(1)

2020 m. spalio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės plieninių vėjo jėgainių bokštų (toliau – PVJB arba tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2020 m. rugsėjo 9 d. Europos vėjo jėgainių asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EWTA) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos plieninių vėjo jėgainių bokštų pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(4)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. 2021 m. kovo mėn. Komisija surengė klausymus su trimis naudotojais.

(5)

Pastabose dėl inicijavimo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų pramonės organizacija (toliau – CCCME) tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė reikšmingos skunde naudotos konfidencialios informacijos santraukos, visų pirma susijusios su skundo 2.1–2.4 priedais. CCCME teigimu, dėl pernelyg didelio konfidencialių duomenų naudojimo šalis negalėjo suprasti padėties tiriamuoju laikotarpiu. Šalis pakartojo šiuos tvirtinimus savo pastabose ir per klausymą po pirminio etapo.

(6)

Komisija pažymėjo, kad atitinkamuose prieduose skundo pateikėjas konfidencialia pažymėjo tik su konkrečia bendrove susijusią informaciją, pvz., kiekvienos bendrovės, kuri pateikė savo duomenis skundui parengti, apyvartą, pelną, gamybos ir pardavimo apimtį. Suvestiniai kiekvieno rodiklio duomenys buvo pateikti nekonfidencialioje skundo versijoje. Priešingai nei tvirtina CCCME, nekonfidencialioje skundo versijoje pateiktos informacijos pakako, kad CCCME galėtų pateikti išsamias pastabas dėl žalos skirtumo skaičiavimo skunde. Atsakydama į CCCMEpastabas EWTA nurodė, kad informacijos pateikimas apie jos individualius nagrinėjamojo laikotarpio veiklos rezultatus, net ir indeksuotus, prieštarautų Sąjungos gamintojų interesams (3). Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija atrinko bendroves remdamasi Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią Sąjungos gamintojai nurodė vykdant padėties vertinimo prieš inicijavimą analizę, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai, įsikūrę dviejose valstybėse narėse, kuriems inicijavimo etapu teko maždaug 38 % apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto pardavimo ir gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų nepateikė nė viena šalis.

(9)

Todėl laikyta, kad preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės, ir patvirtinta, kad jie galutinai atrinkti.

(10)

Praėjus terminui teikti pastabas dėl atrinktų Sąjungos gamintojų, CCCME ir Europos vėjo energijos asociacija „WindEurope“ suabejojo skundo pateikėjų tipiškumu. Abiejų šalių pateiktos pastabos negalėjo pakeisti sprendimo dėl atrinktų Sąjungos gamintojų ir buvo atmestos.

(11)

Inicijavus tyrimą viena šalis, tariamai esanti nesusijusi importuotoja, pateikė pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją ir sutiko būti atrinkta. Paaiškėjo, kad ta šalis priklauso grupei, kurios pagrindiniai interesai yra tokie patys kaip PVJB naudotojo interesai. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga. Pastabų dėl šio sprendimo nepateikta.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Septyni nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Tik šeši iš jų tiriamuoju laikotarpiu eksportavo plieninius vėjo jėgainių bokštus į Sąjungą. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus. Preliminariai atrinktos bendrovės „Chengxi Shipyard Co., Ltd.“ (toliau – „Chengxi Shipyard“), „CS WIND China Co., Ltd.“ (toliau – CS Wind) ir „Suzhou Titan New Energy Technology Co., Ltd.“ (toliau – „Suzhou Titan“). Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(14)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Bendrovė „Penglai Dajin Offshore Heavy Industry Co., Ltd.“ (toliau – „Penglai Dajin“) paprašė būti atrinkta ir tvirtino, kad preliminariai atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos dėl kelių priežasčių. Pirma, bendrovė teigė, kad atrinktos bendrovės geografiniu požiūriu nebuvo tipiškos, nes visos atrinktos bendrovės buvo įsikūrusios Dziangsu provincijoje. Antra, „Penglai Dajin“ nurodė, kad viena atrinkta bendrovė yra valstybės valdoma įmonė, o kita – užsienio bendrovės patronuojamoji įmonė. Trečia, bendrovė tvirtino, kad ją būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką, priešingai nei kai kuriuos atrinktus eksportuojančius gamintojus, kurių grupės struktūra sudėtinga. Galiausiai „Penglai Dajin“ teigė, kad du atrinkti eksportuojantys gamintojai nėra tipiški vertinant pagal jų gamybą, nes jie gamino tik didelio skersmens plieninius bokštus.

