2022 7 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/47


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/1194

2022 m. liepos 11 d.

kuriuo nustatomos Clavibacter sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff 1914) Nouioui et al. 2018 išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 28 straipsnio 1 dalies a–h punktus,

kadangi:

(1)

Reglamentas (ES) 2016/2031 yra Sąjungos teisės aktų dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų pagrindas. Kadangi tuo reglamentu nustatytas naujas taisyklių rinkinys, nuo 2022 m. sausio 1 d. juo panaikinti keli teisės aktai, kurie buvo grindžiami anksčiau šiame sektoriuje galiojusiomis taisyklėmis;

(2)

vienas iš tokių panaikintų aktų – Tarybos direktyva 93/85/EEB (2), kurioje nustatytos kovos su kenkėju Clavibacter michiganensis (Smith) Davis et al. ssp sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff 1914), kuris vėliau pervadintas Clavibacter sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff 1914) Nouioui et al. 2018 (toliau – nurodytasis kenkėjas) – bulvių žiedinio puvinio sukėlėju – priemonės;

(3)

be to, nuo tada, kai buvo priimta ta direktyva, sukaupta naujų mokslinių žinių, susijusių su nurodytojo kenkėjo biologinėmis savybėmis ir paplitimu, taip pat sukurta naujų tyrimo metodų šiam kenkėjui aptikti ir identifikuoti bei metodų jam išnaikinti ir užkirsti kelią jo plitimui;

(4)

todėl tikslinga priimti naujas priemones, skirtas Solanum tuberosum L. rūšies augalams, išskyrus jų sėklas, (toliau – nurodytieji augalai), kuriomis siekiama išnaikinti nurodytąjį kenkėją, kai jis aptinkamas Sąjungos teritorijoje, ir užkirsti kelią jo plitimui. Tačiau tam tikros Direktyvoje 93/85/EEB nustatytos priemonės, ypač susijusios su nurodytojo kenkėjo išnaikinimu ir jo plitimo prevencija, tebėra tinkamos, todėl turėtų būti numatytos;

(5)

valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų kasmet savo teritorijoje vykdyti nurodytojo kenkėjo buvimo ant nurodytųjų augalų stebėseną, siekdamos užtikrinti, kad tas kenkėjas būtų kuo veiksmingiau ir kuo anksčiau aptiktas. Kasmetinės stebėsenos taisyklės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į numatomą nurodytųjų augalų paskirtį, siekiant užtikrinti, kad jų apžiūra, ėminių ėmimas ir tyrimai būtų atliekami kiekvienam augalui ir atsižvelgiant į jo paskirtį tinkamiausiu laiku ir tinkamiausiomis sąlygomis;

(6)

kilus įtarimui dėl nurodytojo kenkėjo buvimo, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų atlikti tyrimus pagal tarptautinius standartus, kad galėtų patvirtinti arba paneigti to kenkėjo buvimą;

(7)

patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų nedelsdama imtis atitinkamų to kenkėjo išnaikinimo ir plitimo prevencijos priemonių. Pirmoji iš šių priemonių turėtų būti demarkacinės zonos nustatymas;

(8)

taip pat turėtų būti numatytos papildomos išnaikinimo priemonės. Nurodytieji augalai, kurie pripažinti užkrėstais nurodytuoju kenkėju, neturėtų būti sodinami Sąjungos teritorijoje, o atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija turėtų užtikrinti, kad užkrėsti nurodytieji augalai būtų sunaikinti arba kitaip pašalinti tokiomis sąlygomis, kuriomis būtų užkirstas kelias nurodytojo kenkėjo plitimui. Siekiant užtikrinti, kad nekiltų realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos, turėtų būti numatytos konkrečios priemonės, susijusios su tyrimais, ėminių ėmimu ir veiksmais vietoje;

(9)

siekiant užtikrinti veiksmingiausią Sąjungos teritorijos apsaugą nuo nurodytojo kenkėjo, tikslinga tam tikras Sąjungos zonas pripažinti „labai užkrėstomis zonomis“. Tos zonos turėtų būti apibrėžtos kaip zonos, kuriose pagal protrūkio vietų, nustatytų daugiau kaip dešimt metų vykdant nepertraukiamą kasmetinę stebėseną, skaičių nustatyta, kad nurodytasis kenkėjas aptinkamas įvairiose vietose ir kad negalima atmesti galimybės, jog tas kenkėjas taip pat aptinkamas gamybos vietos dalyse, kurios nėra oficialiai prižiūrimos. Dėl šios priežasties nurodytųjų augalų išvežimui iš tų teritorijų ir įvežimui į likusią Sąjungos teritoriją bei vežimui joje turėtų būti taikomos tam tikros sąlygos ir prie jų turėtų būti pridedamas augalo pasas;

(10)

kad būtų galima parengti tų priemonių įgyvendinimo Sąjungoje apžvalgą ir prireikus jas peržiūrėti ir pritaikyti, kas penkerius metus valstybės narės turėtų teikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ataskaitas apie padėties pokyčius atitinkamose labai užkrėstose zonose;

(11)

reikėtų numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo pareigos pranešti apie nurodytojo kenkėjo buvimą sistemoje EUROPHYT pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 (3) 32 straipsnį, jei nurodytasis kenkėjas aptinkamas labai užkrėstoje zonoje, nes dėl nuolatinių protrūkių įvairiose vietose iš to būtų mažai naudos;

