Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 redakciją, kurią galima rasti: http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 129 „Vienodos nuostatos dėl variklinėse transporto priemonėse naudojamų sustiprintų vaiko apsaugos priemonių (SVAP) patvirtinimo“

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

Pradinės taisyklės redakcijos 2 papildymas. Įsigaliojimo data: 2014 m. birželio 10 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

PRIEDAI

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma (1 etape) integruotoms universalioms ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms (i dydžio) ir integruotoms specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms, skirtoms variklinių transporto priemonių nepilnamečiams keleiviams.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.15.

Atraminė kojelė – apsaugos nuo sukimosi įtaisas, pastoviai pritvirtintas prie vaiko apsaugos priemonės, kuriuo vaiko apsaugos priemonės apkrova perduodama transporto priemonės konstrukcijai. Atraminės kojelės ilgis turi būti reguliuojamas (Z kryptimi); ji gali būti papildomai reguliuojama kitomis kryptimis. 2.15.1. Atraminės kojelės pagrindas – viena arba daugiau vaiko apsaugos priemonės atraminės kojelės dalių, kuri suprojektuotų taip, kad remtųsi į transporto priemonės grindų paviršių ir per priekinį susidūrimą atraminės kojelės apkrovą perduotų transporto priemonės konstrukcijai. 2.15.2. Atraminės kojelės pagrindo lietimosi paviršius – atraminės kojelės pagrindo paviršius, fiziškai besiliečiantis su transporto priemonės grindų paviršiumi ir suprojektuotas taip, kad apkrova būtų paskirstoma transporto priemonės konstrukcijai. 2.15.3. Vertinama atraminės kojelės pagrindo apimtis – erdvė, apibrėžiama atraminės kojelės pagrindo judėjimo ribomis. Ji atitinka vertinamą transporto priemonių atraminės kojelės pagrindo apimtį, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 14 10 priede. 2.15.4. Vertinama atraminės kojelės matmenų apimtis – apimtis, apibrėžianti didžiausius atraminės kojelės matmenis, atitinkanti vertinamą transporto priemonių atraminės kojelės įrengimo apimtį, kaip apibrėžta Taisyklės Nr. 16 17 priede; ji užtikrina i dydžio transporto priemonės sėdimojoje vietoje įrengtos i dydžio VAP atraminės kojelės matmenų atitiktį.

2.16.

Vaiko apsaugos priemonės maketo (VAPM) nuolydžio kampas– kampas tarp ISO/F2 (B) maketo, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlio 2 paveiksle), apatinio paviršiaus ir transporto priemonės horizontalios Z plokštumos, kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 14 (4 priedo 2 priedėlyje), kai maketas įrengtas transporto priemonėje, kaip aprašyta Taisyklėje Nr. 16 (17 priedo 2 priedėlyje).

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

4.   ŽENKLINIMAS

4.1.   Pagal 3.2.4 ir 3.2.5 punktus tvirtinti pateikti vaiko apsaugos priemonių pavyzdžiai turi būti aiškiai ir nenutrinamai paženklinti; ženklinimą turi sudaryti gamintojo pavadinimas, inicialai arba prekės ženklas.

4.2.   Ant vaiko apsaugos priemonės, išskyrus juostą (-as) arba diržų komplektą, aiškiai ir nenutrinamai nurodomi gamybos metai.

4.3.   Ant gaminio aiškiai nurodoma vaiko apsaugos priemonės įrengimo kryptis transporto priemonės atžvilgiu.

Šiame punkte apibrėžtas ženklinimas turi būti matomas vaiko apsaugos priemonei esant transporto priemonėje ir vaikui ją naudojant.

4.4.   Matomoje atgal atgręžtų apsaugos priemonių vidinio paviršiaus (įskaitant šalia vaiko galvos esančius šoninius sparnus) vietoje, netoli vietos, kur į vaiko apsaugos priemonę remiasi vaiko galva, turi būti pastoviai pritvirtinta toliau nurodyta etiketė (privaloma pateikti bent nurodytą informaciją).

Mažiausias etiketės dydis: 60 × 120 mm plotą.

Etiketė tvirtinama prie dangos prisiuvant visus jos kraštus ir (arba) pastoviai priklijuojant prie dangos visą etiketės apatinį paviršių. Priimtini ir kiti tvirtinimo būdai, jeigu jie yra ilgalaikiai ir jeigu juos taikant etiketė neatsikabina nuo gaminio arba neišblunka. Griežtai draudžiama naudoti vėliavėlių tipo etiketes.

Jei vaiko apsaugos priemonės gamintojo tiekiamos apsaugos priemonės arba bet kurių jos priedų dalys gali užstoti etiketę, būtina pritvirtinti papildomą etiketę. Jei apsaugos priemonė yra parengta naudoti pasirinkus bet kokią konfigūraciją, viena įspėjamoji etiketė turi būti nuolat matoma esant bet kokiai priemonės padėčiai.

4.5.   Tuo atveju, kai vaiko apsaugos priemonė gali būti naudojama į priekį atgręžtoje padėtyje, ji paženklinama pastoviai pritvirtinta etikete, matoma asmeniui, įrengiančiam vaiko apsaugos priemonę transporto priemonėje:

4.6.   i dydžio ženklinimas

Transporto priemonėje apsaugos priemonę montuojantiems asmenims nuolat turi būti matoma ši informacija:

4.6.1.

i dydžio logotipas. Pateiktas simbolis turi būti mažiausiai 25 × 25 mm dydžio, o piktograma turi aiškiai skirtis nuo fono. Piktograma turi būti aiškiai matoma; tam galima naudoti išsiskiriančias spalvas arba tinkamą reljefiškumą, jei piktograma įspausta arba iškili;

4.7.   Specialios transporto priemonės ISOFIX ženklinimas

Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonė ženklinama pastoviai pritvirtinta etikete, matoma asmeniui, montuojančiam vaiko apsaugos priemonę transporto priemonėje, kurioje nurodoma ši informacija:

„SPECIFIC VEHICLE ISOFIX“

4.8.   Papildomas ženklinimas

Toliau pateikta informacija gali būti pateikta piktogramomis ir (arba) tekstu. Ženklinant nurodoma:

c)	pagal aplinkybes naudojant vieną iš toliau pateiktų ženklų, nurodoma viršutinių diržų arba kitų naudotojo reguliuojamų sėdynės sukimosi ribojimo priemonių vieta ir, jei reikia, diržų arba tų kitų priemonių padėtis;

f)	naudojant toliau pateiktą ženklą, prireikus galima pateikti nuorodą į vaiko apsaugos priemonės naudotojo nurodymus ir informaciją, kur tą dokumentą galima rasti.

5.   PATVIRTINIMAS

6.   BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.   Išdėstymas ir tvirtinimas transporto priemonėje

6.1.1.   i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės skirtos naudoti i dydžio sėdimosiose vietose, kai vaiko apsaugos priemonės sumontuojamos pagal transporto priemonės gamintojo nurodymus.

Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės skirtos naudoti visose ISOFIX padėtyse, taip pat ir bagažo skyriuje, jei apsaugos priemonės montuojamos pagal gamintojo reikalavimus.

6.1.2.   Atsižvelgiant į vaiko apsaugos priemonės kategoriją (žr. 1 lentelę), vaiko apsaugos priemonė tvirtinama prie transporto priemonės konstrukcijos arba prie transporto priemonės sėdynės konstrukcijos.

6.1.3.   Vaikams iki 15 mėnesių amžiaus naudojama tik į šoną arba atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė.

Tai reiškia, kad:

Atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė gali būti naudojama bet kurio amžiaus vaikui.

6.2.   Vaiko apsaugos priemonės konfigūracija

6.2.1.   Vaiko apsaugos priemonės konfigūracija turi būti tokia, kad:

6.2.2.   Vaiko apsaugos priemonė suprojektuojama ir sumontuojama taip, kad:

6.2.3.   Turėtų būti neįmanoma be specialių įrankių pašalinti ar nuimti visų sudedamųjų dalių, kurios pagal projektą nėra nuimamos arba atskiriamos. Visos sudedamosios dalys, kurios pagal projektą yra nuimamos atliekant techninę priežiūrą ar reguliuojant, turi būti sukonstruotos taip, kad jas būtų paprasta montuoti ir naudoti, o montavimo ir išardymo tvarka turi būti išsamiai paaiškinta apsaugos priemonės naudotojo vadovuose. Bet kurį diržų komplektą turėtų būti įmanoma reguliuoti jo neišardant.

6.2.4.   Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonėse gali būti papildomų apsaugos įtaisų; jie turi būti suprojektuoti taip, kad būtų lengvai sumontuojami ir kad avariniu atveju jų atlaisvinimo priemonės bei veikimo būdas būtų iš karto aiškūs gelbėtojui.

6.2.5.   Vaiko apsaugos priemonė gali būti suprojektuota bet kurio gamintojo nurodyto ūgio keleiviui, jei ji atitinka šioje taisyklėje nustatytus reikalavimus.

6.2.6.   Vaiko apsaugos priemonės su pripučiamomis sudedamosiomis dalimis turėtų būti suprojektuotos taip, kad jų naudojimo sąlygos (slėgis, temperatūra, drėgmė) nesumažintų priemonės atitikties šios taisyklės reikalavimams.

6.3.   Vaiko apsaugos priemonės specifikacijos

6.3.1.   Medžiaga

6.3.1.1.   Vaiko apsaugos priemonės gamintojas turi raštu paskelbti, kad apsaugos priemonių gamybai naudojamų medžiagų ir priemonės prilaikomam vaikui pasiekiamų dalių medžiagų toksiškumo savybės atitinka susijusias EN 71-3:1994/A1:2000/AC dalis. Bandymą atliekančios tarnybos nuožiūra gali būti atlikti tokios deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai.

6.3.1.2.   Vaiko apsaugos priemonės gamintojas turi raštu paskelbti, kad apsaugos priemonių gamybai naudojamų medžiagų degumas atitinka susijusias EN 71-2:2011 dalis. Bandymus atliekančios tarnybos nuožiūra gali būti atlikti tokios deklaracijos pagrįstumą patvirtinantys bandymai.

6.3.2.   Bendrosios savybės

6.3.2.1.   Vidaus geometrinės charakteristikos

Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar vaiko apsaugos priemonės vidaus matmenys atitinka 18 priedo reikalavimus. Bet kokio dydžio gamintojo nurodytame intervale mažiausi pečių pločio, klubų pločio ir aukščio sėdint matmenys turi atitikti mažiausio ir didžiausio pečių aukščio matmenis.

6.3.2.2.   Išorės matmenys

Didžiausi vaiko apsaugos priemonės pločio, aukščio ir gylio matmenys bei ISOFIX tvirtinimo sistemos vietos, prie kurių turi būti įmanoma prijungti šios sistemos priedus, nustatomi pagal vaiko apsaugos priemonės maketą, įtaisomą ant transporto priemonės sėdynės, kaip apibrėžta šios taisyklės 2.17 punkte.

6.3.2.3.   Masė

Integruotos ISOFIX vaiko apsaugos priemonės (įskaitant i dydžio vaiko apsaugos priemonę) masė kartu su didžiausia vaiko, kuriam numatyta naudoti vaiko apsaugos priemonę, mase turėtų neviršyti 33 kg. Ši masės riba taip pat taikoma specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonėms.

6.3.3.   ISOFIX priedai

6.3.3.1.   Tipas

ISOFIX priedai gali būti pagaminti pagal 0 paveikslo a dalyje pateiktus pavyzdžius arba kitus atitinkamus projektus, kurie yra standaus mechanizmo su ISOFIX vaiko apsaugos priemonės gamintojo nustatyto tipo reguliatoriumi, dalis.

0   paveikslo a dalis

Paaiškinimas

Matmenys (mm)

6.3.3.2.   Matmenys

ISOFIX vaiko apsaugos priemonės priedo dalies, prie kurios prijungiama ISOFIX tvirtinimo sistema, matmenys neviršija didžiausių matmenų, nurodytų 0 paveikslo b dalyje pateikta gaubtine.

0   paveikslo b dalis

Matmenys (mm)

6.3.3.3.   Dalinio fiksavimo rodymas

ISOFIX vaiko apsaugos priemonėje turi būti įrengtos priemonės, aiškiai rodančios, kad abu ISOFIX priedai buvo visiškai užfiksuoti atitinkamais ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais. Šios rodymo priemonės gali būti garsinės, lytimosios arba dviejų ar daugiau priemonių derinys. Jei taikoma vaizdinė priemonė, ji turi būti matoma esant įprastam apšvietimui.

6.3.4.   ISOFIX vaiko apsaugos priemonės viršutinio diržo specifikacijos

6.3.4.1.   Viršutinio diržo jungtis

Viršutinio diržo jungtis yra ISOFIX viršutinio diržo kablys, kaip parodyta 0 paveikslo c dalyje, arba panašūs įtaisai, kuriuos įmanoma sumontuoti 0 paveikslo c dalyje pateiktoje gaubtinėje.

