23.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 74/32 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Komisijos komunikato tarybai ir Europos Parlamentui – kurti mūsų bendrą ateitį: politiniai iššūkiai ir išplėstos Sąjungos biudžeto lėšos 2007-2013 m.“
(KOM(2004) 101 galutinis)
(2005/C 74/07)
2004 m. kovo 18 d. Komisija, vadovaudamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, nusprendė paprašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą pateikti nuomonę dėl „Komisijos komunikato tarybai ir Europos Parlamentui – kurti mūsų bendrą ateitį: politiniai iššūkiai ir išplėstos Sąjungos biudžeto lėšos 2007-2013 m.“
Specializuotas skyrius „Ekonominė ir pinigų sąjunga, ekonominė ir socialinė sanglauda“, atsakingas už komiteto darbo šiuo klausimu parengimą, 2004 m. liepos 13 d. parengė šią nuomonę. Pranešėjas- p. DASSIS.
411-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2004 m. rugsėjo 15 d. ir 16 d. (2004 m. rugsėjo 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, 143 nariams balsavus „už“, 26 „prieš“ ir 11 susilaikius, priėmė šią nuomonę.
1. Nuomonės kontekstas
1.1 |
2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga žengė didelį žingsnį, konkretizuojant pirmosios 1952 metų Bendrijos steigėjų, žmonių, išgyvenusių karus, katastrofas ir kitas nelaimes ir gyvenusių nepritekliuos ir varge, viziją. Kelias likęs nueiti iki tikrosios europinės integracijos nuo šiol nėra labai ilgas. Dvidešimt penkių narių Europa jau realybė ir yra priimtas sprendimas dėl dvidešimt septynerių. |
1.1.1 |
Šis pasistūmėjimas nereiškia, kad panaikintos visos grįžimo atgal, kurio pasekmės būtų neprognozuojamos, grėsmės. Bendras Europos pastatas turi stovėti ant atramų, kurių tvirčiausią turės sudaryti piliečių įsitikinimas, kad jie yra nepakeičiamas šio pastato elementas, jų pasididžiavimas tuo, kad priklauso milžiniškam geografiniam demokratiniam junginiui, užtikrinančiam ir garantuojančiam taiką ir žmogaus orumo gerbimą ir siekiančiam visuotinio gerbūvio. Jie turėtų jausti patriotinius jausmus Europai ir didžiuotis gyvendami čia. |
1.2 |
Tačiau tam, kad tai iš tikrųjų įvyktų, yra būtina, kad Europos Sąjunga konsoliduotų bendras politikas, kurias ji jau yra parengusi ir kad, su nesilpstančiu pastovumu ir naudodama demokratines procedūras, ji parengtų ir įgyvendintų visas kitas dar reikalingas politikas, tam, kad šalia ekonominės ir pinigų sąjungos būtų sukurta socialinė ir politinė realybė. |
1.3 |
Šių politikos sričių parengimas ir taikymas, be abejo, implikuoja tam tikrus kaštus, kuriuos reikės teisingai paskirstyti, atsižvelgiant į kiekvienos šalies, kiekvieno piliečio ekonominį pajėgumą. |
1.4 |
Siekdamas dalyvauti ginčuose dėl naujojo 2007-2013 m. programavimo laikotarpio biudžeto sudarymo, EESRK Komisijos pavedimu skelbia savo nuomonę šiuo klausimu, kurioje jis taip pat atsižvelgia į: Komisijos komunikatą: Trečiasis pranešimas apie ekonominę ir socialinę sanglaudą. (1) |
1.5 |
Tačiau EESRK neapsiriboja kritiniu šių dviejų dokumentų nagrinėjimu, bet išplečia savo apmąstymus į temas, klausimus, politikos sritis, kurių pastarieji nenagrinėja, nors šitie dalykai nepaprastai svarbūs Europos ateities kūrimui, taip pat ir Sąjungos biudžeto funkcionavimui per nagrinėjamąjį programavimo laikotarpį. |
1.6 |
Todėl, neignoruodami šių dokumentų, ypač Komisijos komunikato dėl 2007-2013 m. finansinių perspektyvų, mes negalime, turint omenyje EESRK sudėtį, apsiriboti jo kritiniu nagrinėjimu, bet taip pat turime paliesti temas, klausimus ir politikos sritis, kurie nėra nagrinėjami minėto komunikato tekste. |
1.7 |
Kitaip sakant, šalia nuomonės (sutampančios ar prieštaraujančios), kurią jis išsakys apie Europos Komisijos požiūrius ir pasiūlymus, EESRK turi prisidėti plėtojant diskusiją apie bendrą Europos ateitį, pabrėždamas kitus su klausimu susijusius aspektus. |
2. Komisijos komunikato bendra apžvalga
2.1 |
Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui (2) Komisija išdėsto savąją Europos Sąjungos viziją ir savąjį būsimą biudžeto programavimą 2007-2013 m. laikotarpiui. |
2.2 |
Siekiant išnaudoti visus išplėtimo privalumus ir padėti Europai suklestėti, ji siūlo tris stambius prioritetus: tvarų vystymąsi, piliečių interesus ir Sąjungos, kaip pasaulinio partnerio, vaidmens sustiprinimą. |
