[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.2.2006

KOM(2006) 67 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

DĖL GLAUDESNIO PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO NAUJOS STRUKTŪROS, NAUJI POŽIŪRIAI: SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TOBULINIMAS BENDROJE EUROPOS PRIEGLOBSČIO SISTEMOJE {SEK(2006) 189}.

1. POLITIKOS KONTEKSTAS

1. Priėmus 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse [1] (Prieglobsčio procedūrų direktyva), buvo baigtas pirmas bendros Europos prieglobsčio sistemos etapas. 2004 m. lapkričio 4–5 d. Hagos programoje Europos Vadovų Taryba pakartotinai patvirtino antro bendros Europos prieglobsčio sistemos etapo tikslus – sukurti bendrą prieglobsčio teikimo procedūrą ir vienodą statusą tiems asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis arba papildoma apsauga. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino, įtraukiant valstybių narių prieglobsčio tarnybas, sukurti atitinkamas struktūras, siekiant palengvinti praktinį ir konstruktyvų bendradarbiavimą dėl šių trijų pagrindinių tikslų: sukurti visoje ES taikytiną vienintelę procedūrą; bendrai rinkti faktus, vertinti ir taikyti Informaciją apie kilmės šalį (IKŠ); ir siekti valstybių narių geresnio bendradarbiavimo, sprendžiant prieglobsčio sistemoms tenkančio konkretaus krūvio klausimus arba priėmimo galimybes, susijusias, pavyzdžiui, su geografine vieta. Hagos programoje teigiama, kad šios struktūros turėtų būti pertvarkytos, remiantis įvertinimu, į Europos paramos tarnybą, siekiant visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su bendra Europos prieglobsčio sistema.

2. Šiuo komunikatu nustatoma, kaip praktinis valstybių narių bendradarbiavimas gali padėti įgyvendinti Tamperėje ir Hagos programoje numatytus tikslus. Prie komunikato yra pridėta išsami darbo programa kiekvienam iš trijų Hagos programoje numatytų tikslų. Išsamus politikos kontekstas yra įtrauktas į A priedą.

2. KODėL PRAKTINIS BENDRADARBIAVIMAS YRA SVARBUS?

3. Bendros Europos prieglobsčio sistemos raison d’être – spręsti prieglobsčio teikimo valdymo klausimus kartu, t. y. Bendrijos lygiu. Bendrija įtraukiama į šią sritį, nes valstybėms narėms reikia solidariai spręsti klausimą, kuris Europos Sąjungoje be vidaus sienų negali būti veiksmingai sprendžiamas, jeigu pavienės valstybės veiks atskirai. Baigus pirmą bendros Europos prieglobsčio sistemos etapą ir priėmus bendrą teisės aktų sistemą, būtina suderinti ne tik teisės aktus, bet ir praktiką.

4. Bendradarbiaujant praktikoje, valstybėms narėms bus suteikta galimybė susipažinti su kitų valstybių sistemomis ir praktika, plečiant prieglobsčio tarnybų glaudesnius ryšius veiklos lygmeniu. Tai sukurs pagrindą bendradarbiauti platesnėse srityse, vystant pasitikėjimą ir abipusio suinteresuotumo pojūtį. Pagrindinis praktinio bendradarbiavimo tikslas – tobulinti valstybių narių sprendimų priėmimą pagal Bendrijos prieglobsčio teisės aktais nustatytų taisyklių sistemą. Tokiomis aplinkybėmis, glaudžiau bendradarbiaudamos, valstybių narių prieglobstį teikiančios valdžios institucijos įgis „bendrus įrankius“, kuriais šiais klausimais Europos Sąjungoje užsiimantys pareigūnai galės spręsti kasdienius ir veiklai reikalingus klausimus. Naudojant šiuos įrankius, pagerės visų prieglobsčio aspektų valdymas valstybėse narėse, ypač sprendimų priėmimas, sutelkiant dėmesį į Hagos programos tikslus. Tai turėtų prisidėti prie geresnio pirmo bendros Europos prieglobsčio sistemos etapo įvertinimo ir suteikti stiprų pagrindą pradėti antro etapo priemonių taikymą.