(12)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų pradėtas taikyti kuo greičiau po Direktyvos 93/85/EEB panaikinimo, jis turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos priemonės, kuriomis siekiama išnaikinti bulvių žiedinio puvinio sukėlėją Clavibacter sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff 1914) Nouioui et al. 2018 ir užkirsti kelią jo plitimui Sąjungos teritorijoje.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)

nurodytasis kenkėjas – Clavibacter sepedonicus (Spieckermann & Kotthoff 1914) Nouioui et al. 2018;

2)

nurodytieji augalai – Solanum tuberosum L., rūšies augalai, išskyrus sėklas;

3)

nurodytieji augalai savaiminukai – nurodytieji augalai, kurių atsiranda gamybos vietose, nors jie nebuvo pasodinti;

4)

gumbai, skirti sodinti jų gamybos vietoje – tam tikroje gamybos vietoje auginami gumbai, kuriuos ketinama ilgam palikti toje vietoje ir kurių nenumatoma sertifikuoti;

5)

labai užkrėsta zona – Sąjungoje esanti zona, kurioje pagal protrūkio vietų, nustatytų daugiau kaip dešimt metų vykdant nepertraukiamą kasmetinę stebėseną, skaičių nustatyta, kad nurodytasis kenkėjas aptinkamas įvairiose vietose ir kad negalima atmesti galimybės, jog tas kenkėjas taip pat aptinkamas gamybos vietos dalyse, kurios nėra oficialiai prižiūrimos.

3 straipsnis

Kasmetinė stebėsena

1.   Kompetentingos institucijos kasmet savo teritorijoje vykdo stebėseną dėl nurodytojo kenkėjo buvimo ant nurodytųjų augalų, laikydamosi šių reikalavimų:

a)

vykdant gumbų, išskyrus sėklinius, stebėseną, atliekami šie veiksmai:

i)

kuo vėliau, jau nudžiūvus bulvienojams, bet dar nenuėmus derliaus, iš sandėlyje esančių gumbų partijų arba iš augančių pasėlių paimami ėminiai;

ii)

jeigu įmanoma vizualiai nustatyti nurodytojo kenkėjo sukeltus simptomus, atliekama augančių pasėlių apžiūra, taip pat apžiūrimi perpjauti gumbai tais atvejais, kai tokia apžiūra yra tinkama nurodytojo kenkėjo sukeltiems simptomams nustatyti;

b)

vykdant sėklinių gumbų, išskyrus tuos, kuriuos ketinama sodinti jų gamybos vietoje, stebėseną, sistemingai atliekama augančių pasėlių bei sandėlyje esančių partijų apžiūra ir kuo vėliau, jau nudžiūvus bulvienojams, bet dar nenuėmus derliaus, iš sandėlio arba iš augančių pasėlių paimami ėminiai;

c)

gumbų, kuriuos ketinama sodinti jų gamybos vietoje, stebėsena vykdoma remiantis nustatyta rizika, susijusia su nurodytojo kenkėjo buvimu, ir ją vykdant atliekami šie veiksmai:

i)

kuo vėliau, jau nudžiūvus bulvienojams, bet dar nenuėmus derliaus, iš sandėlyje esančių gumbų partijų arba iš augančių pasėlių paimami ėminiai;

ii)

jeigu įmanoma vizualiai nustatyti nurodytojo kenkėjo sukeltus simptomus, atliekama augančių pasėlių apžiūra, taip pat apžiūrimi perpjauti gumbai tais atvejais, kai tokia apžiūra yra tinkama nurodytojo kenkėjo sukeltiems simptomams nustatyti;

d)

nurodytųjų augalų, išskyrus gumbus, stebėsena vykdoma ir augalų ėminiai imami taikant atitinkamus nurodytojo kenkėjo aptikimo ant tų augalų metodus.

2.   Ėminių skaičius, kilmė ir ėmimo laikas pasirenkami remiantis patikimais moksliniais ir statistiniais principais, taip pat nurodytojo kenkėjo biologinėmis savybėmis, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų valstybių narių bulvių auginimo sistemas.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia praėjusiais kalendoriniais metais vykdytos kasmetinės stebėsenos rezultatus. Tos stebėsenos rezultatus jos pateikia pagal II priede pateiktą šabloną.

4 straipsnis

Kilus įtarimui dėl nurodytojo kenkėjo buvimo taikytinos priemonės

1.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad su kasmetinės stebėsenos tikslais paimtais ėminiais būtų atlikti I priedo 2.1 punkte nurodyti aptikimo tyrimai.

2.   Kol negauti aptikimo tyrimų rezultatai, kompetentinga institucija:

a)

draudžia vežti nurodytuosius augalus, kilusius iš visų pasėlių, partijų ar siuntų, iš kurių paimti ėminiai, išskyrus tos kompetentingos institucijos kontroliuojamus nurodytuosius augalus, jeigu patvirtinta, kad jie nekelia realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos;

b)

atseka kenkėjo, dėl kurio buvimo kilo įtarimas, kilmę;

c)

vykdo visų gamybos vietoje, iš kurios paimti a punkte nurodyti ėminiai, išaugintų nurodytųjų augalų, išskyrus nurodytuosius a punkte, vežimo oficialią kontrolę.

3.   Kol bus gauti aptikimo tyrimų rezultatai, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų išsaugoti ir tinkamai laikomi visi šie elementai:

a)

visi likę gumbai, kurie buvo paimti imant ėminius, ir, jei įmanoma, visi likę augalai, kurie buvo paimti imant ėminius;

b)

likę nurodytojo augalo ekstraktai, išskirtos DNR pavyzdžiai ir tyrimui paruošta papildoma medžiaga;

c)

atitinkamais atvejais gryna kultūra;

d)

visi susiję dokumentai.