2.3 Tvarus vystymasis: augimas, sanglauda ir užimtumas
2.3.1 |
2000 m. Lisabonos Viršūnių taryboje valstybių vadovai priėmė programą, siekiančią, kad Europa taptų „konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulio ekonomika, pasižyminčia tvariu ekonomikos augimu, kurį lydi kiekybinis ir kokybinis užimtumo tobulėjimas ir tvirtesnė socialinė sanglauda“. |
2.4 |
Komisijos manymu, būtina įkvėpti šiam procesui energijos, nustatant jam patikimus ir veiksmingus tikslus, tiek valstybių narių, tiek ES lygmenimis. Būtina skatinti įmonių konkurencingumą vidaus rinkoje, tobulinti mokslinius tyrimus ir vystymąsi, sujungti Europą tinklais, gerinti švietimo ir mokymo kokybę Europos Sąjungoje ir dar labiau sustiprinti Socialinės politikos darbotvarkę ir prisidėti prie visuomenės gebėjimo nuspėti ir suvaldyti socialinius pokyčius. |
2.5 |
Kita vertus, augimo ir konkurencingumo tikslai bus pagrindiniai ateinančio laikotarpio regioninės ir sanglaudos politikos prioritetai, ypatingą dėmesį skiriant atsilikusiems regionams. Dar labiau nei iki šiol, augimas ir sanglauda turi papildyti vienas kitą. |
2.6 |
Ateityje, tam, kad vis daugiau regionų galėtų prisidėti prie augimo ir užimtumo, sanglaudos politikai teks sistemingai spręsti nepakankamo konkurencingumo problemą. |
2.7 |
Beje, Komisija specialiai įtraukė į savo pasiūlymus 2003 metais Tarybos priimtus sprendimus reformuoti bendrą žemės ūkio politiką ir nustatyti žemės ūkio išlaidas rinkos priemonėms ir tiesioginėms išmokoms iki 2013 metų. Ši reforma, panaikindama paramos ir gamybos siejimą, radikaliai perorientuos ES žemės ūkio politiką tvaraus vystymosi linkme. Pagal vieną instrumentą reorganizuota būsimoji kaimo plėtros politika, prisidės didinant žemės ūkio konkurencingumą ir įgyvendinant pažangą aplinkos ir kaimo erdvės įvairovės srityse. Siekiant sustiprinti kaimo plėtros programas, įdiegus dalinius pervedimus, išplaukiančius iš tiesioginių išmokų žemdirbiams, bus išlaisvintos papildomos lėšos. |
2.8 |
Naujoji bendra žvejybos politika, ją reformavus, ir toliau remsis ilgalaikiu išteklių naudojimu. Aplinkos politika įgyvendinama taip, kad tenkintų piliečių lūkesčius, susijusius su gyvenimo ir solidarumo tarp kartų sąlygų gerinimu, taip pat, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, tuo pat metu skatinant efektyvumą ir konkurencingumą. |
2.9 Pilietybė
2.9.1 |
Nuo tada, kai buvo priimta Amsterdamo sutartis, daugelis su laisvėmis, saugumu ir teisingumu susijusių politikos sričių buvo perkeltos į Bendrijos lygmenį. Šiandien visi pripažįsta, kad imigracijos, prieglobsčio ir kovos su nusikalstamumu ir terorizmu uždavinių nebegalima tinkamai spręsti vien tik nacionaliniu lygmeniu taikomomis priemonėmis. Tą patį galima pasakyti apie apsisaugojimą nuo gamtinių katastrofų, epidemijų ir ekologinių krizių, apie viešųjų pasaugų prieinamumą taip pat apie problemas, susijusias su vartotojais ir sveikata. |
2.10 |
Visą šį veiksmą galima bus vystyti tobulinant instrumentus ir užtikrinant pakankamą finansavimą. |
2.11 Europos Sąjunga pasaulyje
2.11.1 |
Išplėsta Sąjunga turės vaidinti svarbesnį vaidmenį kaip pirmaujantis regionas ir kaip pasaulinis partneris. Norint patenkinti šiuos lūkesčius, būtina, kad ES funkcionuotų kaip politiškai atsakingas veikėjas, pajėgus išnaudoti savo potencialą. |
2.12 |
Taip pat būtina, kad Sąjunga visapusiškai suvaidintų savo vaidmenį politinio pasaulio valdymo ir jo strateginio saugumo srityse. Šis uždavinys reikalauja apsaugoti visuomenę nuo grėsmių, užtikrinti civilinę saugą ir apginti piliečius nuo visokeriopų pavojų. |
2.13 Finansiniai reikalavimai
2.13.1 |
Šių tikslų galima pasiekti 27 valstybių narių Sąjungoje, nedidinant dabartinio išlaidų maksimumo. |
2.14 |
Kad galima būtų priimti aukščiau išdėstytą iššūkį, kurio esmė – parengti įtikinamą politinį projektą, yra būtina disponuoti ištekliais, reikalingais jo įgyvendinimui. Komisija nustatė aptariamajam laikotarpiui 1,14 % vidutinį išlaidų lygį. Siekiant palaikyti naujuosius prioritetus, bus ženkliai perbalansuotas ES biudžetas. Iš pradžių išlaidų lygis dėl išplėtimo padarinių padidės, tačiau laikotarpio pabaigoje jis priartės prie savo pradinio lygio. Įsipareigojimai bus mažesni, nei dabartinis 1,24 % BNP lygis. |
