52005DC0533

Komisijos ataskaita - 16-oji struktūrinių fondų įgyvendinimo 2004 m. metinė ataskaita {SEK(2005)1348} /* KOM/2005/0533 galutinis */


[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.10.2005

KOM(2005) 533 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

16-OJI STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮGYVENDINIMO 2004 M. METINĖ ATASKAITA{SEK(2005)1348}

TURINYS

1. Įžanga 3

2. Įgyvendinimo 2004 m. analizė 3

3. Derinimas ir koordinavimas 7

4. Vertinimai 9

5. Kontrolė 9

6. Komisijai padedantys komitetai 11

KOMISIJOS ATASKAITA

16-OJI STRUKTŪRINIŲ FONDŲ ĮGYVENDINIMO 2004 M. METINĖ ATASKAITA

Ši ataskaita yra pateikta pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/1999, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, 45 straipsnio 2 dalį. Tai yra 16-oji metinė ataskaita, ji apima struktūrinių fondų veiklą 2004 m.

Šioje ataskaitoje pateikta informacija išsamiau pateikiama Komisijos tarnybų darbo dokumente.

1. ĮžANGA

2004 m. pasižymėjo trimis svarbiais įvykiais, susijusiais su dabartinėmis Europos programomis: veiklos atidėjimo sudarymu; ES 15 programų vidurio laikotarpio peržiūra; Europos Sąjungos plėtra, paskatinusia parengti 43 papildomas programas, daugiausia mažiau išsivysčiusių regionų kategorijoje. Pastarajai 2004−2006 m. laikotarpiui skirta Bendrijos pagalba viso sudarė 24 mlrd. EUR (dabartinėmis kainomis).

Tuo pačiu metu be dabartinių programų buvo pradėtos derybos dėl naujos teisinio reguliavimo sistemos, skirtos sanglaudos politikai 2007−2013 m. Komisijos pasiūlymais Parlamentui ir Tarybai ketinama įtvirtinti sanglaudos politiką kaip pagrindinę biudžetinę priemonę Bendrijos lygmeniu, skirtą įgyvendinti Lisabonos konkurencingumo darbotvarkę, pagal kurią per 7 metus reikės apie 336,1 mlrd. EUR siekiant trijų prioritetinių tikslų: Konvergencijos (mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose; Konkurencingumo ir užimtumo (kituose regionuose); Europos teritorinio bendradarbiavimo (abipus sienų).

2. ĮGYVENDINIMO 2004 M. ANALIZė

2.1. Biudžeto vykdymas

2.1.1. Įsipareigojimai

2004 m. esami įsipareigojimų asignavimai struktūriniams fondams sudarė 35 353 mln. EUR, t. y., 32 % ES biudžeto. Įsipareigojimų asignavimai dešimčiai naujų valstybių narių sudarė 3 812 mln. EUR. Išmokėti įsipareigojimai sudarė 35 212 mln. EUR, faktiškai 100 % esamų asignavimų (įrodančių egzistuojant iš esmės automatinių įsipareigojimų sistemą). Visa Kopenhagos susitarime ES 10 programoms numatyta paramos suma buvo išmokėta.

2.1.2. Mokėjimai

Įsipareigojimų mokėjimai 2004 m. buvo didžiausi struktūrinių fondų istorijoje ir sudarė 31 516 mln. EUR, arba 99 % esamų mokėjimų asignavimų. Tai smarkiai paspartino dabartinių programų įgyvendinimą penktaisiais programavimo laikotarpio metais.

Taip pat padidėjo valdžios institucijų valdymo veiksmingumas Bendrijos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu, tai padėjo vystyti programas sėkminga linkme ir įgyvendinti jas per 2000−2006 m. laikotarpį.