5. Kokybės gerinimas atitinka valstybių narių ir prieglobsčio prašytojų interesus. Geresnė sprendimų priėmimo kokybė padėtų kurti vieningą požiūrį į prieglobsčio klausimus Europos Sąjungoje ir vieną bendrą prieglobsčio erdvę, kurioje suteikiama apsauga tiems asmenims, kuriems to reikia, ir teisingai bei veiksmingai nagrinėjami klausimai tų asmenų, kuriems tokios apsaugos nereikia. Naudodamos tuos pačius įrankius ir taikydamos tas pačias apsaugos priemones, valstybės narės taip pat įgis pasitikėjimą viena kitos sistemomis ir pasieks didesnės darnos praktikoje.

3. PRAKTINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLų įGYVENDINIMAS

6. Atsižvelgiant į platų Hagos programos tikslų mastą, tampa aišku, kad jiems įgyvendinti būtinai veiklai reikia visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo. Komisija ketina pasiūlyti įsteigti bendradarbiavimo tinklą, kuriam būtų suteikti aiškūs įgaliojimai bendradarbiauti Hagos programoje nustatytose prioritetinėse srityse. Šis prieglobsčio klausimų bendradarbiavimo tinklas, kuriam vadovautų Komisija, teiks galimybes reguliariai keistis informacija, skatinti gerą praktiką, sukurti žinių banką, siekiant gerinti prieglobsčio politikos sąveiką, padėti derinti pirmo bendro Europos prieglobsčio sistemos etapo įgyvendinimą ir suteikti pagrindą visateisės bendros Europos prieglobsčio sistemos įsteigimui.

7. Be konkretaus įgaliojimo suteikimo prieglobsčio teikimo bendradarbiavimo tinklui, Komisija gali vykdyti kai kurią šio komunikato prieduose nurodytą veiklą Hagos programos tikslams pasiekti naudodama ir ad hoc ekspertų grupių techninę kompetenciją bei patarimus, jei reikia konkrečių specialistų žinių informuoti Komisiją, kai ji rengia teisės aktų pakeitimus, arba padėti Komisijai, kai ji vykdo stebėseną ir atlieka įvertinimą. Pavyzdžiui, Eurasil tinklas [2] , kaip ekspertų grupė, tęs susitikimus siekdamas teikti patarimus Komisijai dėl su IKŠ susijusios veiklos.

8. Kitos valstybių narių bendradarbiavimo konkretiems klausimams spręsti formos bus toliau remiamos panaudojant finansines programas, nes tokiu bendradarbiavimu prisidedama prie Hagos programos tikslų pasiekimo. Imigracijos tarnybų generalinių direktorių konferencija (ITGDK), kurios veikla yra remiama ES lėšomis, yra geras tokio bendradarbiavimo pavyzdys. Komisija toliau rems ITGDK ir svarstys, kaip integruoti ITGDK į šiame komunikate numatytą įgyvendinimo veiklą.

9. Kiekvienam Hagos programoje nustatytam tikslui pasiekti reikėtų atlikti tam tikrus veiksmus, kurie yra išsamiai apibūdinti šio komunikato B, C ir D prieduose ir pateikti toliau.

3.1. Vienintelė procedūra

10. Vienintelės procedūros komunikate [3] nurodyta, kodėl ES turi siekti vienintelės procedūros. Priskyrimo direktyvoje [4] valstybės narės įpareigojamos įvertinti faktus ir aplinkybes, susijusias su prašymais suteikti tarptautinę apsaugą, vienodai – tiek pabėgėlio statuso, tiek papildomos apsaugos atžvilgiu. Komunikate taip pat pabrėžiama galima apsaugos spraga, susijusi su tais prašymais suteikti tarptautinę apsaugą, kurie nebuvo įtraukti į Prieglobsčio procedūrų direktyvoje nustatytas garantijas. Komunikate pateikiami pagrindiniai ES vienintelės procedūros privalumai: greitis, veiksmingumas ir geresnė sprendimų priėmimo kokybė.

