[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 19.12.2005

KOM(2005) 672 galutinis

ŽALIOJI KNYGA

Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles

(pateiktas Komisijos) {SEK(2005) 1732}

TURINYS

1 Žaliosios knygos aiškinamoji informacija ir tikslai 3

1.1 Ieškiniai dėl žalos – Bendrijos antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos dalis 3

1.2 Klausimo apibūdinimas 4

1.3 Tikslai 4

2 Pagrindiniai klausimai 4

2.1 Įrodymų gavimas 5

2.2 Kaltės reikalavimas 6

2.3 Žala 7

2.4 Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė ir netiesioginio pirkėjo padėtis 7

2.5 Vartotojų interesų gynimas 8

2.6 Ieškinių išlaidos 9

2.7 Viešojo ir privataus įstatymų įgyvendinimo koordinavimas 9

2.8 Jurisdikcija ir taikytina teisė 10

2.9 Kiti klausimai 11

ŽALIOJI KNYGA

Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles

Intensyvi konkurencija atviroje vidaus rinkoje geriausiai garantuoja, kad Europos bendrovės didins savo produktyvumą ir inovacinį potencialą. Todėl konkurencijos įstatymų vykdymas – pagrindinis Lisabonos strategijos, kuria siekiama skatinti Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir sukurti darbo vietas Europos piliečiams, veiksnys.

Stengiantis pagerinti konkurencijos įstatymų vykdymą po to, kai buvo modernizuotas procesinės teisės taikymas EB sutarties 81 ir 82 straipsniams, šioje žaliojoje knygoje ir prie jos pridėtame Komisijos tarnybų darbo dokumente numatytos sąlygos dėl reikalavimų padengti žalą, kilusią dėl EB antimonopolinių teisės aktų pažeidimo. Šiuose dokumentuose nurodytos kliūtys veiksmingesnei tokių ieškinių patiekimo sistemai ir pasiūlyti tokių problemų sprendimo variantai. Palengvinus ieškinių dėl žalos, kilusios pažeidus EB antimonopolinius įstatymus, pateikimo procedūrą, vartotojams ir firmoms, kurie patyrė nuostolių dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ne tik bus lengviau atgauti prarastas sumas iš pažeidėjo, bet taip pat ir sustiprės antimonopolinių įstatymų vykdymas.

1 Žaliosios knygos aiškinamoji informacija ir tikslai

1.1 Ieškiniai dėl žalos – Bendrijos antimonopolinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo sistemos dalis

Sutarties 81 ir 82 straipsniuose nurodytos antimonopolinės taisyklės įgyvendinamos ir viešai, ir privačiai. Abu būdai sudaro dalį bendros įgyvendinimo sistemos ir jais siekiama tokių pačių tikslų: sulaikyti nuo antikonkurencinės veiklos, kuri draudžiama antimonopoliniais teisės aktais, ir apsaugoti firmas bei vartotojus nuo šios veiklos ir bet kokios šia veikla jiems padarytos žalos. Privatus bei viešasis antimonopolinių teisės aktų įgyvendinimas – svarbi priemonė, siekiant kurti ir palaikyti konkurencingą ekonomiką.

Viešojo įstatymų įgyvendinimo eigoje, ir Komisija, ir valstybių narių konkurencijos institucijos (NKI) konkrečiais atvejais taiko Bendrijos konkurencijos teisės aktus. Pagal Reglamentą 1/2003 Komisija ir NKI sudaro konkurencijos institucijų tinklą, kuris atsakingas už galiojančių Bendrijos antimonopolinių taisyklių viešąjį įgyvendinimą. Užtikrindamos teisės aktų vykdymą, šios institucijos, be kitų dalykų, priima sprendimus, kuriuose nustatoma, kad įmonė pažeidė antimonopolinius teisės aktus, bei sprendimus, kuriais nustatomos baudos. Viešasis įstatymų įgyvendinimas yra būtinas, norint efektyviai apsaugoti Sutartimi suteiktas teises ir veiksmingai vykdyti Sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus.

