(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnį turi būti parengtas oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas. Be to, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 10 straipsnį valstybės narės nacionalinio lygmens arba funkcinių oro erdvės blokų (toliau – FOEB) lygmens oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų plane turi nustatyti privalomus kiekvieno ataskaitinio laikotarpio tikslinius veiklos rodiklius. Tokie tiksliniai veiklos rodikliai turi derėti su Komisijos patvirtintais konkretaus ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniais rodikliais. Komisijai tenka atsakomybė įvertinti, ar valstybių narių parengtuose veiklos rezultatų planų projektuose siūlomi tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priede nustatytus vertinimo kriterijus.

(2)

Dėl COVID-19 protrūkio kilusi pandemija nuo 2020 m. pirmojo ketvirčio labai paveikė oro transporto sektorių ir gerokai sumažino oro eismo apimtį, palyginti su iki pandemijos buvusiu lygiu, nes valstybės narės ir trečiosios šalys ėmėsi priemonių pandemijai suvaldyti.

(3)

Trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniai veiklos rodikliai iš pradžių buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/903 (3). Kadangi tie Sąjungos masto tiksliniai veiklos rodikliai ir po to pateikti valstybių narių trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planų projektai buvo parengti prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, juose nebuvo galima atsižvelgti į labai pasikeitusias oro transporto aplinkybes.

(4)

Reaguojant į COVID-19 pandemijos poveikį oro navigacijos paslaugų teikimui, Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2020/1627 (4) buvo nustatytos išskirtinės trečiojo ataskaitinio laikotarpio priemonės, kuriomis nukrypstama nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 nuostatų. Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1627 2 straipsnio 1 dalį 2021 m. birželio 2 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/891 (5), kuriuo nustatomi peržiūrėti trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tiksliniai veiklos rodikliai.

(5)

Komisija pažymi, kad 2021 m. spalio mėn. paskelbtoje Eurokontrolės statistikos ir prognozių tarnybos (STATFOR) bazinėje eismo prognozėje numatoma, kad oro eismas Sąjungos lygmeniu 2023 m. pasieks iki pandemijos buvusį lygį, o 2024 m. jį viršys. Tačiau su eismo raida susijęs netikrumas išlieka itin didelis dėl rizikos, susijusios su COVID-19 epidemiologinės padėties raida. Komisija taip pat pažymi, kad numatoma, jog eismas įvairiose valstybėse narėse atsigaus nevienodai.

(6)

Visos valstybės narės parengė ir priėmė veiklos rezultatų planų projektus su peržiūrėtais trečiojo ataskaitinio laikotarpio vietos tiksliniais veiklos rodikliais ir iki 2021 m. spalio 1 d. pateikė juos Komisijai įvertinti. Patikrinusi tų veiklos rezultatų planų projektų išsamumą, Komisija paprašė valstybių narių iki 2021 m. lapkričio 17 d. pateikti atnaujintus veiklos rezultatų planų projektus. Šiame sprendime pateikiamas Komisijos vertinimas grindžiamas Lietuvos pateiktu atnaujintu veiklos rezultatų plano projektu.

(7)

Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga, padedanti Komisijai įgyvendinti veiklos rezultatų planą pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 2 dalį, pateikė Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiama rekomendacija dėl trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planų projektų vertinimo.

(8)

Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 14 straipsnio 1 dalį Komisija įvertino, ar Lietuvos pasiūlyti vietos tiksliniai veiklos rodikliai dera remiantis to įgyvendinimo reglamento IV priedo 1 punkte nustatytais vertinimo kriterijais, atsižvelgiant ir į vietos aplinkybes. Peržiūrėdama veiklos rezultatų planų projektus pagal elementus, nurodytus to įgyvendinimo reglamento IV priedo 2 punkte, Komisija papildė kiekvienos veiklos rezultatų srities ir su ja susijusių tikslinių veiklos rodiklių vertinimą.

(9)

Kadangi Lietuvoje nėra oro uosto, trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu patenkančio į Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 taikymo sritį, terminalo oro navigacijos paslaugų vietos tikslinių veiklos rodiklių trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų plano projekte nėra. Todėl šiame sprendime pateiktos išvados susijusios tik su maršruto oro navigacijos paslaugomis.

(10)

Su sauga susijusioje pagrindinėje veiklos srityje Komisija įvertino, ar Lietuvos pateikti tiksliniai rodikliai, susiję su oro navigacijos paslaugų teikėjų saugos valdymo veiksmingumu, dera remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.1 punkte nurodytu kriterijumi. Tas vertinimas atliktas atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir papildytas peržiūrint priemones, kuriomis planuojama pasiekti saugos srities tikslinius rodiklius, susijusius su Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto a papunktyje nurodytais elementais.