2 tikslui buvo išnaudota 100 % turimų mokėjimų asignavimų; 1 ir 3 tikslui bei Bendrijos iniciatyvoms − taip pat beveik 100 %. ŽOFI (nepriklausančiam 1 tikslo programoms) skirta 83 % esamų mokėjimų kreditų − daugiau nei praėjusiais metais. Kita vertus, inovacinėms priemonėms ir techninei pagalbai skirta suma sumažėjo nuo 90 % 2003 m. iki 78 % 2004 m. Visų fondų − ERPF, EŽŪOGF orientavimo skyriaus ir ESF − mokėjimų lygis labai išaugo (nuo 98 % iki 100 % esamų kreditų). 2004 m. ŽOFI skirta suma siekė 81 % ir buvo mažesnė lyginant su 86 % 2003 m.

Didžiąją dalį dešimčiai naujųjų valstybių narių skirtų mokėjimų 2004 m. sudarė, kaip buvo tikėtasi, avansai skirti kurti tęstinius fondus, kurie padėtų įgyvendinti programas[1]. Šie mokėjimai sudarė 1 550 mln. EUR. Visa tarpinių mokėjimų suma (skirta tik 1 tikslo programoms) sudarė 23,7 mln. EUR.

2.1.3. Įgyvendinimas valstybių narių lygiu (ES 15)

2004 m. dėl spartesnio įgyvendinimo septynioms iš penkiolikos valstybių narių pavyko sumažinti neįvykdytus įsipareigojimus vertinant absoliučiais skaičiais. Šiuo atžvilgiu labiausiai šį skaičių pavyko sumažinti Ispanijai (500 mln. EUR) ir Airijai (361 mln. EUR). Sukauptus įsipareigojimus sumažino Danija, Suomija, Liuksemburgas, Portugalija ir Švedija. Penkios valstybės narės atsiskaitė už beveik tris ketvirčius visų mokėjimų, iš eilės: Ispanija, Vokietija, Italija, Portugalija ir Graikija. Iš ES 15 šalių būtent šios yra pagrindinės ES sanglaudos politikos naudos gavėjos.

2.1.4. „N+2“taisyklė[2]

Įsipareigojimai, kurie buvo panaikinti 2004 m. pabaigoje, nes nebuvo pateiktas galiojantis mokėjimo prašymas, kuriame pagal „n+2“ taisyklę būtų nustatyti terminai, neturėjo didesnės įtakos visiems paskirstytiems įsipareigojimams. 26 programoms ERPF skirta suma siekė 56,1 mln. EUR. Dalis buvo skirta INTERREG programoms, kurios yra valdomos tarpvastybiniu lygiu, todėl jas vykdyti yra sudėtingiau. Pateikti skaičiai sudaro tik 0,3 % visų ERPF metinių įsipareigojimų. Galutiniai skaičiai bus pateikti, kai bus gautas atitinkamos valstybės narės sutikimas.

Kitų struktūrinių fondų panaikintų įsipareigojimų pagal įvertintus duomenis buvo daugiau: ESF − 123,5 mln. EUR arba 1,3 % metinių įsipareigojimų, EŽŪOGF − 44,4 mln. EUR arba 1,5 % metinių įsipareigojimų ir ŽOFI − 70,2 mln. EUR arba 12,5 % metinių įsipareigojimų.

Bendras visų keturių fondų panaikintų įsipareigojimų skaičius sudarytų mažiau nei 1 % (apie 0,96 %) visų 2002 m. metinių įsipareigojimų, vadinasi, „n+2“ taisyklė, kaip buvo numatyta − skatina vienodesnį finansinį kasmetinių programų vykdymą.

2.2. Programų vykdymas

2.2.1. 1 ir 2 tikslai

2.2.1.1. ES 15

2004 m. svarbus žingsnis buvo veiklos atidėjimo sudarymas po vidurio laikotarpio peržiūros. Dėl šios naujovės 2000−2006 m. programose valstybės narės turėjo galimybę pritaikyti programas prie bendros socialinės ir ekonominės situacijos pokyčių ar besikeičiančių darbo rinkos sąlygų bei atsižvelgti į vidurio vertinimų rezultatus. Ši naujovė suteikė galimybę labiau prisidėti prie peržiūrėtos Europos užimtumo strategijos (EUS) prioritetų ir Lisabonos tikslų siekimo. Vidurio laikotarpio peržiūra taip pat suteikė galimybę valstybėms narėms pakeisti programų struktūrą, pvz., supaprastinti jų vykdymą.