6.3.4.2.   ISOFIX viršutinio diržo ypatumai

ISOFIX viršutinis diržas turi būti tvirtinamas austiniu diržu (arba lygiaverčiu įtaisu), kuriame įrengta įtempimo reguliavimo ir atpalaidavimo priemonė.

6.3.4.2.1.   ISOFIX viršutinio diržo ilgis

ISOFIX vaiko apsaugos priemonės viršutinio diržo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 2 000 mm.

6.3.4.2.2.   Įtempimo rodiklis

ISOFIX viršutinis diržas arba ISOFIX vaiko apsaugos priemonė turi būti su įtaisu, rodančiu, kad neliko atlaisvintų diržo dalių. Šis įtaisas gali būti reguliavimo ir atpalaidavimo įtaiso dalis.

6.3.4.2.3.   Matmenys

ISOFIX viršutinio diržo kablių jungčių matmenys parodyti 0 paveikslo c dalyje.

0   paveikslo c dalis

ISOFIX viršutinės juostos jungties (kablio tipo) matmenys

6.3.5.   i dydžio vaiko apsaugos priemonės atraminei kojelei ir atraminės kojelės pagrindui taikomi reikalavimai

i dydžio vaiko apsaugos priemonės, kuriose sumontuotos atraminės kojelės, visose naudojimo padėtyse (pvz., reguliuojamo ilgio priedo, pagrindo ir kt. atveju trumpiausioje ir ilgiausioje padėtyje) turi atitikti šiame punkte ir jo papunkčiuose išdėstytas geometrines nuostatas.

6.3.5.1 ir 6.3.5.2 punktuose nurodytų reikalavimų atitiktis gali būti nustatyta atlikus fizinę patikrą ar kompiuterinio modeliavimo būdu.

6.3.5.1– 6.3.5.4. punktų geometriniai reikalavimai susiejami su koordinačių sistema, kurios centras yra tarp dviejų ISOFIX priedų ir eina per atitinkamos ISOFIX tvirtinimo sistemos centrinę liniją.

Koordinačių sistemos ašys derinamos pagal vaiko apsaugos priemonės maketą (-us):

Laikantis šios dalies reikalavimų, vaiko apsaugos priemonė turi būti sumontuota pagal vaiko apsaugos priemonės vartotojo vadovą. Atraminės kojelės laikymo padėčiai šie reikalavimai netaikomi.

6.3.5.1.   Atraminei kojelei ir atraminės kojelės pagrindui taikomi geometriniai reikalavimai

Ištiesta atraminė kojelė, įskaitant jos priedą prie vaiko apsaugos priemonių, ir atraminės kojelės pagrindas turi visiškai atitikti vertinamus atraminės kojelės matmenis (taip pat žr. šios taisyklės 19 priedo 1 ir 2 paveikslus), kurie apibrėžiami taip:

6.3.5.2.   Atraminės kojelės pagrindo reguliavimo reikalavimai

Atraminę kojelę turėtų būti įmanoma reguliuoti ir tvirtinti įvairiame aukštyje (pagal vertinamą atraminės kojelės pagrindo apimtį), kaip nurodyta toliau (taip pat žr. šios taisyklės 19 priedo 3 ir 4 paveikslus). Jei įmanoma palaipsniui reguliuoti, dviejų fiksuotų pozicijų tarpelis neturėtų viršyti 20 mm.

Vertinama atraminės kojelės pagrindo apimtis apibrėžiama taip:

Atraminę kojelę turėtų būti įmanoma reguliuoti Z' kryptimi (kaip nurodyta 19 priedo 3 paveikslo 6 paaiškinime), nepaisant aukščio apribojimų, jei nė viena iš dalių neišsikiša už ribojančiųjų plokštumų X' ir Y' kryptimis.

6.3.5.3.   Atraminės kojelės pagrindo matmenys

Atraminės kojelės pagrindo matmenys turi atitikti šiuos reikalavimus:

0   paveikslo d dalis

6.3.5.4.   Atraminės kojelės pagrindo laikiklis

Siekiant užtikrinti, kad atraminės kojelės pagrindas atitiktų 6.3.5.2 punkto reikalavimus, naudojamas laikiklis (žr. 0 paveikslo e dalį). Alternatyviai pakanka atlikti kompiuterinę simuliaciją.

Laikiklis apibrėžiamas kaip vaiko apsaugos priemonės dydžio klasę atitinkantis ISOFIX VAPM. Laikiklis prailginamas dviem 6 mm skersmens ISOFIX apatiniais tvirtinimo įtaisais. Priešais laikiklį esantis brūkšniuotas langelis nustatomas ir matuojamas pagal 6.3.5.2 punktą. VAP priedai vertinimo metu pritvirtinami.

0   paveikslo e dalis

6.4.   Ženklinimo kontrolė

6.4.1.   Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar ženklinimas atitinka šios taisyklės 4 punkto reikalavimus.

6.5.   Montavimo ir naudojimo nurodymų tikrinimas

6.5.1.   Už patvirtinimo bandymus atsakinga technikos tarnyba turi patikrinti, ar montavimo ir naudojimo nurodymai atitinka šios taisyklės 14 punkto reikalavimus.

6.6.   Sumontuotai vaiko apsaugos priemonei taikomos nuostatos

6.6.1.   Atsparumas korozijai

6.6.1.1.   Su visa vaiko apsaugos priemone arba jos dalims, kurias gali paveikti korozija, atliekamas 7.1.1 punkte nustatytas korozijos bandymas.

6.6.1.2.   Atlikus korozijos bandymą, kaip nurodyta 7.1.1.1 ir 7.1.1.2 punktuose, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaiko apsaugos priemonės veikimui, ir korozijos požymių.

6.6.2.   Energijos sugertis

6.6.2.1.   Visus įtaisus su atlošais bandant pagal 13 priedą šios taisyklės 14 priede nurodytoje zonoje, turi būti gautas mažesnis nei 60 g maksimalus pagreitis. Šis reikalavimas taip pat taikomas apsauginių skydelių plotams, esantiems toje vietoje, kur per susidūrimą atsitrenkia galva.

6.6.2.2.   Vaiko apsaugos priemonių su mechaniškai stacionariai pritvirtintais reguliuojamais galvos atramos įtaisais, kuriuose suaugusiojo saugos diržo arba vaiko diržų komplekto aukštis tiesiogiai valdomas reguliuojama galvos atrama, atveju nebūtina reikalauti energijos sugerties medžiaga padengti 18 priede nustatytas zonas, kurių neliečia manekeno galva, t. y. zonas už galvos atramos.

6.6.3.   Apvertimas

6.6.3.1.   Vaiko apsaugos priemonė bandoma taip, kaip nurodyta 7.1.2 punkte; atliekant bandymą manekenas niekada neturėtų visiškai iškristi iš įtaiso. Be to, kai bandomoji sėdynė yra apsivertusi žemyn, manekeno galva iš savo pradinės padėties bandymo sėdynės atžvilgiu neturi pajudėti vertikalia kryptimi daugiau kaip 300 mm.

6.6.4.   Dinaminis bandymas

6.6.4.1.   Bendrosios nuostatos: pagal 2 lentelę atliekami vaiko apsaugos priemonės dinaminiai bandymai, atitinkantys 7.1.3 punkto reikalavimus:

2   lentelė

Skirtingų kriterijų taikymas pagal bandymo nustatymus

6.6.4.1.1.   i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės bandomos ant bandymo vežimėlio, naudojant 6 priede nurodytą bandomąją sėdynę ir laikantis 7.1.3.1 punkto reikalavimų.

6.6.4.1.2.   Specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės bandomos su kiekvienu transporto priemonės modeliu, kuriam jos skirtos. Už bandymus atsakinga technikos tarnyba gali sumažinti bandomų transporto priemonių modelių skaičių, jei modeliai mažai skiriasi šios taisyklės 6.6.4.1.2.3 punkte išvardytais aspektais. Vaiko apsaugos priemonė gali būti bandoma vienu iš šių būdų:

6.6.4.1.3.   Dinaminis bandymas atliekamas su vaiko apsaugos priemonėmis, kurios anksčiau nebuvo veikiamos apkrovos.

6.6.4.1.4.   Jei specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonė įtaisyta už toliausiai gale esančių į priekį atgręžtų suaugusiems asmenims skirtų sėdynių (pavyzdžiui, bagažo skyriuje), su komplektine transporto priemone turi būti atliktas vienas bandymas naudojant didžiausią (-ius) manekeną (-us), atsižvelgiant į vaiko apsaugos priemonę, kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.3 punkte. Kiti bandymai, įskaitant gamybos atitikties, gali būti atliekami kaip nurodyta šios taisyklės 7.1.3.2 punkte, jei taip pageidauja gamintojas.

6.6.4.1.5.   Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonės atveju kiekvienas šioje taisyklėje apibrėžtas dinaminis bandymas atsižvelgiant į gamintojo nurodytą dydžių intervalą atliekamas du kartus: pirmąjį – naudojant pagrindines apsaugos priemones, o antrąjį – su visais apsaugos įtaisais. Atliekant šiuos bandymus, ypatingas dėmesys kreipiamas į šios taisyklės 6.2.1.5 ir 6.2.1.6 punktų reikalavimus.

6.6.4.1.6.   Tuo atveju, kai vaiko apsaugos priemonėje naudojamas apsaugos nuo sukimosi įtaisas, dinaminis bandymas atliekamas taip:

6.6.4.2.   Atliekant dinaminius bandymus, nė viena keleivį turinti apsaugoti apsaugos priemonės dalis neturi visiškai arba iš dalies lūžti; neturi atsilaisvinti arba atsisegti sagtys, fiksavimo sistema arba poslinkio sistema. Vienintelė išimtis – kai gamintojo techniniame apraše nustatyta, kad šios dalys arba sistemos turi didžiausios apkrovos ribojimo funkciją, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.1 punkte, ir jos atitinka šiuos kriterijus:

6.6.4.3.   Manekenui taikomi kriterijai priekinio ir galinio susidūrimo atveju

6.6.4.3.1.   Žalos vertinimo kriterijai priekinio ir galinio susidūrimo atveju, kaip nurodyta 3 lentelėje.

3   lentelė

6.6.4.4.   Manekeno galvos poslinkis priekinio ir galinio susidūrimo atveju

6.6.4.4.1.   i dydžio kategorijos vaiko apsaugos priemonės:

6.6.4.4.1.1.   Į priekį atgręžtos vaiko apsaugos priemonės

Galvos poslinkis: nė viena manekeno galvos dalis neturi išsikišti už BA, DA ir DE plokštumų, kaip apibrėžta 1 paveiksle. Tai nustatoma iki 300 ms arba iki momento, kai manekenas visiškai nustoja judėti (taikoma, tai, kas įvyksta anksčiau).

6.6.4.4.1.1.1.   Jeigu bandymas atliekamas pagal 6.6.4.1.6.2. punktą, galvos poslinkiui tarp Cr taško ir AB plokštumos taikomas + 10 proc. nuokrypis.

1   paveikslas

Išdėstymas bandant į priekį atgręžtą įtaisą

Matmenys (mm)

6.6.4.4.1.2.   Atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės ir nešiojamieji lopšiai

2   paveikslas

Išdėstymas bandant atgal atgręžtą įtaisą, nesiremiantį į prietaisų skydelį

6.6.4.4.2.   Kai specialios transporto priemonės ISOFIX vaiko apsaugos priemonės bandomos komplektinėje transporto priemonėje arba transporto priemonės kėbulo karkase, galvos techninių savybių kriterijus (HPC) ir galvos pagreitis 3 ms taikomi kaip vertinimo kriterijai. Nesant sąlyčio su galva, šie kriterijai tenkinami be matavimo ir įrašoma tik pastaba „sąlyčio su galva nėra“. Atlikus bandymus naudojant komplektinę transporto priemonę, turi būti įmanoma pašalinti visiškai surinktą manekeną iš vaiko apsaugos priemonės, nenaudojant mechaninio sverto arba įrankių vaiko apsaugos priemonei ar transporto priemonės konstrukcijai.

6.6.4.4.3   Atliekant dinaminius bandymus neturi būti sugadinta nė viena vaiką sėdynėje prilaikanti vaiko apsaugos priemonė. Tai apima sagtis, fiksavimo sistemas ir atlošo kampo reguliavimo sistemas, išskyrus laikomas apkrovą ribojančiais įtaisais. Visi apkrovą ribojantys įtaisai nurodomi gamintojo techniniame aprašyme, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.1. punkte.

