11.4.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/48

1.1

2005 m. gegužės 13 d. Komisijos narys Laszlo Kovacs kreipėsi į EESRK su prašymu parengti tiriamąją nuomonę dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės. Komisijos narys atkreipė dėmesį į tai, kad sukūrus tokią mokesčio bazę būtų išspręsta daugelis problemų, su kuriomis tenka susidurti bendrovėms, veikiančioms keliose ES valstybėse narėse. Pasiūlymą tvirtai remia verslininkai ir daugelis vyriausybių.

1.2

Nuo 2001 m. Komisija paskelbė keletą komunikatų ir pranešimų dėl pelno mokesčio, įskaitant 2001 m. spalio mėn. paskelbtą svarbų pranešimą dėl įmonių apmokestinimo.

1.2.1

Po 2004 m. liepos mėn. paskelbtų neoficialių dokumentų, kuriuose buvo kalbama apie bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę, ir diskusijos Ministrų Taryboje buvo sudaryta speciali grupė iš valstybių narių ekspertų. Iki 2007 m. ši grupė nuodugniai tirs visus praktinius bendros mokesčio bazės įvedimo aspektus. Minėta diskusija, kaip ir ši nuomonė, yra išimtinai susijusi su pelno mokesčio skaičiavimo baze, o ne su pelno mokesčio tarifu. Joje taip pat nebuvo aptartas „apmokestinimo pagal buveinės valstybės taisykles“ („home-state taxation“) klausimas. Buvo kalbama tik apie galimą preliminarų konjunktūrinio pobūdžio projektą, nors bendra mokesčio bazė yra visuotinio masto projektas.

1.3

Diskusijoje buvo aptariama ne vien tai, kaip įvesti bendros pelno mokesčio bazės nustatymo sistemą, bet taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ši bazė turi būti konsoliduota. Tai ypač aktualu bendrovėms, aktyviai veikiančioms kelete valstybių narių. Siekiant užtikrinti optimalų bendros pelno mokesčio bazės sistemos veikimą, būtina sudaryti sąlygas, kad šios bendrovės galėtų pereiti prie vienodos pelno mokesčio bazės ir bendrai skaičiuoti visos bendrovių grupės pelną. Taigi skaičiavimai būtų konsoliduoti. Todėl atsiranda poreikis kurti sistemas, kurios leistų nustatyti, kokią pelno dalį sukūrė kiekviena iš grupę sudarančių bendrovių.

1.4

Diskusijose buvo aptartas tik pelno mokestis, o ne apskritai visi įmonių apmokestinimo aspektai. Yra daug įmonių rūšių, pavyzdžiui, pelno nesiekiančios organizacijos ir fondai, ir valstybėse narėse jos skiriasi. Jei bendra mokesčių bazė būtų įvesta ribotos turtinės atsakomybės bendrovėms, pelno apmokestinimo požiūriu pasikeistų šių bendrovių ir kitų rūšių bendrovių santykiai. Taigi apmokestinant kitų rūšių bendrovių ir organizacijų pelną, gali prireikti nacionaliniu lygiu koreguoti nuostatas. Minėtoji Komisijos ir valstybių narių ekspertų grupė nenumatė šio aspekto; jis nenumatytas ir šioje nuomonėje.

2.1

Problemas, kylančias dėl skirtumų tarp skirtingose ES valstybėse narėse taikomų pelno mokesčio bazių, EESRK nagrinėjo kelete savo nuomonių. EESRK siekia tikslo sukurti teisingas sąlygas laisvai konkurencijai, kuri būtų naudinga bendrovėms, veikiančioms tarpvalstybiniu mastu, išsaugant nacionalinių bendrovių apmokestinimo sistemų stabilumą (1). EESRK mano, kad iš pradžių derėtų pamėginti rasti sprendimą dėl bendros pelno mokesčio bazės ir tik po to pradėti nagrinėti mokesčio tarifų klausimą (2).