Sutarties 81 ir 82 straipsnių visos dalys taikomos tiesiogiai. Iš pat pradžių privatus teisės aktų įgyvendinimas taip pat turėjo įtakos, įgyvendinant Sutarties 81 ir 82 straipsnius. Kai kalbama apie privatų teisės aktų įgyvendinimą, turimas omenyje antimonopolinių teisės aktų taikymas civilinėse bylose nacionaliniuose teismuose. Toks taikymas gali pasireikšti įvairiomis formomis . Sutarties 81 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 81 straipsniu draudžiami susitarimai arba sprendimai yra negaliojantys. Sutarties taisykles taip pat galima taikyti, jeigu taikomas teismo įpareigojimas nepažeisti ieškovo teisių arba sustabdyti veiksmus, pažeidžiančius tas teises. Be to, žala gali būti priteisiama tiems, kas patyrė nuostolių dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo.

Šioje žaliojoje knygoje skiriamas dėmesys tik ieškiniams dėl žalos. Ieškiniais dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, siekiama keleto tikslų, kaip antai: kompensuoti žalą tiems subjektams, kurie ją patyrė dėl antikonkurencinės veiklos, ir užtikrinti visišką Sutarties antimonopolinių taisyklių veiksmingumą, taip reikšmingai prisidedant prie veiksmingos konkurencijos palaikymo Bendrijoje[1] (atgrasymo priemonė). Kadangi atskiros firmos arba vartotojai Europoje gali veiksmingai pateikti ieškinį dėl žalos, konkurencijos taisyklės jiems tampa artimesnės ir jie aktyviau dalyvaus jas įgyvendindami. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (ETT) nutarė, kad, norint veiksmingai apsaugoti Sutartimi suteiktas teises, reikia, jog asmenys, kurie patyrė žalą dėl 81 arba 82 straipsnių pažeidimo, turėtų teisę pateikti ieškinį dėl žalos.[2]

1.2 Klausimo apibūdinimas

Nors Bendrijos teisė reikalauja turėti veiksmingą sistemą pateikti ieškiniams dėl žalos, kilusios pažeidus antimonopolinius teisės aktus, ši įstatymų sritis 25 valstybėse narėse yra „visiškai neišplėtota“[3].

ETT nutarė, kad nesant Bendrijos taisyklių konkrečiu klausimu, valstybių narių teisinės sistemos turi numatyti išsamias taisykles, kokių veiksmų imtis dėl žalos atlyginimo. Kadangi Bendrijos teismai neturi jurisdikcijos šiam klausimui spręsti (kai to neapima prejudicinio sprendimo procedūra), paprastai šias bylas nagrinės valstybių narių teismai. Skirtingose valstybėse narėse yra didelių kliūčių veiksmingam priemonių dėl žalos, patirtos pažeidus Bendrijos antimonopolinius įstatymus, taikymui.

1.3 Tikslai

Šios žaliosios knygos ir Komisijos tarnybų darbo dokumento tikslas – nurodyti pagrindines kliūtis veiksmingesnei ieškinių dėl žalos pateikimo sistemai ir pateikti įvairius tolesnio svarstymo ir galimų veiksmų variantus, siekiant patobulinti ir tolesnius veiksmus (pvz., tais atvejais, kai civilinis ieškinys pateikiamas po to, kai konkurencijos institucija nustato pažeidimo atvejį), ir savarankiškus veiksmus (t. y. veiksmus, kurie nesusiję su anksčiau konkurencijos institucijos nustatytu konkurencijos įstatymų pažeidimu) dėl žalos kompensavimo.

2 Pagrindiniai klausimai

Pagrindiniai klausimai apibendrinti toliau ir išsamiau išnagrinėti Darbo dokumente. Visos suinteresuotosios šalys kviečiamos išnagrinėti ten pateiktus svarstytinus klausimus. Išsamesnės informacijos apie duomenų šaltinius, į kuriuos buvo atsižvelgta, ieškokite pridėtame Darbo dokumente.

Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl svarstomų klausimų ir suformuluotų šių klausimų sprendimo variantų bei dėl bet kurių kitų aspektų, susijusių su ieškiniais dėl žalos, kilusios dėl antimonopolinių teisės aktų pažeidimo. Pastabos padės Komisijai nuspręsti, ar Bendrija turi priimti priemones ieškinių dėl antimonopolinės žalos pateikimo sąlygoms pagerinti.

