LT

Briuselis, 10.1.2007

KOM(2006) 845 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATASTARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Biokuro pažangos ataskaita

Ataskaita apie biokuro ir kito atsinaujinančiojo kuro vartojimo Europos Sąjungos valstybėse narėse pažangą

{SEK(2006) 1721}

{SEK(2007) 12}

KOMISIJOS KOMUNIKATASTARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

Biokuro pažangos ataskaita

Ataskaita apie biokuro ir kito atsinaujinančiojo kuro vartojimo Europos Sąjungos valstybėse narėse pažangą

1. Įvadas. Galima biokuro nauda

Biokuras – tai iš organinės medžiagos pagamintas transporto priemonių kuras. Šiuo metu pačios labiausiai paplitusios biokuro rūšys yra biodyzelinas (gaminamas iš augalinio aliejaus) ir bioetanolis (gaminamas iš cukrinių ir krakmolinių augalų). Šiuo metu vykdomi tyrimai, skirti pateikti į rinką antrosios kartos gamybos technologijas, kurios leistų gaminti biokurą iš medienos, žolės ir kai kurių kitų rūšių atliekų.

Biokuras turi suvaidinti unikalų vaidmenį Europos energetikos politikoje. Šiandieną toks kuras yra vienintelis tiesioginis naftos pakaitalas transporto srityje, kurio galima gauti didelį kiekį. Didelį potencialą turi ir kitos technologijos, pvz., vandenilio. Tačiau joms dar toli iki plataus masto panaudojamumo ir prireiks didelių transporto priemonių parkų ir kuro paskirstymo sistemų pokyčių. Biokuru gi galima naudotis jau šiandien ir įprastuose transporto priemonių varikliuose (vartojant mažo biokuro santykio mišinius – nepakeitus variklių, o vartojant didelio biokuro santykio mišinius – atlikus pigius variklio pakeitimus).

Kuro mišinio pakeitimas transporto srityje yra svarbus, nes Europos Sąjungos transporto sistema beveik visiškai priklauso nuo naftos. Didžioji dalis šios naftos yra importuojama, daugiausia – iš politiškai nestabilių pasaulio regionų [1]. Nafta yra energijos šaltinis, keliantis Europai didžiausius tiekimo saugumo sunkumus.

Biokuras turi ir dar vieną didelį pranašumą – jo gamyba ir vartojimas sumažina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau tai nėra pigiausias būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau viena iš kelių priemonių – greta transporto priemonių veiksmingumo didinimo – leidžiančių vidutinės trukmės perspektyvoje tikėtis gerokai sumažinti tų dujų kiekį Kaip matyti iš grafiko, ypač būtina sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį transporto srityje, nes numatoma, kad jis nuo 2005 m. iki 2020 m. padidės 77 mln. tonų – triskart daugiau nei bet kuriame kitame sektoriuje.

Taigi biokuro skatinimas yra naudingas užtikrinant tiekimą ir vykdant klimato kaitos politiką. Tačiau svarbi atsižvelgti į tai, kad biokurą galima gaminti ir tokiais būdais, kurie nemažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio arba kurie labai kenkia aplinkai: pavyzdžiui, naudojant žemę, buvusią didelės gamtinės įvairovės aplinkoje. Siekiant kad biokuro politika būtų veiksminga, to reikėtų vengti.

(...PICT...)

2. ES biokuro politikos rengimas. Biokuro direktyvos reikalavimai

Biokuras buvo vartojamas jau seniai. Iš tiesų T Ford modelis iš pradžių buvo suprojektuotas būti varomas bioetanoliu. Tačiau ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dominuojančią padėtį kelių transporto srityje užėmė iš naftos gaminamas kuras. Tokia padėtis pasaulyje vyravo iki tol, kol, vykdant aktyvią vyriausybės paramos politiką, aštuntajame dešimtmetyje Brazilijoje nebuvo pradėtas vartoti bioetanolis. Šiuo metu ten jis pasiekė 11 % kelių transporto kuro rinkos dalį [2].

Europoje keletas šalių pradėjo domėtis biokuru praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. ES pradėjo skirti rimtą dėmesį šiam klausimui 2001 m., kai Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymus, kurie buvo priimti 2003 m. Tai buvo biokuro direktyva [3] ir energetikos apmokestinimo direktyvos [4] 16 straipsnis.

Ginčai dėl šių pasiūlymų vyko pakankamai skirtingomis nei nūdienos sąlygomis.

Tuo metu biokuras buvo retenybė. 2001 m. ES rinkoje jo dalis tesudarė tik 0,3 %. Tik 5 valstybės narės turėjo reikšmingos biokuro vartojimo patirties – daugumos likusiųjų suvartojamas kiekis buvo nežinomas. Tuo tarpu, kaip matyti iš grafiko, tikrosios naftos kainos daugiau kaip 15 metų svyravo ties 20–30 USD už barelį.

(...PICT...)

Atsižvelgiant į tai, turbūt nenuostabu, kad Sąjunga nusprendė veikti atsargiai, žingsnis po žingsnio. Biokuro direktyva išreiškė aiškų ketinimą „skatinti vartoti biokurą ... kiekvienoje valstybėje narėje, kad šitaip būtų prisidėta prie tokių tikslų, kaip vykdyti klimato kaitos švelninimo įsipareigojimus, užtikrinti saugų ir nežalingą aplinkai energijos tiekimą ir skatinti atsinaujinančiuosius energijos išteklius“ [5]. Tačiau, nors kiti Sąjungos planiniai rodikliai dėl atsinaujinančiųjų šaltinių energijos (dėl bendros atsinaujinančiųjų šaltinių energijos dalies ir elektros gamybos) yra nustatyti tik 2010 m., biokuro direktyvoje yra nustatytas ne tik 2010 m. planinis rodiklis (5,75 % benzino ir dyzelino rinkos dalis transporto sektoriuje), bet ir tarpinis 2005 m. planinis rodiklis (2 %). Valstybių narių buvo pareikalauta nustatyti orientacinius 2005 m. planinius rodiklius atsižvelgiant į šią nuorodinę vertę.