2.15 |
Komisija siūlo svarstyti galimybę ateityje įvesti apibendrinto taisymo mechanizmą, kuris numatytų skaidrų ir objektyvų metodą, leidžiantį koreguoti biudžeto išlaidas, nustačius, kad jos yra per didelės lyginant su santykiniu šalies gerbūviu. |
2.16 |
Per 2004 m. Komisija parengs atitinkamus įstatyminius pasiūlymus, taip pat tikslų veiksmų planą minėtiems tikslams įgyvendinti. |
3. EESRK pastabos apie Europos Komisijos tekstą ir pasiūlymus
3.1 |
Imant apskritai, EESRK mano, kad Europos Komisijos komunikato dokumentas yra pozityvus. Įsigilinus į detales, galima pasakyti, kad šis tekstas iš esmės yra:
|
3.2 |
EESRK labai teigiamai įvertino tekste iškeltus konkrečius pasirinkimus ir koncepcijas ir visokeriopai juos palaiko. Turima omenyje šie elementai: |
3.2.1 |
Tvaraus vystymosi sąvoka ir jos turinys, taip pat atitinkamų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių elementų kombinacija. |
3.2.1.1 |
EESRK pritaria Komisijos pažiūroms šiuo klausimu ir pažymi, kad ilgalaikio vystymosi sąvoka yra sudėtinga ir kad ji aprėpia:
|
3.2.1.2 |
Iš tiesų tvaraus vystymosi sąvoka apima ne tik kiekybinius (ekonominio) augimo parametrus, bet ir kokybinius (socialinius, aplinkosauginius) elementus. |
3.2.1.3 |
EESRK piktinasi painiava, kuri atsiranda kituose tekstuose tarp sąvokos „tvarus ekonominis augimas“ ir „tvarus vystymasis“. Savo nuomonėje apie „ES strategijos įvertinimą tvaraus vystymosi labui“ (3) jis pažymi, kad finansinės ES perspektyvos laikotarpiui nuo 2007 iki 2013 metų galėtų būti proga suteikti lemiamą pagreitį tvariam vystymuisi. Joje konstatuojama, kad nepakanka toliau taikyti taip kaip iki šiol dabartines politikas, kurios pasirodė problemiškos tvaraus vystymosi požiūriu, ir įrašyti jas ateityje į biudžetinę liniją „Tvarus augimas“. Pagaliau joje pabrėžiama, kad „tvarus vystymasis“ ir „tvarus augimas“ yra dvi skirtingos sąvokos, kurios gali prieštarauti viena kitai. |
3.2.1.4 |
EESRK primena, kad ji vertina tai, kad siekiant konkretizuoti tvarų vystymąsi yra būtina, ir nedelsiant, skirti jam didesnius finansinius išteklius nei tie, kurie jam skiriami šiuo metu ar tie, kurie numatyti 2007-2013 m. biudžetinei perspektyvai. Beje, dėl ekonominių išteklių stokos ir turint omenyje, kad aplinka yra kolektyvinė, sienų nepripažįstanti visuomeninė gėrybė ir sudaro esminį tvaraus vystymosi skyrių, EESRK klausia savęs iki kokio laipsnio nebūtų tikslinga išbraukti susijusias investicijas iš biudžeto deficito, kurį nustatė Stabilumo ir augimo paktas (4). |
3.2.1.5 |
Europa gali suvaidinti svarų vaidmenį globalizuotoje ekonomikoje ir įtakoti pastarosios raidą, suteikdama svarbesnę vietą tvariam vystymuisi. Tačiau numatytų finansinių išteklių nepakanka norint tai įgyvendinti. Europos Sąjunga turi pasisakyti vienu balsu. Pavienės valstybės narės, kokio bebūtų dydžio ar svarbos, praktiškai negali įtakoti įvairių sričių vystymosi globaliu lygmeniu. Jų pastangų koordinavimas, Europos Sąjungoje įgyvendinant bendrus tikslus, iškyla kaip įsakmi būtinybė. |
3.2.2 |
Socialinės sanglaudos ekonominis rentabilumas ir akivaizdi tiesa, kad, šalia jos socialinės svarbos ir skirtumų mažinimo, sanglaudos procesas, kita vertus, skatina kokybinį paties ekonominio augimo parametrų tobulėjimą. |
3.3 |
Visa programa, skirta išnagrinėti ir priartinti šios globalios politinės vizijos įgyvendinimą, remiasi fundamentalia tvaraus vystymosi sąvoka, kaip ji apibrėžta sudėtingame ją sudarančių ekonominio, socialinio ir aplinkos aspektų kontekste. |
3.4 |
Kartu su susijusiomis trečiojo pranešimo apie ekonominę ir socialinę sanglaudą analizėmis, komiteto tekstas iškelia tarpregioninio bendradarbiavimo organizavimo ir dėl jo skatinimo procedūros problematiką ir svarstymų temą. |
3.4.1 |
Siūloma išbraukti „programavimo papildinius“ iš Bendrijos paramos metmenų (BPM), o ir pačius BPM kaip valdymo instrumentus, ir pakeisti juos strateginiu ekvivalentišku tekstu apie sanglaudą, subalansuotą Bendrijos lygmeniu. |
3.4.2 |