4.   Jei įtarimas dėl nurodytojo kenkėjo buvimo patvirtinamas pagal I priedo 1.1 punktą, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų atlikti I priede nurodyti ėminių, stebėsenos tikslais paimtų siekiant patvirtinti arba paneigti nurodytojo kenkėjo buvimą, tyrimai.

5 straipsnis

Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą taikytinos priemonės

1.   Jei nurodytojo kenkėjo buvimas patvirtinamas pagal I priedo 1.2 arba 1.3 punktą, taikomos 2–9 dalys.

2.   Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į III priedo 1 punkte išvardytus elementus, nedelsdama nustato demarkacinę zoną, kad nustatytų galimą nurodytojo kenkėjo plitimą.

3.   Demarkacinę zoną sudaro užkrėsta zona ir, jei būtina fitosanitarinei rizikai pašalinti, buferinė zona aplink užkrėstą zoną.

4.   Užkrėsta zona apima visus šiuos objektus:

a)

nurodytuosius augalus, siuntas ir (arba) partijas, transporto priemones, laivus, sandėlius arba jų dalis, iš kurių buvo paimtas užkrėsto nurodytojo augalo ėminys, visus kitus objektus, įskaitant pakavimo medžiagą, taip pat mechanizmus, naudojamus auginant, gabenant ir sandėliuojant tuos nurodytuosius augalus ir, atitinkamais atvejais, gamybos vietą (-as) arba gamybos vietos dalį (-is), kurioje (-iose) tie nurodytieji augalai buvo išauginti arba buvo nuimtas jų derlius;

b)

visų rūšių a punkte išvardytus objektus, kurie, kaip nustatyta, gali būti užkrėsti nurodytuoju kenkėju per sąlytį su užkrėstais nurodytaisiais augalais prieš nuimant derlių, jį nuėmus arba tuo pačiu metu kartu su jais auginant užkrėstus nurodytuosius augalus, atsižvelgiant į III priedo 2 punkte išvardytus elementus.

5.   Kompetentinga institucija:

a)

4 dalies a punkte nurodytus objektus pripažįsta užkrėstais;

b)

4 dalies b punkte nurodytus objektus pripažįsta tikriausiai užkrėstais.

6.   Iš demarkacinės zonos kilę gumbai negali būti išvežti iš tos demarkacinės zonos, nebent remiantis I priede nurodytais tyrimais įrodoma, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

7.   Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1715 32 straipsnio, valstybės narės neprivalo pateikti pranešimo apie protrūkį sistemoje EUROPHYT, jei nurodytasis kenkėjas aptinkamas IV priede nurodytoje labai užkrėstoje zonoje.

8.   Jeigu valstybė narė pateikia pranešimą apie protrūkį Europos informavimo apie fitosanitarijos tikslais sulaikytas siuntas sistemoje EUROPHYT, pranešime nurodytos kaimyninės valstybės narės nustato galimos infekcijos mastą ir nustato demarkacinę zoną vadovaudamosi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis.

9.   Kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų išsaugoti ir tinkamai laikomi visi šie elementai:

a)

4 straipsnio 3 dalyje nurodyta medžiaga – bent jau kol bus užbaigti visi tyrimai;

b)

medžiaga, susijusi su antruoju aptikimo tyrimu ir, atitinkamais atvejais, su identifikavimo tyrimais, – kol bus užbaigti visi tyrimai;

c)

jei taikoma, gryna nurodytojo kenkėjo kultūra – ne mažiau kaip mėnesį po 7 dalyje nustatytos pranešimo procedūros.

6 straipsnis

Nurodytojo kenkėjo likvidavimo priemonės

1.   Nurodytieji augalai, kurie pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą pripažinti užkrėstais nurodytuoju kenkėju, nesodinami. Kompetentinga institucija užtikrina, kad užkrėsti nurodytieji augalai būtų sunaikinti arba kitaip pašalinti pagal V priedo 1 punktą, jeigu nustatoma, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos.

Jeigu nurodytieji augalai buvo pasodinti prieš pripažįstant juos užkrėstais, pasodinta medžiaga nedelsiant sunaikinama arba pašalinama pagal V priedo 1 punktą. Gamybos vietos dalis (-ys), kurioje (-iose) buvo pasodinti užkrėsti nurodytieji augalai, pripažįstama (-os) užkrėsta (-omis).

2.   Nurodytieji augalai, kurie pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą pripažinti tikriausiai užkrėstais, nesodinami ir, nedarant poveikio 7 straipsnyje nurodytų kloniniais ryšiais susijusių išteklių tyrimų rezultatams, oficialiai prižiūrint tinkamai panaudojami arba pašalinami, kaip nurodyta V priedo 2 punkte, taip, kad būtų konstatuojama, jog realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos nėra.

Jeigu nurodytieji augalai buvo pasodinti prieš pripažįstant juos tikriausiai užkrėstais, pasodinta medžiaga nedelsiant sunaikinama arba tinkamai panaudojama ar pašalinama pagal V priedo 2 punktą. Gamybos vietos dalis (-ys), kurioje (-iose) buvo pasodinti tikriausiai užkrėsti nurodytieji augalai, pripažįstama (-os) tikriausiai užkrėsta (-omis).

3.   Visi mechanizmai, transporto priemonės, laivai, sandėliai arba jų dalys ir visi kiti objektai, įskaitant pakavimo medžiagą, kurie pripažinti užkrėstais arba tikriausiai užkrėstais pagal 5 straipsnio 5 dalį, sunaikinami arba išvalomi ir dezinfekuojami taikant V priedo 3 punkte nurodytus metodus.

