[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 8.11.2006

KOM(2006) 649 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Plėtros strategija ir pagrindiniai 2006–2007 m. uždaviniai Įskaitant priede pateikiamą specialiąją ataskaitą apie ES gebėjimą integruoti naujas nares

{SEK(2006) 1383}{SEK(2006) 1384}{SEK(2006) 1385}{SEK(2006) 1386}{SEK(2006) 1387}{SEK(2006) 1388}{SEK(2006) 1389}{SEK(2006) 1390}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Plėtros strategija ir pagrindiniai 2006–2007 m. uždaviniai Įskaitant priede pateikiamą specialiąją ataskaitą apie ES gebėjimą integruoti naujas nares

1. ĮžANGA

Jau keletą dešimtmečių plėtra yra ES vystymosi esmė. Tikroji Europos integracijos esmė – panaikinti Europos padalijimą ir prisidėti prie taikaus žemyno vienijimo. Politiškai ES plėtra prisidėjo prie svarbių pokyčių, kaip antai diktatūrų ir komunizmo žlugimas. Visame žemyne plėtra sustiprino demokratiją, žmogaus teises ir stabilumą. Plėtra atspindi ES esmę – švelnią traukiančiąją jėgą, kuri ES leido pasiekti daugiau, nei ji būtų galėjusi pasiekti kitais būdais.

Ekonominiu požiūriu plėtra prisidėjo prie gerovės ir konkurencingumo didinimo ir sudarė išsiplėtusiai Sąjungai sąlygas veiksmingiau spręsti globalizacijos uždavinius. Tai buvo tiesiogiai naudinga visai Europai. Dėl plėtros padidėjo ES svarba pasaulyje ir ES tapo stipresne tarptautine veikėja.

2007 m. sausio 1 d. į ES įstojus Bulgarijai ir Rumunijai bus baigta penktoji plėtra, prasidėjusi 2004 m. gegužės mėn. įstojus dešimčiai valstybių narių. Dėl kruopštaus pasirengimo naujosios valstybės narės galėjo sklandžiai integruotis į ES institucijas ir politikos sritis. Dešimt naujųjų valstybių narių pasiekė puikų ES teisės aktų laikymosi lygį ir svariai prisidėjo prie ES institucijų darbo. Jos paskatino ekonominės veiklos, prekybos ir investicijų kilimą ir pasiekė didelį ekonominį augimą.

Dabartinė plėtros darbotvarkė yra susijusi su Vakarų Balkanų šalimis ir Turkija. Šioms šalims buvo suteikta perspektyva tapti ES narėmis, kai tik jos įvykdys būtinas sąlygas. Kelyje į ES šios šalys yra skirtinguose etapuose. Kroatija ir Turkija veda stojimo derybas. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija tapo šalimi kandidate 2005 m. gruodžio mėn. Kitos Vakarų Balkanų šalys daro pažangą įgyvendindamos savo Europos perspektyvos uždavinius.

2006–2007 m. ES plėtros darbotvarkėje numatyta daug svarbių uždavinių, kurie pirmiausia yra susiję su stojimo derybomis su Turkija, būsimu Kosovo statusu, santykiais su Serbija, taip pat su didesniu Bosnijos ir Hercegovinos valdymo atsakomybės prisiėmimu. Šios temos ne tik yra svarbios pačios – jos taip pat susijusios su geopolitiniais klausimais, veikiančiais visos Europos saugumą ir stabilumą. Pats kelias narystės link jau yra reikšmingas, net jei šalis įstos už daugelio metų. Kadangi pakeliui reikia išspręsti daug uždavinių, ES turi likti įsipareigojusi viso proceso metu.

Pasirengimo narystei strategija ir derybos su kandidatėmis ir galimomis kandidatėmis turėtų būti įgyvendinamos tiksliai ir laikantis visų sutartų sąlygų. Nuo 2007 m. sausio mėn. ES teiks finansinę paramą pagal naująją Pasirengimo narystei paramos priemonę. Finansinė parama bus orientuota į Stojimo partnerystėse ir Europos partnerystėse nustatytus prioritetus.

ES plėtra yra istorinis projektas, kurio pagrindas – suvienytos Europos vizija ir vaidmuo pasaulyje. Siekiant užtikrinti visišką demokratinį teisėtumą, būtina, kad šiame projekte dalyvautų ir jį remtų Europos žmonės. Pagrindinius sprendimus, lemiančius šalies įstojimą, priima kiekvienos valstybės narės ir Sąjungos demokratiškai išrinktos institucijos.

Valstybėms narėms reikia imtis vadovaujančio vaidmens aiškinant, kodėl plėtra yra naudinga ES. Komisija yra pasirengusi gerinti objektyvios informacijos sklaidą gavėjui patogiu būdu ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu, siekdama veiksmingiau bendrauti su visuomene plėtros proceso klausimais.

2006 m. gruodžio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba surengs debatus apie plėtrą. 2005 m. gruodžio mėn. išvadose Taryba nurodė, kad praėjusiais metais Komisijos pateikta strategija buvo geras 2006 m. debatų apie plėtrą pagrindas. Šioje strategijoje pabrėžiama, kad esant tinkamam vadovavimui plėtra gali išplėsti ir pagilinti Europos integraciją. Ji grindžiama trimis pagrindiniais principais: esamų įsipareigojimų procese dalyvaujančioms šalims konsolidavimas, griežtų ir teisingų sąlygų taikymas ir intensyvesnis bendravimas su visuomene plėtros klausimais.

ES rūpi plėtros tempas. Siekdama išvengti per didelių įsipareigojimų, ES vykdo proceso dalyvėms jau duotus įsipareigojimus, tačiau atsargiai prisiima naujus.

Visoms šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms galioja griežtos sąlygos. Bet kokie nauji veiksmai stojimo procese priklauso nuo kiekvienos šalies pasiektos pažangos vykdant politines ir ekonomines reformas. Kadangi tai ilgalaikis procesas, svarbu, kad šalys neprarastų motyvacijos tęsti reformas. ES taip pat būtina didinti šio proceso skaidrumą.

Remiantis 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, reikia reformuoti pačios ES institucijas. Naujas institucinis susitarimas turėtų būti pasiektas iki to laiko, kol kitos naujosios narės bus pasirengusios įstoti į Sąjungą. Kitas svarbus būsimas klausimas yra ES finansavimas. Europos Sąjungos gebėjimas priimti naujas nares ir tuo pat metu išlaikyti integracijos pagreitį ateityje bus dar svarbesnis. Komisijos specialiojoje ataskaitoje, šio dokumento priede, nurodomas metodas, skirtas užtikrinti, kad ES, įgyvendindama plėtros darbotvarkę, kurioje numatyti ateinančių metų uždaviniai, išlaikytų savo veiksmingumą.

Plėtros procese dalyvauja ne visos Europos šalys. ES palaiko ryšius su kitomis šalimis, įskaitant ryšius per Europos ekonominę erdvę, dvišalius ryšius su Šveicarija, Europos kaimynystės politiką ir strateginę partnerystę su Rusija. Europos kaimynystės politikos tikslas – stiprinti gerovę, stabilumą ir gerą valdymą ES kaimynystės šalyse plėtojant politinius ryšius ir ekonominę integraciją. Netrukus Komisija pateiks pasiūlymus, kaip stiprinti Europos kaimynystės politiką.

Remiantis dabartine ES strategija, šiame dokumente apibrėžiamas metodas panaudoti penktosios plėtros metu įgytą patirtį, remti šalis jų kelyje narystės link, skatinti visuomenės paramą vykstant tolesnei plėtrai, spręsti plėtros uždavinius ir užtikrinti ES gebėjimą integruoti. Tai yra atnaujinto sutarimo dėl plėtros pagrindas.

2. PENKTOJI PLėTRA

Plėtros, kaip vienos veiksmingiausių ES politikos sričių, ilgalaikę naudą įrodė tai, kad visame žemyne sėkmingai sustiprinta taika ir stabilumas bei demokratijos vystymasis. 2004 m. įstojusios dešimt naujųjų valstybių narių tęsė sklandų integravimąsi į ES institucijas ir politikos sritis. Apskritai naujųjų valstybių narių demokratinės politinės sistemos ir toliau funkcionavo gerai. Naujosios valstybės narės pasiekė puikų ES teisės aktų laikymosi lygį ir svariai prisidėjo prie ES institucijų darbo. ES institucijos toliau veiksmingai dirbo. Plėtra padidino ES svarbą tarptautiniame politiniame ir ekonominiame gyvenime bei sustiprino ES derybinę galią įvairiuose forumuose. Ji taip pat praturtino Sąjungos kultūros paveldą.

Plėtra ne tik padidino Europos saugumą ir stabilumą, bet ir buvo naudinga ekonomiškai. Naujosios valstybės narės sparčiai vejasi senąsias valstybes nares. Senosioms valstybėms narėms buvo naudingos naujos prekybos ir investicijų galimybės. Plėtra buvo naudinga visai ES ekonomikai apskritai ir padėjo geriau spręsti globalizacijos uždavinius[1]. Laipsniškas euro įvedimas naujosiose valstybėse narėse – pirmiausia 2007 m. sausio 1 d. Slovėnijoje – taip pat prisidės prie šios teigiamos tendencijos.

Išsiplėtusioje Sąjungoje veiksmingiau skirstomas darbas, ES tapo geriau pasirengusi konkuruoti pasaulyje. Bendrai pastaroji plėtra paskatino ekonomikos augimą ir ES modernizavimą. Tai neseniai paaiškėjo atlikus keletą didelių tyrimų. Pavyzdžiui, įstojus dešimčiai naujųjų valstybių narių, trijose valstybėse narėse, kurios taiko laisvą darbo jėgos judėjimą, įvyko konkrečių teigiamų pokyčių: išaugo nacionalinės pajamos ir mokestinės pajamos, sumažėjo pilkoji ekonomika. Darbuotojai iš naujųjų valstybių narių padėjo įveikti darbo rinkoje esantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir sėkmingai prisitaikė prie naujos kultūrinės aplinkos[2]. Reaguodamos į tai, dar penkios valstybės narės visiškai, o kitos dvi iš dalies atvėrė savo darbo rinkas[3].

Bulgarija ir Rumunija rengėsi narystei ES laikydamosi griežtų sąlygų ir visiškai remiamos ES. Vykstant stojimo deryboms abi šalys vykdė radikalias reformas. Vis dėlto 2005 m. spalio mėn., 2006 m. gegužės mėn. ir 2006 m. rugsėjo mėn. stebėsenos ataskaitose Komisija nurodė sritis, kuriose būtinos tolesnės pastangos. Dėl pasiektos pažangos Bulgarija ir Rumunija galės prisiimti narystės teises ir pareigas nuo 2007 m. sausio 1 d. Rugsėjo mėn. ataskaitoje nustatytos griežtos sąlygos užtikrinti nuolatinę pažangą vykdant reformas šiose šalyse iki ir po stojimo. Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į acquis ir į Stojimo sutarties nuostatas, siekiant ir toliau užtikrinti veiksmingą ES politikos įgyvendinimą ir institucijų darbą. Atsiradus poreikiui Komisija nedelsdama pasinaudos šiais mechanizmais.

Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procesas rodo kitoms šalims, esančioms ankstesniame pasirengimo narystei etape, kad jų galutinis tikslas yra pasiekiamas. Vykstant šiam procesui sukaupta patirtis įtraukiama į pasirengimo narystei strategiją. Todėl yra aišku, kad tokius klausimus, kaip teismų reforma, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu reikia spręsti kuo anksčiau. Komisija, pavyzdžiui, skatina didinti supratimą, kaip geriausiai užtikrinti teismų nepriklausomumą, nešališkumą ir veiksmingumą bei užkirsti kelią korupcijai. Be to, Komisija pabrėžia ilgalaikių viešojo administravimo reformų poreikį. Atskaitinga ir veiksminga valstybės tarnyba, grindžiama profesinės karjeros plėtros kriterijais, sudaro šaliai sąlygas veiksmingai pasirengti stojimui ir vėliau funkcionuoti kaip valstybei narei. Tai naudinga visai šaliai.

Apskritai penktoji plėtra yra labai sėkminga. Jos nauda bus juntama dar daug metų. Daugiau nei 100 mln. naujų ES piliečių, kurių pajamos auga, prisidės prie Europos ekonomikos kilimo. Dėl plėtros Europoje padidėjo demokratija ir pakilo teisinės valstybės principų standartai. Todėl padidėjo visų ES piliečių saugumas ir visos ES gerovė.

3. PLėTROS PROCESAS

ES plėtros politika grindžiama trimis pagrindiniais principais: įsipareigojimų konsolidavimu, sąlygotumu ir komunikavimu.

ES plėtros darbotvarkės konsolidavimas reiškia, kad Sąjunga labai atsargiai prisiima naujus įsipareigojimus, tačiau vykdo plėtros procese dalyvaujančioms šalims duotus įsipareigojimus. ES pradėjo stojimo derybas su Turkija ir Kroatija ir pasiūlė Europos perspektyvą kitoms Vakarų Balkanų šalims. Šis įsipareigojimas yra didelis paskatinimas šalims tęsti pradėtas reformas.

Visoms šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms galioja griežtos, bet teisingos sąlygos. Nuo kiekvienos šalies padarytos pažangos siekiant vykdyti būtinas sąlygas kiekvienu stojimo proceso etapu priklauso tolesni veiksmai. Toks metodas padeda konsoliduoti reformas ir naujosioms valstybėms narėms pasirengti vykdyti savo įsipareigojimus po įstojimo.

Kad plėtra būtų sėkminga, ES privalo užtikrinti paramą savo piliečiams. Valstybės narės turi prisiimti vadovaujantį vaidmenį, kad plėtros procese užtikrintų veiksmingą bendravimą ir ypač plėtros ES piliečiams teikiamą naudą. ES stojimo procese didžiausia reikšmė tebeteikiama demokratiniam teisėtumui.

3.1. Stojimo derybos

Bendru valstybių narių sutarimu 2005 m. spalio mėn. buvo pradėtos stojimo derybos su Kroatija ir Turkija – taip šalys paskatintos tęsti politines ir ekonomines reformas ir palaikyti gerus santykius su kaimynais. Derybos vyksta laikantis aiškių ir griežtų Tarybos vienbalsiai patvirtintų derybų programų. Derybų tempas priklauso nuo reformų tempo.

Stojimo derybų metu sudaromi susitarimai, pagal kuriuos šalys kandidatės įsipareigoja taikyti vad. acquis – taikyti visus ES teisės aktus ir vadovautis ES politika. Šalys turi perimti ir įgyvendinti acquis ir laikytis Sutarčių politinių tikslų. Derybos suteikia šalims kandidatėms ir ES galimybę susitarti dėl priemonių, būtinų integracijai palengvinti. Kiekviena šalis vertinama pagal nuopelnus: derybos suteikia šalims galimybę pademonstruoti savo gebėjimus užbaigti būtinas reformas ir įvykdyti visus narystės reikalavimus.

Derybos vyksta laikantis tam tikros struktūros. Nuo 2005 m. spalio mėn. patikros procesas sutelkė šimtus Turkijos, Kroatijos ir Komisijos ekspertų siekiant išaiškinti acquis , įvertinti šalių teisės suderinimo su acquis lygį ir peržiūrėti įgyvendinimo planus. Neseniai buvo užbaigta visų acquis skyrių patikra.

Atlikus skyriaus patikrą, remdamosi Komisijos rekomendacija valstybės narės nusprendžia, ar dėl to skyriaus galima pradėti derybas arba nurodo, ką šaliai kandidatei dar reikia padaryti prieš pradedant derybas. Pradėdama derybas, Sąjunga pateikia savo bendrą poziciją, įskaitant gaires, kurias reikia įgyvendinti prieš preliminariai užbaigiant derybas dėl tam tikro skyriaus.

Gairės yra nauja priemonė, pradėta taikyti atsižvelgiant į penktosios plėtros metu įgytą patirtį. Jomis siekiama gerinti derybų kokybę skatinant šalis kandidates imtis būtinų reformų ankstyvuoju etapu. Gairių įgyvendinimą galima išmatuoti ir jos yra susietos su pagrindiniais acquis skyrių elementais. Paprastai gairės pradėti derybas dėl tam tikro skyriaus yra susijusios su būsimojo (pvz., strategijų arba veiksmų planų) derinimo pasirengiamaisiais veiksmais ir sutarties įsipareigojimų, atspindinčių acquis reikalavimus, įgyvendinimu. Derybų užbaigimo gairės visų pirma susijusios su teisinėmis priemonėmis, administracinėmis arba teisminėmis institucijomis ir acquis įgyvendinimo rezultatais. Ekonomikos srities skyriai taip pat apima veikiančios rinkos ekonomikos kriterijų.

Jeigu šalis kandidatė daugiau neatitinka gairėse nustatytų reikalavimų pradėti derybas dėl derybinio skyriaus, Komisija gali pasiūlyti derybas dėl to skyriaus sustabdyti. Jeigu šalis kandidatė nebeatitinka tam tikro skyriaus, dėl kurio derybos buvo preliminariai užbaigtos, derybų baigimo gairių reikalavimų, Komisija gali pasiūlyti valstybėms narėms derybas dėl to skyriaus atnaujinti.

Sąjunga tikisi, kad šalys kandidatės įvykdys politinius kriterijus ir derybų metu sieks aukštesnių standartų. Dialogo su šalimis dėl jų pasiekimų sprendžiant politinius klausimus rezultatai bus įtraukti į derybų procesą. Komisija surengs dialogą su valstybėmis narėmis ir pateiks joms ataskaitą atitinkamuose Tarybos padaliniuose. Be to, dabartinėje derybų programoje yra skyrius apie teismų sistemą ir pagrindines teises, kuriuo remiantis spręstini politiniai klausimai. Tai sudaro galimybę atidžiai stebėti pažangą svarbiausiose srityse.

Dabartinėje derybų programoje numatyta, kad stojimo derybos sustabdomos rimtai ir nuolat pažeidžiant laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus. Dėl didesnio dėmesio politinėms reformoms pagerės stojimo derybų kokybė ir pagreitės būtinos reformos šalyse kandidatėse.

Ateityje dialogo su šalimis dėl ekonominių reformų rezultatai taip pat bus įtraukti į derybų procesą. Komisija surengs dialogą su valstybėmis narėmis ir pateiks joms ataskaitą atitinkamuose Tarybos padaliniuose. Vykstant šiam dialogui didžiausias dėmesys skiriamas ekonominių kriterijų įgyvendinimui ir konvergencijai su ES ekonomika. Labai svarbu, kad dar prieš įstojant stojančiose šalyse veiktų rinkos ekonomika ir šalys gebėtų konkuruoti vidaus rinkoje Siekiant šio tikslo, pasirengimo narystei parama bus skirstoma tiksliau.

3.2. Pasirengimo narystei strategija

Stojimo partnerystė ir Europos partnerystė yra svarbiausi pasirengimo narystei strategijos elementai. Remiantis Komisijos pažangos ataskaitose apie kiekvieną šalį pateiktomis išvadomis, partnerysčių programose nustatomi šių šalių prioritetai siekiant ES narystės. Jose taip pat nurodoma ES parama siekiant šio tikslo. Šiuo metu galiojančias partnerysčių programas Taryba priėmė šiais metais. Komisija ketina jas peržiūrėti 2007 m. pabaigoje. Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę, Komisija siūlo šiai šaliai Europos partnerystę.

Pasirengimo narystei paramos priemonė

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Komisija taikys Pasirengimo narystei priemonę (PNP) – naują finansinę priemonę, skirtą skatinti modernizavimą, reformas ir suderinimą su acquis . Ši priemonė visiškai pakeis ankstesnes paramos priemones, kaip antai Phare, Cards, Ispa ir Sapard. Šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės atitinka reikalavimus gauti finansavimą pagal naująją priemonę. Taikant bendrą taisyklių ir procedūrų rinkinį ir esant didesniam lankstumui bus galima pasiekti didesnį veiksmingumą ir geresnį išlaidų ir naudos santykį skirstant ES lėšas. Per kitus septynerius metus Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai bus skirta beveik 11,5 mlrd. EUR. Komisija pristato daugiametę finansavimo programą, kurioje nurodomos PNP lėšų skyrimo kiekvienai šaliai ir kiekvienam svarbiam komponentui orientacinės sumos.

Kadangi pagrindiniai atstatymo po konfliktų Serbijoje, Juodkalnijoje ir Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje darbai jau atlikti, 2008 m. pabaigoje Europos rekonstrukcijos agentūra savo veiklą nutrauks. Pritaikius prioritetus naujoms aplinkybėms, pagalbą įgyvendins Komisijos delegacijos, o kai bus pasirengusios – šalių valdžios institucijos. Taikant PNP atsiranda galimybė glaudžiau bendradarbiauti su Europos investicijų banku, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Pasaulio banku ir kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Komisija plės ligšiolinį bendradarbiavimą, kad su partnerėmis užtikrintų ekonomiškai naudingiausią dotacijų ir paskolų derinį siekiant skatinti viso regiono modernizavimą ir vystymąsi.

Plano Vakarų Balkanų šalims įgyvendinimas

Remiantis praėjusiais metais Komisijos plėtros strategijos dokumente pateiktu planu, visos Vakarų Balkanų šalys padarė pažangą siekdamos Europos perspektyvos. Kiekvienos šalies pažanga priklauso nuo jos pasiekimų įgyvendinant reikalavimus. Pagrindinis rodiklis ES vertinant bet kurią paraišką narystei yra geras šalies įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą įgyvendinimo vertinimas (įskaitant su prekyba susijusias nuostatas).

Remdamasi Salonikų darbotvarke, 2006 m. kovo mėn. Zalcburge ES pakartojo, kad Vakarų Balkanų šalių ateitis yra Europos Sąjungoje ir paragino šias šalis prisiimti didesnę atsakomybę regioninio bendradarbiavimo procese. Regioninis bendradarbiavimas išlieka itin svarbus ilgalaikiam stabilumui, ekonominiam vystymuisi ir Vakarų Balkanų šalių taikinimui.

Šiais metais Pietryčių Europos šalys, remdamosi Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procesu, sutarė sukurti naują sistemą, pagal kurią prisiimtų daugiau atsakomybės. Bus įsteigta Regioninio bendradarbiavimo taryba, kurioje dirbs Pietryčių Europos šalių ir tarptautinės bendrijos atstovai. Komisija tvirtai remia šį procesą. Komisija taip pat palankiai vertina Energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimo įsigaliojimą 2006 m.

ES skatins tiesioginius žmonių ryšius tiek skirdama daugiau stipendijų studentams ir mokslininkams, tiek supaprastindama vizų išdavimo tvarką. Kroatijos piliečiams trumpalaikės vizos reikalavimas netaikomas. Komisija pasiūlė, kad Taryba suteiktų Komisijai teisę vesti derybas dėl susitarimų dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos su visomis regiono šalimis, siekiant sudaryti tokius susitarimus 2007 m. Pasiūlymas taip pat galioja readmisijos susitarimams, išskyrus Albaniją, su kuria ES tokį susitarimą jau yra pasirašiusi. Be to, ES toliau teiks paramą tokioms pagrindinėms sritims, kaip energetika, transportas ir ekonominis bendradarbiavimas.

2006 m. balandžio mėn. Pietryčių Europos šalys pradėjo derybas dėl regioninio laisvosios prekybos susitarimo ir nusistatė tikslą sudaryti jį iki 2006 m. pabaigos. Šį procesą be išlygų remia Komisija, jis taip pat remiamas pagal Stabilumo paktą[4]. Netrukus įstrižinės kilmės kumuliacijos taisykles ES pradės taikyti savo susitarimams su Kroatija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, o vėliau ir kitoms šalims. Tai paskatins regioninę prekybą ir investicijas. Albanija, Kroatija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija jau yra PPO narės. Pažanga, kurią Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija turi padaryti norėdamos netrukus prisijungti prie PPO, taip pat padės šioms šalims stiprinti regioninę prekybą, siekti ekonominių reformų ir įgyvendinti būsimus Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus.

4. VISUOMENėS PARAMOS UžTIKRINIMAS PLėTRAI

Plėtros darbotvarkėje Sąjunga pateikia būdus ir priemones spręsti daugelį pirmiau minėtų uždavinių. Vakarų Balkanų šalims ir Turkijai pasiūlyta narystės ES perspektyva yra svarbus katalizatorius reformoms šiose šalyse vykdyti. ES tai yra naudinga augimo, stabilumo ir saugumo atžvilgiu. Vis dėlto apie tokią naudą reikia daugiau kalbėti su visuomene. Svarbu įsiklausyti į piliečių lūkesčius, spręsti jų problemas ir teikti faktinę informaciją. Valstybės narės turi imtis vadovaujančio vaidmens, padedant Europos Parlamentui ir Komisijai. Valstybės narės, pasitelkdamos į pagalbą regioninės ir vietos valdžios institucijas, taip pat pilietinės visuomenės įstaigas, kurios yra arčiausiai visuomenės, turi skleisti informaciją apie plėtros politikos naudą išsiplėtusios ES piliečiams.

