2022 1 31   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 20/131


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/128

2021 m. gruodžio 21 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/2116 taikymo taisyklės dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, patikrų, užstatų ir skaidrumo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 9 dalį, 39 straipsnio 4 dalį, 41 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 42 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 43 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 2 dalį, 51 straipsnio 3 dalį, 53 straipsnio 2 dalį, 54 straipsnio 5 dalį, 55 straipsnio 7 dalį, 58 straipsnį, 59 straipsnio 9 dalį, 64 straipsnio 4 dalį, 82 ir 92 straipsnius, 95 straipsnio 1 dalį ir 100 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (2), ypač į jo 223 straipsnio 3 punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 2021/2116 nustatomos pagrindinės bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės, įskaitant mokėjimo agentūrų ir koordinavimo įstaigų akreditavimo, finansų valdymo ir sąskaitų patvirtinimo procedūrų, be kita ko, sandorių tikrinimo, užstatų ir skaidrumo taisykles. Siekiant užtikrinti, kad tuo reglamentu nustatyta nauja teisinė sistema veiktų sklandžiai ir būtų vienodai taikoma, Komisijai suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti tam tikras tų sričių taisykles. Naujosios taisyklės turėtų pakeisti atitinkamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 nuostatas (3);

(2)

valstybės narės turėtų akredituoti mokėjimo agentūras tik tuo atveju, jeigu jos atitinka tam tikrus minimalius akreditavimo kriterijus, nustatytus Sąjungos mastu, kaip nurodyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 (4) 1 straipsnio 2 dalyje ir to reglamento I priede. Turėtų būti nustatytos akreditacijos mokėjimo agentūroms ir koordinavimo įstaigoms suteikimo, peržiūrėjimo ir atšaukimo procedūros;

(3)

valstybės narės turėtų nuolat prižiūrėti savo mokėjimo agentūras. Jos turėtų sukurti keitimosi informacija sistemą, kad kompetentingoms institucijoms būtų pranešama ir jos būtų informuojamos apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus. Tokiems atvejams nagrinėti valstybės narės turėtų nustatyti procedūrą, į kurią būtų įtrauktas įpareigojimas parengti visų nustatytų trūkumų ištaisymo per tam tikrą laikotarpį planą. Mokėjimo agentūrų, kurioms valstybės narės suteikia akreditaciją, net jeigu jos neįvykdė tokio plano per nustatytą laikotarpį, išlaidų atveju Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti trūkumus per atitikties patvirtinimo procedūrą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnyje;

(4)

pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punktą už akredituotas mokėjimo agentūras atsakingi asmenys turi parengti valdymo pareiškimus dėl pateiktos informacijos išsamumo ir tikslumo, tinkamo įdiegtų valdymo sistemų veikimo ir dėl to, kad išlaidos buvo patirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 37 straipsnį. Turėtų būti nustatytos taisyklės, taikytinos tokių valdymo pareiškimų turiniui ir formatui;

(5)

turėtų būti nustatytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 10 straipsnyje nurodytų koordinavimo įstaigų veiklos taisyklės ir to reglamento 12 straipsnyje nurodytų tvirtinančiųjų įstaigų užduotys. Be to, turėtų būti tiksliai apibrėžtas sertifikatų ir ataskaitų, kuriuos rengia tvirtinančiosios įstaigos, turinys, siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi Komisijai atliekant sąskaitų patvirtinimo procedūrą;

(6)

siekiant užtikrinti tinkamą į Sąjungos biudžetą įtrauktų Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau abu – fondai) skirtų asignavimų valdymą, mokėjimo agentūros turėtų atskirai tvarkyti išmokų iš kiekvieno fondo ir kiekvieno fondo asignuotųjų pajamų sąskaitas. Tam mokėjimo agentūrų vedamoje apskaitoje turėtų būti aiškiai atskirtos kiekvieno fondo patirtos išlaidos ir asignuotos pajamos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 5 straipsnio 2 dalį ir 6 bei 45 straipsnius, ir sudarytos sąlygos tas išlaidas ir pajamas susieti su Sąjungos biudžete mokėjimo agentūroms skirtais finansiniais ištekliais;

(7)

bendra žemės ūkio politika yra finansuojama eurais, o euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms suteikiama galimybė išmokas paramos gavėjams mokėti nacionaline valiuta. Kad būtų galima konsoliduoti visas išlaidas ir pajamas, reikėtų nustatyti, kad mokėjimo agentūros galėtų pateikti išlaidų ir pajamų duomenis ir eurais, ir valiuta, kuria patirtos išlaidos ir gautos pajamos;

(8)

išlaidos EŽŪFKP pagalbos kaimo plėtros priemonėms, kurios bendrai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ir nacionalinių biudžetų, yra nustatomos remiantis BŽŪP strateginiais planais, kuriuose nurodomos įvairios intervencinių priemonių rūšys ir konkrečios įnašų normos. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, šios išlaidos turėtų būti stebimos ir į sąskaitas įtraukiamos taip, kad visas operacijas būtų galima susieti su BŽŪP strateginiu planu, intervencinių priemonių rūšimis ir konkrečiomis įnašo normomis. Taip bus užtikrinta, kad būtų galima patikrinti, ar patirtos išlaidos atitinka skirtus finansinius išteklius. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų nurodyti elementus, į kuriuos turėtų atsižvelgti mokėjimo agentūros. Visų pirma, atlikdamos išmokų apskaitą mokėjimo agentūros sąskaitose turėtų aiškiai nurodyti viešųjų ir Sąjungos lėšų kilmę. Be to, turėtų būti nustatytos ir nurodytos su pradinėmis operacijomis susietos iš paramos gavėjų susigrąžintinos ir susigrąžintos sumos;

(9)

valstybės narės sutelkia finansinius išteklius Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 5 straipsnyje nurodytoms EŽŪGF išlaidoms finansuoti anksčiau nei Komisija padengia šias išlaidas, kas mėnesį kompensuodama patirtas išlaidas. Kartu valstybėms narėms išmokama išankstinė išmoka, susijusi su EŽŪFKP išlaidomis, kurios vėliau bus patvirtintos atliekant metinį finansinį patvirtinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnį. Siekdamos tinkamai valdyti finansinius srautus, valstybės narės turėtų kaupti patirtų išlaidų, su kuriomis susijusios šios mėnesinės ir tarpinės išmokos, išsamumą, tikslumą ir teisingumą patvirtinančią informaciją ir ją pateikti Komisijai patirdamos išlaidas ir gaudamos pajamas arba Komisijai ją perduoti periodiškai. Valstybės narės turėtų Komisijai teikti informaciją kiekvieno fondo valdymo pobūdį atitinkančiu dažnumu. Informacijos teikimas tokiu dažnumu neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigai saugoti visą informaciją, sukauptą siekiant tinkamai stebėti išlaidas, ir prireikus ją pateikti Komisijai patikrinti;

(10)

bendros mokėjimo agentūrų pareigos, susijusios su sąskaitų tvarkymu, apima Sąjungos fondams valdyti ir kontroliuoti reikalingus duomenis. Tačiau tos pareigos neapima reikalavimų, susijusių su išlaidų kompensavimu, ir duomenų, kurie turi būti pateikti Komisijai siekiant gauti tokią kompensaciją. Todėl reikėtų patikslinti, kokią informaciją ir duomenis apie fondų finansuotinas išlaidas Komisijai reikia teikti periodiškai. Valstybių narių Komisijai teikiama informacija turi pastarajai sudaryti sąlygas tiesiogiai ir kuo veiksmingiau panaudoti perduotą informaciją apie fondų sąskaitų tvarkymą ir susijusius mokėjimus. Siekiant šio tikslo visa informacija, kurią perduoda valstybės narės arba kuria valstybės narės keičiasi su Komisija, turėtų būti siunčiama elektroniniu būdu;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies c punktą intervencinių priemonių ir priemonių, susijusių su fondų finansuojamais veiksmais, išlaidų deklaracijos, kurios taip pat yra laikomos mokėjimo prašymais, taip pat turi būti siunčiamos Komisijai kartu su reikiama informacija laikantis nustatytų terminų. Siekiant valstybėms narėms, akredituotoms koordinavimo įstaigoms ir mokėjimo agentūroms suteikti galimybę parengti išlaidų deklaracijas pagal suderintas taisykles, o Komisijai – atsižvelgti į mokėjimo prašymus, reikėtų nustatyti, kokiomis sąlygomis tos išlaidos gali būti įtraukiamos į atitinkamus EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžetus. Tose sąlygose turėtų būti nurodytos išlaidų ir pajamų įtraukimo į apskaitą, visų pirma, asignuotųjų pajamų ir atliktinų pataisų bei faktinio jų deklaravimo taisyklės;

(12)

kai, remiantis iš valstybių narių pagal EŽŪGF gautomis išlaidų deklaracijomis, išankstinių įsipareigojimų asignavimų, kurie gali būti leidžiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (5) (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 11 straipsnio 2 dalies b punktą, bendra suma viršija 75 % einamųjų biudžetinių metų asignavimų, Komisija šiuos asignavimus privalo sumažinti. Laikantis patikimo finansų valdymo principo, toks sumažinimas turi būti proporcingai paskirstytas visoms valstybėms narėms, remiantis jų pateiktomis išlaidų deklaracijomis. Siekiant turimus asignavimus teisingai paskirstyti valstybėms narėms, reikėtų numatyti, kad mėnesinės išmokos iš EŽŪGF būtų mažinamos valstybių narių pateiktose išlaidų deklaracijose nustatytu procentiniu dydžiu, ir kad nesumokėtas atitinkamo mėnesio likutis būtų perskirstomas Komisijos sprendimais dėl vėlesnių mėnesinių išmokų;

(13)

patvirtinusi mėnesines išmokas, Komisija turėtų valstybėms narėms skirti išteklius, reikalingus fondų finansuojamoms išlaidoms padengti, laikydamasi praktinių taisyklių ir sąlygų, kurios turi būti nustatytos remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija ir Komisijos įdiegtomis informacinėmis sistemomis;

(14)

mokėjimo agentūrų patirtos viešojo saugojimo išlaidos kompensuojamos tuomet, jei jos savo išlaidų deklaracijose nurodo vertes ir sumas, įtrauktas į apskaitą kitą mėnesį po mėnesio, kada buvo atliktos viešojo saugojimo operacijos. Siekiant užtikrinti sėkmingą kompensavimo procedūros eigą, reikėtų nustatyti sąlygas, kuriomis remiantis Komisijai perduodama sąnaudoms ir išlaidoms apskaičiuoti reikalinga informacija;

(15)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 3 dalį iš viešosios intervencijos atsargų apskaitos turi būti įmanoma nustatyti Sąjungos suteikto finansavimo sumą ir intervencinių atsargų būklę. Tuo tikslu reikėtų numatyti, kad mokėjimo agentūros atskirai pildytų atsargų apskaitą ir finansines sąskaitas, įtraukdamos į jas duomenis, reikalingus atsargoms stebėti ir viešosios intervencijos priemonių išlaidų bei pajamų finansavimo valdymui užtikrinti;

(16)

mokėjimo agentūros savo sąskaitose privalo pateikti su kiekiais, vertėmis ir tam tikrais vidurkiais susijusią informaciją apie viešojo saugojimo intervencines priemones. Tačiau esama aplinkybių, kuriomis tam tikros operacijos arba išlaidos neturėtų būti įrašomos į sąskaitas arba įrašomos taikant konkrečias taisykles. Siekiant užtikrinti vienodą požiūrį ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, tokias aplinkybes reikėtų nurodyti, įskaitant, jei taikoma, operacijų ir išlaidų įtraukimo į sąskaitas tvarką;

(17)

įvairių su viešojo saugojimo intervencinėmis priemonėmis susijusių išlaidų ir pajamų elementų įrašymo į sąskaitas data priklauso nuo su jomis susijusių operacijų pobūdžio ir gali būti nustatyta galiojančiais žemės ūkio sektorių teisės aktais. Tokiomis aplinkybėms reikėtų nustatyti bendrą taisyklę, pagal kurią atskirų elementų įtraukimo į sąskaitas data būtų laikoma fizinės operacijos, atliktos dėl intervencinės priemonės, data, taip pat reikėtų apibrėžti ypatingus atvejus, į kuriuos derėtų atsižvelgti;

(18)

siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, valstybės narės turėtų Komisijai pateikti sumų, kurios finansiniais metais dar turi būti išmokėtos iš EŽŪFKP, prognozę, ir kitų finansinių metų finansavimo paraiškų skaičiaus prognozę. Tokia informacija Komisijai turėtų būti siunčiama laiku, kad ji galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, bet kuriuo atveju, ne rečiau nei du kartus per metus ir ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. ir rugpjūčio 31 d.;

(19)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 32 straipsnio 9 dalimi, turėtų būti nustatyti EŽŪFKP išlaidų deklaracijų rengimo terminai. Atsižvelgiant į EŽŪFKP apskaitai taikomas specifines taisykles, išankstinio finansavimo naudojimą bei intervencijų, priemonių ir techninės pagalbos finansavimą pagal kalendorinius metus, reikėtų nustatyti, kad tos išlaidos būtų deklaruojamos prie šių specifinių sąlygų priderintu dažnumu;

(20)

visas EŽŪFKP išlaidas, savo atsakomybe apmokėtas paramos gavėjams prieš patvirtinant BŽŪP strateginį planą, valstybės narės turi deklaruoti pirmoje patvirtinus planą Komisijai teikiamoje išlaidų deklaracijoje. Ta pati taisyklė mutatis mutandis taikoma iš dalies keičiant BŽŪP strateginį planą. Apskaitos tikslais būtina paaiškinti, kad deklaracija, susijusi su mokėjimo agentūrų apmokėtomis išlaidomis prieš patvirtinant BŽŪP strateginį planą arba prieš iš dalies keičiant BŽŪP strateginį planą, turėtų atitikti atitinkamus deklaravimo laikotarpius. Be to, visos išlaidos, kurias mokėjimo agentūros apmokėjo laikotarpiu, kuriuo patvirtinamas BŽŪP strateginis planas arba jo pakeitimas, turėtų būti deklaruotos iki atitinkamam laikotarpiui nustatyto termino. Taip pat būtina paaiškinti, kad tais atvejais, kai iš dalies keičiamas BŽŪP strateginis planas, ta taisyklė neturėtų būti taikoma finansavimo plano koregavimams;

(21)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/2115 80 straipsnį (6) parama finansinių priemonių forma, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1060 58 straipsnyje (7), gali būti teikiama taikant Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73–78 straipsniuose nurodytas intervencinių priemonių rūšis. Todėl tikslinga nustatyti, kad išlaidos turi būti deklaruotos tais finansiniais metais, kuriais įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos sąlygos, ir mokėjimo agentūra jas įvykdė iki finansinių metų pabaigos;

(22)

šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kaip apskaičiuoti Sąjungos įnašą, mokėtiną už deklaruotas išlaidas, remiantis įnašo norma arba fiksuotąja norma. Turėtų būti paaiškinta, kad atitinkama nuostata taikoma išmokoms, susijusioms su EŽŪFKP, pagal BŽŪP strateginį planą ir nurodytoms finansavimo plane, visų pirma EŽŪFKP išlaidoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2116 6 straipsnyje, ir tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidų rūšims, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2115 155 ir 157 straipsniuose, remiantis EŽŪFKP įnašo norma ir technine parama, kaip fiksuotąja norma;

(23)

paprastai valstybės narės ir Komisija informacija bei dokumentais keičiasi, o valstybės narės Komisijai informaciją teikia elektroniniu būdu. Siekiant patobulinti tokį keitimąsi informacija apie fondus ir plėsti jos naudojimą, buvo sukurtos informacinės sistemos. Tokios sistemos turėtų būti ir toliau naudojamos bei diegiamos, apie tai pranešus valstybėms narėms per Žemės ūkio fondų komitetą;

(24)

dėl taikytinų taisyklių arba valdymo reikalavimų kaitos dažnai reikia pritaikyti sąlygas, kuriomis šiomis informacinėmis sistemomis tvarkoma informacija, ir dokumentų, kurie turi būti teikiami pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/2116 turinį. Siekiant šių tikslų, taip pat siekiant supaprastinti procedūras ir sudaryti sąlygas atitinkamas informacines sistemas pradėti naudoti greitai, remiantis standartizuotais modeliais ir protokolais reikėtų nustatyti dokumentų formą ir turinį bei numatyti, kad Komisija tuos pavyzdžius pritaikytų ir atnaujintų, prieš tai informavusi Žemės ūkio fondų komitetą;

(25)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 straipsniu, valstybės narės per mokėjimo agentūras yra atsakingos už fondų išlaidų valdymą ir kontrolę. Todėl už duomenų apie finansines operacijas perdavimą arba suvedimą į informacines sistemas ir atnaujinimą turėtų būti atsakingos mokėjimo agentūros; tą veiklą vykdyti galėtų jos pačios arba įstaigos, kurioms tokios funkcijos yra perduotos, prireikus, per akredituotą koordinavimo įstaigą; Kiekviena valstybė narė turėtų Komisijai pranešti sąskaitos (-ų) pavadinimą (-us) ir numerį (-ius), naudodamasi Komisijos joms pateikta forma;

(26)

išlaidų deklaravimo ir valdymo pareiškimo procedūroje naudojami elektroniniai parašai arba patvirtinimai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (8) nustatytus reikalavimus. Todėl būtina nuostata dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;

(27)

turėtų būti nustatytos išsamios Reglamento (ES) 2021/2116 42 straipsnyje nurodytų veiksmų planų struktūros taisyklės, nes būtina užtikrinti, kad valstybės narės aiškiai nurodytų taisomuosius veiksmus ir jų įgyvendinimo tvarkaraštį. Komisija turėtų pateikti šabloną, kuriuo valstybės narės galėtų vadovautis rengdamos veiksmų planų pagal numatytą struktūrą. Siekiant palengvinti Komisijos ir atitinkamų valstybių narių bendravimą, šis šablonas turėtų būti naudojamas keičiantis informacija elektroniniu būdu. Konkrečiu atveju, kai veiksmų planai rengiami dėl trūkumų, nustatytų taikant to reglamento 68, 69 ir 70 straipsniuose nurodytus taisomuosius veiksmus, reikėtų atsižvelgti į pastangas, kurių jau imtasi trūkumams pašalinti;

(28)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 straipsnio 1 dalies e punktu, valstybės narės per savo mokėjimo agentūras yra atsakingos už nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą su palūkanomis. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą šių nuostatų taikymą, reikėtų nustatyti įskaitymo taisykles. Nedarant poveikio nacionalinėms de minimis nesusigrąžintinoms sumoms, valstybių narių prievolė susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas gali būti vykdoma skirtingais būdais. Veiksmingas ir ekonomiškai efektyvus būdas tai padaryti nepažeidžiant jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų vykdymo užtikrinimo veiksmų – išskaičiuoti visas nesumokėtas sumas iš būsimų išmokų skolininkui, kai remiantis nacionalinės teisės aktais nustatoma skola. Todėl valstybėms narėms turėtų būti privaloma taikyti šį skolų išieškojimo metodą. Turėtų būti nustatytos bendrosios jo taikymo sąlygos;

(29)

turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos, susijusios su sąskaitų patvirtinimu, numatytu Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnyje, veiklos rezultatų patvirtinimu, numatytu šio reglamento 54 straipsnyje ir atitikties patvirtinimu, numatytu šio reglamento 55 straipsnyje, įskaitant mechanizmą, kurį naudojant kiekvienu atskiru atveju sumos būtų atimamos iš vienos iš vėlesnių išmokų arba pridedamos prie vienos iš vėlesnių išmokų, kurias Komisija skirs valstybei narei;

(30)

kalbant apie Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnyje nustatytą sąskaitų patvirtinimo tvarką, būtina nurodyti mokėjimo agentūros metinių ataskaitų turinį ir nustatyti datą, kada Komisijai turėtų būti perduotos šios ataskaitos ir kiti susiję dokumentai. Taip pat turėtų būti nurodytas laikotarpis, kurį mokėjimo agentūros privalo saugoti visų išlaidų ir asignuotųjų pajamų patvirtinamuosius dokumentus, kad prireikus galėtų juos pateikti Komisijai;

(31)

siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl veiklos rezultatų patvirtinimo būtų priimtas per Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tikslinga nustatyti konkrečius keitimosi informacija laikotarpius, kurių turi laikytis Komisija ir valstybės narės; Be to, atliekant veiklos rezultatų patvirtinimo procedūrą valstybės narės turėtų turėti teisę pagrįsti bet kokius nustatytus skirtumus, taip pat turėtų būti tinkamai įvertinta informacija, reikalinga išlaidoms sumažinti;

(32)

siekiant užtikrinti, kad įprastais atvejais atitikties patvirtinimo procedūra būtų užbaigta per pagrįstą laikotarpį, reikėtų nustatyti konkrečius įvairių procedūros etapų laikotarpius, kurių turėtų laikytis Komisija ir valstybės narės. Tačiau kartu Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pratęsti tuos laikotarpius, kai tai būtina atsižvelgiant į nagrinėjamų atvejų sudėtingumą. Vykdant atitikties patvirtinimo procedūrą valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė dalyvauti prieštaringų nuomonių derinimo procedūroje ir tinkamai įvertinti informaciją, reikalingą atliekant fondų rizikos vertinimą;

(33)

siekiant papildyti ir sustiprinti BŽŪP išlaidų patikras, įskaitant grupių nustatymą, turėtų būti numatyta, kad valstybės narės galėtų naudoti vieną Komisijos pateiktą duomenų gavybos priemonę;

(34)

reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 77 straipsnyje nurodytu valstybių narių vykdomu sandorių tikrinimu, visų pirma – tikrintinų įmonių atranka, tikrinimo mastu ir terminu, tarpusavio pagalbos ir kontrolės planų bei ataskaitų turiniu;

(35)

Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 2022/127 nustatytos taisyklės, kuriomis papildoma užstatus reglamentuojanti teisinė sistema, visų pirma, nustatomas reikalavimas pateikti užstatą, užstatams taikomos taisyklės ir užstato teikimo, grąžinimo ir negrąžinimo taisyklės. Siekiant užtikrinti vienodą šių taisyklių taikymą, turėtų būti nustatytos užstatų formos ir užstatų teikimo bei grąžinimo nuostatos, taip pat keitimosi su tuo susijusia informacija ir reikalaujamų pranešimų nuostatos;

(36)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 V antraštinės dalies IV skyriumi dėl skaidrumo, valstybės narės turi kasmet skelbti fondų paramos gavėjus, ir, inter alia, kiekvieno paramos gavėjo pagal kiekvieną iš fondų gautų išmokų sumas. Šiuo tikslu ir pagal šio Reglamento 98 straipsnį reikėtų nustatyti, kokia forma ta informacija skelbtina. Neturėtų būti skelbiama daugiau informacijos nei reikalinga skaidrumo tikslams pasiekti;

(37)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 98 straipsnio 2 dalimi, turi būti skelbiamos kiekvieno paramos gavėjo pagal kiekvieną fondų finansuojamą operaciją gautų išmokų sumos. Be to, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir būtų galima nustatyti didesnius Sąjungos paramos gavėjus, valstybės narės turėtų paskelbti bendrą paramos gavėjo gautų mokėjimų sumą;

(38)

siekiant prisidėti prie didesnio fondų lėšų paskirstymo skaidrumo, valstybės narės turėtų rinkti ir skelbti informaciją, pagal kurią galima nustatyti įmonių grupes, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 straipsnio 4 dalyje;