2.1 Įrodymų gavimas

Teikiant ieškinius dėl žalos antimonopolinėse bylose, nuolat reikia išnagrinėti daug faktų. Šios rūšies bylose ypač sunku tai, kad nelengva gauti svarbių įrodymų, kuriuos turi konkurencijos taisykles pažeidusi šalis. Jeigu ieškovai turėtų tokių įrodymų, tai būtų pagrindinis ieškinio dėl žalos veiksmingumo faktorius. Todėl būtina atsižvelgti į tai, ar reikėtų įvesti prievoles perduoti dokumentus, ar suteikti kitokią galimybę gauti įrodymų. Tai ypač svarbu savarankiškų veiksmų atveju.

Panašiai būtų galima apsvarstyti, ar nustatyti atsakovui prievolę atskleisti konkurencijos institucijai pateiktus dokumentus. Tais atvejais, kai Komisija arba NKI atliko tyrimą, tikėtina, kad ji turi svarbių įrodymų, kurie galėtų būti svarbūs ieškovui vėlesnėse bylose. Šios medžiagos panaudojimas vėlesnėse civilinėse bylose galėtų padėti įrodyti ieškinį dėl žalos. Siekdamos apriboti konkurencijos institucijoms tenkančią administracinę naštą, šalys turėtų tarpusavyje susitarti dėl galimybės gauti tuos dokumentus.

Šiuo požiūriu įrodymų naštą ir įrodymų standartus nusakančios taisyklės taip pat gali padėti ieškovui. Ypač svarbus NKI sprendimų įrodomosios vertės klausimas.

A klausimas: | Ar reikėtų specialių taisyklių dėl civilinių bylų dėl žalos dokumentais pagrįstų įrodymų atskleidimo pagal EB sutarties 81 ir 82 straipsnius? Jei taip, kaip turėtų būti atskleidžiama tokia informacija? |

1 variantas: | Informacija turėtų būti atskleidžiama, kai šalis išsamiai nurodė svarbius bylos faktus ir pateikė pagrįstai gautus įrodymus, kuriais paremtas jos pareiškimas (faktų išdėstymas). Atskleidžiami turėtų būti tik svarbūs ir pagrįstai nurodyti konkretūs dokumentai, ir tai turėtų būti daroma teismo nurodymu. |

2 variantas: | Jeigu pateiktas faktų išdėstymas, šalys tarpusavyje turi atskleisti tam tikros rūšies dokumentų informaciją, kurią teismo nurodymu būtina atskleisti. |

3 variantas: | Jeigu išdėstomi faktai, kiekvienai šaliai turėtų būti taikoma prievolė pateikti jos turimą svarbių dokumentų sąrašą kitoms bylos šalims, kurios juos gali gauti. |

4 variantas: | Sankcijos už sunaikintus įrodymus, kuriais remiantis būtų galima atskleisti 1–3 variantuose nurodytą informaciją. |

5 variantas: | Prievolė saugoti svarbius įrodymus. Pagal šią taisyklę iki tol, kol faktiškai prasideda civilinės bylos nagrinėjimas, teismas gali nurodyti, kad būtų išsaugoti įrodymai, svarbūs tai vėlesnei bylai. Tačiau tokio nurodymo prašanti šalis turėtų pateikti pagrįstai turimus įrodymus, kad būtų patvirtinta prima facie pažeidimo byla. |

B klausimas: | Ar specialios taisyklės dėl galimybės gauti konkurencijos institucijos turimus dokumentus yra naudingos, teikiant ieškinius dėl žalos, patirtos nesilaikant antimonopolinių teisės aktų? Kaip būtų galima organizuoti tokį dokumentų gavimą? |

6 variantas: | Bet kuriai proceso konkurencijos institucijoje šaliai taikoma prievolė perduoti civilinės bylos šaliai visus dokumentus, kurie buvo pateikti institucijai, išskyrus prašymus atleisti nuo baudų. Klausimai, susiję su verslo paslapčių ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimu bei gynybos teisėmis būtų sprendžiami pagal vietos teisę (t. y. pagal jurisdikciją turinčio teismo teisę). |

7 variantas: | Galimybė nacionaliniams teismams gauti Komisijos turimus dokumentus. Šiuo atžvilgiu Komisija būtų dėkinga už pateiktą informaciją apie (a) tai, kaip, nacionalinių teismų nuomone, jie galėtų garantuoti verslo paslapčių arba kitos slaptos informacijos konfidencialumą, ir (b) apie situacijas, kuriose nacionaliniai teismai prašytų Komisijos informacijos, kurią gali pateikti ir bylos šalys. |