Taip pat, turint omenyje, kad iki šiol naudotai praktikai su 60 ar 70 senuosiuose tekstuose įrašytų prioritetų nustatyta neefektyvumo diagnozė, yra siūloma jiems priešpastatyti tris ar keturis prioritetus, kurie būtų būdingi kiekvienai šaliai ir atskirai vieną bendrą – administravimo reformą. Beje, kad būtų geriau atsižvelgta į valstybių narių specifiškumus, Europos Sąjunga galėtų įsisavinti lankstesnius ir decentralizuotus valdymo būdus, išlaikydama kaip iki šiol visišką skaidrumą ir griežtumą. |
3.4.3 |
Pasirodo, kad pasiūlymas modifikuoti ekonomikos ir finansų valdymo kontrolės metodą yra nepaprastai svarbus: užuot vykdžius vieno paskui kitą projekto patikras, bus daroma išankstinė Pasitikėjimo pakto, nustatančio atitinkamas taisykles, išvada. Pritaikius šią schemą, kontrolės procedūra galės vykti vienalytėje aplinkoje, kurią bus priėmusios visos suinteresuotos institucijos. |
3.4.4 |
Kita vertus, EESRK reiškia savo susirūpinimą dėl didėjančio atotrūkio tarp įsipareigojimų ir išmokų. Manoma, kad iki 2007-2013 m. programavimo laikotarpio pabaigos, šis skirtumas pasieks 188 milijardus eurų, t.y. prilygs visam metiniam biudžetui. Todėl EESRK mano, kad reikalinga lankstesnė biudžeto perspektyva. Sudarius galimybę struktūrinių fondų srityje pasirašytų įsipareigojimų išmokų terminą prailginti vieneriais metais (taisyklės n+2 pakeitimas taisykle n+3), galima būtų naudoti ir eksploatuoti tokiu būdu išlaisvintas sumas neskubant, nespaudžiant terminams, o tuo pačiu protingiau ir efektyviau. |
3.5 |
Patį svarstymo eigos branduolį turi sudaryti pripažinimas, kad Bendrijos biudžetas ir ES ekonominiai ištekliai tiesiogiai priklauso nuo įvairių valstybių narių ekonominio išsivystymo laipsnio ir nuo nacionalinių BNP. |
3.5.1 |
Tad, prisidėdamas prie tolydaus dešimties naujųjų šalių ekonominio vystymosi skatinimo, Bendrijos biudžetas sukuria sąlygas, būtinas tam, kad ateityje būtų gerinama ir plečiama jo paties įplaukų skaičiavimo bazė. Iš tiesų kiekvienos šalies pajėgumų stiprinimas ir nacionalinių BNP didinimas, padės taip pat stiprinti Bendrijos biudžetą, nes padidės valstybių narių įnašai (skaičiavimas tam tikro procento nuo padidėjusios bazės). |
3.5.2 |
Kita vertus pažymėtina, kad inkorporuojant į vieną Europos rinką naujųjų valstybių narių rinkas, bus pagerintos penkiolikos senųjų Sąjungos valstybių augimo perspektyvos. Būtų visai nesunku paskaičiuoti augimo padidėjimo mastą, kurio gali tikėtis kiekviena iš penkiolikos narių iš naujųjų valstybių vystymosi pozityvių padarinių ir iš jų rinkų integravimo į vieną Europos rinką. Kaip ten būtų, šis augimo padidėjimas, kurio yra tikimasi 15 narių Europoje, kita vertus sukurs papildomus išteklius Bendrijos biudžetui. |
3.5.3 |
Be to, EESRK mano, kad užtikrinant kad ES lėšų paskirstymas (perskirstymas) atitinka svarbiausią konvergencijos tikslą, lėšos turėtų būti skirstomos naujųjų valstybių naudai, kadangi jose yra daug mažiausiai išsivysčiusių regionų ir integracijos procesas jose dar nėra pasibaigęs. |
3.5.4 |
EESRK yra tos nuomonės, kad būtina labai atidžiai įvertinti ne tik Europos biudžeto maksimalią ribą pat taip pat prognozes, kuriomis jis grindžiamas. Iš tiesų jis remiasi Bendrijos bendrosiomis pajamomis, kurias galima tik prognozuoti, išeinant iš darbinių hipotezių apie ekonominį augimą, valiutinį paritetą tarp euro ir dolerio, žalios naftos kainą ir t. t. Žodžiu, esama daug abejonių, turinčių įtakos bendrosioms finansinėms lėšoms. Todėl EESRK rekomenduoja Europos Komisijai parengti pakeitimų scenarijus, pagrįstus kartais pesimistinėmis prielaidomis, kartais optimistinėmis, kad būtų galima nustatyti viršutinę ir apatinę ribas, kuriose bus rengiami metiniai biudžetai 2007-2013 metų laikotarpiui. |
3.6 |
EESRK mano, kad norint išspręsti dviejų kintamųjų, t. y. ambicingų politinių tikslų ekonominio (kaštų) numatymo ir turimų finansinių išteklių (nepakankamų), traktavimo klausimus: reikia klausti savęs kiek turimos lėšos yra pakankamos tiems tikslams pasiekti. |
3.7 |
Šių numatomų dydžių pritaikymo procese iškyla štai tokia dilema: ar vardan šito suderinimo mes pasirengę peržiūrėti ir pažeminti politiniu tikslus ir viziją, kuriai jie atstovauja, tam, kad priderintume juos prie turimų išteklių, ar, priešingai, bandyti padidinti lėšas iki tokios apimties, kad jų pakaktų palikti nepaliestus didžiuosius tikslus? Ši dilema gali tapti teorine, jei pasistengtume realistiškai ir efektyviai pritaikyti turimas lėšas. |
3.8 |