(39)

pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 49 straipsnio 4 dalį informacija turi būti skelbiama interneto svetainėje atviru, kompiuterio skaitomu formatu. Šie formatai gali būti CVS ir XLXS. Norint pasiekti bendrus standartus ir sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su paskelbta informacija, valstybės narės turėtų naudoti vieningą lentelės formatą, kuriame pateikiami duomenys apie visus paramos gavėjus. Žiniatinklio paieškos priemone turėtų būti užtikrinta, kad plačioji visuomenė galėtų lengvai prieinama forma susipažinti su informacija apie paramos gavėjus;

(40)

Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prireikus taikomi Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 49 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti skelbimo reikalavimai. Tiesioginių išmokų, kaimo plėtros intervencinių priemonių, taikomų kaip išmokos už gamtines ar kitas vietovei būdingas kliūtis ir dėl tam tikrų privalomų reikalavimų atsirandančias nepalankias vietoves, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 228/2013 (9) ir (ES) Nr. 229/2013 (10) nustatytų priemonių, rūšių pradžios ir pabaigos datos laikomos neaktualiomis, nes tos operacijos yra metinės. Todėl turėtų būti numatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti tos informacijos neskelbti;

(41)

siekiant apsaugoti asmenis tvarkant jų asmens duomenis, Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės neskelbia paramos gavėjų, gaunančių 1 250 EUR arba mažesnę sumą, pavadinimo ar vardo, pavardės. Kad pateiktų informaciją apie atitinkamą operaciją, valstybė narė turėtų naudoti kodą. Dėl tos pačios priežasties, kai būtų galima nustatyti mažą paramos gavėją, gyvenantį arba registruotą savivaldybėje, kurioje paramos gavėjų skaičius yra ribotas, valstybė narė turėtų paskelbti kitą didesnį administracinį subjektą, kuriam priklauso ta savivaldybė;

(42)

kad nebūtų pažeisti duomenų apsaugos reikalavimai, fondų paramos gavėjams apie duomenų, susijusių su jais, skelbimą turėtų būti pranešta prieš paskelbiant informaciją. Informacija paramos gavėjams turėtų būti teikiama ją įtraukiant į pagalbos formas arba tuomet, kai duomenys renkami;

(43)

siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su paskelbtais duomenimis, valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 98 straipsnio 4 dalį turi sukurti vieną bendrą interneto svetainę. Atsižvelgiant į valstybių narių organizacinių struktūrų skirtumus, nacionaliniu lygmeniu turėtų būti nuspręsta, kuri institucija bus atsakinga už vienos bendros svetainės valstybėje narėje sukūrimą ir priežiūrą bei duomenų skelbimą. Komisija turėtų sukurti interneto svetainę, kurioje būtų pateikiamos nuorodos į valstybių narių interneto svetaines;

(44)

Sąjunga turi pateikti tam tikrus pranešimus Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pagal PPO susitarimo dėl žemės ūkio (11) 18 straipsnio 2 dalį, kaip išsamiau išdėstyta 1995 m. birželio 30 d. PPO dokumento G/AG/2 4 dalyje. Siekdama laikytis šių reikalavimų, Komisija turėtų reikalauti, kad valstybės narės pateiktų tam tikrą informaciją, visų pirma informaciją, susijusią su vidaus parama;

(45)

siekiant supaprastinti ir sumažinti valstybėms narėms taikomus pranešimo reikalavimus, susijusius su duomenų, susijusių su Sąjungos įsipareigojimais pranešti apie paramą PPO, perdavimu, tikslinga, kad valstybės narės sumas, susijusias su išlaidomis, sumokėtomis iš nacionalinių šaltinių, pateiktų tuo pačiu metu, kai pateikiamos metinės ataskaitos;

(46)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014 turėtų būti panaikintas. Tačiau šio reglamento 21–24 straipsniai ir 27–34 straipsniai turėtų būti toliau taikomi kaimo plėtros programų įgyvendinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (12) ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 patvirtintoms veiksmų programoms, o Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 59 straipsnis turėtų būti toliau taikomas 2021, 2022 ir 2023 finansiniais metais mokamoms išmokoms. Be to, tam tikriems į metines ataskaitas įtrauktiems duomenims turėtų būti toliau taikomi Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II ir III priedai;

(47)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos kaip ir Reglamentas (ES) 2021/2116. Tačiau siekiant užtikrinti ataskaitų teikimo tęstinumą tais pačiais finansiniais metais, nuo 2022 m. spalio 16 d. valstybių narių patirtoms išlaidoms ir gautoms asignuotosioms pajamoms turėtų būti taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos;

(48)

taip pat siekiant užtikrinti vykdomų atitikties patvirtinimo procedūrų nuoseklumą, šio reglamento dalyje numatyti laikotarpiai neturėtų būti taikomi toms procedūroms, dėl kurių pranešimas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 34 straipsnio 1 dalį buvo išsiųstas iki 2024 m. sausio 1 d.;

(49)

galiausiai, Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 VII antraštinės dalies IV skyrius dėl skaidrumo taikomas išmokoms, mokamoms nuo 2024 finansinių metų, todėl toms išmokoms turėtų būti taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos;

(50)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio fondų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Mokėjimo agentūros ir kitos įstaigos

1 straipsnis

Mokėjimo agentūrų akreditavimo procedūra

1.   Valstybės narės paskiria ministerijos lygmens valdžios instituciją, kuri:

(a)

suteikia, peržiūri ir atšaukia mokėjimo agentūrų akreditaciją;

(b)

vykdo pagal šį skyrių kompetentingai institucijai priskirtas užduotis.

2.   Kompetentinga institucija, patikrinusi mokėjimo agentūrą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus akreditavimo kriterijus, priima oficialų sprendimą dėl akreditacijos mokėjimo agentūrai suteikimo arba po peržiūros dėl akreditacijos atšaukimo. Kompetentinga institucija nedelsdama Komisijai praneša apie suteiktą akreditaciją ir akreditacijos atšaukimą.

3.   Kompetentinga institucija paskiria audito įstaigą, kuri atlieka patikrinimą prieš suteikiant akreditaciją (pasirengimo akreditavimui tikrinimas). Audito įstaiga yra audito institucija, kita valstybinė arba privati organizacija arba institucijos organizacinis padalinys, turintis reikiamą kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus atlikti auditą. Audito įstaiga yra nepriklausoma nuo mokėjimo agentūros, kurią rengiamasi akredituoti.

4.   Audito įstaigos atliekamas patikrinimas (pasirengimo akreditavimui tikrinimas) visų pirma apima:

(a)

procedūras ir sistemas, taikomas leidimams atlikti mokėjimus ir mokėjimų atlikimui bei metinių veiklos rezultatų ataskaitų teikimui;

(b)

pareigų pasidalijimą ir tinkamos vidaus bei išorės kontrolės tvarką, susijusią su Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau kartu – fondai) finansuojamomis operacijomis;

(c)

patikrinimą, kaip įdiegtomis procedūromis ir sistemomis apsaugomas Sąjungos biudžetas, įskaitant rizika pagrįstas kovos su sukčiavimu priemones;

(d)

informacinių sistemų saugumą;

(e)

apskaitos dokumentų tvarkymą.

Audito įstaiga parengia ataskaitą, kurioje išsamiai apibūdinamas atliktas audito darbas, to darbo rezultatai ir pateikiamas vertinimas, ar mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus. Ataskaita pateikiama kompetentingai institucijai, kuri, įsitikinusi, kad mokėjimo agentūra atitinka akreditavimo kriterijus, įvertina rezultatus ir išduoda akreditavimo aktą.

5.   Jeigu kompetentinga institucija mano, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų, ji praneša mokėjimo agentūrai apie konkrečius reikalavimus, kuriuos turi įvykdyti agentūra, kad būtų galima suteikti akreditaciją.

Kol įgyvendinami konkretiems reikalavimams įvykdyti reikalingi pakeitimai, akreditacija gali būti išduota laikinai tam tikram laikotarpiui, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemų mastą; šis laikotarpis negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

6.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai mokėjimo agentūra akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai tos agentūros išlaidos įrašomos į fondų sąskaitas. Prie šios informacijos reikia pridėti deklaracijas ir dokumentus, kuriuose būtų nurodytos:

(a)

mokėjimo agentūrai pavestos pareigos;

(b)

pareigų paskirstymas mokėjimo agentūros departamentuose;

(c)

mokėjimo agentūros ryšiai su kitomis valstybinėmis ar privačiomis įstaigomis, kurios atsakingos už priemonių, kurių išlaidas agentūra įrašo į fondų sąskaitas, įgyvendinimą;

(d)

procedūros, pagal kurias gaunami, tikrinami ir patvirtinami paramos gavėjų mokėjimo prašymai ir pagal kurias išlaidos patvirtinamos, apmokamos ir už jas atsiskaitoma;

(e)

nuostatos, susijusios su informacinių sistemų saugumu;

(f)

pasirengimo akreditavimui tikrinimo, kurį atliko 3 dalyje nurodyta audito įstaiga, ataskaita.

7.   Komisija Žemės ūkio fondų komitetą informuoja apie kiekvienoje valstybėje narėje akredituotas mokėjimo agentūras.

2 straipsnis

Mokėjimo agentūrų akreditavimo peržiūra ir atšaukimas

1.   Kompetentinga institucija nuolat kontroliuoja mokėjimų agentūras, už kurias ji yra atsakinga, visų pirma remdamasi Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 straipsnyje nurodytos tvirtinančiosios įstaigos parengtais sertifikatais ir ataskaitomis, ir imasi veiksmų, kai nustatomi bet kokie trūkumai.

Kas trejus metus kompetentinga institucija Komisijai raštu pateikia ataskaitą apie mokėjimo agentūrų priežiūrą ir jų veiklos stebėseną. Ataskaitoje įvertinama, ar mokėjimo agentūros tebeatitinka akreditavimo kriterijus, ir pateikiama veiksmų, kurių imtasi siekiant ištaisyti trūkumus, santrauka. Kompetentinga institucija turi patvirtinti, ar mokėjimo agentūra, už kurią ji yra atsakinga, tebeatitinka akreditavimo kriterijus.

2.   Valstybės narės sukuria sistemą, kuria užtikrinama, kad kompetentingai institucijai nedelsiant būtų pateikta informacija, iš kurios matyti, kad mokėjimo agentūra neatitinka akreditavimo kriterijų.

3.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad akredituota mokėjimo agentūra nebeatitinka vieno ar daugiau akreditavimo kriterijų ir kad tai gali neigiamai paveikti agentūros gebėjimą atlikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, kompetentinga institucija mokėjimo agentūrai nedelsdama nustato bandomąjį laikotarpį. Ji parengia planą, kuriame numatyti veiksmai trūkumams ištaisyti ir jų terminai per tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas atsižvelgiant į problemos mastą, tačiau negali būti ilgesnis nei 12 mėnesių nuo pirmos akreditacijai taikomo bandomojo laikotarpio dienos. Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija, atitinkamai valstybei narei paprašius, gali pratęsti šį laikotarpį.

4.   Kompetentinga institucija Komisijai praneša apie savo sprendimą mokėjimo agentūros akreditacijai skirti bandomąjį laikotarpį, apie planą, parengtą remiantis šio straipsnio 3 dalimi, ir tokio plano įgyvendinimo pažangą.

5.   Jeigu akreditacija atšaukiama, kompetentinga institucija nedelsdama akredituoja kitą mokėjimo agentūrą, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, siekdama užtikrinti, kad paramos gavėjams ir toliau būtų skiriamos išmokos.

6.   Nustačiusi, kad kompetentinga institucija nesilaiko įpareigojimo parengti trūkumų ištaisymo planą pagal 3 dalį arba kad mokėjimo agentūra išlieka akredituota, nors per nustatytą laikotarpį nevisiškai įgyvendino tokį planą, Komisija turi prašyti kompetentingos institucijos atšaukti tos mokėjimo agentūros akreditaciją, jei per laikotarpį, kurį Komisija nustato atsižvelgusi į problemos mastą, nepadaromi būtini pakeitimai. Tokiu atveju Komisija gali nuspręsti vykdyti su šiais trūkumais susijusias procedūras, atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį.

3 straipsnis

Akreditacijos koordinavimo įstaigai suteikimo, peržiūros ir atšaukimo tvarka

1.   Valstybės narės paskiria ministerijos lygmens valdžios instituciją, atsakingą už Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 10 straipsnyje nurodytos koordinavimo įstaigos akreditacijos suteikimą, peržiūrą ir atšaukimą (toliau – kompetentinga institucija).

2.   Kompetentinga institucija, patikrinusi koordinavimo įstaigą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127] 2 straipsnyje nurodytus akreditavimo kriterijus, nustato ir priima oficialų sprendimą dėl akreditacijos koordinavimo įstaigai suteikimo arba po peržiūros akreditacijos atšaukimo. Šį atitikties akreditavimo kriterijams patikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri gali remtis audito įstaigos atliktu patikrinimu. Kompetentinga institucija nedelsdama Komisijai praneša apie koordinavo įstaigai suteiktą akreditaciją ir akreditacijos atšaukimą.

3.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 10 straipsnyje nurodyta koordinavimo įstaiga yra vienintelis Komisijos atstovas, į kurį atitinkama valstybė narė kreipiasi visais su fondais susijusiais klausimais dėl užduočių vykdymo.

4.   Mokėjimo agentūra gali vykdyti koordinavimo įstaigos veiklą, jeigu abi funkcijos atskiriamos.

5.   Atlikdama savo funkcijas, koordinavimo įstaiga, atsižvelgdama į nacionalinę tvarką, gali kreiptis į kitas administracines įstaigas arba departamentus, ypač į tuos, kurie kompetentingi apskaitos ar techniniais klausimais.

6.   Visų koordinavimo įstaigos kompiuterinių duomenų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas užtikrinami prie kiekvienos koordinavimo įstaigos administracinės struktūros, personalo ir technologinės aplinkos priderintomis priemonėmis. Finansinės ir technologinės priemonės turi būti proporcingos faktinei rizikai.

7.   Reglamento Nr. 2021/2116 90 straipsnio pirmos pastraipos a punkte numatyta informacija pateikiama nedelsiant po to, kai koordinavimo įstaiga akredituojama pirmą kartą, ir bet kokiu atveju prieš tai, kai išlaidos, už kurias ji atsakinga, įrašomos į fondų sąskaitas. Prie šios informacijos reikia pridėti deklaracijas ir dokumentus, kuriuose būtų nurodytos:

(a)

koordinavimo įstaigai pavestos pareigos;

(b)

atsakomybės paskirstymas koordinavimo įstaigoje;

(c)

koordinavimo įstaigos santykiai su kitomis valstybinėmis ar privačiomis įstaigomis, kurios yra atsakingos už bendradarbiavimą su ja vykdant jos užduotis;

(d)

esamos procedūros ir sistemos, kuriomis užtikrinamas jos užduočių vykdymas;

(e)

nuostatos, susijusios su informacinių sistemų saugumu;

(f)

2 dalyje nurodytų akreditavimo kriterijų atitikties patikrinimo rezultatai.

8.   Jeigu kompetentinga institucija mano, kad koordinavimo įstaiga neatitinka akreditavimo kriterijų, ji praneša koordinavimo įstaigai apie reikalavimus, kurių turi būti laikomasi.

Laukiant, kol bus įgyvendinti visi būtini pakeitimai, kad būtų laikomasi akreditavimo kriterijų, akreditacija gali būti:

(a)

laikinai suteikta naujai koordinavimo įstaigai;

(b)

esamai koordinavimo įstaigai taikomas bandomasis laikotarpis, jei laikomasi veiksmų plano padėčiai ištaisyti.

Akreditacija atšaukiama, jei akreditavimo kriterijai netenkinami ir kompetentinga institucija mano, kad koordinavimo įstaiga negali atlikti savo užduočių.

4 straipsnis

Valdymo pareiškimai

1.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkte ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti valdymo pareiškimai turi būti parengti laiku, kad tvirtinančioji įstaiga pateiktų nuomonę, kaip nurodyta to reglamento 12 straipsnio 1 dalyje.

Valdymo pareiškimai turi būti parengti atitinkamai naudojantis šio reglamento I ir II prieduose nustatytomis formomis, juose gali būti išlygų, kuriomis nustatoma galimo finansinio poveikio apimtis. Jei pareiškiama išlygų, į pareiškimą turi būti įtrauktas trūkumų ištaisymo planas ir tikslus jo įgyvendinimo tvarkaraštis.

2.   Valdymo pareiškimai grindžiami veiksminga valdymo ir kontrolės sistemų priežiūra, kuri turi būti vykdoma visus metus.

5 straipsnis

Sertifikavimas

1.   Kompetentinga valdžios institucija paskiria Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 straipsnyje numatytą tvirtinančiąją įstaigą.

Jei valstybėje narėje yra daugiau nei viena tvirtinančioji įstaiga, ta valstybė narė gali paskirti nacionalinio lygmens viešąją tvirtinančiąją įstaigą, atsakingą už koordinavimą.

2.   Tvirtinančioji įstaiga savo darbą organizuoja veiksmingai ir efektyviai, o patikras atlieka per tinkamą laikotarpį, atsižvelgdama į atitinkamų finansinių metų sandorių pobūdį ir kalendorių.

3.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvirtinančioji įstaiga kasmet parengia nuomonę, kurią turi pateikti..

Nuomonė grindžiama auditu, kuris turi būti atliktas pagal šio reglamento 6 ir 7 straipsnius.

4.   Tvirtinančioji įstaiga parengia nustatytų faktų ataskaitą. Ataskaitoje taip pat nurodomos mokėjimo agentūros perduotos funkcijos pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 I priedo 1 skirsnio D punktą. Ataskaitoje nurodoma, ar aptariamu laikotarpiu:

(a)

mokėjimo agentūra atitiko akreditavimo kriterijus;

(b)

mokėjimo agentūros procedūromis buvo galima pagrįstai užtikrinti, kad fondų išlaidos būtų patirtos laikantis Sąjungos taisyklių, taip užtikrinant, kad:

i)

kiek tai susiję su Reglamente (ES) Nr. 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšimis, išlaidos yra susijusios su atitinkamu produktu, apie kurį pranešta, ir jos buvo padarytos pagal taikomas valdymo sistemas, ir buvo imtasi tolesnių veiksmų, jei buvo pateiktos rekomendacijos dėl patobulinimų;

ii)

pagrindiniai sandoriai buvo teisėti ir tvarkingi, kiek tai susiję su priemonėmis, nustatytomis atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 (13), taip pat su specialiosiomis išmokomis už medvilnę ir ankstyvo išėjimo į pensiją parama pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, taip pat buvo imtasi tolesnių veiksmų, jei buvo pateiktos rekomendacijos dėl patobulinimų;

(c)

su produkto rodikliais susiję veiklos rezultatai, pranešti Reglamento (EU) Nr. 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo tikslais, ir su rezultatų rodikliais susiję veiklos rezultatai, pranešti Reglamento Nr. 2021/2115 134 straipsnyje nurodytos daugiametės veiklos rezultatų stebėsenos tikslais, kuriais įrodoma, kad laikomasi Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 37 straipsnio, yra teisingi;

(d)

šio reglamento 33 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos atitiko mokėjimo agentūros apskaitos knygas ir įrašus;

(e)

išlaidų ataskaitos ir viešosios intervencinės operacijos iš esmės buvo teisingos, galutinai užbaigtos ir tiksliai įregistruotos operacijos, įrašytos į fondų sąskaitas;

(f)

buvo tinkamai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, susiję su išmokėtomis išankstinėmis išmokomis, gautomis garantijomis, intervencinėmis atsargomis ir surinktinomis sumomis.

Ataskaitoje pateikiama informacija apie auditą atliekančių darbuotojų skaičių ir kvalifikaciją, atliktą darbą, patikrintas sistemas, nustatytą reikšmingumo ir pasitikėjimo laipsnį, visus rastus trūkumus ir pateiktas padėties gerinimo rekomendacijas, apie tvirtinančiosios įstaigos ir kitų audito įstaigų, priklausančių ar nepriklausančių mokėjimo agentūroms, darbą, kurio pagrindu tvirtinančioji įstaiga gavo patikimą informaciją visais ar kai kuriais ataskaitoje aptariamais klausimais.

6 straipsnis

Audito principai

1.   Sertifikavimo auditas atliekamas pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus.

2.   Tvirtinančioji įstaiga parengia audito strategiją, kurioje nustatyta sertifikavimo audito apimtis, laikas ir kryptis, audito metodai ir atrankos metodika, kartu atskiriant Reglamente (ES) Nr. 2021/2115 nurodytas intervencinių priemonių rūšis nuo reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 nustatytų priemonių. Audito planas rengiamas kiekvienais finansiniais metais ir grindžiamas įvertinta audito rizika. Komisijos paprašyta tvirtinančioji įstaiga jai pateikia audito strategiją ir audito planą.

3.   Audito patikinimo lygis, kuris turi būti pasiektas atlikus auditą, gaunamas dėl tinkamo valdymo sistemų veikimo, veiklos rezultatų ataskaitų teisingumo, tikro ir teisingo metinių ataskaitų vaizdo ir pagrindinių operacijų teisėtumo ir tvarkingumo, susijusių su priemonėmis, nustatytomis atitinkamai reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014, taip pat dėl specialiosios išmokos už medvilnę ir ankstyvo išėjimo į pensiją paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, už kurias Komisijos buvo paprašyta kompensuoti išlaidas.

Tai atliekama vykdant sistemos auditą ir atliekant kontrolės priemonių testą, susijusį su valdymo sistemos veikimu, išsamumo ir tikslumo testavimu bei veiklos ataskaitų teikimo sistemos analitinėmis procedūromis.

Atliekant metinių ataskaitų auditą taikomi pagrindiniai išlaidų testai, įskaitant išsamios informacijos apie išlaidas testus. Atliekant operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, testavimas apima patikrinimą vietoje.

4.   Komisija parengia gaires, kuriose visų pirma pateikiami:

(a)

papildomi paaiškinimai ir nurodymai, susiję su atliktinu sertifikavimo auditu;

(b)

pagrįsto audito patikinimo, gaunamo atlikus auditą, lygio nustatymas.

7 straipsnis

Audito metodai

1.   Sertifikavimo audito metodai apibrėžiami 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje audito strategijoje.

2.   Kad būtų pasiekti audito tikslai ir pateikta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuomonė, audito veiksmai turi apimti sistemų auditą, pagrindinius testus, jei reikia, ir patikrinimą, ar finansinės deklaracijos ir valdymo pareiškimai yra suderinti.

3.   Kalbant apie valdymo sistemų auditą, tvirtinančioji įstaiga atlieka sistemų auditą, kuris gali apimti kontrolės priemonių testus, taip pat IT bendrųjų kontrolės priemonių ir taikomųjų programų kontrolės testus, siekiant patikrinti sistemos struktūrą ir taikymą.

4.   Išsamus išlaidų patikrinimas apima pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, tikrinamą galutinių paramos gavėjų lygmeniu, susijusį su priemonėmis, nustatytomis atitinkamai reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014, taip pat specialiosios išmokos už medvilnę ir ankstyvo išėjimo į pensiją paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį ir 155 straipsnio 2 dalį. Šiuo tikslu tvirtinančioji įstaiga gali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose antrinio lygio patikrose vietoje. Tvirtinančioji įstaiga negali dalyvauti mokėjimo agentūros atliekamose pirminėse patikrose vietoje, išskyrus tuos atvejus, kai būtų fiziškai neįmanoma dar kartą patikrinti pirminės mokėjimo agentūros atliktos patikros.

5.   Kalbant apie veiklos rezultatų ataskaitų teikimo sistemos auditą, tvirtinančioji įstaiga atlieka įrašų, duomenų bazių testus, kad patikrintų, ar pateikti teisingi veiklos produkto ir rezultatų rodikliai ir ar jie atitinka iš Sąjungos finansuojamas išlaidas arba intervencijos tikslus. Tvirtinančioji įstaiga patikrina ir patvirtina pateiktus skirtumų tarp deklaruotų metinių išlaidų, skirtų intervencijai, ir sumos, atitinkančios atitinkamą produkto rodiklį, apie kurį pranešta pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnio 2 dalį, paaiškinimus. Tvirtinančiosios įstaigos darbas taip pat apima rodiklių apskaičiavimo patikrinimą.