(15)

Komisija pažymėjo, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatas preliminariai atrinktos bendrovės, kurių gamybos, pardavimo arba eksporto apimtis, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, buvo didžiausia. Be to, „Penglai Dajin“ nepateikė jokių įtikinamų priežasčių, kodėl ji turėtų pakeisti kurį nors iš preliminariai atrinktų eksportuojančių gamintojų. Todėl Komisija atmetė „Penglai Dajin“ prašymą ir patvirtino atrinktas bendroves.

(16)

Netrukus vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas, bendrovė „CS Wind“, nutraukė bendradarbiavimą. Komisija atsižvelgė į šį sprendimą ir pranešė bendrovei, kad bet kokius galimus antidempingo muitus šiai bendrovei ji ketina nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas. Be to, Komisija apie padėtį informavo Kinijos Liaudies Respublikos atstovybę.

(17)

Vėliau Komisija prie atrinktų eksportuojančių gamintojų pridėjo bendrovę „Penglai Dajin“, kuri buvo kita iš bendradarbiavusių bendrovių pagal eksporto apimtį ir kurią buvo galima pagrįstai ištirti atsižvelgiant į terminus.

(18)

Pradžioje keturi KLR eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formas, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus. Inicijavimo dieną Komisija klausimynus paskelbė internete (4). Paskelbdama apie atrinktas bendroves Komisija pranešė neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad, jei jie norėtų individualaus nagrinėjimo, jie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau nė viena iš šių bendrovių klausimyno atsakymų nepateikė. Todėl nebuvo patenkintas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas.

(19)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(20)

Komisija klausimynus Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojantiems gamintojams paskelbė internete (5) inicijavimo dieną. Suinteresuotosioms šalims apie tai, kur paskelbti klausimynai, buvo pranešta pranešime apie inicijavimą ir tada, kai Komisija paskelbė apie atranką arba sprendimą atsisakyti atrankos.

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė visi trys atrinkti eksportuojantys gamintojai, trys atrinkti Sąjungos gamintojai ir du naudotojai. Atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad visoms išvadoms dėl didelių iškraipymų buvimo padaryti ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(22)

Atsižvelgdama į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal Pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (6) nuotoliniu būdu sutikrino šalių atsiųstą informaciją.

(23)

Komisija rinko visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl to Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

(24)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinųjų priemonių nustatymo terminas buvo 2021 m. birželio 18 d.2021 m. gegužės 21 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnio 2 dalį pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų priemonių.

(26)

2021 m. birželio 18 d. Komisija patvirtino savo sprendimą nenustatyti laikinųjų priemonių ir suteikė suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti papildomos informacijos ir (arba) būti išklausytoms. CCCME pateikė prašymą išklausyti ir pastabų. Per klausymą ir su pateikta informacija pateiktos pastabos ir tvirtinimai tinkamai išnagrinėti atitinkamuose šio reglamento skirsniuose.

(27)

Kadangi laikinųjų antidempingo priemonių nebuvo nustatyta, importas nebuvo registruojamas.

(28)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(29)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos kilmės plieniniams vėjo jėgainių bokštams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(30)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. 2021 m. rugsėjo 23 d. sudengtas klausymas su EWTA. 2021 m. rugsėjo 27 d. surengti klausymai su CCCME ir „Suzhou Titan“.

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo ir per pirmiau minėtą klausymą su Komisijos tarnybomis CCCME pakartojo 5 konstatuojamojoje dalyje apibendrintą tvirtinimą, kad EWTA per daug naudojosi konfidencialia informacija. Tai sietina ne tik su skunde pateikta informacija, bet ir su informacija, kuri po galutinio faktų atskleidimo buvo pateikta suinteresuotosioms šalims. Dėl pastarojo aspekto, CCCME ir „Suzhou Titan“ visų pirma nustatė, kad eksportuojantiems gamintojams atskleisti priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai nebuvo pakankamai išsamūs kalbant apie tikslinės kainos skaičiavimą. Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ pateikė panašias pastabas. Komisija peržiūrėjo atskleistus duomenis ir, nors tikslios Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto tikslinės kainos negalėjo būti nurodytos dėl konfidencialumo priežasčių, ji trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tą pačią dieną pateikė papildomą faktų atskleidimą apie priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimus.

(32)

Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, CCCME ir „Suzhou Titan“ paprašė bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimo, atsižvelgiant į i) tai, kad, jų nuomone, Komisija turėtų atidžiau patikrinti tam tikrus Sąjungos pramonės duomenis (į tai atsakyta 307 konstatuojamojoje dalyje), ii) tai, kad jie norėtų, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas pateiktų nuomonę dėl šaltinio, kuriuo Komisija rėmėsi nustatydama PVJB importo iš Kinijos kainas (į tai atsakyta 317–318 konstatuojamosiose dalyse), iii) neatitikimus, nustatytus palyginus tris skundo pateikėjo pateiktus duomenų rinkinius (į tai atsakyta 306 ir 307 konstatuojamosiose dalyse), ir iv) didelius skirtumus tarp dempingo ir žalos skirtumų (į tai atsakyta 292–295 konstatuojamosiose dalyse). 2021 m. spalio 14 d. vyko klausymas dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, per kurį Komisija paaiškino šiuos aspektus. Bylas nagrinėjantis pareigūnas padarė išvadą, kad teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