Priimti šie nacionaliniai orientaciniai planiniai rodikliai nėra privalomi. Nors jie sudaro moralinį valstybių narių įsipareigojimą, nėra teisinio įpareigojimo joms pasiekti biokuro vartojimo lygį, kuris atitiktų jų pasiriktą planinį rodiklį. Palaipsnį Europos biokuro politikos metodą atspindi tai, kad, skirtingai nuo direktyvos dėl atsinaujinančiųjų šaltinių energijos elektros srityje [6], biokuro direktyvoje šiuo etapu nėra jokio reikalavimo valstybėms narėms imtis atitinkamų priemonių jų 2025 m. planiniams rodikliams pasiekti.

Vietoj to direktyvoje yra svarbi apžvalgos nuostata (4 straipsnio 2 dalis). Iki 2006 m. pabaigos Komisija turi pateikti ataskaitą apie biokuro vartojimo pažangą. Direktyvoje dar sakoma, kad tam tikrais atvejais „Komisija, remdamasi ataskaita, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl planinių rodiklių sistemos ... pakeitimo. Jeigu ataskaitoje padaryta išvada, kad rodomųjų planinių rodiklių veikiausiai nepavyks pasiekti dėl nepateisinamų ir (arba) atotrūkį nuo naujų mokslo pasiekimų reiškiančių priežasčių, šie pasiūlymai taikomi nacionaliniams planiniams rodikliams, įskaitant ir galimybę nustatyti privalomus rodiklius, bet darant tai tinkama forma“.

Taigi, priimdama direktyvą, ES pripažino, kad, norint užtikrinti, jog 2010 m. tikslai būtų pasiekti, gali prireikti tvirtos planinių rodiklių sistemos, galbūt net privalomosios. Tačiau ji pasirinko atidėti sprendimą dėl to, ar tokia tvirta sistema būtina, iki ES institucijos galės įvertinti ataskaitą (šią ataskaitą) dėl to, ar, nesant tokios sistemos, vis tiek įmanoma pasiekti tarpinį 2 % tikslą.

Kadangi ši ataskaita skirta 2006 m. laikotarpiui, į ją neįtrauktos valstybės, kurios į Europos Sąjungą įstojo 2007 m. (Rumunija ir Bulgarija). Šios valstybės parengs pirmąsias nacionalines ataskaitas pagal biokuro direktyvą iki 2007 m. liepos 1 d. Šios valstybės turi nemenką potencialą gaminti bioenergiją [7]; įstojus šioms valstybėms pagerės Bendrijos biokuro politikos formavimas ir įgyvendinimas.

Nors ataskaitoje didžiausias dėmesys kreipiamas biokuro direktyvos tikslams, svarbu pažymėti, kad įgyvendinti šiuos tikslus padeda bendrojoje žemės ūkio politikoje numatytos priemonės, ypač po 2003 m. reformos. Suardžius sąsajas tarp ūkininkams mokamų išmokų ir tam tikrų jų auginamų kultūrų, po reformos jie galėjo pradėti naudotis naujomis rinkos galimybėmis, pavyzdžiui, biokuro srityje. Be to, kadangi ūkininkai negali auginti maistinių kultūroje atidėtoje žemėje, jie šią žemę gali naudoti auginti nemaistines kultūras, įskaitant skirtas biokurui gaminti; yra numatytos biokuro lėšos, skirtos auginti kultūras, naudojamas energijai gaminti, ir 2007 m. šiomis lėšomis galės pasinaudoti visos valstybės narės; miškams skirtame veiksmų plane [8] nurodytos priemonės, palankios gaminti energiją iš medienos; taip pat į naująją kaimo plėtros politiką įtraukiamos priemonės atsinaujinančiai energijai remti. Galiausiai, pagal kompleksinio paramos susiejimo sistemą išmokos ūkininkams mokamos su sąlyga, kad jie laikosi Bendrijos aplinkos teisės aktų ir palaiko žemės ūkio paskirties žemę geros aplinkosaugos būklės. Joje užtikrinama, kad biokurui gauti, taip pat ir maisto produktams, naudojamos kultūros atitinka tvarios aplinkos reikalavimus.

3. Pažangos įvertinimas

Nuo 2003 m. naftos kaina išaugo dvigubai. ES kelis kartus buvo priminta apie jos energijos tiekimo nestabilumą: pavyzdžiui, 2005 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį atsiradus neigiamiems uragano Katrina padariniams ir 2006 m. sausio mėn. laikinai nutrūkus dujų tiekimui per Ukrainą. Tuo tarpu biokuras įrodė galintis būti patikima alternatyva naftai. Daugelyje valstybių narių transporto priemonių vartotojų perkamame dyzeline jau yra mažas kiekis biodyzelino; stambiausios naftos įmonės paskelbė apie investicijų į biokurą programas, kurių vertė siekia šimtus milijonų eurų, o automobilių gamybos įmonės pradėjo prekiauti lengvaisiais automobiliais, kurie yra varomi didelio bioetanolio santykio mišiniais.

Kai matyti iš 1 priedo lentelės, 2005 m. biokuras buvo vartojamas visose išskyrus 4 valstybes nares iš 21, apie kurias buvo gauti duomenys. Jų rinkos dalis pasiekė maždaug 1 %. [9] Šis skaičius rodo gerą pažangos tempą – padvigubėjimą per dvejus metus. Nepaisant to, tai yra mažiau už 2 % nuorodinę vertę ir mažiau už 1,4 % dalį, kuri būtų pasiekta, jei visos valstybės narės būtų pasiekusios savo planinius rodiklius. Be to, pažanga buvo labai nevienoda. Nuorodinę vertę pasiekė tik Vokietija (3,8 %) ir Švedija (2,2 %). Biodyzelinas sudarė maždaug 1,6 % dyzelio rinko, o etanolis – tik 0,4 % benzino rinkos.

Tarp valstybių narių šie skirtumai mažėja. Nuo 2005 m. pradžios 13 valstybių [10] narių gavo valstybinės paramos pritarimą naujoms biokuro mokesčių išimtims. Bent 8 valstybės narės prisiėmė įsipareigojimus dėl biokuro arba paskelbė planuojančios tai padaryti.