4.   Be 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų priemonių, demarkacinėse zonose taikomos V priedo 4 punkte nurodytos priemonės.

7 straipsnis

Konkrečios sėklinių gumbų tyrimo priemonės

1.   Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą atitinkamoje sėklinių gumbų gamybos vietos dalyje, kompetentinga institucija užtikrina, kad I priede nurodyti tyrimai būtų atlikti su kloniniais ryšiais susijusiomis užkrėstomis gumbų partijų linijomis arba – nustačius, kad kloniniais ryšiais susijusių linijų nėra, – su gumbais arba gumbų partijomis, kurie turėjo tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užkrėstomis gumbų partijomis.

2.   Patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą atitinkamose sėklinių gumbų, kuriems taikoma sertifikavimo sistema, gamybos vietos dalyse, I priede nurodyti tyrimai atliekami su kiekvienu pradinės klonų selekcijos būdu gautu augalu arba su reprezentatyviaisiais elitinių sėklinių bulvių ėminiais.

8 straipsnis

Su nurodytųjų augalų gumbų, kilusių iš labai užkrėstos zonos, vežimu susijusios laikinosios priemonės

1.   IV priede nurodytoje labai užkrėstoje zonoje išauginti nurodytųjų augalų gumbai, išskyrus sėklinius, į kitas Sąjungos teritorijos dalis iš tos zonos gali būti išvežami tik tuo atveju, jei atitinka šias dvi sąlygas:

a)

prie jų pridedamas augalo pasas;

b)

jie yra kilę iš gamybos vietos, kurią užregistravo ir prižiūri kompetentingos institucijos ir kuri oficialiai pripažinta neužkrėsta nurodytuoju kenkėju; arba, remiantis pagal I priedą paimtais ėminiais ir atliktais tyrimais, nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

2.   Kas penkerius metus valstybės narės teikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ataskaitas apie padėties pokyčius atitinkamose labai užkrėstose zonose.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2022 m. liepos 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2)  1993 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 93/85/EEB dėl bulvių žiedinio puvinio kontrolės (OL L 259, 1993 10 18, p. 1).

(3)  2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37).


I PRIEDAS

Tyrimų, kurie turi būti atliekami pagal 3, 4, 5, 7 ir 8 straipsnius, planas

1.   SU NURODYTOJO KENKĖJO BUVIMU SUSIJĘ BENDRIEJI PRINCIPAI

1.1.

Nurodytojo kenkėjo buvimas įtariamas, jeigu atlikus pirmąjį aptikimo tyrimą su nurodytuoju augalu gaunamas teigiamas rezultatas.

Užkrėtimo požymių turinčios augalinės medžiagos atveju pirmasis aptikimo tyrimas gali būti atrankusis išskyrimas.

1.2.

Nurodytojo kenkėjo buvimas užkrėtimo požymių turinčiuose nurodytųjų augalų ėminiuose patvirtinamas šiais atvejais:

a)

kai pirmasis aptikimo tyrimas yra atrankusis išskyrimas, kurį atlikus nustatomos tipines morfologines savybes turinčios kolonijos: gaunami teigiami dviejų identifikavimo tyrimų rezultatai;

b)

kai pirmasis aptikimo tyrimas yra ne atrankusis išskyrimas, o kitas tyrimas:

i)

po atrankiojo išskyrimo iš ėminio atlikus du identifikavimo tyrimus gaunami teigiami rezultatai;

ii)

atlikus antrąjį tyrimą, kuris nėra atrankusis išskyrimas, gaunami teigiami rezultatai.

1.3.

Nurodytojo kenkėjo buvimas užkrėtimo požymių neturinčiuose nurodytųjų augalų ėminiuose patvirtinamas šiais atvejais:

a)

kai atlikus antrąjį aptikimo tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas, su sąlyga, kad pirmasis arba antrasis aptikimo tyrimas yra molekulinis (DNR grindžiamas) tyrimas (TaqMan® tikralaikės PGR arba įprastinės PGR tyrimas);

b)

jei ėminiai paimti valstybėje narėje arba valstybės narės zonoje, kurioje nurodytasis kenkėjas neaptinkamas, ir jei ėminiai yra kilę iš kitos valstybės narės: kai pagal a punktą atlikus antrąjį aptikimo tyrimą gaunamas teigiamas rezultatas ir kai po atrankiojo išskyrimo iš ėminio atlikus du identifikavimo tyrimus gaunami teigiami rezultatai.

2.   TYRIMAI

2.1.   Aptikimo tyrimai

Atliekami tokie aptikimo tyrimai, kuriais būtų galima nuosekliai aptikti ne mažiau kaip 104 ląstelių viename mililitre pakartotinai suspenduotų nuosėdų.

Antrasis aptikimo tyrimas grindžiamas kitokiais biologiniais principais arba kitokiomis nukleotidų sritimis nei pirmasis aptikimo tyrimas.

