22.11.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 299/1 |
Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo Europos Sąjungoje
(2008/C 299/01)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,
kadangi:
(1) |
Valstybių narių teisėjams ir prokurorams tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos teisės. Veiksmingas valstybių narių teisėjų ir Europos Teisingumo Teismo bendradarbiavimas Europos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo dėl Europos teisės nuostatų galiojimo ir (arba) aiškinimo priėmimo procedūros metu yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti Europos teisės sistemos darną. Todėl ypatingas dėmesys atkreipiamas į tai, kad egzistuoja skubaus prejudicinio sprendimo procedūra, taikoma laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės klausimams. |
(2) |
1999 m. spalio mėn. Tamperės Europos Vadovų Taryba svarbiausiu politinės darbotvarkės prioritetu numatė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimą. Siekdama šio tikslo Europos Vadovų Taryba abipusio pripažinimo principą nurodė kaip teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Europos Sąjungoje pagrindą. |
(3) |
Teismai, prokuratūros ir kitos nacionalinės kompetentingos institucijos visoje Europos Sąjungoje gali priimti sprendimus įvairiais civilinio bei baudžiamojo proceso etapais. Laikantis abipusio pripažinimo principo pagal galiojančius teisės aktus šie sprendimai yra pripažįstami ir vykdomi kitoje nei sprendimą priėmusioje valstybėje narėje. Todėl iš visų Europos Sąjungos teisėjų ir prokurorų gali būti reikalaujama vykdyti kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus civilinėse ir baudžiamosiose bylose. |
(4) |
Siekdamos tinkamai įgyvendinti abipusio pripažinimo principą valstybės narės ir jų teisminės institucijos privalo pasitikėti viena kitos teisės sistemomis. Be to, intensyvesnis teisminis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, tiesioginiai teisminių institucijų ryšiai, visų pirma pasitelkiant Europos teisminius tinklus ir Eurojustą, gali vykti tik teisminių institucijų abipusio pasitikėjimo ir supratimo aplinkoje. |
(5) |
2004 m. Hagos programoje (1) buvo pabrėžtas poreikis stiprinti abipusį pasitikėjimą reikalaujant, kad būtų dedamos konkrečios pastangos gerinti teisminių institucijų ir skirtingų teisės sistemų abipusį supratimą, skatinti šių institucijų mainų programas ir sistemingai įtraukti Europos Sąjungos komponentą į jų mokymą. |
(6) |
2006 m. birželio 29 d. Europos Komisijos komunikate dėl teisininkų mokymo Europos Sąjungoje (2) pabrėžiamas poreikis plėtoti teisminį mokymą, kad kuriant laisvės, teisingumo ir saugumo erdvę pasiekta pažanga būtų veiksminga ir matoma. Komunikate visų pirma pabrėžti poreikiai gerinti praktikuojančių teisininkų susipažinimą su Europos Sąjungos teisiniais dokumentais, gerinti valstybių narių supratimą apie viena kitos teisės sistemas ir gerinti kalbų mokymą. Pabrėžiant, kad visų pirma valstybėms narėms patikėta savo nacionalinėje veikloje įgyvendinti europinį aspektą, komunikate taip pat pabrėžiamas poreikis plėtoti labiau visapusiškai integruoto pobūdžio mokymą, kurio koncepcija kuriama ir kuris įgyvendinamas Europos lygiu. |
(7) |
Abipusis pasitikėjimas ir pasikliovimas visų pirma priklauso nuo užtikrinimo, kad visi Europos Sąjungos teisėjai, prokurorai ir teisminių institucijų darbuotojai (pavyzdžiui, padėjėjai, teismo sekretoriai ir registratoriai) gautų tinkamą mokymą. Taigi teisėjų, prokurorų ir institucijų darbuotojų mokymas yra gyvybiškai svarbi abipusio pripažinimo skatinimo priemonė. |
(8) |
Tinkamas teisminis mokymas visų pirma reiškia, kad visiems teisėjams ir prokurorams bei teisminių institucijų darbuotojams būtų suteikiama pakankamai žinių apie Europos bendradarbiavimo priemones, ir kad jie naudojasi visa Europos Sąjungos pirmine bei antrine teise. Toks mokymas turėtų apimti visus vidaus rinkos ir laisvės, teisingumo bei saugumo erdvės plėtojimui svarbius aspektus. Juo taip pat turėtų būti prisidedama suteikiant tinkamų žinių apie kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisę ir teisės sistemas bei propaguojami atitinkami lyginamosios teisės kursai. |