Kaip matyti iš 2 priedo, 19 valstybių narių jau nustatė 2010 m. planinius rodiklius. Jei jos visos pasieks savo planinius rodiklius, biokuro dalis šiose valstybėse narėse pasieks 5,45% – 0,3% mažesnę vertę palyginti su planiniu rodikliu. 2005 m. patirtis rodo, kad iš tiesų atsilikimas bus didesnis. 2005 m. tik dvi iš 21 valstybių narių, apie kurias buvo gauti duomenys, pasiekė savo nustatytus planinius rodiklius. Valstybių narių vidurkis – 52% savo planinio rodiklio. Net jei 2010 m. atsilikimas bus perpus mažesnis, Sąjunga 2010 m. pasieks tik 4,2 % biokuro vartojimo lygį. Komisija mano, kad tai yra pagrįstas esamos politikos ir priemonių rezultato įvertis. (Neseniai atliktų modeliavimo skaičiavimų rezultatai yra prastesni: prastas scenarijus pagal PRIMES modelį prognozuoja 3,9 % dalį 2010 m., o Green-X modelis – tik 2,4% [11]). Šis įvertinimas taip pat labai atitinka požiūrį, išreikštą viešose konsultacijose dėl biokuro direktyvos apžvalgos: dauguma respondentų atsakė nesitikintys, kad 5,75 % lygis bus pasiektas. [12] Todėl Komisija daro išvadą, kad biokuro direktyvos 2010 m. planinis rodiklis greičiausiai nebus pasiektas.

Norint suprasti, kokių priemonių reikia norint paskatinti biokuro vartojimą, naudinga išnagrinėti, kaip pažangos pasiekė tos dvi valstybės, kurių pažanga buvo didžiausia: Vokietija ir Švedija. Jei Vokietijos sėkmę daugiausiai nulėmė biodyzelinas, Švedija sutelkė dėmesį į bioetanolį [13]. Tačiau kitais atžvilgiais jų politika pasižymi keletu panašių veiksnių. Abi šalys aktyviai darbavosi šioje srityje keletą metų. Abi skatina vartoti tiek didelio biokuro santykio mišinius arba gryną biokurą (kas suteikia politikai matomumo), tiek mažo biokuro santykio mišinius, suderinamus su esamais platinimo susitarimais ir varikliais (kas išplečia politikos taikymo ribas). Abi šalys netaiko biokurui mokesčių ir neriboja kiekio, kuriam taikoma lengvata. Abi derina vidaus gamybą su importu (Švedija – iš Brazilijos, Vokietija – iš kitų valstybių narių). Abi jos investuoja į biokuro tyrimus bei technologinę plėtrą ir laiko pirmosios kartos biokurą tiltu į antrosios kartos biokurą.

Atleidimas nuo mokesčių yra ilgalaikė paramos biokurui forma. 2005 m. ir 2006 m. keletas valstybių narių paskelbė įdiegusios naują paramos formą – su biokuru susijusius įpareigojimus – Biokuro įsipareigojimus. [14] Tai yra teisinės priemonės, reikalaujančios, kad tiekėjai į bendrą jų tiekiamo į rinką kuro kiekį įtrauktų tam tikrą procentinę dalį biokuro. [15] Kai kurios valstybės narės taiko įpareigojimus kaip papildomą priemonę greta atleidimo nuo mokesčių, kitos – kaip alternatyvą.

Yra pagrindo tikėtis, kad ilgainiui įpareigojimai dėl biokuro sumažins biokuro vartojimo skatinimo išlaidas – iš dalies dėl to, kad taip užtikrinimas platus panaudojimas – ir taps veiksmingiausiu būdu. Komisija skatina juos taikyti.

Prancūzija ir Austrija yra vienintelės valstybės narės, kuriose įpareigojimai dėl biokuro taikomi daugiau kaip kelis mėnesius. Prancūzijos nustatytas įpareigojimas, įdiegtas 2005 m. sausį, nustatė 2 % biokuro dalį. Deja, kuro tiekėjai dažnai pasirenka sumokėti papildomus mokesčius – tokią galimybę numato naujasis įstatymas – o 2 % riba nepasiekiama. Austrija pradėjo vykdyti įsipareigojimą 2005 m. spalio mėn. Ji nustatė, kad biokuras sudarys 2,5 % dalį. Įsipareigojimas turėjo tiesioginį poveikį. 2005 m. paskutinįjį ketvirtį biokuro dalis padidėjo iki 3,2 % palyginti su mažiau nei 0,2 % per pirmuosius tris ketvirčius. Abu įsipareigojimai ateityje pasieks aukštesnių lygių.

Apie poveikį kainai duomenų neturima.

Komisija atidžiai stebės su biokuru susijusių įsipareigojimų vykdymo pažangą.

4. Signalas apie Sąjungos ryžtą sumažinti priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui

Atsižvelgiant į išliekančias aukštas naftos kainas ir įrodymus, kad biokuras yra patikimas alternatyvus kuras transportui, dabar tinkamas metas peržiūrėti Sąjungos biokuro politikos teisinį pagrindą. Sąjungoje vis labiau aštrėja būtinybė pasiųsti aiškų signalą apie jos ryžtą sumažinti savo priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui. Šiandien vienintelė praktinė priemonė tai padaryti yra biokuras, todėl jį naudojant reikia didinti energijos našumą ir daryti pavyzdines permainas transporto srityje. Įsipareigojimas skatinti biokuro vartojimą yra priemonė apsidrausti nuo aukštų naftos kainų ir sumažinti tiekimo sutrikimų pasekmes. Tai taip pat yra būdas sumažinti tikimybę, kad naftos kainos išliks tokios aukštos, kokios yra dabar – pademonstruojant naftos rinkos dalyviams, kad naftą vartojančios šalys turi valios sukurti realią alternatyvą.