Siekiant užtikrinti visuomenės paramą plėtrai, būtina didinti abipusį supratimą. Todėl 2005 m. Komisija pradėjo pilietinės visuomenės dialogą tarp ES ir šalių kandidačių bei galimų šalių kandidačių. Šia programa siekiama skatinti nevyriausybinių organizacijų sąveiką, pvz., studentų mainus, žurnalistų mokymosi vizitus, taip pat moterų organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo bendruomenių atstovų mainus.

Komisija imsis tokių priemonių:

- Komisija remia didesnį skaidrumą. Ji rekomenduoja, kad peržiūros ataskaitos, gairės pradėti derybas dėl derybinių skyrių ir galutinės ES bendrosios pozicijos būtų skelbiamos;

- remdamasi iki šiol Turkijai ir Vakarų Balkanų šalims taikytomis priemonėmis, Komisija teiks didesnę paramą pilietinės visuomenės dialogui;

- Komisija labiau skatins tiesioginius žmonių ryšius tokiose srityse, kaip švietimas, moksliniai tyrimai ir kultūra;

- Komisija toliau domėsis visuomenės nuomone apie plėtrą ir įsiklausys į visuomenės lūkesčius. Komisija, bendradarbiaudama su atstovybėmis valstybėse narėse ir delegacijomis šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, veiksmingiau keisis informacija apie plėtros politiką;

- tam skirtose svetainėse Komisija suprantama kalba teiks patogią naudoti informaciją apie plėtros politiką plačiajai visuomenei ir specialistams. Be to, ji teiks atsakymus į praktinius klausimus, ypač apie sąlygų ir poveikio vertinimų taikymą.

5. PAGRINDINIAI 2007 M. UžDAVINIAI

5.1. Neišspręsti penktosios plėtros uždaviniai

Svarbiu uždaviniu tebėra visapusis Kipro klausimo išsprendimas ir salos suvienijimas. Komisija pritaria veiksmams, kurių 2006 m. ėmėsi Kipro graikų ir Kipro turkų bendruomenių vadovai, siekdami priimti visapusį sprendimą remiant JT. Tokie veiksmai turėtų žymiai paspartėti 2007 m.

Kaip ir anksčiau, Komisija yra pasirengusi teikti paramą tokiems veiksmams. Taryba priėmė dvi iš trijų Komisijos pasiūlytų priemonių, skirtų nutraukti Kipro turkų bendruomenės izoliaciją. Laisvas Kipro graikų ir Kipro turkų bei kitų ES piliečių judėjimas visoje saloje buvo užtikrintas reglamentu dėl žaliosios linijos. Pagalbos programa Kipro turkų bendruomenei buvo priimta ir dabar yra įgyvendinama. Dar reikia priimti Komisijos pasiūlytą reglamentą dėl tiesioginės prekybos su šiaurine Kipro dalimi. Siekiant greitai priimti šį reglamentą, reikia dėti daugiau pastangų ir būti pasirengus kompromisams.

5.2. Šalys kandidatės

Kroatija

2006 m. Kroatija toliau darė pažangą vykdydama politinius, ekonominius ir acquis kriterijus ir įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Pagrindinis 2007 m. uždavinys – remiantis jau pasiekta pažanga greitinti reformų tempą, pirmiausia tokiose svarbiausiose srityse, kaip teismų ir viešojo administravimo reforma, kova su korupcija ir ekonominė reforma. Kroatijai reikia išlaikyti integravimosi į ES dinamiką griežtai vykdant savo įsipareigojimus, pavyzdžiui, valstybės pagalbos ir nekilnojamojo turto srityse. Kroatija turėtų tęsti teisės aktų derinimo programą ir stiprinti savo administracinius gebėjimus.

Kaip ir anksčiau, itin svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas. Pirmenybę reikėtų teikti neišspręstiems dvišaliams klausimams, ypač sienų demarkacijos klausimui. Ir toliau daug dėmesio reikia skirti mažumų teisėms ir pabėgėlių grįžimui.

Stojimo derybų su Kroatija pradžia sėkminga. Atlikus peržiūrą, Kroatija ėmėsi svarbių veiksmų daugelyje sričių, kad suderintų teisės aktus. Šalis plėtoja būtinus administracinius gebėjimus. Remiantis tokia pažanga ir darant prielaidą, kad Kroatija spręs pirmiau aptartus uždavinius, galima tikėtis, kad derybų tempas ir toliau bus tinkamas.

Turkija

2006 m. Turkija toliau darė pažangą vykdydama reformas, ypač neseniai priėmusi kai kuriuos 9-ojo reformų paketo elementus. Be to, dėl visiško netoleravimo politikos mažėja bendras praneštų atvejų apie kankinimus arba netinkamą elgesį skaičius. Vis dėlto susirūpinimą šiuo atžvilgiu kelia padėtis pietrytinėje šalies dalyje. Reformų tempas sulėtėjo. 2007 m. bus svarbu daryti numatytą pažangą, siekiant išplėsti reformų dinamiką visoje Turkijoje. Būtina nedelsiant užtikrinti žodžio laisvę, panaikinant arba pakeičiant baudžiamojo kodekso 301 straipsnį ir apskritai suderinant teisės aktus su Europos standartais. Tolesnės pastangos taip pat reikalingos stiprinant religijos laisvę, moterų, mažumų ir profesinių sąjungų teises. Svarbu užtikrinti civilinę demokratinę kariuomenės kontrolę bei toliau siekti, kad reformų dvasia atsispindėtų teisėsaugos institucijose ir teismų praktikoje. Tuo pat metu Turkijai reikia spręsti rimtas ekonomines ir socialines problemas šalies pietryčių regionuose ir užtikrinti visas teises ir laisves kurdams. 2006 m. sausio mėn. priimtoje Stojimo partnerystės programoje nustatytas kriterijus vertinti reformų pažangą. Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai. Komisija stiprins politinių kriterijų stebėseną.

Kaip nustatyta 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir valstybių narių deklaracijoje, ES tikisi, kad Turkija užtikrins visišką, nediskriminuojantį Ankaros susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą ir pašalins visas kliūtis laisvam prekių judėjimui, įskaitant apribojimus transporto priemonėms. Jei Turkija neįgyvendins visų savo įsipareigojimų, tai paveiks bendrą derybų pažangą. Jei Turkija neįgyvendins įsipareigojimų, Komisija pateiks atitinkamas rekomendacijas prieš gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Taigi, kaip nustatyta Stojimo partnerystėje, yra itin svarbu, kad Turkija kuo greičiau imtųsi konkrečių veiksmų normalizuoti dvišalius santykius su visomis ES valstybėmis narėmis.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

2005 m. gruodžio mėn. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikus šalies kandidatės statusą buvo pripažinta šalies reformų pažanga. Taip šaliai taip pat buvo suteiktas impulsas tęsti reformas siekiant įgyvendinti šalies Europos perspektyvą.

2006 m. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toliau darė pažangą, nors ir mažesnę. Liepos mėn. rinkimai vyko laikantis tarptautinių standartų. Nustatyti trūkumai buvo pašalinti.

Vyriausybė vis dar susiduria su ypatingais uždaviniais vykdydama policijos ir teismų sistemos reformas, kovodama su korupcija ir visiškai įgyvendindama Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Siekiant gerinti reformoms palankias sąlygas labai svarbu tęsti Ohrido susitarimo įgyvendinimą. Svarbu tęsti reformas, kurių pagrindas yra bendradarbiavimas ir politinis sutarimas. Apskritai siekiant pažangos stojimo procese, pirmenybę reikėtų teikti pagrindinių sričių reformoms.

5.3. Galimos šalys kandidatės

Albanija

Albanija toliau prisidėjo prie stabilumo regione didinimo, pirmiausia dėl savo apgalvotos pozicijos padėties kaimyninėse šalyse atžvilgiu. ES ir Albanijos ryšiai sustiprėjo šiais metais pasirašius Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Dabar pirmenybę reikia teikti Laikinojo susitarimo, kuris įsigalios 2006 m. gruodžio 1 d. ir kuris apima su prekyba susijusius klausimus, įgyvendinimui. Albanija, gaudama ES paramą, sprendžia vykdant politines, teismų ir ekonomines reformas kylančius uždavinius, taip pat kovoja su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Artimiausiu laikotarpiu tai bus svarbiausi uždaviniai.

Bosnija ir Hercegovina

Europos perspektyvos reikšmė yra lemiama, siekiant padrąsinti visas suinteresuotąsias šalis Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kaip antai policijos reformą. Visapusis bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) yra pagrindinė šalies priartėjimo prie ES sąlyga. Vyriausiojo įgaliotinio biuro (VĮB) uždarymas sudarys šalies žmonėms ir institucijoms galimybę prisiimti didesnę atsakomybę už savo bendrą likimą. Derybų dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo užbaigimas ir jo įgyvendinimas sustiprins šalies Europos perspektyvą. Laikantis atitinkamų sąlygų, šios derybos gali būti užbaigtos per kelis mėnesius. Konstitucinis vystymasis yra itin svarbus kuriant geriau funkcionuojančią, tvarią ir demokratinę valstybę. Nebesant VĮB, ES reikės spręsti klausimą dėl jos būsimos atstovybės šalyje.

Juodkalnija

Po to, kai laikantis su ES suderintų sąlygų buvo surengtas laisvai ir sąžiningai vykęs referendumas, 2006 m. birželio mėn. Juodkalnija tapo nepriklausoma. Paskelbusi nepriklausomybę, Juodkalnija pagal Tarybos skubiai priimtas naujas direktyvas pradėjo derybas dėl atskiro Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS). Bendradarbiaudama su ES, Juodkalnija turi galimybę kurti valstybines struktūras turėdama stabilų ir saugų pasirengimo narystei proceso pagrindą.

Svarbu išlaikyti reformų tempą ir tęsti bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, kad artimiausiais mėnesiais būtų galima užbaigti derybas dėl SAS. Juodkalnijai reikia dar daug ką nuveikti, kad jos institucijos pajėgtų daryti pažangą. Pagrindinės priemonės nurodytos Europos partnerystės programoje, pateikiamoje kartu su šiuo komunikatu. Pirmenybę reikia teikti teismų sistemos reformai ir kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Juodkalnijai reikia didinti administracinius pajėgumus siekiant įgyvendinti SAS.

Serbija

Serbiją reikėtų pagirti už atsakingą požiūrį Juodkalnijos nepriklausomybės atžvilgiu. Naujoji konstitucija galėtų atverti šaliai kelią stiprinti valdymo sistemą. Serbija padarė pažangą užtikrindama makroekonominį stabilumą tęsiant privatizavimą ir pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų. Toliau vyko ekonominė integracija į ES. Serbija taip pat padarė pažangą vykdydama administracinę reformą. Vykstant deryboms su ES dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS), Serbijos administracija pademonstravo didelius institucinius gebėjimus. Tai rodo Serbijos gebėjimą pasivyti kitas regiono šalis kelyje į ES, kai tik šalis įgyvendins reikalavimus SAS deryboms tęsti.

Komisija nenuvertina uždavinių, kuriuos Serbijai tenka spręsti esant dabartinėms politinėms sąlygoms. Serbijai reikalingas konstruktyvus požiūris Kosovo atžvilgiu. Svarbu, kad įstojimo į ES perspektyva Serbijos gyventojams būtų įtikima ir matoma. Todėl reikia kuo greičiau atnaujinti ir nedelsiant užbaigti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, vos tik Serbija įgyvendins visapusio bendradarbiavimo su TBTBJ sąlygą. ES taip pat siekia integruoti Serbijos gyventojus į bendrą Europos kontekstą, taikydama supaprastintą vizų išdavimo tvarką[5] ir padėdama Serbijai aktyviau dalyvauti Bendrijos programose tokiose srityse, kaip švietimas, jaunimas, moksliniai tyrimai ir kultūra.

Kosovas[6]

ES ir toliau vykdė įsipareigojimus Kosovo atžvilgiu – stebėjo standartus, teikė paramą ir bendradarbiavo su Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove (UNMIK) bei rėmė statuso nustatymo procesą, vykusį prižiūrint JT Generalinio sekretoriaus specialiajam pasiuntiniui Martti Ahtisaari. ES vaidmuo bus svarbus nustatant statusą ir jį įgyvendinant, kai tik jam pritars Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

Nustatytas statusas turi būti politiškai ir teisiškai aiškus ir numatyti Kosovo būsimos raidos viziją. Kosovo statuso klausimas yra sui generis ir todėl neturi precedento.

Tai suteiks Kosovo valdžios institucijoms papildomą impulsą siekti reformų pažangos tokiose pagrindinėse srityse, kaip teisinė valstybė, ekonomika ir viešasis administravimas bei kurti pagrindą sėkmingam UNMIK įsipareigojimų perdavimui. Kaip ir pirmiau, svarbiausias klausimas lieka mažumų teisės ir mažumų dalyvavimas Kosovo institucijose.

Europos perspektyvos reikšmė yra lemiama siekiant suteikti visoms susijusioms šalims bendros ateities Europos Sąjungoje viziją.

6. IšVADOS IR REKOMENDACIJOS

Remdamasi pirmiau pateikta analize, Komisija siūlo tokias išvadas:

1. ES plėtros politika toliau grindžiama trimis principais – konsolidavimu, sąlygotumu ir komunikavimu. ES vykdo procese dalyvaujančioms šalims duotus įsipareigojimus, tačiau labai atsargiai prisiima naujus. Stojimo proceso tempas priklauso nuo šalies kandidatės reformų tempo.

2. Dabartinė plėtros strategija kartu su priemonėmis ir būdais užtikrinti ES gebėjimą integruoti naujas nares yra atnaujinto sutarimo dėl plėtros pagrindas.

3. ES gebėjimą integruoti naujas nares apibrėžia du veiksniai:

- Europos integracijos stiprinimas ir gilinimas išlaikant dinamiką ir tuo pat metu užtikrinant ES gebėjimą veikti. Tai naudinga tiek dabartiniams, tiek būsimiems ES piliečiams;

- užtikrinimas, kad šalys kandidatės stojimo metu gali prisiimti narystės įsipareigojimus ir atitinka griežtas sąlygas. Jų atitikimą Komisija vertina remdamasi griežtomis sąlygomis.

4. ES gebėjimas integruoti tikrinamas kiekvienu stojimo proceso etapu. Nuomonėse apie paraiškas dėl narystės ir vykstant stojimo deryboms Komisija pateiks stojimo poveikio pagrindinėms politikos sritims vertinimus. Tai padės valstybėms narėms apibrėžti ES bendras derybines pozicijas dėl susijusių skyrių, jei reikia, įskaitant pereinamuosius laikotarpius arba kitus susitarimus.

5. Vertindama būsimų stojimų poveikį biudžetui, Komisija tikrins poveikį pagrindinėms politikos sritims, ypač žemės ūkiui ir sanglaudos politikai.

6. ES privalo užtikrinti, kad ji gali išlaikyti ir stiprinti savo vystymąsi įgyvendindama plėtros darbotvarkę. Siekiant pagerinti sprendimų priėmimo veiksmingumą išsiplėtusioje ES, būtina institucinė reforma. Naujas institucinis susitarimas turėtų būti pasiektas iki to laiko, kol kitos naujosios narės bus pasirengusios įstoti į Sąjungą.

7. Komisija toliau gerins stojimo proceso kokybę. Galėtų būti nustatytos gairės pradėti ir baigti derybas dėl derybinių skyrių, kuriose būtų nurodytos priežastys sustabdyti arba atnaujinti derybas dėl atskirų skyrių. Politinio ir ekonominio dialogo rezultatai bus įtraukti į derybų procesą. Sudėtingus klausimus, kaip antai teismų reforma ir kova su korupcija, būtina spręsti ankstyvame stojimo proceso etape.

8. Siekdama stiprinti skaidrumą, Komisiją rekomenduoja skelbti pagrindinius derybų dokumentus, įskaitant poveikio vertinimus, peržiūros ataskaitas, gaires pradėti derybas dėl tam tikrų skyrių ir ES derybų bendrąsias pozicijas.

9. Itin svarbu užtikrinti visuomenės paramą plėtrai. Siekiant užsitikrinti tokią paramą ir pasitikėjimą ES gebėjimu integruoti, labai svarbu išlaikyti tikslų ir griežtą sąlygų laikymąsi. Mes taip pat turime plačiau skleisti informaciją apie plėtrą. Svarbu įsiklausyti į piliečių lūkesčius, spręsti jų problemas vykdant tinkamą politiką ir teikti faktinę informaciją. Pagrindinis vaidmuo turi tekti valstybėms narėms. Komisija atliks savo vaidmenį kartu su Europos Parlamentu, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei pilietine visuomene.

10. Kroatija sėkmingai startavo stojimo derybose. Atlikus peržiūrą, šalis ėmėsi svarbių veiksmų daugelyje sričių, kad suderintų teisės aktus ir šiuo metu stiprina būtinus administracinius gebėjimus. Vis dėlto Kroatija dar turi dėti daug pastangų, kad įgyvendintų tokius pagrindinius uždavinius, kaip teismų reforma, kova su korupcija, ekonominė reforma, ir tęstų visapusį bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Labai svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai ir regioninis bendradarbiavimas.

11. Turkija pakankamai vykdo Kopenhagos politinius kriterijus ir tęsia politines reformas. Tačiau pastaruoju metu pažangos tempas sulėtėjo. Būtina dėti daugiau pastangų užtikrinant žodžio laisvę. Taip pat būtina toliau stengtis užtikrinti ne musulmonų religinių bendruomenių teises, moterų teises, profesinių sąjungų teises ir didinti civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę. Turkiją galima laikyti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Ji taip pat pagerino gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus. Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai.

12. Kaip nustatyta 2005 m. rugsėjo 21 d. Europos bendrijos ir valstybių narių deklaracijoje, ES tikisi, kad Turkija užtikrins visišką, nediskriminuojantį Ankaros susitarimo papildomo protokolo įgyvendinimą ir pašalins visas kliūtis laisvam prekių judėjimui, įskaitant apribojimus transporto priemonėms. Jei Turkija neįgyvendins visų savo įsipareigojimų, tai paveiks bendrą derybų pažangą. Jei Turkija neįgyvendins įsipareigojimų, Komisija pateiks atitinkamas rekomendacijas prieš gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Taigi, kaip nustatyta Stojimo partnerystėje, itin svarbu, kad Turkija kuo greičiau imtųsi konkrečių veiksmų normalizuoti dvišalius santykius su visomis ES valstybėmis narėmis.

13. 2005 m. gruodžio mėn. Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai suteikus šalies kandidatės statusą buvo pripažinta šalies pažanga vykdant reformas. 2006 m. šalis toliau darė pažangą, nors tempas buvo lėtesnis. Remiantis praėjusiais metais Komisijos pateiktu planu, visos Vakarų Balkanų šalys padarė pažangą. Kiekvienos šalies pažanga priklauso nuo jos pasiekimų: pagrindinis rodiklis ES vertinant bet kurią paraišką narystei yra geras šalies įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus įgyvendinimo vertinimas (įskaitant su prekyba susijusias nuostatas).

1 PRIEDAS

Specialioji ataskaita apie ES gebėjimą integruoti naujas nares

ĮŽANGA

Ši specialioji ataskaita yra 2006 m. plėtros strategijos dokumento dalis. Atsižvelgiant į 2006 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos prašymą, didžiausias dėmesys joje skiriamas vidutinės ir ilgalaikės trukmės klausimams, susijusiems su ES gebėjimu integruoti naujas nares. Ataskaitoje pateikiamas metodas, įgalinantis Sąjungą išlaikyti ir plėtoti savo vystymąsi politikos krypčių ir institucijų atžvilgiu ir tuo pačiu vykdyti plėtros darbotvarkę, kurioje numatyti pagrindiniai dabartiniai pasaulio uždaviniai.

1993 m. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad „Sąjungos gebėjimas priimti naujas nares, išlaikant Europos integracijos pagreitį, yra svarbi aplinkybė, atitinkanti tiek Sąjungos, tiek šalių kandidačių bendrą interesą“. Kaip nustatyta 2005 m. Komisijos strategijos dokumente ir 2006 m. birželio mėn. patvirtinta Europos Vadovų Tarybos, plėtros tempas turi priklausyti nuo ES gebėjimų integruoti.

ES privalo užtikrinti, kad ji gali išlaikyti ir stiprinti savo vystymąsi įgyvendindama plėtros darbotvarkę. Siekiant pagerinti sprendimų priėmimo veiksmingumą išsiplėtusioje ES, būtina institucinė reforma. Naujas institucinis susitarimas turėtų būti pasiektas iki to laiko, kol kitos naujosios narės bus pasirengusios įstoti į Sąjungą.

Plėtra reiškia dalyvavimą projekte, kuris grindžiamas bendrais principais, politika ir institucijomis. Sąjunga turi užtikrinti, kad bus išlaikytas gebėjimas veikti ir priimti sprendimus išlaikant tinkamą institucijų pusiausvyrą, paisyti biudžeto ribų, įgyvendinti ambicingą gerai veikiančią bendrą politiką bei siekti savo tikslų.

ES gebėjimas įtraukti, ar, greičiau, gebėjimas integruoti naujas nares priklauso nuo ES politikos ir institucijų vystymosi bei paraiškas pateikusių šalių tapimo gerai pasirengusiomis valstybėmis narėmis. Būsimų narių gebėjimą įstoti į Sąjungą griežtai vertina Komisija, laikydamasi griežtų sąlygų. Gebėjimas integruoti nustatomas pagal tai, ar ES tam tikru momentu arba per tam tikrą laikotarpį gali priimti naujas nares nekeliant pavojaus Sutartyse nustatytiems politiniams tikslams. Todėl tai visų pirma yra funkcinė sąvoka. Ateityje Komisija atliks poveikio vertinimus kiekvienu svarbiu stojimo proceso etapu. Atliekant tokius vertinimus bus atsižvelgiama į kiekvienos šalies specifiką.

Jau buvo penki ES plėtros etapai. ES išaugo nuo šešių iki 25 valstybių narių, o netrukus dar padidės iki 27 valstybių narių. Plėtra didele dalimi prisidėjo prie Europos vienijimo ir demokratijos, žmogaus teisių ir stabilumo visame žemyne stiprinimo. Ankstesnė plėtra skatino naujų ES politikos sričių, kaip antai ekonomika ir socialinė sanglauda, išorės santykiai ir aplinkos apsauga vystymąsi. Lygiagrečiai buvo plėtojama vidaus rinka, Šengeno erdvė ir bendroji valiuta. Penktoji plėtra 2004 m., kuri netrukus bus užbaigta įstojus Bulgarijai ir Rumunijai, padidino ES reikšmę pasaulyje ir buvo ekonomiškai naudinga prekybos, investicijų ir ekonomikos augimo požiūriu. Tuo pat metu ES toliau plėtojo ir įgyvendino naujas politikos sritis, pavyzdžiui, teisingumo, laisvės ir saugumo. Plečiantis ES didėjo ir Europos integracija.

Dabartinė plėtros darbotvarkė grindžiama trijų pagrindinių principų – konsolidavimo, sąlygotumo ir komunikavimo – strategija. Ji apima Vakarų Balkanų šalis ir Turkiją, kurių pasiekimai kelyje į ES yra skirtingi. Šioms šalims Europos Vadovų Taryba suteikė perspektyvą tapti ES narėmis, kai tik jos įvykdys būtinas sąlygas. ES vykdo procese dalyvaujančioms šalims duotus įsipareigojimus, tačiau labai atsargiai prisiima naujus.

Šiuo metu atrodo neįtikėtina, kad daug šalių taptų narėmis vienu metu. Šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių politinio ir ekonominio išsivystymo lygis bei administraciniai gebėjimai labai skirtingi. Atsižvelgiant į dabartinę pasirengimo narystei padėtį tikėtina, kad kitos šalys įstos vidutinės arba ilgalaikės trukmės laikotarpiu.

ES gali sėkmingai priimti naujas nares, jeigu jos pačios vystymasis yra pažangus, o šalys kandidatės gali įvykdyti savo, kaip valstybių narių, įsipareigojimus. Taip pat ir ES piliečiams reikia būti pasirengusiems būsimai plėtrai, kad jie geriau suprastų esamą padėtį. Tai sustiprins visuomenėje proceso demokratinį teisėtumą. Šiame dokumente pristatytas metodas grindžiamas:

- ES gebėjimo išlaikyti Europos integracijos pagreitį užtikrinimu;

- užtikrinimu, kad šalys kandidatės įvykdys griežtas sąlygas;

- geresniu komunikavimu.

Pastaraisiais metais buvo iškeltas klausimas dėl Europos Sąjungos galutinių ribų. Tai leido Komisijai padaryti tam tikras išvadas. Sąvoka „Europos“ apima geografinius, istorinius ir kultūrinius elementus, kurie visi prisideda prie Europos identiteto formavimo. Bendros idėjų, vertybių ir istorinių sąsajų patirties negalima sutraukti į paprastą nesenstančią formulę – ją kiekviena karta apibrėžia iš naujo.