6.   Tvirtinančioji įstaiga, siekdama gauti bendrą patikinimą, gali remtis finansines priemones įgyvendinančių įstaigų išorės auditorių audito rezultatais ir tuo remdamasi ji gali nuspręsti apriboti savo audito darbą.

Garantijų fondų atveju tvirtinančioji įstaiga gali atlikti įstaigų, teikiančių naujas pagrindines paskolas, auditą tik tuo atveju, jei susiklosto viena arba abi iš šių situacijų:

(a)

vadovaujančiosios institucijos arba finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu nėra patvirtinamųjų dokumentų, įrodančių, kad galutiniams naudos gavėjams buvo skirta finansinių priemonių parama;

(b)

esama įrodymų, kad vadovaujančiosios institucijos ar finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu turimuose dokumentuose nepateikiami teisingi ir tikslūs duomenys apie suteiktą paramą.

Valstybė narė pagal III priede pateiktą šabloną nustato finansinių priemonių audito sekos užtikrinimo tvarką, įrodančią, kad įvykdytos sąlygos arba pasiekti rezultatai.

7.   Europos investicijų bankas (EIB) arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė yra finansines priemones įgyvendinanti valstybė narė, iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos pateikia valstybėms narėms metinę audito ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurią parengia jų išorės auditoriai ir kuri apima šio reglamento IV priede nurodytus elementus.

8.   Komisija rengia 6 straipsnio 4 dalyje nurodytas gaires, kad nustatytų išsamesnes sąlygas ir nurodymus, susijusius su audito procedūrų rengimu, atrankos integravimu ir, jei reikia, operacijų pakartotinio patikrinimo vietoje planavimu ir vykdymu.

II SKYRIUS

Finansinis fondų valdymas

1 Skirsnis

Bendrosios nuostatos

8 straipsnis

Mokėjimo agentūrų sąskaitos

1.   Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko sąskaitų rinkinius, į kuriuos įtraukia tik išlaidas ir pajamas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 bei 45 straipsniuose, bei naudojamas lėšas, kurios jai skirtos atitinkamoms išlaidoms padengti. Tose sąskaitose turi būti įmanoma atskirti ir atskirai pateikti fondų finansinius duomenis.

Valstybės narės Komisijai paprašius pateikia jai informaciją apie patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias pajamas.

2.   Euro neįsivedusių valstybių narių mokėjimo agentūros sąskaitas tvarko valiuta, kuria patirtos išlaidos ir gautos pajamos. Tačiau, siekiant konsoliduoti visas jų patirtas išlaidas ir gautas pajamas, jos atitinkamas sumas nurodo nacionaline valiuta ir eurais.

3.   Kiekviena mokėjimo agentūra tvarko EŽŪFKP sąskaitas, kad būtų galima nustatyti kiekvieno plano operacijas ir kiekvieną intervencijos priemonę. Į šias sąskaitas visų pirma įtraukiama:

(a)

viešųjų išlaidų suma ir kiekvienai operacijai skirto Sąjungos įnašo suma;

(b)

dėl nustatytų pažeidimų ar aplaidumo iš paramos gavėjų išieškotina suma;

(c)

susigrąžintos sumos nurodant pirminę operaciją.

2 Skirsnis

EŽŪGF sąskaitos

9 straipsnis

Išlaidų deklaracijos parengimas

1.   EŽŪGF paramos gavėjui skirtinos išmokos sumą nustato valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinėje dalyje nurodytas kontrolės sistemas.

2.   Nustatant patirtas išlaidas, kurios turi būti deklaruotos EŽŪGF, atsižvelgiama į nuobaudas, taikomas pagal valstybių narių kontrolės sistemas reikalavimų nesilaikymo atveju.

3.   Taikant 2 dalį gaunama suma naudojama Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 16 straipsnyje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma ir atokiausiems Sąjungos regionams bei mažosioms Egėjo jūros saloms skirtoms programoms, kaip nustatyta atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 228/2013 ir Reglamente (ES) Nr. 229/2013, kaip pagrindas sumažinti Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 17 straipsnyje nurodytas išmokas ir taikyti Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 17 straipsnyje nurodytą finansinę drausmę.

4.   Suma, gaunama taikant 2 dalį ir specialiu tiesioginių išmokų ir 3 dalyje nurodytų programų atveju, suma, gaunama taikant 2 ir 3 dalis, sudaro Komisijai deklaruotiną sumą.

5.   EŽŪGF deklaruotomis išlaidomis remiamasi tikrinant Sąjungos teisėje nustatytas viršutines finansines ribas.

6.   Taikant 2 ir 3 dalis gauta suma remiamasi apskaičiuojant administracines nuobaudas, susijusias su sąlygomis, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinės dalies IV ir V skyriuose.

7.   Nukrypdamos nuo 3 dalies, tiesioginių išmokų atveju valstybės narės gali paramos gavėjams išmokėti išankstines išmokas , netaikydamos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 17 straipsnyje nurodyto koregavimo koeficiento dėl finansinės drausmės, kiek tai susiję su atitinkamais metais pateiktomis pagalbos paraiškomis. Mokant galutines išmokas paramos gavėjams nuo gruodžio 1 d. atsižvelgiama į tuo metu bendrai tiesioginių išmokų už atitinkamus kalendorinius metus sumai dėl finansinės drausmės taikytiną koregavimo koeficientą.

10 straipsnis

Valstybių narių perduodama informacija

1.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčius valstybės narės elektroniniu būdu ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio septintą dieną Komisijai siunčia šio reglamento 11 ir 12 straipsniuose nurodytą informaciją ir dokumentus apie išlaidas ir asignuotąsias pajamas, visų pirma pagal šio straipsnio 2 dalį parengtą išlaidų deklaraciją.

Tačiau apie spalio 1–15 d. laikotarpiu patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias pajamas turi būti pranešama ne vėliau kaip spalio 25 d.

Visa susijusi informacija teikiama remiantis modeliu, kurį Komisija pateikia valstybėms narėms per informacines sistemas.

2.   1 dalyje nurodytą išlaidų deklaraciją sudaro bent:

(a)

kiekvienos mokėjimo agentūros parengta ataskaita, suskirstyta pagal Sąjungos biudžeto nomenklatūrą ir pagal išlaidas bei asignuotąsias pajamas, pagrįsta išsamia nomenklatūra, kuri informacinėse sistemose buvo teikiama valstybėms narėms, apimanti:

i)

praėjusį mėnesį patirtas išlaidas ir gautas asignuotąsias pajamas,

ii)

bendras nuo biudžetinių metų pradžios iki ankstesnio mėnesio pabaigos patirtas išlaidas ir asignuotąsias pajamas,

iii)

išlaidų ir asignuotųjų pajamų sąmatas, atskirai apimančias ateinančius tris mėnesius ir, jei reikia, bendrą išlaidų ir asignuotųjų pajamų sąmatą iki finansinių metų pabaigos.

Jei kitų trijų mėnesių įverčiai, kaip nurodyta pirmos pastraipos iii punkte, patenka į kitus finansinius metus, reikia nurodyti tik bendrą sumą per mėnesį;

(b)

su valstybės intervencija susijusias išlaidas ir pajamas patvirtinančias sąskaitas.

3.   Visi pagal šį straipsnį reikalaujami finansiniai duomenys pateikiami eurais.

11 straipsnis

Bendrosios išlaidų ir asignuotųjų pajamų deklaravimo taisyklės

1.   Nepažeidžiant specialiųjų nuostatų dėl viešojo saugojimo išlaidų ir pajamų deklaravimo, nurodytų 12 straipsnyje, mokėjimo agentūrų deklaruotos tam tikro mėnesio išlaidos ir asignuotosios pajamos turi atitikti tą mėnesį faktiškai atliktus mokėjimus ir gautas pajamas.

Šios išlaidos ir asignuotosios pajamos įrašomos į atitinkamų finansinių metų EŽŪGF biudžeto sąskaitas.

Tačiau:

(a)

išlaidos, kurios gali būti apmokamos prieš pradedant taikyti nuostatą, leidžiančią visą arba dalinį jų padengimą iš EŽŪGF, gali būti deklaruotos tik:

i)

už tą mėnesį, kurį minėtą nuostatą pradėta taikyti, arba

ii)

už mėnesį, einantį po jos taikymo pradžios;

(b)

EŽŪGF asignuotosios pajamos nurodomos mėnesio, kurį baigiasi Sąjungos teisės aktuose nustatytas atitinkamų lėšų mokėjimo terminas. Jei atlikus asignuotųjų pajamų pataisas mokėjimo agentūrai biudžeto eilutėje tenka deklaruoti neigiamas asignuotąsias pajamas, išlyginamosios pataisos perkeliamos į kitą mėnesį.

2.   Išlaidos ir asignuotosios pajamos įskaitomos tą dieną, kai jos nuskaitomos nuo mokėjimo agentūros sąskaitos arba įrašomos į ją. Tačiau išmokos įskaitomos tą dieną, kurią atitinkama agentūra parengė mokėjimo nurodymą ir išsiuntė jį finansų įstaigai arba paramos gavėjui. Kiekviena mokėjimo agentūra visus finansinius metus naudoja tą patį metodą.

3.   Neatlikti mokėjimo nurodymai ir nuo sąskaitos nuskaitomi ir paskui pakartotinai įskaitomi mokėjimai sąskaitose pateikiami kaip atskaitymai iš išlaidų už mėnesį, kurį mokėjimo agentūrai pranešta apie neapmokėjimą arba anuliavimą.

4.   Jeigu susidaro įsiskolinimai dėl EŽŪGF finansuotinų lėšų neišmokėjimo, laikoma, kad jie visiškai padengti 1 dalies taikymo tikslais:

(a)

įsiskolintos sumos išmokėjimo paramos gavėjui dieną, jeigu įsiskolinimas mažesnis už kompensuojamas išlaidas;

(b)

išlaidų kompensavimo dieną, jeigu tos išlaidos mažesnės arba lygios įsiskolinimui.

12 straipsnis

Specialios viešojo saugojimo išlaidų deklaravimo taisyklės

1.   Operacijos, kurias reikia įtraukti rengiant viešojo saugojimo išlaidų deklaracijas, yra į mokėjimo agentūros sąskaitas iki atitinkamo mėnesio pabaigos įrašytos operacijos, atliktos nuo ataskaitinių metų, apibrėžtų Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, pradžios iki minėto mėnesio pabaigos.

2.   Į šią išlaidų deklaraciją įtraukiamos pagal šio reglamento 17 ir 18 straipsnius ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (14) 4 straipsnį nustatytos vertės ir sumos, į mokėjimo agentūros sąskaitas įrašytos po nurodytų operacijų einantį mėnesį.

Tačiau:

(a)

rugsėjo mėnesį įvykdytų operacijų vertes ir sumas mokėjimo agentūros į sąskaitas įrašo ne vėliau kaip spalio 15 d.

(b)

bendros nuvertėjimo, nurodyto Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies e punkte, sumos į sąskaitas įrašomos jas numatančiuose sprendimuose nustatytą datą.

13 straipsnis

Komisijos sprendimas dėl išmokų

1.   Remdamasi duomenimis, pateiktais laikantis šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies, Komisija sprendžia dėl mėnesinių išmokų pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 21 straipsnio 3 dalį, nedarydama poveikio pataisoms, kurios gali būti padarytos vėlesniais sprendimais pagal to reglamento 53, 54 ir 55 straipsnius, ir atsižvelgdama į sumažinimus ir sustabdymus, dėl kurių priimti sprendimai pagal to reglamento 39–42 straipsnius.

2.   Jeigu visos valstybių narių už ateinančius finansinius metus deklaruotos išlaidos viršija tris ketvirčius visų einamųjų finansinių metų EŽŪGF asignavimų, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 11 straipsnio 2 dalies b punkte numatyti iš anksto paskirti įsipareigojamieji asignavimai ir atitinkamos mėnesinės išmokos skiriami proporcingai išlaidų deklaracijoms, neviršijant 75 % einamųjų finansinių metų asignavimų. Sprendimuose, susijusiuose su tolesnėmis kompensuotinomis sumomis, Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms neišmokėtą likutį.

14 straipsnis

Lėšų suteikimas valstybėms narėms

Priėmusi sprendimą dėl mėnesinių išmokų Komisija pagal biudžeto asignavimus valstybėms narėms į jų atidarytas sąskaitas perveda lėšas, reikalingas EŽŪGF finansuojamoms išlaidoms padengti, prieš tai išskaičiavusi asignuotąsias pajamas atitinkančią sumą.

Kai Komisijos nustatyta suma 13 straipsnio 1 dalies taikymui yra neigiama visai valstybei narei arba konkrečiai biudžeto eilutei, faktinis įskaitymas gali būti atidėtas kitiems mėnesiams.

15 straipsnis

Pranešimai pagal viešosios intervencijos tvarką

1.   Mokėjimo agentūros Komisijai perduoda:

(a)

Komisijai paprašius, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 7 dalyje išvardytus dokumentus bei informaciją ir papildomas nacionalines administracines nuostatas, priimtas dėl intervencinių priemonių taikymo ir valdymo;

(b)

iki šios reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos – informaciją apie viešąjį saugojimą, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas pateiktus modelius.

2.   Atitinkamos 25 straipsnyje nurodytos informacinės sistemos naudojamos siekiant teikti pranešimus, keistis informacija ir rengti dokumentus, susijusius su viešosios intervencijos išlaidomis.

16 straipsnis

Viešojo saugojimo sąskaitų, kurias tvarko mokėjimo agentūros, turinys

1.   Atsargų apskaitoje, numatytoje Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, atskirai pateikiama ši informacija:

(a)

produktų kiekiai, nustatomi produktus įvežant į sandėlį ir išvežant iš jo, įskaitant fizinį vežimą ar be jo;

(b)

kiekiai, nemokamai tiekiami labiausiai skurstantiems asmenims vykdant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklą ir įtraukiami į apskaitą pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, išskiriant kiekius, perkeliamus į kitą valstybę narę;

(c)

mėginiams paimti kiekiai, išskiriant pirkėjų paimtus mėginius;

(d)

kiekiai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui, ir kurie tiesiogiai parduodami;

(e)

dėl nustatytų arba nenustatytų priežasčių trūkstami kiekiai, įskaitant kiekius, atitinkančius leistinus nuokrypius;

(f)

pablogėjusios kokybės produktų kiekiai;

(g)

kiekių perviršiai;

(h)

trūkstami leistinus nuokrypius viršijantys kiekiai;

(i)

atvežti saugoti kiekiai, įvertinti kaip neatitinkantys nustatytų reikalavimų, todėl nepriimti saugoti;

(j)

grynieji kiekiai, kurie saugomi sandėliuose kiekvieno mėnesio arba ataskaitinių metų pabaigoje ir kurie perkeliami į kito mėnesio arba kitų ataskaitinių metų apskaitą.

2.   Finansinėse sąskaitose, numatytose Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte, atskirai pateikiama ši informacija:

(a)

šio straipsnio 1 dalies a punkte minėtų kiekių vertė, atskiriant pirkto ir parduoto kiekio vertes;

(b)

kiekio, naudojamo ar į kurį atsižvelgiama pagal nemokamo tiekimo režimą, numatytą šio straipsnio 1 dalies b punkte, apskaitinė vertė;

(c)

finansavimo išlaidos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

(d)

fizinių operacijų išlaidos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose;

(e)

nuvertėjimo sumos, nurodytos Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 1 dalies e punkte;

(f)

iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų surinktos arba susigrąžintos sumos, išskyrus šio reglamento 21 straipsnyje nurodytas sumas;

(g)

suma, gauta atlikus tiesioginius pardavimus po metinės inventorizacijos arba atlikus patikras po to, kai produktai paimami intervenciniam saugojimui;

(h)

patirti nuostoliai ir gautas pelnas išvežus produktus, atsižvelgiant į šios dalies e punkte minėtą nuvertėjimą;

(i)

kiti debito ir kredito elementai, visų pirma atitinkantys kiekį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies c–g punktuose;

(j)

vidutinė apskaitinė vertė, išreikšta už toną.

17 straipsnis

Su viešąja intervencija susijusi apskaita

1.   16 straipsnyje nurodyti elementai į sąskaitas įtraukiami pateikiant mokėjimo agentūrų faktiškai registruotus kiekius, vertes, sumas ir vidurkius arba vertes ir sumas, apskaičiuotas remiantis Komisijos nustatytomis standartinėmis sumomis.

2.   1 dalyje nurodyti įrašai ir apskaičiavimai turi būti atliekami laikantis šių taisyklių:

(a)

kai nustatoma, kad sumažėjo produktų kiekis arba pablogėjo jų kokybė, laikantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 VI ir VII prieduose pateiktų taisyklių, šių produktų išvežimo išlaidos į sąskaitas įtraukiamos tik tada, kai yra susijusios su tikrais parduotais ir iš saugojimo vietos išvežtais kiekiais;

(b)

laikoma, kad kiekiai, prarasti pervežimo iš vienos valstybės narės į kitą metu, nėra patekę į saugojimo vietą paskirties valstybėje narėje, todėl standartinės įvežimo išlaidos jiems netaikomos;

(c)

kai produktas yra vežamas arba perkeliamas, šiuo tikslu nustatytos standartinės įvežimo ir išvežimo išlaidos įtraukiamos į sąskaitas, jei pagal Sąjungos taisykles jos nėra laikomos vežimo išlaidų sudėtine dalimi;

(d)

jei Sąjungos teisės aktuose nėra numatyta specialių nuostatų, į EŽŪGF sąskaitas neįtraukiamos sumos, gautos pardavus pablogėjusios kokybės produktus, ir kitos sumos, gautos vykdant šią veiklą;

(e)

susidarę kiekių perviršiai į sąskaitas įtraukiami su minuso ženklu prie trūkstamų sandėliuose laikomų ir pervežamų atsargų kiekių. Šie kiekiai priskaičiuojami prie kiekių, viršijančių leistiną nuokrypį;

(f)

mėginiai, paimti ne pirkėjų, į sąskaitas įtraukiami pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 VII priedo 2 dalies a punktą.

3.   Žemės ūkio fondų komitetas informuojamas apie Komisijos atliekamas pataisas, susijusias su 16 straipsnyje minėtais einamųjų ataskaitinių metų elementais. Valstybėms narėms galima apie jas pranešti priimant sprendimą dėl mėnesinės išmokos arba, jei jo nėra, priimant sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo. Mokėjimo agentūros į savo sąskaitas jas įtraukia atsižvelgdamos į minėtame sprendime numatytas sąlygas.

18 straipsnis

Išlaidų, pajamų ir produktų judėjimo įtraukimo į viešosios intervencijos sąskaitas datos

1.   Įvairūs išlaidų ir pajamų punktai įtraukiami į sąskaitas tą dieną, kai atliktos viešosios intervencijos fizinės operacijos, taikant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą valiutos keitimo kursą.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

(a)

gautų arba išieškotų sumų atveju – gavimo data, nurodyta šio reglamento 16 straipsnio 2 dalies f ir g punktuose;

(b)

su fizinėmis operacijomis susijusių išlaidų faktinio apmokėjimo data – kai šioms išlaidos neįtraukiamos į standartines sumas.

2.   Įvairūs su fiziniu produktų judėjimu ir su atsargų administravimu susiję punktai į sąskaitas įtraukiami fizinės operacijos, atliekamos pagal intervencinę priemonę, dieną.

Tačiau toliau nurodytais atvejais taikomos tokios datos:

(a)

data, kai pagal Komisijos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2016/1240 22 straipsnio 2 dalį (15) mokėjimo agentūra perima produktus savo atsakomybėn – kiekiams, kurie priskiriami viešajam saugojimui nekeičiant jų saugojimo vietos;

(b)

esant trūkstamiems arba pablogėjusios kokybės bei pertekliniams kiekiems, trūkstamo arba pablogėjusios kokybės bei perteklinio kiekio fakto nustatymo data;

(c)

faktinio saugomų produktų išvežimo iš sandėlio data, kai tiesiogiai parduodami saugomi produktai, kurių nebeįmanoma supakuoti po apžiūros, atliktos vykdant metinę inventorizaciją arba kontrolę perėmus produktus intervenciniam saugojimui;

(d)

paskutinė ataskaitinių metų diena esant galimiems leistiną nuokrypį viršijantiems nuostoliams, nurodytiems Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 4 straipsnio 2 dalyje.

19 straipsnis

Taikant viešąja intervenciją finansuojama suma

1.   Suma, finansuotina vykdant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, nustatoma remiantis sąskaitomis, kurias rengia bei tvarko mokėjimo agentūros remdamosi Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktu ir į kurių debetą bei kreditą atitinkamai įtraukiami įvairūs šio reglamento 16 straipsnyje nurodytų išlaidų ir pajamų punktai, prireikus atsižvelgiant į žemės ūkio sektoriaus teisės aktais nustatytas išlaidų sumas.

2.   Mokėjimo agentūros arba koordinavimo įstaigos iki 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos ir iki 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos dienos kiekvieną kiekvienų metų mėnesį, naudodamos valstybėms narėms Komisijos per elektronines sistemas pateiktus modelius, elektroniniu būdu Komisijai pateikia pavyzdžius su viešojo saugojimo išlaidų finansavimui būtina informacija ir sąskaitomis, patvirtinančiomis su viešuoju saugojimu susijusias išlaidas bei pajamas.

20 straipsnis

Viešosios intervencijos išlaidų ir pajamų deklaravimas

1.   Vykdant Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 2 straipsnyje nurodytas intervencines priemones finansavimas iš EŽŪGF lygus išlaidoms, apskaičiuotoms remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija, atskaičius visas pajamas iš intervencinių priemonių, patvirtintoms naudojant Komisijos įdiegtą informacinę sistemą ir įrašytoms mokėjimo agentūros išlaidų deklaracijoje, parengtoje pagal šio reglamento 12 straipsnio nuostatas.

2.   Lėšos, susigrąžintos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnį, ir iš pardavėjų, pirkėjų ir saugotojų gautos arba išieškotos sumos, atitinkančios to reglamento 45 straipsnyje nustatytus kriterijus, deklaruojamos įtraukimui į EŽŪGF biudžetą laikantis šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytų sąlygų.

3 Skirsnis

EŽŪFKP sąskaitos

21 straipsnis

Finansavimo poreikių prognozės

Laikydamosi Reglamento (ES) 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunkčio, valstybės narės du kartus per metus – ne vėliau kaip iki sausio 31 d. ir rugpjūčio 31 d. – perduoda Komisijai tų finansinių metų finansavimo iš EŽŪFKP sumų prognozes dėl kiekvieno BŽŪP strateginio plano, nurodyto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2115 118 straipsnyje. Be to, valstybės narės pateikia atnaujintą finansavimo prašymų sąmatą kitiems finansiniams metams.

Tos prognozės ir atnaujinta sąmata siunčiamos remiantis modeliu, kurį Komisija pateikia valstybėms narėms per informacines sistemas.

22 straipsnis

Išlaidų deklaravimas

1.   Mokėjimo agentūros pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 118 straipsnyje nurodytą kiekvienos rūšies kaimo plėtros intervencijos ir techninės paramos pagal BŽŪP strateginį planą išlaidas ir susigrąžintas sumas deklaruoja kiekvieno šio straipsnio 2 dalyje nurodyto ataskaitinio laikotarpio išlaidas ir susigrąžintas sumas, remdamosi modeliu, kurį Komisija pateikė valstybėms narėms per informacines sistemas.