(33)

Po galutinio faktų atskleidimo EWTA tvirtino, kad dėl procedūrinių problemų atliekant tyrimą buvo pažeista skundo pateikėjų teisė į gynybą ir galimybė įvertinti Kinijos eksportuotojų ir naudotojų pastabas bei į jas atsakyti. EWTA teigimu, per visą tyrimą Kinijos eksportuotojai ir kitos suinteresuotosios šalys pernelyg dažnai naudojosi konfidencialia informacija ir vis nepateikdavo prasmingų konfidencialios informacijos santraukų. Dėl to skundo pateikėjams buvo neįmanoma įvertinti atitinkamų duomenų ir įtarimų dėl jų teisės į tinkamą procesą pažeidimo ir pateikti prasmingų pastabų.

(34)

Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes jis nebuvo daugiau pagrįstas. Be to, Komisija pažymėjo, kad visa konfidencialia forma pateikta informacija taip pat buvo pateikta nekonfidencialioje byloje, kai dėl jos atskleidimo nebuvo pažeisti duomenis teikiančios šalies konfidencialumo interesai.

(35)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos buvo apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta šiame reglamente.

(36)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios šalys teigė, kad Komisija turėtų pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį sustabdyti priemonių taikymą. Skundo pateikėjai ir keli Sąjungos gamintojai prieštaravo bet kokiam priemonių taikymo sustabdymui. Komisija patvirtino, kad gavo šių šalių pateiktą informaciją, ir priminė joms, kad, jei Komisija manytų, jog tai tikslinga, ji galėtų nuspręsti sustabdyti priemonių taikymą tuo atveju, jei rinkos sąlygos laikinai pasikeistų tiek, kad žala veikiausiai neatsinaujintų dėl sustabdymo, ir jei tai atitiktų Sąjungos interesus.

(37)

Peržiūrėjusi pranešime apie inicijavimą pateiktą produkto aprašymą ir siekdama išvengti nesusipratimų nacionalinėms muitinėms, Komisija nustatė, kad tikslinga šiek tiek pakeisti pranešime apie inicijavimą paskelbtą produkto aprašymą. Dėl pakeitimų pranešimo iš dalies keisti nereikėjo ir jie neturėjo poveikio tyrimo suinteresuotosioms šalims. Pakeitimai toliau pateikiami kursyvu.

(38)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikri KLR kilmės pramoninių vėjo jėgainių bokštai iš plieno, kūgio formos arba ne, ir jų sekcijos (7), surinkti arba ne, su įmontuota bokšto pamato sekcija arba ne, sujungti su kabina arba mentėmis arba ne, ir suprojektuoti taip, kad išlaikytų kabiną ir mentes, skirtas naudoti vėjo jėgainėse, galinčiose gaminti 1,00 megavatą (MW) ar daugiau elektros energijos sausumos arba jūros įrenginiuose, ir kurių aukštis ne mažesnis kaip 50 m, matuojant nuo bokšto pagrindo iki kabinos apačios (t. y. vietos, kurioje bokštas viršuje sujungiamas su kabina), kai bokštas yra visiškai surinktas (toliau – PVJB), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7308 20 00 (TARIC kodas 7308200011) ir ex 7308 90 98 (TARIC kodas 7308909811), ir, kai importuojamas kaip vėjo jėgainės dalis, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8502 31 00 (TARIC kodai 8502310011 ir 8502310085) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(39)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(40)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

„Vestas“ paprašė neįtraukti didesnių plieninių vėjo jėgainių bokštų, nes Sąjungos pramonė turi pajėgumų daugiausia gaminti mažesnius bokštus (8).

(42)

Komisija nustatė, kad prašymo priežastys nepagrįstos, nes apskritai Sąjungos pramonė turi visų reikiamų dydžių PVJB gamybos pajėgumų, net jei ne visi Sąjungos PVJB gamintojai gamina tų pačių matmenų produktą. Komisija taip pat nustatė, kad visų plieninių vėjo jėgainių bokštų, neatsižvelgiant į jų dydį ar importo vietą, pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios, taip pat jie gali būti pakeičiami. Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti produktų.