2.2

Bendra pelno mokesčio bazė turėtų sudaryti galimybę sumažinti ar net visai panaikinti daugumą kliūčių, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos bendrovės, plėtodamos veiklą tarpvalstybiniu mastu. Iš šių problemų galima būtų paminėti:

2.2.1

Nors pelno mokestis yra vienas labai svarbių veiksnių kuriant palankią verslo aplinką, reikia nepamiršti, kad yra nemažai ir kitų lemiamų veiksnių, galinčių atlikti labai svarbų vaidmenį ir plėtojant tarpvalstybinę prekybą, ir pasirenkant įmonių veiklos vietą (3).

2.3

EESRK taip pat pabrėžė, kad problemų kelia ne tik patys mokesčių bazių skirtumai. Esama ir daugybės praktinių skirtumų tarp taikomų teisės aktų, susijusių, pavyzdžiui, su mokesčių surinkimo tvarka, reikalaujamais pateikti apskaitos dokumentais ir ginčų sprendimu. Kai kurias šių problemų gali pavykti sumažinti priėmus konkrečias taisykles, kurių reikia įvedant bendrą mokesčių bazę (4).

2.3.1

Didžiausias praktinis pranašumas, kurį suteiks bendra mokesčių bazė, tikriausiai yra tai, kad bendrovėms reikės gerai išmanyti tik vieną teisės aktų rinkinį ir jo taikymą. Užuot vedus atskirą skirtingų bendrovės vienetų apskaitą, bus galima vesti vienodą apskaitą visos bendrovės mastu. Tai leis ne tik sukurti teisingesnes sąlygas konkurencijai, bet ir padidinti bendrovių bei mokesčių administravimo įstaigų darbo efektyvumą (5).

2.4

EESRK taip pat ragino išplėsti diskusiją dėl bendros mokesčių bazės, įtraukiant į ją ne tik pagrindinę problemą, bet ir tarpvalstybines problemas. Bendros mokesčių bazės įvedimas turi palengvinti ne tik bendrovių, veikiančių kelete valstybių, bet ir bendrovių, veikiančių tik vienos valstybės teritorijoje, veikimą. Siekiant pagrindinio tikslo — užtikrinti teisingas konkurencijos sąlygas bendrovėms, veikiančioms kelete valstybių — neturi būti sukurta naujų skirtumų tarp minėtų bendrovių ir bendrovių, vykdančių veiklą tik nacionaliniu mastu.

2.4.1

Šioje srityje taip pat yra keliamas tikslas palengvinti mažų įmonių, kurios beveik visos veikia nacionaliniu lygiu, funkcionavimą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu siekti sukurti paprastas ir aiškias apmokestinimo taisykles (6).

2.5

Jau anksčiau EESRK atkreipė dėmesį į tai, kad bendra mokesčių bazė negali būti įvesta laisvu pasirinkimu, t. y. siūlant pasirinkti tarp vis dar išliekančios nacionalinės mokesčių sistemos ir specialios sistemos, skirtos bendrovėms, vykdančioms veiklą tarpvalstybiniu mastu. Todėl Komiteto nuomone, sukūrus bendrą pelno mokesčio bazę, ji turi būti privaloma (7).

2.6

EESRK nuosekliai laikėsi nuomonės, kad visomis įmanomomis priemonėmis būtina nustatyti sąsają tarp bendros mokesčių bazės taisyklių ir tarptautinius apskaitos standartus reglamentuojančių taisyklių. Komitetas supranta, kad tarptautiniai finansų apskaitos standartai, skirti tarptautinei apskaitai, gali būti taikomi tik kaip atskaitos taškas bendros mokesčių bazės taisyklėms nustatyti.