(11)

Saugos valdymo veiksmingumo srityje Lietuva pasiūlė šiuos preliminarius tikslinius veiklos rodiklius su sauga susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, suskirstytus pagal saugos valdymo tikslą ir išreikštus įgyvendinimo lygiu:

(12)

Komisija nustatė, kad Lietuvos pasiūlyti preliminarūs oro navigacijos paslaugų teikėjo („Oro Navigacija“) saugos tiksliniai rodikliai yra lygūs Sąjungos masto saugos tiksliniams rodikliams kiekvienais 2021–2024 kalendoriniais metais.

(13)

Komisija pažymi, kad Lietuvos pateiktame veiklos rezultatų plano projekte įmonei „Oro Navigacija“ nustatytos priemonės vietos saugos tiksliniams rodikliams pasiekti, kaip antai naujos oro eismo valdymo (toliau – OEV) sistemos su papildomomis saugos funkcijomis diegimas, reguliari saugos politikos peržiūra atsižvelgiant į nacionalines ir tarptautines taisykles, geresnis saugos srities mokymas ir aktyvesnis civilių ir kariškių bendradarbiavimas.

(14)

Remiantis 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse pateiktais faktais, Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte pateiktus siūlomus tikslinius rodiklius reikėtų laikyti derančiais su Sąjungos masto su sauga susijusios pagrindinės veiklos srities tiksliniais veiklos rodikliais.

(15)

Su aplinka susijusioje pagrindinėje veiklos srityje Lietuvos pateiktų tikslinių rodiklių, susijusių su vidutiniu tikrosios trajektorijos horizontalaus maršrutinio skrydžio efektyvumu, derėjimas įvertintas remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.2 punkte nurodytu kriterijumi. Todėl Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte siūlomi tiksliniai rodikliai buvo palyginti su atitinkamomis maršrutinio horizontaliojo skrydžio efektyvumo pamatinėmis vertėmis, kurios buvo Europos maršrutų tinklo gerinimo plane (ERNIP) tuo metu, kai buvo priimti peržiūrėti trečiojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniai veiklos rodikliai, t. y. 2021 m. birželio 2 d. Tas vertinimas atliktas atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir papildytas peržiūrint priemones, kuriomis planuojama pasiekti aplinkos srities tikslinius rodiklius pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto a papunktį.

(16)

Kalbant apie 2020 kalendorinius metus, Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/891 trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tikslinis veiklos rodiklis su aplinka susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, kuris iš pradžių buvo nustatytas Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/903, nebuvo peržiūrėtas, nes to tikslinio rodiklio taikymo laikotarpis baigėsi, todėl jo įgyvendinimas tapo galutinis, taigi neliko galimybės atlikti koregavimo atgaline data. Todėl valstybių narių nebuvo prašyta iki 2021 m. spalio 1 d. pateikiamuose veiklos rezultatų planų projektuose peržiūrėti savo 2020 kalendorinių metų vietos tikslinių veiklos rodiklių su aplinka susijusioje pagrindinėje veiklos srityje. Taigi turėtų būti įvertintas vietos su aplinka susijusių tikslinių veiklos rodiklių derėjimas su atitinkamais Sąjungos masto 2021, 2022, 2023 ir 2024 kalendorinių metų tiksliniais veiklos rodikliais.

(17)

Lietuva pasiūlė šiuos trečiojo ataskaitinio laikotarpio preliminarius tikslinius veiklos rodiklius su aplinka susijusioje pagrindinėje veiklos srityje ir atitinkamas trečiojo ataskaitinio laikotarpio nacionalines pamatines vertes iš ERNIP, išreikštas vidutiniu tikrosios trajektorijos horizontalaus maršrutinio skrydžio efektyvumu:

(18)

Komisija pažymi, kad Lietuvos pasiūlyti preliminarūs su aplinka susiję tiksliniai rodikliai yra lygūs atitinkamoms nacionalinėms pamatinėms vertėms kiekvienais 2021–2024 kalendoriniais metais.

(19)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto a papunkčio Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų plano projekte Lietuva pateikė priemones, skirtas vietos aplinkos tiksliniams rodikliams pasiekti, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvės procedūrų išplėtimą iki 2022 m. vasario mėn. Baltijos funkciniame oro erdvės bloke, taip pat tinklo valdytojo ERNIP rekomenduotas priemones, įskaitant nustatytų charakteristikų navigacijos ir didelio oro erdvės pertvarkymo pereinamojo laikotarpio planą.

(20)

Remiantis 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse pateiktais faktais, Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte pateiktus preliminarius tikslinius veiklos rodiklius reikėtų laikyti derančiais su Sąjungos masto su aplinka susijusios pagrindinės veiklos srities tiksliniais veiklos rodikliais.