Išlaidų deklaracijoje mokėjimo agentūros nurodo kiekvieno BŽŪP strateginio plano bent:

(a)

tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų sumą, išskyrus papildomą nacionalinį finansavimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 115 straipsnio 5 dalyje, su kuria susijusią EŽŪFKP finansavimo dalį mokėjimo agentūra faktiškai sumokėjo kiekvienu šio straipsnio 2 dalyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu;

(b)

informaciją apie finansines priemones, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 32 straipsnio 4 ir 5 dalyse;

(c)

papildomą informaciją apie paramos gavėjams išmokėtas išankstines išmokas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 44 straipsnio 3 dalyje;

(d)

einamuoju laikotarpiu susigrąžintas sumas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, susijusias su BŽŪP strateginiu planu;

(e)

einamuoju laikotarpiu susigrąžintas sumas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, susijusias su EŽŪFKP kaimo plėtros programomis nuo 2007 m., dėl kurių valstybės narės nebeprivalo siųsti tarpinių išlaidų deklaracijų;

(f)

sumas, susijusias su technine pagalba.

Nustatant patirtas išlaidas, kurios turi būti deklaruotos EŽŪGF, atsižvelgiama į nuobaudas, taikomas pagal valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas reikalavimų nesilaikymo atveju.

2.   Komisijai patvirtinus BŽŪP strateginį planą, valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktį Komisijai savo išlaidų deklaracijas pateikia laikydamosi šių terminų:

(a)

nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. patirtų išlaidų – ne vėliau kaip balandžio 30 d.;

(b)

nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. patirtų išlaidų – ne vėliau kaip liepos 31 d.;

(c)

nuo liepos 1 d. iki spalio 15 d. patirtų išlaidų – ne vėliau kaip lapkričio 10 d.;

(d)

nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. patirtų išlaidų – ne vėliau kaip sausio 31 d.

Jei valstybėje narėje BŽŪP strateginį planą įgyvendina daugiau nei viena mokėjimo agentūra, koordinavimo įstaiga užtikrina, kad išlaidų deklaracijos būtų perduotos tą pačią dieną.

Tačiau už visas išlaidas, kurias mokėjimo agentūros apmokėjo paramos gavėjams pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 86 straipsnį iki paskutinio laikotarpio, nurodyto šios dalies pirmoje pastraipoje, pabaigos, prieš patvirtinant BŽŪP strateginį planą, kaip nurodyta to reglamento 118 straipsnyje, yra atsakingos valstybės narės, o tos išlaidos deklaruojamos pirmoje patvirtinus planą Komisijai teikiamoje išlaidų deklaracijoje. Už atitinkamą laikotarpį susigrąžintos sumos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies antros pastraipos d ir e punktuose, taip pat deklaruojamos toje deklaracijoje. Pakeitus Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 119 straipsnyje nurodytą BŽŪP strateginį planą, išskyrus šio reglamento 23 straipsnyje nurodytas finansinio plano pataisas, mutatis mutandis taikoma ta pati taisyklė.

Finansinių priemonių, nustatytų pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 58 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 80 straipsnį, išlaidos deklaruojamos finansiniais metais, kai įvykdomos Reglamento (ES) NR. 2021/2116 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos sąlygos ir mokėjimo agentūra jas įvykdė iki finansinių metų pabaigos.

Visi pagal šį straipsnį reikalaujami finansiniai duomenys pateikiami eurais.

23 straipsnis

Mokėtinų sumų apskaičiavimas

1.   Sąjungos įnašas, mokėtinas už tinkamas finansuoti viešąsias išlaidas, išskyrus papildomą nacionalinį finansavimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 115 straipsnio 5 dalyje, nurodomas finansavimo plane, galiojančiame pirmąją ataskaitinio laikotarpio dieną, ir apskaičiuojamas pagal to reglamento 118 straipsnyje nurodytus BŽŪP strateginius planus taip:

(a)

kiekvienu šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu, remiantis EŽŪFKP įnašo norma, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 91 straipsnyje ir patvirtinta Komisijos pagal to reglamento 118 straipsnį;

(b)

tam tikrų tinkamų finansuoti išlaidų rūšių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 155 straipsnyje, 2023–2027 m. laikotarpiu, remiantis BŽŪP strateginiame plane nustatyta intervencinės priemonės įnašo norma, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(c)

techninė pagalba, pagrįsta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 94 straipsnio 2 dalyje nurodyta fiksuotąja norma.

Apskaičiuojant atsižvelgiama į Sąjungos įnašo pataisas, deklaruotas to laikotarpio išlaidų deklaracijoje.

2.   Neviršijant Reglamento (ES) 2021/2116 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos, kai bendra Sąjungos įnašo suma, mokama BŽŪP strateginiam planui vykdyti viršija tam tikros rūšies intervencinei priemonei skiriamą įnašą EŽŪFKP atžvilgiu, mokėtina suma sumažinama iki tai priemonei numatytos sumos. Dėl šios priežasties nesumokėta Sąjungos įnašo dalis gali būti sumokėta vėliau, jei valstybė narė pateikia pataisytą finansavimo planą, o Komisija jį patvirtina.

24 straipsnis

Automatiškas įsipareigojimo panaikinimas

Jei valstybė narė iki birželio 30 d. nepateikia peržiūrėto finansavimo plano, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 34 straipsnio 6 dalyje, ir susijusio BŽŪP strateginio plano pakeitimo, Komisija proporcingai sumažina kiekvienai intervencinių priemonių rūšiai skirtas sumas, ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. iš dalies pakeisdama sprendimą, kuriuo patvirtinamas valstybės narės BŽŪP strateginis planas.

4 Skirsnis

Fondų bendrosios nuostatos

25 straipsnis

Keitimasis informacija ir dokumentais elektroniniu būdu

1.   Komisija nustato informacines sistemas, kurias naudodama su valstybėmis narėmis elektroniniu būdu keičiasi dokumentais ir informacija teikiant pranešimus ir konsultuojantis dėl informacijos, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnyje ir jo taikymo taisyklėse. Komisija apie bendrąsias tų sistemų įgyvendinimo sąlygas per Žemės ūkio fondų komitetą informuoja valstybes nares.

2.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos turi suteikti galimybę tvarkyti:

(a)

duomenis, reikalingus finansinėms operacijoms, visų pirma susijusioms su mėnesinėmis ir metinėmis mokėjimo agentūrų ataskaitomis, išlaidų ir asignuotųjų pajamų deklaracijomis ir informacijos ir dokumentų perdavimu pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 3 straipsnį ir šio reglamento 8, 10, 11, 12, 14, 18, 19, 21, 22, 23 ir 32 straipsnius;

(b)

bendros svarbos dokumentus, leidžiančius tikrinti mėnesines, tarpines išlaidų deklaracijas ir metines ataskaitas ir susipažinti su mokėjimo agentūrų Komisijai pateiktina informacija ir dokumentais;

(c)

Sąjungos teisės aktus ir Komisijos gaires dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo per Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 tvarka akredituotas ir paskirtas įstaigas ir gaires dėl suderinto atitinkamų teisės aktų taikymo.

3.   Komisija valstybėms narėms pateikia 10, 18, 19, 21, 22, 23 ir 32 straipsniuose nurodytų dokumentų formą ir turinį naudodama per informacines sistemas pateiktus modelius .

Tuos modelius taiso ir atnaujina Komisija, apie tai pranešusi Žemės ūkio fondų komitetui.

4.   1 dalyje nurodytos informacinės sistemos gali apimti priemones, reikalingas duomenims saugoti ir fondų sąskaitoms valdyti Komisijoje.

5.   Už duomenų apie finansines operacijas perdavimą, įrašymą į 1 dalyje nurodytas informacines sistemas arba atnaujinimą jose atsakingos mokėjimo agentūros; tai atlikti gali pačios mokėjimo agentūros arba įstaigos, kurioms patikėtos tokios funkcijos, o prireikus – pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnį akredituotos koordinavimo įstaigos.

6.   Kai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iii papunkčius išsiųstam dokumentui arba informacijos sistemose taikomai procedūrai reikalingas įgalioto asmens parašas arba patvirtinimas vienu ar keliais tos procedūros etapais, tas privalomas elektroninis parašas arba patvirtinimas atliekamas laikantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014.

7.   Elektroniniai ir skaitmeniniai dokumentai saugomi visą Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 3 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą laikotarpį.

8.   Informacinės sistemos gedimo arba ilgalaikio ryšio nebuvimo atveju valstybė narė, gavusi išankstinį Komisijos sutikimą ir pastarosios nustatytomis sąlygomis, gali dokumentus pateikti kita forma.

26 straipsnis

Fondų išlaidų kompensavimo reikalavimai

1.   Fondų išlaidų deklaracijos turi būti įtrauktos akredituotos mokėjimo agentūros arba akredituotos koordinavimo įstaigos struktūrizuotų duomenų forma pagal modelį, kurį Komisija pateikia valstybėms narėms per informacines sistemas.

2.   Už laikotarpį deklaruotų EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidų ir EŽŪGF asignuotųjų pajamų duomenys gali būti koreguojami atsižvelgiant į ankstesnius tų pačių finansinių metų deklaravimo laikotarpius.

3.   EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidos ir asignuotosios pajamos, kurios turi būti priskirtos finansiniams metams, neįrašytos į mėnesines ir tarpines deklaracijas, gali būti taisomos tik metinėse ataskaitose, siunčiamose Komisijai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktį.

4.   Į kiekvienos valstybės narės atidarytą (-as) sąskaitą (-as) Sąjungos įnašą Komisija perveda, atsižvelgdama į turimas lėšas.

5.   Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša sąskaitos (-ų) pavadinimą (-us) arba numerį (-ius), naudodamosi Komisijos joms pateikta forma.

27 straipsnis

Mokėjimų sustabdymas

Įgyvendinimo aktuose dėl Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba to reglamento 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų atsižvelgiama į mokėjimų sustabdymą, dėl kurio priimtas sprendimas pagal to reglamento 40 straipsnio 1 ir 2 dalis, 41 straipsnio 2dalį ir 42 straipsnio 2 dalį.

28 straipsnis

Su daugiamete veiklos stebėsena susiję veiksmų planai

1.   Įvertinusi pagrindimą, kurį valstybė narė pateikė atlikdama veiklos rezultatų peržiūrą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 135 straipsnyje, Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti veiksmų planą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 41 straipsnyje. Valstybė narė veiksmų planą pateikia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Tame veiksmų plane valstybė narė pasiūlo konkrečius taisomuosius veiksmus, skirtus trūkumams pašalinti, ir nustato intervencines priemones, kurios daro poveikį BŽŪP strateginio plano veiksmingumui, visų pirma kiek tai susiję su nuokrypiais nuo orientyrų, nustatytų siekiant Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų. Taisomieji veiksmai apibūdinami pakankamai išsamiai, kad Komisija galėtų įvertinti, ar veiksmų planas yra tinkamas šiems trūkumams pašalinti, įskaitant, kai tinkama, veiksmus, kuriais siekiama pagerinti atitinkamų intervencinių priemonių veiksmingumą.

2.   Kiekvienam veiksmui valstybė narė nustato planuojamą įgyvendinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo veiksmų plano įgyvendinimo pradžios. Kad būtų galima peržiūrėti numatomą veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį, valstybė narė taip pat nustato šio termino įgyvendinimo pažangos rodiklius, kurie turi būti nustatomi ne rečiau kaip kas 3 mėnesius per visą veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį.

3.   Per du mėnesius nuo veiksmų plano gavimo iš atitinkamos valstybės narės Komisija tam tikrais atvejais raštu praneša tai valstybei narei apie savo prieštaravimus dėl pateikto veiksmų plano ir paprašo jį pakeisti. Atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo Komisijos pastabų gavimo pateikia papildomus paaiškinimus arba atnaujintą veiksmų planą.

4.   Pasibaigus 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, Komisija per du mėnesius raštu informuoja valstybę narę, ar, jos nuomone, veiksmų plano pakanka trūkumams, darantiems poveikį BŽŪP strateginio plano veiksmingumui, pašalinti. Jei įvertinimas teigiamas, laikoma, kad veiksmų plano įgyvendinimo pradžios data yra valstybės narės gautas vertinimas. Pradžios data nepažeidžia atitinkamos valstybės narės galimybės pradėti anksčiau įgyvendinti taisomuosius veiksmus. Jei vertinimas neigiamas, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša apie savo ketinimą sustabdyti mokėjimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 41 straipsnio 2 dalyje.

5.   Valstybės narės parengia veiksmų planus ir teikia jų įgyvendinimo pažangos ataskaitas pagal atitinkamą Komisijos pateiktą šabloną metinės veiklos rezultatų ataskaitos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą pateikimo metu. Šablonas turi būti pateikiamas ir naudojamas elektronine forma.

29 straipsnis

Veiksmų planai, susiję su valdymo sistemų trūkumais

1.   Valstybė narė Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 42 straipsnyje nurodytą veiksmų planą pateikia per du mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo dienos. Atitinkama valstybė narė savo veiksmų plane pasiūlo konkrečius veiksmus, kaip pašalinti visus didelius Komisijos nurodytus trūkumus. Taisomieji veiksmai turi būti tinkamai apibūdinami, kad Komisija galėtų įvertinti, ar veiksmų plano pakanka trūkumams pašalinti.

2.   Kiekvienam veiksmui valstybė narė nustato planuojamą įgyvendinimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo veiksmų plano įgyvendinimo pradžios. Kad būtų galima peržiūrėti pažangos rodiklius, valstybė narė taip pat nustato tarpinius termino – jie turi būti nustatomi ne rečiau kaip kas 3 mėnesius per visą veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį.

3.   Per du mėnesius nuo veiksmų plano gavimo iš atitinkamos valstybės narės Komisija tam tikrais atvejais raštu praneša tai valstybei narei apie savo prieštaravimus dėl pateikto veiksmų plano ir paprašo jį pakeisti. Atitinkama valstybė narė per du mėnesius nuo Komisijos pastabų gavimo pateikia papildomus paaiškinimus arba atnaujintą veiksmų planą. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas.

4.   Pasikeitus informacija, kaip nurodyta 3 dalyje, ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskutinio valstybės narės pranešimo gavimo, Komisija raštu informuoja valstybę narę apie savo vertinimą. Jei vertinimas teigiamas, laikoma, kad veiksmų plano įgyvendinimo pradžios data yra valstybės narės gautas vertinimas. Pradžios data nepažeidžia atitinkamos valstybės narės galimybės pradėti anksčiau įgyvendinti taisomuosius veiksmus. Jei vertinimas neigiamas dėl akivaizdžiai nepakankamo veiksmų plano, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša apie savo ketinimą sustabdyti mokėjimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 42 straipsnio 2 dalyje.

5.   Jei įgyvendinant veiksmų planą padaryta nepakankama pažanga arba jis nebuvo pateiktas pagal Komisijos raštu pateiktą prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei praneša apie savo ketinimą sustabdyti mokėjimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 42 straipsnio 2 dalyje.

6.   Dėl pasikartojančių didelių trūkumų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 68 straipsnio 3 dalyje, 69 straipsnio 6 dalyje ir 70 straipsnio 2 dalyje nurodytose kokybės vertinimo ataskaitose, Komisija pagal to reglamento 42 straipsnio 1 dalį paprašo parengti veiksmų planą, jei antrus metus iš eilės nustatomi tie patys trūkumai ir neatlikta jokių teigiamų pakeitimų.

7.   Valstybės narės rengia veiksmų planus ir praneša apie jų įgyvendinimo pažangą pagal atitinkamą Komisijos pateiktą šabloną. Šablonas turi būti pateikiamas ir naudojamas elektronine forma.

III SKYRIUS

Sąskaitų patvirtinimas

1 Skirsnis

Skolų išieškojimas

30 straipsnis

Nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimas

1.   Valstybės narės sukuria dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo sistemą, užtikrinančią, kad paramos gavėjams per pagrįstą laikotarpį būtų pateikti reikalavimai sugrąžinti lėšas, kai mokėjimo agentūra arba už lėšų susigrąžinimą atsakinga įstaiga, kai taikytina, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Taikant sistemą užtikrinama, kad teikiant reikalavimą sugrąžinti lėšas atitinkamos sumos būtų registruojamos mokėjimo agentūros skolininkų knygoje.

2.   Valstybės narės turi taikyti sistemą, užtikrinančią, kad susigrąžinimo procedūros, įskaitant palūkanų apskaičiavimą pagal taikomus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 straipsnio 1 dalyje, įskaitymą ir nepagrįstai išmokėtų sumų priverstinį išieškojimą, būtų pradėtos ir vykdomos laiku. Užtikrinami tolesni veiksmai, susiję su skola pagal taikomą nacionalinę susigrąžinimo procedūrą, o susigrąžintos sumos laiku grąžinamos fondams.

3.   Skola fondams ištaisoma tik tuo atveju, jei galutiniame administraciniame ar teisiniame dokumente yra užfiksuojama, kad pažeidimo nėra.

4.   Valstybės narės tinkamai pagrindžia skolos nurašymą ir sprendimą nevykdyti skolos išieškojimo pagal taikomas nacionalines taisykles.

31 straipsnis

Susigrąžinimas atliekant įskaitymą

Nepažeisdamos jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas paramos gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokų, kurias tam pačiam paramos gavėjui ateityje mokės už skolos susigrąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra.

2 Skirsnis

Patvirtinimas

32 straipsnis

Metinių ataskaitų turinys

1.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 90 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkto iii papunktyje minimose metinėse ataskaitose nurodomos:

(a)

to reglamento 45 straipsnyje nurodytos asignuotosios pajamos;

(b)

atskiruose Sąjungos biudžeto punktuose ir papunkčiuose susumuotos EŽŪGF išlaidos, iš jų atėmus visas nepagrįstai išmokėtas sumas, kurios nebuvo susigrąžintos finansinių metų pabaigoje, išskyrus šios pastraipos f punkte nurodytas sumas, įskaitant visas taikytas palūkanas;

(c)

EŽŪFKP išlaidos pagal programą, priemonę arba intervencinių priemonių rūšį, jei taikytina, ir konkrečią įnašo normą. Į metinę išlaidų suvestinę įtraukiama ir informacija apie susigrąžintas sumas. Užbaigus įgyvendinti programą arba BŽŪP strateginį planą visos nesusigrąžintos nepagrįstai išmokėtos sumos, išskyrus šios pastraipos f punkte nurodytas sumas, ir visos taikytinos palūkanos atimamos iš atitinkamų finansinių metų išlaidų;

(d)

skirtumų pagal punktus ir papunkčius arba, EŽŪFKP atveju, pagal programą, priemonę, konkrečią įnašo normą ir, kai taikoma, tikslines sritis, tarp metinėse ataskaitose deklaruotų išlaidų ir asignuotųjų pajamų, taip pat už tą patį laikotarpį deklaruotų šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose EŽŪGF atveju ir šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose EŽŪFKP atveju, lentelė, taip pat kiekvieno skirtumo paaiškinimas;

(e)

atskirai nurodomos sumos, kurias atitinkamai turi sumokėti konkreti valstybė narė ir Sąjunga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 3 dalį (16):

i)

2022 ir ankstesnių kalendorinių metų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 (17) patirtas paramos sistemų išlaidos ir išmokėtas išmokos;

ii)

reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 nustatytos priemonės iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

iii)

pagalba pripažintų gamintojų organizacijų arba jų asociacijų vaisių ir daržovių sektoriuje veiksmų programoms ir vyno sektoriaus paramos programoms, kaip nurodyta atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2117 (18) 5 straipsnio 6 ir 7 dalyse, kiek tai susiję su išlaidomis ir išmokomis už veiksmus, įgyvendintus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d., iki veiksmų programų arba paramos programų pabaigos atitinkamai pagal Reglamento (ES) 2021/2117 straipsnio 6 dalies c punktą ir 7 dalį;

iv)

pajamos, deklaruotos įgyvendinant kaimo plėtros programas, kurias Komisija patvirtino pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 (19) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 27/2004 (20);

(f)

pagal šio reglamento V priede nurodytą pavyzdį parengta lentelė, kurioje nurodytos finansinių metų pabaigoje susigrąžintinų, nepagrįstai dėl pažeidimų, apibrėžtų Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje (21), išmokėtos sumų, įskaitant visas pagal taikomas Sąjungos sektorių taisykles numatytas baudas ir su jomis susijusias palūkanas, išrašas. Šios dalies e punkte nurodytų išlaidų atveju nepagrįstai išmokėtų sumų išrašas pateikiamas lentelėje pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 II priede pateiktą modelį;

(g)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 III priede nurodytą lentelės pavyzdį, turi būti parengtas išrašas, iš skolininkų apskaitos knygos apie sumas, kurios turi būti susigrąžintos ir sumokėtos EŽŪGF arba EŽŪFKP (išskyrus šio straipsnio b, c ir f punktuose nurodytas sumas), įskaitant visas taikomas baudas ir palūkanas, kiek tai susiję su šios pastraipos e punkte nurodytomis išlaidomis;

(h)

intervencinių operacijų suvestinė ir ataskaita apie finansinių metų pabaigoje esančių atsargų kiekį ir jų laikymo vietą;

(i)

patvirtinimas, kad išlaidų, asignuotųjų pajamų ir kiekvieno intervencinio atsargų perkėlimo duomenys yra užfiksuoti mokėjimo agentūros bylose ir apskaitos dokumentuose;

(j)

nepanaudotų ir (arba) nepatvirtintų valstybių narių paramos gavėjams išmokėtų išankstinių mokėjimų sumos finansinių metų pabaigos balansas, EŽŪGF atveju išskirstytas pagal priemones, o EŽŪFKP – pagal programas, pastarojo fondo atveju įskaitant finansines priemones. Finansinių priemonių atveju laikotarpio pabaigos likutis yra susijęs su Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 32 straipsnio 4 dalies a punktą išmokėtomis išankstinių išmokų sumomis, kurių valstybės narės nepanaudojo mokėjimams galutiniams gavėjams arba jų naudai, ir kurios nebuvo skirtos garantijų sutartims arba sumokėtos kaip valdymo mokesčiai ir išlaidos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 80 straipsnio 5 dalį.

2.   Metinėmis ataskaitomis grindžiama metinė veiklos rezultatų ataskaita, kuri turi būti pateikta pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 straipsnį.

33 straipsnis

Informacijos perdavimas

1.   Sąskaitoms patvirtinti pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 ir 54 straipsnius kiekviena valstybė narė Komisijai siunčia:

(a)

į metines ataskaitas įtrauktus punktus, kaip nurodyta šio reglamento 32 straipsnyje;

(b)

metinę veiklos rezultatų ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 straipsnyje;

(c)

tvirtinančiosios įstaigos ar įstaigų parengtą nuomonę ir ataskaitas, nurodytas šio reglamento 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

(d)

valdymo pareiškimus, nurodytus šio reglamento 3 straipsnyje.

(e)

metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką, įskaitant sistemose nustatytų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, taip pat taisomuosius veiksmus, kurių imtasi arba planuojama imtis, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 63 straipsnio 5 dalies b punkte ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkte, pateikiamą kartu su šio reglamento 3 straipsnyje nurodytu mokėjimo agentūros valdymo pareiškimu.

Komisijos prašymu valstybė narė pateikia išsamius visos apskaitos informacijos, reikalingos statistikos ir kontrolės tikslais ir susijusios su išlaidomis, susijusiomis su reglamentuose (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 nustatytomis priemonėmis, įrašus. Apskaitos informacijos formą ir turinį nustato Komisija.

2.   1 dalyje nurodyti dokumentai nusiunčiami Komisijai ne vėliau kaip kitų metų po atitinkamų finansinių metų vasario 15 d. Dokumentai pateikiami Komisijos elektroniniu būdu pagal 25 straipsnį nustatyta forma ir sąlygomis.