2.7

Ministrų Tarybos ir Europos Parlamento nesugebėjimo priimti sprendimo dėl bendros pelno mokesčio bazės nepageidaujamas rezultatas yra tai, kad pozicija, kurią bet kuriuo atveju teks priimti, šiuo metu yra atsidūrusi ant EB Teisingumo Teismo stalo. Kol egzistuos skirtumai tarp apmokestinimo sistemų, tol bus reikalingi su jomis susiję Teismo sprendimai. Taigi su vidaus rinka susiję Teisingumo Teismo sprendimai veikia valstybių narių mokesčių sistemas, nors jokie politiniai sprendimai dar nebuvo priimti. (8)  (9)Šį teiginį aiškiai iliustruoja neseniai EB Teisingumo Teisme išnagrinėta „Marks and Spencer“ byla.

2.8

EESRK pageidavimas numatyti įmonių apmokestinimą pasirenkant platesnę politinę perspektyvą reiškia, kad mokesčių neutralumą būtina suvokti siejant jį ne tik su įmonių pelno mokesčiu, bet ir su kitais dviem gamybos veiksniais — darbu ir kapitalu. Tačiau ši principinė pozicija visų pirma yra susijusi su pasirinktu mokesčių tarifu (10).

2.9

Integracija ir padidėjusi konkurencija — tarpusavyje susiję reiškiniai, galintys padidinti efektyvumą ir paspartinti augimą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad bendrovės, nesugebančios atlaikyti padidėjusios konkurencijos, negalės kompensuoti savo žemo produktyvumo sumažintų įmonių mokesčių sąskaita. Siekiant teigiamų integracijos rezultatų, būtina atmesti galinčius iškraipyti konkurenciją įmonių apmokestinimo aspektus (11).

2.10

Įvedus bendrą ir, tikėtina, privalomą mokesčių bazę, atsiras daug daugiau galimybių kontroliuoti mokesčių mokėjimą, nes valdžios institucijoms pakaks išmanyti vieną apmokestinimo sistemą ir šios institucijos galės lengviau bendrauti vienos su kitomis. Dėl šios priežasties bus daug lengviau nustatyti daugelį mokesčių vengimo atvejų. Neribojančios bendros mokesčių bazės sistemos nustatymas — leidžiant pasirinkti tarp bendros sistemos ir nacionalinės sistemos, pagal kurią ir toliau bus nustatoma išimtinai nacionaliniu lygiu veikiančių bendrovių pelno mokesčio bazė — sukurs sąlygas, kai ne bendrovės, o valstybės turės valdyti keletą apmokestinimo sistemų.

3.1

Įplaukos, gaunamos iš pelno mokesčio, skiriasi pagal tai, kurioje šalyje mokesčiai yra renkami. Šį reiškinį visų pirma galima paaiškinti skirtingais mokesčių tarifais (nuo 12,5 iki 40 %), tačiau kadangi skirtingose valstybėse mokesčių bazės skiriasi, nėra visiškai aišku, kiek įtakos įplaukų skirtumams turi skirtingi mokesčių tarifai (12).

3.2

Komisija pateikė informaciją apie vadinamąjį „paslėptąjį mokesčių tarifą“, t. y. santykinį dydį, kuris parodo, kokia bendrovės pelno dalis iš tiesų skiriama sumokėti mokesčiams, nes aptariant dažniausiai lyginami tik patys mokesčių tarifai. Toks palyginimas gali klaidinti, nes, pavyzdžiui, didelių mokesčių tarifų atveju įplaukos iš mokesčių gali būti gana nedidelės, jei yra leidžiami dideli atskaitymai. Įplaukos iš mokesčių gali skirtis ir dėl skirtingo mokesčių surinkimo efektyvumo bei veikiančių kontrolės priemonių. Naujų veiksmingų sprendimų mokesčių sistemos administracinio organizavimo srityje įgyvendinimas taip pat yra svarbus lėšų, kurias bendrovė turi skirti pelno mokesčiui sumokėti, atžvilgiu (13).