2.2.1.2. Naujosios valstybės narės

Pirmųjų programų vykdymo ES 10 šalyse metų, prasidėjusių gegužės mėn., patirtis parodė, kad projektų atranka daugeliu atvejų yra pakankamai įsibėgėjusi. Didelis paskatinimas yra tai, kad projektų paraiškų tam tikroms priemonėms skaičius viršijo finansinius išteklius, skirtus programoms. Tačiau ir toliau reikia siekti geresnės projektų kokybės bei stengtis užtikrinti platesnę geografinę aprėptį, taip pat spręsti valdymo problemas.

2.2.2. 3 tikslas

Atsižvelgiant į pagrindinę vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitos išvadą, pradžioje sutarta strategija, nustatyta ESF intervencijoms, daugeliu atvejų išlieka aktuali bei toliau padeda įgyvendinti Europos užimtumo strategiją. Rekomendacijose daugiausia dėmesio skirta programų tobulinimui. Daugeliu padarytų pakeitimų buvo siekiama supaprastinti programas, lanksčiau reaguoti į socialinius ir ekonominius iššūkius arba sumažinti priemonių finansavimą tose srityse, kur poreikiai yra mažesni nei tikėtasi, nes ne visos lėšos buvo įsisavintos.

2.2.3. Žuvininkystė (neįtraukta 1 tikslą)

Vidurio laikotarpio peržiūra suteikė galimybę pritaikyti programas prie bendrosios žuvininkystės politikos reformos reikalavimų, ypač susijusių su pagalbos žvejybos laivams atnaujinti nutraukimu ir Bendrijos laivų perdavimu visam laikui trečiosioms šalims, kuris nuo 2005 m. nėra leidžiamas; prie valstybių narių teikiamos pagalbos žvejams ir laivų savininkams, laikinai nutraukusiems žvejybą, sąlygų pasikeitimų; prie pagalbos, skirtos žvejų perkvalifikavimui, į kurį įtrauktas kitų veiklų plėtojimas, kol žvejyba vykdoma nevisą darbo dieną, pokyčių.

2.2.4. Bendrijos iniciatyvos

2.2.4.1. Interreg

Įstojus dešimčiai naujųjų valstybių narių, buvo pradėta 11 naujų tarpvalstybinių programų, 17 programų buvo iš dalies pakeistos, kad jose galėtų dalyvauti naujos valstybės narės. Papildomas ERPF finansavimas, skirtas naujų valstybių INTERREG programoms 2004−2006 m., sudaro 479 mln. EUR. Kartu su indeksuotomis lėšomis 2004−2006 m. laikotarpiui, visas ERPF biudžetas, skirtas INTERREG III, sudaro apie 5,8 mlrd. EUR. 2004 m. po vidurio laikotarpio peržiūros daugelis programų buvo pakoreguotos.

2.2.4.2. Leader+

73 Leader+ programoms skirti mokėjimai iš EŽŪOGF orientavimo skyriaus 2004 m. sudarė 238 mln. EUR. Nuo programavimo laikotarpio pradžios vietos veikimo grupės patvirtino daugiau nei 20 000 projektų, daugiausia šiose srityse: turizmas, parama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaimų atnaujinimas ir plėtra bei kaimo paveldas, pagrindinių paslaugų teikimas kaimo vietovių gyventojams ir kaimo ekonomikai. Naujosios valstybės narės turi galimybę įgyvendinti LEADER+ tipo priemonę kaimo plėtros programose.

2.2.4.3. URBAN

2004 m. daugiausia dėmesio buvo skirta teminių tinklų kūrimo pradžiai (URBACT programa). Patvirtinta penkiolika skirtingoms temoms skirtų teminių tinklų. Dalyvių skaičius didelis: 150 miestų dalyvauja kaip partneriai, iš jų 36 miestai iš naujųjų valstybių narių. Paskelbti nauji URBAN audito rezultatai[3].