6.6.4.5.   Į priekį arba atgal atgręžtos vaiko apsaugos priemonės šoninio susidūrimo atveju manekenui taikomi kriterijai

6.6.4.5.1.   Pagrindinis žalos vertinimo kriterijus. Galvos padėties fiksavimas

Atliekant šoninio susidūrimo bandymą, iki 80 ms, apkrovos metu šoninė apsauga visuomet nustatoma manekeno galvos centro lygmenyje, statmenai durų išsikišimo krypčiai. Galvos padėties fiksavimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

6.6.4.5.2.   Papildomi šoninio susidūrimo žalos vertinimo kriterijai

6.6.5.   Atsparumas temperatūrai

6.6.5.1.   Su sagčių įranga, diržų įtraukikliais, reguliavimo ir fiksavimo įtaisais, kuriuos gali paveikti temperatūra, atliekamas 7.2.7. punkte aprašytas temperatūros bandymas.

6.6.5.2.   Atlikus temperatūros bandymą, kaip nurodyta 7.2.7.1 punkte, kvalifikuotam stebėtojui plika akimi neturi būti matoma nusidėvėjimo požymių, galinčių pakenkti tinkamam vaiko apsaugos priemonės veikimui. Tada atliekamas dinaminis bandymas.

6.7.   Atskiroms apsaugos priemonės sudedamosioms dalims taikomos nuostatos

6.7.1.   Sagtis

6.7.1.1.   Sagtis turi būti suprojektuota taip, kad jos nebūtų įmanoma netinkamai panaudoti. Tai reiškia, inter alia, kad sagtis jokiu atveju neturi būti užsegta tik iš dalies; turi būti neįmanoma netyčia pakeisti sagties dalių, kai sagtis užsegama; sagtis turi užsisegti tik tada, kai sujungiamos visos dalys. Tose vietose, kur sagtis liečia vaiką, ji neturi būti siauresnė nei mažiausias juostos plotis, kaip apibrėžta 6.7.4.1.1 punkte. Šis punktas netaikomas diržų rinkiniams, kurie jau patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 16 arba lygiavertį galiojantį standartą. Specialių poreikių turinčio vaiko apsaugos priemonės atveju tik pagrindinių apsaugos priemonių sagtis turi atitikti visus 6.7.1.2–6.7.1.8 punktų reikalavimus.

6.7.1.2.   Net veikiama apkrovos sagtis bet kurioje padėtyje turi likti užsegta. Ją turi būti paprasta naudoti ir paimti. Sagtis turi būti atsegama paspaudus mygtuką arba panašų įtaisą.

Paviršius, kurį veikia spaudimas, turi būti faktinio atrakinimo padėtyje ir plokštumoje, statmenoje pradinei mygtuko judėjimo krypčiai:

6.7.1.3.   Sagties atlaisvinimo plotas nuspalvinamas raudonai. Sagties plotas turi būti kitos spalvos.

6.7.1.4.   Vaiką iš apsaugos priemonės turi būti įmanoma išlaisvinti vienu sagties paspaudimu. Leidžiama iškelti vaiką kartu su įtaisais, pvz., kūdikio kėdute, nešiojamuoju lopšiu arba nešiojamojo lopšio apsaugos priemonėmis, jei vaiko apsaugos priemonė gali būti atlaisvinama daugiausia dviejų mygtukų atsegimu.

6.7.1.4.1.   Pečių juostos laikiklis

Jei yra pečių juostos laikiklis, jis turi būti suprojektuotas taip, kad jo nebūtų įmanoma netinkamai panaudoti. Turi būti neįmanoma įtaisą naudoti taip, tad pečių juostos persisuktų. Turi būti įmanoma įtaisą užsegti vienu judesiu. Įtaisui užsegti reikalinga jėga neturi viršyti 15 N.

6.7.1.4.2.   Pečių juostos laikiklį turi būti paprasta naudoti ir paimti. Turi būti įmanoma įtaisą atsegti vienu paprastu judesiu, bet vaikas neturi lengvai atsegti mechanizmo. Įtaisui atsegti reikalinga jėga neturėtų viršyti 15 N.

6.7.1.4.3.   Pečių juostos laikiklio aukštis neturėtų viršyti 60 mm.

6.7.1.5.   Atsegus sagtį, turi būti įmanoma vaiką iškelti nepriklausomai nuo kėdutės, kėdutės rankenos arba apsauginio skydelio (jei įtaisyta) padėties; o jeigu įtaise yra ir tarpukojo juosta, ji turi būti atlaisvinama ta pačia sagtimi.

6.7.1.6.   Sagtis turi atitikti 7.2.7 punkte pateiktus temperatūros bandymo ir kartotinio naudojimo reikalavimus; prieš atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą, atliekamas 5 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis sąlygomis bandymas.

6.7.1.7.   Su sagtimi atliekami toliau nurodyti atsegimo bandymai.

6.7.1.7.1.   Bandymas veikiant apkrovai

6.7.1.7.1.1.   Šiam bandymui naudojama vaiko apsaugos priemonė, su kuria jau atliktas 7.1.3 punkte nurodytas dinaminis bandymas.

6.7.1.7.1.2.   Atliekant 7.2.1.1 punkte nurodytą bandymą, sagčiai atsegti reikalinga jėga turi būti ne didesnė kaip 80 N.

6.7.1.7.2.   Bandymas neveikiant apkrovai

6.7.1.7.2.1.   Šiam bandymui naudojama sagtis, kuri anksčiau nebuvo veikiama apkrovos. Jėga, reikalinga atsegti apkrovos neveikiamą sagtį 7.2.1.2 punkte nurodytuose bandymuose, turi būti nuo 40 iki 80 N.

6.7.1.8.   Tvirtumas

6.7.1.8.1.   Atliekant bandymą pagal 7.2.1.3.2 punktą, nei viena sagties dalis ar gretimos juostos, nei reguliatoriai neturi sulūžti (nutrūkti) arba atsiskirti.

6.7.1.8.2.   Priklausomai nuo gamintojo nurodytos ribinės masės, diržų komplekto sagtis turi atlaikyti:

6.7.1.8.3.   Tipo patvirtinimo institucija gali nereikalauti atlikti sagties tvirtumo bandymą, jei turima informacija rodo, kad bandymas nereikalingas.

6.7.2.   Reguliatorius

6.7.2.1.   Reguliavimo intervalas turi būti toks, kad jo pakaktų tinkamai sureguliuoti vaiko apsaugos priemonę pagal visus dydžius, pagal kuriuos suprojektuota priemonė, ir kad būtų įmanoma sumontuoti visose i dydžiui tinkamose transporto priemonėse.

6.7.2.2.   Visi reguliatoriai turėtų būti sparčiojo reguliatoriaus tipo.

6.7.2.3.   Sparčiojo reguliatoriaus tipo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami, kai vaiko apsaugos priemonė tinkamai sumontuota, o vaikas arba manekenas yra reikiamoje padėtyje.

6.7.2.4.   Sparčiojo reguliatoriaus tipo įtaisas turi būti lengvai reguliuojamas pagal vaiko kūno sudėjimą. Visų pirma, atliekant bandymą pagal 7.2.2.1 punktą rankiniu būdu valdomam įtaisui reguliuoti reikalinga jėga neturi būti didesnė kaip 50 N.

6.7.2.5.   Du vaiko apsaugos priemonės reguliatorių pavyzdžiai bandomi taip, kaip nurodyta 7.2.7.1 ir 7.2.3 punktuose pateiktuose temperatūros bandymo reikalavimuose.

6.7.2.5.1.   Vienam reguliatoriui tenkanti juostos slinktis neturi būti didesnė kaip 25 mm, visiems reguliatoriams – kaip 40 mm.

6.7.2.6.   Atliekant bandymą pagal 7.2.2.1 punktą, įtaisas neturi sulūžti arba atsiskirti.

6.7.2.7.   Tiesiai ant vaiko apsaugos priemonės įtaisytas reguliatorius turi atlaikyti daugkartinio naudojimo sąlygas, o prieš atliekant 7.1.3 punkte aprašytą bandymą su juo atliekamas 5 000 ± 5 ciklų bandymas, kaip apibrėžta 7.2.3 punkte.

6.7.3.   Diržo įtraukikliai

6.7.3.1.   Automatinio fiksavimo diržo įtraukikliai

6.7.3.1.1.   Juosta su automatinio fiksavimo diržo įtraukikliu neturi išsivynioti daugiau kaip 30 mm tarp įtraukiklio fiksavimo padėčių. Diržo naudotojui pasislinkus atgal, diržas turi arba likti pradinėje padėtyje, arba į tą padėtį grįžti automatiškai, kai vėliau naudotojas pasislenka į priekį.

6.7.3.1.2.   Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukiklio, kaip nurodyta 7.2.4.1 punkte. Jei diržo įtraukiklis yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, kai matuojama panašiai. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, atliekant šiuos matavimus, jis neturi veikti.

6.7.3.1.3.   7.2.4.2 punkte aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukiklio ir gali būti vėl įtraukta, kol nepasibaigs 5 000 ciklų. Tada su diržo įtraukikliu atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 7.2.7.1 punkte, 7.1.1 punkte aprašytas korozijos bandymas ir 7.2.4.5 punkte aprašytas atsparumo dulkėms bandymas. Po jų sėkmingai atliekama dar 5 000 ištraukimo ir įtraukimo ciklų. Atlikus anksčiau aprašytus bandymus, diržo įtraukiklis turi gerai veikti ir atitikti 6.7.3.1.1 ir 6.7.3.1.2 punktų reikalavimus.

6.7.3.2.   Avarinio fiksavimo diržo įtraukikliai

6.7.3.2.1.   Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklis bandomas taip, kaip nustatyta 7.2.4.3 punkte, ir turi atitikti toliau pateiktas sąlygas:

6.7.3.2.2.   Kai diržo įtraukiklio veikimas priklauso nuo išorinio signalo arba maitinimo šaltinio, konstrukcija turi užtikrinti, kad esant to signalo pertrūkiui arba maitinimo šaltinio gedimui, diržo įtraukiklis užsifiksuotų automatiškai.

6.7.3.2.3.   Avarinio fiksavimo daugialypio jautrumo diržo įtraukikliai turi atitikti anksčiau išdėstytus reikalavimus. Be to, jei vienas iš jautrumo veiksnių yra susijęs su juostos ištraukimu, diržo įtraukiklis turi užsifiksuoti, kai juostos pagreitis yra 1,5 g, matuojant juostos ištraukimo ašyje.

6.7.3.2.4.   Atliekant 6.7.3.2.1.1 ir 6.7.3.2.3 punktuose nurodytus bandymus, ištrauktos juostos ilgis prieš diržo įtraukiklio užsifiksavimą neturi viršyti 50 mm, skaičiuojant nuo pagal 7.2.4.3.1 punktą išsivyniojusios juostos ilgio. Atliekant 6.7.3.2.1.2 punkte nurodytą bandymą, fiksavimas neturi vykti ištraukiant 50 mm juostos, pradedant nuo 7.2.4.3.1 punkte apibrėžto išvyniotos juostos ilgio.

6.7.3.2.5.   Jei diržo įtraukiklis yra juosmens diržo dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 7 N, matuojant laisvą diržo atkarpą tarp manekeno ir įtraukiklio, kaip nurodyta 7.2.4.1 punkte. Jei diržo įtraukiklis yra krūtinės apsaugos dalis, juostos įtraukimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 2 N arba didesnė kaip 7 N, matuojama panašiai. Jei juosta eina per kreiptuvą arba skriemulį, įtraukimo jėga matuojama laisvoje atkarpoje tarp manekeno ir kreiptuvo arba skriemulio. Jei įrenginyje yra rankiniu arba automatiniu būdu valdomas įtaisas, neleidžiantis iki galo įtraukti juostos, atliekant šiuos matavimus, jis neturi veikti.

6.7.3.2.6.   7.2.4.2 punkte aprašytomis sąlygomis juosta pakartotinai ištraukiama iš įtraukiklio ir vėl įtraukiama, kol nepasibaigs 40 000 ciklų. Tada su diržo įtraukikliu atliekamas temperatūros bandymas, kaip aprašyta 7.2.7 punkte, 7.1.1 punkte aprašytas korozijos bandymas ir 7.2.4.5 punkte aprašytas atsparumo dulkėms bandymas.

6.7.4.   Juostos

6.7.4.1.   Plotis

6.7.4.1.1.   Mažiausias vaiko apsaugos priemonių juostų, liečiančių manekeną, plotis turi būti 25 mm. Šie matmenys matuojami atliekant 7.2.5.1 punkte nurodytą juostos tvirtumo bandymą, nesustabdant mašinos ir taikant apkrovą, lygią 75 proc. juostos trūkimo apkrovos.

6.7.4.2.   Tvirtumas, atlikus kondicionavimą kambario temperatūroje

6.7.4.2.1.   Dviejų juostų pavyzdžių, kondicionuotų kaip nustatyta 7.2.5.2.1 punkte, trūkimo apkrova nustatoma pagal 7.2.5.1.2 punkto reikalavimus.

6.7.4.2.2.   Dviejų pavyzdžių trūkimo apkrovų skirtumas neturi viršyti 10 proc. didesniosios iš išmatuotųjų trūkimo apkrovų.

