KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1927

2022 m. spalio 11 d.

kuriuo nustatomos kenkėjų Aleurocanthus spiniferus (Quaintance) izoliavimo tam tikrose demarkacinėse zonose priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies d ir e punktus ir 28 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 (2) II priedo B dalyje nustatytas Sąjungos teritorijoje aptinkamų Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašas;

(2)

Aleurocanthus spiniferus (Quaintance) (toliau – nurodytieji kenkėjai) yra įtraukti į šį sąrašą, nes jų aptinkama tam tikrose Sąjungos teritorijos dalyse. Šie kenkėjai polifagai, kaip pranešama, daro poveikį keliems kultūriniams ir dekoratyviniams augalams Sąjungos teritorijoje (toliau – nurodytieji augalai);

(3)	pagal Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalį vykdyta stebėsena atskleidė, kad tam tikrose demarkacinėse zonose nurodytųjų kenkėjų nebeįmanoma sunaikinti;

(4)	todėl turėtų būti nustatytos priemonės nurodytiesiems kenkėjams izoliuoti zonose, kurias sudaro užkrėstos zonos ir buferinės zonos. Šios priemonės atitinka turimus techninius ir mokslinius duomenis, susijusius su nurodytaisiais augalais;

(5)	kompetentingos institucijos turėtų didinti visuomenės informuotumą, siekdamos užtikrinti, kad visuomenė ir profesionalūs veiklos vykdytojai, kuriems taikomos demarkacinėse zonose nustatytos izoliavimo priemonės, žinotų apie taikomas priemones ir tuo tikslu nustatytas demarkacinių zonų ribas;

(6)	vis dėlto, nurodytuosius kenkėjus aptikus buferinėje zonoje, supančioje užkrėstą zoną, kurioje taikomos šių kenkėjų izoliavimo priemonės, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į nustatytą naują atvejį, turėtų nustatyti naują demarkacinę zoną, kurioje nurodytieji kenkėjai likviduojami;

(7)

kasmet turėtų būti vykdoma stebėsena dėl nurodytųjų kenkėjų buvimo, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/2031 22 straipsnyje ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1231 (3), siekiant užtikrinti, kad nurodytieji kenkėjai būtų kuo anksčiau aptinkami tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose jų dar nėra buvę;

(8)	ši stebėsena turėtų būti vykdoma remiantis Europos maisto saugos tarnybos paskelbta nurodytųjų kenkėjų stebėsenos kortele, nes joje atsižvelgiama į naujausias mokslo ir technikos žinias;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Aleurocanthus spiniferus (Quaintance) izoliavimo demarkacinėse zonose, kuriose šių kenkėjų neįmanoma likviduoti, priemonės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	nurodytieji kenkėjai – Aleurocanthus spiniferus (Quaintance);

nurodytieji augalai – sodinti skirti augalai Citrus L., Fortunella Swingle, Poncirus Raf. ir jų hibridai, Ceratonia siliqua L., Cercis siliquastrum L., Clematis vitalba L., Cotoneaster Medik., Crategus L., Cydonia oblonga L., Diospyros kaki L., Eriobotrya japonica (Thunb.) Lindl., Ficus carica L., Hedera L., Magnolia L., Malus Mill., Melia L., Mespilus germanica L., Myrtus communis L., Parthenocissus Planch., Photinia Lindley., Prunus cerasus L., Prunus laurocerasus L., Psidium guajava L., Punica granatum L., Pyracantha M. Roem., Pyrus L., Rosa L., Vitis L., Wisteria Nutt., išskyrus sėklas, žiedadulkes ir audinių kultūros augalus;

3)	demarkacinė izoliavimo zona – I priede nurodyta teritorija, kurioje neįmanoma likviduoti nurodytųjų kenkėjų;

4)	kenkėjų stebėsenos kortelė – Europos maisto saugos tarnybos leidinys „Kenkėjų Aleurocanthus spiniferus ir Aleurocanthus woglumi stebėsenos kortelė“ (4).

3 straipsnis

Demarkacinių izoliavimo zonų nustatymas

Kompetentingos institucijos nustato demarkacines nurodytųjų kenkėjų izoliavimo zonas, kurias sudaro užkrėsta zona ir užkrėstą zoną supanti bent 2 km pločio buferinė zona.