Kadangi manoma, kad jos yra būtinos, norint efektyviai kurti bendrą Europos ateitį, būtų problemiška bandyti kaip nors jas „nupiginti“. Šia prasme, Europos Komisijos bandymą iš naujo apibrėžti reikiamas pusiausvyras nėra nei lengva priimti, nei iš tikrųjų suprasti, kadangi akivaizdi to pasekmė būtų jos politinių tikslų potencialo nusmukdymas. |
4. Substituciniai metodai, susiję su viršutinės ribos nustatymu privalomoms išmokoms
4.1 |
Kaip išplaukia iš komunikato teksto, Komisija prieš priimdama savo konsensualų pasiūlymą, dvejojo, kurią iš trijų galimybių pasirinkti, nustatant Bendrijos biudžeto privalomų išmokų viršutinę ribą, turint omenyje neseniai įvykusius su šia problematika susijusius pokyčius. |
4.2 |
Pirmoji galimybė reiškė, kad ši viršutinė riba sudarys 1 % BNP, kaip to pageidavo kai kurios valstybės narės. Europos Komisija aiškiai pasisako, kad toks procentas yra visais atyžvilgiais nepakankamas. |
4.3 |
Antroji galimybė reiškė, kad ji sieks 1,30 % BNP. Europos Komisija mano, kad šis skaičius, nebūdamas perdėtai didelis, gali leisti Europos Sąjungai geriau atsiliepti į visos savo tikslų visumos įgyvendinimo imperatyvus. |
4.4 |
Trečioji galimybė reiškė, kad nustatoma viršutinė riba bus 1,24 % BNP, kas atitinka dabartinę finansinę tvarką. Tačiau Europos Komisija nori patikslinti, kad, jei galų gale bus pasirinktas šis dydis, teks pertvarkyti Europos Sąjungos biudžetą, kad galima būtų išlaisvinti naujų prioritetų finansavimo maržas. |
4.5 |
Pagaliau Europos Komisija pasirinko trečiąją galimybę, nors šis pasirinkimas, kaip galima įsivaizduoti, turės šias pasekmes: |
4.5.1 |
Pirmiausia būtinybę išlaikyti dabartinio biudžeto sąlygas, dėl ko iškyla klausimas, ar apskritai įmanoma tuo pat metu užtikrinti naujų prioritetų priėmimą ir finansavimą, jei išliks tokios pat biudžeto įplaukos, iš kurių iki šiol buvo finansuojamas daug mažesnis prioritetų skaičius. Reikia pažymėti, kad daugelio dešimties naujųjų valstybių narių (kurių ateityje bus dvylika) išsivystymo lygiui būdingas atsilikimas, ir ženklus atsilikimas, lyginant su penkiolikos narių Europa, taigi ir efektyvus jų suklestėjimo finansinis rėmimas pareikalaus naujų išteklių, kad sudarytų dideles sumas. Šiuo klausimu Komisija patikslina, kad „išplėstoje Sąjungoje, vidutinis BVP vienam gyventojui bus 12 % žemesnis, nei buvo užregistruotas penkiolikos narių Europoje, tuo tarpu visuminis pajamų skirtumas padvigubės“. |
4.5.2 |
Antra, Bendrijos biudžeto restruktūrizacijas ir naujas pusiausvyras: iškyla klausimas ar reformos ir naujieji subalansavimai taip pat sąlygoja atitinkamus politinių tikslų, iškeltų pačiame Europos Komisijos komunikate, „nuvertėjimus“, ko pasėkoje yra susiaurinami pagrindai, reikalingi mūsų bendros europietiškos ateities sukūrimui. |
4.5.3 |
Trečia, iš esmės federalinę struktūrą ir atitinkamai funkcionavimo būdą, kuriuos įgis Europa priėmus jos Konstitucinę chartiją ir pastarajai įsigaliojus, kai keisis subsidiarumas ir išsiplės ir sustiprės bendrosios Europos politikos ir tuo pat metu joms vykdyti reikalingi ištekliai. |
4.5.4 |
EESRK pažymi ir pabrėžia Komisijos komunikato tekste kai kurias vietas, skirtas išryškinti galimus finansinių stygius, kurie galėtų per 2007-2013 m. programavimo laikotarpį ir kurių pasėkoje, griūtų politinės prognozės ir būtų atimta bet kokia galimybė įgyvendinti aprašytą ir pasiūlytą veiksmų planą. |
4.5.5 |
Iš tiesų koks bebūtų pamatuotas ir subalansuotas Komisijos tekstas, jame nuolatos pabrėžiama, kad „turint omenyje asimetrinį poveikį, kurį išplėtimas turės Bendrijos biudžetui, vien tik paprasta būtinybė išsaugoti acquis reikalauja intensyvesnės finansinės paramos“ (įvadas). Ši grakščiais terminais suformuluota pastaba, reiškia, jog nėra nė mažiausios abejonės, kad visiškai neįmanoma ne tik išplėsti, bet ir paprasčiausiai išsaugoti Bendrijos acquis, jeigu ištekliai nebus padidinti. |
4.5.6 |
Dar daugiau, Komisija dar labiau sustiprina šitą teiginį, skelbdama nepaliaujamai didėjantį atotrūkį tarp ES politinių įsipareigojimų ir jos negebėjimo juos vykdyti, taip pat eroziją apėmusią Sąjungos gebėjimą vykdyti savo pažadus daugelyje naujų prioritetinių sričių dėl politinės valios stokos ir išteklių nepakankamumo (įvadas). |
4.5.7 |