C klausimas: | Ar ieškovo įrodymų našta, susijusi su ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, pateikimu turi būti sumažinta ir jeigu taip, tai kaip? |

8 variantas: | ES valstybių narių konkurencijos institucijų priimti sprendimai dėl pažeidimų bus privalomi civiliniams teismams arba, pasirinktinai, bus panaikinama įrodymų našta, kai yra toks sprendimas dėl pažeidimų. |

9 variantas: | Įrodymų naštos perkėlimas arba sumažinimas tais atvejais, kai ieškovo ir atsakovo informacija yra asimetriška, siekiant panaikinti tą asimetriškumą. Tokiomis taisyklėmis būtų galima kažkiek kompensuoti nesamas arba menkas ieškovo turimas informacijos atskleidimo taisykles. |

10 variantas: | Nepagrįstas šalies atsisakymas perduoti įrodymus galėtų turėti įtakos įrodymų naštai, kuri skiriasi, kai kalbama apie įrodymus paneigiančią arba nepaneigiančią prezumpciją ir paprasčiausią galimybę teismui atsižvelgti į tą atsisakymą, vertinant jau įrodytą svarbų faktą. |

2.2 Kaltės reikalavimas

Kadangi buvo padarytas teisės pažeidimas, pateikiant ieškinį dėl žalos, daugelyje valstybių narių reikia įrodyti kaltę. Kai kuriose iš šių valstybių narių daroma prielaida, kad kaltė yra, jeigu veiksmas neteisėtas pagal antimonopolinius įstatymus. Kitose valstybėse narėse nėra tokios prezumpcijos. Todėl reikėtų atsižvelgti į kaltės standartą, kurio reikalaujama teikiant ieškinį dėl žalos.

D klausimas: | Ar kaltės reikalavimas turėtų būti taikomas ieškiniams dėl žalos, susijusios su antimonopoliniais įstatymais? |

11 variantas: | Turėtų pakakti įstatymų pažeidimo įrodymo (analogiška griežtai atsakomybei). |

12 variantas: | Turėtų pakakti įstatymų pažeidimo įrodymo tik tuo atveju, jeigu tai susiję su didžiausiais antimonopolinių įstatymų pažeidimais. |

13 variantas: | Atsakovas turėtų turėti galimybę įrodyti, kad jis dėl pateisinamos priežasties suklydo teisiškai arba faktiškai. Esant tokioms aplinkybėms, nebus taikoma atsakomybė dėl žalos (gynyba teigiant atleistiną klaidą). |

2.3 Žala

Keletas klausimų susiję su faktine ieškinio dėl žalos apimtimi. Pirmiausia reikia apibūdinti priteisiamą sumą. Galimi keli apibrėžimai, ypač tie, kurie paremti neteisėtos naudos kompensavimo arba išieškojimo idėja. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar bet kuri priteista žala turėtų apimti susidariusias palūkanas, taip pat kokia turėtų būti mokėtinų palūkanų suma ir tai, kaip ji turėtų būti apskaičiuojama. Be to, horizontalių kartelinių pažeidimų atveju galima būtų atsižvelgti į žalos dvigubinimą, kuris teismo nuožiūra gali būti automatinis arba sąlyginis.

Be teisinio priteisiamos žalos apibrėžimo kiekybinis žalos įvertinimas yra esminis dalykas. Sukurti keli ekonominiai modeliai, kaip apskaičiuoti žalą sudėtingose situacijose. Reikėtų panaudoti šiuos modelius, nagrinėjant ieškinius teisme.

E klausimas: | Kaip reikėtų apibrėžti žalą? |

14 variantas: | Priteistinos žalos apibrėžtis, kai žala susijusi su ieškovo patirtais nuostoliais dėl to, kad atsakovas pažeidė įstatymus (kompensuojamoji žala). |

15 variantas: | Priteistinos žalos apibrėžtis, kai žala susijusi su pažeidėjo gauta neteisėta nauda (neteisėtos naudos išieškojimas). |

16 variantas: | Dviguba žala už horizontalius kartelius. Tokių sumų priteisimas teismo nuožiūra galėtų būti automatinis arba sąlyginis. |

17 variantas: | Išankstiniu sprendimu nustatytos palūkanos nuo pažeidimo dienos arba nuo žalos patyrimo dienos. |