(43)

CCCME teigė, kad dėl produkto apibrėžtosios srities įvairovės KLR gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas negali būti laikomi panašiais produktais. Po galutinio faktų atskleidimo CCCME paprašė susiaurinti produkto apibrėžtąją sritį remiantis Sąjungoje galiojančiais diferencijuotais reglamentais ir subsidijomis, skiriamomis aukštiems, o ne žemiems bokštams, ir numatomu PVJB aukščio padidėjimu. CCCME nepateikė jokių įrodymų dėl to, kokie bokštų modeliai turėtų būti neįtraukti, ar techninių bokštų savybių, kurios, jų nuomone, neturėtų būti įtrauktos.

(44)

Šis tvirtinimas atmestas. Komisija pažymėjo, kad natūralu, jog produktų grupėje esama skirtingų modelių ar rūšių produktų. Apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis ir dempingą, į tokią produktų įvairovę ir visus dėl to atsirandančius gamybos sąnaudų ir kainų skirtumus visiškai atsižvelgiama pagal produkto kontrolės numerius (PKN). Kaip minėta 2.2 skirsnyje, Komisija nustatė, kad visų plieninių vėjo jėgainių bokštų pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios, taip pat jie gali būti pakeičiami, o tai yra aktualūs veiksniai nustatant nagrinėjamąjį produktą.

(45)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad tyrimą būtų tikslinga inicijuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(46)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, jei būtų taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie PVJB gamybai naudojamus gamybos išteklius. Susijusią informaciją pateikė penki eksportuojantys gamintojai.

(47)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kinijos vyriausybė nepateikė klausimyno atsakymų ir per nustatytą terminą. Tada Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(48)

Eksportuojantys gamintojai „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“, taip pat pramonės organizacija CCCME, teikdami pastabas dėl 2020 m. gruodžio 1 d. pirmojo pranešimo dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Jie pakartojo savo tvirtinimu pastabose dėl 2021 m. balandžio 8 d. antrojo pranešimo dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Į šias pastabas tinkamai atsakyta šio reglamento 3.2.1 skirsnyje.

(49)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(50)

2020 m. gruodžio 1 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) (9) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba. Be to, remdamasi kriterijais neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams pasirinkti, Komisija išskyrė kelias galimas tipiškas šalis – Meksiką, Pietų Afriką ir Turkiją. Pastabų dėl pirmojo pranešimo Komisija gavo iš dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų „Chengxi Shipyard“ (10) ir „Suzhou Titan“ (11), CCCME (12), ir naudotojo „Vestas“ (13). Į pastabas atsakyta antrajame pranešime dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, jos taip pat apibendrintos šio reglamento 3.2.2 skirsnyje.

(51)

2021 m. balandžio 8 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) (14) dėl susijusių šaltinių, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė nustačiusi, kad tinkamiausia tipiška šalis būtų Meksika. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi turima tipiškos šalies gamintojų „Arcosa Industries de México, S. de R.L. de C.V.“ ir „Speco Wind Power, S.A. de C.V“ informacija. Pastabų dėl antrojo pranešimo Komisija gavo iš „Chengxi Shipyard“ (15), „Suzhou Titan“ (16) ir CCCME (17). Į pastabas atsakyta šio reglamento 3.2.2 skirsnyje.

(52)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (18) (plienas yra pagrindinis vėjo jėgainių bokštų gamybos veiksnys) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atlikdama šį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais taip pat tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(53)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (19). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (20), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (21). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (22). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (23). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (24), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (25).

(54)

Skunde pateikta informacija apie iškraipymus plieno sektoriuje, visų pirma apie 13-ąjį plieno sektoriaus penkmečio planą ir plieno pramonės įmonėms taikomą lengvatinį režimą. Be to, skunde pateiktas išsamus PVJB gaminančių valstybės valdomų įmonių, įskaitant toliau nurodytus Kinijos pirminės įrangos gamintojus (toliau – PĮG), sąrašas: „China Shipbuilding Industry Corporation“, „Dongfang Electric Corporation“, „Xinjiang Goldwind“ (ne valstybės valdoma įmonė, tačiau valstybei priklauso didžioji dalis akcijų paketo), „Shanghai Electric“ (į Honkongo ir Šanchajaus biržų sąrašus įtraukta bendrovė, kurios 63 % valdo valstybė), „Dalian Huarui Heavy Industry“, „Taiyuan Heavy Machinery Group Co Ltd“, „Guodian United Power Technology Company Limited“, „XEMC Windpower“ (didžioji dalis akcijų paketo priklauso Hunano provincijai, o likusiomis akcijomis prekiaujama Šanchajaus vertybinių popierių biržoje), „China Datang Corporation“ ir nemoki bendrovė „Baoding Tianwei Baobian Electric Co“. Skunde taip pat paminėta „Envision Energy“, kuri yra privati bendrovė, tačiau kuriai valstybės bankas vis tiek atidarė 50 mln. RMB kredito liniją.