Beje, panašias užuominas randame ir kitose komunikato teksto vietose. Antai 2 straipsnis paskelbia, kad „atotrūkis tarp to, ko iš Sąjungos reikalaujama ir išteklių, kuriais ji disponuoja, pasidarė pernelyg didelis“, iškart po to perspėja, kad „primesti Sąjungai eilę uždavinių ir po to neskirti jai reikalingų išteklių reikštų pasmerkti ją teisingai piliečių kritikai, kurių teisėti lūkesčiai būtų nuvilti“. |
4.5.8 |
EESRK mano, kad Komisija formuluoja blaivią išvadą, kai pastebi, kad „visos valstybės praloš“, jei nebus prieita susitarimo dėl Europos projekto tikslų ir jei nebus skirtos būtinos lėšos jiems įgyvendinti. |
4.5.9 |
Vertinant aukščiau išvardytas pastabas, reikia taip pat atsižvelgti į faktą, kad per naująjį 2007-2013 m. programavimo laikotarpį į Bendrijos biudžetą inkorporavus Europos vystymo fondą, pastarasis neišliks dabartinio lygio, o iš tikrųjų sumažės. |
4.5.10 |
Vykdydama 2007-2013 programavimo laikotarpio užduotį, Sąjunga turės sustiprinti bendrąsias Europos politikas, proporcingai apribodama valstybių vykdomas politikas. Ši politika grindžiama faktu, kad Sąjunga negali funkcionuoti kaip paprastas nacionalinių akcijų vadybininkas. Bendras interesas reikalauja, kad būtų parengtos ir įgyvendintos bendros europinės politikos. |
4.5.11 |
Tačiau Sąjungos pridėtinės vertės gerinimo negalima palikti nacionalinėms politikoms. Komisija aiškina be užuolankų, kad norint ją efektyviai pagerinti, būtina disponuoti didelėmis kritinėmis masėmis viršnacionaliniame lygyje, taigi, tik per bendras politikas galima geriausiai pasiekti šį efektyvumą (lietuviško teksto 4 puslapis). |
4.5.12 |
Taigi klaidinga žiūrėti į šį klausimą kaip į paprastą išteklių perskirstymo tarp valstybių narių problemą. Visiškai priešingai, būtina ją pristatyti kaip bendrų Europos politikų efektyvumo optimizavimo klausimą, siekiant dar labiau padidinti joms patikėtų Bendrijos fondų pridėtinę vertę (lietuviško teksto 4 puslapis). |
4.5.13 |
Beje, išvardydama pozityvius punktus, Komisija pastebi, kokia svarbi yra Bendrijos parama ir ją lydintis Europos pridėtinės vertės sukūrimas nuo kiekvieno iš Sąjungos biudžeto išmokėto euro. |
4.5.14 |
Šios rūšies duomenų taip pat yra tolesnėse Komisijos teksto vietose:
|
4.5.15 |
EESRK nuomone, reikėtų pastebėti, kad yra absurdiška reikalauti daugiau Europos tuo pat metu mažinant jai skiriamas lėšas. Beje, nuosavų išteklių ribojimas 1 % BNP neabejotinai privers apkarpyti struktūrinių politikų, taip pat sanglaudos politikų dotacijas, juolab, kad turint omenyje bendros žemės ūkio politikos finansavimo metmenis iki 2013 metų, bet kuris vėlesnis priverstinis apkarpymas, išplaukiantis iš Bendrijos biudžeto sumažinimo, palies ir šį sanglaudos veiksmą, kas skaudžiai atsilieps iššūkiams ir reikmėms, išplaukiantiems iš ES plėtros. Negana to, šitaip krypstant įvykiams, bet kokia iniciatyva ar skatinimas vystymosi srityje neturės jokio pagrindo ir jokios vertės. |
4.5.16 |
Šių pastabų pagrindu EESRK mano, kad būtina įveikti Komisijos santūrumą ir pasisakyti už Bendrijos biudžeto nuosavų išteklių padidinimą naujajam 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui, padidinant juos iki 1,30 % BNP, t.y. viršijant šiuo metu galiojančio biudžeto lygį, tuo pat metu užtikrinant, kad metinė šios viršutinės ribos aproksimacija labai nesikeis. |
4.5.17 |
Tokį požiūrį dar labiau patvirtina tas faktas, kad, kai dėl šalių, kurios moka grynus įnašus į Bendrijos biudžetą, ekonomikos, tai dalį išteklių, išmokamų kaip struktūriniai fondai jos atgauna per eksportą. Ši problematika jau buvo išnagrinėta 15 valstybių narių Europos lygmeniu ir yra tikimasi, kad šis mechanizmas funkcionuos panašiai 25 valstybių narių Europoje. Todėl didelė lėšų dalis, kuri bus skirta 10 naujų valstybių plėtrai taip pat grįš šalims, kurios moka grynuosius įnašus į Bendrijos biudžetą (technologinės ar elektroninės įrangos rinka, specializuotų paslaugų teikimas, žinių perkėlimas ir pan.). Šio bylos aspekto negalima ignoruoti naujo Bendrijos biudžeto sudarymo perspektyvoje. Taip pat reikia pastebėti, kad savo komunikato tekste, Komisija daro ne vieną nuorodą į šį konkretų klausimą, pastebėdama, kad tuo pat metu taikant vidaus rinkoje vienos rinkos taisykles, gaunama ženkli pridėtinė vertė dėka išaugusių Bendrijos vidaus mainų tarp labiausiai atsilikusių valstybių narių ir regionų ir likusios ES dalies, kadangi šio vidaus sandorių suklestėjimo priežastis yra tai, kad „apie ketvirtį išlaidų, padarytų pagal programas šiose srityse, yra gražinamos likusiai ES daliai padidėjusio eksporto pavidalu“. |