Aptikimo tyrimai yra šie:

a)

imunofluorescencinė analizė, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

b)

FISH tyrimas (van Beuningen et al. (1995) (1)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

c)

išskyrimas, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose. Atliekamas vienas iš šių dviejų tyrimų:

i)

tiesioginis išskyrimas pusiau atrankioje (arba neatrankiojoje) auginimo terpėje, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

ii)

po įsotinimo naudojant biologinį tyrimą – išskyrimas, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

d)

įprastinės PGR tyrimas naudojant Pastrik (2000) (2) pradmenis, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

e)

TaqMan® tikralaikės PGR tyrimai naudojant šiuos pradmenis ir zondus:

i)

Schaad et al. (1999) (3), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

ii)

Vreeburg et al. (2018) (4) (vadinamasis NYtor tyrimas), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

iii)

Gudmestad et al. (2009), pritaikytą pagal Vreeburg et al. (2018)4, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

iv)

Massart et al. (2014)) (5), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.

2.2.   Identifikavimo tyrimai

Identifikavimo tyrimai yra šie:

a)

imunofluorescencinė analizė, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

b)

įprastinės PGR tyrimas (Pastrik (2000)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

c)

TaqMan® tikralaikės PGR tyrimai naudojant šiuos pradmenis ir zondus:

i)

Schaad et al. (1999), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

ii)

Vreeburg et al. (2018) (vadinamasis NYtor tyrimas), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

iii)

Gudmestad et al. (2009), pritaikytą pagal Vreeburg et al. (2018), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

iv)

Massart et al. (2014), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

d)

DNR brūkšninis kodavimas, kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose;

e)

MALDI-TOF masių spektrometrija (Zaluga et al. (2011) (6)), kaip aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.

3.   PROCEDŪRŲ STRUKTŪRINĖS SCHEMOS

1 struktūrinė schema. Nurodytojo kenkėjo buvimo užkrėtimo požymių turinčiuose nurodytojo augalo ėminiuose diagnostikos procedūra.

Image 1

a

Išskyrimas gali būti atliekamas kaip pirmasis arba antrasis aptikimo tyrimas. Įtarus nurodytojo kenkėjo buvimą auginimo terpėje, kolonijos išgryninamos siekiant gauti grynas kultūras, su kuriomis atliekami du identifikavimo tyrimai. Kenkėjo buvimui patvirtinti reikalingi teigiami dviejų identifikavimo tyrimų rezultatai.

b

Trečiasis aptikimo tyrimas grindžiamas kitokiais biologiniais principais arba kitokiomis nukleotidų sritimis.

2 struktūrinė schema. Nurodytojo kenkėjo buvimo užkrėtimo požymių neturinčiuose nurodytojo augalo ėminiuose diagnostikos procedūra.

Image 2

a

Išskyrimas neatliekamas.

b

Trečiasis aptikimo tyrimas grindžiamas kitokiais biologiniais principais arba kitokiomis nukleotidų sritimis. Išskyrimas neatliekamas.

c

1.3 punkto b papunktyje nurodytų ėminių atveju, siekiant patvirtinti nurodytojo kenkėjo buvimą po antrojo teigiamo aptikimo tyrimo, nurodytąjį kenkėją reikia išskirti iš ėminio, o po to atlikti du identifikavimo tyrimus, kurių rezultatai būtų teigiami.

4.   ĖMINIO RUOŠIMAS

4.1.   Užkrėtimo požymių neturinčių gumbų ėminiai

Standartinį ėminį sudaro 200 gumbų vienam tyrimui. Atitinkama laboratorinė gumbo dalių prie viršūnės apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.

4.2.   Užkrėtimo požymių neturinčios augalinės medžiagos, išskyrus gumbus, ėminiai

Tyrimas latentinėms infekcijoms aptikti atliekamas naudojant jungtinius stiebo segmentų ėminius. Procedūra gali būti taikoma iki 200 stiebo dalių, paimtų iš vieną ėminį sudarančių skirtingų augalų. Atitinkama laboratorinė stiebo segmentų dezinfekavimo ir apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.

4.3.   Užkrėtimo požymių turinčių nurodytųjų augalų ėminiai

Aseptinėmis sąlygomis iš gumbo apytakinio žiedo arba iš nurodytųjų augalų, ant kurių matomi vytimo simptomai, stiebo apytakinio audinio paimamos audinio dalys. Atitinkama laboratorinė šių audinių apdorojimo procedūra, atliekama siekiant gauti ekstraktą, kuris naudojamas nurodytajam kenkėjui aptikti, išsamiai aprašyta tarptautiniuose diagnostikos standartuose.


(1)  van Beuningen, A.R., Derks, H., Janse, J.D. (1995). Detection and identification of Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus with special attention to fluorescent in situ hybridization (FISH) using a 16S rRNA targeted oligonucleotide probe. Züchtungs Forschung 1, 266–269.

(2)  Pastrik, K.H. (2000). Detection of Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers by multiplex PCR with coamplification of host DNA. European Journal of Plant Pathology, 106, 155–165.

(3)  Schaad, W., Berthier-Schaad, Y., Sechler, A., Knorr, D (1999). Detection of Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers by BIOPCR and an automated real-time fluorescence detection system. Plant Disease 83, 1095–1100.

(4)  Vreeburg, R., Zendman, A., Pol A., Verheij, E., Nas, M., Kooman-Gersmann, M. (2018). Validation of four real-time TaqMan PCRs for the detection of Ralstonia solanacearum and/or Ralstonia pseudosolanacearum and/or Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers using a statistical regression approach. EPPO Bulletin 48, 86–96.

(5)  Massart, S., Nagy, C., Jijakli, M.H. (2014). Development of the simultaneous detection of Ralstonia solanacearum race 3 and Clavibacter michiganensis subsp. sepedonicus in potato tubers by a multiplex real-time PCR assay. European Journal of Plant Pathology 138, 29–37.

