8.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/46

1.1

EESRK remia Europos Komisijos 2006–2007 m. VPN (Veiksmų planas dėl negalios) siūlomus veiksmus.

1.2

EESRK mano, kad kitame VPN etape prioritetu turėtų likti direktyvos, nustatančios vienodo požiūrio principą užimtumo ir profesinėje srityje, stebėsena.

1.3

EESRK ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl specialios direktyvos dėl negalios, atlikus su nediskriminavimu susijusių Europos teisės aktų parengimo ekonominio pagrįstumo analizę.

1.4

Akivaizdus konkrečių veiksmų Europos užimtumo strategijoje trūkumas yra pagrindinis nepakankamų ES ir valstybių narių įsipareigojimų VPN požymis. Visos jos neišlaikė šio bandymo. Peržiūrėti Europos užimtumo strategijos tikslai turėtų sustiprinti su negalia susijusių klausimų įtraukimą į užimtumo gaires ir nacionalines reformų programas.

1.5

ES privalo laikytis integravimo principo iniciatyvose, pavyzdžiui:

1.6

EESRK apgailestauja, kad ES valstybės narės nėra suinteresuotos ir nesistengia, formuodamos nacionalinę politiką, įtraukti su negalia susijusių klausimų. VPN veiksmingumas priklauso nuo nacionalinių valstybių suinteresuotumo laikytis veiksmų plane įtvirtintų principų.

1.7

EESRK taip pat skatina Europos institucijas atsižvelgti ir laikytis VPN tikslų Europos lygiu. Vidaus bendravimo ir sąmoningumo ugdymas leistų geriau matyti su negalia susijusius klausimus Europos politikos formavimo procese.

1.8

Europos organizacijos, pavyzdžiui, Europos neįgaliųjų forumas ir kitos atstovaujamosios NVO turėtų tęsti savo darbą ir gauti paramą pagal naują Progress programą.

1.9

Būsimoje darbotvarkėje EESRK ragina Komisiją skirti dėmesį šiems konkretiems klausimams:

2.1

EESRK su dideliu susidomėjimu išnagrinėjo šį Komunikatą (2).

2.2

Europos veiksmų plane (VPN) (3), kuris buvo priimtas 2003 m. kaip daugiametis veiksmų planas 2004–2010 m., siekiama įtraukti su neįgaliaisiais susijusius klausimus į visas atitinkamas Europos Sąjungos politikos sritis, taip pat plėtoti konkrečius veiksmus, skirtus stiprinti neįgalių asmenų integravimą į Europos visuomenę.

2.2.1

Pirmasis VPN etapas skirtas neįgalių asmenų galimybei patekti į darbo rinką, naudotis IRT ir visuomeniniais pastatais.

2.2.2

Antrojo VPN etapo prioritetiniai veiksmai skirti aktyviam neįgalių asmenų dalyvavimui visuomenės gyvenime, galimybei gauti kokybiškas pagalbos, priežiūros ir sveikatos apsaugos paslaugas, neįgaliesiems skirtų prekių ir paslaugų vystymui, bei analizavimo gebėjimui gilinti.

2.3

VPN numatyta kas dveji metai pateikti pranešimą apie neįgalių asmenų padėtį, kad būtų peržiūrėti tikslai bei išnagrinėta neįgalių asmenų padėtis aptariamuoju laikotarpiu.

2.4

EESRK apgailestauja, kad kas dveji metai pateikiamas pranešimas tapo trumpu komunikatu; pirmąją Komunikato dalį sudaro kas dveji metai pateikiamas pranešimas, apimantis 2004–2006 m. laikotarpį, o antrąją — antrojo etapo 2006–2007 m. veiksmų planas.

2.4.1

Komunikato prieduose pateikta informacija vertinimui itin įdomi. Tačiau EESRK apgailestauja, kad pateikta informacija ribota, nes analizė neapima visų ES įgyvendinamų iniciatyvų. Valstybės turėjo pateikti išsamesnę informaciją pagal pranešimui parengtą Europos Komisijos klausimyną.

2.4.2

EESRK apgailestauja, kad prieduose pateikta informacija anglų kalba iki šiol nėra išversta į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas.

2.5

Neįgalūs asmenys sudaro 10 proc. gyventojų, ir šis procentas, visuomenei senėjant, auga. Tai reiškia, kad išsiplėtusioje Europos Sąjungoje yra daugiau kaip 50 mln. neįgalių asmenų (4).