Teikiant tuos dokumentus privaloma naudoti elektroninį parašą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 910/2014.

3.   Komisijai paprašius arba valstybės narės iniciatyva, išsamesnė informacija, susijusi su sąskaitų patvirtinimu, gali būti nusiųsta Komisijai per laikotarpį, kurį Komisija nustato atsižvelgdama į darbą, kurį reikia atlikti siekiant suteikti tokią informaciją. Jeigu tokia informacija nepateikiama, Komisija sąskaitas gali patvirtinti remdamasi turima informacija.

4.   Tinkamai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pateikti informaciją vėliau, jeigu toks prašymas jai pateikiamas prieš pasibaigiant informacijos pateikimo terminui.

34 straipsnis

Apskaitos informacijos saugojimas

1.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis pajamomis, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais Komisija patvirtino atitinkamų finansinių metų sąskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnį.

2.   Su finansuojamomis išlaidomis ir asignuotosiomis pajamoms, kurias gaus EŽŪGF, susijusius patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais buvo atliktas paskutinis mokėjimo agentūros mokėjimas.

3.   Pažeidimų arba aplaidumo atveju 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip trejus metus po tų metų, kuriais iš paramos gavėjų buvo susigrąžintos ir fondams pervestos visos sumos.

4.   Patvirtinamieji dokumentai, susiję su produktais, atitinkančiais išlaidas, deklaruotas pagal EŽŪGF pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/2115 ir EŽŪFKP, saugomi Komisijos žinioje bent trejus metus nuo tų metų, kuriais deklaruotos galutinės išlaidos pagal BŽŪP strateginius planus pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/2115.

5.   Jeigu atliekama Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnyje numatyta atitikties patvirtinimo procedūra, šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais buvo užbaigta procedūra, arba, jeigu byla dėl atitikties patvirtinimo sprendimo nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, ne trumpiau kaip vienus metus po tų metų, kuriais byla buvo užbaigta.

6.   1–5 dalyse nurodytus patvirtinamuosius dokumentus Komisija saugo popierine, elektronine ir (arba) abiem formomis.

Vien elektronine forma dokumentai gali būti saugomi tik tuo atveju, jeigu pagal valstybės narės nacionalinę teisę nacionalinio teismo procese leidžiama naudoti elektroninius dokumentus kaip pagrindinių operacijų įrodymą.

Jeigu dokumentai saugomi tik elektronine forma, jų saugojimo sistema turi atitikti Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 I priedo 3 skirsnio B dalies reikalavimus.

35 straipsnis

Finansinis patvirtinimas

1.   Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnyje nurodytame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatomos kiekvienos valstybės narės patirtų išlaidų sumos per atitinkamus finansinius metus, kurios pripažįstamos mokėtinomis iš fondų remiantis šio reglamento 32 straipsnyje nurodytomis ataskaitomis ir atsižvelgiant į visus Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 39, 40 ir 41 straipsniuose nurodytus sumažinimus ir sustabdymus.

Į EŽŪFKP skirtame sprendime dėl sąskaitų patvirtinimo nustatytą sumą įtraukiamos lėšos, kurias atitinkama valstybė narė gali dar kartą panaudoti po perskyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 57 straipsnį.

2.   EŽŪGF atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų mėnesines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų. Komisija išskaičiuoja šią sumą arba prideda ją prie mėnesinės išmokos, susijusios su antrojo mėnesio po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo priėmimo išlaidomis.

EŽŪFKP atveju su sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo susijusios iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos išskaičiuojant atitinkamų finansinių metų tarpines išmokas iš pagal 1 dalį tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų.

Komisija išskaičiuoja šią sumą iš pirmosios išmokos arba prideda ją prie minėtos išmokos, su kuria susijusią deklaraciją valstybė narė pateikė po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 53 straipsnį.

3.   Pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie Komisijai pateiktos informacijos patikrinimų rezultatus kartu su siūlomais pakeitimais.

4.   Jeigu dėl tam tikrų atitinkamai valstybei narei priskirtinų priežasčių Komisija negali patvirtinti valstybės narės sąskaitų iki kitų metų gegužės 31 d., Komisija atitinkamą valstybę narę informuoja apie papildomus tyrimus, kuriuos ji siūlo atlikti pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 49 straipsnį.

5.   1–4 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms pajamoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2116 45 straipsnyje.

36 straipsnis

Veiklos rezultatų patvirtinimas

1.   Nustatydama, kokiomis sumomis turi būti sumažintas Sąjungos finansavimas, nustačius, kad išlaidos nėra susijusios su atitinkamu produktu, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 straipsnyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, Komisija naudoja savo pačios nustatytus faktus ir tvirtinančiosios įstaigos išvadas ir atsižvelgia į valstybių narių pateiktą informaciją, jei pastaroji informacija pateikiama per Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnį vykdomą metinių veiklos rezultatų patvirtinimo procedūrą nustatytus terminus ir laikantis šio straipsnio.

2.   Kai dėl valstybės narės pateiktų metinių sąskaitų patvirtinimo dokumentų ir nesant pakankamo pagrindimo Komisija mano, kad išlaidos nesusijusios su atitinkamu produktu, ji praneša savo nustatytus faktus atitinkamai valstybei narei, nurodydama nustatytą skirtumą. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį.

Valstybė narė atsakymą pateikia per pranešime nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakydama valstybė narė visų pirma turi galimybę:

(a)

pateikti pastabas ir pagrindimą dėl nustatytų skirtumų;

(b)

Komisijai įrodyti, kad nustatytas faktinis skirtumas arba suma, nesusijusi su atitinkamu produktu, yra mažesnė negu nurodė Komisija;

(c)

pranešti Komisijai apie taisomąsias priemones, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų, jog būtų tinkamai pranešama apie produktus arba kad išlaidos būtų susijusios su atitinkamu produktu, ir nuo kurios dienos jos bus įgyvendinamos.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas pranešimas gali būti teikiamas elektroninėmis priemonėmis.

3.   Komisija, pagal šio straipsnio 2 dalį įvertinusi valstybių narių pagrindimą, kai tinkama, priima sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnį, kad Sąjungos finansavimo išlaidos, kurios nėra susijusios su produktu atitinkamais finansiniais metais, būtų sumažintos.

4.   EŽŪGF atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš mėnesinių išmokų, susijusių su antrąjį mėnesį po sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnį patirtomis išlaidomis.

5.   EŽŪFKP atveju Sąjungos finansavimas sumažinamas Komisijai tas sumas išskaičiavus iš išmokos, su kuria susijusią išlaidų deklaraciją valstybė narė pateikė po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnį.

6.   1–5 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms pajamoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2116 45 straipsnyje.

37 straipsnis

Atitikties patvirtinimo procedūra

1.   Siekdama nustatyti sumas, kurios nebus finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, Komisija remiasi savo nustatytais faktais ir atsižvelgia į valstybių narių pateiktą informaciją, jei ši informacija pateikta laikantis terminų, nustatytų atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį ir pagal šį straipsnį. Intervencinių priemonių pagal to reglamento 65 straipsnyje nurodytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą atveju Komisija taip pat atsižvelgia į žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos, geoerdvinio taikymo ir plotų stebėsenos sistemos kokybės vertinimo ataskaitas.

2.   Jeigu po atlikto tyrimo Komisija mano, kad išlaidos patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių, ji praneša tokius nustatytus faktus atitinkamai valstybei narei, nurodo taisomąsias priemones, reikalingas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių taisyklių, ir nurodo preliminarų finansinių pataisų lygį, kuris, jos manymu, tame procedūros etape atitinka jos nustatytus faktus. Tame pranešime taip pat nustatoma dvišalio posėdžio, kuris turi būti surengtas per penkis mėnesius po to, kai baigiasi valstybės narės atsakymui nustatytas laikotarpis, data. Pranešime daroma nuoroda į šį straipsnį.

Valstybė narė turi atsakyti per du mėnesius nuo pranešimo gavimo. Atsakydama valstybė narė visų pirma turi galimybę:

(a)

Komisijai įrodyti, kad faktinis reikalavimų nesilaikymo arba fondams keliamos rizikos mastas yra mažesnis negu nurodė Komisija;

(b)

pranešti Komisijai apie taisomąsias priemones, kurių ji ėmėsi, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi Sąjungos taisyklių, ir nuo kurios dienos jos bus įgyvendinamos.

Pateisinamais atvejais Komisija, gavusi pagrįstą prašymą iš valstybės narės, gali leisti pratęsti dviejų mėnesių laikotarpį ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Pagrįsta priežastis gali būti tvirtinančiosios įstaigos atliktas valstybės narės apskaičiavimo vertinimas. Prašymas siunčiamas Komisijai tam laikotarpiui dar nepasibaigus.

Jei valstybė narė mano, kad dvišalio posėdžio rengti nereikia, atsakydama į pranešimą ji apie tai atitinkamai praneša Komisijai.

3.   Dvišaliame posėdyje abi šalys stengiasi pasiekti susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, taip pat dėl pažeidimo masto įvertinimo ir dėl Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos.

Komisija per 30 darbo dienų nuo dvišalio posėdžio parengia jo protokolą ir nusiunčia jį valstybei narei. Valstybė narė gali atsiųsti Komisijai savo pastabas per 15 darbo dienų nuo posėdžio protokolo gavimo dienos.

Per šešis mėnesius nuo dvišalio posėdžio protokolo nusiuntimo dienos Komisija oficialiai praneša savo išvadas valstybei narei, remdamasi informacija, gauta per atitikties patvirtinimo procedūrą. Tame pranešime įvertinamos išlaidos, kurios nebus Sąjungos finansuojamos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 14 ir 15 straipsnį. Pranešime daroma nuoroda į šio reglamento 43 straipsnio 1 dalį.

Jeigu valstybė narė praneša Komisijai, kad dvišalis posėdis nėra būtinas, šešių mėnesių laikotarpis prasideda nuo dienos, kurią Komisija gavo pranešimą.

4.   Tais atvejais, kai valstybė narė taiko 43 straipsnyje numatytą taikinimo procedūrą, Komisija valstybei narei savo išvadas pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius po:

(a)

taikinimo įstaigos ataskaitos gavimo arba

(b)

papildomos informacijos iš valstybės narės per terminą, nurodytą 43 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, gavimo, jeigu laikomasi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų.

5.   Kad galėtų 3 ir 4 dalis taikyti atitinkamais laikotarpiais, Komisija turi turėti visą konkrečiu procedūros etapu svarbią informaciją. Jei Komisija mano, kad jai trūksta informacijos, ji gali bet kuriuo metu per anksčiau minėtose dalyse nustatytus laikotarpius:

(a)

prašyti, kad valstybė narė pateiktų papildomos informacijos; valstybė narė atsakymą pateikia per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo; ir (arba)

(b)

informuoti valstybę narę apie savo ketinimą atlikti papildomą auditą, kad atliktų būtinus patikrinimus.

Tokiu atveju 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo: arba nuo Komisijos prašymo suteikti papildomos informacijos gavimo dienos, arba nuo paskutinės papildomo audito dienos.

Jei 2, 3, 4 dalyse ir šioje pastraipoje nurodyti laikotarpiai apima visą rugpjūčio mėnesį arba jo dalį, šis mėnuo į tuos laikotarpius neįskaičiuojamas.

6.   Vertinant išlaidas, kurios nebus Sąjungos finansuojamos, į informaciją, kurią valstybė narė perduoda po 3 dalies trečioje pastraipoje nurodyto Komisijos pranešimo, galima atsižvelgti tik:

(a)

siekiant išvengti didelio Sąjungos biudžetui padarytos finansinės žalos pervertinimo ir,

(b)

jei tinkamai pagrindžiama, kad informaciją perduoti vėluojama dėl išorės veiksnių, ir jei dėl to vėlavimo Komisijai nekyla kliūčių laiku priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį.

7.   Komisija, pagal šio straipsnio 3 arba 4 dalį pranešusi valstybėms narėms savo išvadas, prireikus priima vieną ar daugiau sprendimų pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kurioms įtakos turėjo tai, kad buvo nesilaikoma Sąjungos taisyklių. Komisija gali toliau vykdyti atitikties patvirtinimo procedūras, kol valstybė narė faktiškai įgyvendins taisomąsias priemones.

8.   EŽŪGF atveju iš Sąjungos finansavimo sumos Komisija tas sumas išskaičiuoja iš mėnesinių išmokų, susijusių su antrąjį mėnesį po sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį patirtomis išlaidomis.

EŽŪFKP atveju iš Sąjungos finansavimo sumos Komisija tas sumas išskaičiuoja iš išmokos, su kuria susijusią išlaidų deklaraciją valstybė narė pateikė po to, kai buvo priimtas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį.

Tačiau valstybės narės prašymu ir pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, Komisija gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo nustatoma kita išskaitymų data arba leidimas juos grąžinti ne daugiau kaip trimis dalimis, jei tai pateisinama išskaitymų, įtrauktų į įgyvendinimo aktą, priimtą remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsniu, reikšmingumu. Šį prašymą išmokėti išmokas valstybė narė pateikia Komisijai ne vėliau kaip per penkias dienas po konsultacijų su Žemės ūkio fondų komitetu dėl sprendimo pagal to reglamento 55 straipsnį.

9.   Dėl valstybių narių, kurioms finansinė pagalba teikiama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (22), Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010 (23) ir Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį, Komisija valstybės narės prašymu ir pasitarusi su Žemės ūkio fondų komitetu gali priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui nuo jo priėmimo dienos atidedamas sprendimų, priimtų po 2025 m. gegužės 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį, vykdymas (atidėjimo sprendimas).

Atidėjimo sprendimu leidžiama išskaičiavimus atlikti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui trimis metinėmis dalimis. Jei visa suma, kuriai taikomas atidėjimo sprendimas, yra didesnė negu 0,02 % valstybės narės bendrojo vidaus produkto, Komisija gali leisti šią sumą grąžinti ne daugiau kaip penkiomis metinėmis dalimis.

Valstybės narės prašymu, pasitarusi su Žemės ūkio fondų komitetu, Komisija gali nuspręsti pirmoje pastraipoje nurodyto atidėjimo laikotarpį vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

Valstybė narė, kuriai taikomas atidėjimo sprendimas, užtikrina, kad, remiantis veiksmų planu, kuris parengiamas konsultuojantis su Komisija ir kuriame nustatomi galutiniai terminai ir aiškūs pažangos rodikliai, būtų ištaisyti sprendimo priėmimo metu egzistavę trūkumai, dėl kurių prireikė išskaičiavimų. Komisija iš dalies keičia arba panaikina atidėjimo sprendimą, atsižvelgdama į proporcingumo principą, vienu iš šių atvejų:

(a)

valstybė narė nesiima trūkumams ištaisyti reikalingų veiksmų, kaip numatyta veiksmų plane;

(b)

pagal pažangos rodiklius taisomųjų veiksmų pažanga nėra pakankama arba

(c)

veiksmų rezultatai nėra patenkinami.

10.   8 ir 9 dalyse nurodyti įgyvendinimo sprendimai priimami laikantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 102 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

11.   Tinkamai pagrįstais atvejais, apie kuriuos pranešama atitinkamoms valstybėms narėms, Komisija gali pratęsti 2–5 dalyse nurodytus laikotarpius.

12.   Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai gali būti teikiami elektroninėmis priemonėmis.

13.   1–11 dalys mutatis mutandis taikomos asignuotosioms pajamoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2021/2116 45 straipsnyje.

38 straipsnis

Sprendimas nepradėti arba nebetęsti atitikties tyrimų

1.   Komisija gali nuspręsti nepradėti arba nevykdyti atitikties tyrimo pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnį, jei ji tikisi, kad galima finansinė pataisa dėl neatitikties, nustatytos atlikus šio reglamento 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą tyrimą, neviršytų 50 000 EUR ir 2 proc. atitinkamų išlaidų arba susigrąžintinų sumų.

2.   Jei Komisija sumažina mėnesines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 39 straipsnio 1 ir 2 dalis, ji gali nuspręsti nepradėti arba nebetęsti atitikties patvirtinimo tyrimo pagal to reglamento 55 straipsnį, jei atitinkama valstybė narė nepareiškia savo prieštaravimo dėl šios dalies taikymo vykdant to reglamento 39 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą procedūrą.

39 straipsnis

Taikinimo įstaiga

Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 55 straipsnyje numatytai atitikties patvirtinimo procedūrai atlikti įsteigiama taikinimo įstaiga. Jos uždaviniai:

(a)

išnagrinėti bet kokį klausimą, kurį jai nurodo valstybė narė, gavusi oficialų pranešimą iš Komisijos pagal šio reglamento 37 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą, įskaitant išlaidų, kurių Komisija ketina nebefinansuoti iš Sąjungos biudžeto, įvertinimą;

(b)

siekti suderinti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės skirtingas pozicijas;

(c)

nagrinėjimo pabaigoje parengti ataskaitą apie pastangų suderinti pozicijas rezultatus, pateikiant tam tikras pastabas, kurios, jos manymu, yra naudingos, jeigu dėl visų arba kai kurių ginčytinų klausimų nepavyksta susitarti.

40 straipsnis

Taikinimo įstaigos sudėtis

1.   Taikinimo įstaigą sudaro ne mažiau kaip penki nariai, atrinkti iš žymių asmenų, kurie yra tikrai nepriklausomi ir turi aukštą kvalifikaciją spręsti bendros žemės ūkio politikos, įskaitant kaimo plėtrą, finansavimo klausimus arba turi finansinio audito patirties.

Jie turi būti skirtingų valstybių narių piliečiai.

2.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, skiria pirmininką, narius ir pakaitinius narius pradiniam trejų metų laikotarpiui.

Kadencija gali būti atnaujinta tik vieną kartą vieniems metams, apie tai pranešus Žemės ūkio fondų komitetui. Tačiau jei pirmininkas, kurį norima skirti, jau yra taikinimo įstaigos narys, jo pirminė pirmininko kadencija trunka trejus metus.

Taikinimo institucijos pirmininko, narių ir pakaitinių narių pavardės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

3.   Taikinimo įstaigos nariams mokamas atlygis, atsižvelgiant į laiką, kurį jie turi skirti užduotims atlikti. Išlaidos kompensuojamos pagal Komisijos darbuotojams taikomas taisykles.

4.   Pasibaigus kadencijai, pirmininkas ir nariai toliau eina pareigas, kol jie pakeičiami, arba jų kadencija pratęsiama.

5.   Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, gali nutraukti nario, kuris nebeatitinka jam keliamų reikalavimų atlikti pareigas taikinimo įstaigoje arba kuris dėl kokios nors priežasties neapibrėžtą laikotarpį negali eiti pareigų, kadenciją.

Tokiu atveju šį narį likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičia pakaitinis narys ir apie tai pranešama Žemės ūkio fondų komitetui.

Jeigu pirmininko kadencija yra nutraukiama, Komisija, pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu, paskiria narį, kuris atliks pirmininko pareigas likusį kadencijos laikotarpį.

41 straipsnis

Taikinimo įstaigos nepriklausomumas

1.   Taikinimo įstaigos nariai yra nepriklausomi vykdydami savo pareigas, jie nesiekia gauti jokių nurodymų iš Komisijos, kitų vyriausybių ar institucijų ir jų nevykdo.

Nariai negali dalyvauti taikinimo įstaigos veikloje ir pasirašyti ataskaitos, jeigu atlikdami ankstesnes pareigas buvo asmeniškai susiję su svarstomu klausimu.

2.   Nepažeidžiant Sutarties 287 straipsnio nuostatų, nariai negali viešai atskleisti jokios informacijos, su kuria susipažino atlikdami pareigas taikinimo įstaigoje. Tokia informacija yra slapta, ji saugoma kaip profesinė paslaptis.

42 straipsnis

Darbo tvarka

1.   Taikinimo įstaigos posėdžiai vyksta Komisijos būstinėje. Pirmininkas parengia ir organizuoja darbą. Kai pirmininko nėra, nepažeidžiant 40 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, pirmininko pareigas atlieka vyriausias narys.

Sekretoriato paslaugas taikinimo įstaigai teikia Komisija.

2.   Nepažeidžiant 41 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ataskaitos tvirtinamos absoliučia dalyvaujančių narių balsų dauguma; svarstant klausimus kvorumą sudaro trys asmenys.

Ataskaitas pasirašo pirmininkas ir kiti svarstyme dalyvavę nariai. Kartu jas pasirašo sekretoriatas.

43 straipsnis

Taikinimo procedūra

1.   Valstybė narė gali perduoti spręsti klausimą taikinimo įstaigai per 30 darbo dienų po to, kai gavo Komisijos oficialų pranešimą, nurodytą 37 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, taikinimo įstaigos sekretoriatui nusiųsdama pagrįstą taikinimo prašymą.

2.   Valstybei narei apie procedūrą pranešama ir sekretoriato adresas nurodomas per Žemės ūkio fondų komitetą.

3.   Taikinimo prašymas priimamas tik jei Komisijos pranešime nurodyta suma, kurios Sąjunga nefinansuos,

(a)

viršija 1 milijoną eurų

arba

(b)

sudaro ne mažiau kaip 25 % visų valstybės narės metinių išlaidų pagal atitinkamas biudžeto eilutes.

Be to, jeigu atitinkama valstybė narė išankstinėse diskusijose teigė ir įrodė, kad kalbama apie esminį dalyką, susijusį su Sąjungos taisyklių taikymu, taikinimo įstaigos pirmininkas gali paskelbti taikinimo prašymą priimtinu. Tačiau toks prašymas nepriimtinas, jeigu jis susijęs tik su teisiniu aiškinimu.

4.   Taikinimo įstaiga kuo greičiau atlieka neoficialų tyrimą, remdamasi tik Komisijos turimais įrodymais tuo metu, kai pagal 37 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą pranešama apie oficialias išvadas, ir nešališkai išklausydama Komisiją bei atitinkamas nacionalines institucijas.

Tačiau, jei valstybė narė mano, kad taikinimo prašyme būtina pateikti Komisijai dar nepateiktą informaciją, taikinimo įstaiga gali paprašyti Komisijos įvertinti tą naują informaciją tik jei tenkinamos 37 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos. Informacija Komisijai perduodama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 39 straipsnio c punkte nurodytos ataskaitos išsiuntimo datos.

5.   Jeigu praėjus keturiems mėnesiams po kreipimosi taikinimo įstaigai nepavyko suderinti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės pozicijų, taikinimo procedūra laikoma nesėkminga.

6.   Ataskaitoje, nurodytoje 39 straipsnio c punkte, nurodomos priežastys, dėl kurių pozicijos negalėjo būti suderintos. Joje nurodoma, ar per procedūrą pasiektas dalinis susitarimas ir ar taikinimo įstaiga prašo Komisijos įvertinti naują informaciją pagal 4 dalies antrą pastraipą.

7.   Ataskaita siunčiama:

(a)

atitinkamai valstybei narei,

(b)

Komisijai, kad ši galėtų ją išnagrinėti prieš pateikdama savo išvadas valstybei narei;

(c)

kitoms valstybėms narėms, kurios dalyvauja Žemės ūkio fondų komiteto veikloje.

8.   Jei 1, 4 dalies antroje pastraipoje ir 5 dalyse nurodyti laikotarpiai apima visą rugpjūčio mėnesį arba jo dalį, šis mėnuo į tuos laikotarpius neįskaičiuojamas.