Plėtros teisinis pagrindas yra Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad „ kiekviena Europos valstybė, gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali pareikšti norą tapti Sąjungos nare “. Vis dėlto ši Sutarties nuostata nereiškia, kad pateikti paraišką turi visos Europos šalys arba kad ES turi patvirtinti visas paraiškas. Pirmiausia Europos Sąjunga yra apibrėžiama pagal jos vertybes.

TRUMPA ES GEBĖJIMO INTEGRUOTI ISTORIJA

Sąjunga įvertino savo gebėjimą integruoti naujas nares ankstesniuose plėtros etapuose. Komisijos nuomonė apie paraišką dėl narystės yra pagrindas Tarybai priimti sprendimą pradėti stojimo derybas. Toje nuomonėje įvertinamas kandidačių gebėjimas prisiimti narystės įsipareigojimus, įskaitant jų pasirengimą vykdyti ES politiką. Pirmųjų keturių plėtros etapų atveju nuomonėse taip pat buvo pateikta bendra stojimo į Sąjungą poveikio analizė tokioms sritims, kaip pirmininkavimo Tarybai rotacijos principas, numatomi grynieji finansiniai perkėlimai remiantis esamomis bendromis politikos sritimis arba oficialiųjų ES kalbų skaičiaus padidėjimas.

2004 m. Komisija pateikė tyrimą galimos Turkijos narystės klausimais ir kartu pateikė rekomendaciją pradėti stojimo derybas. Tyrime numatyta, kad būtini pasirengimai stojimui vyks ir kitame dešimtmetyje. Tyrime pateikiamas Turkijos stojimo poveikio biudžetui vertinimas ir numatomos sritys, kuriose šis poveikis bus ypač didelis: žemės ūkis, sanglauda, energetika, migracija, išorės sienos ir užsienio politika.

Rengiantis ankstesnių plėtrų etapams, Komisija atskiruose politikos dokumentuose tirdavo klausimų, bendrų kelioms paraiškoms dėl narystės, poveikį ES. Komisija pabrėžė ES institucijų stiprinimą, tolesnę ekonominę integraciją ir bendrų politikos sričių vystymą kaip Europos integracijos sąlygą.

1997 m. Komisija atliko galimo penktosios plėtros poveikio vertinimą ir pasiūlė biudžeto ir politikos reformas rengiantis stojimui. Pagrindinis „Darbotvarkės 2000“ tikslas – užtikrinti ES politikos parengimą plėtrai.

Ekonomiškai ES pradėjo rengtis penktajai plėtrai dar 1991 m., kai ES pasirašė pirmąsias Europos sutartis su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Pasirašius šias sutartis, netrukus ES tapo pagrindine šių šalių prekybos partnere. Didžiąja dalimi dvišalė prekyba pramoninėmis prekėmis tarp ES ir šių šalių buvo liberalizuota gerokai prieš joms įstojant – tai labai palengvino ekonominę integraciją.

Turkijos ekonominę integraciją palengvino muitų sąjunga, paskatinusi ekonomines reformas ir dinamiškumą. Vakarų Balkanų šalys stojimui rengiasi pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus, kuriuose numatytas palaipsnis prekybos liberalizavimas ir ekonominė parama. Tuo pat metu vykstanti plėtra ir Vidurio Europos laisvosios prekybos sutarties (CEFTA) modernizavimas sudaro sąlygas gilesnei ekonominei Pietryčių Europos integracijai.

ES gebėjimas integruoti naujas nares toliau vertinamas vykstant stojimo deryboms. Komisija pasiūlė priemones nagrinėti plėtros poveikį dabartinėms valstybėms narėms tam tikrose politikos srityse. Vykstant penktajai plėtrai tokios sritys buvo darbuotojų judėjimas ir kelių transportas. Komisijos pateiktas biudžeto lėšų, reikalingų finansuoti penktąją plėtrą vertinimas buvo pagrindas užbaigti derybas, taip pat ir žemės ūkio išmokų atveju.

Sąjunga padėjo paraiškas pateikusioms šalims pasirengti įvertinti būsimos narystės įsipareigojimus. Penktajai plėtrai buvo parengta pasirengimo narystei strategija. Strategija apėmė atidų kiekvienos šalies padarytos pažangos stebėjimą ir reguliarų ataskaitų apie pažangą teikimą, pirmenybės nustatymą remiantis stojimo partnerystėmis ir finansinę paramą. Dėl toli siekiančių asociacijos susitarimų paraiškas pateikusios šalys galėjo pasinaudoti tam tikromis acquis teisėmis ir vykdyti tam tikrus įsipareigojimus tokiose bendros rinkos srityse, kaip konkurencijos politika, intelektinė nuosavybė, jūrų transportas ir pramonės produktų sertifikavimas. Šalys kandidatės dalyvavo ES agentūrų ir komitetų darbe. Nuo tada, kai buvo pasirašytos stojimo sutartys, stojančiosios šalys kaip stebėtojos dalyvauja teisės aktų priėmimo procese.

Strategija, kuria buvo siekiama tvirto pačių šalių kandidačių pasirengimo, palengvino sklandžią integraciją į ES. Kaip nurodyta Komisijos vidaus rinkos rezultatų suvestinėje ir ataskaitose apie ES teisės aktų įgyvendinimą, praėjus dvejiems metams nuo įstojimo, dešimt naujųjų valstybių narių pasiekė puikų ES teisės aktų laikymosi lygį. Ekonominis jų įstojimo poveikis teigiamas. Institucijos tęsė darbą ir priiminėjo sprendimus; naujosios valstybės narės vaidino aktyvų vaidmenį.

Komisija atliko tyrimą apie plėtros ekonominę dimensiją praėjus dvejiems metams nuo 2004 m. gegužės 1 d. plėtros. Remiantis tyrimu, per pastaruosius dvejus metus įgyta patirtis iš esmės yra teigiama[7]. Plėtra rytų kryptimi paskatino augimą ir sukūrė Europos ekonomikai naujų darbo vietų. Atidus rengimasis plėtrai praėjusįjį dešimtmetį buvo itin svarbus, sudaręs sąlygas pasiekti tokį sėkmingą rezultatą.

Dauguma ES ir šalių kandidačių piliečių plėtrą rėmė. Nepaisant to, visuomenėje vis dar juntamas tam tikras nerimas dėl plėtros ir neišvengiama nesusipratimų. Tokią padėtį reikia ištaisyti.

DABARTINIS ES GEBĖJIMAS INTEGRUOTI

Sąjunga turi užtikrinti, kad ji sugebės funkcionuoti esamų ir būsimų piliečių labui. Sąjungai rengiantis vidinėms institucinėms reformoms bus tęsiamas atidžiai valdomas stojimo procesas.

Šiame skyriuje pateikiamas metodas vertinti ES pasirengimą būsimoms plėtroms remiantis ankstesne patirtimi.

ES gebėjimo išlaikyti Europos integracijos pagreitį užtikrinimas

Sąjungos gebėjimą išlaikyti Europos integracijos pagreitį jai išsiplėtus sudaro trys pagrindiniai komponentai: institucijos, bendros politikos sritys ir biudžetas. Sąjungai būtina užtikrinti, kad jos institucijos toliau dirbtų veiksmingai, kad jos politika atitiktų tikslus, o biudžetas būtų proporcingas tikslams ir finansiniams ištekliams.

Institucijos

ES nereikia naujų institucinių susitarimų tik dėl plėtros; jų taip pat reikia tam, kad dabartinė Sąjunga galėtų geriau funkcionuoti. Sąjungai būtina užtikrinti, kad institucijų darbas ir sprendimų priėmimo procesas išliktų veiksmingas ir atskaitingas ne tik dabartinių valstybių narių labui, bet ir atsižvelgiant į būsimą plėtrą.

Ankstesnių plėtrų metu stojančiųjų šalių integracija į ES institucijas buvo viena iš stojimo derybų dalių. Atitinkamose stojimo sutartyse buvo pakoreguotos institucinės nuostatos. Pastaroji plėtra įvyko anksčiau nei institucinės reformos. Dešimties naujųjų valstybių narių, įstojusių 2004 m., ir Bulgarijos bei Rumunijos stojimo sutarčių institucinės nuostatos yra grindžiamos Nicos sutartimi.

Nicos sutartyje pateikiamos taisyklės iki Sąjungai tampant 27 valstybių narių Sąjunga, t. y. įskaitant Bulgariją ir Rumuniją. Tačiau Sutartyje nustatyta, kad, kai Sąjungą sudarys 27 valstybės narės, Komisijos narių skaičius bus mažesnis nei valstybių narių skaičius. Komisijos narių skaičių vienbalsiai nustatys Taryba. Ši taisyklė taikoma pirmajai Komisijai po 27-osios valstybės narės įstojimo. Taryba taip pat priims įgyvendinimo priemones, skirtas lygybės principu grindžiamai rotacijos sistemai.

Nicos sutartyje nenurodomi kitų institucijų sudėties ir funkcionavimo pokyčiai Sąjungoje esant daugiau nei 27 valstybėms narėms. Vietų paskirstymas Europos Parlamente ir balsų paskirstymas Taryboje yra labai svarbūs ES priimant sprendimus. Todėl prieš bet kurią kitą plėtrą ES reikės nuspręsti dėl institucinių reformų apimties ir turinio.

Institucijų funkcionavimui plėtra taip pat turės praktinį poveikį, pavyzdžiui, kalbų vartojimui. Plėtros poveikio ES institucijoms vertinimas bus įtrauktas į Komisijos nuomonę dėl kiekvienos būsimos ES narystės paraiškos.

Naujas institucinis susitarimas turėtų būti pasiektas iki to laiko, kol kitos naujosios narės bus pasirengusios įstoti į Sąjungą. Geresnis ES funkcionavimas yra naudingas tiek būsimoms valstybėms narėms, tiek išsiplėtusiai Sąjungai.

ES politika

Ankstesnės plėtros sustiprino ES politiką, kadangi naujos valstybės narės papildė Europos projektą savo nacionaline patirtimi ir politikos kryptimis. Dabartinis acquis , tokiose skirtingose srityse, kaip sanglaudos politika, žemės ūkis, žuvininkystė, aplinkos apsauga, išorės santykiai, skaidrumas, atskaitomybė ir Europos pilietybė iš dalies atsispindi pastarųjų plėtrų įtaką. Jei laikantis tinkamų sąlygų šių sričių, pavyzdžiui, vidaus rinkos arba teisingumo, laisvės ir saugumo nuostatų taikymas būtų išplėstas didesniam šalių skaičiui, nauda būtų dar didesnė.

Plėsdamasi Sąjunga turi būti pasirengusi toliau plėtoti ir įgyvendinti bendrąją politiką visose srityse. Plėtros poveikio vertinimas ES politikai toliau bus atliekamas visuose pagrindiniuose plėtros proceso etapuose.

Ateityje kiekvienoje Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės ES bus pateiktas šalies stojimo poveikio ES politikai vertinimas. Vertinimo rezultatai taip pat atsispindės programoje, kurioje nustatytos stojimo derybų sąlygos.

Kroatijos ir Turkijos derybų programose nustatytos priemonės, kurias taikant šalims sudaromos sąlygos sklandžiai integruotis į ES politiką. Jose taip pat nustatytos priemonės užtikrinti tinkamą ES politikos funkcionavimą įvykus plėtrai – pereinamieji laikotarpiai, leidžiančios nukrypti nuostatos, specialūs susitarimai ir nuolatinės apsaugos priemonės.

Vertindama plėtros poveikį biudžetui, Komisija tirs būsimų plėtrų poveikį žemės ūkio ir sanglaudos politikai. Tyrime bus atsižvelgiama į būsimus šių politikos krypčių pokyčius.

Vykstant stojimo deryboms, Komisija pateiks išsamius stojimo poveikio pagrindinėms politikos sritims, įskaitant asmenų judėjimą, sienų valdymą, žemės ūkį, sanglaudos politiką ir transportą, vertinimus. Atsižvelgiant į strateginius ES plėtros motyvus – didesnį stabilumą, stipresnę užsienio ir saugumo politiką arba saugų energijos tiekimą – panašūs vertinimai taip pat bus atlikti energetikos politikos bei užsienio ir saugumo politikos srityse. Tai sudarys valstybėms narėms galimybę apibrėžti ES bendrą derybinę poziciją dėl susijusių skyrių, jei reikia, įskaitant pereinamuosius laikotarpius arba kitus susitarimus, visiškai suprantant galimą poveikį.

ES biudžetas

Sąjungai būtina gebėti toliau tvariai finansuoti savo politiką. Plėtros poveikis ES biudžetui bus atidžiai vertinamas viso plėtros proceso metu. Kiekvienoje Komisijos nuomonėje dėl šalies paraiškos dėl narystės ES bus pateikiamas numatomas poveikis biudžetui.

Prieš bet kurį kitą stojimą ES turės nuspręsti dėl būtinų biudžeto priemonių. Tuo remdamasi, ateityje vykstant stojimo deryboms Komisija siūlys būtinų finansinių priemonių paketą. Komisijos tyrime bus atsižvelgiama tiek į biudžeto aspektus, tiek į dėl stojimų išaugusį ekonomikos dinamiškumą.

Užtikrinimas, kad šalys kandidatės įvykdys griežtas sąlygas

Sąlygotumas yra vienas iš trijų Komisijos plėtros strategijos ramsčių. Geras šalių kandidačių pasirengimas palengvins sklandų integravimąsi į ES. Tolesnis pasirengimo kokybės gerinimas tapo itin svarbus, kadangi ES veiklos apimtis kinta. Todėl rengiantis narystei būtina griežtai taikyti sąlygotumą, o kiekvienu stojimo proceso etapu visiškai įgyvendinti reikalavimus.

Komisija atidžiai stebės kiekvienos iš stojančiųjų šalių padarytą pažangą – tai bus pasirengimo narystei strategijos dalis. Tokia stebėsena bus grindžiama politiniais, ekonominiais ir teisiniais narystės kriterijais. Ypatingą dėmesį Komisija skirs struktūrų, būtinų užtikrinti teisinei valstybei, sukūrimui. Tai apima administracinius ir teisminius pajėgumus bei kovą su sukčiavimu ir korupcija. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami ankstyvu pasirengimo narystei proceso etapu.

Remdamasi gautais rezultatais, Komisija siūlys Stojimo arba Europos partnerysčių programose nustatyti trumpalaikius arba vidutinės trukmės reformų prioritetus. Tokios politikos programos pasirodė esančios veiksmingas būdas nustatyti prioritetus rengiantis penktajai plėtrai. Komisija nuolat pateiks naujų pasiūlymų. Didžiausia dalis finansinės paramos stojančiosioms šalims bus skiriama reformoms, kurios yra apibrėžtos kaip partnerystės prioritetai. 2007 m. pradėjus taikyti naują bendrą finansinę priemonę, apimančią visus pasirengimo narystei poreikius, ES parama pasirengti narystei taps veiksmingesnė.

Šalims rengiantis narystei ypač svarbūs yra asociacijos susitarimai su stojančiosiomis šalimis. Komisija tikrins, kaip laikomasi šių įsipareigojimų. Pakankami rezultatai įgyvendinant dvišalius įsipareigojimus yra pagrindinis rodiklis ES priimant sprendimą dėl narystės paraiškos.

Stojimo derybose padaryta pažanga bus nustatoma pagal derybų programose nustatytų stojimo reikalavimų įgyvendinimą, vertinant kiekvienos šalies nuopelnus. Tikimasi, kad šalims kandidatėms pavyks tiksliai laikytis gairių prieš pradedant arba užbaigiant derybas dėl tam tikro derybinio skyriaus. Neįgyvendinus gairėse nustatytų reikalavimų derybos dėl atitinkamo skyriaus gali būti sustabdytos arba atnaujintos.

Ateityje bus glaudesnis ryšys tarp pažangos vykdant politines reformas ir bendro derybų tempo. Dialogo su šalimis apie jų pažangą įgyvendinant politinius narystės kriterijus rezultatai bus įtraukti tiesiogiai į derybų procesą. Komisija surengs dialogą su valstybėmis narėmis ir pateiks joms ataskaitą atitinkamuose Tarybos padaliniuose. Tarybos programoje buvo nustatyti nauji susitarimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad valstybių narių pareigūnai, atsakingi už pažangos vykdant reformas stebėseną ir pareigūnai, atsakingi už stojimo derybas, susitiktų toje pačioje darbo grupėje.

Be to, dabartinėje derybų programoje yra skyrius apie teismų sistemą ir pagrindines teises, kuriuo remiantis reikia spręsti politinius klausimus. Tai sudaro galimybę atidžiai stebėti svarbiausių sričių pažangą. Stojimo derybos gali būti sustabdytos rimtai ir nuolat pažeidžiant laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principus.

Ateityje dialogo su šalimis dėl ekonominių reformų rezultatai taip pat bus įtraukti į derybų procesą. Komisija surengs dialogą su valstybėmis narėmis ir pateiks joms ataskaitą atitinkamuose Tarybos padaliniuose. Vykstant šiam dialogui didžiausias dėmesys skiriamas ekonominių kriterijų įgyvendinimui ir konvergencijai su ES ekonomika. Labai svarbu, kad dar iki įstojimo stojančiosiose šalyse veiktų rinkos ekonomika ir šalys gebėtų konkuruoti vidaus rinkoje. Siekiant šio tikslo, pasirengimo narystei parama bus skirstoma tiksliau.

Kartu su derybų programa ir gairėmis pradėti arba užbaigti derybas dėl derybinių skyrių šie susitarimai užtikrins tikslią stojimo derybų eigą.

Nors šalys gali pageidauti nustatyti įstojimo datas, kad galėtų valdyti pažangos tempą, ES turėtų susilaikyti nuo tokių datų nustatymo, kol stojimo derybos nepriartėja prie pabaigos. Reikėtų laikytis tokio principo: stojimo derybų užbaigimo data priklauso nuo kiekvienos šalies pažangos.

Geresnis komunikavimas

ES plėtros procese didžiausia reikšmė teikiama demokratiniam teisėtumui. Kiekvieną svarbų sprendimą dėl šalies stojimo vieningai priima valstybių narių ir šalių kandidačių demokratiškai išrinktos vyriausybės. Sprendimą ratifikuoja nacionaliniai parlamentai. Sprendimui privalo pritarti Europos Parlamentas, kurio nariai yra tiesiogiai renkami.

Demokratinis teisėtumas taip pat reiškia, kad Europa atsižvelgia į piliečių lūkesčius ir sprendžia jų problemas vykdydama tinkamą politiką. Vykdydama politiką, įskaitant plėtros politiką, ES turi užsitikrinti piliečių paramą. Siekiant užsitikrinti tokią paramą ir pasitikėjimą ES gebėjimu integruoti, labai svarbu išlaikyti tikslų ir griežtą sąlygų laikymąsi. Be to, geresnis komunikavimas yra esminė ES plėtros politikos dalis. Apskritai visuomenė rėmė ankstesnes plėtras, tačiau neišvengta ir abejonių bei nesusipratimų. Piliečius reikia geriau parengti būsimoms plėtroms.

ES būtina plačiau skleisti informaciją apie plėtros privalumus ir uždavinius. Pagrindinė valstybių narių ir šalių kandidačių užduotis yra paaiškinti ir apginti savo pasirinkimą. Šalių, regionų ir vietos valdžios vadovai gali geriausiai suprasti savo rinkėjų rūpesčius ir tiesiogiai su jais bendrauti. Plėtros proceso atsakomybę prisiėmusios valstybės narės turi geriau paaiškinti piliečiams konkrečią naudą, kurios tikimasi iš plėtros. Komisija atliks savo vaidmenį kartu su Europos Parlamentu, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, akademinėmis institucijomis ir moksliniais institutais bei pilietine visuomene. Be to, Komisija gerins faktinės informacijos teikimą gavėjui patogiu būdu. Tai visų pirma yra susiję su plėtros politikos klausimais ir tokius praktinius aspektais kaip, pavyzdžiui, sąlygotumo taikymas stebint reformas, nustatant gaires ir atliekant poveikio vertinimus.

Sąjungai, valstybėms narėms ir šalims kandidatėms reikia suintensyvinti savo pastangas, siekiant stiprinti savitarpio supratimą ir žinias bei plėtoti atsakomybę už bendrą Europos projektą. Reikia darnių pastangų ilgus metus. Reikėtų toliau plėtoti 2004 m. pradėtą pilietinės visuomenės dialogą su Turkija, o 2006 m. išplėstą iki Vakarų Balkanų šalių. Komisija ketina išplėsti šį dialogą į kitus visuomenės ir ekonomikos sektorius. Ji ketina tai daryti palaikydama ryšį su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu bei kitomis šioje srityje veikiančiomis institucijomis. Svarbu įtraukti piliečius į šį dialogą ir panaikinti nerimą bei išspręsti nesusipratimus.

Komisija remia didesnį skaidrumą kaip būdą priartinti plėtros procesą prie piliečių. Komisija jau paskelbė savo nuomones dėl paraiškų dėl narystės bei ataskaitas apie kiekvienos šalies pažangą. Taip pat jau paskelbtos derybų su Kroatija ir su Turkija programos. Dabar turėtų būti paskelbti ir kiti svarbūs su stojimo derybomis susiję dokumentai. Vykstant penktajai plėtrai tokią praktiką savo derybų pozicijos atžvilgiu taikė kai kurios šalys kandidatės. Komisija yra nuomonės, kad peržiūros ataskaitos, gairės pradėti derybas dėl derybinių skyrių ir ES derybų pozicijos turėtų būti skelbiamos internete.

Šioje ataskaitoje apibrėžta koncepcija sustiprins demokratinį plėtros proceso pagrindą. Visos šiame procese dalyvaujančios šalys yra suinteresuotos išvengti atotrūkio tarp politikos formuotojų ir visuomenės. Vykstant penktajai plėtrai įgyta patirtis padės Sąjungai tęsti šį procesą ateityje.

2 PRIEDAS

Išvados dėl Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Kosovo[8] ir Turkijos

Albanija

Kiek tai susiję su politiniais kriterijais , Albanija padarė pažangą demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo srityje, įskaitant kovą su korupcija, kuri yra esminis Europos partnerystės prioritetas. Tęsta konstruktyvi regioninė politika. Būtina daugiau nuveikti kitose Partnerystės prioritetinėse srityse.

Šiek tiek pažangos padaryta demokratijos ir teisinės valstybės srityje, tačiau ši pažanga netolygi. Parlamentas prisiima visą politinį vaidmenį, o jo Europos integracijos komitetas veikė labai aktyviai. Parlamento veikla dabar skaidresnė, o jo santykiai su kitais konstituciniais organais buvo veiksmingi, tačiau vis dar yra techninių ir administracinių trūkumų. Siekiant pažangos svarbiais klausimais, kaip antai vykdant rinkimų reformą ir siekiant įsipareigojimų pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS) įvykdymo, reikalingas didesnis vyriausybės ir opozicijos bendradarbiavimas.

Vyriausybė priėmė planą Europos partnerystės ir SAS įsipareigojimams vykdyti. Ji kuria struktūras ES reformoms koordinuoti ir jų įgyvendinimui skirtiems ištekliams valdyti. Šių struktūrų darbo koordinavimas yra esminės svarbos. Rengiant teisės aktų pasiūlymus būtina labiau pasitelkti ekspertų žinias. Dėl daugelyje ministerijų vykdomo restruktūrizavimo kai kuriose viešojo administravimo srityse laikinai sumažėjo gebėjimai. Dabar svarbu pasinaudoti šių pokyčių teikiama nauda ir stiprinti jų veiksmingumą. Įvykdyti personalo keitimai deramai neatsižvelgiant į valstybės tarnybos teisę. Postų skyrimas valdžios institucijose ir toliau yra politiškai sąlygojamas. Valstybės tarnyba valdoma blogai, prasta karjeros struktūra, o atlyginimai maži.

Naujas įstatymas turėtų pagerinti karjeros struktūrą ir bylų skyrimo teisėjams metodus. Kiek padidėjo teismų sistemos skaidrumas. Padaryta pažangos užtikrinant nuosprendžių vykdymą. Vis dėlto bendra pažanga gerinant teisinę sistemą yra ribota. Būtina pažanga gerinant teisėjų įdarbinimo tvarką ir teisės administratorių darbo sąlygas. Reikia tinkamai atskirti dviejų teisinių inspekcijų kompetencijas. Būtina gerinti policijos ir teismų bendradarbiavimą. Apskritai nuosprendžių vykdymas vis dar yra prastas. Norint sudaryti palankias sąlygas prekybai ir investicijoms būtinas teisinis tikrumas.

Vykdant kovą su korupcija buvo atleista daug valstybės tarnybos tarnautojų. Daugiau valstybės tarnautojų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl korupcijos. Buvo sukurta aukšto lygio kovos su korupcija darbo grupė, pagerintas įstatymas dėl interesų konflikto. Padidėjo Vyriausiosios turto atskleidimo ir tikrinimo inspekcijos veiksmingumas ir buvo imtasi priemonių padidinti viešojo administravimo skaidrumą. Tais atvejais, kai kovos su korupcija priemonės viršijo konstitucija nustatytus apribojimus, įsikišo konstitucinis teismas. Korupcija tebėra rimta problema, todėl būtina imtis tolesnių institucinių priemonių. Kova su korupcija yra SAS įgyvendinimo prioritetas.