(6)  Zaluga, J., Heylen, K., Van Hoorde, K., Hoste, B., Vaerenbergh, J., Maes, M., De Vos, P. (2011). GyrB sequence analysis and MALDI-TOF MS as identification tools for plant pathogenic Clavibacter. Systematic and applied microbiology 34, 400–7. 10.1016/j.syapm.2011.05.001.


II PRIEDAS

3 straipsnio 3 dalyje nurodytas šablonas stebėsenos rezultatams pateikti

Žiedinio puvinio praėjusių kalendorinių metų bulvių derliuje stebėsenos rezultatų teikimo šablonas.

Ši lentelė naudojama tik jūsų šalyje nuimto bulvių derliaus stebėsenos rezultatams pateikti.

VN

Kategorija

Pasėlių plotas (ha)

Laboratoriniai tyrimai

Gumbų apžiūra  (1)

Augančių pasėlių apžiūros  (1)

Kita informacija

Ėminių skaičius

Partijų skaičius

Partijų dydis (t arba ha)

Ėminių ėmimo laikotarpis

Teigiamų rezultatų skaičius

Apžiūrėtų ėminių skaičius

Ėminio dydis

Teigiamų ėminių skaičius  (2)

Apžiūrų skaičius

Hektarų skaičius

Teigiamų rezultatų skaičius  (2)

Ėminiai

Partijos

 

Sertifikuoti sėkliniai gumbai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti sėkliniai gumbai (nurodykite)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Maistinės ir perdirbti skirtos bulvės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kiti gumbai (nurodykite)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Tai yra gumbų arba pasėlių makroskopinis tyrimas.

(2)  Nustatyti simptomai, paimtas ėminys ir laboratoriniais tyrimais patvirtintas nurodytojo kenkėjo buvimas.


III PRIEDAS

5 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyti elementai, pagal kuriuos nustatomas galimas nurodytojo kenkėjo išplitimas ir pripažįstama, kad objektas tikriausiai yra užkrėstas nurodytuoju kenkėju

1.

5 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant galimą nurodytojo kenkėjo išplitimą, yra šie:

a)

arti esančios kitos gamybos vietos, kuriose auginami nurodytieji augalai arba kiti augalai šeimininkai;

b)

bendrai auginami ir naudojami sėklinių bulvių ištekliai.

2.

Elementai, į kuriuos pagal 5 straipsnio 4 dalies b punktą turi būti atsižvelgiama pripažįstant, kad objektas tikriausiai yra užkrėstas nurodytuoju kenkėju, yra šie:

a)

nurodytieji augalai, auginami gamybos vietoje, kuri yra pripažinta užkrėsta pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą;

b)

gamybos vieta (-os), tam tikrais gamybos ryšiais susijusi (-ios) su nurodytaisiais augalais, kurie pripažinti užkrėstais pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą, įskaitant tas gamybos vietas, kuriose tiesiogiai arba dalyvaujant bendram rangovui naudojamasi ta pačia auginimo įranga ir įrenginiais;

c)

nurodytieji augalai, užauginti b punkte nurodytoje (-ose) gamybos vietoje (-ose) arba esantys tokioje (-iose) gamybos vietoje (-ose) tuo laikotarpiu, kai a punkte nurodytoje gamybos vietoje buvo nurodytieji augalai, pripažinti užkrėstais pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą;

d)

patalpos, kuriose tvarkomi nurodytieji augalai iš a, b ir c punktuose nurodytų gamybos vietų;

e)

visi mechanizmai, transporto priemonės, laivai, sandėliai arba jų dalys ir visi kiti objektai, įskaitant pakavimo medžiagą, kurie galėjo turėti sąlytį su nurodytaisiais augalais, kurie pripažinti užkrėstais pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą;

f)

visi nurodytieji augalai, kurie buvo laikomi e punkte nurodytuose statiniuose ar objektuose arba turėjo sąlytį su jais, prieš išvalant ir dezinfekuojant tokius statinius ir objektus;

g)

atlikus testavimą pagal 7 straipsnį, nurodytieji augalai, kurie yra kloniniais ryšiais susiję su nurodytaisiais augalais, pripažintais užkrėstais pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą, ir kurie dėl kloninių ryšių, tikėtina, yra užkrėsti, nors jų tyrimų nurodytajam kenkėjui nustatyti rezultatai galėjo būti neigiami. Užkrėstų ir kloniniais ryšiais susijusių gumbų ar augalų tapatybei nustatyti galima tirti veislę;

h)

g punkte nurodytų nurodytųjų augalų gamybos vieta (-os).


IV PRIEDAS

8 straipsnyje nurodytų labai užkrėstų zonų sąrašas

1.

Lenkijos teritorija.

2.

Rumunijos teritorija.

V PRIEDAS

6 straipsnyje nurodytos išnaikinimo priemonės

1.

6 straipsnio 1 dalyje nurodytos išnaikinimo priemonės yra viena arba kelios iš šių priemonių:

a)

naudojimas gyvūnų pašarui termiškai apdorojus taip, kad nurodytasis kenkėjas tikrai būtų sunaikintas;

b)

šalinimas oficialiai patvirtintoje specialioje atliekų šalinimo vietoje, kurioje nėra realios rizikos, kad nurodytasis kenkėjas pateks į aplinką, pvz., su protėkiu į žemės ūkio paskirties žemę;

c)

deginimas;

d)

pramoninis perdirbimas, tiesiogiai ir nedelsiant pristačius į perdirbimo įmonę, kurioje yra oficialiai patvirtinti atliekų šalinimo įrenginiai, nustačius, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo iš tų įrenginių rizikos, ir kurioje įrengta bent išvykstančių transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo sistema;

e)

kitos priemonės, jei nustatyta, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos; apie tokias priemones ir priežastis, dėl kurių jos pasirinktos, turi būti pranešta Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Visos likusios atliekos, susijusios su pirmiau nurodytais procesais arba atsiradusios tų procesų metu, šalinamos taikant oficialiai patvirtintus metodus pagal VI priedo nuostatas.