Teisiniai veiksmai biokuro naudai suteiks paramą nacionalinėms, regioninėms ir vietos institucijoms, kurios dirba siekdamos sumažinti priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui, suteiks pasitikėjimo įmonėms, investuotojams ir mokslininkams, ieškantiems veiksmingesnių būdų tai padaryti, ir privers susimąstyti tuos, kurie mano, jog Europos vartotojai visuomet išliks naftos kainos įkaitais, kokia ta kaina bebūtų.

Privalomųjų, teisiškai įkūnytų planinių rodiklių pavidalu duotas signalas yra stipresnis už vien žodžiais išreikštą signalą.

Visos ES, kurios metinę rinką sudaro daugiau kaip 300 mln. tonų transportui skirtos naftos, priimtos naujos teisės aktų sistemos pavidalu duotas signalas turi daugiau galimybių būti išgirstas, juo patikėta ir imtasi atitinkamų veiksmų, nei vien atskirai dirbančių valstybių narių duodami signalai.

Kolektyvinės 27 valstybių narių pastangos sukurti biokuro technologijas ir rinkas turi daugiau sėkmės ir kainos sumažinimo galimybių, nei vien atskirai dirbančių valstybių narių pastangos.

Komisija ėmėsi pirmųjų žingsnių pasiųsti tokį signalą 2005 m. gruodį paskelbtame biomasės veiksmų plane, 2006 m. vasarį paskelbtoje biokuro strategijoje ir 2006 m. kovą paskelbtoje energetikos Žaliojoje knygoje. Reaguodami į šiuos dokumentus Taryba ir Europos Parlamentas iš esmės pritarė pasiūlytai metodikai.

Siekiant duoti aiškų signalą apie Sąjungos ryžtą sumažinti jos priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui, kitas žingsnis turėtų būti būtinų būsimos biokuro dalies planinių rodiklių nustatymas. Kaip nustatyta atsinaujinančios energijos plane [16], 2020 m. reikiamas jų lygis turėtų būti 10 %.

5. Biokuro politikos veiksmingumo būtinybė

Biokuro vartojimui didėjant, reikia užtikrinti, kad biokuro politika būtų aukšto veiksmingumo lygio. Tai reiškia, kad:

- bus sukurta sistema, suteiksianti investuotojams pasitikėjimo, kurio jiems reikia norint investuoti į geresnes, daug kapitalo reikalaujančias biokuro gamybos formas, ir informuosianti transporto priemonių gamintojus apie kurą, kuriam turėtų būti projektuojamos transporto priemonės (todėl būtina nustatyti būtiniausius 2015 ir 2020 m. biokuro planinius rodiklius);

- administracinė valstybių narių našta bus minimali;

- bus paskatinta biokuro gamyba tais būdais, kurie labiausiai atitinka direktyvos tikslus sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti aplinkosaugos požiūriu palankų tiekimą.

Komisija supranta, kad, prieš žengdamos kitą žingsnį biokuro propagavimo link, valstybės narės ir Europos Parlamento nariai norės būti tikri, kad biokuro propagavimas iš tiesų yra pageidautinas tikslas. Ar biokuro vartojimas iš tiesų sumažina išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį? Ar biokuras kada nors bus komerciškai rentabilus? Ar biokuro propagavimas yra suderinamas su aplinkos apsauga ir maisto saugumu?

Biokuro direktyvos apžvalgos nuostata reikalauja, kad minėti klausimai būtų aptarti šioje pažangos ataskaitoje. To poreikį pabrėžė atsakymai į viešąsias konsultacijas dėl direktyvos apžvalgos. Šie klausimai aptariami kitame šios ataskaitos skyriuje. Išsamesnė informacija, nagrinėjanti visus biokuro direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus techninius klausimus, yra pateikiama pridedamame tarnybų darbo dokumente.

6. Biokuro propagavimo ekonominis ir aplinkosauginis poveikis

Apie ekonominį ir aplinkosauginį biokuro poveikį paskleista neteisingos informacijos.

Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį vyravo tendencija biokuro gamybos įtaką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui vertinti vien pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį. Į dėl trąšų vartojimo ir žemės apdirbimo išmetamą azoto oksido kiekį nebuvo atsižvelgiama. O azoto oksido poveikis pasauliniam atšilimui yra daugiau kaip 300 kartų didesnė už anglies dvideginio poveikį. Neįvertinus šio dalyko, biokuro indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį buvo perdėtai išpūstas.

Naujesnis pavyzdys – plačiai paplitęs tvirtinimas, kad biodyzelino vartojimas Europoje buvo miškų iškirtimas ir natūralių buveinių išnaikinimo Indonezijoje ir Malaizijoje, kad būtų galima gaminti palmių aliejų, priežastis. Iš tiesų biodyzelinui gaminti buvo suvartotas nemažas kiekis palmių aliejaus – 2005 m. maždaug 30 000 tonų [17]. Palyginimui – pasaulinė palmių aliejaus gamyba nuo 2001–2002 m. iki 2005–2006 m. išaugo beveik 10 mln. tonų. Šį augimą lėmė maisto rinka, o ne biokuro rinka.

Nors neatrodo, kad didesnis biokuro naudojimas praeityje būtų lėmęs miškų iškirtimą šiuose dviejuose regionuose, iš esmės aišku, jog būtina parengti biokuro propagavimo politiką taip, jog ateityje ji prisidėtų prie tvarios plėtros, visų pirma jei biokuro naudojimas išaugs palyginti su šiandienos lygiu pirmiausia dėl reikšmingumo.