Padaryta tam tikra pažanga žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Teisinės sistemos darbuotojams dabar privalomi mokymai žmogaus teisių srityje. Pagerintos kardomojo kalinimo taisyklės. Albanijos ombudsmenas aktyviau veikia žmogaus teisių srityje. Vis dėlto prastai užtikrinamas tarptautinių standartų, susijusių su kankinimų prevencija, kalėjimų sąlygomis, sulaikytųjų teisėmis, visų pirma esant kardomajam kalinimui, laikymasis. Neseni pakeitimai, susiję su žiniasklaidos priežiūros institucijos sudėtimi, turi būti deramai įgyvendinti. Žiniasklaidos laisvę reglamentuojantis teisinis pagrindas yra nepakankamas ir prastai įgyvendinamas. Žiniasklaidos laisvės skatinimas yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas. Naujoji vykdomoji agentūra gali pagreitinti turto grąžinimą – tai irgi yra Partnerystės prioritetas, tačiau šiuo metu šis procesas yra labai lėtas. Tikrumas dėl turto nuosavybės yra esminis dalykas siekiant SAS įsipareigojimų įgyvendinimo. Albanija pradėjo kurti teisinę mažumų apsaugos sistemą. Ne iki galo įgyvendinami tarptautiniai įsipareigojimai, taip pat būtina dėti daugiau pastangų pakantumui skatinti. Albanijos strategija dėl romų leido parengti gerų iniciatyvų, tačiau joms įgyvendinti trūksta lėšų. Romų vaikai yra ypač pažeidžiami, kiek tai susiję su prekyba žmonėmis.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje Albanija ir toliau vaidino teigiamą vaidmenį. Ji yra aktyvi regioninių iniciatyvų politinėje, prekybos, aplinkos, ekonomikos, saugumo, aviacijos ir energijos srityse narė. Albanija toliau plėtojo ryšius su kaimyninėmis ir kitomis regiono šalimis, visų pirma palaikydama konstruktyvią poziciją Kosovo atžvilgiu.

Kiek tai susiję su ekonominiais kriterijais , Albanija iš esmės pasiekė makroekonominį stabilumą. Tai prisidėjo prie pažangos siekiant veikiančios rinkos ekonomikos. Albanija turi toliau aktyviai vykdyti reformas, kad atlaikytų konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Iš esmės išlaikytas politinis sutarimas dėl ekonominės politikos pagrindų. Apskritai Albanijos makroekonominis stabilumas buvo išlaikytas. Ekonomika ir toliau sparčiai augo, o skurdo lygis mažėjo. Makroekonominės politikos priemonės buvo tinkamos. Vykdyta patikima pinigų politika; išlaikytas nedidelis infliacijos lygis. Toliau buvo tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, o dėl viešojo sektoriaus ir mokesčių administravimo reformų buvo pagerinta fiskalinė padėtis. Sumažintos administracinės kliūtys patekti į rinką.

Vis dėlto išorės sąskaitos deficitas gerokai padidėjo, o eksporto bazė ir toliau buvo labai maža. Būtina gerinti Albanijos viešųjų pirkimų, privatizacijos ir lengvatų teisinį pagrindą. Ekonomikos vystimąsi stabdo verslo aplinkos trūkumai, kaip antai teisinis netikrumas ir prastas įstatymų įgyvendinimas, prasta infrastruktūra bei nepatikimas energijos tiekimas. Nuosavybės teisių užtikrinimas ir toliau buvo prastas; tik iš dalies padaryta pažanga gerinant teisinės sistemos veiksmingumą. Esminis uždavinys – su bankais nesusijusio finansų sektoriaus reguliavimo ir priežiūros stiprinimas. Būtina spartinti kovą su didelės apimties pilkąja ekonomika ir dėti pastangas, kad ji taptų teisėta ekonomika. Dar nebaigtas privatizavimo procesas; neatidėliojant būtina tęsti valstybei priklausančių įmonių, ypač elektros tiekimo, restruktūrizavimą.

Albanija padarė pažangą derindama teisę, politiką ir gebėjimus su Europos standartais , visų pirma kovos su organizuotu nusikalstamumu, muitinės ir konkurencijos srityse. Norint sėkmingai įgyvendinti SAS, būtina vykdyti reformas viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės ir fitosanitarinės kontrolės srityse.

Padaryta pažanga kai kuriose vidaus rinkos srityse, tačiau dar daug darbo reikės įdėti siekiant įgyvendinti SAS numatytus Albanijos įsipareigojimus. Padaryta tam tikra pažanga standartų priėmimo ir kontrolės srityje. Sustiprinti akreditavimo, metrologijos ir rinkos priežiūros gebėjimai, tačiau reikia gerinti teisinį pagrindą ir koordinavimą. Pagerėjo vartotojų ir sveikatos priežiūros struktūrų darnumas. Dabar jas reikia sustiprinti. SAS nustatyti įsipareigojimai dėl darbuotojų judėjimo , paslaugų ir įsisteigimo laisvės. Neįvyko didelių permainų darbuotojų judėjimo srityje. Panaikinta užsienio bendrovių diskriminacija, susijusi su registracijos mokesčiais. Supaprastinta įmonių registracijos tvarka, tačiau ji vis dar lieka gana neaiški. Tebėra kliūčių įsisteigimui ir vis dar taikomi apribojimai kapitalo judėjimui .

Veiksminga muitinės sistema yra esminis dalykas įgyvendinant SAS. Įgyvendinus esmines muitinės reformas padidėjo pajamos iš muitų. Padaryta pažanga kompiuterizavimo, muitų taisyklių ir kilmės valdymo srityse. Sustiprintas policijos ir muitinės bendradarbiavimas. Dabar būtina gerinti infrastruktūrą ir toliau derinti acquis . Supaprastintas mokesčių administravimas, padaryta pažanga kompiuterizavimo ir rizikos analizės srityse. Dabar reikia toliau juos derinti su ES teisės aktais ir priimti išsamią mokesčių surinkimo ir kontrolės strategiją.

Albanija prisiėmė įsipareigojimus pagal SAS konkurencijos srityje. Pagerėjo konkurencijos tarnybos veikimas kovos su monopolija srityje, tačiau jos veiklai kliudo nepakankamas darbuotojų skaičius ir patirties stoka. Vyksta SAS pasirengimai, susiję su valstybės pagalba . Baigtas kurti teisinis pagrindas ir yra visos reikiamos priemonės. Dabar būtina užtikrinti valstybės pagalbos departamento veiklos nepriklausomumą.

Laukiama priimant viešųjų pirkimų įstatymą, išplėsti mokymai viešųjų pirkimų srityje, bet esamas teisinis pagrindas neatitinka acquis . Silpna viešųjų pirkimų tarnyba. Pažanga šioje srityje yra būtina siekiant pagerinti viešojo sektoriaus valdymą – esminio Europos partnerystės prioriteto, ir siekiant atitikti SAS įsipareigojimus. Intelektinės nuosavybės teisių (INT) srityje pradėjo veikti prekės ženklų, patentų ir pramoninio dizaino duomenų bazė. Sukurtas INT padalinys muitų administravimo srityje. Vis dėlto autorinių teisių tarnyba dar neveikia, o INT užtikrinimas vis dar silpnas. Kad būtų laikomasi SAS įsipareigojimų, juos būtina gerokai sustiprinti.

Ribota pažanga padaryta užimtumo srityje. Tam tikra pažanga padaryta švietimo srityje, įskaitant nacionalinių strategijų viduriniam ir profesiniam mokymui patvirtinimą. Vis dėlto vis dar gana žemas dalyvavimo mokymo veikloje lygis.

Padaryta pažanga kai kuriose sektorių politikos srityse. Pramonės ir MVĮ srityje pataisytas veiksmų planas administracinėms kliūtims verslui šalinti ir įsteigta nauja bendroji organizacija investicijoms, eksportui ir MVĮ skatinti. Vis dėlto pažanga gerinant verslo aplinką ir mažinant neoficialiąją ekonomiką vis dar yra lėta. Labai ribota pažanga žemės ūkio srityje. Padidėjo kai kurių produktų pardavimas ir investicijos į juos, bet našumas ir konkurencingumas yra labai mažas. Prastai laikomasi ES veterinarinių ir fitosanitarinių reikalavimų, kurie yra būtini sėkmingam SAS ir laikinų susitarimų teikiamų prekybos sąlygų išnaudojimui. Žuvininkystės tarnyba kontroliuoja žuvies iškrovimą, tačiau tebevyksta neteisėta žvejyba

Padaryta tam tikra pažanga priimant horizontaliuosius teisės aktus aplinkos ir transporto srityse, tačiau jų įgyvendinimas ir infrastruktūros vystymas tebėra prastas. Energetikos sektorius tebėra labai silpnas. Albanija ratifikavo Energijos bendrijos steigimo sutartį ir pradėjo priimti reikiamus įstatymus, tačiau elektros energijos praradimas padidėjo, o mokesčių už energiją surinkimas sumažėjo. Albanija atsilieka vykdydama pasirengimus prisiimti SAS įsipareigojimus dėl informacinės visuomenės ir žiniasklaidos . Būtina priimti elektroninių ryšių ir informacinių technologijų liberalizavimo teisės aktus ir juos vykdyti. Reguliavimo pagrindas dar neatitinka acquis . Telekomunikacijų reguliavimo tarnybos veikla dar nepakankamai aktyvi. Finansų kontrolės srityje vyriausybė priėmė viešųjų vidaus finansų kontrolės politikos dokumentą. Padaryta pažanga teisės ir reguliavimo srityse, tačiau ji dar ankstyvajame etape. Gana didelė pažanga padaryta statistikos srityje.

Padaryta pažanga kai kuriose teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, tačiau visose srityse būtinos ryžtingos ir nuolatinės pastangos. Pagerėjo mokymai ir dokumentų saugumas, susiję su vizų administravimu. Dar nėra centralizuoto informacinio tinklo ir dar būtini teisiniai pokyčiai. Dėl naujos įrangos ir geresnio koordinavimo buvo padaryta tam tikra pažanga sienų valdymo srityje, tačiau dar neparengta integruota sienų valdymo strategija. Būtina stiprinti sienų valdymo infrastruktūrą. Teisės aktai prieglobsčio srityje atitinka tarptautinius standartus, tačiau būtina gerinti jų įgyvendinimą. Albanija pagerino vidaus koordinavimą ir bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis siekdama kovoti su neteisėta migracija . Svarbu tai, kad Albanija įdarbina pakankamą darbuotojų, kurių reikia įsipareigojimams pagal readmisijos susitarimus įgyvendinti, skaičių.

Kiek tai susiję su kova su pinigų plovimu , buvo sustiprintas Finansinės žvalgybos skyrius ir prokuratūra bei pagerintas tarptautinis bendradarbiavimas, tačiau abi institucijas reikia toliau stiprinti ir toliau plėtoti teisinį pagrindą. Dėl didesnio politinio akstino ir geresnio tarptautinio bendradarbiavimo buvo sulaikyta daugiau stambių prekiautojų narkotikais , tačiau reikalingi geresni kriminalinės žvalgybos gebėjimai, vidaus tarpžinybinis koordinavimas ir procedūros sulaikytų narkotikų atžvilgiu. Prekyba narkotikais lieka rimta problema. Dedamos pastangos gerinti policijos organizavimą. Bendradarbiavimas su muitine ir žvalgybos tarnybomis pagerėjo, tačiau reikia, kad pagerėtų bylų tvarkymas ir vidaus kontrolės struktūros.

Padaryta pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu – esminiu Europos partnerystės prioritetu. Esant stipriai politinei valiai pažaboti organizuotą nusikalstamumą, policija įvykdė operacijas prieš pagrindines nusikalstamas grupuotes. Žymiai pagerėjo operatyvinis bendradarbiavimas su Albanijos kaimynais. Šiek tiek pagerėjo policijos ir teismų bendradarbiavimas centriniu lygmeniu. Vis dėlto dar daug kas yra gerintino. Būtinas geresnis policijos ir teismų bendradarbiavimas vietos lygmeniu ir didesnės pastangos kovoti su aukšto lygio korupcija tuose organuose. Būtina stiprinti liudytojų apsaugą. Vyriausybė priėmė nacionalinę kovos su prekyba žmonėmis strategiją ir pagerino ją įgyvendinančią strategiją. Toliau sėkmingai vyko prekiautojų žmonėmis teisinis persekiojimas ir teisimas. Vis dėl prekyba žmonėmis tebėra didelė problema. Būtina skirti daugiau išteklių ir gerinti vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą. Policijos kovos su terorizmu direktoratas konfiskavo daug ginklų, tačiau būtina stiprinti infrastruktūrą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą. Toliau susirūpinimą kelia padėtis, susijusi su asmens duomenų apsauga.

Bosnija ir Hercegovina

Nors ir lėčiau, Bosnija ir Hercegovina toliau darė pažangą siekdama atitikti politinius kriterijus. Tik iš dalies laikytasi pagrindinių Europos partnerystės politinių prioritetų. Dar yra likę išspręsti nemažai svarbių klausimų prieš užbaigiant derybas dėl Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo.

Padaryta pažanga demokratijos ir teisinės valstybės srityje. Spalio 1 d. vykę visuotiniai rinkimai buvo pirmieji rinkimai nuo Deitono – Paryžiaus susitarimo, kuriuos visiškai administravo Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos. Preliminariose ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadose buvo nurodyta, kad šie rinkimai yra žingsnis pirmyn konsoliduojant demokratiją ir teisinės valstybės principus, ir kad jie buvo surengti iš esmės laikantis tarptautinių standartų. Vis dėlto, kadangi nebuvo atlikta konstitucijos pataisų, rinkimai iki galo neatitiko Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimų.

Imtasi tam tikrų žingsnių siekiant užtikrinti, kad valstybės lygmens ministerijoms ir institucijoms būtų skiriami reikiami ištekliai savo užduotims įgyvendinti, tačiau dar reikia dėti didesnes pastangas, kad būtų laikomasi šio esminio Europos partnerystės prioriteto. Ribota pažanga padaryta valstybės parlamentinę asamblėją aprūpinant reikiamais techniniais ištekliais ir personalu. Koordinavimas tarp valstybės ir subjektų yra nepakankamas ir nepriimta jokių naujų mechanizmų jam pagerinti. Apskritai vykdomųjų ir teisės leidybos institucijų veiklos rezultatai vis dar nepakankami.

Dėl Bosnijos ir Hercegovinos pasiekimų per pastaruosius metus Taikos įgyvendinimo taryba nusprendė iki 2007 m. birželio 30 d. uždaryti Vyriausiojo įgaliotinio biurą. Šis sprendimas bus peržiūrėtas 2007 m. pradžioje.

Priėmus išsamią viešojo administravimo reformos strategiją iš dalies sprendžiamas pagrindinis Europos partnerystės prioritetas. Įstatymo dėl valstybės ombudsmeno priėmimas taip pat yra teigiamas pokytis. Taip pat buvo sustiprintas Viešojo administravimo koordinavimo biuras, o valstybės tarnybos įstaigos pagerino personalo samdymo tvarką. Dabar reikia vykdyti viešojo administravimo reformą siekiant sustiprinti bendrus administracinius gebėjimus.

Nedidelė pažanga padaryta policijos reformos srityje. Policijos restruktūrizavimo direktorato darbą daugiausia sunkino Republika Srpska veiksmai. Dėl to vėluota įgyvendinti 2005 m. spalio mėn. policijos restruktūrizavimo susitarimą, kuris yra esminis Europos partnerystės prioritetas.

Teismų sistemos srityje valstybės teismas, prokuratūra ir Aukštoji teismų ir prokuratūros taryba savo užduotis vykdė gerai. Palaipsniui šios institucijos prisiima atsakomybę ir mažina priklausomybę nuo tarptautinės bendrijos. Vis dėlto būtina toliau stiprinti teismų sistemos nepriklausomumą ir gerinti jos veiksmingumą.

Priimta nauja kovos su korupcija strategija. Korupcija Bosnijoje ir Hercegovinoje tebėra rimta problema. Reikia aktyviau vykdyti bylų tyrimą ir vykdyti griežtesnį teisminį persekiojimą.

Ribota pažanga padaryta žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje. Konstitucinio teismo Žmogaus teisių komisija ir toliau veikė gerai. Daugiau dėmesio reikėtų skirti su žmogaus teisėmis susijusių sprendimų vykdymui ir tinkamam tarptautinių žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimui. Etninės diskriminacijos klausimas tebėra labai svarbus. Reikia daugiau pastangų kovoti su nepakantumu ir gerinti kalėjimų sąlygas. Būtina imtis konkrečių veiksmų romų mažumai remti.

Žodžio ir žiniasklaidos laisvės teisinio pagrindo srityje buvo priimti valstybės lygmens viešojo transliavimo įstatymai. Atitinkami subjektų lygmens įstatymai priimti Republika Srpska, bet nepriimti Federacijoje. Viešojo transliavimo reforma įgyvendinta iš dalies. Atitinkamas Europos partnerystės prioritetas iki galo neįgyvendintas.

Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiantis Pabėgėlių grįžimo fondas aktyviai dalyvavo Sarajevo procese. Reikalingi tolesni veiksmai, remiantys pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų grįžimą ir visų pirma jų socialinę ir ekonominę integraciją.

Ribota pažanga padaryta regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje. Dėta pastangų užtikrinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai – esminiu Europos partnerystės prioritetu, tačiau šioje srityje dar yra ką gerinti. Būtina vykdyti tolesnius veiksmus siekiant nustatyti laisvėje esančių kaltinamųjų buvimo vietą ir kovosi su juos remiančiais tinklais. Padaryta pažanga valstybės teismui traukiant baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltėlius. Reikia gerinti teisminį persekiojimą subjektų lygmeniu.

Bosnijos ir Hercegovinos santykiai su kaimyninėmis šalimis ir toliau buvo geri. Dar reikia spręsti kai kuriuos dvišalius klausimus, visų pirma susijusius su sienų demarkacija ir prekyba.

Ekonominių kriterijų srityje Bosnija ir Hercegovina padarė nedidelę pažangą, kad taptų veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Būtina dėti daugiau pastangų, kad šalis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Pagerėjo fiskalinės politikos koordinavimas, o 2006 m. sausio mėn. visoje šalyje sėkmingai buvo įvestas PVM. Kiek pagerėjo analitiniai gebėjimai, kuriais grindžiamas politikos formavimas. Ekonomika ir toliau augo sparčiai. Buvo tęsiama fiskalinė konsolidacija. PVM įvedimo ir kai kurių produktų gamybos padidėjimo paskatintas eksportas pirmąjį 2006 m. pusmetį augo . Buvo tęsiamas privatizavimas, visų pirma Republika Srpska, buvo priimti tam tikri įmonių restruktūrizavimą remiantys teisiniai pakeitimai.

Vis dėlto reformos daugelyje sričių vykdomos lėtai. Prekybos ir einamosios sąskaitos disbalansas ir toliau buvo labai didelis, ir tai atspindi nepakankamai dinamišką įmonių sektorių ir didelį privatų vartojimą. Ekonomikos augimą sąlygojantys pajėgumai ir toliau buvo riboti. Šalies fiskalinė būklė deramai neatspindėjo didelio makroekonominio disbalanso. Procesai ekonominės ir fiskalinės politikos sprendimams priimti tebėra sudėtingi ir nepakankamai koordinuoti. Be to, nepaisant ir taip gana didelių valstybės išlaidų, jos dar didėjo, o valstybės išlaidų veiksmingumas vis dar gana žemas. Apskritai verslo klimatas ir įmonių valdymas tebėra prastas. Privatizavimas ir įmonių restruktūrizavimas buvo lėtas, ypač Federacijoje. Didelės įmonių sektoriaus dalys vis dar nepakankamai restruktūrizuotos.

Bosnija ir Hercegovina padarė ribotą pažangą derindama teisės aktus ir politiką su Europos standartais . Bosnijai ir Hercegovinai dar reikės didinti gebėjimus, kad atitiktų Europos partnerystės reikalavimus šioje srityje.

Vidaus rinkoje nedaug pasiekta laisvo prekių judėjimo srityje. Pasirengimai standartizacijos, sertifikavimo, metrologijos ir rinkos priežiūros srityse vis dar yra ankstyvajame etape, o nauji įstatymai nėra deramai įgyvendinami. Eksporto pajėgumų didėjimą stabdo atitikties vertinimo organų ir procedūrų nebuvimas. Būtini neatidėliotini veiksmai siekiant įsteigti tinkamais produktus reglamentuojančiais teisės aktais grindžiamas rinkos priežiūros struktūras ir nutraukti prieštaringą kontrolę prieš pateikiant produktus į rinką.

Neįvyko jokių esminių pokyčių darbuotojų judėjimo srityje. Nedidelė pažanga padaryta paslaugų srityje, o įsisteigimo laisvės ir įmonių teisės srityje neįvyko jokių reikšmingų pokyčių. Bankų priežiūra dar nevykdoma valstybės lygiu ir vis dar priklauso subjektų atsakomybės sričiai.

Neįvyko jokių reikšmingų pokyčių laisvo kapitalo judėjimo srityje, tačiau Bosnija ir Hercegovina nemažai pasistūmėjo vykdydama pasirengimus šioje srityje. Nedidelė pažanga padaryta muitinės taisyklių srityje. Muitus reglamentuojantys teikės aktai yra priimti ir iš esmės atitinka acquis . Būtina užtikrinti, kad jie būtų visiškai įgyvendinti, ypač tokiose srityse kaip kilmė, vertinimas ir supaprastinta tvarka. Teigiamas pokytis mokesčių srityje buvo sėkmingas pridėtinės vertės mokesčio įvedimas. Nedidelė pažanga padaryta tiesioginių mokesčių srityje.

Konkurencijos srityje Bosnija ir Hercegovina daro nuolatinę pažangą antimonopolinės kontrolės srityje, tačiau nepadaryta jokios pažangos valstybės pagalbos srityje. Įvyko tam tikrų pokyčių viešųjų pirkimų srityje, visų pirma įsteigus Viešųjų pirkimų tarnybą ir Viešųjų pirkimų tikrinimo instituciją. Nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant ir užtikrinant intelektinės nuosavybės teises .

Nedaug pokyčių įvyko užimtumo politikos srityje. Bosnijos ir Hercegovinos darbo rinkai būdingas aukštas nedarbo ir fragmentacijos lygis, nėra racionalios užimtumo politikos. Nedidelė pažanga padaryta švietimo srityje. Nepriimtas aukštojo mokslo įstatymas bei kiti svarbūs įstatymai. Rimta problema yra vaikų atskyrimas mokyklose etniniu pagrindu.

Nedidelė pažanga padaryta užtikrinant tikros vidaus rinkos Bosnijoje ir Hercegovinoje veikimą, kuri yra esminis Europos partnerystės prioritetas.

Vertinant sektorių politiką , neįvyko didelių pokyčių pramonės bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityje. Dar nepriimta pramonės strategija ir MVĮ vystymo strategija.

Apskritai nedidelė pažanga padaryta žemės ūkio srityje. Vis dar rengiama politika subjektų lygmeniu, o koordinavimas yra nepakankamas. Vėluojama priimti išsamią žemės ūkio strategiją, iš dalies dėl reikiamo teisinio ir institucinio pagrindo valstybės lygmeniu nebuvimo. Buvo priimti įgyvendinantys teisės aktai veterinarijos srityje. Įgyvendinimas tebėra ribotas, visų pirma dėl nepakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių bei nepakankamo valstybės ir subjektų veterinarijos tarnybų koordinavimo. Bosnijos ir Hercegovinos pasirengimas aplinkos apsaugos srityje vis dar tebėra ankstyvajame etape. Nepriimtas valstybės lygmens aplinkos įstatymas, kuriuo būtų sukurtas nacionalinis, suderintas teisinis aplinkosaugos pagrindas, ir neįsteigta Valstybinė aplinkos tarnyba.

Bosnija ir Hercegovina toliau daro pažangą, susijusią su jos dalyvavimu plėtojant transeuropinius transporto tinklus. Bosnija ir Hercegovina įgyvendina 2004 m. birželio mėn. Supratimo memorandumą dėl Pietryčių Europos pagrindinio regioninio transporto tinklo. Ji pasirašė Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą, kuriuo siekiama sukurti bendrą Europos aviacijos rinką, kurioje būtų taikomi ES aviacijos standartai. Ji padarė pakankamą pažangą derindama savo teisę su aviacijos acquis.

Teigiamų pokyčių įvyko energetikos srityje. Ratifikuota Energijos bendrijos steigimo sutartis. Elektros energijos sektoriuje atskirtas elektros energijos perdavimas ir teisiškai įsteigtas Nepriklausomas sistemos valdytojas (NSV) bei perdavimo įmonė. Vis dėlto dar reikia užbaigti turto ir įsipareigojimų tarp NSV ir perdavimo įmonės perdavimą, nes dėl to įmonės negali veikti pilnu pajėgumu. Dar neparengta energetikos strategija visos šalies mastu.

