52006DC0379




[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.07.2006

KOM(2006) 379 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

BENDROJI SUDERINTA ES VERSLO IR VARTOTOJŲ NUOMONĖS TYRIMŲ PROGRAMA

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

BENDROJI SUDERINTA ES VERSLO IR VARTOTOJŲ NUOMONĖS TYRIMŲ PROGRAMA

1. ĮVADAS

Gruodžio mėn. 11 ir 12 dienomis 1999 Helsinkyje susirinkusiai Europos Vadovų Tarybai skirtame ECOFIN Tarybos pranešime „Ekonominės politikos koordinavimas“ (13123/1/99 Rev 1) raginama veiksmingai stebėti ekonominę politiką Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajame etape. Tarybos nuomone, tam labai svarbu geriau suprasti ekonomikos pokyčius.

Sutartyje Komisijai numatytas svarbus vaidmuo informuojant ES institucijas, valstybes nares ir įvairius ūkio subjektus apie ekonominę padėtį ir perspektyvas tiek nacionaliniu, tiek Bendrijos lygmeniu. Viena iš priemonių laiku gauti informaciją apie ekonomikos pokyčius yra verslo ir vartotojų nuomonės tyrimai. Todėl Komisija ir jos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas koordinuoja reguliarius ir suderintus verslo ir vartotojų nuomonės tyrimus įvairiuose ES valstybių narių ir šalių kandidačių ūkio sektoriuose.

2. POREIKIS TURėTI BENDRąJą SUDERINTą ES PROGRAMą

Reguliariai pagal bendrąją suderintą ES programą atliekami verslo ir vartotojų nuomonės tyrimai yra kokybiniai ekonomikos tyrimai, skirti artimiausio laikotarpio ekonominei analizei. Tyrimai daugiausiai naudojami kokybinei ekonominei analizei atlikti, tačiau vis dažniau naudojami ir kiekybiniams ekonomikos tyrimams. Pastaraisiais metais buvo parengta daug įvairių ekonominių trumpalaikio prognozavimo metodų, kuriuose naudojama verslo ir vartotojų nuomonės tyrimuose pateikiama informacija. Labai dažnai, kai reikia numatyti makroekonominius pokyčius, šie modeliai yra efektyvesni už tradicinius ekonometrinius modelius. Kalbant tiksliau, verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų duomenys vis dažniau naudojami prognozuojant ekonominio ciklo kritinius taškus. Be tyrimų, atliekamų pagal bendrąją suderintą ES programą, yra ir kitų įvairių Komisijos tarnybų atliekamų tyrimų, tokių kaip Įmonių ir pramonės, Užimtumo ir Komunikacijos generalinių direktoratų tyrimai. Šių tyrimų principai skiriasi nuo tų, kurie naudojami pagal bendrąją suderintą ES programą, nes jie yra skirti ilgalaikei ekonominei analizei, todėl labiau orientuoti į įvairius struktūrinius augimo ir užimtumo veiksnius.

Tyrimų duomenų patrauklumas kokybinės ir kiekybinės analizės požiūriu susijęs su faktu, kad tyrimų duomenis paprastai galima gauti greičiau nei kokybinę informaciją iš kitų šaltinių, su kuria tie duomenys lyginami. Tyrimų dažnumas ir nuolatinis derinimas yra tik kelios iš jų pagrindinių savybių. Dėl šios priežasties verslo ir vartotojų nuomonės tyrimai tapo būtini papildant kiekybinius statistinius tyrimus, nuo kurių pirmieji skiriasi ir metodika ir panaudojimu. Kaip pažymėta naujausioje ataskaitoje, skirtoje Bendrajai suderintai ES verslo ir vartotojų nuomonės programai[1], tyrimai gali būti laikomi labai veiksminga priemone stebėti ekonominę padėtį ES, euro zonoje ir valstybėse narėse.