2.

Nurodytieji augalai, kurie pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą pripažinti tikriausiai užkrėstais, tinkamai naudojami arba šalinami kontroliuojant atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai. Ta kompetentinga institucija patvirtina šiuos nurodytųjų augalų naudojimo ir susijusių atliekų šalinimo būdus:

a)

naudojami kaip vartoti skirti gumbai, supakuoti tiesioginiam pristatymui ir neperpakuojant vietoje, kurioje yra atitinkami atliekų šalinimo įrenginiai. Sėkliniai gumbai toje pačioje vietoje gali būti tvarkomi tik tada, jei tai daroma atskirai arba atlikus valymo ir dezinfekavimo darbus, arba

b)

naudojami kaip pramoniniam perdirbimui skirti gumbai, tiesiogiai ir nedelsiant pristatomi į perdirbimo įmonę, kurioje yra atitinkami atliekų šalinimo įrenginiai ir įrengta bent išvykstančių transporto priemonių valymo ir dezinfekavimo sistema, arba

c)

naudojami tam tikrais kitais būdais arba šalinami, jeigu nustatoma, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos, ir minėta kompetentinga institucija pritaria tokiam naudojimui ar šalinimui.

3.

Tinkamais 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų objektų valymo ir dezinfekavimo metodais laikomi tie metodai, kuriuos taikant nekyla realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos; jie taikomi prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

4.

Priemonės, kurias valstybės narės turi įgyvendinti pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatytoje ir 6 straipsnio 4 dalyje nurodytoje demarkacinėje zonoje, apima 4.1 ir 4.2 punktuose išdėstytas priemones:

4.1.

priemonės, kurios turi būti įgyvendintos gamybos vietose, pripažintose užkrėstomis pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą:

4.1.1.

gamybos vietos dalyje, pripažintoje užkrėsta pagal 5 straipsnio 5 dalies a punktą, imamasi visų 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų priemonių arba visų 4 ir 5 punktuose nustatytų priemonių:

1)

pirmuosius trejus auginimo metus po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, pašalinami nurodytieji augalai savaiminukai ir uždraudžiama sodinti nurodytuosius augalus, įskaitant sėklas, ar pasėlius, su kuriais siejama nustatyta nurodytojo kenkėjo išplitimo rizika;

2)

nuo ketvirtųjų metų po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, įvykdžius 1 punkto sąlygas ir oficialios kontrolės metu nustačius, kad gamybos vietos dalyje bent dvejus auginimo metus iš eilės iki sodinimo nerasta nurodytųjų augalų savaiminukų, leidžiama sodinti tik gumbus, išskyrus sėklinius gumbus, o nukasti gumbai tiriami vadovaujantis I priedu;

3)

pirmą kartą užauginus gumbus, kaip nurodyta 2 punkte, ir po atitinkamo ne trumpesnio kaip dvejų metų sėjomainos ciklo, jeigu numatoma auginti sėklinius gumbus, nurodytieji augalai gali būti sodinami sėkliniams arba kitokiems gumbams auginti ir vykdoma 3 straipsnyje nustatyta stebėsena, arba

4)

pirmuosius ketverius auginimo metus po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, iš jos pašalinami nurodytieji augalai savaiminukai ir ji paliekama pūdymui arba skiriama daugiametei ganyklai, kuri dažnai visiškai nupjaunama arba kurioje intensyviai ganoma;

5)

nuo penktųjų metų po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, įvykdžius 1 punkto reikalavimus ir oficialios kontrolės metu nustačius, kad gamybos vietos dalyje bent dvejus metus iš eilės iki sodinimo nerasta nurodytųjų augalų savaiminukų, leidžiama sodinti ir sėklinius, ir kitus gumbus, o nukasti gumbai tiriami vadovaujantis I priedu;

4.1.2.

visose kitose užkrėstos gamybos vietos dalyse, kompetentingai institucijai dėl kiekvienų auginimo metų nustačius, kad pašalinta rizika, susijusi su nurodytaisiais augalais savaiminukais, ir kad kiekvienoje nurodytųjų augalų gamybos vietos dalyje, vadovaujantis I priedu, buvo atlikti surinktų nurodytųjų augalų tyrimai, taikomos šios sąlygos:

1)

auginimo metais po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, negali būti sodinami jokie nurodytieji augalai, įskaitant sėklas, arba sertifikuoti sėkliniai gumbai gali būti sodinami tik gumbams, išskyrus sėklinius gumbus, auginti;

2)

antraisiais auginimo metais po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, sėkliniams arba kitiems gumbams auginti sodinami tik sertifikuoti sėkliniai gumbai arba sėkliniai gumbai, kuriuose oficialiai atlikus tyrimus neaptikta nurodytojo kenkėjo ir kurie užauginti vykdant oficialią kontrolę gamybos vietose, išskyrus 4 punkte nurodytas vietas;

3)

bent trečiaisiais auginimo metais po tų metų, kuriais nustatytas užkrėtimas, sėkliniams arba kitiems gumbams auginti sodinami tik sertifikuoti sėkliniai gumbai arba sėkliniai gumbai, užauginti iš sertifikuotų sėklinių gumbų vykdant oficialią kontrolę;