2.6

Neįgalūs asmenys — vyrai ir moterys, berniukai ir mergaitės — sudaro įvairialypę žmonių grupę. Į šią įvairovę turi būti atsižvelgta visais politikos formavimo lygiais.

2.7

EESRK nuolat pasisako už visišką neįgalių asmenų integraciją ir ragino priimti specialią direktyvą dėl negalios. (5)

2.8

Nuomonėje dėl 2004–2006 m. veiksmų plano (6) jis pateikė specialias rekomendacijas. EESRK pripažįsta, kad į kai kurias rekomendacijas buvo atsižvelgta, tačiau į daugelį kitų — deja ne. Ypač neatsižvelgta į raginimą parengti specialią direktyvą dėl negalios ir įtraukti su negalia susijusius klausimus į Europos užimtumo strategiją.

2.9

EESRK nagrinėja šį veiksmų planą, atsižvelgdamas į dabar vykstančias derybas dėl JTO konvencijos dėl neįgalių asmenų teisių (7).

3.1

EESRK sutinka, kad antrajam VPN etapui nustatyti tikslai yra svarbūs.

3.2

EESRK mano, kad, spręsdama negalios klausimą įvairiuose dokumentuose, Europos Komisija turėtų laikytis socialinio požiūrio į negalią, kuris skatintų vartoti neutralesnę ir daugeliui suprantamą kalbą platesniame negalios kontekste. Kai kuriuose Komisijos pateiktų dokumentų vertimuose iš anglų kalbos vartojama kalba nevisiškai atitinka socialinį požiūrį į negalią.

3.3

EESRK kartu su Komisija reiškia susirūpinimą dėl atitinkamų statistinių duomenų apie neįgalius asmenis, kurie yra būtini būsimam šios srities politikos vystymui, trūkumo. Dabartiniai tyrimai apima tik aktyvius ir (arba) dirbančius neįgalius asmenis, tačiau neapima daugumos neįgalių piliečių (globos namuose gyvenančių asmenų, vaikų).

3.4

EESRK yra susirūpinęs, kad egzistuoja atotrūkis tarp sveikų ir neįgalių žmonių užimtumo lygio. 2003 m. Eurostat patvirtino, kad neįgalių asmenų užimtumas yra daug žemesnis: 78 proc. sunkią negalią turinčių 16–64 m. asmenų nedirba, ilgalaikių sveikatos problemų arba negalios neturinčių (angl. LSHPD) tokių žmonių yra 27 proc. Net ir galinčių užimti tam tikras darbo vietas neįgalių asmenų nedarbo lygis yra du kartus didesnis už sveikų žmonių. Tik 16 proc. asmenų, kurių galimybė dirbti dėl negalios yra ribota, suteikiama tam tikra pagalba įsidarbinti (8).

3.5

Kai kuriais atžvilgiais EESRK nėra linkęs visiškai sutikti su Komisijos pranešime pateiktomis priežastimis, paaiškinančiomis dvigubai didesnį neįgalių asmenų neveiklumą, palyginti su likusia gyventojų dalimi. „Naudos spąstų“ (9) argumentas nėra pakankama priežastis, leidžianti visą atsakomybę užkrauti neįgaliems asmenims.

3.5.1

Be neigiamos statistikos, esama ir sudėtingesnių kliūčių, susijusių, pavyzdžiui, su darbdavių nenoru, nepritaikytomis darbo vietomis, nevienodomis galimybėmis patekti į darbo rinką, paramos (asmeninės arba pasitelkiant pagalbines priemones) savarankiškai gyventi stoka, diskriminacija transporte, švietimo sistemoje, suvaržytas prekių ir paslaugų prieinamumas, IRT ir kt. Nors 43,7 proc. neįgalių respondentų mano, kad, suteikus atitinkamą pagalbą, jie galėtų dirbti, realiai tik 15,9 proc. neįgalių žmonių sulaukia tokios pagalbos (10).

3.5.2

Todėl EESRK mano, kad, peržiūrint socialinės apsaugos ir užimtumo sistemas, turėtų būti atsižvelgta į sudėtingas priežastis, dėl kurių neįgalūs asmenys negali patekti į darbo rinką ir išlikti joje (11).