F klausimas: | Kokį metodą reikėtų taikyti žalos dydžiui apskaičiuoti? |

18 variantas: | Kokia pridėtinė vertė suteikiama ieškiniui dėl žalos, kai naudojami sudėtingi ekonominiai modeliai žalai kiekybiškai įvertinti, o ne paprasti metodai? Ar teismui reikėtų turėti įgaliojimus žalos dydžiui įvertinti, remiantis teisingu metodu? |

19 variantas: | Ar Komisija turėtų skelbti kiekybinio žalos įvertinimo gaires? |

20 variantas: | Pažeidėjo atsakomybės ir priteistinos žalos dydžio procedūrų išskaidymas, siekiant supaprastinti bylą. |

2.4 Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė ir netiesioginio pirkėjo padėtis

Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė („passing-on defence“) yra susijęs su teisiniu tokio fakto traktavimu, kad įmonė, kuri perka iš konkurencijos įstatymus pažeidžiančio tiekėjo, galėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad turėtų galimybę sumažinti savo ekonominius nuostolius, perkeldama išaugusius kaštus savo klientams. Todėl žala, atsiradusi dėl konkurencijos įstatymus pažeidžiančios veiklos, galėtų būti perduota tiekimo grandine arba ją netgi patirtų galutinis pirkėjas, galutinis vartotojas. Teisiškai turi būti atsižvelgta į tai, ar pažeidėjui reikėtų leisti inicijuoti tokį išlaidų perkėlimą kaip gynybos priemonę. Panašiai reikia atsižvelgti ir į netiesioginių pirkėjų padėtį, kai jiems gali būti perkeltos arba neperkeltos pernelyg didelės išlaidos.

Dėl tokio išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės ieškiniai dėl žalos iš esmės tampa sudėtingesni, nes tikslų nuostolių paskirstymą tiekimo grandinėje nepaprastai sunku įrodyti. Įrodymo problema taip pat apsunkina netiesioginių pirkėjų veiksmus, nes jie gali nesugebėti įrodyti patirtos žalos dydžio bei priežastinio ryšio su pažeidėjo veikla.

G klausimas: | Ar reikėtų išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės leistinumo ir veikimo taisyklių? Jei taip, kokia forma turėtų būti pateiktos tokios taisyklės? Ar netiesioginis pirkėjas turėtų turėti teisę paduoti ieškinį? |

21 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra leistinas, ir tiek tiesioginis, tiek netiesioginis pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Šis variantas rizikingesnis , nes tiesioginiam pirkėjui gali nepasisekti išsireikalauti atlyginti žalą, kadangi pažeidėjas gindamasis galės pasinaudoti išlaidų perkėlimu, o netiesioginiams pirkėjams irgi gali nepasisekti, nes jie negalės įrodyti, ar nuostoliai buvo perkelti tiekimo grandinėje ir kokia suma buvo perkelta. Šiuo atžvilgiu ypač reikėtų turėti omenyje įrodymų naštą. |

22 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra neleistina ir tik tiesioginiai pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Pagal šį variantą tiesioginiai pirkėjai yra geresnėje situacijoje, nes sunkumai, susiję su išlaidų perkėlimu kaip gynybos priemone, neapsunkins bylos eigos. |

23 variantas: | Išlaidų perkėlimas kaip gynybos priemonė yra neleistinas, ir tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai pirkėjai gali paduoti pažeidėją į teismą. Nors dėl išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės netaikymo ieškovams šios bylos yra ne tokios sunkios, pagal šį variantą yra galimybė, kad atsakovas pagal nutarimą sumokės daugkartinius nuostolius, nes ir netiesioginis, ir tiesioginis pirkėjas gali pateikti ieškinį. |

24 variantas: | Dviejų etapų procedūra, kurioje nėra išlaidų perkėlimo kaip gynybos priemonės, pažeidėją gali paduoti į teismą bet kuri nukentėjusioji šalis, o antrajame etape suma, kuri susidarė dėl per didelės kainos, paskirstyta visoms šalims, kurios patyrė nuostolių. Šį variantą sunku techniškai įgyvendinti, bet jo privalumas – teisingas kompensavimas visoms nukentėjusioms šalims. |

2.5 Vartotojų interesų gynimas

Dėl praktinių priežasčių nepanašu, o gal ir neįmanoma, kad nedidelių pretenzijų turintys vartotojai ir pirkėjai pateiks ieškinį dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius įstatymus. Todėl reikėtų atsižvelgti į tokius būdus, kuriais galima geriau apsaugoti šiuos interesus, pateikiant kolektyvinius ieškinius. Be specialios vartotojų interesų apsaugos kolektyviniais ieškiniais galima apjungti daug mažų ieškinių į vieną, taip sutaupant laiko ir pinigų.