4 straipsnis

Demarkacinėse izoliavimo zonose taikomos priemonės

1. Užkrėstose zonose kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi vienos ar kelių iš šių priemonių:

a)	biologinės nurodytųjų kenkėjų kontrolės, pvz., parazitoidais;

b)	tinkamo apdorojimo nuo nurodytųjų kenkėjų;

c)	nurodytaisiais kenkėjais užkrėstų nurodytųjų augalų dalių genėjimo ir sunaikinimo pritaikius b punkte numatytą apdorojimą;

d)	nurodytųjų kenkėjų gaudymo gaudyklėmis ir, juos aptikus, tinkamo apdorojimo taikymo.

2. Oficialiai patvirtinus nurodytųjų kenkėjų buvimą buferinėje zonoje, taikomi Reglamento (ES) 2016/2031 17 ir 18 straipsniai.

3. Demarkacinėse izoliavimo zonose kompetentingos institucijos gerina visuomenės informuotumą apie nurodytųjų kenkėjų keliamą grėsmę ir priemones, kurių imtasi, kad jie toliau neišplistų už tų zonų ribų.

Kompetentingos institucijos informuoja visuomenę ir profesionalius veiklos vykdytojus apie demarkacinės izoliavimo zonos ribų nustatymą.

5 straipsnis

Stebėsena

1. Kompetentingos institucijos vykdo stebėseną, kaip numatyta 2 ir 3 dalyse, atsižvelgdamos į kenkėjų stebėsenos kortelėje nurodytą informaciją.

2. Kompetentingos institucijos kasmet vykdo rizika grindžiamą stebėseną dėl nurodytųjų kenkėjų buvimo tose Sąjungos teritorijos zonose, kuriose jų neaptikta, bet jie galėtų įsitvirtinti.

3. Demarkacinių izoliavimo zonų buferinėse zonose kompetentingos institucijos kasmet vykdo stebėseną, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/2031 19 straipsnio 1 dalyje, kad galėtų aptikti nurodytuosius kenkėjus.

Ši stebėsena apima:

a)	tinkamu metu atliekamas apžiūras, siekiant aptikti nurodytuosius kenkėjus arba jų požymius;

gaudymą;

c)	mėginių ėmimą ir tyrimą, pastebėjus nurodytųjų kenkėjų požymių turinčių augalų arba įtarus užkrėtimą nurodytaisiais kenkėjais.

Ši stebėsena vykdoma intensyviau nei 2 dalyje nurodyta stebėsena, atliekant daugiau apžiūrų, naudojant daugiau gaudyklių ir, jei reikia, paimant daugiau mėginių ir atliekant daugiau tyrimų.

6 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia rezultatus stebėsenos, kuri buvo vykdoma ankstesniais kalendoriniais metais pagal:

a)	šio reglamento 5 straipsnio 2 dalį – naudodamos vieną iš Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1231 I priede pateiktų formų;

b)	šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį – naudodamos vieną iš šio reglamento II priede pateiktų formų.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. spalio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019 (OL L 319, 2019 12 10, p. 1).

(3) 2020 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1231 dėl stebėsenos rezultatų metinių ataskaitų formos ir jos pildymo nurodymų bei dėl daugiamečių stebėsenos programų formos ir praktinių taisyklių, nustatytų atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 22 ir 23 straipsniuose (OL L 280, 2020 8 28, p. 1).

(4) EFSA (Europos maisto saugos tarnyba), 2019. „Pest survey card on Aleurocanthus spiniferus and Aleurocanthus woglumi“. EFSA papildomas leidinys 2019:EN-1565. 17pp. doi:10.2903/sp.efsa.2019.EN-1565. Pateikiama adresu https://arcg.is/u5DTL.