3.6.1

EESRK pritaria Europos Komisijos veiksmams prižiūrėti Užimtumo direktyvos (12) perkėlimą į nacionalinius teisės aktus ir jų įgyvendinimą. Stebėsena turėtų būti atliekama bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir atstovaujamomis NVO. EESRK yra įsitikinęs, kad Užimtumo direktyva, draudžianti diskriminaciją darbe dėl įvairių priežasčių, yra įstatymais nustatyta pareiga, o ne tik teisė į „iššūkį“, ir kad Komisijos pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti veiksmingą direktyvos įgyvendinimą.

3.6.2

EESRK nesutinka su Europos Komisijos pareiškimu dėl negalios matomumo Europos užimtumo strategijoje (EUS)  (13). Su negalia susijusių klausimų į EUS įtraukiama mažiau, nes šis aspektas buvo užmirštas nacionalinėse reformų programose.

3.6.3

Komitetas jau pritarė Komisijos Reglamentui dėl EB Sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatų taikymo valstybės pagalbai užimtumo srityje  (14) ir išimtims valstybės pagalbai, skirtai neįgaliems asmenims įtraukti į pagrindinę darbo rinką.

3.6.4

EESRK ragina socialinius partnerius imtis tolesnių veiksmų dėl neįgalių asmenų užimtumo. 2004 m. socialiniai partneriai pateikė pranešimus apie savo iniciatyvas šioje srityje (15).

3.6.5

EESRK taip pat remia Europos socialinio fondo iniciatyvas integruoti neįgalius asmenis į darbo rinką. EQUAL iniciatyva buvo ypač naudinga skatinant neįgalių asmenų lygybę. Naujojoje Europos socialinio fondo koncepcijoje turėtų būti atsižvelgta į kai kuriuos principus, kurie yra užmiršti dabartiniuose teisės aktuose, pavyzdžiui, į ESF fondo finansuojamų projektų prieinamumo visiems principą.

3.6.6

EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija pateikė Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų planą  (16).

3.6.7

EESRK mano, kad kitas iniciatyvas, pavyzdžiui, aukščiausio lygio susitikimą dėl lygybės ir Europos lygių galimybių visiems metus (2007 m.) turėtų lydėti svarbūs politiniai sprendimai arba politiniai ir teisės aktai.

3.6.8

EESRK apgailestauja, kad nacionalinės neįgalių asmenų organizacijos nebuvo įtrauktos į nacionalinių reformų programų rengimą. Siekiant geresnio strategijos tikslų įgyvendinimo, peržiūrėta Lisabonos strategija turėtų sustiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą.

3.6.9

EESRK mano, kad dialogas su pilietine visuomene — socialiniais partneriais ir atitinkamomis NVO — yra svarbus ir Europos, ir nacionaliniu lygiu, užtikrinant užimtumo strategijų veiksmingumą. Ypač svarbus atstovų iš su negalia susijusių NVO dalyvavimas.

3.7.1

Neseniai EESRK pareiškė nuomonę dėl ENM ir pakvietė Europos Komisiją kitame kas dveji metai pateikiamame pranešime dėl neįgaliųjų padėties įvertinti pažangą įgyvendinant Europos neįgaliųjų metais paskelbtus politinius įsipareigojimus, ypač pažangą įgyvendinant Tarybos rezoliucijas dėl užimtumo, švietimo, e. prieinamumo ir kultūros, taip pat pateikti rekomendacijas dėl su negalia susijusių klausimų integravimo į Lisabonos strategijos atvirą koordinavimo metodą (17).

3.7.2

EESRK pritaria oro keleivių reglamente numatytai geriausiai praktikai, kur integravimo proceso nauda yra akivaizdi.

3.7.3

Komitetas sveikina pasiekus pažangą (18) IRT prieinamumo neįgaliems asmenims srityje ir kitas jos iniciatyvas (19). Kitose srityse, pavyzdžiui, telekomunikacijų reguliavimo sistemos ir televizijos programų transliacijos, dar galėtų būti siekiama pažangos.

3.7.4

EESRK mano, kad Europos struktūriniai fondai yra priemonė Europos Sąjungai propaguoti savo principus, todėl į fondų teisės aktus ir programavimą turi būti įtraukti nediskriminavimo ir prieinamumo principai. Negalios aspektas turėtų būti numatytas visuose fondų aprėpiamuose klausimuose.

3.7.5

EESRK yra susirūpinęs, kad neįgalių asmenų teisių apsaugos lygis ES skiriasi. Atskirų asmenų apsauga ir teisės priklauso nuo jų gyvenamosios vietos.