IV SKYRIUS

Patikros

1 Skirsnis

Bendrosios taisyklės

44 straipsnis

Rinktina informacija apie paramos gavėjų identifikavimą

1.   Valstybės narės užtikrina, kad paramos paraiškose ir mokėjimo prašymuose paramos gavėjai pateiktų jiems identifikuoti būtiną informaciją, įskaitant, kai taikoma, grupėms, apibrėžtoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (24) 2 straipsnio 11 dalyje, kurioje jie dalyvauja, identifikuoti reikalingą informaciją nuo tam tikros dienos, kurią turi nustatyti valstybė narė. Pateikiama bent ši informacija:

(a)

subjekto pavadinimas;

(b)

PVM arba mokesčių mokėtojo kodas;

(c)

patronuojančiosios įmonės pavadinimas ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodas;

(d)

pagrindinės patronuojančiosios įmonės ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodas;

(e)

patronuojamosios įmonės ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija gali būti naudojama rengiant Reglamento (ES) 2021/2116 60 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą patikrų imtį. Ši informacija visų pirma gali būti naudojama atliekant patikras siekiant nustatyti reikalavimų apėjimo, nurodyto to reglamento 62 straipsnyje, atvejus.

2.   1 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytą informaciją apie grupių identifikavimą valstybė narė skelbia ex post pagal Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnį.

45 straipsnis

Duomenų gavybos priemonei taikomi reikalavimai

1.   Siekdamos savanoriškai naudotis Reglamento (ES) 2021/2116 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta duomenų gavybos priemone, kurią Komisija turi pateikti patikroms pagal to reglamento 60 straipsnį atlikti, valstybės narės užtikrina, kad:

(a)

valdymo ir kontrolės sistemas, įskaitant Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, būtų galima susieti elektroniniu būdu su priemone ir, siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir rankiniu būdu vykdomą intervenciją, keitimasis duomenimis būtų automatinis ir kompiuterio skaitomu formatu;

(b)

informacija ir patikros, atliekamos naudojant duomenų gavybos įrankį, gali būti automatiškai įvedamos į valdymo ir kontrolės sistemas, taip pat gali būti ten registruojamos ir saugomos.

2.   Jei valstybė narė nusprendžia naudoti pagal šio reglamento 44 straipsnį surinktą informaciją rengdama Reglamento (ES) 2021/2116 60 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą patikrų imtį, informaciją galima patikrinti ta duomenų gavybos priemone.

2 Skirsnis

Sandorių tikrinimas

46 straipsnis

Valstybių narių atliekamas tikrinimas

1.   Reglamento (ES) 2021/2116 77 straipsnio 1 dalyje nurodytas sistemingas įmonių komercinių dokumentų tikrinimas atliekamas kiekvienu tikrinimo laikotarpiu, nurodytu šio straipsnio 4 dalyje, ne mažiau kaip pusėje įmonių, kurių gautos arba išmokėtos lėšos arba jų suma pagal EŽŪGF finansavimo sistemą per EŽŪGF finansinius metus, pasibaigusius prieš prasidedant šiam tikrinimo laikotarpiui, viršijo 150 000 EUR.

2.   Valstybės narės, nepažeisdamos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 77 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, kiekvienu tikrinimo laikotarpiu atrenka įmones, kurios turi būti tikrinamos remiantis visų priemonių rizikos analize, jei tai įmanoma. Valstybės narės pateikia Komisijai rizikos analizę, kuri yra to reglamento 80 straipsnio 1 dalyje nurodyto kontrolės plano dalis.

3.   Jei valstybė narė mano, kad rizikos analizės taikyti neįmanoma, privaloma tikrinti įmones, kurios gauna didesnes kaip 350 000 EUR išmokas pagal EŽŪGF finansavimo sistemą ir kurios nebuvo tikrintos pagal šį reglamentą ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyrių bet kuriuo iš dviejų ankstesnių tikrinimo laikotarpių.

4.   Tikrinimo laikotarpis prasideda liepos 1 d. ir trunka iki kitų metų birželio 30 d.

47 straipsnis

Savitarpio pagalba

Valstybės narės siunčia Reglamento (ES) 2021/2116 79 straipsnyje nurodytą savitarpio pagalbos prašymą kiekvienai valstybei narei, kurioje įsteigta tame straipsnyje nurodyta įmonė. Prašyme pateikiama visa informacija, reikalinga, kad paskirties valstybės narės galėtų nustatyti įmones ir vykdyti jų tikrinimo įsipareigojimus. Paskirties valstybė narė yra atsakinga už tokių įmonių tikrinimą pagal to reglamento 77 straipsnį.

48 straipsnis

Metiniai kontrolės planai ir ataskaitos

1.   Reglamento (ES) 2021/2116 80 straipsnyje nurodytas tikrinimo kontrolės planas ir ataskaita yra parengiami pagal šio reglamento VI ir VII prieduose pateiktą pavyzdį.

2.   Informacija, kuri turi būti pateikta pagal šį straipsnį, perduodama elektronine forma.

3.   Komisija kasmet informuoja valstybes nares apie tikrinimo rezultatus.

V SKYRIUS

Užstatai

1 Skirsnis

Taikymo sritis, informacinės technologijos, force majeure

49 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas visais atvejais, kai žemės ūkio teisės aktuose numatomas užstatas, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas konkretus terminas „užstatas“.

Šis skyrius netaikomas užstatams, pateiktiems siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (25) nurodytų importo ir eksporto muitų mokėjimą.

50 straipsnis

Elektroninis administravimas

Pranešimai, dokumentai ir užstatai gali būti rengiami, tvarkomi ir valdomi naudojantis IT sistemomis, jeigu taikomos sistemos valdomos pagal oficialiai patvirtintus šioms sistemoms pritaikytus kokybės ir saugumo protokolus.

Jei kompetentingos institucijos negali susipažinti su tikrintinais dokumentais dėl IT sistemų skirtumų, už tų IT sistemų valdymą atsakinga institucija (toliau – išduodančioji institucija) arba institucija, kompetentinga patvirtinti dokumentus kaip autentiškas kopijas, tuos dokumentus atspausdina ir patvirtina kaip autentiškus.

Tokie atspausdinti dokumentai gali būti pakeisti elektroniniu pranešimu, kurį išduodančioji institucija siunčia paramos gavėjui arba kompetentingai institucijai, su sąlyga, kad išduodančioji institucija pateikia oficialų patvirtinimo protokolą, kuriuo užtikrinamas pranešimo tikrumas.

51 straipsnis

Su force majeure susiję terminai

1.   Šis straipsnis taikomas, kai į jį daroma nuoroda konkrečiame reglamente.

2.   Prašymas pripažinti force majeure atvejį nepriimamas, jei kompetentinga institucija jį gauna praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija veiklos vykdytojui pranešė apie nustatytą atitinkamo įsipareigojimo neįvykdymą, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 24 straipsnio 2 dalyje, atitinkamo įsipareigojimo įvykdymo termino pabaigą, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 3 dalyje, arba terminą, per kurį turi būti pateikti atitinkamo įsipareigojimo įvykdymo įrodymai, kaip nurodyta to reglamento 24 straipsnio 4 dalyje.

3.   Veiklos vykdytojai pateikia kompetentingai institucijai pakankamus aplinkybių, kurias jie laiko force majeure atvejais, įrodymus per 181 kalendorinę dieną pasibaigus laikotarpiui, per kurį įsipareigojimas turėjo būti visiškai įvykdytas. Jeigu per šį nustatytą laiką veiklos vykdytojai negali pateikti įrodymų, nors ėmėsi visų deramų priemonių, jiems gali būti suteikta daugiau laiko.

4.   Valstybės narės praneša Komisijai apie pripažintus force majeure atvejus, nurodydamos atitinkamą informaciją apie kiekvieną atvejį.

2 Skirsnis

Užstatų forma

52 straipsnis

Forma

1.   Užstatas gali būti pateikiamas:

(a)

įmokant grynuosius pinigus, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir (arba)

(b)

nurodant laiduotoją pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/127 22 straipsnį.

2.   Kompetentingos institucijos nuožiūra užstatas gali būti pateikiamas:

(a)

įkeičiant grynųjų pinigų indėlį banke;

(b)

įkeičiant valstybinei įstaigai arba valstybiniams fondams pateiktus pagrįstus reikalavimus išmokėti nustatytas ir mokėtinas sumas, kurių atžvilgiu kiti mokestiniai reikalavimai neturi pirmumo teisės, ir (arba)

(c)

įkeičiant perleidžiamuosius užstatus atitinkamoje valstybėje narėje, jeigu juos išduoda arba už juos garantuoja ta valstybė narė.

3.   Priimdamos 2 dalyje išvardytų formų užstatus, kompetentingos institucijos gali numatyti papildomų sąlygų.

53 straipsnis

Perleidžiamieji užstatai

1.   Pagal 52 straipsnio 2 dalies c punktą įkeisto užstato realizavimo vertė užstato pateikimo metu turi sudaryti ne mažiau kaip 115 % reikalaujamo užstato vertės.

2.   Kompetentinga institucija gali priimti 52 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos formos užstatą tik jei jį pateikianti šalis raštu įsipareigoja pateikti papildomą užstatą arba pakeisti pirminį užstatą, jeigu minėto užstato realizavimo vertė trijų mėnesių laikotarpiu sudarė mažiau nei 105 % reikalaujamo užstato vertės. Toks įsipareigojimas raštu nebūtinas, jeigu tai jau yra numatyta nacionalinės teisės aktuose. Kompetentinga institucija reguliariai tikrina tokio užstato vertę.

3.   52 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto užstato grynąją realizavimo nustato kompetentinga institucija, atsižvelgdama į visas turto perleidimo išlaidas.

4.   Užstato realizavimo vertė įvertinama remiantis turimais paskutinio kotiravimo duomenimis.

5.   Kompetentingos institucijos prašymu užstatą pateikianti šalis taip pat pateikia jo realizavimo vertę patvirtinantį įrodymą.

54 straipsnis

Pakeitimas ir priskyrimas

1.   Bet kuri užstato forma gali būti pakeista kita.

Tačiau kompetentingos institucijos sutikimas yra reikalingas šiais atvejais:

(a)

kai pirminis užstatas nesugrąžintas, tačiau dar nerealizuotas, arba

(b)

kai pakaitinio užstato rūšis atitinka vieną iš 52 straipsnio 2 punkte išvardytų rūšį.

2.   Kompleksinis užstatas gali būti pakeistas kitu kompleksiniu užstatu, jeigu naujas kompleksinis užstatas apima bent jau tą pirminio kompleksinio užstato dalį, kuri pakeitimo metu skiriama vienam ar daugiau neįvykdytų įsipareigojimų įvykdyti.

3.   Kai tik kompleksinio užstato dalis priskiriama konkrečiam įsipareigojimui, nurodoma likusi kompleksinio užstato dalis.

3 Skirsnis

Grąžinimas ir negrąžinimas

55 straipsnis

Dalinis grąžinimas

Jeigu konkrečiomis Sąjungos taisyklėmis minimalus skaičius nenustatytas, kompetentinga institucija gali pati nustatyti bet kurio užstato dalinių grąžinimų skaičių ir nurodyti visų tokių grąžinimų minimalią sumą.

Prieš grąžinant visą užstatą ar jo dalį, kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad raštu būtų pateiktas tokio grąžinimo prašymas.

Tuo atveju, kai užstatu užtikrinama suma didesnė už 100 % tos sumos, kurią reikalaujama garantuoti, ta užstato dalis, kuri viršija 100 %, grąžinama tada, kai likusi užstato sumos dalis yra galutinai grąžinama arba negrąžinama.

56 straipsnis

Užstato negrąžinimas

1.   Kai kompetentinga institucija sužino apie aplinkybes, dėl kurių gali būti negrąžintas visas užstatas arba jo dalis, ji nedelsdama pareikalauja, kad šalis, kuri turi įvykdyti įsipareigojimą, sumokėtų negrąžintą sumą per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos.

Jeigu nesumokama iki to laikotarpio pabaigos, kompetentinga institucija:

(a)

nedelsdama perveda bet kurios 52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos rūšies užstatą į atitinkamą sąskaitą;

(b)

nedelsdama pareikalauja, kad 52 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas laiduotojas atliktų mokėjimą per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo dienos;

(c)

nedelsdama imasi priemonių, kad:

i)

konvertuotų 52 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose minimus užstatus į pinigus, kurių pakaktų nustatytai sumai susigrąžinti;

ii)

pervestų 52 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus įkeistus grynųjų pinigų indėlius į savo sąskaitą.

Kompetentinga institucija nedelsdama gali pervesti bet kurios 52 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos rūšies užstatą į atitinkamą sąskaitą, prieš tai nepareikalavusi, kad suinteresuotas asmuo atliktų mokėjimą.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies nuostatų,

(a)

jeigu nusprendžiama užstato negrąžinti, tačiau padavus apeliacinį skundą šio sprendimo vykdymas atidedamas vadovaujantis nacionaline teise, suinteresuota šalis už faktiškai negrąžintą dalį moka palūkanas laikotarpiu, kuris prasideda po 30 dienų nuo 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto reikalavimo mokėti gavimo ir baigiasi likus dienai iki faktiškai negrąžintos sumos sumokėjimo;

(b)

jei pasibaigus apeliacinio skundo nagrinėjimui suinteresuotos šalies paprašoma per 30 dienų sumokėti negrąžinamą sumą, norėdama apskaičiuoti palūkanas valstybė narė gali laikytis nuomonės, jog suma turi būti sumokėta dvidešimtą dieną nuo tokio prašymo pateikimo dienos;

(c)

taikomų palūkanų norma apskaičiuojama pagal nacionalinės teisės nuostatas, tačiau ji niekada neturi būti mažesnė už palūkanų normą, taikomą susigrąžinant sumas pagal nacionalinę teisę;

(d)

mokėjimo agentūros sumokėtas palūkanas išskaito iš EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidų, remdamosi Reglamentu (ES) Nr. 2021/2116;

(e)

dėl atitinkamų palūkanų valstybės narės gali periodiškai reikalauti padidinti užstatą.

3.   Jeigu užstatas buvo negrąžintas ir suma jau įskaityta fondams, o išnagrinėjus apeliacinį skundą būtina grąžinti visą negrąžintą sumą arba jos dalį, įskaitant palūkanas, kurių dydis buvo apskaičiuotas pagal nacionalinę teisę, grąžintiną sumą turi sumokėti fondai, išskyrus tuos atvejus, kai užstato grąžinimas aiškintinas valstybių narių administracinių arba kitų institucijų aplaidumu, arba didele klaida.

4 Skirsnis

Informacija

57 straipsnis

Informacija apie negrąžintus užstatus, užstatų rūšis ir laiduotojus

1.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia informaciją apie kiekvienais metais negrąžintų užstatų bendrą skaičių ir sumą, nepriklausomai nuo 56 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo etapo, kiekvienu atveju atskirai nurodydamos sumas, kredituotas nacionaliniams biudžetams, ir sumas, kredituotas Sąjungos biudžetui. Saugoma tokia informacija apie visus negrąžintus užstatus, kurių suma didesnė nei 1 000 EUR, ir pagal kiekvieną Sąjungos nuostatą, įpareigojančią pateikti tą užstatą. Į informaciją įtraukiamos sumos, kurias tiesiogiai sumokėjo suinteresuotoji šalis, ir sumos, kurios buvo susigrąžintos realizavus užstatą.

2.   Valstybės narės saugo ir prireikus Komisijai pateikia sąrašą, kuriame nurodytos:

(a)

institucijų, įgaliotų veikti kaip laiduotojai, rūšys ir su tuo susiję nustatyti reikalavimai;

(b)

užstatų, priimtų pagal 52 straipsnio 2 dalį, rūšys ir su tuo susiję nustatyti reikalavimai.

VI SKYRIUS

Skaidrumas

58 straipsnis

Pateikimo forma ir būdas

1.   Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnyje nurodyta informacija, susijusi su Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a, b, d, f–l punktais, skelbiama atviru kompiuterio skaitomu formatu, pavyzdžiui, CSV arba XLXS, ir joje pateikiama šio reglamento VIII priede nurodyta informacija, įskaitant veiksmo kodą, kaip aprašyta šio reglamento IX priede.

2.   Valstybės narės gali nuspręsti neskelbti Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos f ir g punktuose nurodytos informacijos, susijusios su tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšimis, nurodytomis Reglamento (ES) 2021/2115 16 straipsnyje, su kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšimis, nurodytomis Reglamento (ES) 2021/2115 69 straipsnyje, b ir c punktuose ir reglamentuose (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013 nustatytomis priemonėmis.

3.   Informacija prieinama naudojantis internetine paieškos priemone, kuria naudodamasis naudotojas gali ieškoti paramos gavėjų pagal pavadinimą, paramos gavėjų grupę, savivaldybę, gautas sumas ar operaciją arba jų derinį, ir visą atitinkamą informaciją gauti vienu duomenų rinkiniu.

4.   Informacija pateikiama valstybės narės oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir (arba) viena iš trijų Komisijos darbo kalbų.

5.   1 dalyje nurodyta informacija nurodoma eurais. Euro neįsivedusi valstybė narė sumas išreiškia eurais ir nacionaline valiuta, naudodama dvi atskiras lenteles atviru kompiuterio skaitomu formatu.

6.   Nacionalinėms valiutoms taikomas Deleguotojo reglamento (ES) 2022/127 12 straipsnyje nurodytas valiutos kursas.

7.   Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, susijusi su Reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos e punktu, skelbiama atskirame dokumente, kuriame pateikiama bent šio reglamento IX priede nurodyta informacija.

59 straipsnis

Paramos gavėjų paskelbimas mažų sumų atveju

1.   Jei paramos gavėjo per vienus metus gautos pagalbos suma yra lygi 1 250 EUR arba mažesnė, tas paramos gavėjas identifikuojamas kodu. Valstybės narės priima sprendimą dėl to kodo formos.

2.   Kai iš 1 dalyje nurodytos informacijos apie paramos gavėjus dėl riboto konkrečioje savivaldybėje gyvenančių arba registruotų paramos gavėjų skaičiaus galima nustatyti fizinį asmenį kaip paramos gavėją, atitinkama valstybė narė pagal to reglamento (ES) 2021/1060 49 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos l punktą paskelbia didesnio administracinio vieneto, kuriam priklauso atitinkama savivaldybė, pavadinimą.

60 straipsnis

Paskelbimo data

Šiame skyriuje nurodyta informacija apie praėjusius finansinius metus skelbiama iki kiekvienų metų gegužės 31 d.

61 straipsnis

Paramos gavėjų informavimas

Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnyje nurodyta informacija paramos gavėjams teikiama įtraukiant ją į paraiškų dėl EŽŪGF ar EŽŪFKP paramos gavimo formas arba kitais būdais tuo metu, kai renkami duomenys.

62 straipsnis

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Komisija sukuria ir prižiūri Sąjungos interneto svetainę, patalpintą pagrindiniu Komisijos interneto adresu, kurioje pateikiamos nuorodos į valstybių narių interneto svetaines, nurodytas Reglamento (ES) 2021/2116 98 straipsnio 4 dalyje. Komisija atnaujina interneto nuorodas pagal valstybių narių atsiųstą informaciją.

2.   Iš karto po interneto svetainės sukūrimo valstybė narė nurodo Komisijai savo interneto svetainės adresą ir informaciją apie visus vėlesnius jos pakeitimus, galinčius turėti įtakos prieigai prie šios interneto svetainės iš pagrindinės Sąjungos svetainės.

3.   Valstybė narė paskiria įstaigą, atsakingą už interneto svetainės sukūrimą ir priežiūrą. Valstybė narė perduoda Komisijai informaciją apie tos įstaigos pavadinimą ir adresą.

VII SKYRIUS

PPO pranešimo apie vidaus paramą duomenys

63 straipsnis

Duomenys ir perdavimas

1.   Tą pačią dieną, kurią Komisijai pateikiamos metinės ataskaitos, valstybės narės perduoda duomenis apie sumas, sumokėtas iš nacionalinių šaltinių visoms su fondais susijusioms išlaidoms, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

2.   Pagal 1 dalį reikalaujami duomenys pateikiami tokia pačia struktūra kaip ir duomenys, kurie turi būti pateikti pagal 32 straipsnio 1 dalies b ir c punktus. Ši informacija teikiama remiantis modeliu, kurį Komisija pateikia valstybėms narėms per informacines sistemas.

VIII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

64 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014 panaikinamas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau:

(a)

to reglamento 21–24 straipsniai ir 27–34 straipsniai toliau taikomi dėl EŽŪFKP, kiek tai susiję su paramos gavėjų patirtomis išlaidomis ir mokėjimais, kuriuos mokėjimo agentūra atliko įgyvendindama kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, ir dėl EŽŪGF, kiek tai susiję su veiksmų programomis, patvirtintomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(b)

to reglamento 59 straipsnis toliau taikomas 2021, 2022 ir 2023 finansiniais metais atliktiems mokėjimams;

(c)

to reglamento II ir III priedai toliau taikomi pagal šio reglamento 32 straipsnio f ir g punktus.

65 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tačiau:

(a)

9, 10 ir 11 straipsniai patirtoms išlaidoms ir valstybių narių gautoms asignuotosioms pajamoms taikomi nuo 2022 m. spalio 16 d.;

(b)

22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos e punktas turėtų būti taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d. Komisijos patvirtintoms kaimo plėtros programoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 susigrąžintoms asignuotosioms pajamoms;

(c)

VI skyrius taikomas išmokoms, mokamoms nuo 2024 finansinių metų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. gruodžio 21 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 435, 2021 12 6, p. 187.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(3)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(4)  2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/127, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 131).

(5)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(6)  2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1).

(7)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(8)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(9)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

(10)  2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

(11)  OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

(12)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(13)  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

(14)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 906/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos išlaidų (OL L 255, 2014 8 28, p. 1).

(15)  2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės (OL L 206, 2016 7 30, p. 71).

(16)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(17)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

(18)  2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams (OL L 435, 2021 12 6, p. 262).

(19)  2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).

(20)  2004 m. sausio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 27/2004, nustatantis pereinamąsias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 taikymo taisykles dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos kaimo plėtros priemonių finansavimo iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus (OL L 5, 2004 1 9, p. 36).

(21)  1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(22)  2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo, OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

(23)  2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (OL L 118, 2010 5 12, p. 1).

(24)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(25)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).


I PRIEDAS

Valdymo pareiškimas. Mokėjimo agentūra, kaip nurodyta 4 straipsnyje

Aš, …, … mokėjimo agentūros direktorius, pateikiu mokėjimo agentūros finansinių metų nuo xxxx-10-16 iki xxxx+1-10-15 sąskaitas.

Remdamasis savo nuomone ir turima informacija, kuri apima, inter alia, vidaus audito tarnybos darbo rezultatus, patvirtinu, kad:

kiek man žinoma, pateiktose sąskaitose nurodytos teisingos, išsamios ir tikslios pirmiau nurodytų finansinių metų išlaidos ir pajamos. Visų pirma, į sąskaitas įrašytos visos man žinomos skolos, išankstiniai mokėjimai, garantijos ir atsargos, o visos su EŽŪGF ir EŽŪFKP susijusios gautos pajamos buvo tinkamai pervestos atitinkamiems fondams;

buvo įdiegta sistema, pagal kurią nustatomas pagrįstas patikinimas, kad:

i)

mokėjimai, susiję su reglamentuose (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 nustatytomis priemonėmis, yra teisėti ir tvarkingi;

ii)

Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodytos valdymo sistemos veikia tinkamai ir užtikrina, kad išlaidos būtų patirtos pagal to reglamento 37 straipsnį;

iii)

ataskaitų teikimo sistemos ir rodiklių duomenys, susiję su Reglamente (ES) Nr. 2021/2115 nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis, yra kokybiški ir patikimi, taip pat kad išlaidos atitinka atitinkamą praneštą produktą ir kad jos buvo atliktos pagal taikomas valdymo sistemas.

Į sąskaitas įtrauktos išlaidos naudotos pagal paskirtį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 2021/2116.

Be to, patvirtinu, kad taikomos veiksmingos ir proporcingos kovos su sukčiavimu priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 straipsnį ir jas taikant atsižvelgiama į nustatytus rizikos veiksnius.