I PRIEDAS

2 straipsnyje nurodytų demarkacinių izoliavimo zonų sąrašas

1. Kroatija

Demarkacinės zonos (DZ) numeris	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos
Demarkacinės zonos (DZ) numeris	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybė	Kadastro savivaldybė
1.	Užkrėsta zona	Dubrovniko–Neretvos apskritis	Konavle	Vitaljina, Ljuta, Đurinići
1.	Buferinė zona	Dubrovniko–Neretvos apskritis	Konavle	Pločice, Pavlje Brdo, Vodovađa, Dubravka, Dunave, Popovići, Gruda, Lovorno, Pridvorje, Zastolje, Radovčići, Kuna Konavoska
2.	Užkrėsta zona	Splito–Dalmatijos apskritis	Jelsa	Vrisnik
	Užkrėsta zona	Splito–Dalmatijos apskritis	Milna	Milna
	Buferinė zona	Splito–Dalmatijos apskritis	Jelsa	Jelsa, Pitve, Vrbanj, Dol, Stari Grad, Svirče, Vrbovska
			Šolta	Gornje Selo
			Milna	Bobovišća
			Nerežišća	Nerežišća, Dračevica
			Sutivan	Sutivan

2. Graikija

Demarkacinės zonos (DZ) numeris	DZ rajonas	Regionas	Savivaldybės arba kitos administracinės ir (arba) geografinės ribos
1.	Užkrėsta zona	Jonijos salos	Korfu (1)

(1) Buferinė zona nenustatoma, nes visa sala yra užkrėsta zona.

II PRIEDAS

Pagal 5 straipsnio 3 dalį atliekamos stebėsenos rezultatų ataskaitų formos

A DALIS

1. Forma kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcija

Jei pildoma ši forma, šio priedo B dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

1 skiltyje:

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkuotą zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltyje:

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje:

nurodykite DZ dydį užbaigus stebėseną.

4 skiltyje:

nurodykite metodą: izoliavimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, priklausomai nuo DZ, tenkančių kiekvieniems kenkėjams, skaičiaus ir šiose zonose taikomų metodų.

5 skiltyje:

nurodykite DZ teritoriją, kurioje vykdyta stebėsena, įterpdami reikiamą eilučių skaičių: užkrėsta zona (UZ) ar buferinė zona (BZ) (naudokite atskiras eilutes). Jei taikoma, atskirose eilutėse nurodykite BZ plotą, kuriame buvo vykdoma stebėsena (pvz., paskutiniai 20 km prie UZ, aplink daigynus ir pan.).

6 skiltyje:

nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	Atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1. laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas/vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas.

Atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1. privatus sodas; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.)).

Fiziškai uždengtos vietos: 3.1. šiltnamis; 3.2. privati vieta, išskyrus šiltnamius; 3.3. vieša vieta, išskyrus šiltnamius; 3.4. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės)).

7 skiltyje:

nurodykite rizikos zonas, nustatytas atsižvelgiant į kenkėjų biologines savybes, augalų šeimininkų buvimą, ekologines ir klimato sąlygas bei rizikos vietas.

8 skiltyje:

nurodykite į stebėseną įtrauktas rizikos zonas iš 7 skiltyje nurodytų zonų.

9 skiltyje:

nurodykite, ar tai yra augalai, vaisiai, sėklos, dirvožemis, pakavimo medžiaga, mediena, mašinos, transporto priemonės, vanduo ar kita (pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį).

10 skiltyje:

pateikite augalų rūšių ir (arba) genčių, kurių stebėsena buvo vykdoma, sąrašą, kiekvienai augalų rūšiai ir (arba) genčiai skirdami vieną eilutę.

11 skiltyje:

nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

12 skiltyje:

13 ir 14 skiltyse:

nurodykite rezultatus, jei taikoma, pateikdami atitinkamose skiltyse įrašytą informaciją. „Neaiškiais“ laikomi tie mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., už aptikimo ribą mažesnis kiekis, neidentifikuotas, pasenęs neapdorotas mėginys) negaunama jokio rezultato.

15 skiltyje:

nurodykite stebėsenos dėl BZ aptiktų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, jei kompetentinga institucija nusprendė, kad rezultatas susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 16 skiltyje („Pastabos“).

B DALIS

1. Forma statistiškai pagrįstos kasmetinės stebėsenos rezultatams pateikti

2. Formos pildymo instrukcija

Jei pildoma ši forma, šio priedo A dalyje pateiktos formos pildyti nereikia.