3. PROGRAMOS įGYVENDINIMAS

Suderintus verslo ir vartotojų nuomonės tyrimus Europos Sąjungoje 1961 m. inicijavo Komisija. Pirmasis tyrimas buvo suderintas verslo tyrimas pramonės srityje, atliktas 1962 m. Nuo to laiko pastebimai išaugo tyrimų apimtis ir sektorių, kuriuose tyrimai atliekami, skaičius. Pirmiausia paminėtina, jog į programą buvo įtrauktas privačių paslaugų sektorius, kuriam tenka vis didesnė ūkio apskritai dalis. 2006 m. buvo pradėtas bandomasis tyrimas finansinių paslaugų sektoriuje. Didelis šio sektoriaus pažeidžiamumas, susijęs su konfidencialumu, ir sektoriaus išskirtiniai cikliškumo bruožai paskatino atskirti šį tyrimą nuo tyrimų bendrųjų paslaugų sektoriaus srityje.

Pastaraisiais metais tyrimų geografija buvo plečiama, ir jie atliekami visose valstybėse narėse (jau po plėtros) bei šalyse kandidatėse[2]. Šalių kandidačių įtraukimas į programą ankstyvajame etape yra būtinas siekiant gauti patikimus ir palyginamus duomenis, kurie leistų stebėti valstybių ekonominę raidą esamu laikotarpiu ir parengti tikslius ES suvestinius rodiklius, kai šios šalys taps ES narėmis. Anksti įtraukus suinteresuotąsias šalis, pastaroji ES plėtra atsispindėjo programoje sklandžiai ir laiku pradėjus naudoti naujus suvestinius rodiklius.

Tyrimus nacionaliniu lygiu atlieka bendradarbiaujančios institucijos, tokios kaip ministerijos, statistikos institutai, centriniai bankai, ekonominių tyrimų institutai, verslo asociacijos ir privačios įmonės. Šios institucijos naudoja suderintus tyrimų klausimynus, parengtus bendradarbiaujant su Komisijos tarnybomis. Tyrimuose taip pat yra ir kitų bendrų elementų imties empirinio modelio, darbo vietoje ir duomenų perdavimo srityse.

Tyrimai atliekami naudojant bendrą metodologiją, visų pirma, suderintą klausimyną, todėl skirtingų valstybių narių duomenis lengviau palyginti ir galima parengti tinkamus euro zonos ir ES ekonominių ciklų suvestinius rodiklius. Kadangi šis teigiamas išorinis suderinimo poveikis atsispindi daugiausiai ES ir euro zonos lygmenyje, o ne nacionalinių tyrimus atliekančių institucijų lygmenyje, Komisija nusprendė nuo pat pradžių dotacijomis veiksmams paremti bendradarbiaujančių institucijų veiklą (COM (61) PV 165 galutinis, 1961 m. lapkričio 15 d.). Šios dotacijos, kurios gali būti ne didesnės kaip 50 % veiklos išlaidų, taip pat skiriamos padengti papildomoms išlaidoms, kurios patiriamos iš pradžių į tyrimus įtraukiant papildomus suderintus klausimus arba naujus sektorius ir skyrius ir (arba) pakeičiant tam tikrus nesuderintus klausimus į suderintus. Priešingai tais atvejais, kai nacionalinės tyrimų institucijos neturi aiškaus intereso ar noro atlikti konkrečios rūšies tyrimą, Komisija sudaro paslaugų sutartį su pasirinktu tyrimą atliekančiu subjektu. Tokiais atvejais Komisija padengia visas tyrimo išlaidas.