Tačiau šiam patikinimui taikomos tokios išlygos:

Galiausiai patvirtinu, kad man nežinomi jokie neišaiškinti atvejai, kurie galėtų padaryti žalos Sąjungos finansiniams interesams.

Parašas


II PRIEDAS

Valdymo pareiškimas. Koordinavimo įstaiga, kaip nurodyta 4 straipsnyje

Aš, …, … koordinavimo įstaigos direktorius, pateikiu ……… (valstybė narė) finansinių metų nuo xxxx-10-16 iki xxxx+1-10-15 metinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Remdamasis savo nuomone ir turima informacija, kuri apima, inter alia, tvirtinančiosios įstaigos darbo rezultatus, patvirtinu, kad:

metinė veiklos rezultatų ataskaita, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 straipsnyje, parengta laikantis koordinavimo įstaigoje įdiegtomis akredituotomis procedūromis ir sistemomis bei remiantis patvirtintais duomenimis, kuriuos pateikė......... (valstybė narė) mokėjimo agentūros (...sąrašas).

Tačiau šiam patikinimui taikomos tokios išlygos:

Galiausiai patvirtinu, kad man nežinomi jokie neišaiškinti atvejai, kurie galėtų padaryti žalos Sąjungos finansiniams interesams.

Parašas


III PRIEDAS

Finansinių priemonių audito sekos elementai, kaip nurodyta 7 straipsnio 6 dalyje

1.   

Finansinės priemonės nustatymo dokumentai, kaip antai finansavimo sutartys, ir kt.

2.   

Dokumentai, kuriuose nurodomos pagal BŽŪP strateginį planą ir pagal kiekvieną intervencinės priemonės rūšį finansinėms priemonėms skirtos sumos, pagal BŽŪP tinkamos finansuoti išlaidos ir palūkanos bei kita nauda, gauta iš paramos EŽŪFKP lėšomis, taip pat EŽŪFKP pagal Reglamento ES 2021/1060 60 ir 62 straipsnius priskirtinų išteklių pakartotinis panaudojimas.

3.   

Dokumentai, susiję su finansinės priemonės veikimu, įskaitant susijusius su stebėsena, ataskaitų teikimu ir kontrole.

4.   

Dokumentai, susiję su BŽŪP strateginio plano nutraukimu ir finansinės priemonės užbaigimu.

5.   

Valdymo išlaidų ir mokesčių dokumentai.

6.   

Prašymo formos arba atitinkami dokumentai, kuriuos galutiniai naudos gavėjai pateikė kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, įskaitant verslo planus ir reikiamais atvejais ankstesnes metines ataskaitas.

7.   

Finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų kontroliniai sąrašai ir ataskaitos.

8.   

Kai taikoma, su de minimis pagalba susijusios deklaracijos.

9.   

Sutartys, pasirašytos dėl pagal finansinę priemonę teikiamos paramos, įskaitant dėl nuosavo kapitalo, paskolų, garantijų ar kitų investicijų tipų, teikiamų galutiniams naudos gavėjams.

10.   

Įrodymai, kad pagal finansinę priemonę suteikta parama bus panaudota pagal numatytą paskirtį.

11.   

Įrašai apie finansinius srautus tarp mokėjimo agentūros ir finansinės priemonės, taip pat visų finansinės priemonės lygmenų srautus iki galutinių naudos gavėjų, o garantijų atveju – įrodymas, kad pagrindinės paskolos buvo išmokėtos.

12.   

BŽŪP strateginio plano įnašo išmokėjimo galutiniam gavėjui arba pagal finansinę priemonę suteiktos garantijos galutinio gavėjo naudai atskiri įrašai arba apskaitos kodai.


IV PRIEDAS

Finansinių priemonių metinės audito ataskaitos , nurodytos 7 straipsnio 7 dalyje, šablonas

1.   Įvadas

1.1.

Išorės audito įmonės, dalyvavusios rengiant ataskaitą, pavadinimas.

1.2.

Ataskaitinis laikotarpis (nuo N-1 metų spalio 16 d. iki N metų spalio 15 d.).

1.3

Finansinės (-ių) priemonės (-ių) ir (arba) įgaliojimo (-ų) ir BŽŪP strateginio (-ių) plano (-ų), dėl kurio (-ių) pateikiama audito ataskaita, identifikavimas. Finansavimo sutarties, su kuria susijusi ataskaita, pavadinimas (toliau – finansavimo sutartis).

2.   EIB / EIF arba kitų tarptautinių finansų įstaigų taikomų vidaus kontrolės sistemų auditas

EIB arba kitų tarptautinių finansų įstaigų (TFĮ), kurių akcininkė yra valstybė narė, vidaus kontrolės sistemos išorės audito rezultatai, gauti vertinant šios vidaus kontrolės sistemos struktūrą ir veiksmingumą ir apimantys šiuos elementus:

2.1

Įgaliojimo priėmimo procedūra.

2.2

Finansų tarpininkų vertinimo ir atrankos procedūra: formalusis ir kokybės vertinimas.

2.3

Sandorių su finansų tarpininkais patvirtinimo ir atitinkamų finansavimo sutarčių pasirašymo procedūra.

2.4

Finansų tarpininkų stebėsenos procedūros, susijusios su:

2.4.1

finansų tarpininkų ataskaitų teikimu;

2.4.2

įrašų tvarkymu;

2.4.3

išmokomis galutiniams naudos gavėjams;

2.4.4

paramos galutiniams naudos gavėjams tinkamumu finansuoti;

2.4.5

finansų tarpininkų taikomais valdymo mokesčiais ir išlaidomis;

2.4.6

matomumo, skaidrumo ir komunikacijos reikalavimais;

2.4.7

finansų tarpininkų įgyvendinamais valstybės pagalbos ir sumuojamos pagalbos reikalavimais;

2.4.8

skirtingų sąlygų investuotojams taikymu, kai tinkama;

2.4.9

taikytinų Sąjungos teisės aktų, susijusių su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu ar mokesčių slėpimu, laikymusi.

2.5

Iš mokėjimo agentūros gautų išmokų tvarkymo sistemos.

2.6

Su valdymo išlaidomis ir mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo ir mokėjimo sistemos.

2.7

Mokėjimų finansų tarpininkams tvarkymo sistemos.

2.8

Palūkanų ir kitos naudos, gautų iš pagal BŽŪP strateginį (-ius) planą (-us) finansinėms priemonėms teikiamos paramos, tvarkymo sistemos.

2.9

Metinėje audito ataskaitoje, susijusioje su paskutiniais ataskaitiniais metais, be 2.1–2.8 punktuose nurodytų elementų, pateikiama informacija apie šiuos elementus:

2.9.1

skirtingų sąlygų taikymo investuotojams atvejai;

2.9.2

dauginamasis koeficientas, kuris buvo pasiektas, palyginti su garantijų susitarimuose dėl finansinių priemonių, kuriomis teikiamos garantijos, sutartu dauginamuoju koeficientu;

2.9.3

palūkanų ir kitos naudos, priskiriamų prie finansinėms priemonėms pagal BŽŪP strateginį planą skiriamos paramos, panaudojimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 60 straipsnyje;

2.9.4

lėšų, kurios grąžintos finansinėms priemonėms, priskiriamoms prie paramos iš EŽŪFKP, panaudojimas iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos ir nustatyta tų lėšų panaudojimo po tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos tvarka pagal Reglamento (ES) 2021/1060 62 straipsnį.

Dėl 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų, pateikus pirmąją metinę audito ataskaitą, reikia pateikti tik informaciją apie taikomų procedūrų ar tvarkos atnaujinimus ar pakeitimus.

3.   Audito išvados

3.1.

Išvada, ar, remdamasi kiekvienu 2 skirsnyje išvardytu elementu, išorės audito įmonė pagal taikomas taisykles gali suteikti pagrįstą patikinimą dėl EIB arba kitų TFĮ, kurių akcininkė yra valstybė narė, įdiegtos vidaus kontrolės sistemos struktūros ir veiksmingumo. taikomas taisykles .

3.2.

Atliekant auditą nustatyti faktai ir rekomendacijos.

3.1 ir 3.2 punktų informacija grindžiama audito veiksmų, nurodytų 2 skirsnyje, rezultatais ir, kai tinkama, joje atsižvelgiama į kitų nacionalinių arba Sąjungos audito veiksmų, susijusių su tuo pačiu finansinę priemonę įgyvendinančiu subjektu ir (arba) tuo pačiu įgaliojimu įgyvendinti finansinę priemonę, rezultatus.


V PRIEDAS

32 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos lentelės pavyzdys, susijęs su pažeidimais

32 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta informacija apie kiekvieną mokėjimo agentūrą pateikiama naudojant šią lentelę:

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

Mokėjimo agentūra

Fondas

Valiutos vienetas

Likutis n–1 metų spalio 15 d.

Iš viso naujų atvejų (n finansiniais metais)

Iš viso pataisų(n finansiniais metais)

Iš viso palūkanų (n finansiniais metais)

Iš viso susigrąžintų sumų (n finansiniais metais)

Iš viso nesusigrąžinamų sumų (n finansiniais metais)

Suma, kurios susigrąžinimo procesas tebevyksta (n spalio 15 d. likutis)


VI PRIEDAS

Tikrinimo kontrolės planas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 80 straipsnio 1 dalyje ir šio reglamento 48 straipsnyje

SIŪLOMAS TIKRINIMO LAIKOTARPIO KONTROLĖS PLANAS ...

1 dalis.   Procedūros ir rizikos analizė

1.1.   Atrankos procedūra

Pateikiamas taikytinos procedūros aprašymas siekiant atrinkti tikrintinas įmones.

Be to, aiškiai nurodoma, kaip naudoti rizikos analizę, nurodant, ar tokia procedūra yra papildoma atsitiktine atranka ir (arba) rankiniu būdu atlikta atranka.

Taip pat pateikiamas paaiškinimas, kaip atrenkant įmones bus atsižvelgiama į skirtingus sektorius (priemones) ir regionus.

1.2.   Taikytini rizikos veiksniai, vertės ir koeficientai

Jei taikoma rizikos analizė, pateikiama informacija apie visus rizikos veiksnius, į kuriuos buvo atsižvelgta, ir tiems rizikos veiksniams vėliau priskirtas galimas vertes. Ši informacija pateikiama toliau pateiktose lentelėse.

Prireikus pateikiamas rizikos veiksnių svoriniam įvertinimui taikytinos procedūros aprašymas.

Visiems sektoriams / priemonėms, kurių rizikos analizė atliekama, taikomi rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksnių svorinis įvertinimas

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


… (sektoriui / priemonei) taikomi specialūs rizikos veiksniai ir rizikos vertės

Rizikos veiksnių svorinis įvertinimas

Rizikos veiksniai

Rizikos vertės

Aprašymas

Vertės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei taikoma, pridedami papildomi langeliai, kuriuose nurodomi rizikos veiksniai ir rizikos vertės sektoriams ir (arba) priemonėms.

1.3.   Atrankos procedūros rezultatai

Pateikiama informacija apie tai, kaip rizikos analizės rezultatai ir patvirtintos procedūros lėmė įmonių atranką galutiniame tikrinimo kontrolės plane.

Aiškiai nurodomi neįtrauktini sektoriai / priemonės ir aprašomos neįtraukimo priežastys.

Nurodomos priežastys, dėl kurių atrenkamos įmonės, kurių pajamos ar mokėjimai arba jų suma yra mažesni nei 40 000 EUR.

2 dalis.   Kontrolės planas

2.1.   Atrankos apžvalga

Mažiausio įmonių skaičiaus apskaičiavimas:

A)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai arba jų suma sudarė daugiau nei 150 000 EUR EŽŪGF … finansiniais metais, skaičius

 

B)

Mažiausias skaičius (1/2 A)

 

Tiriamoji visuma, kuria remiantis atliekama atranka:

C)

Bendras skaičius

 

D)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma viršijo 350 000  EUR, skaičius

 

E)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo ne daugiau kaip 350 000  EUR, bet ne mažiau kaip 40 000  EUR, skaičius

 

F)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo mažiau nei 40 000  EUR, skaičius

 

Tikrinti pasiūlytos įmonės:

G)

Bendras skaičius

 

H)

Rizikos analize pagrįstas bendras skaičius*

 

I)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma viršijo 350 000  EUR, skaičius

 

J)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo ne daugiau kaip 350 000  EUR, bet ne mažiau kaip 40 000  EUR, skaičius

 

K)

Įmonių, kurių pajamos arba mokėjimai, arba jų suma buvo mažiau nei 40 000  EUR, skaičius

 

Pastabos.

*

Šiai kategorijai priklausančios įmonės yra tik tos, kurios buvo atrinktos atlikus rizikos analizę, ir jai nepriskiriamos tos įmonės, kurios atsitiktinai ir (arba) rankiniu būdu įtrauktos į kontrolės planą ir kurioms netaikoma rizikos analizė.

2.2.   Tikrinti pasiūlytų įmonių atranka

A)

EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

B)

EŽŪGF biudžeto straipsnis

C)

Iš visos išlaidų pagal EŽŪGF biudžeto išlaidų kategoriją (EUR)

D)

Iš viso išlaidų pagal EŽŪOGF biudžeto eilutę, susijusių su įmonėmis, kurių pajamos arba mokėjimai arba jų suma viršijo 40 000  EUR (EUR)

E)

Iš viso išlaidų pagal EŽŪGF biudžeto eilutę, susijusių su įmonėmis, įtrauktomis į tikrinimo kontrolės planą (EUR)

F)

Įmonių, pagal EŽŪGF biudžeto eilutę įtrauktų į tikrinimo kontrolės planą, skaičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

Pastabos.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.


VII PRIEDAS

Tikrinimo ataskaita, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 80 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 48 straipsnyje

TIKRINIMO LAIKOTARPIO ATASKAITA ...

1.   Kontrolės apžvalga

A)

Visas tikrintinų įmonių skaičius:

 

B)

Visas patikrintų įmonių skaičius:

 

C)

Visas tikrinamų įmonių skaičius:

 

D)

Visas dar nepatikrintų įmonių skaičius:

 

2.   Kontrolės apžvalga (pagal biudžeto straipsnį arba punktą Nr.)

A)

EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

B)

EŽŪGF biudžeto straipsnis

C)

Iš viso išlaidų, susijusių su tikrinimui pasirinktomis įmonėmis, suma ...

(EUR) (C=E+F+G)

Patikrintos įmonės

F)

Tikrinamos įmonės: iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

G)

Nepatikrintos įmonės: iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

D)

Faktiškai patikrintos išlaidos

(EUR)*

E)

Iš viso su tomis įmonėmis susijusių išlaidų

(EUR)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

Pastabos.

*

Yra susijusios tik su faktiškai tikrintų sąskaitų faktūrų išlaidomis (kurios yra atrinktos patikrinimui ir (arba) kryžminiam patikrinimui).

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

3.   Nustatyti galimi pažeidimai

A)

EŽŪGF biudžeto straipsnis

B)

EŽŪGF biudžeto punktas Nr.

C)

Susijusios įmonės nuorodos numeris

D)

Kiekvieno nustatyto galimo pažeidimo aprašymas ir pobūdis

E)

Nustatytų galimų pažeidimų skaičius

F)

Apskaičiuotoji galimų pažeidimų vertė

G)

OLAF nuorodos (-ų) numeris (-iai) (Pažeidimų valdymo sistemos (IMS) pranešimo numeriai)

H)

Tikrinimo laikotarpis, per kurį buvo planuojama atlikti tikrinimą *

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso:

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos.

*

Ankstesnių tikrinimo laikotarpių atveju tik tie, kurie nebuvo nurodyti ankstesnėse ataskaitose.

Apie kiekvieną pažeidimą (-us) padariusią (-ias) įmonę (-es) turėtų būti pranešama atskiroje eilutėje.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

4.   Su ankstesniais tikrinimo kontrolės planais susijusių tikrinimų vykdymas

Su ankstesniais tikrinimo kontrolės planais susijusių tikrinimų vykdymas

A)

Įmonių skaičius

B)

Susijusios išlaidos

C)

Faktiškai patikrintos su įmonėmis susijusios išlaidos *

4.1.

Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos tebetikrinamos, skaičius (4.1. = 4.2.+ 4.3.)

 

 

x

4.2.

skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

 

 

 

4.3.

skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

 

 

x

4.4.

Įmonių, apie kurias ankstesnėje ataskaitoje buvo pranešta, kad jos dar nepradėtos tikrinti, skaičius (4.4. = 4.5 . +4.6 . +4.7.)

 

 

x

4.5.

skiltyje nurodytų patikrintų įmonių skaičius

 

 

 

4.6.

skiltyje nurodytų tebetikrinamų įmonių skaičius

 

 

x

4.7.

skiltyje nurodytų dar nepradėtų tikrinti įmonių skaičius

 

 

x

Pastabos:

*

Susijusios tik su faktiškai tikrintų sąskaitų faktūrų išlaidomis (atrinktos patikrinimui ir (arba) kryžminiam patikrinimui).

5.   Savitarpio pagalba

Pateikiama savitarpio pagalbos prašymų, pateiktų ir gautų pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyrių, santrauka.

Informacija apie išsiųstus prašymus ir gautus atsakymus pateikiama toliau pateiktose lentelėse:

A)

Valstybė narė, kuriai išsiųstas prašymas

B)

Prašymo data

C)

Atsakymo data ir rezultatų santrauka

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos.

Prireikus pridedamos papildomos eilutės.

6.   Ištekliai

Tikrinimams atlikti paskirtų darbuotojų skaičius (asmenų per metus) pagal kontrolės įstaigas, ir, jei reikia, pagal regionus.

7.   Sunkumai ir tobulinimo pasiūlymai

Turi būti pateikta informacija apie visus sunkumus, iškilusius taikant Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyrių, ir priemones, kurių imtasi šiems trūkumams pašalinti, arba šiuo tikslu pateiktus pasiūlymus.

Jei reikia, pateikiami pasiūlymai, kaip patobulinti Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyriaus taikymą.


VIII PRIEDAS

Skaidrumo tikslais skirta informacija pagal 58 straipsnį

Paramos gavėjo / teisinio subjekto / asociacijos pavadinimas

Paramos gavėjo pavardė

Jei priklauso grupei, patronuojančiosios įmonės pavadinimas ir PVM arba mokesčių mokėtojo kodas

Savivaldybė

Priemonės kodas / intervencijos rūšis / sektorius, kaip nustatyta IX priede

Konkretus tikslas (1)

Pradžios data (2)

Pabaigos data (3)

Suma pagal EŽŪGF finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪGF suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal EŽŪFKP finansuojamą veiksmą

Visa EŽŪFKP suma, skirta paramos gavėjui

Suma pagal veiksmus, kuriems taikomas bendras finansavimas

Visa bendrai finansuojama suma, skirta paramos gavėjui

Iš viso EŽŪFKP ir bendrai finansuojamų sumų

Visa ES suma, skirta paramos gavėjui

 

 

 

 

 

 

 

 

 

50

 

70

 

40

110

120

 

 

 

 

Kodas A

 

 

 

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodas B

 

 

 

 

 

40

 

25

 

 

 

 

 

 

 

Kodas C

 

 

 

30

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kodas D

 

 

 

 

 

30

 

15

 

 

 


(1)  Konkretus veiksmo tikslas turi atitikti vieną ar daugiau tikslų, nustatytų atitinkamuose atitinkamą veiksmą reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose, kaip aprašyta IX priede. Visų pirma konkretus (-ūs) veiksmo tikslas (-ai) pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/2115 turi atitikti to reglamento 6 straipsnyje nustatytus konkrečius tikslus ir atitikti valstybės narės BŽŪP planą. Be to, konkretus (-ūs) veiksmo tikslas (-ai) pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus (daugiau gairių valstybės narės gali rasti 2014–2020 m. bendros žemės ūkio politikos stebėsenos ir vertinimo sistemos techniniame vadove).

(2)  Informacija apie intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirtų intervencinių priemonių rūšių, susijusių su gamtinėmis ar kitomis vietovėms būdingomis kliūtimis ir su vietove susijusiomis kliūtimis, atsirandančiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, taip pat priemonių, taikomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 228/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 229/2013, pradžios ir pabaigos datas nėra aktuali, nes tos priemonės ir intervencinių veiksmų rūšys yra metinės.

(3)  Informacija apie intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms skirtų intervencinių priemonių rūšių, susijusių su gamtinėmis ar kitomis vietovėms būdingomis kliūtimis ir su vietove susijusiomis kliūtimis, atsirandančiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, taip pat priemonių, taikomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 228/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 229/2013, pradžios ir pabaigos datas nėra aktuali, nes tos priemonės ir intervencinių veiksmų rūšys yra metinės.


IX PRIEDAS

Priemonė / intervencinės priemonės rūšis / sektorius, kaip nurodyta 58 straipsnyje

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus kodas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus pavadinimas

Priemonės / intervencinės priemonės rūšies / sektoriaus tikslas

 

Veiksmai, vykdomi tiesioginių išmokų intervencinių priemonių forma, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 16 straipsnyje.

 

 

1.

Atsietoji pajamų parama

 

I.1

Bazinė pajamų parama tvarumui didinti

Bazinė pajamų parama yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – remti perspektyvių ūkių pajamas ir atsparumą visoje Sąjungoje, kad būtų padidintas apsirūpinimo maistu saugumas.

I.2

Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti

Papildoma perskirstamoji pajamų parama tvarumui didinti yra nuo gamybos atsietos išmokos už plotą. Tikslas – pagerinti tiesioginių išmokų paskirstymą perskirstant paramą iš didesnių ūkių į mažesnius ar vidutinius ūkius.

I.3

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams

Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – modernizuoti žemės ūkio sektorių pritraukiant jaunimą ir gerinant jo verslo plėtrą.

I.4

Klimatui ir aplinkai naudingos sistemos

Ekologinės sistemos yra susijusios su nuo gamybos atsietomis išmokomis. Siekiama, kad pajamų parama būtų skiriama aplinkai, klimatui ir gyvūnų gerovei naudingai žemės ūkio praktikai.

I.5

Smulkiesiems ūkininkams skiriamos išmokos

Smulkiesiems ūkininkams skiriamos išmokos yra atsiejamos nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Išmokų smulkiesiems ūkininkams tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

 

2.

Susietosios tiesioginės išmokos

 

I.6

Susietoji pajamų parama

Susietoji pajamų parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – gerinti tam tikrų sektorių ir produktų, kurie yra ypač svarbūs dėl socialinių, ekonominių ar aplinkos priežasčių ir kuriems kyla tam tikrų sunkumų, konkurencingumą, tvarumą ir (arba) kokybę.

I.7

Specialioji išmoka už medvilnę

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai yra medvilnės gamintojų valstybėms narėms privaloma sistema, siekiant remti medvilnės gamybą regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio ekonomikai.

 

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede nustatytos priemonės

 

II.1

Bazinės išmokos sistema (III antraštinės dalies 1 skyriaus 1, 2, 3 ir 5 skirsniai)

Bazinės išmokos sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos, vykdoma remiantis ūkininkams suteiktomis teisėmis į išmokas. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai yra gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.2

Vienkartinės išmokos už plotus sistema (36 straipsnis)

Vienkartinės išmokos už plotus sistema yra išmoka už plotą, atsieta nuo gamybos, kuri mokama už ūkininko deklaruotus reikalavimus atitinkančius hektarus. Tikslas – remti ūkininkų pajamas, kurios vidutiniškai yra gerokai mažesnės už vidutines pajamas likusioje sektoriaus dalyje.