11. Vienintelės procedūros komunikate buvo pasiūlyti įvairūs veiksmai, kuriais būtų galima sustiprinti valstybių narių sąveiką, užtikrinant, kad visiems prašymams suteikti apsaugą Europos Sąjungoje galioja vienodos procesinės garantijos. Komunikate buvo numatytas partneriškas požiūris, siekiant taikyti vienintelę procedūrą, skirtą visiems prašymams dėl apsaugos suteikimo, kuriems taikoma Bendrijos teisė, vertinti. Šiuo metu šis požiūris turėtų būti įtrauktas į Hagos programoje numatytą praktinį bendradarbiavimą. Po parengiamojo konsultacijų etapo, diskusijų ir pasiruošimo, susijusių su valstybių narių būtinais veiksmais procedūroms suvienodinti, Priskyrimo direktyvoje buvo nustatytos dvi statuso rūšys – po to turėtų prasidėti teisės aktų etapas, kai pateikiami pasiūlymai pakeisti pirmo etapo teisės aktus. Parengiamojo etapo pradžios veikla, atitinkanti Vienintelės procedūros komunikate numatytą „vieno langelio principą“, yra išsamiai nustatyta B priede ir išvardijama toliau:

Vienintelės procedūros veiklos tikslas: nustatyti, ar reikia daryti pakeitimus valstybių narių administravimo tvarkoje siekiant įgyvendinti 1-ojo etapo priemones; įvertinti prieglobsčio sistemų kokybės ir veiksmingumo gerinimo būdus, įtraukiant į vieną sprendimą visas įmanomas priežastis apsaugai suteikti; nustatyti geriausią vienintelės procedūros išteklių tvarkymo praktiką, įskaitant sąnaudų palyginimą ir partnerišką veiklą. Remiantis šios veiklos rezultatais bus rengiami teisės aktai, visų pirma bent užtikrinantys, kad pabėgėlių statuso prašytojams taikomos garantijos, kaip numatyta Prieglobsčio procedūrų direktyvoje, būtų taikomos ir papildomos apsaugos statuso prašantiems asmenims. |

- 3.2. Informacija apie kilmės šalį (IKŠ)

12. Rinkti, tvarkyti, įvertinti ir pateikti IKŠ – tai ES valstybių narių prieglobsčio procesų ir sprendimų priėmimo svarbiausia veikla. IKŠ suteikia galimybę valstybių narių prieglobsčio valdžios institucijoms patikrinti prašytojų pareiškimus dėl apsaugos būtinybės ir nustatyti, ar prašytojas turėtų gauti tarptautinę apsaugą. Todėl bešališka, skaidri ir tiksli IKŠ sistema, kuria pateikiama oficiali, greita ir patikima informacija, yra esminė bet kokiam įvertinimui nustatant, ar asmuo turėtų gauti tarptautinę apsaugą. Didesnė valstybių narių prieglobsčio valdžios institucijų sąveika renkant ir analizuojant IKŠ padėtų suderinti prieglobsčio teikimo veiklą.

13. Bendradarbiavimas IKŠ srityje bus svarbiausia bendradarbiavimo prieglobsčio teikimo srityje tinklui suteikto įgaliojimo ypatybė. Pagrindinis tokio bendradarbiavimo tikslas – sukurti lengvai prieinamą bendrą „punktą“ esamai informacijai įvesti. Šį tikslą būtų galima pasiekti sukuriant „bendrą portalą“, per kurį visos valstybių narių valdžios institucijos, naudodamosi tik vienu įrankiu, galėtų pasiekti visas oficialias IKŠ duomenų bazes, valstybių narių teisės aktus, atitinkamus EB ir nacionalinius teisės aktus, informaciją apie teismų praktiką ir kitus oficialius informacijos šaltinius. „Bendrame portale“ turėtų būti pateikta papildoma naudinga informacija, ypač skirta toms valstybėms narėms, kurios turi mažiau IKŠ informacijos.