2.2.4.4. EQUAL

2004 m. buvo baigtas pirmasis ir pradėtas antrasis Partnerysčių vardan vystymosi (PVV) įgyvendinimo etapas. Šį kartą dėmesys sutelktas paramai, skirtai stiprinti institucinius gebėjimus ir veiksmingumą nacionalinėse EQUAL valdymo grupėse. Parengta keletas EQUAL leidinių, kuriuos galima gauti elektroniniame formate[4].

2004 m. buvo priimti 27 nauji sprendimai, įtraukiantys pakeitimus po vidurio laikotarpio peržiūros ir indeksavimo arba nustatantys naujas Bendrijos iniciatyvų programas (BIP) naujoms valstybėms narėms.

2.2.5. Inovaciniai veiksmai

2.2.5.1. ERPF

Buvo patvirtintos 139 programos, kurioms skirta 660 mln. EUR, iš kurių 344 mln. EUR − iš ERPF. 2004 m. svarbus įvykis buvo „Europos regioninių inovacijų konkurso“ laimėtojų apdovanojimo ceremonija[5]. 2004 m. buvo rengiami išsamūs kontroliniai sąrašai ir pakeitimo modeliai bei ruošiamasi galutiniam programų užbaigimui, siekiant užtikrinti patikimą finansinį valdymą ir padėti nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius.

2.2.5.2. ESF

Užbaigti 35 projektai socialinio dialogo srityje. Pirmajame kvietimo teikti paraiškas konkursui „ Inovaciniai pokyčių valdymo metodai “ etape buvo atrinkti 33 projektai. Skatindama rezultatų integravimą, Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas konkursui „ Pagal ESF 6 straipsnį įgyvendintų projektų inovacijų perkėlimas ir sklaida“.

2.2.5.3. ŽOFI

2004 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama praėjusiais metais atrinktų projektų vykdymui. Trys projektai buvo užbaigti. Pagal priemonę „Inovacinės priemonės“ buvo pradėtas atrinktų projektų rezultatų ex-post vertinimas.

3. DERINIMAS IR KOORDINAVIMAS

3.1. Derėjimas su kitomis Bendrijos politikos kryptimis

3.1.1. Konkurencija

Reglamente (EB) Nr. 1260/1999 numatyta, kad Komisijos patvirtintą pagalbą turi sudaryti visos dalys, reikalingos valstybės pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka ex-ante vertinimui. Todėl 2004 m. Komisija ypač siekė užtikrinti, kad pirmiausia naujųjų valstybių narių 2004−2006 m. programos atitiktų valstybės pagalbos taisykles ir ES 15 programos taip pat, įskaitant tam tikrų stambių projektų, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1260/1999 25 ir 26 straipsniuose, konkurencingumo politikos aspektų vertinimą.

3.1.2. Aplinka

Dešimt naujųjų valstybių narių išleido apie 720 mln. EUR aplinkos apsaugos prioritetams 2004−2006 m. laikotarpiu, tai sudaro 4,8 % 15 mlrd. EUR sumos, skirtos struktūriniams fondams naujosiose valstybėse narėse, lyginant su 13 % 196 mlrd. EUR, skirtų ES 15 2000−2006 m. laikotarpiui. Visos naujosios valstybės narės vykdo prioritetinius vandens ūkio ir atliekų tvarkymo projektus.

Ypatingas iššūkis naujosioms valstybėms narėms yra poveikio aplinkai vertinimo direktyvos ir direktyvų dėl paukščių ir dėl buveinių („Natura 2000“ tinklui) taikymas.

3.1.3. Vidaus rinka

Struktūrinių fondų valdymas tapo labiau decentralizuotas, todėl padidėjo valstybių narių atsakomybė už Bendrijos fondų finansuojamų sutarčių pasirašymą. Siekdama užtikrinti, kad šios procedūros atitiktų Bendrijos taisykles, Komisija paragino nacionalines valdžios institucijas priimti įvairias prevencines priemones, pvz., atitinkamai apmokyti darbuotojus, dirbančius sutarčių pasirašymo srityje, ir paskelbė procedūrines rekomendacijas.