3.3

1990 m. EBPO pažymėjo, kad 60 % visos pasaulinės prekybos vyksta bendrovių grupių viduje. Todėl nacionalinių apmokestinimo sistemų skirtumai tampa problema, kai jos yra taikomos šioms tarptautinėms korporacijoms.

3.4

Sudėtinga kiekybiškai įvertinti ekonominį bendros pelno mokesčio bazės poveikį. Neseniai atliktoje analizėje šios bazės įvedimo poveikis BNP įvertintas 0,2–0,3 %. Vertinant remtasi tik bazės nustatymo taisyklėmis, neatsižvelgiant nei į konsolidavimą, nei į administracinių išlaidų sumažėjimą. Be to, reikėtų nepamiršti fakto, kad pelno mokestis sudaro apie 3 %. BNP (14).

3.5

Šiuo metu didžiąją dalį tarpvalstybinės veiklos vykdo didžiosios bendrovės, todėl joms kyla problemų dėl įmonių apmokestinimo sistemų skirtumų. Tačiau bendrovės, veikiančios kelete valstybių, yra sukaupusios reikiamą patirtį ir yra pajėgios susidoroti su papildomomis išlaidomis. Vis dėlto skaudžiausiai apmokestinimo sistemų skirtumai paveikė mažas ir vidutines įmones, kurios planavo išplėsti savo veiklą už buveinės valstybės ribų, bet šio sumanymo atsisakė. Bendros taisyklės gerokai sumažintų kliūtis, trukdančias įmonėms pradėti plėsti veiklą už vienos valstybės ribų. Šiuo požiūriu atsiveria didelės perspektyvos didesnei integracijai ir stipresnei konkurencijai, kurios galėtų būti vieni didžiausių bendros pelno mokesčio bazės skaičiavimo sistemos pranašumų.

4.1

Iki šiol priimtos tik trys direktyvos, reglamentuojančios pelno mokesčio sritį. Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva (90/435) nustato, kad dividendai, gaunami iš kitoje šalyje esančios dukterinės bendrovės, nebus apmokestinami patronuojančios bendrovės valstybėje narėje. Tačiau neapmokestinimo statusą gali pakeisti taisyklė, leidžianti mokesčių, sumokėtų dukterinės bendrovės valstybėje, sumą atimti iš mokesčių, mokamų patronuojančios bendrovės valstybėje, sumos.

4.2

Jungimosi direktyva (90/434) reglamentuoja apmokestinimą reorganizuojant bendroves. Nors nėra jokio civilinės teisės įstatymo, reglamentuojančio tarpvalstybinį įmonių jungimąsi ir skaidymąsi, šios direktyvos nuostatos kol kas neaprėpia šios srities. Ši direktyva iš esmės reglamentuoja turto perleidimą vykdant tam tikrą veiklą.

4.3

Trečioji neseniai priimta direktyva susijusi su palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimų tarp asocijuotų bendrovių apmokestinimu (2003/49). Direktyva panaikina išskaičiuojamąjį mokestį vykdant tokio pobūdžio tarpvalstybinius mokėjimus.

4.4

Nuo 1997 m. galioja Įmonių apmokestinimo elgesio kodeksas, kurio nuostatomis vadovaudamosi valstybės narės neturėtų stengtis pritraukti investicijų naudodamos žalingas priemones mokesčių srityje. Kodekso nuostatos įpareigoja valstybes neįvesti naujų žalingų mokesčių ir peržiūrėti šiuo metu galiojančias nuostatas. Prie kodekso pridedamas 66 mokestinių priemonių, kurios laikomos žalingomis, sąrašas. Šiuo metu šių priemonių laipsniškai atsisakoma.

5.1

Mokesčių bazės skaičiavimo srityje labiausiai skiriasi skirtingų valstybių taisyklės, reglamentuojančios atskaitymus, kuriuos leidžiama atimti iš mokesčių bazės prieš skaičiuojant mokesčius, todėl tai labai svarbus klausimas, kurį valstybės narės turi aptarti. Šioje srityje Komitetas norėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad būtina sukurti plačią pelno mokesčio bazę. Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad dėl platesnės bazės gali prireikti peržiūrėti mokesčių tarifus.