(21)

Su pajėgumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje Lietuvos pateiktų tikslinių rodiklių, susijusių su vidutiniu vieno skrydžio maršrutiniu oro eismo srautų valdymo (toliau – OESV) užlaikymu, derėjimas įvertintas remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.3 punkte nurodytu kriterijumi. Todėl Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte pasiūlyti tiksliniai rodikliai buvo palyginti su atitinkamomis pamatinėmis vertėmis, kurios buvo tinklo veiklos plane tuo metu, kai buvo priimti peržiūrėti trečiojo ataskaitinio laikotarpio visos Sąjungos tiksliniai veiklos rodikliai, t. y. 2021 m. birželio 2 d. Tas vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir papildytas peržiūrint priemones, kuriomis planuojama pasiekti pajėgumo tikslinius rodiklius pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto a papunktį.

(22)

Kalbant apie 2020 kalendorinius metus, Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/891 trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tikslinis veiklos rodiklis su pajėgumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje, kuris iš pradžių buvo nustatytas Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/903, nebuvo peržiūrėtas, nes to tikslinio rodiklio taikymo laikotarpis baigėsi, todėl jo įgyvendinimas tapo galutinis, taigi neliko galimybės atlikti koregavimo atgaline data. Todėl valstybių narių nebuvo prašyta iki 2021 m. spalio 1 d. pateikiamuose veiklos rezultatų planų projektuose peržiūrėti savo 2020 kalendorinių metų vietos tikslinių veiklos rodiklių su pajėgumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje. Taigi turėtų būti įvertintas vietos pajėgumo tikslinių veiklos rodiklių derėjimas su atitinkamais Sąjungos masto 2021, 2022, 2023 ir 2024 kalendorinių metų tiksliniais veiklos rodikliais.

(23)

Lietuva pasiūlė šiuos preliminarius trečiojo ataskaitinio laikotarpio su maršruto pajėgumu susijusius tikslinius rodiklius, išreikštus vieno skrydžio OESV užlaikymo minutėmis, ir atitinkamas tinklo veiklos plane nustatytas pamatines vertes:

(24)

Komisija pažymi, kad Lietuvos pasiūlyti preliminarūs pajėgumo tiksliniai rodikliai yra lygūs atitinkamoms nacionalinėms pamatinėms vertėms kiekvienais 2021–2024 kalendoriniais metais.

(25)

Dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto a papunkčio Komisija pažymi, kad veiklos rezultatų plano projekte Lietuva pateikė įvairių priemonių vietos su maršruto pajėgumu susijusiems tiksliniams rodikliams pasiekti. Tos priemonės apima Vilniaus regiono skrydžių valdymo centro oro erdvės optimizavimą, naujos OEV sistemos įdiegimą ir naujos skrydžių vadovų (ATCO) darbo grafiko sistemos įdiegimą 2022 m.

(26)

Remiantis 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse pateiktais faktais, Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte pateiktus preliminarius tikslinius veiklos rodiklius reikėtų laikyti derančiais su Sąjungos masto su pajėgumu susijusios pagrindinės veiklos srities tiksliniais veiklos rodikliais.

(27)

Su ekonominiu efektyvumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje Lietuvos pateiktų tikslinių rodiklių, susijusių su maršruto oro navigacijos paslaugų teikimo nustatytosiomis vieneto išlaidomis (toliau – NVI), derėjimas įvertintas remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a, b ir c papunkčiuose nustatytais kriterijais. Tie kriterijai – NVI pokytis per trečiąjį ataskaitinį laikotarpį, ilgalaikis NVI pokytis per antrąjį ir trečiąjį ataskaitinius laikotarpius (2015–2024 m.) ir NVI bazinė vertė mokesčių zonos lygmeniu, palyginti su vidutine verte mokesčių zonose, kuriose oro navigacijos paslaugų teikėjai vykdo veiklą panašiomis veiklos ir ekonominėmis sąlygomis.

(28)

Su maršruto ekonominiu efektyvumu susijusių tikslinių rodiklių vertinimas atliktas atsižvelgiant į vietos aplinkybes. Jis papildytas peržiūrint Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 2.1 punkto d papunktyje nurodytus pagrindinius veiksnius ir parametrus, kuriais grindžiami tie tiksliniai rodikliai.

(29)

Lietuva pasiūlė šiuos preliminarius trečiojo ataskaitinio laikotarpio su maršruto ekonominiu efektyvumu susijusius tikslinius rodiklius:

(30)

Kalbant apie Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto a papunktyje nustatytą kriterijų, Komisija pažymi, kad Lietuvos maršruto nustatytųjų vieneto išlaidų pokytis mokesčių zonos lygmeniu, sudarantis –0,1 % per trečiąjį ataskaitinį laikotarpį, yra geresnis už Sąjungos masto pokytį, kuris per tą patį laikotarpį yra +1,0 %.