14. Kitas Komisijos tikslas – pasiūlyti IKŠ kaupimo gaires visapusiškai pasinaudojant Eurasil ekspertų grupės patarimais. Valstybės narės, taikydamos tas gaires savo IKŠ, žengtų pirmą žingsnį link ilgalaikio Hagos programą atitinkančio tikslo suderinti IKŠ taikymą. Ilgainiui turėtų būti numatyta sukurti visavertę ES IKŠ duomenų bazę, kurioje būtų ES bendrais principais grįsta informacija. Veikla, skirta bendram požiūriui į IKŠ pasiekti, yra išsamiai nustatyta C priede ir išvardijama toliau:

Per nedidelį ar vidutinės trukmės laikotarpį bendradarbiavimas IKŠ srityje turėtų turėti tris pagrindinius tikslus: nustatyti bendras IKŠ kaupimo gaires; įkurti valstybių narių IKŠ duomenų bazėms ir kitai susijusiai informacijai skirtą „bendrą portalą“; pragmatiškai spręsti vertimo sunkumus, kurie kyla valstybėms narėms dirbant su iš įvairių šaltinių gaunama IKŠ. Ilgainiui šios veiklos rezultatai turėtų būti išplėtoti į ES IKŠ duomenų bazę. |

- 15. Papildydama bendradarbiavimą dėl IKŠ (nors tai atskiras klausimas) Komisija pradės būtiną darbą Prieglobsčio procedūrų direktyvos 29 straipsnyje numatytam minimaliam bendram saugių kilmės šalių sąrašui parengti. Rengdama šį sąrašą Komisija naudosis jos delegacijų trečiosiose šalyse pateikta informacija ir valstybių narių diplomatinių atstovybių parengtomis ataskaitomis. Šioje srityje valstybės narės ir Komisija būtinai turės glaudžiau bendradarbiauti ir derinti veiklą – dėl to informacija bus tiksli, nuosekli ir patikima.

3.3. Ypatingi sunkumai

16. Suvienyti išgales ir užtikrinti, kad kelioms valstybėms narėms nebūtų užkrauta neproporcinga prieglobsčio teikimo našta – tai techniškai sudėtingas ir politiškai jautrus klausimas. Nors Laikinos apsaugos direktyvoje [5] numatyta valstybių narių solidari veikla masinio perkeltųjų asmenų srauto atveju, šios direktyvos konkrečiuose reikalavimuose nenumatytos priemonės, kurios būtų pakankamos vis dažniau valstybių narių prieglobsčio tarnyboms ir priėmimo pajėgumams tenkantiems sunkumams spręsti. Su šiais sunkumais susiduriama, kai skirtingų pilietybių keli šimtai asmenų, siekiančių dėl įvairių priežasčių (kartais dėl apsaugos poreikio) patekti į ES teritoriją, atvyksta į konkrečius išorės sienos punktus. Kiti, dažniau pasitaikantys sunkumai, atsiranda, kai pavienėse valstybėse narėse ima sparčiai daugėti prieglobsčio prašymų – tai sukelia neigiamas pasekmes prieglobsčio tarnybų ištekliams, gresia vėlavimu tarnybų veikloje ir keblumais, sudarant tinkamas priėmimo sąlygas prieglobsčio prašytojams.

17. Žmonėms reikalinga tarptautinė apsauga sudaro tik ypatingai sunkias situacijas sukuriančių veiksnių samplaikos dalį. ES turi rasti šių klausimų sprendimo būdus geriau tvarkydamasi su migracijos srautais, tobulindama vidaus veiklos derinimą nelegalios imigracijos ir pagalbos trečiosioms šalims srityje: visapusiškai su jomis bendradarbiaudama ir, prireikus, naudodama esamus Bendrijos fondus siekiant pagerinti jų galimybes tvarkyti migracijos ir pabėgėlių apsaugos klausimus. Šiame komunikate tie Bendrijos migracijos politikos aspektai nėra nagrinėjami. Šio komunikato tikslai ir D priede išsamiai nustatyti veiksmai nukreipti į šį uždavinį: kaip paremti valstybių narių pastangas laikytis įsipareigojimų pagal pirmo bendros Europos prieglobsčio sistemos etapo priemones susiduriant su ypatingai sunkių situacijų klausimais.