Todėl šiai ataskaitai parengti Komisija siekė sudaryti subalansuotą biokuro vartojimo ekonominio ir aplinkosauginio poveikio apskaitą. Ji išsamiai išdėstyta papildomame tarnybų darbo dokumente. Remiantis šiuo dokumentu, galima padaryti šias išvadas dėl biokuro propagavimo ekonominio ir aplinkosauginio poveikio:

Sąnaudos

- Papildomos biokuro vartojimo išlaidos pirmiausia priklauso nuo naftos kainos, importuojamos dalies ir žemės ūkio rinkos konkurencingumo. Jei naftos barelio kaina bus 48 USD, kaip numato Komisija, tiesioginės papildomos sąnaudos 14 % rinkos sudarančiam biokurui (palyginti su įprastomis kuro rūšimis) gali sudaryti 11,5–17,2 milijardų EUR 2020 m. Jei naftos kaina būtų 70 USD už barelį, papildomos sąnaudosi sumažėtų iki maždaug 5,2–11,4 milijardų EUR. Tačiau net taikant pačias moderniausias technologijas, ES pagaminto didesnės biokuro sąnaudos negalės lygintis su iškastinio kuro sąnaudomis, bent jau trumpuoju arba vidutinės trukmės laikotarpiu. Pagal ES biodegalų strategiją KOM(2006) 34, taikant šiuo metu naudojamas technologijas ES gaminamo biodyzelino kaina galėtų konkuruoti su naftos kaina 60 EUR už barelį, tuo tarpu bioetanolis – jei naftos kaina siektų maždaug 90 EUR už barelį. Pagal tarnybų darbo dokumentą, kuris buvo priimtas kartu su Komisija ir kuris pagrįstas JTC kuro išgavimo ir panaudojimo analize, biodyzelino ir bioetanolio kainos pasiskirsto atitinkamai 69–76 EUR ir 63–85 EUR.

- Antrosios kartos biokuru dar neprekiaujama (numatoma, kad rinkoje jo atsiras 2010–2015 m.) ir greičiausiai jis bus brangesnis už pirmosios kartos biokurą. Numatoma, kad iki 2020 m. jo kaina sumažės. Galima tikėtis, kad 2020 m. rinkoje bus prekiaujama tiek pirmosios, tiek antrosios kartos biokuru.

Tiekimo saugumas

- Biokuras didina trumpalaikį energijos tiekimo augumą, nes sumažina būtinumą laikyti naftos atsargas, skirtas apsisaugoti nuo tiekimo sutrikimų. To vertę galima įvertinti apytiksliai 1 mlrd. EUR per metus (darant prielaidą, kad biokuro dalis bus 14 %).

- Geriausias būdas ilgalaikiam tiekimo saugumui propaguoti – įvairinti energijos šaltinius. Transporto srityje energetinė įvairovė yra gana maža. Biokuras didina energetinę įvairovę, nes atsiranda įvairesnių kuro rūšių ir kuro kilmės regionų. Neaišku, kaip įvertinti šią naudą pinigine verte.

- Biokuras gali būti gaminamas iš įvairių žaliavų. Norint turėti kuo didesnę tiekimo saugumo naudą pageidautina išlaikyti žaliavų gamą kuo platesnę. Produktų derinys, kurį sudaro vietoje gaminamas ir iš įvairių regionų importuojamas biokuras, bus naudingesnis nei tas, kurį sudaro tik pigiausia produkcija (cukranendrės iš Brazilijos ir palmių aliejus iš Malaizijos bei Indonezijos). Taip pat pageidautina pradėti tiekti į rinką antrosios kartos biokurą, kad būtų galima išnaudoti dar platesnį žaliavų spektrą.

Kitas ekonominis poveikis

- Jei iki 2020 m. 14 % biokuro lygis bus pasiektas pasitelkiant pirmiausia vietos gamybą, darbo vietų skaičius ES padidės maždaug 144 000, o ES BVP išaugs maždaug 0,23 % [18]

- Biokuro importo paklausa Europoje gali pagerinti prekybos santykius su ES prekybos partneriais ir suteikti naujų galimybių prekiaujant su besivystančiosiomis šalimis, kurios turi potencialą gaminti ir eksportuoti biokurą už konkurencingą kainą.

- Prekybos politikos priemonės pagerinti galimybes naudotis augančia ES biokuro rinka gali padėti sėkmingai pabaigti vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos.

ES ir toliau taiko reikšmingas importo apsaugos priemones tam tikroms biokuro rūšims, ypač etanoliui, kuriama taikomas maždaug 45 % tarifinės apsaugos lygis ad volarem. Importo muitai kitoms biokuro rūšims – biodyzelinui ir augaliniams aliejams – yra žymiai mažesni (nuo 0 iki 5 %). Šiuo metu kol kas neaišku, ar dėl pasaulinės liberalizacijos artimiausiais metais sumažės ši apsauga, nes po Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raundo liko neaiškumų. Tuo pačiu metu vyksta laisvosios prekybos zonos derybos, inter alia su Pietų Amerikos bendrąja rinka (Mercosur), kuriose deramasi dėl platesnių tam tikrų konkurencingų etanolio gamintojų galimybių dalyvauti mūsų rinkoje. AKP (Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno) valstybės ir menkiau išsivysčiusios valstybės, taip pat valstybės gaunančios naudos iš ES GSP+ [19] programų, jau turi galimybes be muitų patekti į Europos rinką. Jeigu paaiškėtų, kad tausaus biokuro tiekimas į ES yra ribotas, ES būtų pasirengusi išnagrinėti, ar patekimo į rinką galimybės galėtų būti dar labiau išplėstos, kad rinka galėtų vystytis [20].

- Vykdant MTTP ir panaudojant kitas priemones sukurtas antrosios kartos biokuras padėtų padidinti inovacijų skaičių ir išlaikyti Europos konkurencingumą atsinaujinančios energijos sektoriuje.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas

- Gaminant pirmosios kartos biokurą, kuris Europoje gaminamas taikant ekonomiškai patraukliausią gamybos metodą, remiantis kuro išgavimo ir panaudojimo metodu [21], išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra 35–50 % mažesnis nei gaminant įprastą kurą, kurį pakeičia biokuras. Taikant kitus gamybos metodus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis taip pat sumažėja didesne ar mažesne dalimi. Taikant vieną iš gamybos būdų (etanolio gamyba anglimi kūrenamoje gamykloje iš augalų, naudojamų gyvūnų pašarams) numatomas didesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nei gaminant įprastą kurą, kurį pakeičia biokuras.

- Gaminant etanolį iš cukranendrių Brazilijoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja maždaug 90 %. Gaminant biodyzeliną iš palmių aliejaus ir sojų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėja atitinkamai 50 % ir 30 %.

- Antrosios kartos biokuro gamybos procesai, kai galės būti pritaikyti rinkoje, leis dar labiau sumažinti tą kiekį – iki 90% eilės dydžių.