H klausimas: | Ar reikėtų specialios tvarkos kolektyviniams ieškiniams pateikti ir vartotojų interesams apsaugoti? Jeigu taip, kaip tokia tvarka turėtų būti parengta? |

25 variantas: | Pagrindas pareikšti ieškinį vartotojų asociacijoms, neatimant individualiems vartotojams teisės pateikti ieškinį. Reikėtų apsvarstyti tokius klausimus, kaip, pavyzdžiui, teisė paduoti ieškinį (galima registracijos arba įgaliojimų sistema), žalos paskirstymą (ar žala priskiriama pačiai asociacijai, ar jos nariams) ir kiekybinį žalos įvertinimą (asociacijai priskirtą žalą galima būtų apskaičiuoti remiantis neteisėta atsakovo nauda, tuo tarpu kai nariams priteista žala apskaičiuojama remiantis konkrečia patirta žala). |

26 variantas: | Speciali nuostata dėl pirkėjų grupių, kitokių nei galutiniai vartotojai, kolektyvinio ieškinio. |

2.6 Ieškinių išlaidos

Išlaidų išieškojimo taisyklės vaidina svarbų vaidmenį kaip priemonė, kuri paskatina arba pateikti ieškinį arba sustabdo nuo šio veiksmo. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Bendrijos teisę ir Europos žmogaus teisių konvenciją reikalaujama, kad būtų veiksminga galimybė kreiptis į teismą pateikiant civilinius ieškinius, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip išlaidų taisyklės gali palengvinti tokią galimybę.

I klausimas: | Ar reikėtų įvesti specialias taisykles, kad būtų sumažinta ieškovo išlaidų rizika? Jeigu taip, kokias taisykles? |

27 variantas: | Nustatyti taisyklę, kad bylą pralaimėję ieškovai turėtų sumokėti išlaidas tik tuomet, jeigu pateikdami ieškinį jie veikė aiškiai nepagrįstai . Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti teismui įgaliojimus veikti savo nuožiūra, kad jis bylos pradžioje priimtų sprendimą neišieškoti iš ieškovo jokių išlaidų, net ir tuo atveju, jei byla bus pralaimėta. |

2.7 Viešojo ir privataus įstatymų įgyvendinimo koordinavimas

Viešasis ir privatus įstatymų įgyvendinimas papildo vienas kitą ir todėl turėtų būti optimaliai koordinuojamas. Konkurencijos institucijų priimami sprendimai gali turėti didelės įtakos ieškovams faktiškai įrodant savo bylą (žr. 2.1 skirsnio C klausimo 8 variantą). Optimalus privataus ir viešojo įstatymų įgyvendinimo koordinavimas yra itin svarbus, koordinuojant prašymus atleisti nuo baudų viešojo įstatymų įgyvendinimo srityje ir ieškinius dėl žalos. Ir atleidimo nuo pažeidimo programų, ir civilinės atsakomybės rezultatais prisidedama, siekiant to paties tikslo: veiksmingiau sulaikyti nuo stojimo į kartelius. Reikėtų atsižvelgti į ieškinių dėl žalos poveikį atleidimo nuo pažeidimo programų veikimui, kad būtų apsaugotas programų veiksmingumas. Šiuo atžvilgiu reikėtų turėti omenyje, kad atleidimo nuo pažeidimo programos paprastai naudingos privatiems asmenims pateikiant ieškinį dėl žalos, nes atleidimo nuo pažeidimo programose atskleidžiama informacija apie slaptus kartelius.