Deja, diskusiją reikia pradėti nuo pagrindinių dalykų. Jau dabar galima išskirti dvi skirtingas išlaidų rūšis pagal tai, ar šios išlaidos bus laikomos įprastinėmis išlaidomis ir į jas bus atsižvelgta skaičiuojant mokesčių bazę, ar jas reikėtų atimti iš pelno po mokesčių bazės nustatymo. Mokesčių sistemos ekspertams vis dar lieka nemažai klausimų, kuriuos jie turės išspręsti kurdami bendras nuostatas.

5.2

Mokesčių bazės sistema turi būti konkurencinga, siekiant Europos Sąjungoje sukurti palankias sąlygas investicijoms. Tačiau apmokestinimo sistema apskritai neturi turėti įtakos investicijų rūšiai ar daryti poveikio pasirenkant valstybę narę, kurioje bus investuojama. Sprendimą turi lemti rentabilumas, o ne žinojimas, kaip finansuoti investiciją. Be jokios abejonės, būtina turėti galimybę skatinti, pavyzdžiui, aplinkai palankias investicijas arba nukreipti jas į probleminius regionus, tačiau siekiant šių tikslų geriau tiktų naudoti kitokias priemones, o ne pelno mokesčio bazę.

5.2.1

Be to, būtina išlaikyti aiškią demarkacinę liniją, skiriančią pelno ir pajamų mokesčius. Dividendų akcininkams išmokėjimas yra su pajamų mokesčiu susijęs klausimas, todėl jis neturėtų būti įtrauktas aptariant įmonės pelno apmokestinimą. Pajamų mokesčio klausimas apskritai neturi įtakos priimant sprendimą dėl vietos, kurioje ketinama plėtoti korporacijos veiklą.

5.3

Jei ir pavyktų susitarti dėl bendros mokesčių bazės sistemos, joje turėtų būti numatytos diferencijuotos taisyklės tam tikriems sektoriams. Pavyzdžiui, tam tikruose sektoriuose galima būtų nustatyti specialias taisykles, taikomas rezervams. Tokios taisyklės būtų itin aktualios bankų ir finansų sektoriuose, ypač gyvybės draudimo sektoriuje, kuriuose rezervai dažnai yra ypač svarbūs. Kitas pavyzdys galėtų būti miškininkystė; išskirtiniais atvejais šiame sektoriuje pajamos gali būti gaunamos tik kartą per šimtą metų.

5.4

Kitas aspektas, kurį reikėtų numatyti, yra įmonės finansavimas, t. y. ar įmonė yra iš esmės finansuojama lėšomis, gautomis iš paskolų, ar nuosavomis lėšomis. Jei už paskolą sumokėtas palūkanas bus leidžiama atimti iš apmokestinamųjų pajamų, tik nedidelė dalis įmonės pajamų bus apmokestinta kaip keletui akcininkų paskirstytinas pelnas. Jei įmonė nėra paėmusi jokių paskolų ir yra finansuojama tik iš nuosavų įmonės lėšų, visos įmonės pajamos bus apmokestintos kaip pelnas. Būtina kiek tik įmanoma stengtis išvengti pelno mokesčio poveikio pasirenkant įmonės kapitalo finansavimo šaltinius.

5.5

Kai bus nuspręsta, kokie atskaitymai leistini, liks tik nuspręsti, kada ir kaip jais galės būti mažinamos apmokestinamosios pajamos. Didžiausias skirtumas tarp valstybių narių susijęs su klausimu, ar kiekviena investicija turi būti nurašoma atskirai, ar visos jos gali būti sujungtos ir apskaitomos kartu. Bendrą nurašymo sistemą įmonėms tvarkyti paprasčiau, nes nereikia atskirai vesti apskaitos kiekvienam įrengimui ar įrangos komplektui.