3.1.4. Transportas

2004 m. balandžio 29 d. buvo priimtos peržiūrėtos Bendrijos gairės dėl transeuropinio tinklo plėtros[6]. Šios gairės apima 30 prioritetinių Europos svarbos projektų visose ES 25 valstybėse. Šių projektų išlaidos sudaro apie 225 mlrd. EUR. Kadangi tai yra Europos svarbos projektai, jie padeda koncentruoti struktūrinių fondų finansavimą šioje srityje, ypač 1 tikslui priskiriamuose regionuose.

3.2. Priemonių koordinavimas

3.2.1. Struktūriniai ir sanglaudos fondai

Šiuo metu 13 valstybių narių yra tinkamos gauti Sanglaudos fondo paramą (dešimt naujųjų valstybių narių, Portugalija, Ispanija ir Graikija). Airija nėra laikoma tinkama paramai gauti, kadangi po 2003 m. peržiūros paaiškėjo, kad BNP vienam gyventojui viršijo ribinį lygį.

Pagrindinė Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų intervencijų koordinavimo priemonė yra strateginė informacinė struktūra (SIS). Dešimt naujųjų valstybių narių pateikė savo SIS pirmąjį 2004 m. pusmetį.

3.2.2. Struktūriniai fondai ir EIB/EIF

2004 m. Komisijos bendradarbiavimas su EIB dar labiau sustiprėjo, ypač tariantis ir rengiantis sustiprintam bendradarbiavimui būsimuoju programavimo laikotarpiu 2007−2013 m. Bankas padėjo Komisijai įvertinti 15 stambių ERPF projektų ir 25 Sanglaudos fondo projektus. 2004 m. pabaigoje Komisija ir EIB pradėjo technines derybas dėl bendradarbiavimo stiprinimo, siekiant suteikti valstybėms narėms papildomą pagalbą rengiant kokybiškus projektus ir skatinti greitesnį jų vykdymą. Derybas tikimasi baigti 2005 m.

2004 m. Europos investicijų bankas iš viso paskolino 43,2 mlrd. EUR (2003 m. − 42,3 mlrd. EUR) projektams, remiantiems Europos Sąjungos politinius tikslus. Bendras ES 25 valstybių narių finansavimas sudarė 39,7 mlrd. EUR.

2004 m. Europos investicijų fondas (EIF) įsigijo 358 mln. EUR vertės akcijų rizikos kapitalo fonduose, taip padidindamas bendrą portfelį iki 2,8 mlrd. EUR ir iš viso skyrė 1,4 mlrd. EUR garantijų forma finansinių tarpininkų SVV portfeliams.

Visas 28,5 mlrd. EUR skolinimas regioninei plėtrai sudaro apie 72 % viso bendro EIB skolinimo EU 25.

4. VERTINIMAI

4.1. Vidurio laikotarpio vertinimas

Vidurio laikotarpio vertinimai buvo vykdomi taikant įvairią metodiką, įskaitant esamus šaltinius, pirminius šaltinius, didesnių programų atveju − makroekonominį modeliavimą. Pastebimai pagerėjo vertinimų kokybė ir tikslumas. Rezultatai buvo naudojami siekiant tobulinti struktūrinių fondų įgyvendinimą, ypač vystyti tolesnius rodiklius, padėti įgyvendinti horizontalius prioritetus ir tobulinti projektų atrankos kriterijus.

4.2. Veiklos atidėjimas

2000−2006 m. programavimo laikotarpio naujovė yra veiklos atidėjimas. Struktūrinių fondų programoms iš viso buvo skirta daugiau nei 8 mlrd. EUR (Bendrijos iniciatyvos neįtrauktos)[7]. Kiekvienos programos, prioriteto ar priemonės veiklos rezultatai buvo vertinami pagal finansinius, veiksmingumo ir valdymo rodiklius. Daugumos programų ir prioritetų rezultatai buvo pakankamai geri, todėl jiems buvo skirtas finansavimas iš atidėjimų, tačiau, atsižvelgiant į peržiūros rezultatus, skiriamų sumų dydis labai skyrėsi.

Šiuo procesu pirmiausia buvo skatinama siekti stiprinti gebėjimus gero valdymo praktikose. Valstybės narės veiklai vertinti naudojo įvairius metodus; atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, skiriamos sumos taip pat buvo nevienodos.

