudarymo metu.

(30)  Šios nuostatos paskirtis nėra keisti valstybių narių pareigą pranešti apie tam tikras priemones pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(31)  Tarptautinė bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2002 m.

(32)  Projektai, finansuojami pagal Europos Bendrijų mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir demonstravimo veiklos pagrindų programą, yra savaime tinkami gauti priemoką už bendradarbiavimą pagal minimalias dalyvavimo tokiuose projektuose sąlygas.

(33)  OL C 273, 1997 9 9, p. 3, taip pat paskelbtas internete adresu

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/legislation/reference.html.

(34)  Nors tai gali būti ex ante neįmanoma, naujai pradėtos taikyti mokestinės valstybės pagalbos priemonės atveju, valstybės narės turės pateikti jų pačių mokestinių priemonių skatinamojo poveikio vertinimo tyrimų rezultatus.

(35)  Priešingai, kai mokestinėje valstybės pagalbos priemonėje, skirtoje MTTV ir naujovių diegimui, išskiriamos skirtingos MTTV ir naujovių diegimo kategorijos, neturi būti viršytas susijęs pagalbos intensyvumas.

(36)  Šia nuostata nepažeidžiamas 2007–2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos gairių (OL C 54, 2006 3 4, p. 13.) taikymas – visų pirma pagalbos teikimas naujoms mažosioms įmonėms, iš viso neviršijant 2 mln. EUR vienai mažajai įmonei, įsikūrusiai viename iš regionų, kuriam gali būti taikoma 87 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(37)  Nepažeidžiant galimybės taip pat gauti de minimis pagalbą kitoms reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms padengti.

(38)  Dabar Reglamentas (EB) Nr. 70/2001.

(39)  Plg. 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 18-20 punktai.

(40)  Jeigu siūloma suteikti pagalbą MTTV ir naujovių diegimo projektui, negalima atmesti galimybės, kad galimas pagalbos gavėjas jau yra atlikęs galimybių studijas, kurių jis neįtraukia į paraišką dėl valstybės pagalbos.

(41)  T. y. pagalba projektui, skirta didžiajai įmonei ir MVĮ, kai pagalba viršija 7,5 mln. EUR; pagalba procesų ir organizacinių naujovių diegimui paslaugų sektoriuje ir pagalba naujoves diegiančioms grupėms.

(42)  EUREKA programos projektams nustatyta viršutinė riba yra dviguba minėta suma.

(43)  Manoma, kad projektą „daugiausia“ sudaro fundamentiniai tyrimai, jeigu daugiau kaip pusė projekto reikalavimus atitinkančių sąnaudų buvo patirta vykdant veiklą, kuri priklauso fundamentinių tyrimų kategorijai.

(44)  Manoma, kad projektą „daugiausia“ sudaro pramoniniai tyrimai, jeigu daugiau kaip pusė projekto reikalavimus atitinkančių sąnaudų buvo patirta vykdant veiklą, kuri priklauso pramoninių arba fundamentinių tyrimų kategorijoms.

(45)  Tai gali būti metodai, skirti įvertinti projekto grynąją dabartinę vertę (t.y., kuri lygi diskontuotos pinigų srauto iš investicijų vertės ir investicijų kainos skirtumui) nustatymo metodus; vidinę įplaukų normą (VĮN) arba investuoto kapitalo įplaukas (IKĮ). Finansines ataskaitas ir vidaus verslo planus su prognozuojamos paklausos duomenimis; išlaidų prognozes; finansines prognozes (pavyzdžiui, GDV, VĮN, IKĮ), dokumentus, kurie pateikiami investicijų komitetui ir kuriuose analizuojami įvairūs investicijų scenarijai arba finansų rinkoms pateiktus dokumentus galima naudoti kaip įrodymą.

(46)  OL C 194, 2006 8 18, p. 2.

(47)  OL L 277 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1463/2006 (OL L 277, 2006 10 9, p. 1).

(48)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1627/2006 (OL L 302, 2006 11 1, p. 10).

(49)  Valstybės narės gali padėti Komisijai šiame procese, pateikdamos savo ex post schemų ir individualių priemonių vertinimus.

(50)  OL C 119, 2002 5 22, p. 22.