6.7.4.3.   Tvirtumas po specialaus kondicionavimo

6.7.4.3.1.   Dviejų juostų, kondicionuotų, kaip nustatyta vienoje iš 7.2.5.2 punkto nuostatų (išskyrus 7.2.5.2.1 punktą), trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 75 proc. vidutinės apkrovos, nustatytos atlikus 7.2.5.1 punkte nurodytą bandymą.

6.7.4.3.2.   Be to, i dydžio vaiko apsaugos priemonių apsaugos įtaisų trūkimo apkrova turi būti ne mažesnė kaip 3,6 kN.

6.7.4.3.3.   Tipo patvirtinimo institucija gali nuspręsti, jog vienas ar daugiau iš šių bandymų yra nebūtini, jei naudojamos medžiagos sudėtis arba turima informacija rodo, kad šis bandymas arba bandymai nereikalingi.

6.7.4.3.4.   7.2.5.2.6. punkte apibrėžta 1 tipo dilinimo kondicionavimo procedūra atliekama tik tada, jei 7.2.3 punkte apibrėžto trumpojo poslinkio bandymo rezultatas 50 proc. viršija 6.7.2.5.1. punkte nurodytą ribą.

6.7.4.4.   Turi būti neįmanoma visą juostą ištraukti pro reguliatorius, sagtis arba tvirtinimo vietas.

6.7.5.   ISOFIX priedų specifikacijos

ISOFIX priedai ir fiksavimo rodikliai turi patikimai veikti nuolatinio naudojimo sąlygomis ir, prieš atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą, su jais atliekama 2 000 ± 5 atsegimo ir užsegimo ciklų įprastomis naudojimo sąlygomis bandymas.

6.8.   Klasifikacija

6.8.1.   Vaiko apsaugos priemonės gali būti bet kokio dydžio, jei laikomasi visam dydžio intervalui taikomų reikalavimų.

7.   BANDYMAI

7.1.   Sumontuotos vaiko apsaugos priemonės bandymai

7.1.1.   Korozija

7.1.1.1.   Metalinės vaiko apsaugos priemonės sudedamosios dalys bandymo kameroje išdėstomos taip, kaip nustatyta 4 priede. Kai vaiko apsaugos priemonėje yra diržo įtraukiklis, turi išsivynioti visa juosta ir likti tik 100 ± 3 mm. Išskyrus trumpas pertraukas, kurios gali būti reikalingos, pavyzdžiui, norint patikrinti ir papildyti druskos tirpalą, bandymas be perstojo atliekamas 50 ± 0,5 valandos.

7.1.1.2.   Atlikus bandymą, metalinės vaiko apsaugos priemonės sudedamosios dalys turi būti atsargiai nuplautos arba pakištos po švariu tekančiu ne aukštesnės kaip 38 °C temperatūros vandeniu, kad būtų pašalintos galėjusios susidaryti druskos nuosėdos; tuomet prieš tikrinant 24 ± 1 valandą paliekama džiūti 18–25 °C kambario temperatūroje, kaip nurodyta 6.6.1.2 punkte.

7.1.2.   Apvertimas

7.1.2.1.   Manekene turi būti įtaisytas vienas iš atitinkamų apkrovos įtaisų, aprašytų 21 priede. Manekenas įtaisomas pagal šią taisyklę sumontuotose apsaugos priemonėse, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus ir atlaisvinus diržą, kaip apibrėžta 7.1.3.5 punkte (šis reikalavimas vienodai taikomas visoms sistemoms).

7.1.2.2.   Apsaugos įtaisas turi būti pritvirtintas prie bandymų stendo arba transporto priemonės sėdynės. Visa vaiko apsaugos priemonė apsukama aplink horizontalią ašį vidurinėje išilginėje vaiko apsaugos priemonės plokštumoje 540° ± 5° kampu 2–5 laipsnių per sekundę greičiu ir sustabdoma toje padėtyje. Atliekant šį bandymą, įtaisai, kuriuos ketinama naudoti specialiuose automobiliuose, gali būti pritvirtinti prie 6 priede aprašyto bandymų stendo.

7.1.2.3.   Šioje statinėje apverstoje padėtyje masė, 4 kartus didesnė už manekeno masę, nukreipiama žemyn link plokštumos, statmenos sukimosi ašiai, o manekenas veikiamas 21 priede aprašytu apkrovos įtaisu. Apkrova didinama palaipsniui, neviršijant 400 mm/min. gravitacinio pagreičio. Nurodyta didžiausia apkrova išlaikoma 30 - 0/+ 5 sekundžių.

7.1.2.4.   Apkrova mažinama palaipsniui, neviršijant 400 mm/min., ir išmatuojamas poslinkis.

7.1.2.5.   Visa sėdynė pasukama 180° ir grąžinama į pradinę padėtį.

7.1.2.6.   Šis bandymo ciklas pakartojamas sukant priešinga kryptimi. Sukimosi ašiai esant horizontalioje plokštumoje per 90° nuo dviejų ankstesnių bandymų padėčių, procedūra pakartojama abiem sukimo kryptimis.

7.1.2.7.   Šie bandymai atliekami naudojant tinkamą mažiausią ir didžiausią dydžio intervalo, kuriam skirta apsaugos priemonė, manekeną. Atliekant visą bandymo ciklą neleidžiama keisti nei manekeno, nei vaiko apsaugos priemonės.

7.1.3.   Dinaminis priekinio, galinio ir šoninio susidūrimo bandymas:

7.1.3.1.   Bandymai, atliekami naudojant vežimėlį ir bandymų stendą

7.1.3.1.1.   Priekinio ir galinio susidūrimo bandymai

7.1.3.1.1.1.   Dinaminiam bandymui naudojamas vežimėlis ir bandymų stendas turi atitikti šios taisyklės 6 priedo reikalavimus.

7.1.3.1.1.2.   Lėtėdamas ar greitėdamas vežimėlis turi išlikti horizontalioje padėtyje.

7.1.3.1.1.3.   Atliekant bandymą, bandymų stendas turi būti apsuktas 180° kampu pagal galinio susidūrimo bandymo reikalavimus.

7.1.3.1.1.4.   Kai bandoma atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė, naudojama priekinėje sėdynėje, transporto priemonės prietaisų skydelis turi būti pakeistas standžiu prie vežimėlio pritvirtintu strypu; strypas turi būti pritvirtintas taip, kad visą energiją sugertų vaiko apsaugos priemonė.

7.1.3.1.1.5.   Lėtėjimo ar greitėjimo įtaisai

Pareiškėjas pasirenka vieną iš šių įtaisų:

7.1.3.1.1.5.1.   Lėtėjimo bandymo įtaisas

Vežimėlis turi būti stabdomas naudojant šios taisyklės 6 priede nurodytą įrenginį arba bet kokį kitą lygiaverčius rezultatus užtikrinantį įtaisą. Šis įrenginys privalo turėti šios taisyklės 7.1.3.4 punkte ir toliau nurodytas technines savybes.

Kalibravimo metodas

Dinaminio bandymo sąlygos atliekant bandymą:

priekinio ir galinio susidūrimo atveju lėtėjimas pasiekiamas naudojant įrenginį, kuris sukalibruotas kaip minėta pirmiau, tačiau:

7.1.3.1.1.5.2.   Greitėjimo bandymo įtaisas

Dinaminio bandymo sąlygos:

7.1.3.1.1.6.   Atliekami šie matavimai:

7.1.3.1.1.7.   Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų ar lūžių.

7.1.3.1.2.   Galinis susidūrimas

7.1.3.1.2.1.   Atliekant bandymą, bandymo sėdynė turi būti apsukta 180° kampu pagal galinio susidūrimo bandymo reikalavimus.

7.1.3.1.2.2.   Kai bandoma atgal atgręžta vaiko apsaugos priemonė, naudojama priekinėje sėdynėje, transporto priemonės prietaisų skydelis turi būti pakeistas standžiu prie vežimėlio pritvirtintu strypu; strypas turi būti pritvirtintas taip, kad visą energiją sugertų vaiko apsaugos priemonė.

7.1.3.1.2.3.   Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7 priedo 2 priedėlio reikalavimus.

Greitėjimo sąlygos turi atitikti 7 priedo 2 priedėlio reikalavimus.

7.1.3.1.2.4.   Atliekami matavimai turi būti panašūs į 7.1.3.1.1.4–7.1.3.1.1.5 punktuose išvardytus matavimus.

7.1.3.1.3.   Šoninis susidūrimas

7.1.3.1.3.1.   Atliekant bandymą, bandymų stendas turi būti pasuktas 90° kampu pagal šoninio susidūrimo bandymo reikalavimus.

7.1.3.1.3.2.   Turi būti įmanoma perkelti apatinius ISOFIX tvirtinimo įtaisus Y kryptimi, kad nebūtų pažeisti priedai ir bandymo įranga. ISOFIX tvirtinimo įtaisai turi būti pritvirtinti prie slenkančios sistemos, kuri leistų juos pastumti 200 mm - 0 mm + 50 mm.

7.1.3.1.3.3.   Šoninis susidūrimas su VAP atliekamas durų plokšte, kaip apibrėžta 6 priedo 3 priedėlyje. Plokštės paviršius turi būti padengtas apmušalu, kaip nurodyta 6 priedo 3 priedėlyje.

7.1.3.1.3.4.   Bandymų įrenginiu turi būti atkuriamas susijęs greičio pokytis tarp durų plokštės ir bandymų stendo pagal 7 priedo 3 priedėlį. Didžiausias durų plokštės išsikišimo gylis yra apibrėžtas 6 priedo 3 priedėlyje. Susijęs greičio pokytis tarp durų plokštės ir bandymų stendo neturi būti veikiamas sąlyčio su VAP ir turi būti intervale, nurodytame 7 priedo 3 priedėlyje. Atliekant bandymą, kuriame t0 laiko momentu durys yra stacionarios, durys turėtų būti pritvirtintos, o manekeno greičio pokytis t0 momentu turėtų būti 6,375–7,25 m/s. Atliekant bandymą, kuriame t0 momentu durys juda, durų greičio pokytis bent iki didžiausio išsikišimo momento turi būti intervale, apibrėžtame 7 priedo 3 priedėlyje, o manekenas t0 momentu turi būti stacionarus.

7.1.3.1.3.5.   VAP turi būti bandoma kai jos padėtis kuo statmenesnė.

7.1.3.1.3.6.   7 priedo 3 priedėlyje nustatytu t0 momentu manekenas turėtų būti pradinėje padėtyje, kaip apibrėžta 7.1.3.5.2.1. punkte.

7.1.3.2.   Bandymas vežimėlyje ir transporto priemonės kėbulo karkase

7.1.3.2.1.   Priekinio susidūrimo bandymai

7.1.3.2.1.1.   Dėl transporto priemonės pritvirtinimo būdo, naudojamo atliekant bandymą, neturėtų padidėti transporto priemonės sėdynių tvirtinimo vietų, suaugusių asmenų saugos diržų ir papildomų tvirtinimo vietų, reikalingų vaiko apsaugos priemonei pritvirtinti arba sumažinti įprastą konstrukcijos deformaciją, tvirtumas. Neturi būti jokios transporto priemonės detalės, kuri, ribodama manekeno judėjimą, sumažintų per bandymą vaiko apsaugos priemonei tenkančią apkrovą. Pašalintos konstrukcijos detalės gali būti pakeistos tokio paties tvirtumo detalėmis su sąlyga, kad jos netrukdys manekenui judėti.

7.1.3.2.1.2.   Tvirtinimo įtaisas laikomas atitinkančiu nustatytus reikalavimus, jei neišsikiša už visos konstrukcijos pločio gabaritų ir jei transporto priemonė arba konstrukcija yra įtvirtinta arba užfiksuota priekyje ne mažesniu kaip 500 mm atstumu nuo apsaugos sistemos tvirtinimo vietos. Gale konstrukcija turi būti pritvirtinta pakankamu atstumu už tvirtinimo vietų, kad būtų užtikrinta, jog būtų laikomasi visų 7.1.3.2.1.1 punkto reikalavimų.

7.1.3.2.1.3.   Transporto priemonės sėdynė ir vaiko apsaugos priemonė turi būti įtaisyti patvirtinimo bandymus atliekančios technikos tarnybos parinktoje vietoje stengiantis, kad tvirtumo požiūriu būtų kuo nepalankesnės sąlygos, atitinkančios manekeno montavimą transporto priemonėje. Transporto priemonės sėdynės atlošo ir vaiko apsaugos priemonės padėtis turi būti nurodyta ataskaitoje. Transporto priemonės sėdynės atlošas, jeigu jo polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotas, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kuo artesnis 25°.

7.1.3.2.1.4.   Jeigu montavimo ir naudojimo nurodymuose nereikalaujama kitaip, priekinė sėdynė, ant kurios bus tvirtinama vaiko apsaugos priemonė, pastumiama kuo labiau į priekį, kiek tai atitinka įprastai naudojamą padėtį, o galinė sėdynė atitraukiama kuo labiau atgal, kiek tai atitinka įprastai naudojamą padėtį.