Nuolat tobulinant Bendrąją suderintą verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų programą buvo paskatintas verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų plėtojimas už ES ribų. Kaip teigiama pirmiau minėtoje vertinimo ataskaitoje, suderinta Europos Sąjungos programa vis dažniau naudojama kaip tarptautinis standartas. Verslo ir vartotojų nuomonės tyrimai naudojantis suderinta metodika atliekami ne tik 25 ES valstybėse narėse ir visose šalyse kandidatėse, bet ir kitose valstybėse, ypač Vidurio ir Rytų Europoje (pvz., Rusijoje ir Albanijoje). Šiuo atžvilgiu ES suderinti tyrimai ir toliau bus naudojami kaip etalonas bendradarbiavimui ateityje. Visų pirma būsimos šalys kandidatės bus integruojamos į programą, kai tik prasidės jų derybos dėl narystės su Europos Sąjunga.

Verslo tyrimai skirti pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektorių vadovams. Vartotojų nuomonės tyrimai skiriami privatiems namų ūkiams. Išskyrus investicijų tyrimus pramonės srityje, visi tyrimai atliekami kas mėnesį, kiekvieną ketvirtį pridedant kelis naujus klausimus. Investicijų tyrimas atliekamas du kartus per metus. Klausimų skaičius skirtingose srityse yra skirtingas ir svyruoja nuo 6 iki 15.

Duomenys paprastai surenkami pirmojoje mėnesio pusėje ir perduodami Komisijos tarnyboms likus maždaug savaitei iki mėnesio pabaigos. Kiekvieną mėnesį ES apklausiami daugiau kaip 100 000 įmonių ir per 30 000 vartotojų, imtys skiriasi priklausomai nuo šalies dydžio. Tyrimai pramonės srityje apima 56 sektorius, o kiti tyrimai skirti 5–9 skirtingiems sektoriams. Vartotojai padalinami į 25 socialines ekonomines kategorijas.

Ketvirčio tyrimai skiriami ekonomikos ekspertams visame pasaulyje, pagal programą taip pat atliekamas ir Pasaulinis ekonominis tyrimas, suteikiantis informacijos apie ekonominius pokyčius pasauliniu mastu.

Be to, tam tikrais klausimais atliekami ad hoc tyrimai. Pavyzdžiui, kas penkerius metus buvo atliekami darbo rinkai skirti ad hoc tyrimai. Naujausio, 2004 m. birželį atlikto tyrimo, skirto darbo rinkos lankstumui ir naujųjų technologijų poveikiui ES darbo rinkos veiklai, rezultatai buvo paskelbti 2005 m.

Visi klausimynai nuolat atnaujinami, kad atitiktų ekonomikos analitikų poreikius. Komisijos tarnybos reguliariai (kartą arba dukart per metus) organizuoja susitikimus su verslo tyrimų ekspertais, siekdamos atnaujinti klausimynus, aptarti derinimo ir duomenų pateikimo klausimus ir įvertinti tyrimų rezultatus. Kartkartėmis organizuojami seminarai ir sudaromos darbo grupės, skirti platesniam suinteresuotųjų šalių ratui (įskaitant, pvz., ir vartotojų grupes), siekiant išplėtoti tam tikrus programos aspektus arba tarp ES ir ne ES valstybių aptarti visiems aktualius klausimus. Tokie seminarai kartais organizuojami bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis institucijomis, tokiomis kaip EBPO.

Komisijos tarnybų turimos duomenų bazės, kurioje saugomi verslo ir vartotojų tyrimų programos duomenys, palaikymui ir tobulinimui reikia turėti specializuotą programinę įrangą ir kurti tinkamas priemones, skirtas statistiškai ir ekonometriškai apdoroti ir analizuoti didelius kiekius laiko eilučių duomenų. Tarp tokių priemonių yra duomenų nuoseklumo užtikrinimo procedūra, duomenų preliminarus koregavimas ir koregavimas atsižvelgiant į sezoniškumą arba tinkamų sudėtinių rodiklių sudarymas ir plėtojimas. Nors daugelį tų užduočių atlieka Komisijos tarnybų darbuotojai, tam tikrose konkrečiose srityse reikalinga specializuotų įmonių išorės patirtis. Tokia techninė pagalba apsiriboja tik labai techninėmis proceso dalimis jau pačioje to proceso pabaigoje ir leidžia veiksmingiau valdyti programą.