(31)

Kalbant apie Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto b papunktyje nustatytą kriterijų, Komisija pažymi, kad Lietuvos ilgalaikis maršruto nustatytųjų vieneto išlaidų pokytis mokesčių zonos lygmeniu, sudarantis –2,0 % per antrąjį ir trečiąjį ataskaitinius laikotarpius, yra geresnis už ilgalaikį Sąjungos masto pokytį, kuris per tą patį laikotarpį yra –1,3 %.

(32)

Kalbant apie Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 IV priedo 1.4 punkto c papunktyje nustatytą kriterijų, Komisija pažymi, kad Lietuvos nustatytųjų vieneto išlaidų 37,64 EUR bazinė vertė (realioji vertė 2017 m. kainomis, EUR2017) yra 42,7 % didesnė už vidutinę atitinkamos lyginamosios grupės bazinę vertę 26,39 EUR (EUR2017). Komisija pažymi, kad Lietuvos maršruto nustatytosios vieneto išlaidos išlieka didesnės už lyginamosios grupės vidurkį per visą trečiąjį ataskaitinį laikotarpį, o 2024 m. numatomas skirtumas yra 23 %.

(33)

Kaip nurodyta 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse, akivaizdu, kad Lietuvos rezultatai pranoksta tiek trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto NVI pokytį, tiek ilgalaikį Sąjungos masto NVI pokytį. Be to, 2024 m. Lietuvos NVI yra mažesnės už 2014 m. bazinę vertę ir yra stabilios, palyginti su 2019 m. bazine verte. Nepaisant skirtumo tarp Lietuvos bazinės vertės ir lyginamosios grupės vidurkio, nurodyto 32 konstatuojamojoje dalyje, Lietuva įrodė, kad ekonominio efektyvumo raida pranoksta Sąjungos masto pokyčius, o tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti derėjimą su trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto ekonominio efektyvumo tiksliniais veiklos rodikliais.

(34)

Remiantis 27–33 konstatuojamosiose dalyse pateiktais faktais, Lietuvos veiklos rezultatų plano projekte pateiktus preliminarius tikslinius veiklos rodiklius reikėtų laikyti derančiais su Sąjungos masto su ekonominiu efektyvumu susijusios pagrindinės veiklos srities tiksliniais veiklos rodikliais.

(35)

Remdamasi 10–34 konstatuojamosiose dalyse išdėstytu vertinimu, Komisija nustatė, kad Lietuvos pateiktame veiklos rezultatų plano projekte pateikti tiksliniai veiklos rodikliai dera su Sąjungos masto tiksliniais veiklos rodikliais.

(36)

Komisija pažymi, kad kai kurios valstybės narės nurodė ketinančios į savo trečiojo ataskaitinio laikotarpio sąnaudų bazes įtraukti sąnaudų elementus, susijusius su bepiločių orlaivių aptikimu oro uostuose. Remiantis veiklos rezultatų planų projektų elementais nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti, kokiu mastu valstybės narės įtraukė tokias nustatytas išlaidas į savo trečiojo ataskaitinio laikotarpio išlaidų bazes ir, jei tokios išlaidos buvo įtrauktos, kiek jos buvo patirtos teikiant oro navigacijos paslaugas, kad jas būtų galima laikyti tinkamomis finansuoti pagal veiklos rezultatų ir mokesčių sistemą. Komisijos tarnybos išsiuntė visoms valstybėms narėms ad hoc prašymą pateikti atitinkamą informaciją ir, atlikdamos vieneto tarifų atitikties patikrą, toliau nagrinės nurodytas bepiločių orlaivių aptikimo oro uostuose sąnaudas. Šiuo sprendimu nedaroma poveikio Komisijos nustatytiems faktams ir išvadoms dėl bepiločių orlaivių aptikimo išlaidų.

(37)

Reaguodama į 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, Sąjunga priėmė ribojamąsias priemones, kuriomis Rusijos oro vežėjams, Rusijoje registruotiems orlaiviams ir visiems ne Rusijoje registruotiems orlaiviams, kurie nuosavybės teise priklauso bet kuriam Rusijos fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai arba yra jų užsakyti ar kitaip kontroliuojami, draudžiama nutūpti Sąjungos teritorijoje, kilti iš jos ar skristi virš jos. Dėl tų priemonių oro eismas virš Sąjungos teritorijos esančioje oro erdvėje sumažėjo. Tačiau poveikis Sąjungos lygmeniu neturėtų būti palyginamas su oro eismo sumažėjimu, kurį lėmė 2020 m. kovo mėn. dėl COVID-19 protrūkio prasidėjusi pandemija. Todėl tikslinga išlaikyti esamas trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos įgyvendinimo priemones ir procesus,