J klausimas: | Kaip galima pasiekti geriausio privataus ir viešojo įstatymų įgyvendinimo koordinavimo? |

28 variantas: | Informacijos atskleidimo pašalinimas prašyme atleisti nuo baudų, taip išsaugojant konkurencijos institucijai pateiktos informacijos, kuri įeina į prašymą atleisti nuo baudų, konfidencialumą. |

29 variantas: | Sąlyginė nuolaida bet kuriam ieškiniui dėl žalos, pateiktam prieš subjektą, kuris pateikęs prašymą atleisti nuo baudų; ieškiniai kitiems pažeidėjams, kurie solidariai atsako už bendrą žalą, lieka nepakitę. |

30 variantas: | Solidariosios atsakomybės netaikymas subjektui, pateikusiam prašymą atleisti nuo baudų, taip apribojant subjekto žalos riziką. Vienas galimas sprendimas būtų apriboti subjekto, pateikusio prašymą atleisti nuo baudų, atsakomybę tokia žalos dalimi, kuri atitinka subjekto dalį kartelizuotoje rinkoje. |

2.8 Jurisdikcija ir taikytina teisė

Teismų jurisdikciją nagrinėti bylas, iškeltas valstybėse narėse įregistruotiems atsakovams, nustato Reglamentas 44/2001[4]. Tokius atsakovus galima arba paduoti į tos valstybės narės, kurioje jie įregistruoti, teismą, arba, ieškovo sprendimu, į tos valstybės, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, teismus. Vieta, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, gali būti arba a) vieta, kurioje įvyko žalą lėmęs įvykis, arba b) vieta, kurioje buvo padaryta žala (ieškovo sprendimu). Reglamento 6, 27 ir 28 straipsniuose leidžiama koordinuoti skirtingus, bet susijusius ieškinius.

Atsižvelgiant į taikytiną teisę, reikėtų remtis Komisijos pasiūlymu dėl Reglamento dėl teisės, taikytinos nesutartiniams įsipareigojimams („Romos II“ reglamentas)[5]. Kadangi ieškiniai dėl žalos paprastai susiję su civilinės teisės pažeidimais, jie priklauso šio pasiūlymo taikymo sričiai. Taigi reikėtų atsižvelgti į tai, ar pasiūlymo 5 straipsnyje nurodyta bendroji taisyklė yra tinkama antimonopolinėms byloms, ir ar reikia specialios aiškinamosios taisyklės. Tokia aiškinamąja taisykle galėtų būti paaiškinta, kad reikėtų laikytis poveikiu pagrįsto metodo. Kitu atveju vietos teisė galėtų būti visais atvejais taikoma teisė. Ypač reikėtų atsižvelgti į atvejus, kai konkurencijos įstatymus pažeidžianti veikla paveikė daugiau nei vieną valstybę.

K klausimas: | Kokią materialinę teisę reikėtų taikyti ieškiniams dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius įstatymus? |

31 variantas: | Taikytina teisė turėtų būti nustatyta siūlomo Romos II reglamento 5 straipsnio bendrojoje taisyklėje, t. y. nurodant vietą, kurioje buvo padaryta žala. |

32 variantas: | Turi būti speciali taisyklė ieškiniams dėl žalos, kurie paremti antimonopolinių įstatymų pažeidimu. Šia taisykle turėtų būti paaiškinta, kad tokios rūšies ieškiniams pagal 5 straipsnio bendrąją taisyklę reiškia, jog ieškinį galėtų reglamentuoti valstybių, kurių rinkoje dėl antikonkurencinės praktikos nukentėjo šalis, įstatymai. |

33 variantas: | Speciali taisyklė galėtų būti tokia, kad galiojanti teisė visada būtų vietos teisė. |

34 variantas: | Tais atvejais, kai konkurencijos įstatymus pažeidžianti veikla paveikė daugiau nei vieną valstybę ir šiuo pažeidimu yra paremtas ieškinys, ir kai teismas turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl visos žalos, kurią patyrė ieškovas, galima apsvarstyti galimybę, ar ieškovui leisti nuspręsti, kokią teisę taikyti bylos nagrinėjime. Šią pasirinkimo galimybę galima būti apriboti, leidžiant pasirinkti tik vieną taikytiną teisę iš tų, kurios numatytos, taikant paveiktos rinkos principą. Pasirinkimo galimybę būtų galima išplėsti, kad būtų galima pasirinkti tik vieną teisę arba atskirai kiekvienai žalai taikytiną teisę, arba vietos teisę. |

2.9 Kiti klausimai

Atsižvelgiant į ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus antimonopolinius teisės aktus, sudėtingumą, itin svarbu, kad teismas pasinaudotų ankstesne patirtimi, siekdamas užtikrinti veiksmingą bylos nagrinėjimą. Jei teismas buvo paskyręs ekspertus, galima sutaupyti lėšų, nes reikėtų mažiau ekspertų. Dėl to taip pat būtų mažiau ekspertų, kurie pateiktų prieštaraujančių įrodymų, atsižvelgdami į savo klientų interesus.