7.1.3.2.1.5.   Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7.1.3.4 punkto reikalavimus. Bandymų stendas – tikrosios transporto priemonės sėdynė.

7.1.3.2.1.6.   Atliekami šie matavimai:

7.1.3.2.1.7.   Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų.

7.1.3.2.2.   Galinio susidūrimo bandymai

7.1.3.2.2.1.   Transporto priemonės kėbulo korpusas ant bandymo vežimėlio turi būti pasuktas 180° kampu.

7.1.3.2.2.2.   Taikomi tie patys reikalavimai, kaip atliekant priekinio susidūrimo bandymą (7.1.3.2.1.1–7.1.3.2.1.5 punktai).

7.1.3.3.   Komplektinės transporto priemonės bandymai

7.1.3.3.1.   Lėtėjimo sąlygos turi atitikti 7.1.3.4 punkto reikalavimus.

7.1.3.3.2.   Priekinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 9 priede.

7.1.3.3.3.   Galinio susidūrimo bandymų tvarka nustatyta šios taisyklės 10 priede.

7.1.3.3.4.   Atliekami šie matavimai:

7.1.3.3.5.   Priekinės sėdynės, jeigu jų polinkis reguliuojamas, turi būti užfiksuotos, kaip nustatyta gamintojo, arba, jei nėra techninių sąlygų, nustatomas tikrasis atlošo polinkio kampas, kuo artesnis 25°.

7.1.3.3.6.   Po susidūrimo vaiko apsaugos priemonė turi būti vizualiai patikrinta neatsegus sagties, kad būtų nustatyta, ar yra kokių nors sutrikimų ar lūžių.

7.1.3.4.   Dinaminio bandymo sąlygos apibendrintos 4 lentelėje:

4   lentelė

7.1.3.5.   Dinaminio bandymo manekenai

7.1.3.5.1.   Vaiko apsaugos priemonė bandoma naudojant šios taisyklės 8 priede nurodytus manekenus.

7.1.3.5.2.   Manekeno įmontavimas priekinio ir galinio susidūrimo atveju

7.1.3.5.2.1.   Vaiko apsaugos priemonės įmontavimas ant bandymų stendo.

Tuščia ISOFIX vaiko apsaugos priemonė turėtų būti pritvirtinta prie ISOFIX tvirtinimo įtaisų sistemos.

Kad būtų galima tuščią vaiko apsaugos priemonę priartinti prie apatinių ISOFIX tvirtinimo įtaisų turėtų būti leidžiama prie šių įtaisų tvirtinti ISOFIX priedus.

Papildoma 135 +/- 15 N jėga turėtų būti taikoma plokštumai, lygiagrečiai bandomosios sėdynės pagalvėlės paviršiui. Jėga turėtų būti taikoma pagal vaiko apsaugos priemonės vidurio liniją ir ne aukščiau kaip 100 mm virš pagalvėlės.

Jei yra viršutinis diržas, jis turėtų būti sureguliuotas taip, kad jo apkrova būtų 50 +/- 5 N. Alternatyviai, jei yra atraminė kojelė, ji turėtų būti sureguliuota pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodymus.

Vaiko apsaugos priemonės vidurio linija turėtų atitikti bandymų stendo vidurio liniją.

Manekenas turėtų būti įtaisytas vaiko apsaugos priemonėje ir atskirtas lanksčia tarpine nuo kėdutės atlošo. Tarpinė turėtų būti 2,5 cm storio ir 6 cm pločio. Jos ilgis turėtų prilygti pečių aukščiui (atėmus aukštį iki šlaunų) tiek sėdimojoje padėtyje, tiek pagal bandomo manekeno dydį. Gautas skirtingo dydžių manekenų tarpinės aukštis pateikiamas lentelėje. Plokštė turi kuo labiau sutapti su kėdutės išlinkiu, o jos apatinis galas turėtų būti manekeno klubo jungties aukštyje.

Diržą sureguliuokite pagal gamintojo nurodymus, bet įtempimas turi būti 250 ± 25 N didesnis už reguliatoriaus galią, o juostos nuokrypio kampas ties reguliatoriumi – 45 ± 5° arba tiek, kiek nurodyta gamintojo.

Tada tarpinę reikėtų pašalinti, o manekenas turėtų būti nustumtas iki sėdynės atlošo. Diržų komplektas turėtų būti atlaisvintas tolygiai.

Manekeno centrinę liniją kertanti išilginė plokštuma turi būti nustatyta viduryje tarp dviejų apatinių diržo tvirtinimo įtaisų, tačiau turi būti atkreiptas dėmesys ir į 7.1.3.2.1.3 punktą.

Įtaisius manekeną, jo padėtis turėtų būti atitinkamai sureguliuota.

Rankų įtaisymo pavyzdys:

7.1.3.6.   i dydžio nurodymas

Dinaminiai bandymai turėtų būti atliekami su didžiausiu ir mažiausiu manekenu, kaip nurodyta lentelėse, pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodytą dydžio intervalą.

6   lentelė

Manekeno pasirinkimo kriterijai pagal intervalą

Tais atvejais, kai vaiko apsaugos priemonę reikia iš esmės pakeisti pagal skirtingus dydžius (pvz., keičiamo tipo vaiko apsaugos priemonės atveju) arba jei dydžio intervalas apima daugiau nei 3 dydžių intervalus, be minėto (-ų) manekeno (-ų) bandymas atliekamas ir su tinkamu vidutinio dydžio manekenu.

7.1.3.6.1.   Jei vaiko apsaugos priemonė suprojektuota dviem arba daugiau vaikų, vienas bandymas atliekamas į visas sėdimas vietas įtaisius sunkiausius manekenus. Atliekamas antras anksčiau apibrėžtas bandymas su lengviausiu ir sunkiausiu manekenais. Bandymai atliekami naudojant bandymų stendą, kaip nurodyta 6 priedo 3 priedėlio 3 paveiksle. Bandymus atliekanti laboratorija, mananti, kad tai tikslinga, gali įtraukti trečią bandymą su bet kokiu manekenų arba tuščių sėdynių deriniu.

7.1.3.6.2.   Jei i dydžio vaiko apsaugos priemonė yra su viršutiniu diržu, vienas bandymas atliekamas su mažiausiu manekenu ir trumpesniu viršutiniu diržu (G1 tvirtinimo vieta). Antras bandymas atliekamas su sunkesniu manekenu ir ilgesniu viršutiniu diržu (G2 tvirtinimo vieta). Viršutinį diržą sureguliuokite taip, kad būtų užtikrinama 50 ± 5 N apkrova. Šoninio susidūrimo atveju ISOFIX vaiko apsaugos priemonė bandoma tik su trumpesniu viršutiniu diržu.

7.1.3.6.3.   Jei i dydžio vaiko apsaugos priemonėje kaip apsaugos nuo sukimosi įtaisas naudojama atraminė kojelė, minėti dinaminiai bandymai atliekami taip:

7.1.3.6.4.   6.6.4.1.6.2. punkte nurodytas bandymas atliekamas tik su didžiausiu manekenu, kuriam suprojektuota vaiko apsaugos priemonė.

7.2.   Atskirų sudedamųjų dalių bandymai

7.2.1.   Sagtis

7.2.1.1.   Atsegimo bandymas veikiant apkrovai

7.2.1.1.1.   Šiam bandymui turi būti naudojama vaiko apsaugos priemonė, su kuria jau atliktas 7.1.3 punkte nurodytas dinaminis bandymas.

7.2.1.1.2.   Vaiko apsaugos priemonė, neatsegus sagties, išimama iš bandymo vežimėlio arba transporto priemonės. Sagčiai turi būti taikoma 200 + 2 N apkrova. Jei sagtis sujungta su standžia dalimi, turi būti naudojama tokia jėga, kad susidarytų atliekant dinaminį bandymą tarp sagties ir standžios dalies atsirandantis kampas.

7.2.1.1.3.   Taikoma 400 ± 20 mm/min. apkrova, nukreipta į sagties atsegimo mygtuko centrą, išilgai fiksuotos ašies, lygiagrečios su pradine mygtuko judėjimo kryptimi; geometrinis centras yra ta sagties paviršiaus dalis, į kurią taikomas atsegimo slėgis. Taikant atsegimo jėgą, sagtis turi būti pritvirtinta prie standžios atramos.

7.2.1.1.4.   Sagties atsegimo jėga, sukuriama dinamometru arba panašiu įtaisu, veikiama įprastu būdu ir įprasta kryptimi. Sąlyčio galas turi būti šlifuoto metalo 2,5 ± 0,1 mm spindulio apskritimas.

7.2.1.1.5.   Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga ir užregistruoti visi sutrikimai.

7.2.1.2.   Atsegimo bandymas be apkrovos

7.2.1.2.1.   Sagties mechanizmas, kuriam prieš tai apkrova nebuvo taikoma, įrengiamas taip, kad jo padėtis atitiktų sąlygas, kuriomis apkrova neveikia.

7.2.1.2.2.   Sagties atsegimo jėgos matavimo būdas turi būti toks, kaip nurodyta 7.2.1.1.3 ir 7.2.1.1.4 punktuose.

7.2.1.2.3.   Turi būti išmatuota sagties atsegimo jėga.

7.2.1.3.   Tvirtumo bandymas

7.2.1.3.1.   Tvirtumo bandymui turi būti naudojami du pavyzdžiai. Į bandymą įtraukiami visi reguliatoriai, išskyrus tiesiai ant vaiko apsaugos priemonės montuojamus reguliatorius.

7.2.1.3.2.   16 priede parodytas tipiškas įtaisas sagties tvirtumo bandymui atlikti. Sagtis padedama ant viršutinės apvalios plokštelės A įtaiso viduje. Visos susijusios juostos yra mažiausiai 250 mm ilgio ir pakabinamos ant viršutinės plokštės atitinkamai pagal jų padėtį sagties atžvilgiu. Tada laisvi juostų galai apvyniojami aplink apatinę apvalią plokštelę B, kol jie išlenda pro plokštelės vidinę angą. Visos juostos tarp A ir B turi būti vertikalios. Apvali suspaudimo plokštelė C lengvai prispaudžiama prie apatinio B paviršiaus; tačiau tarp jų esančią juostą turi būti įmanoma šiek tiek pajudinti. Nedidele jėga tempimo mašina juostos įtempiamos ir traukiamos tarp plokštelių B ir C, kol apkraunamos atitinkamai pagal jų išdėstymą. Atliekant šį veiksmą ir patį bandymą sagtis turi likti atskirai nuo plokštelės A ar kurių nors prie jos esančių dalių. Tuomet tvirtai suspaudžiama B ir C, o tempimo jėga didinama 100 ± 20 mm/min. skersiniu greičiu, kol pasiekiami reikalingi dydžiai.

7.2.2.   Reguliatorius

7.2.2.1.   Reguliavimo lengvumas

7.2.2.1.1.   Kai atliekamas rankinio reguliatoriaus bandymas, juosta pro jį traukiama vienodai, atsižvelgiant į įprastas naudojimo sąlygas, 100 ± 20 mm/min. greičiu ir po pirmojo 25 ± 5 mm juostos traukimo matuojama didžiausia jėga, esanti arčiausiai sveikojo N skaičiaus.

7.2.2.1.2.   Atliekant bandymą, juosta per įtaisą turi būti traukiama dviem kryptimis; prieš matavimą su juosta atliekama 10 ištisos eigos ciklų.

7.2.3.   Trumpojo poslinkio bandymas (žr. 5 priedo 3 paveikslą)

7.2.3.1.   Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas trumpojo poslinkio bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 20 ± 5 °C temperatūros ir 65 ± 5 % santykinės drėgmės atmosferoje. Bandymas atliekamas 15–30 °C temperatūroje.

7.2.3.2.   Laisvasis juostos galas turi būti paliktas taip, kaip naudojant įtaisą transporto priemonėje, ir neturi būti tvirtinamas prie jokios kitos dalies.

7.2.3.3.   Reguliatorius nustatomas ant vertikalios juostos dalies, kurios vieną galą veikia 50 ± 0,5 N apkrova (valdoma taip, kad juosta nesiūbuotų ir nesusisuktų). Laisvasis juostos galas nuo reguliatoriaus turi eiti vertikaliai aukštyn arba žemyn kaip ir transporto priemonėje. Kitas galas turi aplenkti velenėlį, kai horizontali ašis yra lygiagreti su apkrova veikiamos juostos dalies plokštuma; pro velenėlį einanti dalis yra horizontali.

7.2.3.4.   Bandomasis įtaisas turi būti įtaisytas taip, kad jo centras aukščiausioje padėtyje, iki kurios jis gali būti pakeltas, būtų 300 ± 5 mm atstumu nuo atraminio stalo, o 50 N apkrova turi būti taikoma 100 ± 5 mm atstumu nuo to stalo.