5.6

Norint įvesti konsoliduotos mokesčio bazės sistemą, pagal kurią bendrai skaičiuojamas visos bendrovių grupės pelnas, būtina apibrėžti, kas gi yra bendrovių grupė. Egzistuoja dvi tokio apibrėžimo alternatyvos: pagal turimų akcijų dalį kiekvienoje iš grupei priklausančių bendrovių arba pagal kiekvienos grupės bendrovės veiklą, susijusią su patronuojančios bendrovės veikla. Veikiausiai teks suderinti abu šiuos kriterijus, nes nėra jokio reikalo įvesti konsoliduotą mokesčių bazę bendrovėms, priklausančioms tiems patiems savininkams, bet veikiančioms skirtinguose sektoriuose.

5.7

Pasiekus susitarimą dėl mokesčio bazės, naudojamos skaičiuojant bendrovių pelno mokestį, išlieka konsolidavimo problema — kaip paskirstyti bendrovės, veikiančios kelete valstybių, pelną tarp šių valstybių? Siekiant išvengti apmokestinimo sistemos panaudojimo pelnui perskirstyti, bendros mokesčių bazės nepakanka; dar būtina sukurti paprastą ir logišką sistemą, kurią naudojant būtų galima paskirstyti bendrovės pelną tarp valstybių narių, t. y. tarp valstybių, turinčių skirtingus mokesčių tarifus. Pelnų, kuriuos skirtingose valstybėse gauna verslo vienetai, sudarantys vieną bendrovę, sujungimas neišvengiamai prisideda prie mokesčių administravimo įstaigų bendradarbiavimo plėtojimo.

5.7.1

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, gali būti tikslinga panagrinėti Kanadoje naudojamą sistemą, pagal kurią pusė pelno yra paskirstoma atsižvelgiant į darbo jėgos pasiskirstymą, o kita pusė — į pardavimų pasiskirstymą.

5.8

Kad pelno perskirstymas galėtų veiksmingai funkcionuoti praktiškai, būtina suvienodinti ne tik mokesčio bazės skaičiavimo, bet ir kitas taisykles. Pavyzdžiui, skaičiavimai turėtų būti atliekami kasmet ir mokesčiai visose valstybėse turėtų būti mokami tuo pačiu metu. Taip pat turėtų būti privalomas standartinis elektroninis pinigų pervedimas.

5.9

Vienas svarbiausių bendros mokesčių bazės įvedimo rezultatų yra tai, kad sistema bus skaidri. Šiuo metu naujokui akivaizdus tik vienas duomuo — mokesčio tarifas. Norint pademonstruoti, kaip smarkiai gali klaidinti šis skaičius, pakanka palyginti pelno mokesčio tarifus ir BNP dalį, kurią sudaro įplaukos, gaunamos iš šio mokesčio. 2003 m. skaičiai rodo, kad mažiausią dalį įplaukos iš pelno mokesčio sudaro Vokietijos BNP, t. y. 0,8 %, o mokesčio tarifas šioje valstybėje yra 39,5 %. Galbūt tam tikru mastu čia derėtų įžvelgti ryšį su mokesčių bazės nustatymo problema. Įplaukos iš pelno mokesčio sudaro vidutiniškai 2,7 % naujųjų valstybių narių BNP, o jose taikomi mokesčių tarifai svyruoja nuo 35 iki 15 %. Daugumos senųjų valstybių narių, kuriose pelno mokesčio tarifas svyruoja nuo 38 iki 12,5 %, įplaukos iš pelno mokesčio sudaro apie 3 % BNP (15). Labai svarbu, kad tokie dideli ir netikėti skirtumai būtų matomi — tai domintų ne tik bendroves, bet ir rinkėjus, žvelgiant iš demokratinės perspektyvos.