Paaiškinkite kiekvienų kenkėjų stebėsenos modelio pagrindines prielaidas. Apibendrinkite ir pagrįskite:

—	tikslinę populiaciją, epidemiologinį vienetą ir patikros vienetus;

—	aptikimo metodą ir metodo jautrį;

—	rizikos veiksnį (-ius), nurodydami rizikos lygius ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

1 skiltyje:

nurodykite geografinės vietovės pavadinimą, protrūkio numerį arba bet kokią informaciją, pagal kurią būtų galima identifikuoti atitinkamą demarkuotą zoną (DZ) ir jos nustatymo datą.

2 skiltyje:

nurodykite DZ dydį prieš pradedant stebėseną.

3 skiltyje:

nurodykite DZ dydį užbaigus stebėseną.

4 skiltyje:

nurodykite metodą: izoliavimas. Įterpkite reikiamą eilučių skaičių, priklausomai nuo DZ, tenkančių kiekvieniems kenkėjams, skaičiaus ir šiose zonose taikomų metodų.

5 skiltyje:

6 skiltyje:

nurodykite į stebėseną įtrauktų vietų numerius ir jas aprašykite, pasirinkdami vieną iš šių aprašo įrašų:

1.	Atvirame ore esanti teritorija (auginimo teritorija): 1.1 laukas (ariamoji žemė, ganykla); 1.2. sodas / vynuogynas; 1.3. daigynas; 1.4. miškas.

Atvirame ore esanti teritorija (kita): 2.1 privatūs sodai; 2.2. viešos vietos; 2.3. saugoma teritorija; 2.4. laukiniai augalai kitose teritorijose nei saugomos teritorijos; 2.5. kita (kartu pateikite tikslią informaciją apie konkretų atvejį (pvz., sodininkystės prekių prekybos centras, prekybos vietos, kuriose naudojamos medinės pakavimo medžiagos, medienos pramonės įmonės, šlapynės, drėkinimo ir drenažo tinklai ir kt.)).

7 skiltyje:

nurodykite metų mėnesius, kuriais buvo vykdoma stebėsena.

8 skiltyje:

nurodykite pasirinktą tikslinę populiaciją, pateikdami atitinkamų augalų šeimininkų rūšių ir (arba) genčių sąrašą, ir nurodykite plotą, kuriame vykdyta stebėsena. Tikslinė populiacija apibrėžiama kaip patikros vienetų visuma. Žemės ūkio paskirties žemės atveju tikslinės populiacijos dydis paprastai apibrėžiamas hektarais, bet taip pat tai gali būti partijos, laukai, šiltnamiai ir kt. Pagrįskite pagrindinių prielaidų pasirinkimą. Nurodykite patikros vienetus, kurių stebėsena buvo vykdoma. Patikros vienetas – augalai, augalų dalys, prekės, medžiagos, kenkėjų pernešėjai, kurie buvo atidžiai tikrinami siekiant nustatyti ir aptikti kenkėjus.

9 skiltyje:

nurodykite epidemiologinius vienetus, kuriuose vykdyta stebėsena, nurodykite jų apibūdinimą ir matavimo vienetą. Epidemiologinis vienetas – homogeniška teritorija, kurioje, atsiradus kenkėjams, dėl jų, augalų šeimininkų, abiotinių ir biotinių veiksnių bei sąlygų tarpusavio sąveikos, susidarytų ta pati epidemiologinė situacija. Epidemiologiniai vienetai yra smulkesni tikslinės populiacijos vienetai, kurie epidemiologiniu atžvilgiu yra homogeniški ir kuriuose yra bent vienas augalas šeimininkas. Kai kuriais atvejais visa konkrečiame regione / teritorijoje / šalyje esanti augalų šeimininkų populiacija gali būti apibrėžta kaip epidemiologinis vienetas. Tai gali būti pagal Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) klasifikatorių apibrėžti regionai, miesto vietovės, miškai, rožynai ar ūkiai arba plotas hektarais. Prie pagrindinių prielaidų pateikite argumentų dėl savo pasirinkimo.