3.7.6

Komitetas taip pat yra susirūpinęs, kad pranešime dėl pirmojo etapo VPN kai kurie neįgalių asmenų diskriminacijos aspektai yra ignoruojami arba į juos atkreipiamas nepakankamas dėmesys: pavyzdžiui, diskriminacijos poveikis neįgaliems asmenims, kuris turėtų būti nagrinėjamas įvairiais pagrindais — lyties, rasiniu, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amžiaus ar seksualinės orientacijos  (20) ;taip pat neįgaliųjų teisė į savarankišką gyvenimą.

EESRK mano, kad negalia nėra neįgalių asmenų išskirtinis lemiamas veiksnys, o jų gyvenimo kokybę gali lemti ir kitos aplinkybės.

4.1

Europos Komisija patvirtino naujus antrojo etapo tikslus. EESRK džiaugiasi, kad šiais tikslais ir toliau skiriamas dėmesys pagrindinėms problemoms, su kuriomis susiduria neįgalūs asmenys.

4.2

EESRK nesutinka su teiginiu, kad su negalia susijusių aspektų įtraukimas į kai kurias sritis, visų pirma užimtumo, IRT ir švietimo sritis, buvo sėkmingas. Jis prieštarauja kai kuriems Bendrų integracijos ataskaitų teiginiams, kuriais pripažįstama, jog „...atsižvelgiant į ekonominės veiklos rezultatus, kurie geriausiu atveju yra skirtingi, iš esmės padėtis nepagerėjo. Jie akivaizdžiai įrodo Lisabonos persvarstymo išvadą, kad egzistuoja įgyvendinimo atotrūkis tarp valstybių narių įsipareigojimų bendruose tiksluose ir politikos pastangų tuos tikslus įgyvendinti“ (21).

4.3

EESRK mano, kad ES aukšto lygio grupė dėl negalios yra labai svarbi įgyvendinant VPN ir turėt būti sustiprinta; grupė turėtų duoti konkrečių rezultatų ir pateikti rekomendacijas, kurias turėtų patvirtinti Europos Sąjungos Taryba.

4.3.1

EESRK tvirtai remia Europos negalios forumo ir kitų specialių Europos neįgaliųjų organizacijų įtraukimą į Aukšto lygio grupės diskusijas, siekiant užtikrinti neįgaliųjų judėjimų dalyvavimą formuojant politikas, skirtas neįgaliems Europos piliečiams.

4.4

EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija imasi veiksmų pradėti teisės aktų pažeidimo procesą prieš tas šalis, kurios neperkėlė 2000/78 direktyvos, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, į nacionalinę teisę arba tinkamai jos neįgyvendino (22).

4.5.1

Antrajame VPN etape dėmesys skiriamas aktyviam neįgalių asmenų integravimui, ir remiasi piliečių supratimu apie negalią (23). Tai reiškia, kad neįgalūs asmenys savo kasdieniniame gyvenime turi tokius pačius asmeninius pasirinkimus ir lygiai taip pat juos kontroliuoja kaip ir sveikieji.

4.6.1

Savo ankstesnėje nuomonėje EESRK pažymėjo, kad neįgalūs asmenys nėra minimi atnaujintoje Lisabonos strategijoje  (24).

4.6.2

EESRK įspėja, kad neįgalių asmenų užimtumo ir veiklumo didinti neįmanoma nepagerinus darbo sąlygų ir nekovojant su diskriminacija tokiose srityse kaip švietimas, IRT, prekių ir paslaugų prieinamumas ir kt.

4.6.3

EESRK mano, kad, peržiūrint Europos užimtumo strategijos tikslus, turi būti atsižvelgta į su negalia susijusių klausimų įtraukimą. Jei tai nebus padaryta, neįgalių asmenų apsauga ir toliau bus daug žemesnio lygio.

4.6.4

Europos struktūriniai fondai labai prisidės prie neįgalių asmenų integravimo, jei bus atsižvelgta į nediskriminavimo ir prieinamumo neįgaliesiems principą. Naujuoju struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu turi būti išvengta naujų pastatų aplinkos kliūčių, taip pat turi būti skatinamas fondų panaudojimas integracijai.

4.6.5

Naujas Europos Komisijos reglamentas dėl pagalbos užimtumui ir mokymui bendrųjų išimčių turi sukurti teisingą sistemą, kuri skatintų neįgalių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje. Naujoji pataisyta redakcija turėtų supaprastinti procedūras, kad palengvintų darbdavių galimybes paremti neįgalius darbuotojus.