7.2.3.5.   Prieš bandymą atliekama 20 ± 2 ciklai ir 1 000 ± 5 ciklai 30 ± 10 ciklų per minutę dažniu; visos amplitudės dydis turi būti 300 ± 20 mm arba kaip nustatyta 7.2.5.2.6.2 punkte. 50 N apkrova turi būti taikoma tik tiek laiko, per kurio kiekvienos pusės trukmę įvyksta 100 ± 20 mm poslinkis. Trumpasis poslinkis matuojamas tokioje padėtyje, kurioje prieš bandymą yra atlikta 20 ciklų.

7.2.4.   Diržo įtraukiklis

7.2.4.1.   Įtraukimo jėga

7.2.4.1.1.   Įtraukimo jėgos turi būti matuojamos, kai saugos diržų komplektas yra pritaisytas prie manekeno taip, kaip atliekant 7.1.3 punkte nurodytą dinaminį bandymą. Juostos įtempimas matuojamas sąlyčio su manekenu (bet šiek tiek atokiau) taške, kai juosta traukiama apytiksliai 0,6 m/min. greičiu.

7.2.4.2.   Įtraukiklio mechanizmo patvarumas

7.2.4.2.1.   Juosta ištraukiama iš įtraukiklio ir gali būti vėl įtraukta, kol ne didesniu kaip 30 ciklų per minutę greičiu nepasibaigs reikiamas ciklų skaičius. Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklių atveju fiksavimą sukeliantis krestelėjimas atliekamas per kiekvieną iš penkių ciklų. Kiekvienoje iš penkių ištraukimo padėčių atliekamas vienodas skaičius krestelėjimų: ištraukus 90, 80, 75, 70 ir 65 procentus viso diržo įtraukimo įrenginio juostos ilgio. Tačiau, kai juosta yra ilgesnė negu 900 mm, anksčiau nurodyti procentiniai dydžiai turi būti taikomi galutiniam 900 mm juostos, kuri gali būti ištraukta iš įtraukiklio, ilgiui.

7.2.4.3.   Avarinio fiksavimo diržo įtraukiklių fiksavimas

7.2.4.3.1.   Diržo įtraukiklio fiksavimas turi būti bandomas vieną kartą, kai juostos išvyniojama tiek, kad įtraukiklyje būtų likę 300 ± 3 mm.

7.2.4.3.2.   Kai įtraukiklio fiksavimo įtaisas įsijungia judant juostai, ji turi būti ištraukiama ta kryptimi, kuria paprastai ištraukiama, kai įtraukiklis įtaisytas transporto priemonėje.

7.2.4.3.3.   Kai bandomas diržo įtraukiklių jautrumas transporto priemonės greitėjimui, jie turi būti bandomi taikant anksčiau nurodytą ištraukimo ilgį abiem kryptimis, išilgai dviejų viena kitai statmenų ašių, kurios yra horizontalios, jei diržo įtraukikliai transporto priemonėje sumontuoti pagal vaiko apsaugos priemonės gamintojo nurodymus. Jeigu ši padėtis nėra nurodyta, bandymų institucija turi pasikonsultuoti su vaiko apsaugos priemonės gamintoju. Patvirtinimo bandymus atliekanti technikos tarnyba turi pasirinkti vieną iš šių bandymo krypčių; fiksavimo mechanizmo suveikimo atžvilgiu turi būti taikomos nepalankiausios sąlygos.

7.2.4.3.4.   Naudojamo įrenginio konstrukcija turi būti tokia, kad reikalaujamas pagreitis būtų gautas tada, kai vidutinis pagreičio didėjimas yra mažiausiai 25 g/s (8).

7.2.4.3.5.   Kad bandymas atitiktų 6.7.3.2.1.3 ir 6.7.3.2.1.4 punktų reikalavimus, diržo įtraukiklis turi būti montuojamas ant horizontalaus stalo, o stalas kreipiamas ne didesniu kaip 2° per sekundę greičiu tol, kol įvyksta fiksavimas. Bandymas turi būti pakartotas kreipiant kitomis kryptimis, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi reikalavimų.

7.2.4.4.   Korozijos bandymas

7.2.4.4.1.   Korozijos bandymas atliekamas kaip nurodyta 7.1.1. punkte.

7.2.4.5.   Atsparumo dulkėms bandymas

7.2.4.5.1.   Diržo įtraukiklis dedamas į bandymo kamerą, kaip aprašyta šios taisyklės 3 priede. Jo montavimo kryptis turi būti panaši į tą, kuri būna įtaisą sumontavus transporto priemonėje. Bandymo kameroje turi būti dulkių, kaip apibrėžta 7.2.4.5.2 punkte. Iš įtraukiklio ištraukiama 500 mm juostos ir laikoma ištraukta, išskyrus atvejį, kai po kiekvieno dulkių sumaišymo per vieną ar dvi minutes turi būti iki galo atliekama 10 įtraukimo ir ištraukimo ciklų. Penkias valandas dulkės kas 20 minučių pamaišomos su 5,5 ± 0,5 baro slėgio sausu suslėgtu oru be alyvos ir drėgmės, leidžiamu pro 1,5 ± 0,1 mm skersmens angą.

7.2.4.5.2.   Atliekant 7.2.4.5.1 punkte aprašytą bandymą naudojamos dulkės turi būti sudarytos iš maždaug 1 kg sauso kvarco. Dalelės turi būti tokio dydžio:

7.2.5.   Statinis juostų bandymas

7.2.5.1.   Juostos tvirtumo bandymas

7.2.5.1.1.   Kiekvienas bandymas atliekamas su dviem naujais juostos pavyzdžiais, kondicionuotais pagal šios taisyklės 6.7.4 punkto reikalavimus.

7.2.5.1.2.   Kiekviena juosta turi būti suspausta tarp tempimo tvirtumo bandymo mašinos spaustuvų. Spaustuvai turi būti pagaminti taip, kad juostos spaustuvuose arba prie jų nebūtų įmanoma nutraukti. Skersinio poslinkio greitis turi būti 100 ± 20 mm/min. Laisva pavyzdžio atkarpa tarp mašinos spaustuvų bandymo pradžioje turi būti 200 ± 40 mm ilgio.

7.2.5.1.2.1.   Tempimas turi būti stiprinamas tol, kol juosta nutrūksta; trūkimo apkrova užfiksuojama.

7.2.5.1.3.   Jeigu juosta slysta arba nutrūksta viename iš spaustuvų arba 10 mm nuo jų, bandymas negalioja; tada su nauju pavyzdžiu atliekamas kitas bandymas.

7.2.5.2.   Juostų pavyzdžiai, kaip nurodyta šios taisyklės 3.2.3 punkte, kondicionuojami taip:

7.2.5.2.1.   Kondicionavimas kambario sąlygomis

7.2.5.2.1.1.   Juosta 24 ± 1 valandą turi būti laikoma 23 ± 5° temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Jei iš karto po kondicionavimo bandymas nėra atliekamas, pavyzdys iki bandymo pradžios turi būti laikomas hermetiškai uždaroje talpoje. Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo arba išėmimo iš talpos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.2.5.2.2.   Kondicionavimas šviesa

7.2.5.2.2.1.   Turi būti taikomos Rekomendacijos ISO/105-B02 (1978) nuostatos. Juosta turi būti laikoma šviesoje tol, kol etaloniniai mėlyni dažai Nr. 7 išblunka taip, kad jų atspalvį galima priskirti ketvirtam pustonių skalės laipsniui.

7.2.5.2.2.2.   Pabaigus bandymą šviesa, juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Trūkimo apkrova turi būti nustatyta nuo juostos kondicionavimo praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.2.5.2.3.   Kondicionavimas šalčiu

7.2.5.2.3.1.   Juosta mažiausiai 24 valandas laikoma 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore.

7.2.5.2.3.2.   Po to juosta laikoma 90 ± 5 minučių ant lygaus paviršiaus žemos temperatūros kameroje, kur oro temperatūra yra -30 ± 5 °C. Po to ji suvyniojama ir suvyniota juosta apkraunama 2 ± 0,2 kg svoriu, prieš tai atšaldžius iki -30 ± 5 °C. Jeigu juosta laikoma apkrauta 30 ± 5 minučių toje pačioje žemos temperatūros kameroje, apkrova pašalinama ir, praėjus penkioms minutėms po juostos pašalinimo iš žemos temperatūros kameros, išmatuojama trūkimo apkrova.

7.2.5.2.4.   Kondicionavimas karščiu

7.2.5.2.4.1.   Juosta 180 ± 10 minučių laikoma šildymo kameroje 60 ± 5 °C temperatūroje ir 65 ± 5 % santykinėje drėgmėje.

7.2.5.2.4.2.   Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos išėmimo iš šildymo spintos praėjus ne daugiau kaip penkioms minutėms.

7.2.5.2.5.   Vandens poveikis

7.2.5.2.5.1.   Visiškai panardinta juosta 180 ± 10 minučių laikoma distiliuotame 20 ± 5 °C temperatūros vandenyje, į kurį įpilta drėkiklio. Galima naudoti bet kokį bandomam pluoštui tinkamą drėkiklį.

7.2.5.2.5.2.   Trūkio apkrova turi būti nustatyta nuo juostos ištraukimo iš vandens praėjus ne daugiau kaip 10 minučių.

7.2.5.2.6.   Kondicionavimas dilinimu

7.2.5.2.6.1.   Sudedamosios dalys arba įtaisai, su kuriais bus atliekamas dilinimo bandymas, likus mažiausiai 24 valandoms iki bandymo, turi būti laikomi 23 ± 5 °C temperatūros ir 50 ± 10 % santykinės drėgmės ore. Patalpos temperatūra atliekant bandymą turi būti 15–30 °C.

7.2.5.2.6.2.   Toliau pateiktoje lentelėje nustatytos bendros kiekvieno bandymo sąlygos:

8   lentelė

Jei nepakanka juostos 300 mm poslinkiui atlikti, bandymas gali būti atliekamas su mažesnio ilgio atkarpa, bet ne trumpesne kaip 100 mm.

7.2.5.2.6.3.   Išsamios bandymo sąlygos

7.2.5.2.6.3.1.   1 tipo procedūra: kai juosta slysta pro spartųjį reguliatorių. Vieną iš juostų vertikalia kryptimi nuolat veikia 10 N apkrova. Kita horizontaliai nustatyta juosta pritvirtinama prie įtaiso, kad būtų įmanoma judinti atgal ir pirmyn. Reguliatorius nustatomas taip, kad horizontalią diržo juostą veiktų įtempimo jėga (žr. 5 priedo 1 paveikslą).

7.2.5.2.6.3.2.   2 tipo procedūra: kai kinta per standžią dalį slenkančios juostos kryptis. Atliekant šį bandymą, abiejų diržo juostų kampai turi būti tokie, kaip parodyta 5 priedo 2 paveiksle. Juostas veikia nuolatinė 5 N apkrova. Tais atvejais, kai per standžią dalį slenkanti juosta keičia kryptį daugiau kaip vieną kartą, 5 N apkrova gali būti didinama, kad būtų užtikrintas nurodytas 300 mm ilgio juostos judėjimas per standžią dalį.

7.2.6.   Tiesiogiai prie vaiko apsaugos priemonės montuojamų reguliatorių kondicionavimo bandymas

Įtaisykite didžiausią apsaugos priemonei tinkantį manekeną, kaip ir atliekant dinaminį bandymą, atlaisvinus diržą, kaip apibrėžta 7.1.3.5 punkte. Ant juostos, kur laisvas jos galas patenka į reguliatorių, pažymėkite atskaitos liniją.

Pašalinkite manekeną, o apsaugos įrenginį įdėkite į 16 priedo 1 paveiksle parodytą kondicionavimo įrangą.

Per reguliatorių ištraukiama ne mažiau kaip 150 mm ilgio juosta. Juostos judėjimas turi būti toks, kad mažiausiai 100 mm juostos atskaitos linijos pusėje laisvo juostos galo link ir judėjimo atstumo likutis (apytiksliai 50 mm) įtaisyto integruoto diržų komplekto atskaitos linijos pusėje judėtų per reguliatorių.

Jeigu juostos ilgio nuo atskaitos linijos iki laisvo juostos galo nepakanka anksčiau aprašytam judėjimui atlikti, 150 mm ilgio kelias per reguliatorių atliekamas iki galo pailgintoje diržų komplekto padėtyje.

Ciklo dažnis turi būti 10 ± 1 ciklų/min., B klasės greitis – 150 ± 10 mm/sek.