II.3

Perskirstymo išmoka (III antraštinės dalies 2 skyrius)

Perskirstymo išmoka yra atsieta išmoka už plotą. Tikslas – remti mažesnius ūkius teikiant jiems papildomą paramą už jų pirmuosius hektarus, deklaruotus pagal bazinę išmoką.

II.4

Išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (III antraštinės dalies 3 skyrius)

Žalinimas yra atsietoji išmoka už plotą, mokama už hektarą. Tikslas – stebėti tris klimatui ir aplinkai palankius žemės ūkio veiklos metodus: pasėlių įvairinimą, daugiamečių žolynų išlaikymą ir ekologiniu požiūriu svarbios vietovės žemės ūkio paskirties žemėje nustatymą.

II.5

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių (III antraštinės dalies 4 skyrius)

Išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, yra plotu grindžiama atsietoji išmoka, skiriama kaip priedas prie bazinės išmokos ūkininkams. Tikslas – teikti paramą ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių.

II.6

Išmoka jauniesiems ūkininkams (III antraštinės dalies 5 skyrius)

Išmoka jauniesiems ūkininkams yra nuo gamybos atsieta išmoka, kuria pirmą kartą įsikuriantiems jauniesiems ūkininkams skiriama didesnė pajamų parama. Tikslas – skatinti naujų ekonominės veiklos rūšių kūrimą ir plėtrą žemės ūkio sektoriuje, nes tai yra labai svarbu Sąjungos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui.

II.7

Savanoriška susietoji parama (IV antraštinės dalies 1 skyrius)

Savanoriška susietoji parama apima išmokas už hektarą arba gyvulį, susijusias su konkrečia produkcija. Tikslas – didinti sektorių, kurie yra ypač svarbūs dėl ekonominių, socialinių ar aplinkos priežasčių ir patiria tam tikrų sunkumų, konkurencingumą ir tvarumą.

II.8

Specialioji išmoka už medvilnę (IV antraštinės dalies 2 skyrius)

Specialioji išmoka už medvilnę yra susietoji išmoka, skiriama už kiekvieną reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą. Tai privaloma sistema, skirta medvilnę auginančioms valstybėms narėms, siekiant remti jos gamybą regionuose, kuriuose ji yra svarbi žemės ūkio sektoriui.

II.9

Smulkiųjų ūkininkų sistema (V antraštinė dalis)

Smulkiųjų ūkininkų sistema yra atsieta nuo gamybos ir pakeičia visas kitas tiesiogines išmokas atitinkamiems paramos gavėjams. Tikslas – skatinti labiau subalansuotą paramos paskirstymą ir sumažinti administracinę naštą tiek mažų sumų gavėjams, tiek vadovaujančiosioms institucijoms.

II.10

Priemonės, nustatytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede  (1)

Šių tiesioginių išmokų tikslas – atsieti paramą nuo pasėlių ir gyvulių auginimo, siekiant pagerinti ūkininkų pajamų paramą.

 

Veiksmai, vykdomi taikant sektorines intervencines priemones, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 42 straipsnyje.

 

III.1

Vaisių ir daržovių sektoriuje (49–53 straipsniai)

Tikslas – remti pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą bei tvarumą vaisių ir daržovių sektoriuje. Tai daroma per gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir vykdančias veiklos programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir yra valdomos finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.2

Bitininkystės produktų sektoriuje (54, 55 ir 56 straipsniai)

Tikslas – remti bitininkus, bitininkystės produktų kokybę ir rinką.

III.3

Vyno sektoriuje (57–60 straipsniai)

Tikslas – remti vyno sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. Programas valstybės narės vykdo nacionaliniu lygmeniu pagal savo strateginį planą ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Paramos gavėjai yra vyndariai, taip pat vyno gamybos ir prekybos vynu veiklos vykdytojai arba jų asociacijos ir (arba) organizacijos. Veiksmai, kuriuos turi patvirtinti valstybės narės, gali būti metiniai arba daugiamečiai.

III.4

Apynių sektoriuje (61 ir 62 straipsniai)

Tikslas – remti apynių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) arba jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.5

Alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje (63, 64 ir 65 straipsniai)

Tikslas – remti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą pasitelkiant gamintojų organizacijas (GO) ir jų asociacijas (GOA), pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos arba jų asociacijos. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

III.6

Kituose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose nurodytuose sektoriuose ir sektoriuose, apimančiuose Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 XIII priede išvardytus produktus. (66, 67 ir 68 straipsniai)

Tikslas – remti susijusių sektorių pasiūlos koncentraciją, konkurencingumą ir tvarumą per gamintojų organizacijas, jų asociacijas, pripažintas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, taip pat laikinai valstybių narių patvirtintas gamintojų grupes ir vykdant veiksmų programas pagal Reglamentą (ES) 2021/2115. Paramos gavėjai yra gamintojų organizacijos, jų asociacijos arba gamintojų grupės. Programos trunka nuo 3 iki 7 metų ir jų valdymas grindžiamas finansiniais metais. Valstybės narės turi patvirtinti kiekvieną programą.

 

Priemonės, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1308/2013.

 

IV.1

Valstybės intervencija

Tam tikrų žemės ūkio produktų rinkos kainoms nukritus žemiau tam tikro nustatyto lygio, valstybių narių valdžios institucijos, siekdamos stabilizuoti rinką, gali įsikišti ir supirkti perteklinę produkciją, kuri vėliau gali būti saugoma tol, kol padidėja rinkos kaina. Informacija turi būti skelbiama apie pagalbą gaunančius subjektus, kitaip tariant, apie subjektus, iš kurių supirkti produktai.

IV.2

Parama privačiajam saugojimui

Suteiktos pagalbos tikslas – laikinai paremti tam tikrų produktų gamintojus, finansuojant privačiojo saugojimo išlaidas.

IV.3

Vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programa

Teikiamos pagalbos tikslas – remti žemės ūkio produktų tiekimą vaikams į vaikų darželius, pradines ir vidurines mokyklas, siekiant paskatinti juos vartoti daugiau vaisių, daržovių ir pieno bei pagerinti mitybos įpročius.

IV.5

Išskirtinės priemonės

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 219 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir 221 straipsnio 1 ir 2 dalis taikomų išskirtinių priemonių tikslas – remti žemės ūkio rinkas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 5 straipsnio 2 dalies a punktą.

IV.6

Pagalba vaisių ir daržovių sektoriuje (II skyriaus 3 skirsnis)

Augintojai skatinami jungtis į gamintojų organizacijas (GO). Jos gauna pagalbą nacionaline strategija grindžiamoms veiksmų programoms įgyvendinti. Suteikta pagalba taip pat siekiama sušvelninti pajamų svyravimus dėl krizių. Pagalba teikiama krizių prevencijos ir (arba) valdymo priemonėms pagal veiksmų programas, t. y.: produktų pašalinimui iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimui ir (arba) derliaus nenuėmimui, pardavimo skatinimui ir (arba) informavimui, mokymui, derliaus draudimui, pagalba banko paskoloms gauti ir savitarpio pagalbos fondų (ūkininkų valdomų stabilizavimo fondų) steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

IV.7

Parama vyno sektoriui (II skyriaus 4 skirsnis)

Įvairios teikiamos pagalbos tikslas – užtikrinti rinkos pusiausvyrą ir padidinti Sąjungos vyno konkurencingumą: parama vyno pardavimo trečiųjų šalių rinkose skatinimui ir informavimui apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos SKVN / SGN sistemą; bendras išlaidų, susijusių su vynuogynų restruktūrizavimu ir konversija, investicijomis į vyno gamybos bei prekybos bazę ir inovacijomis, finansavimas; parama neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimui, savitarpio pagalbos fondams, derliaus draudimui ir šalutinių produktų distiliavimui.

IV.8

Parama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriui (II skyriaus 2 skirsnis)

Parama skiriama trejų metų darbo programoms, kurias turi parengti gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar tarpšakinės organizacijos vienoje ar keliose šių sričių: alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus rinkos stebėsenos ir valdymo; alyvmedžių auginimo poveikio aplinkai gerinimo; alyvmedžių auginimo konkurencingumo didinimo pasitelkiant modernizavimą; alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių produkcijos kokybės gerinimo; atsekamumo sistemos taikymo, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybės sertifikavimo ir apsaugos; informacijos apie gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar tarpšakinių organizacijų taikomas priemones siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių kokybę skleidimo.

IV.9

Pagalba bitininkystės sektoriui (II skyriaus 5 skirsnis)

Teikiamos pagalbos tikslas – remti sektorių pagal bitininkystės programas, siekiant pagerinti bitininkystės produktų gamybą ir pardavimą.

IV.10

Pagalba apynių sektoriuje (II skyriaus 6 skirsnis)

Pagalba skiriama apynių augintojų organizacijoms.

 

Veiksmų, atliekami taikant kaimo plėtrai skirtas intervencinių priemonių rūšis, numatytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 [SPR] 69 straipsnyje.

 

V.1

Įsipareigojimai aplinkos apsaugos, klimato srityse ir kiti valdymo įsipareigojimai.

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su savanoriškais aplinkos, klimato ir kitais prisiimtais valdymo įsipareigojimais, kuriais viršijami privalomi standartai ir kurie padeda siekti konkrečių BŽŪP tikslų, visų pirma aplinkos, klimato ir gyvūnų gerovės srityse.

V.2

Gamtinės arba kitos specifinės kliūtys

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su gamtinėmis ar kitokiomis kliūtimis konkrečioje vietovėje, pavyzdžiui, kalnuotose vietovėse.

V.3

Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi

Skiriamos pagalbos tikslas – kompensuoti ūkininkams, miškų valdytojams ir kitiems žemės valdytojams visas arba dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, susijusių su tam tikromis kliūtimis, susijusiomis su konkrečia vietove, kurios atsiranda dėl reikalavimų, atsirandančių įgyvendinant „Natura 2000“ direktyvas (Tarybos direktyvą 92/43/EEB (2) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (3)) arba žemės ūkio paskirties plotų atveju – Vandens pagrindų direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (4)).

V.4

Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą.

Suteiktos pagalbos tikslas – remti investicijas į materialųjį ar nematerialųjį turtą, įskaitant investicijas į drėkinimą, kuriomis padedama siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų.

V.5

Jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsisteigimas ir kaimo verslo kūrimas.

Skiriamos pagalbos tikslas – remti jaunųjų ūkininkų, naujų ūkininkų įsisteigimą ir, esant tam tikroms sąlygoms, kaimo verslo kūrimą siekiant prisidėti prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų įgyvendinimo.

V.6

Rizikos valdymo priemonės

Teikiamos pagalbos tikslas – skatinti rizikos valdymo priemones, kurios padeda ūkininkams valdyti su jų žemės ūkio veikla susijusią gamybos ir pajamų riziką, kurios jie negali kontroliuoti.

V.7

Bendradarbiavimas

Suteiktos pagalbos tikslas – remti bendradarbiavimą siekiant padėti siekti vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų. Tai apima bendradarbiavimo paramą:

(a)

rengti ir įgyvendinti Europos inovacijų partnerysčių žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupės veiklą;

(b)

parengti ir įgyvendinti LEADER;

(c)

skatinti ir remti Sąjungos ir nacionalines pripažintas kokybės sistemas ir ūkininkų naudojimąsi jomis;

(d)

skatinti gamintojų grupes, gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas;

(e)

parengti ir įgyvendinti pažangiųjų kaimų strategijas;

(f)

remti kitas bendradarbiavimo formas.

V.8

Keitimasis žiniomis ir informacija

Suteiktos pagalbos tikslas – remti keitimosi žiniomis ir informavimo veiksmus, kuriais prisidedama prie vieno ar kelių konkrečių BŽŪP tikslų, konkrečiai susijusių su gamtos, aplinkos ir klimato apsauga, įskaitant švietimą aplinkos klausimais ir informuotumo didinimo veiksmus, taip pat prie kaimo įmonių ir bendruomenių plėtros. Tokie veiksmai gali apimti veiksmus, kuriais skatinamos inovacijos, mokymas ir konsultavimas, taip pat keitimasis žiniomis ir informacija bei jų sklaida.

 

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 III antraštinės dalies I skyriuje numatytos priemonės

 

VI.1

Žinių perdavimas ir informavimo veikla (14 straipsnis)

Ši priemonė susijusi su mokymu ir kitomis veiklos rūšimis, pavyzdžiui, praktiniais seminarais, instruktavimu, demonstracine veikla, informavimo veiksmais, trumpalaikiais mainais ūkiuose ir miškuose bei vizitų programomis. Tikslas – didinti žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose dirbančių asmenų, žemės valdytojų ir kaimo vietovėse veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) žmogiškąjį potencialą.

VI.2

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos (15 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – naudojantis konsultavimo paslaugomis ir kuriant konsultavimo, ūkių valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugas gerinti ūkių, miško valdų ir kaimo vietovėse veikiančių MVĮ valdymo tvarumą ir ekonominės veiklos rezultatus bei aplinkosauginį veiksmingumą. Ja taip pat remiami konsultantų mokymai.

VI.3

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos (16 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti visus naujus Sąjungos, nacionalinių ir savanoriškų kokybės sistemų dalyvius. Parama taip pat gali apimti išlaidas, patiriamas dėl informavimo ir pardavimo skatinimo veiklos, kuria siekiama gerinti vartotojų informuotumą apie produktus, pagamintus pagal Sąjungos ir nacionalines kokybės sistemas, ir tų produktų specifikacijas.

VI.4

Investicijos į materialųjį turtą (17 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti pagerinti žemės ūkio valdų ir kaimo įmonių ekonominės veiklos rezultatus ir aplinkosauginį veiksmingumą, padidinti žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo sektoriaus veiksmingumą, sukurti žemės ūkio ir miškininkystės plėtrai būtiną infrastruktūrą ir remti aplinkos tikslams pasiekti reikalingas nerentabilias investicijas.

VI.5

Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas (18 straipsnis).

Šios priemonės tikslas – padėti ūkininkams išvengti gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių arba atkurti žemės ūkio potencialą, kuriam buvo pakenkta, po to, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos oficialiai pripažįsta tokio įvykio faktą, siekiant padėti išlaikyti ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą ištikus tokiems įvykiams.

VI.6

Ūkio ir verslo plėtra (19 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti naują perspektyvią ekonominę veiklą, pvz., naujų valdų, kurias valdo jaunieji ūkininkai, ir naujų įmonių kaimo vietovėse kūrimą bei plėtrą arba smulkių ūkių plėtrą. Be to, parama skiriama naujoms arba esamoms įmonėms, kad jos galėtų investuoti ir plėtoti ne žemės ūkio veiklą, kuri yra labai svarbi kaimo vietovių plėtrai ir konkurencingumui, taip pat visiems ūkininkams, kurie įvairina savo žemės ūkio veiklą. Priemonė apima išmokas ūkininkams, atitinkantiems smulkiųjų ūkininkų sistemos reikalavimus, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.

VI.7

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse (20 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti intervencinius veiksmus, skatinančius augimą ir stiprinančius aplinkos ir socialinį bei ekonominį tvarumą kaimo vietovėse, visų pirma plėtojant vietos infrastruktūrą (įskaitant plačiajuosčio ryšio, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir socialinę infrastruktūrą) ir pagrindines vietos paslaugas, taip pat atnaujinant kaimus ir vykdant veiklą, kuria siekiama atkurti ir atnaujinti kultūros ir gamtos paveldą. Pagal šią priemonę taip pat remiamas veiklos perkėlimas ir patalpų pertvarkymas, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė gyvenvietėje arba padidintas aplinkosauginis gyvenvietės veiksmingumas.

VI.8

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą (21 straipsnis; 22–26 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – skatinti investicijas į miškingų plotų plėtojimą, miškų apsaugą, miškininkystės inovacijas, miškininkystės technologijas ir miško produktus, siekiant prisidėti prie kaimo vietovių augimo potencialo.

VI.9

Investicijos į miško įveisimą ir miškingų plotų kūrimą (22 straipsnis);

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą miško įveisimo ir miškingų plotų kūrimo veiksmams žemės ūkio reikmėms ir ne žemės ūkio reikmėms naudojamoje žemėje.

VI.10

Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas, atkūrimas arba atnaujinimas (23 straipsnis).

Šios pagalbinės priemonės tikslas – kurti agrarinės miškininkystės sistemas ir metodus, kuriuos taikant tame pačiame žemės vienete daugiamečiai miško augalai sąmoningai auginami kartu su pasėliais ir (arba) gyvūnais.

VI.11

Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas (24 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – imtis prevencijos ir atkurti (išvalyti ir atsodinti) miškininkystės potencialą po miškų gaisrų, kitų gaivalinių nelaimių (įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius) ir su klimato kaita susijusių grėsmių.

VI.12

Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė (25 straipsnis)

Šios pagalbinės priemonės tikslas – remti veiksmus, kuriais didinama miškų aplinkosauginė vertė, lengvinamas ir švelninamas miškų prisitaikymas prie klimato kaitos, užtikrinamos ekosistemų funkcijos ir didinama visuomeninė miškų vertė. Turėtų būti užtikrinamas aplinkosauginės miškų vertės didinimas.

VI.13

Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą (26 straipsnis).

Šios pagalbinės priemonės tikslas – teikti paramą investicijoms į techniką ir (arba) įrenginius, susijusius su medienos ruoša, kirtimu, sutelkimu ir medienos perdirbimu, atliekamu iki pramoninio medienos pjovimo. Šios pagalbinės priemonės pagrindinis tikslas – didinti ekonominę miškų vertę.

VI.14

Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas (27 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – remti gamintojų grupių ir organizacijų steigimą, ypač pirmaisiais metais, kai patiriama papildomų išlaidų, siekiant bendromis jėgomis spręsti problemas rinkoje ir stiprinti derybinę galią gamybos ir prekybos srityse, be kita ko, vietos rinkose.

VI.15

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (28 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti žemės valdytojus taikyti ūkininkavimo praktiką, kuria prisidedama prie aplinkos, kraštovaizdžio, gamtos išteklių apsaugos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos. Ji gali būti skiriama ne tik siekiant ūkininkavimo praktiką patobulinti taip, kad ji būtų naudinga aplinkai, bet ir išlaikyti esamą naudingą praktiką.

VI.16

Ekologinis ūkininkavimas (29 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – padėti pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų ir (arba) juos išlaikyti, siekiant paskatinti ūkininkus dalyvauti tokiose sistemose ir taip reaguoti į visuomenės poreikį, kad ūkininkavimo praktika nekenktų aplinkai.

VI.17

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos (30 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti kompensacinę paramą gavėjams, kurie patiria tam tikrų sunkumų dėl specifinių privalomų reikalavimų atitinkamose vietovėse įgyvendinant direktyvas 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB, palyginti su ūkininkų ir miškininkų padėtimi kitose vietovėse, kuriose šių sunkumų nėra.

VI.18

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių (31 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti paramą gavėjams, kurie susiduria su ypatingomis kliūtimis dėl to, kad yra įsikūrę kalnų vietovėse arba kitose vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių arba specifinių kliūčių.

VI.19

Gyvūnų gerovė (33 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – teikti išmokas ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus.

VI.20

Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – reaguoti į būtinybę skatinti tvarų valdymą ir miškų bei miškingų vietovių būklės gerinimą, įskaitant biologinės įvairovės, vandens ir dirvožemio išteklių išsaugojimą ir jų būklės gerinimą, taip pat būtinybę kovoti su klimato kaita ir būtinybę išsaugoti genetinius miškų išteklius, įskaitant tokią veiklą kaip miškuose gyvenančių rūšių įvairovės vystymas, siekiant prisitaikyti prie konkrečių vietos sąlygų.

VI.21

Bendradarbiavimas (35 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – skatinti tokį bendradarbiavimą, kuriame dalyvauja bent du subjektai ir kuriuo siekiama plėtoti (inter alia): bandomuosius projektus; naujus produktus, praktiką, procesus ir technologijas žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose; turizmo paslaugas; trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas; bendrus projektus ir (arba) bendrą praktiką, susijusią su aplinka ir (arba) klimato kaita; tvaraus biomasės tiekimo projektus; vietos plėtros strategijas, nesusijusias su vietos plėtros iniciatyva LEADER; miškotvarkos planus; socialinio ūkininkavimo veiklos įvairinimą.

VI.22

Rizikos valdymas (36 straipsnis)

Ši priemonė – tai naujas rizikos valdymo priemonių rinkinys, kuriuo dar labiau plėtojamos dabartinės galimybės remti draudimą ir savitarpio pagalbos fondus naudojantis valstybių narių nacionalinių tiesioginių išmokų paketais, siekiant padėti ūkininkams, susiduriantiems su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Šia priemone taip pat sukuriama pajamų stabilizavimo priemonė, pagal kurią teikiamos kompensacijos ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.

VI.22bis

Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė (39b straipsnis)

Šios priemonės tikslas – ūkininkams pasiūlyti laikiną paramą dėl COVID-19 krizės.

VI.23

Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kroatijoje finansavimas (40 straipsnis)

Šios priemonės tikslas – Kroatijos ūkininkams, atitinkantiems papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų skyrimo reikalavimus, siūlyti priedus prie išmokų pagal antrąjį ramstį.

VI.24

Parama LEADER vietos plėtrai (bendruomenės inicijuota vietos plėtra) (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnis (5))

Šios priemonės tikslas – toliau vykdyti iniciatyvą LEADER – subregioninio (vietos) lygmens integruoto teritorinio vystymo priemonę, tiesiogiai prisidėsiančią prie darnaus kaimo vietovių teritorinio vystymo, t. y. vieno iš bendrų kaimo plėtros politikos tikslų.

VI.25

Techninė pagalba (51–54 straipsniai)

Šios priemonės tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę teikti techninę pagalbą siekiant remti veiksmus, kurie skirti su Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymu susijusiems administraciniams gebėjimams stiprinti. Šie veiksmai gali būti skirti kaimo plėtros programų rengimui, valdymui, stebėsenai, vertinimui, informavimui ir ryšiams, tinklų kūrimui, skundų sprendimui ir kontrolei bei auditui.

VII.1

Reglamente (ES) Nr. 228/2013 numatytos priemonės

POSEI priemonės yra specialios žemės ūkio sistemos, kuriomis siekiama atsižvelgti į atokiausių regionų apribojimus, kaip reikalaujama SESV 349 straipsnyje. Ją sudaro dvi pagrindinės dalys: speciali tiekimo tvarka ir paramos vietos gamybai priemonės. Specialia tiekimo tvarka siekiama sumažinti papildomas būtiniausių produktų tiekimo išlaidas, susidarančias dėl šių regionų atokumo (teikiant pagalbą produktams iš Sąjungos ir atleidžiant nuo importo muito trečiųjų šalių produktus), o paramos vietos gamybai priemonių tikslas – padėti plėtoti vietos žemės ūkio sektorių (per tiesiogines išmokas ir rinkos priemones). Pagal programą POSEI taip pat galima finansuoti augalų sveikatos programas.

VIII.1

Reglamente (ES) Nr. 229/2013 numatytos priemonės

Mažųjų Egėjo jūros salų rėmimo tvarka yra panaši į POSEI, tačiau nėra grindžiama tuo pačiu teisiniu SEVS pagrindu, be to, jos mastas mažesnis nei POSEI. Ji apima tiek specialią tiekimo tvarką (tačiau apsiriboja tik pagalba produktams iš Sąjungos), tiek vietos žemės ūkio veiklos rėmimo priemones, kurias sudaro konkrečiai apibrėžtiems vietos produktams skirti išmokų priedai.

IX.1

Reglamente (ES) Nr. 1144/2014 numatytos informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės

Informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse ir nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1144/2014, gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Šios priemonės įgyvendinamos pagal informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programas.


(1)  2009 m. sausio 19 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).

(2)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(3)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(4)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347 2013 12 20, p. 320).