4.6 |
EESRK visiškai pritaria Komisijos pastebėjimams apie tapsmo Europos piliečiu pasekmes. Iš tiesų su tuo susiję privalumai nėra vien tik rinkos laisvių įgijimas: šalia laisvių, teisingumo ir saugumo, būtina garantuoti pagrindinių paslaugų bendruomenei prieinamumą. Komisija teisingai pastebi, kad „Europos be sienų teikiama nauda“ turi būti „teisingai padalinta ir prieinama“. Sąjungos pareiga yra prisidėti prie valstybių narių pastangų šioje srityje, tačiau šis veiksmas reikalauja lėšų. |
4.7 |
EESRK taip pat pritaria Komisijos analizei, konstatuojančiai, kad būtina ne tik disponuoti priemonėmis, bet ir ištekliais leidžiančiais jomis pasinaudoti, norint, kad Europa galėtų vaidinti lyderio vaidmenį (paramos vystymuisi, prekybos politikos, išorės politikos, saugumo politikos ir pan. srityse ir kitose išorės politikos sferose (lietuviško teksto 5 psl.). |
4.7.1 |
Kita vertus, jei remsimės šiuo metu priimamos Europos Sąjungos Konstitucinės chartijos nuostatomis, Europos piliečio apsauga, kurią užtikrinti ES įsipareigojo, neapsiriboja paprastu šio imperatyvo pripažinimu, bet uždeda jai atitinkamą juridinę atsakomybę už jos užtikrinimą ir atitinkamus įpareigojimus atlyginti žalą (pavyzdžiui teroro aktų ar gamtinių katastrofų aukoms). |
4.8 |
Nors EESRK džiaugiasi pažanga užregistruota kai kuriuose biudžeto skyriuose, reikia vis dėlto pastebėti, kad procentine išraiška šie rezultatai yra gana reliatyvūs. Antai išteklių padidinimas 162 %, kuris yra numatytas 2007-2013 m. septynmečio ciklui skyriuje „pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas“, tesudaro 2 239 milijonus eurų. Tuo pat metu išlaidos žemės ūkiui sumažės 3 %, arba 1 442 milijonais eurų. Laikotarpio pabaigoje išlaidos šiems dviem skyriams sudarys atitinkamai 2 % ir 26 % biudžeto. Dėl žemės ūkio skyriaus, reikia pastebėti, kad dėl ES išplėtimo ir reformos, BŽŪP teks susidurti su naujais didžiuliais bendros rinkos organizavimo iššūkiais. |
5. Konkretūs pastebėjimai
5.1 |
Nei komunikato tekstas, nei trečiasis pranešimas dėl ekonominės ir socialinės sanglaudos visiškai nenagrinėja vieno klausimo, kurio sprendimas, kaip galima spėti, turės pasekmių Bendrijos biudžetui, būtent klausimas dėl laisvo dešimties naujų valstybių narių darbuotojų judėjimo 15 dabartinių valstybių narių darbo rinkoje ir pereinamojo 2, 5, 7 metų laikotarpio taikymas. Šioje srityje būtina išsiaiškinti, kokį neigiamą poveikį įsidarbinimo apribojimai 15 narių Europoje dešimties naujų įstojusių šalių darbuotojams turės pastarosiose planuojamam ekonominio ir socialinio vystymosi mastui. |
5.2 |
Kita galima svarstymų tema yra santykis tarp Europos fondų įnašo ir lygio, kurį dešimt naujų valstybių narių yra pasiekusios, kad galėtų tinkamai prisiimti ir vykdyti įsipareigojimus, kuriems jos jau yra pritarusios. |
5.3 |
Norint išnagrinėti duoto laikotarpio ekonomines perspektyvas, būtina atskirai nagrinėti, viena vertus, nuosavus išteklius ir, kita vertus, biudžeto išlaidas. Panašiu požiūriu ir yra paremtas Komisijos komunikatas: jo 4 skyrius yra skirtas naujai finansinei tvarkai, ypatingiau akcentuojant išlaidas, tuo tarpu 5 skyrius skirtas apmastymams apie finansavimo sistemą. |
5.4 |
Ši nuomonė daugiau skirta išlaidų nagrinėjimui, kadangi EESRK numato grįžti prie nuosavų išteklių nagrinėjimo kai Komisija pateiks Tarybai pranešimą šia tema. |
5.5 |
Tačiau jau dabar EESRK mano, kad turi pareikšti savo nuomonę šiais dviem punktais:
|
5.5.1 |
Kita vertus EESRK išreiškia dideles abejones dėl bendrojo taisymo mechanizmo, kuris tik institucionalizuos „teisingo sugrįžimo“ principą. Šia turimas omenyje tam tikras solidarumas tarp mažiau turtingų šalių ir turtingesnių šalių, kuris yra nepriimtinas. 1998 metų pranešime (5) Komisija jau bandė modeliuoti tokio mechanizmo įvedimo pasekmes. Pasirodė, kad 1996 metais, jei bendrojo taisymo mechanizmas būtų pritaikytas 5 šalims (JK, D, NL, V, SV; 48,7 % BVP) ir darant prielaidą, kad jos atskiriamos nuo taisymo finansavimo, krūvis pasiskirstytų tarp dešimties kitų šalių, kurios sudaro 48,9 % Sąjungos BNP! Neseniai įvykęs išsiplėtimas į šalis su dar žemesniu gyvenimo standartu, dar labiau padidintų šią neteisybę. |