(55)

Be pirmiau minėtų pirminės įrangos gamintojų skunde taip pat išvardyti šie Kinijos vėjo jėgainių gamintojai: „Chengxi Shipyard Co., Ltd.“, kuri yra „China State Shipbuilding Corporation“ ir „China CSSC Holdings Limited“ (abi valstybės valdomos įmonės) patronuojamoji bendrovė; „Beijing JINGCHENG New Energy Co., Ltd.“, kuri yra valstybės valdomos „Beijing JINGCHENG Machinery Electric Holding Co., Ltd.“ patronuojamoji bendrovė; „Zhonghang Hongbo Windpower Equipment Co.,Ltd.“, kuri yra viena iš strateginių AVIC (Kinijos didžiausia valstybės valdoma aviacijos ir gynybos bendrovė) parnerių; „China Gezhouba Group Corporation“ (valstybės valdoma įmonė); „Harbin Hongguang Boiler Group Co., Ltd.“ (valstybės lygmens aukštųjų technologijų įmonė); „Jiangsu Baolong Electromechanical Manufacturing Co., Ltd“, kuri yra viena iš pagrindinių pirmaujančių Lijango įmonių, sujungusių dvi buvusias valstybės valdomas įmones, ir „Huadian Heavy Industries Co., Ltd.“, kurios akcijų dauguma priklauso Kinijos valstybės valdomai Turto priežiūros ir administravimo komisijai.

(56)

Be to, skunde paminėtas JAV prekybos departamento tyrimas dėl dviejų Kinijos bendrovių („CS Wind“ ir „Titan Wind“) (26), kuriame nustatytos bent šios gamybos sektoriui tiesiogiai naudingos viešosios politikos kryptys: skolinimo atsinaujinančiosios energijos pramonei politika, eksporto pirkėjų kreditai, programa, pagal kurią užsienio kapitalo įmonės pirmus dvejus metus atleidžiamos nuo viso mokesčio, o tolesnius trejus metus jis sumažinamas per pusę, pajamų mokesčio lengvatos užsienio kapitalo įmonėms, remiantis geografine vieta, įmonių pajamų mokesčio įstatymas, mokslinių tyrimų ir plėtros programa, atleidimas nuo importo muitų ir PVM už importuojamos įrangos naudojimą, karštai valcuoto plieno tiekimas, elektros energijos tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį, Lianjungango ekonominės ir technologinės plėtros zonos administravimo komisijos paramos fondai projektų infrastruktūros statybai, apdovanojimas už gerus rezultatus mokant mokesčius, apdovanojimas Taicango miestui už pramonės ekonomikos plėtros skatinimą 2010–2012 m. trejų metų laikotarpiu, specialieji fondai mokslo ir technologijų plėtrai ir „Titan Baotou“ retųjų žemių pažangiųjų ir naujų technologijų pramonės plėtros zonai skirtas apdovanojimas už puikius statybos projektus.

(57)

Dabartiniame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant KLR šalies ataskaitoje (toliau – ataskaita) (27) pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti.

(58)

Dėl Kinijos vyriausybės nuosavybės dalies, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje, nėra išsamių duomenų apie tikslią valstybės valdomų įmonių ir privačių vėjo jėgainių bokštų gamintojų dalį; tačiau kai kurie dideli Kinijos vėjo jėgainių bokštų gamintojai, įskaitant „Chengxi Shipyard“ ir „Fuchuan Yifan“, yra valstybės valdomos įmonės.

(59)

Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinis vėjo jėgainių bokštų gamybos veiksnys, sektoriuje. Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturi yra valstybės valdomos įmonės (28). Kartu, nors dešimt pagrindinių gamintojų 2016 m. pagamino tik apie 36 % visos pramonės produkcijos, Kinijos vyriausybė tais pačiais metais iškėlė tikslą, kad maždaug dešimt didelės apimties įmonių iki 2025 m. konsoliduotų 60–70 % plieno gamybos (29). Šį ketinimą Kinijos vyriausybė pakartojo 2019 m. balandžio mėn., kai paskelbė plieno pramonės konsolidavimo gaires (30). Dėl tokio konsolidavimo pelningos privačios bendrovės gali būti priverstinai sujungiamos su valstybės valdomomis įmonėmis, kurių veiklos rodikliai yra prasti (31).

(60)

Be to, plieno sektoriuje daugelis didžiausių gamintojų konkrečiai nurodyti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane Pavyzdžiui, Kinijos valstybės valdoma įmonė „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd.“ (toliau – TISCO) savo svetainėje nurodo esanti „geležies ir plieno pramonės milžinė“, kuri „išsivystė į išskirtinį didelio masto geležies ir plieno kompleksą, kuris vykdo geležies kasybos, geležies ir plieno gamybos, perdirbimo, pristatymo ir prekybos veiklą“ (32). „Baosteel“ yra kita svarbi Kinijos valstybės valdoma įmonė, kuri užsiima plieno gamyba ir priklauso neseniai konsoliduotai įmonei „China Baowu Steel Group Co. Ltd.“ (buvusios „Baosteel Group“ ir „Wuhan Iron & Steel“) (33).