Kiek tai susiję su informacine visuomene ir žiniasklaida , rengiantis veiksmingai konkurencijai telekomunikacijų rinkoje aktyviai veikė nepriklausoma Ryšių reguliavimo tarnyba. Vis dėlto viešojo transliavimo srityje ir steigiant informacinę tarnybą padaryta nedidelė pažanga. Neįvyko didelių pokyčių viešųjų vidaus finansų kontrolės srityje.

Imtasi veiksmų statistikos srityje: visų pirma valstybės ir subjektų lygmenimis buvo pasirašytas šalies statistikos institucijų bendradarbiavimo susitarimas. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje būtų sukurta veiksminga, ES taisykles atitinkanti statistikos sistema.

Kiek tai susiję su teisingumu, laisve ir saugumu , padaryta nedidelė pažanga vizų administravimo, sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos srityse. Panaikintas vizų reikalavimas visiems ES piliečiams. Bosnija ir Hercegovina sudarė kelis readmisijos susitarimus su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis ir pareiškė esanti pasirengusi derybomis pasiekti tokį susitarimą ES lygmeniu. Sumažėjo sienos perėjimo punktuose išduodamų vizų skaičius. Padaryta daugiau pažangos kuriant veikiančią prieglobsčio sistemą ir sprendžiant nelegalios migracijos klausimą. Kiek pažangos padaryta sienų valdymo srityje: atnaujinta 2005 m. nacionalinė integruota priežiūros strategija ir baigtas rengti integruotas sienų valdymo veiksmų planas. Vis dėlto trūksta lėšų jų įgyvendinimui. Dar yra ką gerinti sienų kontrolės srityje. Vis dar reikia spręsti personalo ir įrangos trūkumo visose srityse klausimą.

Nedidelė pažanga padaryta pinigų plovimo srityje. Valstybės tyrimų ir apsaugos tarnybos (VTAT) Finansinės žvalgybos skyriuje ir toliau dirba nepakankamai darbuotojų. Nepriimta naujų teisės aktų kovos su pinigų plovimu srityje, o teisėsaugos institucijų galimybės tebėra ribotos. Imtasi žingsnių kovoti su narkotikais priėmus Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir prekursoriais prevencijos įstatymą. Reikia parengti ES standartus atitinkančią valstybės lygmens politiką.

Bosnija ir Hercegovina padarė pažangą kovoje su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir terorizmu . Priimta nacionalinė kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija. Priimtas kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinis pagrindas, tačiau reikia dar gerinti jo įgyvendinimą. VTAT įvykdė daugiau tyrimų ir areštų. Dabar ji turi pradėti veikti visu pajėgumu, visų pirma įdarbindama reikiamą darbuotojų skaičių. Įgyvendinamas 2005–2007 m. nacionalinis kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planas. Teisminį persekiojimą sunkina valstybės ir subjektų lygmens teisės aktų neatitikimas. Bosnija ir Hercegovina taip pat priėmė kovos su terorizmu strategiją. Duomenų apsaugos srityje priimtas asmens duomenų apsaugos įstatymas, tačiau dar nesukurta duomenų apsaugos tarnyba. Toliau susirūpinimą kelia padėtis, susijusi su asmens duomenų apsauga.

Kroatija

Kroatija ir toliau atitinka politinius kriterijus . Apskritai padaryta pažanga, tačiau Kroatija dar turi dėti ilgalaikes pastangas įvairiose srityse. Trumpalaikiai Stojimo partnerystės prioritetai įgyvendinti iš dalies.

Toliau stiprinta demokratija ir teisinės valstybės principai. Vis dėlto dar nemažai ką reikia nuveikti, kad būtų pagerinta teismų sistema, viešasis administravimas ir kova su korupcija. Norint sukurti tvirtą pagrindą visiškam acquis įgyvendinimui būtini esminiai teigiami pokyčiai šiose srityse.

Pradėti darbai rengiant viešojo administravimo reformos strategiją. 2006 m. rugsėjo mėn. vyriausybė priėmė politikos dokumentą, kuriuo įsipareigojo iki 2007 m. liepos mėn. parengti pataisytą bendrojo administracinio proceso įstatymą. Vis dėlto gerokai vėluojama priimti bendrąją strateginę programą šiam esminiam klausimui spręsti. Esama teisinė administracinė sistema yra perdėm sudėtinga ir turi būti supaprastinta. Tai, kad daug teisės aktų gali būti taikomi savo nuožiūra, didina įstatymų neveiksmingumą bei teisinį netikrumą ir skatina korupciją. Naujasis valstybės tarnybos įstatymas įsigaliojo 2006 m. sausio mėn. ir buvo priimti kai kurie susiję jį įgyvendinantys teisės aktai. Vis dėlto valstybės tarnybai ir toliau kliudo per didelė politinė įtaka, didelė personalo kaita ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Pradėtas teisinės reformos strategijos, esminio Stojimo partnerystės prioriteto, įgyvendinimas. Siekiant pagerinti teismų sistemos veikimą, buvo atlikta teisės aktų ir organizacinių pakeitimų. Neišnagrinėtų bylų sumažėjo, bet vis dar yra daug. Reforma dar tik pradėta vykdyti, o teisinėje sistemoje tebėra rimtų trūkumų. Dar daug kas darytina, kad būtų sutrumpinta teismo procesų trukmė, pagerintas bylų tvarkymas, racionalizuotas teismų tinklas ir užtikrintas tinkamas sprendimų vykdymas. Siekiant užtikrinti skyrimo tvarkos nešališkumą, reikia gerinti teismų sistemos pareigūnų mokymą ir disciplinavimą. 2006 m. kovo mėn. priimta nauja kovos su korupcija programa. Sustiprintas Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos biuras (KONPB). Imtasi priemonių kai kuriose iki šiol neištirtose korupcijos bylose. Šiais veiksmais iš dalies sprendžiamas esminis Stojimo partnerystės prioritetas. Vis dėlto korupcija tebėra rimta problema. Daugelis kaltinimų korupcija lieka neištirti, o už korupciją paprastai išvengiama bausmės. Kovos su korupcija programos įgyvendinimas dar yra ankstyvajame etape. Būtina toliau stiprinti KONPB ir kitas šioje programoje dalyvaujančias institucijas ir gerinti jų tarpusavio koordinavimą. Būtina iki galo įgyvendinti programą; taip pat reikia didelės politinės valios siekiant stiprinti pastangas kovoti su korupcija, ypač su aukšto lygio korupcija.

Nors ir lėtai, toliau daroma pažanga žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje . Tam priimtas reikiamas teisinis pagrindas. Vis dėlto reikia spartinti teisės aktų įgyvendinimą.

2006 m. į baudžiamąjį kodeksą buvo įrašytos pataisos, kuriomis inter alia panaikinta kalinimo bausmė už šmeižtą ir pateikiama platesnė „neapykantos nusikaltimo“ apibrėžtis. Sprendžiant mažumų klausimą, gerokai padidintas finansavimas, o vyriausybė skiria daugiau dėmesio veiksmų planui pagal romų integracijos dešimtmečio programą. Aukšto lygio politikai įrodė savo įsipareigojimą integruoti mažumas.

Vis dėlto reikia daugiau pastangų kovoti su nepakantumu ir skatinti susitaikymą bei deramai tirti etniniu pagrindu motyvuotus nusikaltimus, o juos įvykdžiusius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucinis nacionalinių mažumų įstatymo įgyvendinimas tebėra lėtas, ypač kiek tai susiję su jo nuostatomis dėl mažumų įdarbinimo. Šie klausimai yra svarbiausi Stojimo partnerystės prioritetai. Dar nepriimta išsami strategija ir veiksmų planas kovoti su visų formų diskriminacija.

Yra buvę politinio kišimosi į žiniasklaidos veiklą atvejų. Priimti moterų ir vaikų teises turintys pagerinti planai, kuriuos dabar reikia įgyvendinti.

Kiek tai susiję su regioniniais klausimais ir tarptautiniais įsipareigojimais , tęstas visapusis bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai, kaip to buvo reikalaujama pagal esminį Stojimo partnerystės prioritetą, ir buvo užtikrintas bendras Deitono ir Erduto susitarimų laikymasis. Kroatijoje toliau gerėjo teisminis karo nusikaltėlių persekiojimas. Vis dėlto reikia iki galo spręsti šališkumo serbų kaltinamųjų atžvilgiu klausimą. Nors valstybės prokuratūra rimtai sprendžia liudytojų apsaugos klausimą, nepakankamas visos teismų sistemos dėmesys šiam klausimui. Netolygi pažanga padaryta pabėgėlių grąžinimo, esminio Stojimo partnerystės prioriteto, srityje. Nors atstatymo ir turto atgavimo klausimai paprastai buvo sprendžiami gerai, buvusių nuomotojų, norinčių grįžti į Kroatiją, aprūpinimo būstu programų įgyvendinimas yra ypatingai prastas. Nepadaryta jokios pažangos teisių į pensiją užtikrinimo srityje. Būtina didinti pastangas siekiant sudaryti reikiamas ekonomines ir socialines sąlygas tvariam pabėgėlių grįžimui.

Toliau daryta bendra pažanga regioninio bendradarbiavimo srityje. Šį procesą būtina tęsti. Vis dėlto nedidelė pažanga padaryta bandant rasti galutinius įvairių dvišalių klausimų su Kroatijos kaimyninėmis šalimis, visų pirma dėl sienų demarkacijos, sprendimo būdus. Šis klausimas yra esminis Europos partnerystės prioritetas. Būtinos pastangos toliau plėtoti bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius.

Vertinant ekonominius kriterijus , Kroatiją galima laikyti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Šalis turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu tuo atveju, jeigu ji aktyviai įgyvendins reformų programą dideliems likusiems trūkumams pašalinti.

Iš esmės buvo išlaikytas sutarimas dėl ekonominės politikos pagrindų. Į stabilumą orientuota makroekonominė politika prisidėjo prie mažo infliacijos lygio, keitimo kurso stabilumo ir nedidelio ekonomikos augimo paspartėjimo. Padidėjo privačios investicijos, o nedarbas sumažėjo. Palaipsniui buvo tęsiamas fiskalinis konsolidavimas, kurį palaikė žymus pajamų didėjimas. Buvo imtasi priemonių geriau kontroliuoti sveikatos priežiūros išlaidas. Toliau buvo supaprastinama verslo registracijos tvarka. Toliau augo bankų sektorius ir buvo įsteigta nauja su bankais nesusijusio finansų sektoriaus priežiūros institucija. Pagerėjo kelių infrastruktūra. Tolesnė pažanga padaryta didinant konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje. Imtasi pradinių žingsnių restruktūrizuoti nuostolingai veikiančią geležinkelio sistemą. Kroatijos ekonomika yra gerai integruota į ES ekonomiką.

Vis dėlto potencialią riziką makroekonominiam stabilumui kelia nemažas ir didėjantis prekybos ir einamosios sąskaitos disbalansas ir didelė užsienio skola. Našta valstybės biudžetui ir toliau yra subsidijos nuostolingai veikiančioms įmonėms ir didelės einamosios išlaidos. Apskritai struktūrinės reformos vyko lėtai. Nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant privatizavimo planus ir restruktūrizuojant įmones. Gyvybingo privataus sektoriaus vystymąsi stabdė viešojo administravimo ir teismų sistemos trūkumai, sunkinantys patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos procedūras ir nuosavybės bei kreditorių teisių užtikrinimą. Valstybės intervencija į ūkį tebėra didelė. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant skatinti mokymąsi visą gyvenimą.

Kroatija sustiprino gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus . Pažanga, daugiausia derinant teisės aktus, padaryta daugelyje sričių. Atskiruose skyriuose padaryta pažanga labai nevienoda. Kiek tai susiję su bendru derinimo ir administracinių gebėjimų lygiu, dar daug ką reikia nuveikti. Trumpalaikiai prioritetai pagal Stojimo partnerystės programą dar turės būti įgyvendinami per daugelyje sričių.

Pažanga laisvo prekių judėjimo srityje buvo ribotos apimties ir nevienoda. Pažanga senojo požiūrio teisės aktų srityje nesiekė pažangos naujojo ir visuotino požiūrio teisės aktų srityje. Dar reikia dėti didelių pastangų teisės aktams ir administraciniams gebėjimams visose srityse gerinti. Nedidelė pažanga padaryta laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Reikalingos didelės pastangos kuriant koordinavimo ir socialinės apsaugos sistemos gebėjimus. Nedidelė pažanga padaryta įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje. Apskritai teisės derinimas yra neblogas, tačiau dar reikia dėti dideles pastangas kai kuriose srityse. Kroatija padarė tam tikrą pažangą laisvo kapitalo judėjimo srityje. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma pinigų plovimo srityje, taip pat tvarkos, taikomos ES piliečiams įsigyjant nekilnojamąjį turtą, atžvilgiu.

Nedidelė pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje. Reikalingos didelės pastangos bendrai teisės derinimo strategijai rengti ir instituciniam pagrindui stiprinti. Padaryta didelė pažanga įmonių teisės srityje. Atlikta didelių pakeitimų įmonių apskaitą ir auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Derinimas vyksta pagal planą, tačiau reikalingos tolesnės pastangos užtikrinti priežiūrą ir įmonių teisės aktų laikymąsi. Padaryta tam tikra pažanga intelektinės nuosavybės teisės , visų pirma kiek tai susiję su jos užtikrinimu, srityje. Vis dėlto reikalingos tolesnės pastangos.

Kiek tai susiję su konkurencijos politika , Kroatija ir toliau darė pažangą tiek antimonopolijos, tiek valstybės pagalbos srityse. Vis dėlto reikia didinti pastangas. Būtinas tolesnis teisės derinimas, administracinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingesnis teisės užtikrinimas. Būtina neatidėliojant priimti perspektyvius plieno ir laivų statybos sektorių restruktūrizavimo planus. Problemų toliau kelia fiskalinė pagalba. Būtina vykdyti pagal Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą prisiimtus įsipareigojimus.

Kroatija padarė pažangą finansinių paslaugų srityje, visų pirma didindama draudimo teisės aktų derinimą ir kurdama integruotą priežiūros instituciją ne bankų sektoriui. Kroatija šiek tiek pasistūmėjo derindama teisės aktus, tačiau reikia dėti daugiau pastangų.

Tam tikra pažanga padaryta informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityse. Padidėjo konkurencija telekomunikacijų rinkoje. Kiek pasistūmėta derinant teisės aktus elektroninių ryšių ir informacinių technologijų srityse. Vis dėlto reikia toliau stiprinti Kroatijos telekomunikacijos tarnybą. Taip pat toliau reikia derinti teisės aktus žiniasklaidos bei garso ir vaizdo srityse.

Žemės ūkio srityje padaryta nemaža pažanga, visų pirma įgyvendinant kaimo plėtros programas, kokybės politikos ir ekologinės žemdirbystės srityse. Vis dėlto administracinių struktūrų bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimui, valdymui ir kontrolei kūrimas dar tik pradėtas. Kiek tai susiję su žuvininkyste , Kroatija padarė nedidelę pažangą toliau derindama teisės aktus išteklių ir laivyno valdymo srityse ir stiprindama inspekcijos tarnybas. Reikalingos didesnės pastangos esminiams trūkumams šalinti, visų pirma įdiegti kompiuterizuotą žvejybos laivyno registrą, laivų stebėjimo sistemą, duomenų surinkimo sistemą ir sustiprintą inspektavimo sistemą. Valstybės pagalba taip pat turi būti suderinta. Tam tikra pažanga padaryta veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto politikos derinimo srityse. Vis dėlto Kroatija turi dėti dideles pastangas šioje srityje ir visų pirma priimti išsamią maisto saugos strategiją bei reikiamus pagrindų teisės aktus.

Didelė pažanga padaryta transporto politikos srityje. Tęstas teisės aktų derinimas kelių, oro ir jūrų transporto srityse. Vis dėlto reikia priimti juos įgyvendinančius teisės aktus, taip pat reikia dėti daugiau pastangų administracinių gebėjimų srityje. Nedidelė pažanga padaryta energetikos srityje, įskaitant energijos tiekimo saugumo ir vidaus energijos ir dujų rinkos srityse. Kroatija ratifikavo Energijos bendrijos steigimo sutartį. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma energijos veiksmingumo, atominės energijos saugumo ir reguliavimo stiprinimo srityse.

Mokesčių srityje padaryta nedidelė pažanga. Apskritai pažanga derinant teisės aktus tebėra nedidelė. Reikia modernizuoti mokesčių administravimą ir pagerinti informacinių sistemų susiejimą. Kroatija padarė tam tikrą pažangą ekonominės ir pinigų sąjungos srityje. Apskritai pasirengimas yra gerokai pasistūmėjęs. Vis dėl reikalingos tolesnės pastangos, visų pirma siekiant užtikrinti visišką centrinio banko nepriklausomumą. Kroatija padarė didelę pažangą visose su statistika susijusiose srityje. Būtinos tolesnės pastangos ir nacionalinio finansavimo tvarumas.

Nedidelė pažanga padaryta socialinės politikos ir užimtumo srityse. Reikia didelių pastangų silpniems administraciniams gebėjimams šioje srityje stiprinti. Kroatijos pažanga įmonių ir pramonės politikos srityje buvo netolygi. Nors gana didelė pažanga padaryta verslo aplinkos ir MVĮ politikos srityse, dar yra didelių problemų dėl įmonių restruktūrizavimo, visų pirma plieno ir laivų statybos sektoriuose. Pažanga padaryta transeuropinių tinklų srityje. Taip pat tam tikra pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityse. Vis dėlto dar reikia dėti dideles pastangas siekiant sukurti administracines struktūras ES finansavimui įgyvendinti.

Padaryta nedidelė pažanga teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje. Vis dėlto reikia gerokai pagerinti teisinės sistemos reformos vykdymą ir kovą su korupcija. Dar daug kas gerintino pagrindinių teisių srityje. Kiek tai susiję su teisingumu, laisve ir saugumu , Kroatija padarė pažangą, visų pirma sienų valdymo, vizų politikos ir prieglobsčio srityse. Vis dėlto reikia atnaujinti integruoto sienų valdymo veiksmų planą ir modernizuoti įrangą. Reikia nuolat dėti dideles pastangas siekiant stiprinti teisės laikymosi užtikrinimo ir administracinius gebėjimus, visų pirma kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje.

Gana didelė pažanga padaryta skyriuose dėl mokslo ir tyrimų bei švietimo ir kultūros . Bendras pasirengimo lygis abiejų šių skyrių atveju yra neblogas. Didelė pažanga padaryta aplinkos skyriuje, ypač oro ir vandens, gamtos apsaugos, cheminių medžiagų ir GMO srityse. Vis dėlto, atsižvelgiant į šio skyriaus apimtį ir sudėtingumą, dar būtinos labai didelės pastangos. Administraciniai gebėjimai yra silpni, neparengtos didelių reikiamų investicijų finansavimo strategijos. Vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje Kroatija padarė nedidelę pažangą. Dar reikia derinti daug teisės aktų, o rinkos priežiūra toli gražu neatitinka ES standartų.

Muitų sąjungos srityje Kroatija padarė nedidelę pažangą, visų pirma toliau derindama muitinės procedūras ir intelektinės nuosavybės teisių muitinės apsaugą. Vis dėlto būtina gerokai sustiprinti administracinius gebėjimus ir informacinių sistemų susiejimą. Kroatija padarė tam tikrą pažangą išorės santykių srityje. Buvo tęsiama pažanga užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse. Kroatija toliau sistemingai derino teisės aktus su ES deklaracijomis ir kitomis BUSP priemonėmis.

Padaryta tam tikra pažanga finansų kontrolės srityje, visų pirma viešųjų vidaus finansų kontrolės, išorės audito ir euro apsaugos nuo padirbinėjimo srityse. Vis dėlto reikalingi didesni gebėjimai vidaus audito ir finansų valdymo srityse. Reikia, kad pradėtų veikti ES finansinius interesus saugančios struktūros. Nepadaryta pažangos finansų ir biudžeto nuostatų srityje.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Kaip buvo pažymėta praėjusiųjų metų nuomonėje apie paraišką dėl narystės, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija smarkiai pasistūmėjo politinių kriterijų atitikimo srityje. Vis dėlto reformų tempas 2006 m. sulėtėjo ir šalis turi sustiprinti pastangas. Trumpalaikiai Europos partnerystės politiniai prioritetai įgyvendinti iš dalies.

Ohrido pagrindų susitarimo tolesnis įgyvendinimas prisidėjo prie šalies stabilumo ir demokratijos ir teisinės valstybės principų konsolidavimo. Siekiant tolesnės pažangos visos politinės partijos turi imtis reikiamų priemonių siekti sutarimo, visiškai laikantis susitarimo turinio ir dvasios.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė pažangą stiprindama rinkimų procesą rengiantis liepos mėn. parlamento rinkimams. Reformuotas teisinis ir institucinis rinkimų pagrindas laikantis Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų ir esminės Europos partnerystės prioriteto. Liepos mėn. rinkimai iš esmės vyko laikantis tarptautinių standartų. Vis dėlto dar buvo pažeidimų prieš rinkimus ir jų metu. Reikia didelių pastangų užtikrinti, kad kituose rinkimuose būtų visiškai laikomasi standartų. Siekiant užtikrinti reikiamą institucijų funkcionavimą, būtinas konstruktyvus dialogas, visų pirma parlamente tarp vyriausybės ir opozicijos politinių partijų.

Viešojo administravimo reformos srityje toliau įgyvendinamas 2000 m. valstybės tarnybos įstatymas. Imtasi žingsnių pagerinti valstybės įstaigų administravimą ir didinti viešųjų sprendimų skaidrumą. Vyko decentralizavimo procesas, pradėjo gerėti viešosios paslaugos. Reikia, kad vyriausybė ir savivaldybės įsipareigotų ryžtingai toliau spręsti likusius klausimus. Vis dėlto darbuotojų skyrimas ir atleidimas valdžios institucijose tebėra politiškai sąlygojamas. Pasikeitus vyriausybei valdžios institucijose įvyko didelių pokyčių. Būtina stiprinti administracijos nepriklausomumą ir profesionalumą bei administracinius gebėjimus.

Pradėta svarbi teisinės sistemos reforma, kaip reikalaujama Europos partnerystėje. Iš esmės sudarytas konstitucinis ir teisinis pagrindas nepriklausomos ir veiksmingos teismų sistemos veikimui. Sėkmingas reformos įgyvendinimas lieka didele problema ir esminiu Europos partnerystės prioritetu, kuris pareikalaus didžiulių pastangų ir tvarių darbo rezultatų. Dar reikia imtis tolesnių žingsnių užtikrinti veiksmingą teisinės valstybės principų įsigaliojimą visoje šalyje. Po atidėliojimų, dėl kurių sulėtėjo policijos reforma, priėmus naują policijos įstatymą, įgyvendintas esminis Europos partnerystės prioritetas. Būtinas konstruktyvus vyriausybės ir opozicijos bendradarbiavimas siekiant užtikrinti sklandų įstatymo įgyvendinimą.

Sustiprintas teisinis ir institucinis kovos su korupcija pagrindas. Pagerėjo susijusių institucijų bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vis dėlto korupcija lieka plačiai paplitusia problema. Iki šiol neištirta daug kaltinimo korupcija atvejų. Būtinas visiškas teisės aktų įgyvendinimas ir reikalinga didelė politinė valia sustiprinti pastangas.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje pradėtas Ohrido susitarimo įgyvendinimas. Apskritai etniniai santykiai toliau gerėjo. Vis dėlto dar reikia dėti didelių pastangų daugelyje sričių. Baudžiamojo kodekso pataisa panaikintas kalinimas už šmeižtą. Būtina stiprinti netinkamo elgesio su sulaikytaisiais tyrimo mechanizmus, be kita ko užtikrinant ombudsmeno ir vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimą. Nesant tinkamo teisinio pagrindo vis dar slapta klausomasi pokalbių ryšių priemonėmis. Reikia toliau dėti pastangas stiprinti etninių bendruomenių pasitikėjimą. Skirtingų bendruomenių atstovavimas viešojo administravimo institucijose yra nevienodas. Padaryta pažanga įgyvendinant veiksmų planus pagal 2005–2015 m. romų integracijos dešimtmečio programą. Vis dėlto romų bendruomenės situacija ir toliau kelia susirūpinimą.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija tęsė visapusį bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Būtina tolesnė pažanga reformuojant teismų sistemą siekiant pasirengti perdavimui bylų, kurias grąžins Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai. Šalis išlaikė konstruktyvią poziciją derybose dėl Kosovo statuso. Dvišalis susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl neišdavimo vis dar neatitinka atitinkamų ES pagrindinių principų dėl susitarimo tarp valstybės, kuri yra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis, ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija tebėra aktyvi regioninio bendradarbiavimo partnerė. Buvo plėtojami dvišaliai santykiai su kaimyninėmis šalimis, tačiau nepadaryta pažangos dėl šalies pavadinimo ir tai lieka neišspręsta problema. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant konstruktyviai derybų keliu su Graikija, remiant JT, pasiekti bendrai priimtiną sprendimą dėl pavadinimo, taip prisidedant prie regioninio bendradarbiavimo didinimo ir gerų kaimyninių santykių.