(9) |
Įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai teisininkams ir teisminių institucijų darbuotojams mokymo kursus rengia kelios Europos įstaigos, pavyzdžiui, Europos teisės akademija (Europäische Rechtsakademie) (ERA) ir Europos viešojo administravimo instituto (EIPA) Teisėjų ir teisininkų Europos centras; šiuose mokymo kursuose daugiausia dėmesio skiriama Europos pirminei ir antrinei teisei. |
(10) |
2000 m. spalio mėn. įkurtas Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT) yra asociacija, kurią sudaro valstybių narių institucijos, atsakingos už teisėjų ir prokurorų mokymą. Jos tikslas — propaguoti ir rengti Europos mokymo programas, skirtas valstybių narių teisėjams ir prokurorams bei jų instruktoriams. Šiuo tikslu ETMT rūpinasi tarpvalstybinio mokymo galimybių katalogo įgyvendinimu. ETMT taip pat atsako už teisminių institucijų mainų programos įgyvendinimą. |
(11) |
Hagos programoje buvo nurodyta, kad ETMT turėtų remti Sąjunga. 2002 m. rugsėjo 24 d. rezoliucijoje (3) Europos Parlamentas pabrėžė ETMT svarbą. |
(12) |
Nuo 1996 m. Europos Sąjungos finansinėmis programomis buvo remiamas teisminis mokymas, rengiamas nacionalinių institucijų ir kitų įstaigų, pavyzdžiui, ERA, EIPA ir ETMT. 2007 m. vasario 12 d. Tarybos Sprendimu 2007/126/TVR, 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriančiu specialiąją programą „Baudžiamasis teisingumas“ kaip Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos dalį (4), buvo numatyta dotacija ETMT veiklai. ERA ir EIPA taip pat yra nuolat remiamos iš Bendrijos biudžeto. Buvo sudaryti specialūs Europos Komisijos ir EIPA, ERA bei ETMT pagrindų partnerystės susitarimai. ETMT yra privilegijuotas partneris įgyvendinant teisminių mainų programą; jo veiksmingumas turėtų būti padidintas. |
(13) |
Vis dėlto teisminį mokymą vykdančios nacionalinės įstaigos tebėra svarbiausios priemonės skleidžiant žinias apie bendrą teorinį ir praktinį pagrindą, taip pat, platesne prasme — bendrą Europos teisminę kultūrą, kuri grindžiama Europos teisės vienove kartu pripažįstant skirtingas valstybių narių teisės ir teismų sistemas. |
(14) |
Siekiant skatinti valstybių narių teismų tikrą abipusį pasitikėjimą, svarbu pasirinkti kuo platesnę mokymo koncepciją, kad būtų sukurta bendra Europos teisminė kultūra. Remiantis bendromis vertybėmis ir tradicijomis tokia bendra Europos teisminė kultūra turėtų, inter alia, būti skatinami teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų gebėjimai parodyti atvirumą kitų valstybių narių teisinei kultūrai ir tradicijoms bei spręsti atitinkamus deontologijos klausimus. |
(15) |
2008 m. liepos 9 d. rezoliucijoje dėl nacionalinio teisėjo vaidmens Europos teisminėje sistemoje (5), Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į nepakankamas teisėjų ir prokurorų Europos teisės žinias dėl to, kad nedaugelis jų gavo tinkamą mokymą šioje srityje. Be to, tarpusavio įvertinimo ataskaitose daroma išvada, kad Europos Sąjungos valstybių narių teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų žinios apie Europos teisę ne visada yra pakankamos ir kad apskritai jie nepakankamai naudojasi Europos institucijomis, kurios yra sukurtos siekiant visų pirma sudaryti palankesnes sąlygas procedūriniams klausimams spręsti, pavyzdžiui, Eurojustu ir Europos teisminiais tinklais. |
(16) |
Valstybių narių teisėjai, prokurorai ir teisminių institucijų darbuotojai tebėra nepakankamai įsisąmoninę Europos teisminės kultūros tolesnio plėtojimo svarbą, ir priklausomumo bendrai teisminei erdvei jausmas turi būti toliau stiprinamas. |
(17) |
Mokymas oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, kurios nėra atitinkamo asmens gimtoji kalba, yra labai svarbus teisėjams, prokurorams ir teisminių institucijų darbuotojams, inter alia, siekiant sudaryti galimybę užmegzti ir sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti tiesioginius ryšius su skirtingų valstybių narių teisminėmis institucijomis ir siekiant sudominti kitų valstybių narių teisine kultūra ir tradicijomis bei paskatinti atvirumą joms. Kalbų mokymu taip pat galima prisidėti prie to, kad teisėjams, prokurorams ir teisminių institucijų darbuotojams būtų sudarytos sąlygos dalyvauti mainų programose bei mokymo veikloje, kuri rengiama kitose valstybėse narėse. |