(61)

Kadangi vėjo jėgainių bokštų pramonėje stebimas tam tikro lygio valstybės kišimasis ir vėjo jėgainių bokštų bei plieno sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės valdomos įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės valdomoms, tiek privačioms vėjo jėgainių bokštų sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 67–74 konstatuojamosiose dalyse.

(62)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, toliau pateikti pavyzdžiai rodo pirmiau minėtą tendenciją, kad Kinijos vyriausybė vis labiau kišasi per valstybės dalyvavimą vėjo jėgainių bokštų sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų veikloje. Daug vėjo jėgainių bokštų gamintojų savo svetainėse aiškiai pabrėžia partijos stiprinimo veiklą, turi partijos narių bendrovės valdymo struktūrose ir pabrėžia bendradarbiavimą su KKP. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie vėjo jėgainių bokštų gamintojai, įskaitant atrinktą eksportuojantį gamintoją „Chengxi Shipyard“, taip pat vykdė partijos stiprinimo veiklą. Pagal „CSSC holding limited“, kuriai priklauso 100 % „Chengxi Shipyard“ akcijų, įstatus partijos komiteto vaidmuo yra toks: „Prižiūri ir užtikrina veiksmingą partijos ir valstybės politikos įgyvendinimą bendrovėje [...], Laikydamasi partijos valdomų kadrų principo kartu su pagal įstatymą atrinktų direktorių valdybos narių veiklos valdymo principu, taip pat veiklos vadovų žmogaus teisių gerbimo principo pagal įstatymą, partijos organizacija užtikrina išankstinius susitarimus ir teikia nuomones bei pasiūlymus dėl kandidatų į direktorių valdybą arba valdančiuosius direktorius, arba užbaigusi nuodugnius tyrimus teikia nuomones bei pasiūlymus dėl esamų kandidatų į direktorių valdybą ir generalinio vadovo postą, [...] Tiria ir aptaria klausimus, susijusius su bendrovės reforma, plėtra ir stabilumu, taip pat pagrindine veikla ir valdymu [...]“ (34).

(63)

Be to, dėl „CS Wind“, atlikus tyrimą nustatyta, kad buvo dedamos pastangos didinti partijos narių skaičių bendrovėje: „Užsienio lėšomis finansuojama įmonė „CS Wind Power Equipment (Lianyungang) Co., Ltd.“ turi daugiau kaip 150 darbuotojų ir joje dirbo tik 5 partijos nariai. Vykdant „partijos ir liaudies masių integraciją“ partijos narių skaičius bendrovėje jau viršijo 70 (35).

(64)

„Fuchuan Yifan“ partijos komiteto vaidmenį apibūdina taip: „Partijos nariai ir įvairių departamentų pagrindiniai darbuotojai glaudžiai bendradarbiauja, visapusiškai atlieka pirmaujančio sektino vaidmens funkciją, aktyviai stiprina kiekvieno departamento veiksmingus pranašumus, skatina darbuotojus tapti varomąja jėga ir siekti tobulumo, proveržio projektus laiko atskaitos tašku, skiria dėmesį sanglaudai, įveikia sunkumus, demonstruoja talentus ir įgūdžius, kad būtų užtikrintas aktyvus vaidmuo mažinant bendrovės sąnaudas ir didinant efektyvumą, didinant pajamas ir renkant lėšas ir t. t., taip pat siekiant užtikrinti, kad kiekvienas projektas būtų tinkamai įgyvendintas kokybės ir kiekybės požiūriu“ (36).

(65)

Be to, nustatyta, kad partijos stiprinimo veiklą vykdo atrinkti eksportuojantys gamintojai „Penglai Dajin“ ir „Shanghai Taisheng Wind Power Equipment“.

(66)

Atlikdama tyrimą Komisija taip pat nustatė, kad tarp vėjo jėgainių bokštų gamintojų ir KKP yra asmeninių ryšių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad KKP nariai užima vyresniosios vadovybės pareigas įvairiose bendrovėse, gaminančiose vėjo jėgainių bokštus, įskaitant „Chengxi Shipyard“ (direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra ir KKP nariai, ir atitinkamai užima partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas), „Suzhou Titan“ (bent vienas direktorių valdybos narys yra KKP narys), „Fuchuan Yifan“ (direktorių valdybos pirmininkas ir pavaduotojas yra ir KKP nariai, ir kartu užima partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas) ir „Shanghai Taisheng Wind Power Equipment“ (stebėtojų tarybos pirmininkas yra KKP narys).