7.2.7.   Temperatūros bandymas

7.2.7.1.   6.6.5.1 punkte apibrėžtos sudedamosios dalys turi būti laikomos be pertraukos ne trumpiau kaip 24 valandas virš vandens paviršiaus uždaroje erdvėje, aplinkos temperatūrai esant ne mažesnei kaip 80 °C, paskui atvėsinamos ne aukštesnės kaip 23 °C temperatūros aplinkoje. Atvėsinus nedelsiant iš eilės atliekami trys 24 valandų trukmės ciklai; kiekvieną ciklą turi sudaryti tokia veiksmų seka:

7.2.8.   Sukomplektuota sėdynė arba sudėtinė dalis su sumontuotais ISOFIX priedais (pvz., ISOFIX pagrindu), jei ji turi atleidimo mygtuką, tvirtai pritvirtinama prie bandymo įrenginio taip, kad ISOFIX jungtys būtų vertikaliai lygiagrečios, kaip parodyta 3 paveiksle. Prie ISOFIX jungčių pritvirtinamas 6 mm skersmens ir 350 mm ilgio strypas. Strypo galuose pritvirtinama 5 kg masė.

7.2.8.1.   Atleidimo mygtukui arba rankenai taikoma atsegimo jėga, lygiagreti nejudamai ašiai, atitinkančiai pradinę mygtuko arba rankenos judėjimo kryptį. Geometrinis centras yra ta ISOFIX priedo paviršiaus dalis, į kurią nukreiptas atsegimo slėgis.

7.2.8.2.   ISOFIX priedo atsegimo jėga, sukuriama dinamometru arba panašiu įtaisu, veikiama įprastu būdu ir gamintojo parengtame naudotojo vadove nurodyta kryptimi. Kontaktinis paviršius – poliruotas metalinis pusrutulis, kurio spindulys – 2,5 ± 0,1 mm (atleidimo mygtuko atveju), arba poliruotas metalinis kablys, kurio spindulys – 25 mm.

7.2.8.3.   Jei dėl vaiko apsaugos priemonės konstrukcijos neįmanoma taikyti 7.2.8.1 ir 7.2.8.2 punktuose aprašytos procedūros, galima taikyti alternatyvų bandymą atliekančios technikos tarnybos patvirtintą metodą.

7.2.8.4.   Matuojama ISOFIX priedo atsegimo jėga, reikalinga pirmajai jungčiai atsegti.

7.2.8.5.   Bandymas atliekamas su nauja sėdyne ir pakartojamas su sėdyne, kuriai taikytas 6.7.5.1 punkte nurodytas bandymų ciklas.

7.3.   Bandymų stendo sėdynės pagalvėlės sertifikavimas

7.3.1.   Nauja bandymų stendo sėdynės pagalvėlė turi būti sertifikuojama, kad būtų nustatytos smūginiam poveikiui ir didžiausiam lėtėjimui reikalingos vertės; tada sertifikuojama po kiekvienos 50 dinaminių bandymų sekos arba bent kartą per (pasirenkama tai, kas įvyksta anksčiau), jei bandymų atliekama mažiau, arba prieš kiekvieną bandymą, jei bandymų įranga naudojama dažnai.

7.3.2.   Sertifikavimo ir matavimo metodika turi atitikti naujausioje ISO 6487 redakcijoje aprašytas metodikas; matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo technines sąlygas, kai duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC) yra 60.

Naudojant šios taisyklės 14 priede apibrėžtą bandymų įtaisą, atliekami 3 bandymai: 150 ± 5 mm atstumu nuo priekinio sėdynės pagalvėlės krašto ant centrinės linijos ir 150 ± 5 mm atstumu kiekviena kryptimi nuo centrinės linijos.

Padėkite įtaisą vertikaliai ant lygaus tvirto paviršiaus. Nuleiskite smogtuvo masę tiek, kol jis palies paviršių, ir poveikio žymą nustatykite į nulinę padėtį. Įtaisą nustatykite vertikaliai virš kontrolinio taško, masę pakelkite 500 ± 5 mm ir paleiskite laisvai kristi, kad atsitrenktų į bandymų stendo sėdynės pagalvėlės paviršių. Užfiksuokite poveikio ir lėtėjimo kreivę.

7.3.3.   Didžiausios užfiksuotos vertės neturi nuo pradinių verčių nukrypti daugiau kaip 15 proc.

7.4.   Dinaminių ypatybių registravimas

7.4.1.   Kad būtų nustatytos manekeno elgsenos ypatybės ir jo poslinkiai, visi dinaminiai bandymai turi būti registruojami laikantis šių sąlygų:

7.5.   Matavimo metodikos turi atitikti paskutinėje ISO 6487 redakcijoje nustatytas procedūras. Kanalo dažnių klasės:

9   lentelė

Atrankos dažnis turėtų būti mažiausiai 10 kartų didesnis už kanalo dažnio klasę (t. y. įrangoje su 1 000 klasės atrankos filtrais tai atitinka apytiksliai bent 10 000 pavyzdžių per sekundę dažnį, skaičiuojant vienam kanalui).

8.   TIPO PATVIRTINIMO IR GAMYBOS TINKAMUMO BANDYMŲ ATASKAITOS

9.   GAMYBOS TINKAMUMAS

9.1.   Kad įsitikintų, ar gamintojo gamybos sistema atitinka nustatytus reikalavimus, tipo patvirtinimo bandymus atlikusi technikos tarnyba turi pagal 9.2 punkto reikalavimus atlikti gamybos tinkamumo bandymus.

9.2.   Vaiko apsaugos priemonių gamybos tinkamumo bandymas

Atliekami kiekvieno patvirtinto naujo tipo i dydžio ir specialios transporto priemonės kategorijų vaikų apsaugos priemonių gamybos tinkamumo bandymai. Pagal 11.1.3 punktą gali būti taikomi papildomi gamybos tinkamumo reikalavimai.

Tam reikia iš pirmosios gaminių partijos atsitiktinės atrankos būdu paimti 5 vaiko apsaugos priemonių pavyzdžius.

Pirmąja gaminių partija laikoma pirmoji vienarūšių gaminių grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 50 ir ne daugiau kaip 5 000 vaiko apsaugos priemonių.

9.2.1.   Dinaminiai priekinio ir galinio susidūrimo bandymai

9.2.2.   Dinaminiai šoninio susidūrimo bandymai

9.2.3.   Ženklinimo kontrolė

10.   GAMYBOS ATITIKTIS IR ĮPRASTINIAI BANDYMAI

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); taikomi toliau nurodyti reikalavimai.

11.   VAIKO APSAUGOS PRIEMONĖS PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS

12.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

13.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

14.   INFORMACIJA NAUDOTOJAMS

15.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. Susitarimo šalys praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų, kurios suteikia patvirtinimus ir kurioms turi būti siunčiami pranešimai, liudijantys apie kitose šalyse išduotą patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą, pavadinimus ir adresus.

(1)  Skiriamasis 1958 m. Susitarimo šalių numeris nurodytas Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.2./Amend.3.

(2)  Vaiko apsaugos priemonės maketas (VAPM), kaip apibrėžta Taisyklėje Nr. 16 (saugos diržai).

(3)  HPC: žr. 17 priedą.

(4)  Bus persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.

(5)  Bus persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.

(6)  Persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.

(7)  Persvarstyta per trejus metus nuo šios taisyklės įsigaliojimo.

(8)  g = 9,81 m/s2.

7 PRIEDAS

VEŽIMĖLIO LĖTĖJIMO AR GREITĖJIMO KREIVĖ KAIP LAIKO FUNKCIJA

Visais atvejais kalibravimo ir matavimo procedūros turi atitikti apibrėžtąsias tarptautiniame standarte ISO 6487; matavimo įranga turi atitikti duomenų perdavimo kanalo specifikacijas (kanalo dažnių klasė (CFC) – 60).

1 priedėlis

Priekinis susidūrimas

Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo kreivė kaip laiko funkcija

Priekinissusidūrimas. Bandomasis impulsas Nr. 1

Įvairių kreivių apibrėžtis
Laikas (ms)	Greitėjimas (g) Žemesnioji intervalo dalis	Greitėjimas (g) Aukštesnioji intervalo dalis
0	—	10
20	0	—
50	20	28
65	20	—
+80	—	28
100	0	—
120	—	0

Taisyklė Nr. 44. Priekinis susidūrimas

Papildomas segmentas taikomas tik greitėjimo bandymo įrenginiams.

2 priedėlis

Galinis susidūrimas

Vežimėlio lėtėjimo ar greitėjimo kreivė kaip laiko funkcija

Galinis susidūrimas. Bandomasis impulsas Nr. 2

Įvairių kreivių apibrėžtis
Laikas (ms)	Greitėjimas (g) Žemesnioji intervalo dalis	Greitėjimas (g) Aukštesnioji intervalo dalis
0	—	21
10	0
10	7	—
20	14	—
37	14	—
52	7	—
52	0
70	—	21
70	—	0

Taisyklė Nr. 44. Galinis susidūrimas

Papildomas segmentas taikomas tik greitėjimo bandymo įrenginiams.

3 priedėlis

Šoninis susidūrimas

Vežimėlio ir durų plokštės greičio pokyčio kreivė kaip laiko funkcija

Šoninis susidūrimas. Greičio pokyčio bandymo intervalas Nr. 3

	Santykinio greičio pokyčio intervalo žemesnioji dalis
	Santykinio greičio pokyčio intervalo aukštesnioji dalis
	Horizontaliojo durų greičio pokyčio intervalo žemesnioji dalis (durų judėjimo bandymas atliekamas tik t0 momentu)
	Horizontaliojo durų greičio pokyčio intervalo aukštesnioji dalis (durų judėjimo bandymas atliekamas tik t0 momentu)

Įvairių kreivių apibrėžtis
Laikas (ms)	Santykinis durų ir (arba) sėdynės greičio pokytis (m/s) Žemesnioji intervalo dalis	Santykinis durų ir (arba) sėdynės greičio pokytis (m/s) Aukštesnioji intervalo dalis
0	6,375	7,25
15	5,5	—
18	—	6,2
60	0	—
70	—	0

Pastaba. Intervalas nustatomas atlikus atitinkamus bandymus laboratorijose.

4 priedėlis

1.   DURŲ PLOKŠTĖS APIBRĖŽTIS

Durų plokštės geometrija turėtų atitikti bandymų stendo apibrėžtį.

Bus pateiktas paveikslas, kuriame aprašomos durys ir kuris atitiks NPACS bandymų stendą.

2.   PLOKŠTĖS DANGOS SPECIFIKACIJA

2.1.   Bendrosios nuostatos

Durų plokštės smūginis paviršius turėtų būti visiškai padengtas 55 mm tankio dangos medžiaga. Medžiaga turėtų atitikti šio priedėlio 2.3 punkte nurodytus techninių savybių kriterijus, kai atliekamas bandymas pagal šio priedėlio 2.2. punktą.

Šiuos reikalavimus atitinkantis medžiagų derinys išsamiai aprašytas šio priedėlio 2.4.punkte.

2.2.   Plokštės dangos medžiagos vertinimo procedūra

Bandymo nustatymai – paprastas numetimo testas, naudojant sferos formos galvos modelį. Sferos formos galvos modelio skersmuo –150 mm, o masė – 6 kg (± 0,1 kg). Susidūrimo greitis – 4 m/s (± 0,1 m/s). Prietaisai turėtų būti tinkami pirmojo pavyzdžio sąlyčio su smogtuvu laikui ir galvos (modelio) pagreičiui (bent jau susidūrimo kryptimi – Z kryptimi) nustatyti.

Medžiagos pavyzdžio matmenys turėtų būti 400 × 400 mm. Turi būti smogiama į pavyzdžio centrą.

2.3.   Dangos medžiagos techninių savybių kriterijai

Pirmojo medžiagos pavyzdžio ir galvos (modelio) sąlyčio laikas (t0) yra 0 ms.

Smogtuvo pagreitis neturėtų viršyti 58 g.

1   paveikslas

Dangos medžiagai taikomas intervalas

2.4.   Bandymo reikalavimus atitinkančios medžiagos pavyzdys:

35 mm storio gumos putplasčio polichloropreno CR4271 sluoksnis, pritvirtintas prie durų plokštės konstrukcijos, prie kurios vėliau pritvirtinamas papildomas 20 mm storio Styrodur C2500 sluoksnis. Styrodur sluoksnis turi būti pakeistas po kiekvieno bandymo.

8 PRIEDAS

MANEKENŲ APRAŠYMAS

1.   BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1.

Šioje taisyklėje nurodyti manekenai aprašyti šiame priede, Humanetics Innovative Solutions Inc. priklausančiuose techniniuose brėžiniuose ir su manekenais pateikiamuose naudotojo vadovuose.

1.2.

Gali būti naudojami kiti manekenai, jeigu: 1.2.1. tipo patvirtinimo institucijai galima įrodyti jų lygiavertiškumą ir 1.2.2. jų naudojimas užfiksuotas bandymo ataskaitoje ir pranešimo blanke, kuris aprašytas šios taisyklės 1 priede.

2.   MANEKENŲ APRAŠAS

2.1.

Toliau aprašytų Q0, Q1, Q1.5, Q3, Q6 ir Q10 manekenų matmenys ir masės pagrįstos 50 procentilių jaunesnių nei metų amžiaus kūdikių, 1, 1,5, 3, 6 ir 10,5 metų vaikų antropometrijos duomenimis.