4.3. Kiti vertinimai

2004 m. Komisija vykdė ar užbaigė daug ex-post vertinimų, taip pat atliko strateginį struktūrinių fondų indėlio įgyvendinant Lisabonos strategiją vertinimą.

5. KONTROLė

5.1. ERPF

1994−1999 m. laikotarpio baigiamieji auditai buvo baigti 56 programose, apimančiose visas valstybes nares. Keletu atvejų, atsižvelgiant į audito išvadas, programos uždarymas buvo sustabdytas.

Pradėtas vykdyti naujas auditas 2000−2006 m. laikotarpiu, siekiant patikrinti, ar sistemos yra veiksmingos praktikoje. 2004 m. skirtingose valstybėse narėse buvo atlikti aštuoni auditai.

Pirmąjį metų pusmetį buvo surengti koordinavimo susitikimai su ES−15 valstybėmis narėmis, siekiant aptarti visų fondų valdymo reikalus su nacionalinėmis kontrolės institucijomis.

Naujųjų valstybių narių atveju, auditas buvo susijęs su Reglamento Nr. 438/2001 5 straipsnyje nurodytų sistemų aprašymų, vertinimu.

5.2. ESF

2004 m. rizikos vertinime daugiausia dėmesio buvo skirta toms programoms, kurių finansinis poveikis buvo didžiausias. ES 15 valstybėse narėse buvo atlikti 42 sistemų auditai ir surengta 17 koordinavimo susitikimų su kontrolės institucijomis, paskirtomis pagal 10 ir 15 straipsnius.

Sistemų aprašymai buvo peržiūrėti pagal 5 straipsnio ataskaitas, kurias papildė penkios vietoje vykdomos faktų nustatymo misijos naujosiose valstybėse narėse. 2004 m. buvo atlikti baigiamieji 1994−1999 m. programų auditai.

5.3. EŽŪOGF

2004 m. penkių misijų metu valstybėse narėse buvo atlikti baigiamieji 1994−1999 m. programų auditai. Misijos apėmė didžiausias nacionalines programas, skirtas 5a tikslo priemonėms.

Valstybėse narėse buvo atlikta 17 audito misijų, siekiant nustatyti konkrečias nepatenkinamas situacijas (sudarančias 2−3 % EŽŪGOF mokėjimų 2004 m.), kurios turėtų būti atitinkamai pataisytos.

5.4. ŽOFI

2004 m. iš viso buvo atlikti aštuoni patikrinimai vietoje. Penki vietoje atlikti auditai buvo susiję su 2000−2006 m. programų (407 mln. EUR) valdymo ir kontrolės sistemų patikrinimu keturiose valstybėse narėse. Vienas ŽOFI auditas buvo susijęs su 1994−1999 m. programų (1,1 mln. EUR) užbaigimu. Buvo atliktas dviejų inovacinių veiksmų projektų, kuriems skirta ŽOFI parama sudaro 236 000 EUR, auditas. Iš viso buvo atliktas devyniolikos struktūrinių projektų, kuriems ŽOFI skirta parama sudarė 1,8 mln. EUR, auditas (5,35 mln. EUR).

5.5. OLAF

2004 m. OLAF atliko 29 veiklos misijas valstybėse narėse. 22 iš šių misijų buvo susijusios su patikrinimais vietoje, kuriuos Komisija atliko, siekdama apsaugoti EB finansinius interesus nuo sukčiavimo ar kitų neatitikimų. Likusių septynių misijų tikslas buvo padėti nacionalinėms administracijoms arba teisės institucijoms.

Šešiolika misijų buvo susijusios su ESF, trys misijos − su ERPF, dvi misijos − su ŽOFI ir viena misija − su ŽOFI orientavimo skyriumi.