(67)

Be to, vėjo jėgainių bokštų sektoriuje vykdoma politika, kuria diskriminuojama vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje.

(68)

Plieno, kuris yra pagrindinis vėjo jėgainių bokštų komponentas, pramonę Kinijos vyriausybė laiko esmine pramonės šaka (37). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtų plienui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane. Šiame plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (38). Šiame plane nustatytos pagrindinės užduotys ir tikslai apima visus pramonės plėtros aspektus (39).

(69)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (40) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (41). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (42).

(70)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (43) (toliau – žinynas) plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė.

(71)

Kinijos vyriausybė toliau vadovauja sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumų šalinimu, produktų asortimentu, perkėlimu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja (44). Dabartinė perteklinių pajėgumų problema tikriausiai yra aiškiausias Kinijos vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(72)

Vėjo energija taip pat remiama provincijų ir savivaldybių lygmeniu, pavyzdžiui, Lianjungango savivaldybės 13-ajame jūrų ekonominės plėtros penkmečio plane aiškiai nurodoma šios pramonės šakos plėtra. Plane numatyta „sukurti vėjo energijos įrenginių pramonės grandinę“. Skatinti kai kurių pirmaujančių vėjo energijos įmonių, pavyzdžiui, „Guodian Power“, „Zhongfu Lianzhong“, „Tianshun Tower“ ir „CSWind Power“, pertvarkymą ir modernizavimą ir teikti tam gaires, laipsniškai atnaujinti jų plėtros, projektavimo ir gamybos technologijas ir skatinti megavatų pajėgumo menčių projektus“ (45).

(73)

Kaip nurodyta pirmiau, Kinijos vyriausybė teikia gaires sektoriaus plėtrai įvairiomis politikos priemonėmis ir direktyvomis. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(74)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant vėjo jėgainių bokštams gaminti naudojamo plieno kaip pagrindinės žaliavos gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(75)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką vėjo jėgainių bokštų sektoriuje, kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, neturėtų poveikio PVJB gamintojams.

(76)

Be to, vėjo jėgainių bokštų sektoriui poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminami PVJB arba jiems gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių) (46).

(77)

Be to, šiame tyrime nepateikta jokių įrodymų, kad valstybės kišimasis į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, nedaro poveikio vėjo jėgainių bokštų sektoriui, kaip taip pat nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(78)

Galiausiai Komisija primena, kad vėjo jėgainių bokštams pagaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Remiantis byloje surinktais įrodymais visi atrinkti eksportuojantys gamintojai didžiąją dalį savo gamybos išteklių gavo KLR. Be to, KLR yra viena pagrindinių plieno – pagrindinės vėjo jėgainių bokštų gamybos žaliavos – gamintojų. Kai vėjo jėgainių bokštų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(79)

Todėl negalima naudoti ne tik vėjo jėgainių bokštų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Per šį tyrimą Kinijos vyriausybė ar eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(80)

Kaip nurodyta atitinkamai 21 ir 47 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo. Dėl Kinijos vyriausybės pastabų po galutinio faktų atskleidimo žr. 116–123 konstatuojamąsias dalis.

(81)

Inicijuojant tyrimą iš CCCME gauta pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Vėliau pastabų gauta iš CCCME, „Suzhou Titan“ ir „Chengxi Shipyard“ dėl pirmojo pranešimo ir iš CCCME, „Suzhou Titan“ ir „Chengxi Shipyard“ dėl antrojo pranešimo.

(82)

Pastabose dėl inicijavimo CCCME pirmiausia pateikė šias pastabas dėl normaliosios vertės nustatymo skunde:

(83)

Be to, CCCME pasiūlė, kad, atsižvelgiant į 82 konstatuojamojoje dalyje išvardytus normaliosios vertės skaičiavimo trūkumus, turėtų būti naudojama kita normaliosios vertės skaičiavimo metodika. CCCME teigė, kad reikėtų remtis Sąjungos pramonės tiksline kaina. Darbo sąnaudos, naudotos tikslinei kainai nustatyti, turėtų būti pakeistos darbo sąnaudomis skundo pateikėjo pasiūlytoje tipiškoje šalyje Turkijoje, kurios buvo daugiau nei dešimt kartų mažesnės už Sąjungos pramonės darbo sąnaudas. Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal kitą metodiką, reikėtų pridėti 10 % tikslinį pelną, kurį skundo pateikėjas naudojo tikslinei kainai nustatyti. CCCME nurodė, kad dėl tokios normaliosios vertės dempingo skirtumas būtų daug mažesnis už skundo pateikėjo apskaičiuotą 55 % vidutinį skirtumą, tačiau nepateikė faktinio skaičiavimo.