2.2.

Manekenai sudaryti iš metalo ir plastiko skeleto, padengto plastiku dengtomis putplasčio dalimis, sudarančiomis kūno dalis.

3.   KONSTRUKCIJA

3.1.   Galva

Galvą daugiausia sudaro sintetinės medžiagos. Galvoje esanti ertmė yra pakankamai didelė, kad būtų įmanoma naudoti įvairius prietaisus, įskaitant linijinius akselerometrus ir kampinius pagreičio jutiklius.

3.2.   Kaklas

Kaklas yra lankstus ir jį įmanoma palenkti visomis kryptimis. Kaklas suprojektuotas atskiromis dalimis, todėl jį įmanoma palenkti tikrovę atitinkančiomis padėtimis. Siekiant išvengti nepagrįsto ištempimo, kakle įtaisyta netampri virvė. Ši kakle įtaisyta virvė taip pat suprojektuota kaip atsarginė virvė tuo atveju, jei guma neatlaikytų. Kaklo ir galvos bei kaklo ir liemens sandūroje gali būti įtaisytas šešių dalių apkrovos įtaisas. Q0, Q1 ir Q1.5 manekenuose neįmanoma įtaisyti apkrovos įtaiso tarp kaklo ir liemens.

3.3.   Krūtinės ląsta

Vaiko krūtinės ląstą sudaro tik šonkauliai. Q1 ir Q1.5 manekenuose įlinkį galima išmatuoti laidiniu potenciometru, o Q3, Q6 ir Q10 manekenuose – IR-TRACC jutikliais. Pečiai yra lanksčiomis jungtimis sujungti su krūtinės ląsta, todėl įmanoma s įlinkis į priekį.

3.4.   Linijiniam pagreičiui išmatuoti nugaroje gali būti įtaisyti akselerometrai. Q0 manekeno krūtinės ląstos modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.

3.5.   Pilvas

Pilvas yra pagamintas iš putplasčio ir padengtas oda. Reikiamam standumui nustatyti remtasi biomechaniniais vaikų duomenimis. Q0 manekeno pilvo modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.

3.6.   Juosmens nugarkaulis

Juosmens nugarkaulis yra lankstus guminis strypas, kurį įmanoma lenkti visomis kryptimis. Tarp juosmens nugarkaulio ir dubens, išskyrus Q0 manekeno, gali būti įtaisytas šešių dalių apkrovos įtaisas.

3.7.   Dubuo

Dubuo sukonstruotas iš kryžkaulio dalies, padengtos plastiko dalimi, imituojančia kontūrus. Kaulo dalyje įtaisomi pakeičiami klubo sąnariai. Dubenyje gali būti įtaisomas akselerometrų rinkinys. Norint pastatyti manekeną galima įtaisyti specialius klubo sąnarius. Q0 manekeno dubens modelis supaprastintas – ji yra sudėtinė viso liemens, pagaminto iš putplasčio, dalis.

3.8.   Kojos

Kojos sukonstruotos iš metalu sustiprintų plastiko kaulų, padengtų PVC putplasčio sluoksniu dengtomis dalimis, atitinkančiomis viršutinius ir apatinius audinius. Kelių sąnariai gali būti fiksuojami bet kurioje padėtyje. Dėl šios savybes manekenas lengviau pastatomas. (Atkreipkite dėmesį, kad be išorinio įsikišimo manekenas negali stovėti.) Q0 manekeno kojų konstrukcija paprastesnė – koją sudaro viena dalis, nustatyta sulenkto kelio padėtyje.

3.9.   Rankos

Rankos sukonstruotos iš plastiko kaulų, padengtų PVC putplasčio sluoksniu dengtomis dalimis, atitinkančiomis viršutinius ir apatinius audinius. Alkūnių sąnariai gali būti fiksuojami bet kurioje padėtyje. Q0 manekeno rankų konstrukcija paprastesnė – ranką sudaro viena dalis, nustatyta sulenktos alkūnės padėtyje.

4.   PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS

4.1.   Masė

1   lentelė

Q manekeno masės pasiskirstymas

	Q0	Q1	Q1.5	Q3	Q6	Q10 (numatyta projekte)
Masė [kg]
Galva + kaklas (įsk. įrengtą akselerometrą)	1,10 ± 0,10	2,41 ± 0,10	2,80 ± 0,10	3,17 ± 0,10	3,94 ± 0,10	4,19
Liemuo (įsk. įrengtą akselerometrą ir krūtinės ląstos įlinkio jutiklį)	1,50 ± 0,15	4,21 ± 0,25	4,74 ± 0,25	6,00 ± 0,30	9,07 ± 0,40	14,85 (įskaitant kostiumą)
Kojos (kartu)	0,58 ± 0,06	1,82 ± 0,20	2,06 ± 0,20	3,54 ± 0,10	6,90 ± 0,10	12,50
Rankos (kartu)	0,28 ± 0,03	0,89 ± 0,20	1,20 ± 0,20	1,48 ± 0,10	2,49 ± 0,10	4,00
Kostiumas	0,27 ± 0,05	0,27 ± 0,05	0,30 ± 0,05	0,40 ± 0,10	0,55 ± 0,10	(žr. liemenį)
Iš viso	3,73 ± 0,39	9,6 ± 0,80	11,10 ± 0,80	14,59 ± 0,70	22,95 ± 0,80	35,54

4.2.   Pagrindiniai matmenys

2 paveikslas

Pagrindiniai manekeno matmenys

2   lentelė

Q manekeno matmenys

Nr.		Q0	Q1	Q1.5	Q3	Q6	Q10 (numatyta projekte)
		Matmenys (mm)
17	Aukštis sėdint (galva palenkta į priekį)	355 ± 9	479 ± 9	499 ± 9	544 ± 9	601 ± 9	748 ± 9
18	Pečių aukštis (sėdint)	225 ± 7	298 ± 7	309 ± 7	329 ± 7	362 ± 7	473 ± 7
	Ūgis (galva palenkta į priekį)	—	740 ± 9	800 ± 9	985 ± 9	1 143 ± 9	< 1 443 ± 9
5	Krūtinės storis	—	114 ± 5	113 ± 5	146 ± 5	141 ± 5	171 ± 5
15	Pečių plotis	230 ± 7	227 ± 7	227 ± 7	259 ± 7	305 ± 7	338 ± 7
12	Klubų plotis	—	191 ± 7	194 ± 7	200 ± 7	223 ± 7	270 ± 7
1	Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki kelio priekio	130 ± 5	211 ± 5	235 ± 5	305 ± 5	366 ± 5	488 ± 5
2	Atstumas nuo galinės sėdynės dalies iki pakinklių	—	161 ± 5	185 ± 5	253 ± 5	299 ± 5	418 ± 5
21	Šlaunų aukštis sėdint		69	72	79	92	114
	Tarpinės įtaiso, skirto manekenui įtaisyti, aukštis (1)		229 ± 2	237 ± 2	250 ± 2	270 ± 2	359 ± 2

Pastabos

1.   Sąnarių reguliavimas

Sąnariai turėtų būti sureguliuoti pagal Q manekenų naudojimo vadovuose (2) nurodytas procedūras

2.   Prietaisai

Q šeimos manekenų prietaisai turi būti sumontuoti ir sukalibruoti pagal Q manekenų naudojimo vadovuose (2) nurodytas procedūras.

---

(1)  Žr. 7.1.3.5.2.1 punktą. Tarpinės įtaiso (pritvirtintos plokštės arba panašaus lankstaus įtaiso) aukštis prilygsta pečių aukščiui sėdint, atėmus šlaunų aukštį sėdint.

(2)  Q manekeno techninės specifikacijos ir išsamūs brėžiniai bei jų pakeitimai, skirti šioje taisyklėje nustatytiems bandymams, yra laikinai patalpinti neformalios JT EEK vaiko apsaugos priemonių darbo grupės svetainėje (https://www2.unece.org/wiki/display/trans/Q-dummy+drawings) (adresas Tautų rūmai, Ženeva, Šveicarija). Kai šią taisyklę priims Pasaulinis forumas transporto priemonių reglamentavimui suderinti (toliau – WP.29), iš atskirų puslapių bus pašalintas dokumentas, kuriuo ribojamas brėžinių ir techninių specifikacijų naudojimas, ir ši informacija bus iš naujo įkelta į minėtą svetainę. Pasibaigus laikotarpiui, kuris neformaliai darbo grupei reikalingas manekenų techninėms specifikacijoms ir brėžiniams išnagrinėti pagal taisyklėse nurodytą 2 etapą, galutiniai suderinti brėžiniai bus vėl įtraukti į Bendrąjį nutarimą dėl 1958 ir 1998 m. susitarimų, pateiktą Pasaulinio forumo WP.29 svetainėje.

11 PRIEDAS

TIPO PATVIRTINIMO SCHEMA (PROCEDŪROS SCHEMA ISO 9002:2000)

15 PRIEDAS

TIESIAI ANT VAIKO APSAUGOS PRIEMONIŲ MONTUOJAMŲ REGULIATORIŲ KONDICIONAVIMO APRAŠYMAS

1   paveikslas

1.   METODAS

1.1.

Juostą nustačius į 7.2.6 punkte aprašytą pradinę padėtį, traukdami laisvąjį juostos galą, ištraukite mažiausiai 50 mm integruoto diržų komplekto juostos.

1.2.

Sureguliuotą integruoto diržų komplekto dalį pritvirtinkite prie traukiklio A.

1.3.

Įjunkite reguliatorių ir į integruotą diržų komplektą įtraukite mažiausiai 150 mm juostos. Tai yra pusė vieno ciklo, per kurį traukiklis A nustatomas į didžiausio juostos ištraukimo padėtį.

1.4.

Laisvąjį juostos galą prijunkite prie traukiklio B.

2.   CIKLAS YRA TOKS:

2.1.	B patraukite mažiausiai 150 mm, kol įtaisu A įtemptas integruotas diržų komplektas atsilaisvins.

2.2.	Įjunkite reguliatorius ir patraukite įtaisą A, kol įtaisas B neatlieka laisvojo juostos galo tempimo.

2.3.	Takto pabaigoje išjunkite reguliatorių.

2.4.	Pakartokite ciklą, kaip nustatyta šios taisyklės 6.7.2.7 punkte.

18 PRIEDAS

I DYDŽIO VAIKO APSAUGOS PRIEMONIŲ GEOMETRINIAI MATMENYS

1   paveikslas

Ūgis (cm)	Ūgis sėdint (cm)	Pečių plotis (cm)	Klubų plotis (cm)	Pečių aukštis (cm)
A	B	C	D	E
	95-asis procentilis	95-asis procentilis	95-asis procentilis	5-asis procentilis	95-asis procentilis
40	NA	NA	NA	NA	NA
45	39,0	12,1	14,2	27,4	29,0
50	40,5	14,1	14,8	27,6	29,2
55	42,0	16,1	15,4	27,8	29,4
60	43,5	18,1	16,0	28,0	29,6
65	45,0	20,1	17,2	28,2	29,8
70	47,1	22,1	18,4	28,3	30,0
75	49,2	24,1	19,6	28,4	31,3
80	51,3	26,1	20,8	29,2	32,6
85	53,4	26,9	22,0	30,0	33,9
90	55,5	27,7	22,5	30,8	35,2
95	57,6	28,5	23,0	31,6	36,5
100	59,7	29,3	23,5	32,4	37,8
105	61,8	30,1	24,9	33,2	39,1
110	63,9	30,9	26,3	34,0	40,4
115	66,0	32,1	27,7	35,5	41,7
120	68,1	33,3	29,1	37,0	43,0
125	70,2	34,5	30,5	38,5	44,3
130	72,3	35,7	31,9	40,0	46,1
135	74,4	36,9	33,3	41,5	47,9
140	76,5	38,1	34,7	43,0	49,7
145	78,6	39,3	36,3	44,5	51,5
150	81,1	41,5	37,9	46,3	53,3

Kai matuojama esant 50 N jėgai, naudojant šio priedo 2 paveiksle aprašytą įtaisą, taikomi tokie matmenų nuokrypiai:

Didžiausias aukštis sėdint: — 40–87 cm B - 5-tasis procentilis — 87 cm ir daugiau B - 10-tasis procentilis

Mažiausias pečių plotis: C -0 +2 cm

Mažiausias klubų plotis: D -0 +2 cm

Mažiausias pečių aukštis (5-tasis procentilis): E1 -2 +0 cm

Didžiausias pečių aukštis (95-tasis procentilis): E2 -0 +2 cm

2   paveikslas

Matavimo įtaiso vaizdas iš šono ir priekio

Pastabos:

Hb	:	Klubų plotis, 140–380 mm
Scb	:	Pečių plotis, 120–400 mm
Sih	:	Aukštis sėdint, 400–800 mm
Shh	:	Pečių aukštis, 270–540 mm

3   paveikslas

Matavimo įtaiso 3D vaizdas