2004 m. valstybės narės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1681/94 pačios pranešė Komisijai apie 3037[8] neatitikimų atvejus dėl 431 mln. EUR, kurie turėjo įtakos mokėjimams, įvykdytiems per 1994−1999 m. ir 2000−2006 m. laikotarpius. Palyginti su 2003 m. išaugo tiek sumų dydis, tiek neatitikimų skaičius. Tai greičiausiai turės įtakos proceso pabaigai ir paspartins 1994−1999 m. laikotarpio programų užbaigimą. Pastebima teigiama tendencija, kad padidėjo valstybių narių informuotumas apie jų įsipareigojimus šioje srityje, todėl lengviau nustatomi ir pranešami neatitikimai, tačiau tuo pačiu metu nežymiai padidėjo neatitikimų skaičius.

6. KOMISIJAI PADEDANTYS KOMITETAI

6.1. Regionų plėtros ir pertvarkos komitetas (RPPK)

Kaip valdymo komitetas, RPPK pritarė INTERREG III ir INTERREG IIIC gairių pakeitimui ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 448/2004 nuostatų dėl išlaidų tinkamumo operacijoms, bendrai finansuojamoms struktūrinių fondų, pakeitimui. Kaip patariamasis komitetas, RPPK svarstė dėl 2005 m. numatytų techninės pagalbos priemonių, dėl 1 tikslui tinkamų regionų sąrąšų naujosiose valstybėse narėse patvirtinimo ir dėl naujų valstybių programavimo dokumentų patvirtinimo.

6.2. ESF komitetas

Komitetas priėmė 3 nuomones: dėl Komisijos reglamento (EB) Nr. 448/2004 priėmimo, dėl naujųjų valstybių narių programavimo dokumentų ir dėl būsimos struktūrinių fondų teisinio reguliavimo sistemos.

6.3. Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros komitetas

2004 m. STAR komitetas posėdžiavo 11 kartų ir pritarė 52 pakeitimams kaimo plėtros programose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 44 straipsnio 2 dalį ir 5 pakeitimams kaimo plėtros programose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1268/1999 4 straipsnį.

6.4. Žuvininkystės ir akvakultūros struktūrų komitetas

Su Komitetu tartasi šiais klausimais: dėl Reglamento Nr. 448/2004 projekto, ŽOFI programavimo dokumentų dešimčiai naujųjų valstybių narių, inovacinių veiksmų projektų, konferencijos dėl ŽOFI ateities, Reglamento Nr. 2797/99 16 straipsnio išaiškinimo ir dėl Komiteto darbo tvarkos taisyklių projekto.

[1] Avansai ES 10 struktūrinių fondų programoms sudaro 16 % viso 16 mlrd. EUR įsipareigojimų sumos 2004−2006 m. laikotarpiui, arba 2,56 mlrd. EUR, padalintų 2004 m. (10 %) ir 2005 m. (6 %).

[2] Reglamento Nr. 1260/1999 31 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje pateiktas „N+2“ taisyklės apibrėžimas: Komisija automatiškai panaikina bet kurią įsipareigojimo dalį, kuri nebuvo sumokėta į sąskaitą arba kuriai ji negavo priimtinos paraiškos dėl mokėjimo, kaip nurodyta 32 straipsnio 3 dalyje, iki antrųjų metų po įsipareigojimų metų pabaigos, arba atitinkamai ir tam tikroms sumoms − po Komisijos vėlesnio sprendimo, reikalingo leidimui priemonei arba veiklai priėmimo dienos, arba iki galutinio termino, nustatyto baigiamajai ataskaitai, minėtai 37 straipsnio 1 dalyje, perduoti pabaigos; fondų įnašas tai pagalbai yra sumažinamas tokia suma.

[3] (http://www.urbanaudit.org)

[4] www.europa.eu.int/equal

[5] http://europa.eu.int/comm/regional_policy/innovation/concours_en.htm

[6] Sprendimas Nr.°884/2004/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą Nr.°1692/96/EB.

[7] Žr. priedo 5 dalį: Veiklos atidėjimas: Paskirstymo procentų intervalas, 1 ir 2 tikslai.

7 Taip pat žr. 2004 m. metinę ataskaitą apie Bendrijos finansinių interesų apsaugą – kovą su sukčiavimu, http://europa.eu.int/comm/anti_fraud/reports/index_en.html.