18. Pirmo etapo teisės aktų taikymas ir praktinio bendradarbiavimo etapo pradžia – kartu su dėl to didėjančiu veiksmingumu – turėtų padėti rasti būdus, kaip suteikti valstybėms narėms galimybę geriau išspręsti ypatingai sunkias situacijas. Bendrijos finansinės programos ir didelė ekspertizių įvairovė bei valstybių narių įgaunamas patyrimas – tai jau turimi įrankiai aiškiai būtiniems klausimų sprendimams. ES kylantis klausimas, kaip, nenukrypstant nuo bendros Europos prieglobsčio sistemos taikymo, šiuos įrankius paversti valstybėms narėms padedančiu greitu ir patikimu mechanizmu ypatingiems sunkumams spręsti. Atsižvelgiant į tai, valstybės narės privalo bendradarbiauti siekdamos dalintis ištekliais ir rasti sprendimus. Viena iš bendradarbiavimo prieglobsčio klausimais sričių galėtų būti dalinimasis patirtimi, siekiant bendrai spręsti valstybėms narėms kylančius įvairius uždavinius, susijusius su ypatingai sunkiomis situacijomis, nesukeliant abejonių dėl pavienių valstybių narių įsipareigojimų teikti apsaugą.

19. Komisija ketina, be D priede rekomenduojamų praktinių veiksmų, pasiūlyti ir pakeitimus Europos pabėgėlių fondo (EPF) [6] atžvilgiu, suteikdama galimybę valstybėms narėms greitai ir be didelių biurokratinio proceso kliūčių tvarkyti staigaus didelio skaičiaus žmonių, kuriems gali reikėti tarptautinės apsaugos, atvykimo sukeltas pasekmes. Komisija taip pat ketina supaprastinti procedūrą, sudarydama galimybę greičiau gauti lėšas neatidėliotiniems veiksmams, numatytiems pagal ARGO programą [7] . Pirmas Dublino reglamento [8] įvertinimas, kurį ketinama atlikti 2006 m., taip pat taps naudinga priemone, suteikiančia galimybę apsvarstyti, kaip reglamentą galima būtų pritaikyti prie tam tikrų situacijų, užtikrinant, kad valstybės narės dėl savo geografinės padėties neatsidurtų pernelyg nepalankioje situacijoje. Komisijos rekomenduoti veiksmai yra išsamiai nustatyti D priede ir išvardijami toliau:

Veiksmai, susiję su konkrečiais sunkumais: įvykdyti pakeitimus Europos pabėgėlių fondo atžvilgiu, kurie suteiks galimybę greičiau ir be didelių biurokratinio proceso kliūčių gauti lėšas kritiškų situacijų atvejais reikalingiems veiksmams; supaprastinti procedūrą, suteikiant galimybę greičiau gauti lėšas pagal ARGO programą numatytiems neatidėliotiniems veiksmams; suburti ekspertų grupes, siekiant spręsti staigaus didelio skaičiaus žmonių atvykimo prie ES išorės sienų atvejais kylančius priėmimo ir procesinius klausimus. Galimi ir šie ilgalaikiai sprendimai: visapusiškai įvertinti praeities konkrečius sunkumus ir pasirinktose trečiosiose šalyse įsteigti valstybių narių informacijos pareigūnų tinklą. |

- 3.4. Mokymas

20. Prieglobsčio tarnybų darbuotojų mokymas tebėra ypatingai svarbus įgyvendinant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Susitarus dėl pagrindinių geros praktikos administracinių veiksmų principų, pvz., apklausos ir sprendimų priėmimo, būtų padėtas tvirtas pamatas Europos programai, kuria būtų suteikiama galimybė dar didesnei sąveikai praktikos ir administracinių metodų srityse. Prieduose mokymo klausimai sudaro visų Hagos programos tikslams pasiekti skirtos veiklos rūšių dalį.