Kiek tai susiję su ekonominiais kriterijais , Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija toli pažengė įtvirtindama rinkos ekonomikos veikimą. Reikia toliau siekti stabilizavimo ir vykdyti reformas, kad šalis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu.

Šalyje išlaikytas platus pritarimas svarbiausioms ekonominės politikos kryptims. Dėl racionalių politikos priemonių toliau didėjo šalies makroekonominis stabilumas ir nuspėjamumas. Infliacija ir toliau buvo kontroliuojama. Valstybės sektoriaus sąskaitos išlaikytos artimos balansui, o gana maža valstybės sektoriaus skola ir toliau mažėjo. Kainų ir prekybos liberalizavimas iš esmės baigti ir toliau buvo vykdomas valstybei priklausančių įmonių privatizavimas. Supaprastinus ir paspartinus bankroto procedūras ir, laikantis esminio Europos partnerystės prioriteto, registracijos procedūras, sumažintos kliūtys patekti į rinką ir pasitraukti iš jos. Padidėjo finansų sektoriaus stabilumas. Be to, buvo imtasi priemonių pagerinti žmogiškojo kapitalo kokybę ir modernizuoti šalies infrastruktūrą. Gerokai padidėjo tiesioginių užsienio investicijų įplaukos, kurias daugiausia skatino privatizavimo priemonės. Ekonominė integracija į Europos Sąjungą yra gerokai pasistūmėjusi.

Vis dėlto rinkos ekonomikos veikimui kliudo instituciniai trūkumai, kaip antai lėtos administracinės procedūros, korupcija, biurokratija ir mažas teisinis tikrumas. Teismų sistemos trūkumai stabdo spartesnį verslo klimato gerinimą. Be to, darbo ir finansų rinkų funkcionavimas ir toliau prastas, o tai kliudo mažinti ypatingai didelį nedarbą ir sunkina kreditų teikimą įmonėms. Švietimo sistema nepakankamai pritaikyta prie šalies poreikių. Dėl šių veiksnių ekonomikos augimas buvo gana nuosaikus. Didelės apimties neoficialus sektorius stipriai iškraipo ekonomiką. Eksporto prekių struktūra yra labai koncentruota.

Šalis ir toliau dėjo pastangas didinti gebėjimą prisiimti narystės įsipareigojimus . Šalis ir toliau susiduria su dideliais sunkumais įgyvendindama ir veiksmingai užtikrindama teisės aktų vykdymą. Padaryta tam tikra pažanga įgyvendinant trumpalaikius Europos partnerystės prioritetus.

Kiek tai susiję su laisvu prekių judėjimu , padaryta pažanga horizontalių priemonių srityje. Vis dėlto daugelio sektorių acquis dar turi būti perkelti ir įgyvendinti. Pokyčiai laisvo darbuotojų judėjimo srityje buvo nedideli, o pasirengimas yra ankstyvajame etape. Nepadaryta pažangos įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas srityje. Reikia dėti didesnes pastangos derinant teisės aktus su acquis . Padaryta tam tikra pažanga laisvo kapitalo judėjimo , visų pirma kiek tai susiję su mokesčių sistemomis, srityje. Vis dėlto būtina dėti daugiau pastangų. Ypač reikia stiprinti teisinę ir institucinę kovos su pinigų plovimu sistemą.

Didelė pažanga padaryta viešųjų pirkimų srityje, kur sukurtas pagrindas veiksmingai viešųjų pirkimų sistemai. Vis dėlto reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma kuriant veiksmingą teisės gynimo priemonių sistemą. Didelė pažanga padaryta įmonių teisės srityje: registruojant įmones, pradėta taikyti „vieno langelio“ sistema, kaip to reikalaujama pagal Europos partnerystę. Reikalingos tolesnės pastangos siekiant užtikrinti veiksmingą priimtų priemonių įgyvendinimą. Kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teise , padaryta tam tikra pažanga, visų pirma pramoninės nuosavybės teisių srityje. Vis dėlto reikia suaktyvinti pastangas siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimo gebėjimus, administracines struktūras ir didinti politinę valią kovoti su piratavimu ir padirbinėjimu, kad būtų laikomasi Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo reikalavimų. Pasirengimas teisės aktų derinimui su acquis vis dar yra ankstyvajame etape.

Nedidelė pažanga padaryta konkurencijos srityje ir ji daugiausia susijusi su teisiniu pagrindu. Reikia didelių pastangų, kad esami įstatymai, visų pirma susiję su Konkurencijos apsaugos komisijos veikimu, būtų įgyvendinami žymiai veiksmingiau.

Tam tikra pažanga padaryta finansinių paslaugų srityje, nes šalis ir toliau dėjo pastangas derinti nacionalinę teisę su ES standartais įvairiuose sektoriuose. Vis dėlto dar yra tam tikrų trūkumų, visų pirma susijusių su bankų ir draudimo sektorių priežiūros standartais.

Didelė pažanga padaryta tam tikrose informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityse. Tęstas teisės derinimas elektroninių ryšių ir informacinių technologijų srityse bei garso ir vaizdo sektoriuje. Vis dėlto reikalinga pažanga telekomunikacijų rinkos liberalizavimo srityje, užtikrinant operatorių nediskriminavimo principo ir reguliavimo institucijos nepriklausomumą, kad būtų sustabdytas Stabilizavimo ir asociacijos susitarimo pažeidinėjimas ir kad būtų laikomasi esminio Europos partnerystės prioriteto.

Padaryta kiek pažangos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Pradėtas teisės aktų derinimas, tačiau tai tik šio proceso ankstyvasis etapas. Padaryta pažanga kai kuriose maisto saugos, veterinarijos ir fitosanitarijos politikos srityse . Vis dėlto dar atsiliekama priimant ir įgyvendinant teisės aktus siekiant teisės derinimo su acquis . Pasirengimas teisės aktų derinimui su acquis žuvininkystės srityje yra ankstyvajame etape.

Didelė pažanga padaryta kai kuriose transporto politikos srityse. Vis dėlto reikia didelių pastangų siekiant suderinti ir sustiprinti administracinius gebėjimus visuose transporto sektoriuose. Juntama pažanga padaryta energetikos sektoriuje. Įgyvendinančių teisės aktų priėmimas yra prioritetinis uždavinys, visų pirma atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Energijos bendrijos steigimo sutartį, kurią Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija ratifikavo 2006 m. gegužės mėnesį.

Justi pažanga derinant teisės aktus mokesčių srityje. Vis dėlto reikės didelių pastangų siekiant toliau derinti teisės aktus, užtikrinti veiksmingą teisės aktų įgyvendinimą ir stiprinti administracinius gebėjimus mokesčių surinkimo srityje.

Pažanga ekonominės ir pinigų politikos srityje buvo nedidelė. Vis dėlto apskritai pasirengimas yra gerokai pasistūmėjęs. Tam tikra pažanga padaryta statistikos srityje. Reikia toliau derinti teisės aktus su acquis , o administracinius gebėjimus gerokai sustiprinti.

Kiek tai susiję su socialine politika ir užimtumu, padaryta didelė pažanga, visų pirma darbo ir lygių galimybių teisės aktų srityje. Vis dėlto dar reikia perkelti didžiąją acquis , visų pirma darbuotojų sveikatos ir saugos srityse, dalį, ir reikia dėti daugiau pastangų užimtumo politikos srityje siekiant spręsti sudėtingą darbo rinkos situaciją. Padaryta tam tikra pažanga įmonių ir pramonės politikos srityse. Šalyje dar trūksta pramonės, technologijų ir naujovių kūrimo strategijos, taip pat reikia daugiau pastangų kuriant priemones ir sektorių politiką. Kiek tai susiję su transeuropiniais tinklais, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija dalyvauja regioninėse iniciatyvose. Didelių finansinių lėšų trūkumas stabdo infrastruktūros modernizavimą. Ribota pažanga padaryta regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje. Reikės didelių pastangų teisės aktams regioninio vystymo srityje derinti ir stiprinti institucines struktūras bei administracinius gebėjimus.

Kiek tai susiję su teismų sistema ir pagrindinėmis teisėmis , pataisyta Konstitucija ir teisinis pagrindas, siekiant sudaryti sąlygas teismų sistemos reformai. Padaryta tam tikra pažanga kuriant teisinį ir institucinį pagrindą kovai su korupcija. Vis dėlto pagrindiniu uždaviniu tebėra teismų sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimas, o kad būtų pažabota korupcija, reikia didelės politinės valios. Dar daug kas gerintino pagrindinių teisių srityje. Toliau susirūpinimą kelia padėtis, susijusi su asmens duomenų apsauga. Padaryta pažanga kai kuriose teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, visų pirma migracijos, vizų politikos ir sienų valdymo srityse. Reikia toliau įgyvendinti sienų valdymo strategiją. Mažesnė pažanga padaryta teisinio bendradarbiavimo, policijos bendradarbiavimo, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų platinimu srityse. Reikia didelių ir nuolatinių pastangų stiprinti teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir administracinius gebėjimus.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pradėjo rengti labiau integruotą mokslo ir mokslinių tyrimų politiką. Pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje. Padaryta tam tikra pažanga stiprinant teisinį pagrindą aplinkos srityje Vis dėlto pasirengimas teisės aktų derinimui su šio skyriaus acquis yra ankstyvajame etape ir reikės labai didelių pastangų siekiant užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą ir jų vykdymo užtikrinimą. Vartotojų ir sveikatos apsaugos srityje padaryta nedidelė pažanga leidžiant teisės aktus, visų pirma susijusius su saugumu. Reikia toliau derinti teisės aktus ir imtis nuolatinių pastangų siekiant sukurti visoje šalyje veikiančią vartotojų ir sveikatos apsaugos sistemą.

Didelė pažanga padaryta muitų sąjungos srityje. Laikantis esminio Europos partnerystės prioriteto reikalavimų, panaikinti mokesčiai, kurie neatitiko SAS. Vis dėlto reikia toliau didinti administracinius gebėjimus, susijusius su darbuotojais, informacinėmis technologijomis ir kita įranga, kad būtų užtikrintas teisės aktų vykdymas.

Padaryta pažanga kai kuriose išorės santykių srityse, visų pirma dvejopo naudojimo prekių ir regioninės integracijos pagal Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo iniciatyvą srityse. Padaryta pažanga kai kuriose užsienio, saugumo ir gynybos politikos srityse. Reikalingas tolesnis derinimas, visų pirma dėl tarptautinių ribojančių priemonių.

Pažanga leidžiant įstatymus padaryta finansų kontrolės srityje. Vis dėlto reikia dėti dideles pastangas, visų pirma kad būtų sustiprinta viešųjų vidaus finansų kontrolė, išorės auditas ir kovos su sukčiavimu gebėjimai. Finansų ir biudžeto nuostatų srityje pažanga buvo ribota. Vis dėlto jau nustatyti pagrindiniai principai, o institucijos jau veikia.

Juodkalnija

Politinių kriterijų srityje Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą. Šalis visapusiškai siekė pagrindinių Europos partnerystės prioritetų, tačiau vis dar laukiama apčiuopiamų rezultatų.

Juodkalnijoje sklandžiai vyko nepriklausomybės atgavimo procesas, įskaitant 2006 m. gegužės 21 d. surengtą ir įvykusį referendumą laikantis Konstitucinės chartijos reikalavimų ir Europos Sąjungos rekomendacijų. Juodkalnija šiuo metu kuria teisinį ir institucinį pagrindą, kuris yra būtinas dėl įgytų naujų šalies kompetencijų po nepriklausomybės atgavimo. Visų pirma šalis turi priimti naują konstituciją. Ji turėtų atitikti Europos standartus ir būti priimta visuotiniu pritarimu. Juodkalnija taip pat turės pasirašyti ir ratifikuoti tarptautines sutartis, kurių šalimi buvo Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjunga.

Kalbant apie demokratiją ir teisinę valstybę , 2006 m. rugsėjo 10 d. parlamento rinkimai vyko laikantis tarptautinių standartų.

Vyriausybė ir parlamentas nuolat dėjo pastangas didinti savo veiklos efektyvumą. Vyriausybė pagrindinėse veiklos srityse parengė koordinavimo mechanizmus. Parlamentas priėmė naujas darbo tvarkos taisykles. Pradėjo ryškėti politinio pritarimo pagrindinėse srityse, įskaitant integraciją į Europos Sąjungą, apmatai. Šis procesas turi būti ryžtingai tęsiamas ir visų pirma atsispindėti parlamento darbe.

Padaryta pažanga kuriant viešojo administravimo reformos įstatyminį pagrindą, veikia nauja įdarbinimo sistema. Tobulinamas valstybės tarnautojų mokymas. Tačiau viešajam administravimui toliau būdingi rimti trūkumai. Jį būtina atskirti nuo politikos ir užtikrinti profesionalumą, kartu laikantis pagrindinių Europos partnerystės prioritetų.

Toliau buvo visapusiškai stiprinama teismų sistema . Tai yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas. Teisėjų mokymo įstatymo priėmimas ir valstybinio teisėjų mokymo centro įkūrimas yra žingsniai tinkama linkme. Tačiau iš esmės lieka veiksmingumo ir nepriklausomumo problemų. Ryškėjant pritarimui teisminėms reformoms reikėtų imtis konkrečių žingsnių reformoms įgyvendinti ir kuo greičiau užbaigti rengti planus ir skirti tinkamus išteklius. Teisėjų ir prokurorų skyrimas ir paaukštinimas pareigose turi būti nesusietas su politika ir grindžiamas profesionalumo principais ir objektyviais kriterijais.

Toliau ryžtingai daroma pažanga kovojant su korupcija , ypač vyriausybei priėmus keletą planavimo dokumentų ir patobulinus ataskaitų teikimą. Kovos su korupcija direktoratas pradėjo siųsti bylas kompetentingoms institucijoms. Tačiau korupcija toliau lieka visai Juodkalnijai būdinga problema, o bendrajam teisiniam ir instituciniam pagrindui būdingos spragos, kurios sudaro sąlygas vešėti korupcijai ir riboja valstybės gebėjimus veiksmingai užkirsti korupcijai kelią ir su ja kovoti. Parlamentas nepriėmė Interesų konfliktų įstatymo, kuris turi būti išsamiai persvarstytas ir ryžtingai vykdomas, pakeitimų.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje Juodkalnijoje teisinio ir institucinio pagrindo kūrimo procesas po nepriklausomybės atgavimo tik prasideda. Kitame etape būtina skirti daug dėmesio į konstituciją įtrauktų žmogaus ir mažumų teisių, įskaitant esančių kalėjimuose, užtikrinimui, tikėjimo laisvei, kovai su diskriminacija ir romų bei pabėgėlių padėčiai. Žiniasklaidos nepriklausomumas ir profesionalumas turi būti didinamas, o Informacijos prieinamumo įstatymas turi būti įgyvendinamas ryžtingiau. Būtina išlaikyti Transliavimo tarnybos nepriklausomumą.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus , bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai šiuo metu yra patenkinamas ir atitinka Europos partnerystės prioritetus. Jis turėtų būti toliau tęsiamas. Susirūpinimą kelią vykstantis tyrimas byloje dėl 1992 m. dingusių Bosnijos pabėgėlių. Juodkalnija siekia bendradarbiauti regioniniu lygmeniu. Šalis aktyviai dalyvauja regioninėse iniciatyvose, kaip antai aviacijos, transporto infrastruktūros ir energetikos srityse. Juodkalnija palaiko gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Po nepriklausomybės atgavimo sklandžiai išnagrinėtos su Serbija susijusios bylos padėjo išlaikyti stabilumą regione. Juodkalnija išlaikė konstruktyvų požiūrį į Kosovą, o tai yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas.

Ekonominių kriterijų srityje Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą siekdama tapti veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Būtina toliau dėti pastangas vykdant reformas, kad šalis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Šalyje išlaikytas visuotinis pritarimas svarbiausioms ekonomikos politikos kryptims. Makroekonomikos stabilumas įsitvirtina. Visų pirma, ekonomikos augimas įgauna pagreitį, o infliacija lieka nedidelė. Valstybės skola sumažėjo, o biudžeto įplaukos toliau didėjo. Užtikrintos aktyvios tiesioginės užsienio investicijos. Kainų liberalizavimas yra beveik užbaigtas. Privatizavimo programa vykdoma tinkamai, o verslo registravimas toliau paprastinamas. Teismai geba geriau nagrinėti komercinius ginčus. Finansinis tarpininkavimas vyksta sklandžiau, vykdomas tinklinių pramonės šakų restruktūrizavimas.

Tačiau ekonomikos augimas toliau lieka priklausomas nuo keleto pagrindinių sektorių ir įmonių. Toliau didėjo užsienio sąskaitos disbalansas. Darbo rinka lieka nelanksti, o nedarbo lygis aukštas. Būtina tobulinti vidaus kontrolės ir išorės kontrolės finansinio audito sistemą. Verslo aplinkai vis dar trukdo reguliavimo sistema, taip pat ir savivaldybių lygmeniu. Nedaug investuojama į infrastruktūrą. Kai kurių valstybinių įmonių skolos ir įsiskolinimai vyriausybei yra labai dideli. Valstybės pagalbos struktūra turi būti stiprinama. Būtina parengti visų naujų pagalbos priemonių ex ante kontrolės sistemą. Valstybinės įmonės vis dar turi būti restruktūrizuotos, o privatizavimo planas yra tik iš dalies užbaigtas. Prekybos atvirumas ir prekybos integravimas į ES pastaruoju metu padidėjo, tačiau vis dar nėra pakankamas. Privatizavimo procedūros turi būti veiksmingos ir sąžiningos.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą derindama savo įstatymus ir politiką su Europos standartais daugelyje sričių ir sustiprino administracinius gebėjimus, visų pirma koordinuodama Europos integracijos klausimus, įskaitant derybas dėl Asociacijos ir stabilizacijos susitarimo. Tačiau šiuo metu pasirengimas tik prasideda, būtina skirti tinkamus išteklius įstatymų rengimo procesui užbaigti ir jiems įgyvendinti.

Vidaus rinkos srityje Juodkalnija pradėjo rengti įstatymus ir administracines struktūras, kad galėtų visiškai prisiimti naujas kompetencijas standartizavimo, sertifikavimo, metrologijos, rinkos priežiūros ir intelektinės nuosavybės teisių srityse. Vartotojų ir sveikatos apsauga, įskaitant veterinarinę, žuvininkystės ir fitosanitarinę kontrolę, tebėra ankstyvame pasirengimo etape. Būtina stiprinti intelektinės nuosavybės teisių įstatymų įgyvendinimą. Juodkalnija taip pat turės prisijungti prie visų tarptautinių susitarimų šioje srityje, kuriuos buvo pasirašiusi valstybių sąjunga.

Padaryta pažanga paslaugų, įsisteigimo teisės ir laisvo kapitalo judėjimo srityse.

Muitinės reforma buvo tęsiama, tačiau lieka neišspręstų problemų, susijusių su teisiniu pagrindu ir kilmės taisyklių įgyvendinimu. Šioje srityje būtina laikytis ES standartų, kad Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas būtų užbaigtas ir įgyvendintas. Neapmuitinamų prekių parduotuvės pastaruoju metu atidaromos prie sausumos sienų, o tai kelia susirūpinimą, nes didėja kontrabandos pavojus. Būtina vykdyti reformas mokesčių srityje.

Tam tikra pažanga padaryta konkurencijos srityje. Tačiau būtina siekti didesnės pažangos užtikrinant konkurencijos tarnybos veiksmų nepriklausomumą ir reikiamus išteklius, taip pat būtina rengti valstybės pagalbos teisinį pagrindą ir jį įgyvendinti. Padaryta tam tikra pažanga viešųjų pirkimų srityje, o šiuo metu parengti įstatymų ir antrinės teisės pakeitimai turėtų sustiprinti atitinkamų įstaigų veiksmingumą. Tačiau apskritai viešųjų pirkimų įstatymų įgyvendinimas nėra patenkinamas ir turėtų būti stiprinamas. Pažanga visose šiose srityse yra būtina Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui įgyvendinti. Ribota pažanga padaryta vykdant užimtumo politiką . Nedarbas Juodkalnijoje tebėra opi problema, nes nesiimama tinkamų veiksmų, kad poreikiai atitiktų įgūdžius. Didžioji dalis acquis dar turi būti perkelta į nacionalinę teisę, ypač darbuotojų sveikatos ir saugos, lyčių lygybės srityse. Švietimo srityje vykstančios reformos reiškia, kad vyksta pasirengimas prisijungti prie Europos aukštojo mokslo erdvės įgyvendinant Bolonijos procesą. Tačiau būtina dėti dideles pastangas vystant ūkio poreikius atitinkančius įgūdžius.

Sektorių politikos srityje Juodkalnija padarė vidutinę pažangą įgyvendindama Europos partnerystės prioritetus pramonės ir MVĮ srityje. Tačiau Juodkalnija padarė nedidelę pažangą racionalizuodama licencijų išdavimo sistemas. Verslo aplinka turi būti gerinama paprastinant administracines procedūras. Plieno sektorius turi būti restruktūrizuotas, kad būtų gyvybingas ir konkurencingas.

Tam tikra pažanga padaryta žemės ūkio srityje. Vyriausybė priėmė ir viešosioms diskusijoms pateikė žemės ūkio vystymo ir žuvininkystės strategijas. Juodkalnija parengė veterinarijos sektoriaus vystymo planus. Apskritai šalis, naudodama ES paramą ir savo biudžeto lėšas, padarė tam tikrą pažangą vykdydama reformas. Tačiau įgyvendinimas vis dar neatitinka Europos standartų ir turi būti stiprinamas.

Pasirengimas aplinkos apsaugos srityje vis dar tebėra ankstyvame etape. Priimti strateginiai dokumentai ir teisės aktai, tačiau būtina stiprinti valdymo ir kontrolės įstaigų su aplinkosauga susijusius administracinius gebėjimus.

Transporto ir energetikos srityse padaryta tam tikra pažanga. Juodkalnija aktyviai dalyvauja regioniniuose transporto tinkluose ir atitinkamai nustato savo prioritetus. Pažanga padaryta priimant kelių transporto įstatymą. Energetikos srityje pažanga padaryta restruktūrizuojant elektros energijos ir dujų sektorius ir skatinant energetikos efektyvumą. Juodkalnija ratifikavo Energijos bendrijos steigimo sutartį.

Pažanga padaryta viešųjų finansų ir išorės audito vidaus kontrolės srityje. Valstybės kontrolė toliau stiprino savo gebėjimus. Tačiau Juodkalnija turi tinkamai atnaujinti vidaus ir išorės kontrolės sistemas, o Valstybės kontrolė turi būti pertvarkyta į aukščiausiąją audito instituciją, turinčią konstitucijoje įtvirtintas garantijas ir atitinkančią gerąją ES praktiką.

Statistikos srityje tam tikra pažanga padaryta sukūrus nacionalinę statistikos sistemą. Tačiau apskritai statistinių duomenų kokybė išliko žema. Juodkalnijos statistikos biuras ir kitos nacionalinės statistikos sistemos įstaigos turi būti atnaujintos, kad būtų vykdomi įsipareigojimai ir laiku teikiami patikimi ir tikslūs statistiniai duomenys, atitinkantys ES standartus.

Kiek tai susiję su teisingumu, laisve ir saugumu , padaryta tam tikra pažanga sienų valdymo srityje. Atgavusi nepriklausomybę, Juodkalnija prisiėmė visapusišką atsakomybę už vizų politiką, prieglobstį ir migraciją . Rengiamasi sukurti šios politikos įgyvendinimui būtiną teisinį ir institucinį pagrindą.

Tam tikra pažanga padaryta kovojant su pinigų plovimu . Kovos su pinigų plovimu direktoratas, veikiantis kaip Finansinės žvalgybos skyrius, sustiprino bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis ir kaimyninėmis šalimis. Tačiau koordinavimas ir keitimasis informacija turi būti gerokai sustiprintas.

Tam tikra pažanga padaryta kovos su narkotikais srityje. Juodkalnija yra prekybos narkotikais tranzito šalis, o narkotikų vartojimas didėja.

Tam tikra pažanga padaryta nuodugniai restruktūrizuojant policiją . Tačiau policijos turimi ištekliai ir priemonės, ypač kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje, vis dar nėra pakankami.

Juodkalnija padarė tam tikrą pažangą kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu strategiją įgyvendinantis veiksmų planas buvo priimtas 2006 m. rugpjūčio mėn. Būtina didinti teisėsaugos institucijų įgyvendinimo gebėjimus. Tam tikra pažanga padaryta kovos su prekyba žmonėmis srityje . Valstybės lėšomis įkurta prekybos žmonėmis aukų prieglauda. Sparčiai rengiamas Asmens duomenų apsaugos įstatymas, kuris yra pagrindinis SAS reikalavimas. Toliau susirūpinimą kelia asmens duomenų apsaugos padėtis. Juodkalnija stiprina kovos su terorizmu gebėjimus.

Serbija

Politinių kriterijų srityje Serbija padarė pažangą laikydamasi Europos partnerystės principų. Tačiau liko spręstinų klausimų. Visų pirma, Serbija nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai, o tai yra būtina sąlyga norint atnaujinti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo.