4. SKELBIMAS

Tyrimų rezultatai naudojami tokie, kokie yra, arba apibendrinami sudarant sudėtinius rodiklius (ekonominių vertinimų rodiklį ir pasitikėjimo rodiklius). Tų sudėtinių rodiklių paskirtis yra apibendrinti tyrimų duomenų informaciją ir pateikti tyrimų rezultatus paprastesne forma. Operatyvumas yra pagrindinis tyrimų duomenų privalumas, o laikotarpis nuo tada, kai duomenis perduoda nacionalinės institucijos, iki to laiko, kai Komisijos tarnybos paskelbia rezultatus, pastaraisiais metais palaipsniui sutrumpėjo Rezultatai dabar skelbiami paskutinę darbo dieną tą mėnesį, kai duomenys buvo surinkti. Skelbiant duomenis taip pat paskelbiamas ir pranešimas spaudai. Kas mėnesį atnaujinamus tyrimų rezultatus su viso tyrimo laikotarpio duomenimis galima parsisiųsti iš interneto:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/indicators/businessandconsumersurveys_en.htm

Išsamesnius rezultatus, pvz., išskaidytus pagal sektorius, paprašius galima gauti iš Komisijos tarnybų. Nors anksčiau tokie duomenys buvo teikiami tik sumokėjus mokestį, nauja politika yra teikti šiuos duomenis nemokamai.

5. INFORMACIJOS NAUDOJIMAS

Kadangi verslo ir vartotojų tyrimų rezultatus galima gauti greitai ir juose atsispindi informacija apie ekonominių subjektų lūkesčius, tie duomenys yra labai vertingi prognozėms.

Tyrimų rezultatus intensyviai naudoja Komisijos tarnybos, nes jie yra nepakeičiama ekonominės priežiūros priemonė. Duomenys naudojami pusmečio makroekonominėse prognozėse ir analizuojant ekonominio ciklo raidą (pvz., nustatant kritinius taškus). Dalį struktūrinės informacijos (pvz., nuomones apie užimtumo perspektyvas) taip pat naudoja įvairios Komisijos tarnybos.

Tyrimai tapo pagrindiniu informacijos, skirtos EPS raidos stebėsenai, šaltiniu. Pavyzdžiui, Europos centrinis bankas tyrimų rezultatus naudoja vertindamas ekonominę padėtį euro zonoje.

Be pagrindinių subjektų Europos lygmens ekonominės politikos srityje, verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų rezultatus taip pat naudoja įvairios tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO, ir nacionalinės valstybinės ir privačios įstaigos rengdamos paralelinius ir numatymo ekonominius rodiklius bei plačiau – prognozės tikslais.

6. VERTINIMAS

Kad ekonominių vertinimų rodiklis ir kiti sektorių rodikliai būtų naudingi, jie turi pasižymėti tokiomis savybėmis kaip nuoseklumas, savalaikiškumas, palyginamumas ir pan. Be to, rodiklių kokybę reikia nuolat tikrinti įvertinant, kaip jie atspindi makroekonominių suvestinių rodiklių raidą. Pačiu bendriausiu lygmeniu, rodikliai turi būti pakankamai geri, kad atspindėtų BVP augimo tendenciją. Padėtį gerai atspindėti taip pat turi ir sektorių pasitikėjimo rodikliai (pramonės, paslaugų, vartojimo ir pan.) jų makroekonominių referencinių kintamųjų (pvz., BVP, pramonės gamybos, privataus paslaugų sektoriaus bendrosios pridėtinės vertės, privataus vartojimo išlaidų) atžvilgiu. Reikia nuolat įvertinti, ar rodikliai pakankamai gerai atspindi suvestinius rodiklius, ir juos keisti bei gerinti atsižvelgiant į šių įvertinimų rezultatus. Reguliariai vykdomi įvairūs mokslinių tyrimų projektai ir atliekamos studijos rengiant naujus sektorių rodiklius arba gerinant jau turimus, kad būtų galima geriau stebėti ekonomikos raidą.