4)

kiekvienais 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais auginimo metais imamasi priemonių, kad būtų pašalinti nurodytieji augalai savaiminukai, jeigu jų yra, ir kiekvienoje nurodytųjų augalų gamybos vietos dalyje surinkti nurodytieji augalai tiriami vadovaujantis I priedu;

4.1.3.

po to, kai nustatomas užkrėtimas pagal 5 straipsnio 5 dalį, ir po pirmųjų paskesnių auginimo metų, visi mechanizmai ir sandėliai, esantys gamybos vietoje ir naudojami auginant nurodytuosius augalus, išvalomi ir prireikus dezinfekuojami taikant atitinkamus 3 punkte nurodytus metodus;

4.1.4.

pagal 5 straipsnio 5 punkto a papunktį užkrėstu pripažintame saugomų pasėlių gamybos vienete, kuriame visą auginimo terpę galima pakeisti kita:

1)

nurodytieji augalai, įskaitant sėklas, nesodinami, nebent būtų tenkinamos šios sąlygos:

a)

pašalinamas nurodytasis kenkėjas;

b)

pašalinama visa augalų šeimininkų medžiaga;

c)

pakeičiama visa auginimo terpė, taip pat išvalomas ir dezinfekuojamas gamybos vienetas ir visa įranga;

d)

kompetentingos institucijos suteikia leidimą auginti nurodytuosius augalus;

2)

nurodytieji augalai auginami iš sertifikuotų sėklinių gumbų arba iš minigumbų ar mikroaugalų, gautų iš patikrintų šaltinių;

4.2.

be 4.1 punkte nurodytų priemonių, demarkacinėje zonoje valstybės narės imasi šių priemonių:

1)

po to, kai nustatomas užkrėtimas, nedelsdamos užtikrina, kad visi mechanizmai ir sandėliai, esantys tokiose gamybos vietose ir naudojami auginant nurodytuosius augalus, būtų išvalomi ir prireikus dezinfekuojami taikant atitinkamus 3 punkte nurodytus metodus;

2)

nedelsdamos ir ne mažiau kaip trejus auginimo metus po to, kai nustatomas užkrėtimas:

a)

užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos vykdytų patalpų, kuriose auginami, sandėliuojami arba tvarkomi gumbai, taip pat gamybos vietų, kuriose pagal sutartį nurodytiesiems augalams auginti naudojami mechanizmai, priežiūrą;

b)

reikalauja, kad būtų sodinami tik sertifikuoti sėkliniai gumbai arba sėkliniai gumbai, užauginti vykdant visų toje zonoje esančių nurodytųjų augalų pasėlių oficialią kontrolę, ir kad nuėmus derlių būtų tiriami sėkliniai gumbai, užauginti tose gamybos vietose, kurios pripažintos tikriausiai užkrėstomis pagal 5 straipsnio 5 dalies b punktą;

c)

reikalauja, kad visose demarkacinėje zonoje esančiose gamybos vietose nukastų sėklinių gumbų ištekliai būtų tvarkomi atskirai nuo kitų gumbų išteklių, arba kad, užbaigus gumbų išteklių tvarkymo darbus ir prieš pradedant tvarkyti kitus gumbus, būtų taikoma valymo ir dezinfekavimo sistema;

d)

vykdo kasmetinę stebėseną, kaip nustatyta 3 straipsnio 1 dalyje;

3)

tam tikrais atvejais jos parengia visų sėklinių gumbų išteklių pakeitimo kitais per atitinkamą laikotarpį programą.


VI PRIEDAS

V priedo 1 punkte nurodyto oficialiai patvirtinto atliekų šalinimo reikalavimai

V priedo 1 punkte nurodyti oficialiai patvirtinti atliekų šalinimo metodai atitinka šiuos reikalavimus:

1.

nurodytųjų augalų atliekos (įskaitant išbrokuotus gumbus ir gumbų lupenas) ir visos kitos kietosios atliekos, susijusios su nurodytaisiais augalais (įskaitant dirvožemį, akmenis ir kitas nuolaužas), šalinamos taikant vieną iš šių metodų:

a)

šalinimas oficialiai patvirtintoje specialioje atliekų šalinimo vietoje, kurioje nėra realios rizikos, kad nurodytasis kenkėjas pateks į aplinką, įskaitant su protėkiu į žemės ūkio paskirties žemę;

b)

deginimas;

c)

šalinimas taikant kitas priemones, nustačius, kad nėra realios nurodytojo kenkėjo išplitimo rizikos; apie tokias priemones pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

a punkte nustatytais tikslais atliekos vežamos tiesiai į atliekų šalinimo vietą uždaromis transporto priemonėmis, kad atliekos iš jų neišbyrėtų.

2.

Prieš šalinant skystąsias atliekas, kuriose yra suspenduotų kietųjų dalelių, taikomi filtravimo arba nusodinimo procesai, kad iš skystųjų atliekų būtų pašalintos tokios kietosios dalelės, kurios šalinamos pagal 1 punktą.

Skystos atliekos pašalinamos taip:

a)

prieš šalinant ne mažiau kaip 30 minučių kaitinamos iki ne mažiau kaip 60 °C, tokią temperatūrą užtikrinant visame jų tūryje, arba

b)

šalinamos kitais oficialiai patvirtintais būdais ir taikant oficialią kontrolę, užtikrinant, kad nebūtų realios rizikos, jog atliekos gali patekti į žemės ūkio paskirties žemę.