10 skiltyje:

nurodykite vykdant stebėseną naudotus metodus, įskaitant veiksmų, kurių imtasi kiekvienu atveju, skaičių, atsižvelgdami į kiekvieniems kenkėjams taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodytos informacijos nėra, pažymėkite „Nėra“.

11 skiltyje:

nurodykite mėginių ėmimo veiksmingumo įvertinimą. Mėginių ėmimo veiksmingumas – tikimybė, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys. Kenkėjų pernešėjų atveju – tai metodo veiksmingumas siekiant aptikti pernešėją, kurio tyrimo rezultatas teigiamas, plote, kuriame vykdoma stebėsena. Dirvožemio atveju – dirvožemio mėginio, kuriame yra kenkėjų, atrankos veiksmingumas, kai kenkėjų yra teritorijoje, kurioje vykdoma stebėsena.

12 skiltyje:

metodo jautris – tikimybė, kad, taikant atitinkamą metodą, bus teisingai nustatyta, ar kenkėjų yra, ar ne. Metodo jautris apibrėžiamas kaip tikimybė, kad tikrai užkrėstų augalų šeimininkų tyrimo rezultatas bus teigiamas. Metodo jautris apskaičiuojamas mėginių ėmimo veiksmingumo (t. y. tikimybės, kad bus pasirinktos užkrėstos užkrėsto augalo dalys) vertę padauginus iš diagnostinio jautrio vertės (paprastai nustatoma apžiūrint ir (arba) atliekant laboratorinį tyrimą identifikavimo proceso metu).

13 skiltyje:

atskirose eilutėse nurodykite rizikos veiksnius, įterpdami tiek eilučių, kiek reikia. Prie kiekvieno rizikos veiksnio nurodykite rizikos lygį ir atitinkamą santykinę riziką bei augalų šeimininkų populiacijos dalį.

B skiltis:

pateikite išsamius stebėsenos duomenis, atsižvelgdami į kiekvieniems kenkėjams taikomus konkrečius teisinius reikalavimus. Jei tam tikroje skiltyje nurodyta informacija neaktuali, pažymėkite „Netaikoma“. Šiose skiltyse pateiktina informacija yra susijusi su informacija, įtraukta į 10 skiltį „Aptikimo metodai“.

18 skiltyje:

nurodykite gaudymo vietų skaičių, jeigu šis skaičius skiriasi nuo gaudyklių skaičiaus (17 skiltis) (pvz., ta pati gaudyklė naudojama skirtingose vietose).

21 skiltyje:

nurodykite mėginių, kurių tyrimo rezultatai buvo teigiami, neigiami arba neaiškūs, skaičių. Neaiškiais laikomi mėginiai, kuriuos ištyrus dėl įvairių veiksnių (pvz., žemiau aptikimo ribos, neapdorotas mėginys neidentifikuotas, pasenęs ar kt.) negaunama jokio rezultato.

22 skiltyje:

nurodykite stebėsenos dėl buferinėje zonoje aptiktų kenkėjų vykdymo metais pateiktus pranešimus apie protrūkius. Pranešimo apie protrūkį numerio nurodyti nereikia, jei kompetentinga institucija nusprendė, kad rezultatas susijęs su vienu iš Reglamento (ES) 2016/2031 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnyje nurodytų atvejų. Tokiu atveju nurodykite, kodėl ši informacija nepateikta 25 skiltyje („Pastabos“).

23 skiltyje:

nurodykite tyrimo jautrį, kaip apibrėžta Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte (ISPM 31). Ši pasiekto pasikliovimo, kad kenkėjų nėra, lygio vertė apskaičiuojama remiantis atliktomis patikromis (ir (arba) mėginių tyrimais), atsižvelgiant į metodo jautrį ir numatomą paplitimą.

24 skiltyje:

nurodykite numatomą paplitimą, pagrįstą prieš vykdant stebėseną apskaičiuotu tikėtinu faktiniu kenkėjų paplitimu lauke. Kaip stebėsenos tikslas nustatytas numatomas paplitimas atitinka rizikos valdytojams priimtiną kompromisinę vertę, grindžiamą kenkėjų buvimo rizikos ir stebėsenai skirtų išteklių santykiu. Paprastai, vykdant stebėseną aptikimo tikslais, nustatoma 1 % vertė.