Nors programos nauda įvairių ES institucijų ir tarptautinių organizacijų darbui ekonominės politikos srityje buvo neabejotinai įrodyta, taip pat reikia įvertinti programos naudingumą, veiksmingumą ir efektyvumą žvelgiant iš išorės perspektyvos. Šiai užduočiai buvo pasitelktas specializuotas konsorciumas, kuris turėjo bendrai įvertinti visą programą. Šio įvertinimo metu, be kitų dalykų, buvo atsižvelgta į tokius dalykus:

- tyrimų kokybę ir tyrimų programos efektyvumą;

- veiksmingumą ir alternatyvias sutartines galimybes;

- galimus ES bendro finansavimo nutraukimo padarinius;

- būsimus vartotojų poreikius.

Ataskaitoje (ECFIN/196/2004/385636, 2005 m. balandžio 22 d.) daroma išvada, kad nors reikia nuolatinės pažangos, tyrimų programa iš esmės visais atžvilgiais atitiko vartotojų kokybės reikalavimus, o tyrimai laikytini labai patikima ir tinkama priemone stebėti makroekonominius pokyčius. Dotacijomis paremtą tyrimų programą galima laikyti ekonomiška, ir bet kokie sutarčių sudarymo nuostatų pasikeitimai, tokie kaip perėjimas prie paslaugų sutarčių arba centralizuoto tyrimų scenarijaus, būtų rizikingi dėl didelio svarbios ekonominės informacijos praradimo. Atitinkamai Europos Komisijai nutraukus bendrą tyrimų finansavimą tikėtina, jog bus prarasti suderinti Europos duomenys. Norint patenkinti vartotojų informacinius poreikius, ateityje, inter alia , reikia detalizuoti tyrimus paslaugų srityje, taip pat reikia daugiau informacijos apie namų ūkių ir įmonių finansinę padėtį ir išsamesnių duomenų apie darbo rinką.

7. ATASKAITOS

Pradedant nuo 2008 m. kas trejus metus Komisija pateiks ataskaitą apie programos įgyvendinimą 2006–2008 m., pateikdama apžvalgą dėl metodologinių pasikeitimų ir pagal programą pateiktos informacijos naudojimo.

8. IšVADA

Suderintų verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų rezultatai ES tapo svarbiu informacijos šaltiniu visiems tiems, kurie domisi ekonomikos tendencijomis: valstybės institucijoms, įmonių vadovams, mokslininkams ir, visų pirma, atsakingiems asmenims, priimantiems ekonominius sprendimus nacionaliniu ir ES bei euro zonos lygmeniu. Tyrimų duomenys tapo nepakeičiama ekonominės priežiūros priemone ES ir priemone stebėti Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonomines perspektyvas bei šalių kandidačių ūkio raidą. Komisija užtikrins, kad programa atliktų savo vaidmenį ir ateityje, nuolat gerindama ir tobulindama jos sudėtines dalis ir pasirūpindama, kad ir toliau ekonominiams sprendimams priimti Europos Sąjungoje būtų teikiama reikalinga informacija.

I priedasSchema: Ekonominių vertinimų ir pasitikėjimo atskiruose sektoriuose bei BVP rodikliai euro zonoje

[pic]

[1] Europos vertinimo konsorciumas, Verslo ir vartotojų nuomonės tyrimų įvertinimas, galutinė ataskaita, 2005 m. balandžio 22 d. ataskaita

[2] Verslo ir vartotojų nuomonės tyrimai sudaro Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato metinės darbų programos dalį ir sankcionuojami Komisijos priimamu finansavimo sprendimu.