- Nusausinus pelkes bet kurios rūšies biokurui gaminti būtų sumažintas jose sukauptos anglies kiekis, kuris atitiktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, pasiekiamą per šimtus metų gaminant biokurą.

- Jei biokuro pasieks 14 % rinkos dalies lygį, galima tikėtis sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 101–103 MT CO2eq per metus, palyginti su šiandien dėl biokuro sumažintu kiekiu.

Kitas aplinkosauginis poveikis

- Jei biomasė biokurui auginama žemėje, kuri tinka tam tikslui, 14 % biokuro riba su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis nesusijusių dujų poveikio aplinkai būtų įmanoma.

- Jei dėl padidėjusio biokuro vartojimo biomasė būtų pradėta auginti tam netinkamoje žemėje – ypač tropikų miškuose ir kitose didelės gamtinės vertės buveinėse – ji padarytų didelė žalos aplinkai. Tačiau 14 % lygiui pasiekti tokios žemės naudoti nebūtina.

- ES galiojantys aukštos kuro kokybės ir transporto priemonių išmetamų teršalų standartai reiškia, kad vartojamo biokuro kiekio pasikeitimas neturės reikšmingos įtakos išmetamų teršalų kiekiui.

- ES kuro kokybės direktyva turi būti peržiūrėta nustatant palaipsnį metodą siekiant iki 2020 m. įprastuose transporto priemonių varikliuose vartoti žymiai didesnio biokuro santykio mišinius.

7. Perspektyva

Šios įrodymų apžvalgos išvados:

1) Pagal biokuro direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą testą, priežastis, dėl kurios biokuro direktyvos nustatytas 2010 m. planinis rodiklis greičiausiai nebus pasiektas, negali būti apibūdinama kaip pateisinama arba susijusi su naujais mokslo pasiekimais.

2) Taryba ir Parlamentas gali būti tikri, jog padidėjęs biokuro naudojimas žymiai padidins tiekimo saugumą ir sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Biokuro naudojimo didinimas yra vienintelė šiuo metu galima priemonė sumažinti transporto sektoriaus beveik šimtaprocentinę priklausomybę nuo naftos ir vienas iš nedaugelio būdų žymiai sumažinti transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

3) Norėdama pasiųsti aiškų signalą apie savo planus sumažinti savo priklausomybę nuo naftos naudojimo transportui, Sąjunga turi žengti naują savo biokuro propagavimo politikos žingsnį į priekį.

4) Biokuro politikos suteikiama nauda dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo gali būti dar padidinta, o pavojus aplinkai sumažintas įdiegus paprastą paskatų ir (arba) paramos sistemą, kuria, pavyzdžiui, nebūtų skatinama auginti biomasę didelės biologinės įvairovės vertės žemėje; nebūtų skatinama naudoti blogų biokuro gamybos sistemų; Būtų skatinama naudoti antrosios kartos gamybos procesus. Sistema turi būti sudaryta taip, kad būtų galima išvengti vidaus produktų diskriminavimo importuotų produktų atžvilgiu ir kad netaptų prekybos kliūtimi. Šios sistemos poveikis turėtų būti įvertintas, o jos veikimas turėtų būti stebimas, kad ateityje ją būtų galima padaryti dar tobulesnę.

5) Ši sistema turėtų būti sudaryta taip, kad nemažintų tiekimo saugumo naudos. Tą galima pasiekti panaudojant energijos šaltinių įvairovę, biomasės rūšis ir importo regionus. Todėl sistema neturėtų teikti pirmenybės vienai biokuro rūšiai ar augalui. Vietoj to, ja turėtų būti skatinama aplinkai palanki biokuro gamybos praktiką visoms biokuro rūšims ir augalams, taip pat trečiosiose šalyse.

Norint, kad biokuro vartojimo lygis nuo esamos 1 % dalies pakiltų iki 10 %, būtina imtis šių priemonių:

· Parengti kuro kokybės direktyvos ir dyzelino standarto pataisas [22], atsižvelgiant į technologinį vystymąsi ir siekiant oro kokybės tikslų, leidžiant įprastai naudoti daugiau biokuro mišiniuose negu leidžiama šiuo metu;

· Naujose transporto priemonėse atlikti (pigius [23]) derinamuosius pakeitimus, reikalingus, kad jos galėtų vartoti minėtus didesnio biokuro santykio mišinius;

· Naftos pramonei pradėti prekiauti žemo garų slėgio benzino komponentu arba iš dalies pakeisti kuro kokybės direktyvą, kad joje būtų atsižvelgta į garų slėgio pasikeitimą dėl nedidelės etanolio dalies įmaišymo į benziną;

· Antrosios kartos biokuro paplitimas (jei ES automobilių parkas toliau tęs perėjimą nuo benzino prie dyzelino, ypač svarbi bus biomasės virtimo skysčiu (BTL) proceso sukomercinimas);

· Įdiegti medienos ūkininkavimą ir toliau plėtoti rapsų sėklų auginimą ES ir jos kaimynėse rytuose;

· Priemonės garantuoti aplinkosauginį biokuro tinkamumą, įskaitant tas, kuriomis neskatinama vartoti biokuro, dėl kurio išmetamas didesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, negu jo sumažinama arba masiškai netenkama biologinės įvairovės; Komisija turi reguliariai stebėti ir panešti apie biokuro gamybos nuo išgavimo iki naudojimo poveikį aplinkai.

· Toliau įgyvendinti subalansuotą metodą tarptautinės prekybos biokuru sektoriuje, kad tiek importuojančiosios šalys, tiek vietos gamintojai galėtų pasitikėdami investuoti į augančios Europos rinkos sukurtas galimybes.

Kaip nurodyta atsinaujinančios energijos plano poveikio vertinime, 10 % biokuro dalis 2020 m. priklausys ir nuo antrosios kartos biokuro. Tačiau kuriant antrosios kartos biokurą bus mažiau išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir pagerės tiekimo saugumo poveikis dedant pastangas pasiekti šią ribą; Taip pat taps lengviau pasiekti aukštesnių ribų. Siekiant sukurti antrosios kartos biokurą, reikia ne tik Bendrijos ir nacionalinių MTTP programų paramos, bet ir rinkos paskatų, o taip pat parengti vidutinės trukmės biokuro propagavimo sistemą.