L klausimas: | Ar prireikus teismas turėtų skirti ekspertą? |

35 variantas: | Reikia, kad šalys sutiktų, jog ekspertą geriau skirtų teismas, o ne jos. |

Bylos sustabdymas arba ilgesni senaties laikotarpiai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant garantuoti veiksmingą ieškinių dėl žalos pateikimą, ypač tolesnių veiksmų atveju.

M klausimas: | Ar reikėtų sustabdyti senaties laikotarpius? Jeigu taip, nuo kada iki kada? |

36 variantas: | Ieškinių dėl žalos senaties laikotarpio sustabdymas nuo tos dienos, kai Komisija arba bet kuri nacionalinė konkurencijos institucija pateikia ieškinį. Kitu atveju senaties laikotarpis galėtų prasidėti po to, kai paskutinės instancijos teismas priimtų sprendimą dėl įstatymų pažeidimo. |

Priežastingumas – būtinas bet kurio ieškinio dėl žalos reikalavimas. Nors gali būti itin sunku įrodyti įstatymų pažeidimo ir žalos priežastinį ryšį dėl to, kad šie klausimai sudėtingi ekonominiu požiūriu, pats priežastingumo teisinis suvokimas, kaip jis aiškinamas valstybių narių precedentinėje teisėje, be abejo, nesudaro didelių kliūčių ieškovams. Tačiau dėl priežastingumo reikalavimo taikymo nereikėtų išskirti subjektų, kurie patyrė žalą dėl antimonopolinių įstatymų pažeidimo, iš tų subjektų, kuriems išieškoma tokia žala.

N klausimas: | Ar teisinio priežastingumo reikalavimo išaiškinimas būtinas, norint palengvinti ieškinių dėl žalos pateikimo procedūrą? |

O klausimas: | Ar yra papildomų klausimų, kuriuos norėtų pakomentuoti suinteresuotosios šalys? |

Komisija ragina pateikti pastabas dėl šios žaliosios knygos, visų pirma dėl pirmiau išvardytų klausimų ir atsakymų variantų, kad galėtų apsvarstyti, ar Bendrijai būtina ir tinkama imtis veiksmų, norint pagerinti savarankiškų ir tolesnių veiksmų sąlygas.

Kad būtų lengviau keistis nuomonėmis, žaliąją knygą galima rasti tinklavietėje

http://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/actions_for_damages/gp.html

Iki 2006 m. balandžio 21 d. pastabas galima siųsti el. pašto adresu

comp-damages-actions@cec.eu.int.

arba paštu

European CommissionDirectorate-General for CompetitionUnit COMP/A-1 – Antitrust policy and strategic supportReview of damages actions for breach of the EC antitrust rulesB-1049 Brussels.

Pagal įprastą tvarką Konkurencijos GD skelbia viešosios konsultacijos atsakymus. Tačiau galima reikalauti, kad pateikta informacija ar jos dalys liktų konfidencialios. Tokiu atveju prašome ant pirmojo pateikiamos informacijos puslapio aiškiai nurodyti, kad informacija viešai neskelbtina ir taip pat atsiųsti Konkurencijos GD skelbimui skirtą nekonfidencialią pateiktos informacijos versiją.

[1] ˇr. Courage v. Crehan , byla C-453/99, 2001 m. rugsėjo 20 d. Teismo sprendimo 26 ir 27 punktai.

[2] ˇr. Courage nutarimą išnašoje 1.

[3] Žr. ieškinių dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles, sąlygų tyrimą, kurį galima rasti Komisijos tinklavietėjehttp://europa.eu.int/comm/competition/antitrust/others/private_enforcement/index_en.html.

[4] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo, OL 2001, L 12, p. 1. Danijoje jurisdikciją reglamentuoja Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo [OL 1990, C 189, p. 2] su pakeitimais, kuri iš esmės prilygsta Reglamentui 44/2001.

[5] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl teisės, taikytinos nesutartiniams įsipareigojimams („Roma II“), COM(2003) 427 galutinis kaip modifikuota pakeistu pasiūlymu. [Įrašyti pakeisto pasiūlymo nuorodą]