4. EUROPOS PARAMOS TARNYBA, SKIRTA VALSTYBIų NARIų VISAPUSIšKAM BENDRADARBIAVIMUI, SUSIJUSIAM SU BENDRA EUROPOS PRIEGLOBSčIO SISTEMA

21. Hagos programoje teigiama, kad į praktinį bendradarbiavimą įtrauktos struktūros turėtų būti pertvarkytos, remiantis įvertinimu, į Europos paramos tarnybą, siekiant visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo, susijusio su bendra Europos prieglobsčio sistema. Plečiantis praktiniam bendradarbiavimui, koordinuoti įvairią susijusią veiklą reikės didesnių pastangų ir dalyvavimo, siekiant suteikti valstybių narių prieglobsčio institucijoms reikalingą paramą. Šis poreikis gali viršyti būsimo bendradarbiavimo prieglobsčio klausimais tinklo galimybes. Taip pat reikės palaikymo veiklos, susijusios su informacijos, šaltinių ir dokumentų nuorodų atnaujinimu bei atitinkamų gairių persvarstymu. Tai bus ypač svarbu, kuriant IKŠ „bendrą portalą“ ir vėliau jį plėtojant į ES IKŠ duomenų bazę. Pradiniu etapų metu šią funkciją dalinai gali būti įgaliotas atlikti tinklas, tačiau, plečiantis bendradarbiavimo veiklai, greitai reikės labiau struktūrizuoto techninių funkcijų perdavimo.

22. Komisija pateiks ataskaitą apie pažangą pirmo veiklos etapo pabaigoje (2008 m. pradžioje). Komisijos ataskaitoje apie pažangą turėtų būti įtrauktas finansavimo galimybių įvertinimas ir įvertinimas, ar reikėtų toliau plėsti bendradarbiavimo prieglobsčio klausimais tinklą, siekiant tinkamai tvarkyti įsteigtą ekspertizių ir informacijos duomenų saugyklą ir užtikrinti, kad valstybėms narėms teikiamos paslaugos ir toliau būtų nuspėjamos, darnios bei nuoseklios. Remiantis tokiu įvertinimu, po to, kai bus nustatyta Hagos programoje numatyta bendra prieglobsčio suteikimo procedūra, bus atlikta galimybių studija dėl Europos paramos tarnybos, skirtos valstybių narių visapusiškam bendradarbiavimui, įkūrimo.

23. Šiame etape Europos paramos tarnybai galėtų būti numatytos techninės paramos funkcijos darbui su IKŠ „bendru portalu“ ir ES IKŠ duomenų baze. Tarnyba galėtų užsiimti ir visais mokymo klausimais, bent kokiu nors aspektu susijusiais su bendros Europos prieglobsčio sistemos taikymu. Tarnyba taip pat koordinuotų veiksmus ypatingai sunkių situacijų atvejais. Nustatant būsimas tarnybos funkcijas, taip pat reikėtų atsižvelgti į tyrimus dėl bendro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo proceso Europos Sąjungoje, kurio tvarką pagal Hagos programą Komisija turėtų užbaigti rengti. Būsimos Europos paramos tarnybos ir bet kokio bendro ES prieglobsčio prašymų nagrinėjimo sąryšis bus akivaizdžiai esminis veiksnys baigiant įgyvendinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Plėtoti Europos paramos tarnybą bus naudinga taip pat darbų migracijos ir integracijos srityse atžvilgiu. Komisija nustatys politines paramos tarnybos veiklos ir pobūdžio gaires atsižvelgdama į bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus.