Kiek tai susiję su demokratija ir teisinės valstybės principais , Juodkalnijai atgavus nepriklausomybę, Serbija tapo Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungos, kaip tarptautinės teisės subjekto, teisių perėmėja pagal Valstybių sąjungos konstitucinę chartiją. Valdžios institucijos šį procesą atsakingai vykdė. Abiems respublikoms bendrų klausimų sprendimas vyko sklandžiai. Serbija perėmė Valstybių sąjungos politiką ir institucijas. Tačiau kol kas šis procesas nėra visiškai užbaigtas.

Sveikintinas žingsnis – naujosios Konstitucijos priėmimas. Tačiau lieka tam tikrų susirūpinimą keliančių sričių, ypač susijusių su teismų nepriklausomumu. Konstitucinės nuostatos turi būti tinkamai tobulinamos ir įgyvendinamos siekiant sustiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti visišką jų atitikimą ES narystei keliamiems reikalavimams. Kosovo statusas bus nuspręstas vykstant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1244 nurodytam politiniam procesui.

Serbijos Parlamente toliau vyko aktyvi teisės aktų rengimo veikla. Jis tapo skaidresnis ir atviras plačiajai visuomenei. Teigiamas pokytis – darbo tvarkos taisyklių peržiūrėjimas. Tačiau parlamento darbui būdingi tam tikri trūkumai. Iš kai kurių parlamento narių mandatai buvo atimti prieštaringomis aplinkybėmis. Vyriausybės veikla tapo skaidresnė. Europos integracijos biuras tinkamai veikia, ypač laikantis Europos partnerystės įgyvendinimo veiksmų plano. Tačiau stinga vyriausybės veiksmų koordinavimo. Šakinių ministerijų gebėjimai ir ištekliai sprendžiant Europos integracijos klausimus smarkiai skiriasi.

Viešojo administravimo reformos srityje, kuri yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas, padaryta tolesnė pažanga kuriant teisinį valstybės tarnybos pagrindą. Dabar jis atitinka bendruosius Europos standartus. Serbijos administraciniai gebėjimai yra tinkami daugelyje sričių. Šie gebėjimai turi būti toliau tobulinami visuose valdžios lygmenyse. Parlamentas dar nepaskyrė ombudsmeno, kaip to reikalaujama atitinkamuose įstatymuose.

Ginkluotųjų pajėgų reforma buvo tęsiama, tačiau kilo sunkumų dėl dalies kariuomenės personalo priešinimosi. Civilinė ginkluotųjų pajėgų priežiūra, kuri yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas, vis dar nepakankama. Naujojoje konstitucijoje ir peržiūrėtose parlamento darbo tvarkos taisyklėse nustatomas veiksmingesnės civilinės priežiūros pagrindas.

Priimta teismų reformos strategija, pradėtas jos įgyvendinimas. Tačiau teismų nepriklausomumui, kuris yra pagrindiniame Europos partnerystės prioritete minimas klausimas, vis dar daroma politinė įtaka. Teigiamas pokytis – spartesnis bylų nagrinėjimas komerciniuose teismuose. Vis dėlto teisingumo administravimo veiksmingumas nėra patenkinamas. Administracinių ir apeliacinių teismų kūrimas vėl buvo atidėtas.

Priimta Nacionalinė strategija ir atitinkami Kovos su korupcija veiksmų planai. Kai kuriuose sektoriuose pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Tačiau korupcija toliau kelia susirūpinimą. Būtina sukurti aiškiai apibrėžtą ir veiksmingą institucinį pagrindą.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje padėtis apskritai gerėja. Valstybių sąjungos Žmogaus ir mažumų teisių ministeriją pakeitė ministrui pirmininkui pavaldus biuras. Tačiau biuro veiklos rezultatai dar neaiškūs. Naujasis Bažnyčių ir religinių organizacijų įstatymas neužtikrina vienodo elgesio su religinėmis grupėmis. Vis dar trūksta visapusiško kovos su diskriminacija įstatymo, būtina dėti pastangas pakantumui skatinti. Taip pat būtinos pastangos užkirsti kelią kankinimams. Turto grąžinimo klausimas tebėra neišspręstas.

Imtasi priemonių skatinti mažumų narių dalyvavimą švietimo sistemoje ir didinti jų atstovavimą valdžios institucijose. Tačiau problemų lieka informacijos skelbimo mažumų kalbomis srityje. Tarpetninė padėtis Vojvodinoje toliau gerėja. Padėtis pietų Serbijoje išlieka įtempta. Sandžake kilo konfliktų bosnių bendruomenėje. Vyriausybė priėmė keletą su romais susijusių veiksmų planų. Tačiau jų padėtis lieka pavojinga. Pabėgėlių, ypač labiausiai pažeidžiamų pabėgėlių, integracija vietos bendruomenėse tebėra sunki.

Regioninių klausimų ir tarptautinių įsipareigojimų srityje Serbija toliau prisideda prie regioninio bendradarbiavimo ir vykdo politiką, padedančią gerinti santykius su kaimyninėmis šalimis. Pažanga padaryta palaikant regioninį bendradarbiavimą aviacijos, transporto infrastruktūros ir energetikos srityse. Serbija kol kas nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu Buvusiajai Jugoslavijai, o tai yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas. Serbijos valdžios institucijos dalyvauja 2005 m. pradėtose JT prižiūrimose politinėse derybose dėl būsimo Kosovo statuso. Tačiau Belgradas skatina Kosovo serbus nedalyvauti laikinosiose savivaldos institucijose. Serbijos požiūris turi būti konstruktyvus ir atitikti pagrindinį Europos partnerystės prioritetą.

Ekonominių kriterijų srityje Serbija padarė didelę pažangą siekdama tapti veikiančia rinkos ekonomikos šalimi. Būtina toliau dėti pastangas siekiant stabilumo ir vykdant reformas, kad šalis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

2005 m. apskritai išlaikytas bendras pritarimas ekonomikos politikos ir reformos kryptims. Ekonomika toliau augo. Einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo dėl atsigaunančio eksporto. Užsienio valiutos rezervus sustiprino didelės kapitalo įplaukos privatizavimo lėšų pavidalu bei įmonių ir komercinių bankų skolinimasis. Tiesioginės užsienio investicijos toliau augo, ypač dėl vykstančio privatizavimo. 2005 m. pinigų politika buvo sugriežtinta, o fiskalinis konsolidavimas tęsėsi sumažinus išlaidas ir gerai surenkant mokesčius. Bendroji vyriausybės skola sumažėjo. Padaryta didelė pažanga pensijų reformų ir įmonių registravimo srityje. Toliau vyksta visuomeninių įmonių ir bankų privatizavimas. Pasirengimas valstybinių įmonių restruktūrizavimui ir privatizavimui spartėja. Padaryta tam tikra pažanga kuriant būtiną tinklinių pramonės šakų reguliavimo pagrindą. Ekonominė integracija į Europos Sąjungą tęsiasi.

Tačiau infliacija ir išorės deficitas išliko sąlyginai dideli. Nuo 2006 m. pradžios fiskalinis konsolidavimas nebevyksta. Numatomas valstybės investicijų spartėjimas gali pakenkti tolesniam fiskaliniam konsolidavimui ir makroekonomikos stabilumui. Užsienio skola išaugo dėl padidėjusio privataus sektoriaus skolinimosi. Toliau didėjo nedarbas. Plyno lauko investicijos liko menkos. Apskritai įmonių sektorius toliau yra silpnas dėl konkurencijos stokos vidaus rinkose ir lėtai vykstančio įmonių restruktūrizavimo, privatizavimo ir pasitraukimo iš rinkos procedūrų. Naujieji bankroto teisės aktai dar nėra dažnai taikomi. Kapitalo rinkos tik pradeda formuotis. Dažna valstybės intervencija į ūkį.

Serbija padarė didelę pažangą derindama įstatymus ir politiką su Europos standartais daugelyje sričių. Apskritai Serbija toliau stiprino administracinius gebėjimus, kad būtų pajėgi tinkamai įgyvendinti SAS. Tačiau rengiantis būsimai integracijai į ES būtina dėti daugiau pastangų įstatymų rengimo procesui užbaigti ir įgyvendinti, ypač tose srityse, kuriose esama svarbių interesų.

Serbija padarė pažangą teisiniu ir administraciniu požiūriu derindama įstatymus su ES vidaus rinkos acquis. Siekdama tenkinti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo reikalavimus, praėjusiais metais Serbija padarė pažangą derindama įstatymus su ES teisės aktais. Didelė pažanga padaryta standartizavimo, atitikties vertinimo ir akreditavimo, metrologijos, paslaugų judėjimo, antimonopolijos, bendrovių teisės ir muitinių srityse . Jau parengtas ir turi būti įgyvendinamas standartizavimo, sertifikavimo ir metrologijos įstatyminis pagrindas. Priimti su finansų paslaugomis susiję įstatymai, kad būtų toliau derinamos taisyklės su ES reikalavimais. Pagaliau sukurta nepriklausoma antimonopolijos įstaiga. Muitinės administracija padarė didelę pažangą muitinės įstatymų kontrolės ir valdymo srityje.

Kai kuriose srityse Serbija turi dėti pastangas ne tik įgyvendinti būsimą susitarimą, bet ir visapusiškai juo remtis. Serbija turi stiprinti administracines struktūras, ypač mokesčių, valstybės pagalbos kontrolės, viešųjų pirkimų, intelektinės nuosavybės teisių ir vartotojų apsaugos srityse. Viešųjų pirkimų ir intelektinės nuosavybės teisių įstatyminis pagrindas yra gerai parengtas. Būtina toliau dėti pastangas, kad jis būtų tinkamai įgyvendinamas ir vykdomas. Serbija turi peržiūrėti diskriminacinį užsienio prekių apmokestinimą ir taikyti ES verslo mokesčių tvarkymo kodeksą. Turi būti priimtas teisinis valstybės pagalbos kontrolės pagrindas ir stiprinami administraciniai gebėjimai. Vartotojų apsaugos taryba turi būti toliau stiprinama.

Sektorių politikos srityje Serbija padarė didelę pažangą šiose srityse, kaip antai: švietimas, užimtumas ir socialinė politika, MVĮ politika, žemės ūkio politika, statistika, energetika, aviacija ir transporto infrastruktūra. Serbija parengė naują aukštojo mokslo teisinį pagrindą. Serbija toliau veiksmingai įgyvendina Europos MVĮ chartiją. Šalis toliau deda pastangas vykdydama žemės ūkio sektoriaus reformas ir jį modernizuodama, taip pat aktyviai dalyvauja gerinant regiono transporto tinklus. Serbija pasirašė Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą. Serbija aktyviai dalyvauja Supratimo memorandumo dėl pagrindinio regioninio transporto tinklo plėtojimo įgyvendinime ir Pietryčių Europos transporto observatorijoje. Serbija ratifikavo Energijos bendrijos steigimo sutartį.

Tam tikrose srityse būtina dėti daugiau pastangų vykdant SAS įsipareigojimus ir laikantis Europos partnerystės prioritetų. Tai apima teisės aktų derinimą su ES reikalavimais maisto saugos, aplinkos apsaugos, informacinės visuomenės ir finansų kontrolės srityse. Būtina stiprinti administracinius gebėjimus maisto saugos, ypač fitosanitarijos srityje. Aplinkosaugos srityje Serbija turi stiprinti administracinius gebėjimus, rengti naujus teisės aktus ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą ir vykdymą. Kalbant apie informacines technologijas, ryšių reguliavimo tarnyba turi būti sustiprinta, kad pagerėtų konkurencija šioje srityje. Teisinis žiniasklaidos pagrindas kelia susirūpinimą, ypač kalbant apie reguliavimo tarnybos gebėjimus. Finansų kontrolės srityje Serbija turi parengti strategiją viešųjų vidaus finansų kontrolės sistemai sukurti.

Kiek tai susiję su teisingumu, laisve ir saugumu , Serbija perėmė atitinkamas valstybių sąjungos kompetencijas vizų administravimo, sienų priežiūros, prieglobsčio ir migracijos srityse. Būtina priimti Užsieniečių įstatymą, kuriame turi būti apibrėžtas būsimas vizų režimas. Priimta nacionalinė integruota sienų priežiūros strategija ir įgyvendinantis veiksmų planas. Kol kas nepriimtas Valstybės sienos įstatymas. Sienų kontrolės funkcija iš karinių struktūrų perduodama civilinėms tarnyboms. Prieglobsčio srityje vis dar nepriimti priėmimo procedūras ir prieglobsčio prašančių asmenų apsaugą įgyvendinantys teisės aktai. Trūksta tinkamos infrastruktūros ir kvalifikuotų darbuotojų. Pasirašyti keli readmisijos susitarimai. Vis dar trūksta teisinio ir finansinio pagrindo sugrąžintų asmenų integracijai. Pasiekta tam tikrų rezultatų kovojant su neteisėta migracija, tačiau ji vis dar kelia susirūpinimą.

Naujojo Policijos įstatymo įgyvendinimas vyksta gana lėtai. Iki šiol nepriimti apsaugos paslaugų teisės aktai. Kovą su pinigų plovimu reglamentuojantys įstatymai buvo patobulinti, tačiau vis dar trūksta kompetentingų agentūrų bendradarbiavimo.

Didelį susirūpinimą vis dar kelia organizuotas nusikalstamumas . Neužbaigtas Nacionalinę kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją įgyvendinantis veiksmų planas. Būtina toliau stiprinti specializuotas policijos tarnybas, ypač už finansinių nusikaltimų tyrimą atsakingas tarnybas. Būtina priimti atitinkamus turto, banko sąskaitų ir nusikalstamu būdu gautų pajamų areštavimo ir įšaldymo teisės aktus. Įgyvendinant Liudytojų apsaugos įstatymą atskleista tam tikrų trūkumų. Kovą su prekyba žmonėmis reglamentuojantys baudžiamieji įstatymai buvo pataisyti ir paskelbti pirmieji baudžiamieji nuosprendžiai. Terorizmas ir jo finansavimas įtraukti į Baudžiamąjį kodeksą kaip atskira nusikalstama veika. Būtina paspartinti atitinkamų tarptautinių konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą. Toliau susirūpinimą kelia asmens duomenų apsaugos padėtis.

Kosovas

Kiek tai susiję su politiniais kriterijais , Kosove išlaikytas stabilumas ir padaryta pažanga perduodant atsakomybę laikinosioms savivaldos institucijoms. Būtina dėti daugiau pastangų stiprinant teisinę valstybę. Tik iš dalies laikytasi pagrindinių trumpalaikių Europos partnerystės prioritetų.

Kiek tai susiję su demokratija ir teisine valstybe , Kosovo politikoje dominavo statuso klausimas . Pagrindinės Kosovo albanų politinės partijos išplėtojo konstruktyvesnį dialogą, kurį būtina toliau palaikyti. Sutelktas dėmesys į statuso klausimą paspartino kai kurių JT standartų įgyvendinimą, tačiau reformos buvo atidėtos. Išsprendus statuso klausimą, būtų sukurtas stabilios demokratijos visiems Kosovo gyventojams pagrindas, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, taip įtvirtinant teisinę valstybę ir skatinant žmogaus ir mažumų teises. Kosovo institucijos turi pradėti formuoti Kosovo ateities viziją nepriklausomai nuo šalies statuso, sutelkiant dėmesį į racionalų politikos formavimą, fiskalinę politiką, veiksmingas institucijas ir gerą valdymą visuose lygmenyse.

Padaryta pažanga stiprinant Asamblėjos vaidmenį. Priimtas svarbus reformų paketas, sustiprinsiantis vykdomosios valdžios veiklos kontrolę, finansinę atskaitomybę ir skaidrumą. Tačiau Asamblėjos komitetai ne visada geba atlikti savo funkciją įstatymų rengimo procese, iš dalies dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo komitetų sekretoriatuose. Nėra įprasta skirti pranešėjus.

Velionio prezidento Rugavos pareigų perėmimas ir naujosios vyriausybės suformavimas vyko sklandžiai. Kosovo pažanga vykstant Stabilizacijos ir asociacijos procesui yra pagrindinis vyriausybės prioritetas. Vyriausybė sukūrė Europos integracijos agentūrą ir priėmė veiksmų planą Europos partnerystės prioritetams siekti.

Kiek tai susiję su viešuoju administravimu , laikinosios institucijos įkūrė nepriklausomą priežiūros tarnybą ir vyriausiąjį valstybės tarnautojų skyrimo komitetą. Įsteigta nauja teisingumo ministerija ir vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė padarė pažangą stiprindama koordinavimą ir politikos formavimo gebėjimus. Valdžios institucijos turi ribotą tam tikrų Kosovo serbų sričių kontrolę, ypač šiaurinės dalies savivaldybėse. Tačiau Kosovo administraciniai gebėjimai tebėra silpni, o valstybės tarnyboje dirba per daug tarnautojų. Būtina visapusiška valstybės tarnybos reforma. Postų skyrimas valdžios institucijose toliau išlieka politiškai sąlygojamas.

Kiek tai susiję su teismų sistema , įkurta Kosovo teismų taryba ir Kosovo teismų institutas. Siekiant didinti vietos valdžios dalyvavimą ir atskaitingumą, laikinosioms institucijoms perduota didelė dalis atsakomybės. Dabartinis Asamblėjos vaidmuo skiriant teisėjus ir prokurorus kliudo teismų nepriklausomumui ir sudaro sąlygas kilti politiniams ir etiniams svarstymams įdarbinimo procese, kuris turėtų būti objektyvus ir techniškai atliekamas. Kosovo teisminės institucijos padarė nedidelę pažangą civilinės ir baudžiamosios teisenos atžvilgiu. Išaugo neišnagrinėtų bylų skaičius, o nuosprendžiai ne visada yra vykdomi. Sprendimų priėmimas svarbiose bylose, susijusiose su 2004 m. kovo mėn. riaušėmis, yra sudėtingas dėl policijos atliekamų tyrimų kruopštumo stokos, švelnių bausmių skyrimo ir liudytojų bendradarbiavimo trūkumo.

Laikydamasi pagrindinio Europos partnerystės prioriteto, vyriausybė patvirtino kovos su korupcija veiksmų planą, buvo įkurta kovos su korupcija taryba, Asamblėja paskyrė Kovos su korupcija agentūros direktorių. Tačiau korupcija Kosove ir toliau veši ir pažanga kovojant su korupcija yra nedidelė.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje įkurta patarėjų grupė, nagrinėjanti asmenų, teigiančių, kad jų žmogaus teises pažeidė Jungtinių Tautų laikinoji misija Kosove, skundus. Tarptautinio ombudsmeno mandatas nustojo galioti 2005 m. pabaigoje, ir Asamblėja paskyrė laikinai einantį pareigas kosovietį ombudsmeną.

2006 m. pavasarį prezidentas ir ministras pirmininkas pradėjo labai matomą paramos mažumoms kampaniją. Jie abu paragino mažumų bendruomenes laikyti Kosovą savo tėvyne ir bendradarbiauti su laikinosiomis Kosovo savivaldos institucijomis. Tačiau mažumų padėtis toliau lieka nepalanki ir būtina imtis tolesnių pastangų kovojant su nepakantumu. Dažnai vyko žiaurūs išpuoliai prieš Kosovo serbus, ypač 2006 m. vasarą. Pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų galutinio grįžimo sąlygos lieka sudėtingos.

Kosovo serbų ir Kosovo albanų santykiai lieka įtempti. Belgradas neskatina Kosovo serbų dalyvavimo laikinosiose institucijose, o Kosovo serbai jas toliau boikotuoja.

Kiek tai susiję su regioniniais klausimais ir tarptautiniais įsipareigojimais , Kosovas aktyviau dalyvauja regioniniuose forumuose ir bendradarbiavimo iniciatyvose, kurios yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas, ypač transporto ir energetikos srityse. Įsigaliojo laisvosios prekybos susitarimas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, pasirašyti laisvosios prekybos susitarimai su Kroatija bei Bosnija ir Hercegovina.

Ekonominių kriterijų srityje Kosovas padarė nedidelę pažangą, kad taptų veikiančios rinkos ekonomikos šalimi. Būtina dėti daugiau pastangų, kad šalis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje.

Iš esmės šalyje išlaikytas platus pritarimas svarbiausioms ekonomikos politikos kryptims. Monetarinį stabilumą ir toliau didino euro, kaip vienintelės teisėtos mokėjimo priemonės, naudojimas. Sugriežtinta mokesčių politika atspindi sparčiai mažėjančią pagalbos teikėjų skiriamą pagalbą ir numatomus senkančius sukauptų grynųjų pinigų indėlių rezervus. Atsižvelgiant į pagrindinės Europos partnerystės rekomendacijas parengtas vidutinės trukmės Kosovo ekonomikos politikos pagrindas, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią mokesčių politiką. Priimtas pirmasis vidutinės trukmės išlaidų pagrindas, kuriame numatoma konsoliduota biudžeto ir ne iš biudžeto finansuotinų poreikių, įskaitant viešųjų investicijų projektus, peržiūra. Visuomeninių įmonių privatizavimas vyksta sparčiai. Didelė pažanga padaryta pertvarkant valstybines įmones į privačias bendroves, o tai yra pagrindinis Europos partnerystės prioritetas.

Tačiau iki šiol makroekonomikos stabilumas nėra pakankamas, daugiausia dėl silpnos fiskalinės ir netvarios išorės skolos padėties. Nedarbo lygis išlieka aukštas dėl pernelyg didelių darbo jėgos išlaidų. Šios išlaidos kenkia privataus sektoriaus vystymuisi ir eksporto konkurencingumui. Valdžios institucijų prisiimtų politikos įsipareigojimų įgyvendinimas tebelieka sunkiu uždaviniu, ypač užtikrinant tvarią fiskalinę politiką vidutinės trukmės laikotarpiu. Neveiksminga teisminė sistema ir teisinio aiškumo trūkumas nuosavybės teisių vykdymo atžvilgiu toliau kliudo ekonominei veiklai. Mažųjų ir vidutinių įmonių galimybės naudotis išorės finansavimu yra ribotos. Infrastruktūra yra nepakankama ir dažnai blogos kokybės. Energijos tiekimas yra nepatikimas, o tai trukdo ekonomikos vystymuisi. Valstybinių įmonių, ypač Kosovo energetikos korporacijos, restruktūrizavimas turi būti spartinamas.

Kosovas padarė didelę pažangą derindamas įstatymus ir politiką su Europos standartais . Tačiau nedidelė pažanga padaryta įgyvendinant ir vykdant priimtus įstatymus. Būtina dėti daugiau pastangų kuriant administracinę sistemą, užtikrinsiančią tolesnį Europos standartų perėmimą.

Vidaus rinkos srityje padaryta tam tikra pažanga kuriant standartizavimo, sertifikavimo, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo sistemą. Nedidelė pažanga padaryta keliose svarbiose srityse, kaip antai: viešieji pirkimai, konkurencija ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Nedidelė pažanga padaryta užimtumo , socialinės politikos ir švietimo srityse. Laisvo kapitalo judėjimo srityje padaryta ribota pažanga.

Muitinės teisės aktai iš esmės yra suderinti su acquis ir padaryta pažanga siekiant Europos partnerystės prioritetų keliose srityse, susijusiose su muitinių administraciniais gebėjimais (pvz., kompiuterizavimas, rizikos analizė, kova su korupcija). Įsigaliojo peržiūrėtas integruotas tarifas, taikomas Kosovui. Atliktas visapusiškas Jungtinių Tautų laikinosios misijos Kosove muitinės reorganizavimas, sustiprintas žvalgybos skyrius ir tyrimų skyrius. Nedidelė pažanga padaryta mokesčių srityje, nors mokesčių surinkimas šalyje išlieka nedidelis.

Sektorių politikos vystymo srityje padaryta didelė pažanga transporto sektoriuje, kuris yra Europos partnerystės prioritetas. Vyriausybė priėmė daugiarūšio transporto politikos dokumentą. Kosovas pasirašė Europos bendrosios aviacinės erdvės susitarimą.

Padaryta pažanga restruktūrizuojant elektros energijos įmones. Pradėjo veikti Energetikos reguliavimo biuras, kuris priėmė svarbius įgyvendinančius teisės aktus. Kosovas ratifikavo Energijos bendrijos steigimo sutartį. Tačiau toliau susirūpinimą kelia energetikos sektoriaus finansinis pajėgumas ir patikimumas. Sąskaitų apmokėjimo lygmuo yra žemas, o nuostoliai dėl techninių nesklandumų ir vagysčių yra labai dideli.

Aplinkosaugos srityje pažanga padaryta priimant teisės aktus. Tam tikra pažanga padaryta žemės ūkio sektoriuje, ypač veterinarijos srityje. Didelė pažanga padaryta finansų kontrolės srityje.

Didelė pažanga padaryta garso ir vaizdo politikos ir žiniasklaidos srityje. Kosovo Radijo ir televizijos įstatymas buvo paskelbtas galiojančiu 2006 m. balandžio mėn. Nedidelė pažanga padaryta elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės srityje.