4.6.6

Socialinės ekonomikos įmonės galėtų svariai prisidėti prie neįgalių asmenų integravimo į darbo rinką.

4.7.1

EESRK sutinka su Europos Komisija dėl šio klausimo svarbos.

4.7.2

EESRK mano, kad visi veiksmai, skirti neįgaliųjų gyvenimui Europos visuomenėse pagerinti, turėtų remtis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, pavyzdžiui:

4.7.3

Todėl EESRK pritaria Komisijos patikinimui remti savarankišką gyvenimą, didelėse nuolatinės globos įstaigose gyvenančių asmenų deinstitucionalizavimą ir desegregaciją.

4.7.3.1

EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad visi nepriklausomu gyvenimu suinteresuoti subjektai, pavyzdžiui, nacionalinio lygio valstybinės institucijos, neįgaliesiems atstovaujančios organizacijos ir ES, aktyviai dalyvautų procese.

4.7.3.2

Savarankiškas gyvenimas nėra tik faktinis gyvenimas visuomenėje, jis taip pat reiškia ir buvimą lygiaverte visuomenės dalimi. Savarankiškas gyvenimas reiškia visavertį dalyvavimą visais visuomenės aspektais.

4.7.3.3

EESRK mano, kad bet kokia priežiūros paslaugų peržiūra turėtų skatinti savarankišką neįgalių asmenų gyvenimą. Specialus deinstitucionalizavimo ir visuomene paremtų alternatyvų rengimo tikslas turėtų būti sudėtinė naujos strategijos dėl ilgalaikės priežiūros ir naujos socialinės apsaugos strategijos dalis. Į alternatyvas turėtų būti įtrauktos tokios iniciatyvos kaip asmeniniai padėjėjai, pagalbinės priemonės, paramos tarnybos, informacija, ugdymas, neįgalių asmenų įtraukimas į jų pačių priežiūrą ir t. t.

4.7.4

EESRK ragina gerinti neįgaliems asmenims teikiamų paslaugų kokybės standartus. Šie standartai turėtų būti parengti bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis. Bet koks paramos ir priežiūros paslaugų modelis turi būti pagrįstas kokybe, tęstinumu, prieinamumu ir finansiniu tvarumu.

4.7.5

Atviru koordinavimo metodu sveikatos priežiūros srityje taip pat turėtų būti atsižvelgta į neįgalių asmenų poreikius ir į jų pagrindines teises naudotis paslaugomis.

4.8.1

EESRK pritaria reglamento dėl riboto judamumo oro keleivių priėmimui ir kitoms transporto (geležinkelių, autobusų ir jūrų transporto) bei turizmo iniciatyvoms, kurios suteikia galimybę neįgaliems asmenims laisvai judėti.

4.8.2

Naujųjų technologijų prieinamumas yra būtinas, siekiant pašalinti atotrūkį tarp Europos visuomenių. ES turi užtikrinti, kad Septintosios bendrosios programos projektuose pagerėtų tyrimai naujų technologijų, pagalbinių priemonių ir visiems prieinamų prekių bei paslaugų srityse.

4.8.3

EESRK mano, kad dabar vykstančiose derybose dėl Vidaus rinkos paslaugų direktyvos, kalbant apie prekių ir paslaugų prieinamumą ES, turėtų būti atsižvelgta į neįgalių asmenų poreikius.

4.8.4

EESRK siūlo, kad Europos Komisija būsimame Komunikate dėl visuotinės svarbos socialinių paslaugų atsižvelgtų į tęstinumo, prieinamumo principus ir europinius kokybės bei finansinio tvarumo standartus.

4.9.1

Europos Sąjunga privalo būti pajėgi įvertinti neįgalių asmenų padėtį.

4.9.2

EESRK mano, kad turi būti parengti patikimesni ir palyginami duomenys neįgalių asmenų padėčiai suprasti. Į dabartinę ES statistiką įtraukiama lytimi ir amžiumi paremta analizė. Analizuojant neįgalių asmenų padėtį ir būsimą politiką, ypač svarbu pateikti išsamią statistiką ES mastu.

4.9.3

Reikalingi tolesni akademiniai moksliniai tyrimai, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių asmenų poreikiams, taip pat geresnė įvairaus pobūdžio diskriminacijos analizė.