5.5.2 |
Bet kuriuo atveju, jei pasirodytų, kad bendrojo taisymo mechanizmas yra reikalingas, EESRK mano, kad taisant iškraipymus nereikėtų atsižvelgti į išlaidas, patirtas dėl struktūrinės paramos, nes ši parama aiškiai susijusi su perskirstymo tikslu. |
5.5.3 |
EESRK turi omenyje, atsižvelgdamas į galimą apibendrinto koreguojamojo mechanizmo įvedimą, kad biudžeto balanso apskaičiavimas turėtų būti pagrįstas tik remiantis veiklos išlaidomis, kaip dar 1999 m. buvo pasiūlyta Berlyne. Tai padėtų išvengti neigiamo poveikio, susijusio su ES administracinių išlaidų ir išlaidų, susijusių su Bendrijos politika, apmokestinimu šalyje, kurioje, šios sumos faktiškai yra išleidžiamos. „Tiesioginio biudžeto“ metodas taip pat būtų nuoseklesnis, kai a) administracinės išlaidos būtų susietos su veiklos išlaidomis, dėl kurių pirmosios atsiranda, ir b) administracinių išlaidų lėšos būtų suskirstomos į atskiras kategorijas. |
5.6 |
Beje, kai dėl netiesioginių išteklių klausimo, EESRK siūlo tai, ką jau siūlė savo nuomonėje apie distancinio mokesčio už kelius mokėjimo sistemų interoperabilumu suvienodinimo Bendrijoje (6), būtent galimą Europos transporto infrastruktūrų fondo sukūrimą, kurio pajamas sudarytų vieno cento nuo bet kurios transporto priemonės sunaudotų degalų litro nuskaičiavimas. |
5.7 |
EESRK pritaria Komisijos siūlymui suvienodinti biudžeto programavimo laikotarpio datas su atitinkamomis Europos institucinių organų (Komisijos, Parlamento) kadencijomis. |
5.7.1 |
EESRK džiaugiasi tuo, kad finansinės perspektyvos įrašytos į Konstituciją. Tai suteiks didesnį stabilumą ES biudžetui. |
5.7.2 |
Vis dėlto EESRK apgailestauja, kad Europos Taryba nesugebėjo priimti Europos Konvento pasiūlymų, pagal kuriuos finansinės perspektyvos būtų priimamos kvalifikuota dauguma vidutiniam laikotarpiui. Iš tiesų Europos Taryba nusprendė pasilikti prie vienbalsio balsavimo, susiejant jį su galimybe pereiti prie kvalifikuotos daugumos, su sąlyga, kad šis sprendimas būtų priimtas Europos Tarybos vienbalsiai! Iš tiesų, EESRK nuogąstauja, kad vienbalsio balsavimo taisyklės pasilikimas gali pastūmėti Europos Sąjungą link rimtos konstitucinės krizės, arba kad teks sumažinti politines Sąjungos ambicijas. |
5.8 |
EESRK pritaria pasiūlymui padaryti Europos Parlamentą pagrindine už Bendrijos biudžetą atsakančia instancija, tam, kad jis būtų už jį atsakingas visapusiškai: tiek už savo privalomąją, tiek už neprivalomąją dalį. |
5.9 |
Be to, EESRK mano, kad tikslinga pažymėti, kad nors Lisabonos strategija meta akivaizdžius iššūkius ir įpareigoja būtinai imtis tam tikrų iniciatyvų, Komisijos tekstas regis nesiūlo savų konkrečių priemonių, galinčių paskatinti ekonominio vystymosi Europos Sąjungoje veiksmus. Vienintelė praktinė idėja, išplaukianti iš dokumento (IV skyrius, Nauja finansinė tvarka, C Lankstumas), yra ta, kad būtina sukurti specialų lydimąjį augimo fondą, tačiau jam siūlomi ištekliai pasirodo esą visiškai nepakankami. Ta proga EESRK primena, kad Lisabonos strategijos įgyvendinimas buvo pagrįstas prielaida apie metinį 3 % augimo vidurkį, tuo tarpu prognozės ateinantiems metams neviršija 2,3 % 27 valstybių narių Europoje. Negana to, esant ekonominio augimo nuosmukiui, kuris tęsiasi nuo 2000 metų, Sąjungai nepavyksta rezorbuoti šį „ekonominio augimo deficitą“. |
5.10 |
Todėl jis ragina peržiūrėti didinimo linkme atitinkamus dydžius, kad būtų išsaugota pamatinė prielaida, kuris lemia Lisabonos strategijos sėkmės pažangą, būtent mūsų sistemos keitimas investavimo į mokymą ir mokslinius tyrimus srityje. |
Briuselis, 2004 m. rugsėjo 15 d.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto
pirmininkas
Roger BRIESCH
(1) (KOM(2004) 107 galutinis).
(2) KOM(2004) 101 galutinis, 2004 m. vasario 10 d..
(3) CESE 661/2004 2004 4 28.
(4) EESRK nuomonė „Biudžeto politika ir investavimo tipas“OL C 110, 2004 4 30, p. 111
(5) Europos Sąjungos finansavimas: Komisijos pranešimas apie nuosavų išteklių sistemos funkcionavimą.
(6) OL C 32 2004 2 5, p. 36, 4.1 dalis.