(18) |
Būtina, kad kitų profesijų teisininkai, pavyzdžiui, advokatai, gautų tinkamą mokymą Europos teisės srityje. Vis dėlto daugumoje valstybių narių šių profesijų atstovai patys atsako už savo mokymo organizavimą. Todėl atrodo tikslinga jiems šios rezoliucijos netaikyti. Tačiau tai neturėtų sutrukdyti nacionalinėms valdžios institucijoms ir Europos Sąjungai remti, taip pat ir finansiškai, šių ir kitų teisinių profesijų atstovų mokymą Europos teisės srityje, suprantant, kad šių teisinių profesijų atstovų nepriklausomumas neturėtų atsidurti pavojuje. |
(19) |
Valstybėse narėse teisėjai ir prokurorai atlieka skirtingas užduotis. Todėl jokia šios rezoliucijos nuostata valstybės narės nėra įpareigojamos surengti bendrą teisėjų ir prokurorų mokymą. |
(20) |
Šioje rezoliucijoje turėtų būti nuostata dėl joje išdėstytų gairių taikymo peržiūros. Atsižvelgiant į tokią peržiūrą, prireikus turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių siekiant toliau gerinti padėtį. |
(21) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtų būti imamasi veiksmų teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo srityje, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REZOLIUCIJĄ:
1. |
Valstybės narės, nedarydamos įtakos teismų nepriklausomumui ar skirtingų Europos Sąjungos teisminių organizacijų veiklai, turėtų laikytis toliau išdėstytų gairių organizuodamos teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų (pavyzdžiui, padėjėjų, teismo sekretorių ir registratorių) mokymą. |
2. |
Šiomis gairėmis siekiama šių bendrų tikslų:
|
3. |
Valstybės narės turėtų imtis visų įgyvendinamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad už teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą atsakingi nacionaliniai organai tęstų ir intensyvintų iki šiol dėtas pastangas, kuriomis siekiama:
|
4. |
Siekdamos pirmiau nurodytų bendrų tikslų, valstybės narės turėtų skatinti ir prireikus parengti naujus konkrečius veiksmus, skirtus:
|
5. |
ETMT ir jo nariams turėtų tekti svarbus vaidmuo praktiškai įgyvendinant šias gaires. Šiuo tikslu turėtų būti imamasi atitinkamų ETMT stiprinimo priemonių. |
6. |
Siekiant pirmiau nurodytų tikslų valstybių narių prašoma imtis būtinų priemonių siekiant sudaryti sąlygas Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) nariams didinti atitinkamus savo finansinius įnašus į ETMT ir taip užtikrinti jo tvarų funkcionavimą. |
7. |
Komisijos ir valstybių narių prašoma apsvarstyti galimybę patikslinti administracines procedūras, kurias jo taiko skirdamos Bendrijos lėšas teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo projektams, ypač rengiamiems įstaigų, su kuriomis Komisija yra sudariusi pagrindų partnerystės susitarimus, visų pirma ERA, EIPA ir ETMT, siekiant tas procedūras padaryti dar paprastesnes ir sudaryti sąlygas turimas lėšas paskirti per trumpesnius laikotarpius. |
8. |
Valstybių narių ir Komisijos prašoma užtikrinti, kad šį rezoliucija būtų sparčiai įgyvendinta. Tuo tikslu pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos prašoma užmegzti reikiamus ryšius su Europos mokymo įstaigomis. |
9. |
Ne vėliau kaip praėjus ketveriems metams nuo šių gairių priėmimo Taryba peržiūri jų taikymą, remdamasi Komisijos pateikta ataskaita. Atsižvelgiant į tokios peržiūros rezultatus, prireikus turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių siekiant toliau gerinti padėtį. |
(2) COM(2006) 356 galutinis.
(3) OL C 273 E, 2003 11 14, p. 99.
(4) OL L 58, 2007 2 24, p. 13.
(5) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(6) Teisminių institucijų mainų programa, grindžiama 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 49 straipsnio 2 dalimi (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).