Padaryta tam tikra pažanga statistikos srityje. Rengiamasi visuotiniam būstų ir gyventojų surašymui. Parengti tarptautiniai monitoringo veiksmai, padėsiantys statistikos biurui pasirengti surašymui ir užtikrinti, kad jis bus atliekamas laikantis tarptautinių standartų. Dedamos pastangos skatinant mažumų dalyvavimą bandomosiose surašymo pratybose. Apskritai statistikos biuro gebėjimai tebėra silpni.

Kiek tai susiję su teisingumu, laisve ir saugumu, padaryta tam tikra pažanga kai kuriose sienų kontrolės srityse. 2006 m. sausio mėn. pasienio policija ir muitinės įstaigos pasirašė supratimo memorandumą, padėsiantį atlikti integruotąjį sienų valdymą.

Finansinės informacijos centras, padedamas Kosovo bankininkystės ir mokėjimų tarnybos, peržiūrėjo kovos su pinigų plovimu nutarimus.

Jokios pažangos nepadaryta kovos su narkotikais srityje . Būtina stiprinti vietos policijos kovos su narkotikais gebėjimus.

Kosovo policijos tarnyba toliau darė pažangą siekdama tapti profesionalia policija . Paskirti Kosovo policijos komisaro pavaduotojas ir keturi Kosovo policijos tarnybos komisarų padėjėjai. Būtina dėti daugiau pastangų kuriant veiksmingą policijos tarnybą ir stiprinti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo gebėjimus vietos lygmeniu.

Toliau dedamos pastangos griežčiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu , kuris Kosove išlieka rimta problema. Nusikalstami tinklai veikia įvairiuose socialiniuose ir ekonominiuose sektoriuose ir į politikoje. Didelė problema Kosove – rasti kvalifikuotų policijos pareigūnų. Vis dar trūksta įstatymų, užtikrinančių informatorių tapatybės slaptumą teismuose. Nedidelė pažanga padaryta kovojant su prekyba žmonėmis, o Kosovas išlieka prekybos žmonėmis šaltinio, tranzito ir paskirties šalimi. Jokios pažangos nepadaryta asmens duomenų apsaugos srityje, o tai kelia susirūpinimą.

Turkija

Turkija ir toliau pakankamai tenkina Kopenhagos politinius kriterijus ir tęsia politines reformas. Tačiau per pastaruosius metus pažangos tempas sulėtėjo. Būtina dėti daugiau pastangų užtikrinant žodžio laisvę. Taip pat būtina toliau stengtis užtikrinti ne musulmonų bendruomenių teises, moterų teises, profsąjungų teises ir didinti civilinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę.

Kiek tai susiję su demokratija ir teisine valstybe , viešojo administravimo srityje priimtas ombudsmeno skyrimo įstatymas. Jokios pažangos nepadaryta vykdant valstybės tarnybos reformą.

Civilinių ir karinių santykių srityje parlamentas priėmė peržiūrėtą karo teismų tvarką, kuria buvo sustiprintos atsakovų garantijos. Tačiau vyresnysis ginkluotųjų pajėgų personalas toliau skelbė viešus pareiškimus, taip darydami įtaką srityse, kurios nepatenka į jų kompetenciją.

Padaryta pažanga teismų reformos srityje . Tačiau iki šiol teismai neužtikrina visapusiško naujų įstatymų įgyvendinimo, o teismų sistemos nepriklausomumas turi būti toliau didinamas.

Nedidelė pažanga padaryta keičiant įstatyminį kovos su korupcija pagrindą. Korupcija lieka plačiai paplitusia problema. Kovos su korupcija politika yra neveiksminga, o už kovą su korupcija atsakingos valdžios institucijos turi būti stiprinamos.

Žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje sumažėjo pranešimų apie kankinimus ir blogą elgesį. Tačiau susirūpinimą kelia kaltinimai kankinimu ir blogu elgesiu už kalinimo įstaigų ribų ir šalies pietrytinėje dalyje. Kankintojų nebaudžiamumas taip pat yra problema. Būtina įdėmiai stebėti kovos su terorizmu įstatymų pakeitimų poveikį pagrindinėms laisvėms. Įstatymų pakeitimais buvo parengtas išsamus terorizmo nusikaltimų sąrašas ir sumažėjo atsakovų garantijos.

Apskritai Turkijos visuomenėje vyksta daugiau atvirų diskusijų įvairiais klausimais, įskaitant tradiciškai opius klausimus. Nepaisant šios tendencijos, iki šiol dabartinis teisinis pagrindas neužtikrina žodžio laisvės , kuri atitiktų Europos standartus. Neseniai Kasacinio teismo priimtas nutarimas sukuria Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio taikymo precedentą, ribojantį žodžio laisvę. Be to, daug asmenų buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl nesmurtinės nuomonės pareiškimo. Turkijos Baudžiamojo kodekso 301 straipsnis ir kitos nuostatos, ribojančios žodžio laisvę, turi būti suderintos su Europos žmogaus teisių konvencija.

Geriau įgyvendinant pastaraisiais metais priimtas priemones sumažėjo susirinkimų ir asociacijų laisvių apribojimų. Tačiau kai kuriais atvejais per demonstracijas saugumo pajėgos panaudojo per didelę jėgą. Toliau lieka sunkumų kuriant asociacijas, skatinančias konkrečią kultūrinę tapatybę.

Religijos laisvės srityje įstatymo, kuris, kaip tikėtasi, turėjo pagerinti religinių mažumų padėtį, priėmimas buvo atidėtas keletą kartų, o šalyje esančios ne musulmonų bendruomenės toliau susiduria su tais pačiais sunkumais. Alevi bendruomenės padėtis nepasikeitė. Būtina parengti su Europos žmogaus teisių konvencija suderintą teisinį pagrindą, kuris užtikrintų, kad visos religinės bendruomenės galėtų veikti be suvaržymų.

Moterų teisės sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio Turkijoje, o pilietinė visuomenė geba atlikti teigiamą vaidmenį šioje srityje. Teisinis pagrindas apskritai yra patenkinamas. Tačiau iš esmės moterų teisės ne visuomet gerbiamos, ypač skurdžiausiuose šalies regionuose. Vadinamieji garbės nusikaltimai turi būti sistemingiau tiriami ir, kai tinkama, turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir skelbiami nuosprendžiai.

Vaikų teisių srityje padėtis nepasikeitė. Būtina veiksmingiau įgyvendinti teisines nuostatas, susijusias su jaunesnių kaip 15 metų vaikų švietimu ir užimtumu.

Profsąjungų teisių srityje nepadaryta jokios pažangos leidžiant įstatymus. Kol kas Turkija neatitinka ES ir Tarptautinės darbo organizacijos standartų, ypač teisės streikuoti ir kolektyvinių derybų srityje.

Turkijos požiūris į mažumų teises yra suvaržančio pobūdžio. Turkija neratifikavo tarptautinių teisės priemonių mažumų teisių srityje. Kalbant apie kultūrines teisės , transliavimas kitomis kalbomis nei turkų yra ribotas. Tokių kalbų mokymosi suvaržymai yra taikomi viešųjų mokyklų sistemoje. Kurdų kalbos kursus organizavusios visos privačios įmonės užsidarė 2005 m. rugpjūčio mėn. Kitų nei turkų kalba kalbų naudojimo suvaržymai yra griežti tiek politikoje, tiek naudojantis viešosiomis paslaugomis.

Turkijoje dažni teroristų išpuoliai, ypač organizuojami PKK, kurią ES įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. ES griežtai pasmerkė šiuos teroristinius išpuolius.

Turkijai reikia spręsti rimtas ekonomines ir socialines problemas šalies pietryčiuose ir užtikrinti, kad kurdai galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Didelis perkeltųjų asmenų šalies viduje skaičius toliau kelia susirūpinimą.

Kalbant apie regioninius klausimus ir tarptautinius įsipareigojimus, Turkija pareiškė palaikanti JT pastangas rasti ilgalaikį Kipro problemos sprendimą. Tačiau nepadaryta jokios pažangos palaikant glaudesnius dvišalius santykius su Kipro Respublika. Nuo tada, kai 2005 m. liepos mėn. buvo pasirašytas Asociacijos susitarimo papildomas protokolas, Turkija nepadarė pažangos jį įgyvendindama ir nepašalino laisvą prekių judėjimą ribojančių kliūčių, įskaitant tiesioginio transporto ryšio su Kipru ribojimą. 2006 m. birželio mėn. vykusiame posėdyje Europos Vadovų Taryba prisiminė, kad Taryba per 2006 m. peržiūrės Papildomo protokolo įgyvendinimą ir užtikrins, kad 2005 m. rugsėjo 21 d. ES deklaracijoje nurodytiems klausimams spręsti bus imamasi tolesnių veiksmų.

Santykiai su Graikija plėtojami teigiama linkme, tačiau nepadaryta jokios pažangos sprendžiant ginčą dėl sienų. Šių dviejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikime buvo susitarta dėl naujo pasitikėjimą didinančių priemonių paketo. Ypač svarbūs išlieka geri kaimyniniai santykiai.

Ekonominių kriterijų požiūriu Turkija gali būti laikoma veikiančios rinkos ekonomikos šalimis, jeigu ji įtvirtins pastaruoju metu pasiektą stabilumą ir reformų duotus rezultatus. Turkija taip pat turėtų būti pajėgi atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas Europos Sąjungoje vidutinės trukmės laikotarpiu tuo atveju, jeigu ji išlaikys vykdomą stabilizavimo politiką ir imsis ryžtingų veiksmų pradėti struktūrines reformas.

Šalyje išlaikytas visuotinis pritarimas svarbiausiems rinkos ekonomikos klausimams. Į stabilumą orientuota makroekonomikos politika paskatino ryškų ekonomikos augimą ir padidino šalies ūkio atsparumą sukrėtimams. Biudžeto deficitas ir valdžios sektoriaus skola smarkiai sumažėjo, buvo imtasi svarbių priemonių socialinės apsaugos sistemai sustiprinti. Patvirtintas reguliavimo ir priežiūros agentūrų nepriklausomumas, laipsniškai naikinamos valstybei priklausančių bankų privilegijos. Privatizacijos procesas įgavo pagreitį. Bankų sektoriaus ir su bankais nesusijęs finansų sektorius buvo toliau plečiami, sustiprinta priežiūra. Šalies ūkis tapo atviresnis užsienio prekybai ir investicijoms. Centrinis bankas ir vyriausybė toliau vykdė defliacinę politiką.

Sąlyginai dideli išorės ir vyriausybės finansavimo poreikiai išlieka priklausomi nuo investuotojų, o tai reiškia galimą pavojų makroekonominiam stabilumui. Todėl būtina toliau stiprinti fiskalinį konsolidavimą ir jį užtikrinti struktūrinėmis priemonėmis. Būtina sutelkti dėmesį į kovą su neteisėtu užimtumu. Šaliai toliau būdingas darbo rinkos disbalansas. Užimtumo lygis, ypač moterų, yra labai žemas ir toliau mažėja. Nebuvo imtasi pakankamų politinių priemonių šiems disbalansams mažinti, o su darbo užmokesčiu nesusijusios įdarbinimo išlaidos išliko didelės. Vidutiniai švietimo standartai yra palyginti žemi, šaliai būdingi itin dideli skirtumai. Verslo aplinkai neigiamą poveikį daro pasitraukimo iš rinkos kliūtys ir valstybės pagalbos priemonių neskaidrumas. Energetikos sektoriaus restruktūrizavimas vyko gana lėtai.

Turkija sustiprino gebėjimus prisiimti narystės įsipareigojimus . Daugumoje sričių padaryta tam tikra pažanga. Tačiau trumpalaikių prioritetų pagal Stojimo partnerystę įgyvendinimas vėluoja daugelyje sričių. Turkija nesilaiko daugelio Muitų sąjungos įsipareigojimų. Dar daug reikia nuveikti derinant teisės aktus ir stiprinant institucinius ir administracinius gebėjimus.

Pažanga laisvo prekių judėjimo srityje buvo nevienoda. Akreditavimo, standartizavimo ir atitikties vertinimo srityje pasiekta rezultatų. Tačiau dauguma nuostatų toliau prieštarauja bendriesiems laisvo prekių judėjimo principams, nepanaikintos techninės kliūtys prekybai. Laisvo darbuotojų judėjimo srityje nebuvo jokių pokyčių. Įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas nuostatų derinimas su acquis išlieka ribotas. Laisvo kapitalo judėjimo srityje Turkija padarė ribotą pažangą. Neužbaigtas kovos su pinigų plovimu teisės aktų derinimas. Užsieniečių galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą yra suvaržytos.

Viešųjų pirkimų srityje padaryta labai nedidelė pažanga. Įstatymų taikymo sritis susiaurėjo įvedus išimtis. Turkijoje nėra organizacijos, galinčios garantuoti nuoseklią politiką visose su viešaisiais pirkimais susijusiose srityse. Bendrovių teisės srityje padaryta nedidelė pažanga. Turkija priėmė daugumą tarptautinių apskaitos standartų. Tačiau jie nėra teisiškai privalomi daugumai Turkijos bendrovių, kurioms taikomi tik su mokesčiais susijusių ataskaitų teikimo reikalavimai. Teisės aktų derinimo lygmuo yra žemas. Padaryta pažanga derinant Intelektinės nuosavybės įstatymą , stiprinami administraciniai gebėjimai. Tačiau būtina tolesnė pažanga, visų pirma sprendžiant organizuoto piratavimo ir padirbinėjimo problemą. Taip pat būtina toliau stiprinti atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. Nespecializuoti žemesnio rango teismai susiduria su sunkumais tinkamai įgyvendinti įstatymus.

Konkurencijos politikos srityje padaryta nevienoda pažanga. Antimonopolijos acquis derinimas vyksta sklandžiai, o Konkurencijos tarnybos teisės aktų vykdymo užtikrinimas yra pakankamas. Kita vertus, valstybės pagalbos srityje nepadaryta jokios pažangos. Turkijoje nėra ES taisyklėms įgyvendinti būtino įstatyminio pagrindo ir administracinių struktūrų. Būtina vykdyti pagal Asociacijos susitarimą prisiimtus įsipareigojimus.

Finansinių paslaugų srityje Turkija padarė nedidelę pažanga. Priimtas naujasis Bankų įstatymas ir nemokumą draudimo ir papildomų pensijų sektoriuose reglamentuojantys teisės aktai. Draudimo teisės aktų derinimas vyksta vangiai. Investavimo paslaugų ir vertybinių popierių rinkų srityse būtina toliau tobulinti investuotojų kompensavimo sistemas, tarpvalstybinį paslaugų teikimą, informacijos atskleidimo reikalavimus ir prospektus. Priežiūros gebėjimai, ypač draudimo ir vertybinių popierių rinkos sektoriuose, turi būti toliau stiprinami.

Pažanga padaryta tam tikrose informacinės visuomenės ir žiniasklaidos srityse, įskaitant transliavimą kitomis kalbomis. Turkija parengė tinkamą pagrindą tolesniam elektroninių ryšių ir informacinių technologijų teisės aktų derinimui. Apskritai žiniasklaidos ir garso bei vaizdo politikos derinimas yra labai ribotas.

Žemės ūkio srityje labai nedidelė pažanga padaryta siekiant kaimo plėtros. Tačiau įgyvendinimui pavojų kelia susijusių įstatyminių priemonių priėmimo ir administracinių struktūrų kūrimo vėlavimas. Iki šiol nesukurta dauguma administracinių struktūrų, įgyvendinančių Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP). Turkijos vykdoma politika, kuriai būdinga susieti finansinę paramą su produkcijos kiekiu, neatitinka BŽŪP reformos. Apskritai derinimas yra gana ribotas. Žuvininkystės srityje Turkija nepadarė jokios pažangos. Turkijos teisės aktuose stinga svarbių acquis elementų. Nesukurtos Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimui reikalingos struktūros. Ribota pažanga padaryta derinant veterinarijos, fitosanitarijos ir maisto politiką . Nėra acquis įgyvendinimui būtino įstatyminio pagrindo ir administracinių struktūrų. Apskritai kontrolės sistemos turi daug trūkumų. Daugiausia problemų kyla veterinarijos srityje, visų pirma dėl gyvūnų sveikatos būklės ir veiksmingos gyvūnų ligų kontrolės sistemos nebuvimo.

Transporto politikos srityje padaryta nedidelė pažanga. Kelių transporto teisės aktų derinimas vyksta sklandžiai, tačiau kituose sektoriuose yra nevienodas. Būtina skirti dėmesį įgyvendinimo ir vykdymo gebėjimams. Būtina priimti sprendimą dėl geležinkelių sektoriaus struktūros. Tarptautinių jūrų ir oro transporto susitarimų įgyvendinimui trūksta taikomo acquis perkėlimo į nacionalinį teisę. Nedidelė pažanga padaryta transeuropinių tinklų srityje. Energetikos sektoriuje padaryta tam tikra pažanga. Tačiau teisės aktų derinimas vyksta nevienodai. Būtina parengti energijos efektyvumo pagrindų įstatymą. Administraciniai gebėjimai ir reguliavimo tarnybų nepriklausomumas turi būti stiprinami.

Mokesčių srityje pažanga buvo nedidelė. Turkijos mokesčių sistema iš dalies suderinta su acquis . Tačiau dar nesuderinta PVM taikymo sritis ir tarifai, akcizo mokesčių struktūra ir tarifai, ir apskritai tiesioginiai mokesčiai. Būtina skubiai panaikinti visus diskriminacinius alkoholio ir tabako gaminių apmokestinimo aspektus.

Turkija padarė pažangą ekonominės ir pinigų sąjungos srityje. Apskritai pasirengimas vyksta tinkamai. Tačiau acquis prieštarauja įstatymai, kuriais siekiama užkirsti kelią skirti finansavimą viešajam sektoriui bei reglamentuojamas privilegijuoto valdžios institucijų naudojimosi finansų įstaigomis draudimas. Be to, veiksmingo koordinavimo trūkumas ir ydinga bendradarbiavimo praktika sumažina ekonomikos politikos veiksmingumą. Turkija padarė pažangą naudodama vienodą statistikos duomenų klasifikavimą ir turimus sektorių statistikos duomenis. Teisės aktų derinimas yra ribotas, tačiau nauji teisės aktai skatina tolesnę pažangą.

Turkija padarė nedidelę pažangą laikydamasi ES užimtumo ir socialinės politikos, visų pirma socialinės apsaugos srityje ir įgyvendindama naująjį asmenų su negalia įstatymą. Tačiau būtina užtikrinti, kad profsąjungos galės naudotis visomis savo teisėmis. Būtina sutelkti dėmesį į kovą su neteisėtu užimtumu. Siekiant užtikrinti įgyvendinimą, būtina stiprinti administracinius gebėjimus.

Turkija padarė didelę pažangą vykdydama įmonių ir pramonės politiką , visų pirma sukūrusi Investicijų paramos ir skatinimo agentūrą. Sėkmingai vyko privatizavimas, MVĮ apibrėžties derinimas ir politikos planavimas. Pažanga padaryta derinant teisės aktus.

Regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje padaryta pažanga, visų pirma priėmus įstatymą dėl vystymo agentūrų steigimo. Tačiau šių agentūrų funkcijos ir veikimas kelia susirūpinimą. Būtina didinti valdžios dalyvavimą ir atskaitingumą, įskaitant galimybę atskirti ministerijų kompetencijas tiek centrinės valdžios, tiek regioninės valdžios lygmenimis. Teisės aktų derinimas vyko vangiai.

Teismų sistemos ir pagrindinių teisių srityje padaryta nedidelė pažanga. Apskirtai toliau daryta pažanga vykdant teismų sistemos reformą. Tačiau iki šiol teismai neužtikrina visapusiško naujų įstatymų įgyvendinimo, o teismų sistemos nepriklausomumas turi būti toliau didinamas. Nedidelė pažanga padaryta kovojant su korupcija, ypač didinat valstybinių įstaigų administravimo skaidrumą. Tačiau korupcija toliau išlieka opi problema, o kovos su korupcija politika ir valdžios institucijos tebėra silpnos. Parlamento narių neliečiamumo sritis yra pernelyg plati. Kalbant apie pagrindines laisves, padaryta nedidelė pažanga leidžiant įstatymus, nors reformų įgyvendinimas buvo tęsiamas.

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje Turkija padarė pažangą spręsdama prieglobsčio, sienų valdymo klausimus, kovodama su prekyba žmonėms, didindama muitinės įstaigų ir policijos bendradarbiavimą. Toliau vyksta teisės aktų derinimas, bet kol kas jis nėra užbaigtas migracijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu, taip pat teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityse.

Tolesnė pažanga padaryta mokslo ir mokslinių tyrimų srityje, visų pirma dalyvaujant ES mokslinių tyrimų programose, ir skiriant lėšas iš biudžeto. Didelė pažanga padaryta švietimo ir kultūros srityje. Teisės aktų derinimas šiose dviejose srityse vyko tinkamai.

Atliekų tvarkymo ir triukšmo teisės aktų derinimas vyksta tinkamai. Aplinkos apsaugos teisės aktų, įskaitant tarptautines konvencijas, derinimas vyksta vangiai. Pažangos stoka derinant horizontaliuosius teisės aktus kelia susirūpinimą, ypač kiek tai susiję su tarpvalstybiniais klausimais ir viešosiomis konsultacijomis. Oro kokybės, gamtos apsaugos ir vandens kokybės acquis perkėlimas į nacionalinę teisę vyko lėtai. Įgyvendinamas pakeistas Aplinkosaugos įstatymas sustiprins institucinius gebėjimus. Įstatymai vykdomi prastai.

Vartotojų ir sveikatos apsauga pagerėjo įvedus rinkos priežiūros sistemą. Padaryta pažangos visuomenės sveikatos srityje, visų pirma įkūrus epidemiologinės priežiūros ir užkrečiamųjų ligų kontrolės tinklą. Tačiau abiejose srityse įgyvendinimas vyksta vangiai.

Muitų sąjungos srityje Turkija yra suderinusi daugelį teisės aktų. Tačiau kai kuriais konkrečiais klausimais, pavyzdžiui, dėl laisvų prekybos zonų, neapmuitinimo, kovos su padirbtomis prekėmis ir kontrolės po prekių išleidimo, teisės aktai nėra suderinti. Būtina stiprinti muitinės administravimą, įskaitant pasirengimą informacinių sistemų sujungimui.

Išorės santykių teisės aktų derinimas Turkijoje vyksta sėkmingai. Tačiau ES Bendros prekybos politikos derinimas nėra užbaigtas. Buvo tęsiamas politikos derinimas su ES Bendrąja užsienio ir saugumo bei gynybos politika . Turkija, skatindama regiono stabilumą, aktyviau vykdo užsienio politiką Artimuosiuose Rytuose. Siena su Armėnija tebėra uždaryta. Turkija dalyvavo Europos erdvės plėtros perspektyvos misijose. Tačiau Turkijos dalyvavimas minėtose misijose toliau kelia sunkumų. Turkija priešinasi Kipro ir Maltos dalyvavimui ES ir NATO strateginiame bendradarbiavime. Turkija taip pat nepritaria Kipro prisijungimui prie Wassenaaro susitarimo. Šalis dar turi pasirašyti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą.

Nedidelė pažanga padaryta finansų kontrolės srityje. Kai kurios administracinės struktūros ir įgyvendinantys teisės aktai jau parengti. Tačiau Viešųjų finansų valdymo ir kontrolės įstatymas nėra visiškai veiksmingas. Nors buvo taikytos laikinos priemonės, struktūros ES finansiniams interesams apginti nėra galutinai parengtos. Kalbant apie finansines ir biudžetines nuostatas , Turkija turės tinkamu laiku sukurti koordinavimo struktūras ir įgyvendinančias taisykles, kad būtų užtikrintas teisingas nuosavų išteklių skaičiavimas, rinkimas, mokėjimas ir kontrolė.

[1] 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatas „Plėtra po dvejų metų – ekonominė sėkmė“, COM(2006) 200.

[2] 2006 m. vasario 8 d. Komisijos komunikatas „2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo ataskaita (2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. laikotarpis)“, COM(2006) 48.

[3] Visiškai atvėrė rinkas: 2004 m. gegužės mėn. Airija, Jungtinė Karalystė, Švedija; 2006 gegužės mėn.: Ispanija, Graikija, Suomija, Portugalija; 2006 m. liepos mėn.: Italija. Iš dalies atvėrė rinkas: Belgija, Prancūzija.

[4] Pietryčių Europos stabilumo paktas yra regioninės politikos sistema, tarptautinės bendruomenės sukurta 1999 m. birželio mėn., siekiant padėti šalims skatinti taiką, demokratiją, ekonominį klestėjimą, puoselėti žmogaus teises ir siekti stabilumo visame regione. Šiuo metu jis keičiamas į bendradarbiavimo procesą, pagal kurį daugiau atsakomybės tenka regionams.

[5] Daugiau informacijos apie supaprastintą vizų išdavimo tvarką 10 psl.

[6] Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244.

[7] 2006 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatas „Plėtra po dvejų metų – ekonominė sėkmė“, COM(2006) 200.

[8] Pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244.