Vien biokuro direktyvos pakeitimas savaime nepadarys, kad minėti dalykai įvyktų. Tam reikės pastovių pramonės, žemės ūkio ir valstybių narių bei ES pastangų. Tačiau pagal tą sistemą, kurią sudarytų direktyvos pataisa, būtų tik maža tikimybė, kad taip atsitiks, arba jos išvis nebūtų.

8. Pasiūlymas dėl biokuro direktyvos peržiūrėjimo

ES būtina peržiūrėti biokuro direktyvą, norint:

- pranešti apie jos ryžtą sumažinti savo priklausomybę nuo naftos vartojimo transportui ir pereiti prie mažai anglies dvideginio išskiriančio ūkio;

- nustatyti būtiniausius biokuro dalies 2020 m. standartus (10 %);

- užtikrinti, kad prastų savybių biokuro vartojimas būtų varžomas ir skatinama vartoti tinkamų aplinkosauginių ir tiekimo saugumo savybių biokurą.

Komisija pateiks tokį pasiūlymą 2007 m.

1 priedas. Biokuro vartojimo valstybėse narėse pažanga 2003-2005 m.

Valstybė narė | Biokuro dalis 2003 m. (%) | Biokuro dalis 2004 m. (%) | Biokuro dalis 2005 m. (%) | Nacionalinis orientacinis planinis rodiklis 2005 m. (%) |

Austrija | 0,06 | 0,06 | 0,93 | 2,50 |

Belgija | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 2,00 |

Kipras | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 1,00 |

Čekija | 1,09 | 1,00 | 0,05 | 3,70 [24] |

Danija | 0,00 | 0,00 | neturima duomenų | 0,10 |

Estija | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 2,00 |

Suomija | 0,11 | 0,11 | neturima duomenų | 0,10 |

Prancūzija | 0,67 | 0,67 | 0,97 | 2,00 |

Vokietija | 1,21 | 1,72 | 3,75 | 2,00 |

Graikija | 0,00 | 0,00 | neturima duomenų | 0,70 |

Vengrija | 0,00 | 0,00 | 0,07 | 0,60 |

Airija | 0,00 | 0,00 | 0,05 | 0,06 |

Italija | 0,50 | 0,50 | 0,51 | 1,00 |

Latvija | 0,22 | 0,07 | 0,33 | 2,00 |

Lietuva | 0,00 | 0,02 | 0,72 | 2,00 |

Liuksemburgas | 0,00 | 0,02 | 0,02 | 0,00 |

Malta | 0,02 | 0,10 | 0,52 | 0,30 |

Nyderlandai | 0,03 | 0,01 | 0,02 | 2,00 [25] |

Lenkija | 0,49 | 0,30 | 0,48 | 0,50 |

Portugalija | 0,00 | 0,00 | 0,00 | 2,00 |

Slovakija | 0,14 | 0,15 | neturima duomenų | 2,00 |

Slovėnija | 0,00 | 0,06 | 0,35 | 0,65 |

Ispanija | 0,35 | 0,38 | 0,44 | 2,00 |

Švedija | 1,32 | 2,28 | 2,23 | 3,00 |

JK | 0,026 [26] | 0,04 | 0,18 | 0,19 [27] |

ES25 | 0,5% | 0,7% | 1,0% (apytiksliai) | 1,4% |

Šaltinis: nacionalinės ataskaitos pagal biokuro direktyvą.

2 priedas. 2006-2010 m. nacionaliniai orientaciniai biokuro dalies planiniai rodikliai

% | 2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 |

Austrija | 2,50 | 4,30 | 5,75 | 5,75 | 5,75 |

Belgija | 2,75 | 3,50 | 4,25 | 5,00 | 5,75 |

Kipras | | | | | |

Čekija | 1,78 | 1,63 | 2,45 | 2,71 | 3,27 |

Danija | 0,10 | | | | |

Estija | 2,00 | | | | 5,75 |

Suomija | | | | | |

Prancūzija | | | 5,75 | | 7,00 |

Vokietija | 2,00 | | | | 5,75 |

Graikija | 2,50 | 3,00 | 4,00 | 5,00 | 5,75 |

Vengrija | | | | | 5,75 |

Airija | 1,14 | 1,75 | 2,24 | | |

Italija | 2,00 | 2,00 | 3,00 | 4,00 | 5,00 |

Latvija | 2,75 | 3,50 | 4,25 | 5,00 | 5,75 |

Lietuva | | | | | 5,75 |

Liuksemburgas | 2,75 | | | | 5,75 |

Malta | | | | | |

Nyderlandai | 2,00 | 2,00 | | | 5,75 |

Lenkija | 1,50 | 2,30 | [28] | [29] | 5,75 |

Portugalija | 2,00 | 3,00 | 5,75 | 5,75 | 5,75 |

Slovakija | 2,50 | 3,20 | 4,00 | 4,90 | 5,75 |

Slovėnija | 1,20 | 2,00 | 3,00 | 4,00 | 5,00 |

Ispanija | | | | | |

Švedija | | | | | 5,75 |

JK | | | 2,00 [30] | 2,80 [31] | 3,50 [32] |

ES | | | | | 5,45 [33] |

Šaltinis: nacionalinės ataskaitos pagal biokuro direktyvą, išskyrus Prancūziją, viešųjų konsultacijų dėl biokuro direktyvos peržiūrėjimo apibendrinimas.

[1] 2000 m. Europos importuotas naftos kiekis sudarė 9 mln. barelių per dieną (mbpd): 2 mbpd – iš Afrikos, 3 mbpd – iš Artimųjų Rytų ir 4 mbpd – iš Rusijos bei NVS. Tikimasi, kad iki 2030 m. importas išaugs iki 14 mbpd: 80 % šio augimo sudarys importas iš Vidurio Rytų, o likusius 20 % – iš Rusijos ir (arba) NVS. (Tarptautinė energijos agentūra, 2004 m.: 2004 m. Pasaulio energetikos apžvalga). Duomenys skirti EBPO Europai.