5. BENDRIJOS Lėšų SKYRIMAS

24. Pirmojo praktinio bendradarbiavimo etapo metu valstybės narės bus skatinamos pateikti projektus kartu su panašius požiūrius turinčiomis valstybėmis narėmis arba pavieniui, tačiau siekiant naudos visoms 25 valstybėms narėms – tai padės pasiekti Hagos programos tikslus. Reikėtų užtikrinti šiame komunikate pateiktos veiklos programos paramą ir tvarumą. Vis dėlto akivaizdu, kad esamos finansavimo galimybės (ARGO programa ir Bendrijos veiksmai, naudojant EPF) neužtikrina lankstumo ir didesnio finansavimo, kuris būtinas norint įgyvendinti ambicingus Hagos programos tikslus. Todėl Komisija ketina pasiūlyti pakeitimus EPF ir ARGO programos atžvilgiu, siekiant užtikrinti paramą Hagos programos prioritetams. Pagrindinės pasiūlymų dėl dalinių pakeitimų dalys, kurios bus pateiktos 2006 m. pradžioje, yra išvardijamos toliau:

EPF atžvilgiu bus padaryti tokie pakeitimai, kurie suteiks galimybę skirti daugiau lėšų praktiniam bendradarbiavimui taikant Bendrijos veiksmus. |

- 25. Hagos programos įgyvendinimas bus finansiškai paremtas užtikrinant, kad atitinkamose darbo programose atsižvelgiama į numatytą bendradarbiavimą ir kad Bendrija gali skirti pakankamai lėšų.

26. Svarstant pasiūlytą „Solidarumo ir migracijos srautų valdymo“ pagrindų programą [9] , kuria siekiama palengvinti valstybių narių įvairių rūšių naštą įgyvendinant Bendrijos teisės aktus prieglobsčio ir migracijos srityse per ateinančius aštuonerius metus, reikia atsižvelgti į Hagos programos tikslus ir būtinybę užtikrinti visavertės bendros Europos prieglobsčio sistemos tvarų valdymą.

6. IšVADA

27. 2010 m. – tai galutinis Hagos programoje nustatytas bendros prieglobsčio procedūros sukūrimo terminas. Norint pasiekti šį tikslą reikia tinkamai taikyti pirmo etapo teisines priemones. Šiam tikslui pasiekti naudojamas praktinis bendradarbiavimas turi taip pat horizontalaus derinimo poveikį – atsiranda bendras požiūris, kuris stiprėja dėl administracinės darnos ir dalijimosi patyrimu, ištekliais ir žiniomis. Bendradarbiaujant praktikoje gerės darbų kokybė, o bendras prieglobsčio klausimų tvarkymas nebebus teisiniu tikslu, kurio siekiama – tai greičiau taps kasdiene ir įprasta veikla.

[1] OL L 326/13, 2005 12 13.

[2] EURASIL – specialistų, dirbančių prieglobsčio suteikimo srityje, ES tinklas, kuriam pirmininkauja Komisija. Jis buvo įsteigtas 2002 m. liepos mėn. po to, kai kovo 6 d. Nuolatinių atstovų komitetas (Coreper II) nutraukė CIREA grupės (Prieglobsčio klausimų informacijos, svarstymų ir pasikeitimo patyrimu centro) veiklą.

[3] Komisijos komunikatas „Veiksmingesnė Europos bendra prieglobsčio suteikimo sistema: vienintelė procedūra – tolimesnis etapas“ (KOM(2004) 503 galutinis).

[4] 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004 9 30, p. 12).

[5] 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

[6] 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo (OL L 381/52, 2004 12 28).

[7] 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimas 2004/867/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/483/EB dėl administracinio bendradarbiavimo veiksmų programos išorinių sienų kontrolės, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse (ARGO programa) patvirtinimo (OL L 371, 2004 12 18).

[8] 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 343/2003, nustatantis valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (OL L 50, 2003 2 25).

[9] Komisijos komunikatas dėl 2007–2013 m. Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programos sukūrimo (KOM(2005) 123 galutinis).