[2] 2005 m. duomenys pagal energetinę sudėtį.

[3] Direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo vartoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transportui , OL L 123, 2003 5 17, p. 42.

[4] Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, OL L 283/51, 2003 10 31, p. 51.

[5] Ši direktyva taikoma ne tik biokurui, bet ir kitam atsinaujinančiajam kurui. Šiuo metu nacionaliniai atsinaujinančiųjų šaltinių energijos naudojimo sausumos transportui planiniai rodikliai nustatyti vien pagal biokuro vartojimą. Daroma prielaida, kad taip bus ir ateityje. Kad būtų paprasčiau, šioje ataskaitoje vartojamos sąvokos biokuras ir biokuro direktyva; atitinkamose vietose jos turi būti suprantamos kaip reiškiančios ir kitą atsinaujinantįjį kurą.

[6] Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje, OL L 283, 2001.10.27, p. 33.

[7] Pavyzdžiui, jose kiekvienam gyventojui tenka 0,7 ha žemės ūkio paskirties žemės, palyginti su 0,4 ha 25 valstybių narių ES.

[8] KOM(2006) 302 dėl miškams skirto ES veiksmų plano

[9] Biodyzelinas sudaro apie 80 % šio kiekio, bioetanolis – 20 % (maždaug 15 % – priedo ETBE pavidalu).

[10] Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Švedija ir JK.

[11] Informacijos apie šiuos modelius galima rasti atsinaujinančios energijos plano poveikio vertinime, SEK(2006) 1719.

[12] Atsakymų suvestinę galima rasti adresu: http://ec.europa.eu/energy/res/legislation/biofuels_consultation_en.htm.

[13] Švedija taip pat yra biodujų vartojimo transportui lyderė Europoje.

[14] Prancūzijos ir Austrijos įsipareigojimai įsigaliojo 2005 m., Slovėnijos –2006 m. Čekija, Vokietija ir Nyderlandai paskelbė, kad pradės laikytis įsipareigojimų 2007 m., JK –2008 m.

[15] Su biokuru susiję įsipareigojimai, pagal kuriuos kiekviename parduodamo kuro litre turi būti tam tikra procentinė dalis biokuro, yra nesuderinami su ES kuro kokybės direktyva (Direktyva 2003/17/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, OL L 76, 2003 3 22, p. 10).

[16] KOM(2006) 848

[17] Stéphane Delodder (Rabobank), Padidėjusi rapsų paklausa ES, pranešimas Agra Informa konferencijai, Briuselis 2006 m. spalio 24–25 d.

[18] Darbo vietų skaičius žemės ūkyje padidėtų 190 000, biokuro gamybos ir platinimo sektoriuje – 46 000, o maisto pramonėje – 14 000, dėl to pradėtų mažėti darbo vietų skaičius paslaugų sektoriuje – 35 000, tradicinio kuro sektoriuje – 21 000, transporto sektoriuje –16 000, energetikos sektoriuje – 14 000, o kituose pramonės sektoriuose – 22 000. Šia skaičiavimai atlikti darant prielaidas, koks bus technologijų eksportas ir kaip veiks naftos rinka. Ir priešingai, jeigu ES biokuro technologijų eksporto apimtis nepriklausys nuo ES biokuro sunaudojimo, darbo vietų skaičiai atitinkamai sumažės iki 77 000 ir 111 000. Jeigu naftos kainų šie paklausos pokyčiai nepaveiks, skaičiai sumažės atitinkamai iki 13 000 ir minus 32 000. (Cituojant skaičius daroma prielaida, kad dėl sumažėjusios naftos paklausos jos kaina nukris atitinkamai 1,5 % ir 3 %).

[19] GSP: Bendroji preferencijų sistema

[20] Bet kokiu atveju, pagrindinis ES prekybos politikos uždavinys – rasti būdų skatinti biokuro, kuris akivaizdžiai padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tropinių miškų naikinimą, tarptautinį eksportą.

- Šiuo atžvilgiu, papildant paskatų ir (arba) paramos sistemą, aprašytą 7 skirsnio 4 punkte, žingsniu į priekį taptų sertifikavimo programos, parengtos kartu su eksportuojančiais prekybos parneriais arba gamintojais. Tačiau tam reikia atlikti daugiau tyrimų ir surengti daugiau diskusijų.

[21] Transporto degalų skaičiavimai, naudojant kuro išgavimo ir panaudojimo metodą, yra panašūs į viso ciklo analizę, tačiau į šį metodą neįtraukiami išmetimai statant gamyklą ir įrenginius. Praktiškai jie nėra reikšmingi.

[22] Standartas EN 590.

[23] Pavyzdžiui, automobiliai, kurie gali būti eksploatuojami naudojant degalus, kuriuose yra 85 % etanolio, parduodami Švedijoje beveik tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir įprasti automobiliai. Automobiliai, kurie gali būti eksploatuojami naudojant degalus, kuriuose yra 0–100 % etanolio, parduodami Brazilijoje panašiomis arba tokiomis pačiomis kainomis ir sudaro apie 80 % visų 2006 m. parduotų naujų automobilių.

[24] 2006

[25] 2006

[26] 0,03 % tūrio, kas lygu 0,26 % energijos, darant prielaidą, kad 100 % sudaro biodyzelinas.

[27] 0,3 % tūrio, kas lygu 0,19 % energijos, darant prielaidą, kad po 50 % sudaro biodyzelinas ir bioetanolis.

[28] Bus nustatyta 2007 m. birželio 17 d.

[29] Bus nustatyta 2007 m. birželio 17 d.

[30] 2,5 % tūrio, darant prielaidą, kad 100 % sudaro biodyzelinas.

[31] 3,75 % tūrio, darant prielaidą, kad biodyzelinas sudaro 66 % viso parduodamo biokuro kiekio.

[32] 5 % tūrio.

[33] Tų valstybių narių, kurios pranešė 2010 m. savo planinį rodiklį, dalis.

--------------------------------------------------