(84)

CCCME pakartojo pastabas ir tvirtinimus, aprašytus 82 ir 83 konstatuojamosiose dalyse ir pateiktus per klausymą ir su pastabomis po pirminio etapo.

(85)

Dėl 82 konstatuojamojoje dalyje išvardytų tariamų trūkumų Komisija nusprendė, kad CCCME neteisingai suprato skunde pateiktus duomenis ir metodiką, naudotą normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį:

(86)

Dėl CCCME pasiūlytos kitos metodikos, kaip aprašyta 83 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pažymėjo, kad toks normaliosios vertės apskaičiavimas būtų nesuderinamas su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis. Be to, CCCME metodas pasirodė esąs nenuoseklus. Tais atvejais, kai tam tikrų medžiagų Turkijoje sąnaudos viršijo Sąjungos pramonės patirtas sąnaudas, CCCME pasiūlė kaip lyginamąjį dydį naudoti mažesniąsias Sąjungos pramonės sąnaudas. Tačiau tais atvejais, kai sąnaudos, visų pirma darbo sąnaudos, buvo mažesnės Turkijoje, CCCME pasiūlė kaip lyginamąjį dydį naudoti Turkijos sąnaudas. Be to, kaip paaiškinta 85 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas teisingai rėmėsi sąnaudomis tipiškoje šalyje normaliajai vertei apskaičiuoti.

(87)

Remdamasi 85 ir 86 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis priežastimis, Komisija atmetė CCCME tvirtinimus, nurodytus 82, 83 ir 84 konstatuojamosiose dalyse.

(88)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(89)

Pastabose dėl inicijavimo CCCME taip pat nurodė, kad skunde daugiausia remtasi ataskaita, kuri, CCCME teigimu, buvo parengta siekiant Europos pramonei palengvinti skundų teikimą. Toks tikslas reiškia, kad ataskaita negalėjo būti parengta objektyviai. CCCME pridūrė, kad dėl savo tikslo ataskaita neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų, taip pat įrodymų, turinčių pakankamą įrodomąją galią, standartų. CCCME taip pat tvirtino, kad ataskaitoje sąmoningai praleistos faktinės aplinkybės, elementai ir išvados ir ji nėra objektyvi.

(90)

Be to, CCCME tvirtino, kad ataskaita buvo paskelbta 2017 m., į ją įtraukus 2016 m. ir ankstesnių metų turinį ir nuorodas. Tačiau dabartinis tyrimas inicijuotas 2020 m. spalio 21 d., o tiriamuoju laikotarpiu dempingui nustatyti pasirinktas laikotarpis nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. birželio mėn. Todėl, CCCME teigimu, iš ataskaitos nematyti galimų iškraipymų per TL. Visų pirma CCCME tvirtino, kad plieno skyrius ataskaitoje apėmė laikotarpį iki 2017 m. ir skunde neparodyta, kad tų iškraipymų tebebūtų vėlesniais metais, įskaitant TL.

(91)

Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Kadangi ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., bet kuri suinteresuotoji šalis turėjo pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Iki šiol nė viena šalis nepateikė jokių įrodymų, kad ataskaitoje naudoti neteisingi šaltiniai.

(92)

Dėl TL Komisija pastebėjo, kad, nors ataskaita buvo paskelbta 2017 m., ji iš esmės buvo pagrįsta Kinijos 13-ojo penkmečio planais, kurie buvo taikomi nuo 2016 m. iki 2020 m., taigi apėmė ir TL.

(93)

Be to, CCCME pateikė pastabų, kad didelių iškraipymų sąvoka prieštarauja PPO teisei, nes tokios sąvokos PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nėra. ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje sąlygos, kuriomis galima apskaičiuoti normaliąją vertę, apribojamos iki „esant įprastinėms prekybos sąlygoms <...> pardavimų eksportuojančios valstybės vidaus rinkoje nėra“ arba „dėl ypatingos situacijos eksportuojančios valstybės rinkoje ar mažų pardavimų mastų tos valstybės vidaus rinkoje“. ADA 2 straipsnio 2.2 dalyje dideli iškraipymai nenurodyti. Be to, CCCME tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį normaliosios vertės negalima apskaičiuoti remiantis tipiška šalimi arba tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje, nes pagal ją apskaičiuojant normaliąją vertę leidžiama naudotis tik „gamybos sąnaudomis kilmės šalyje, prie jų pridėjus pagrįsto dydžio administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (išlaidas) bei pelną“.

(94)

Komisija manė, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Sąjungos įsipareigojimus PPO. Kaip tiksliai paaiškino PPO apeliacinis komitetas byloje DS473 „Europos Sąjunga – antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (angl. European Union – Anti-Dumping Measures on Biodiesel from Argentina), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal šią nuostatą numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(95)

CCCME pridūrė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis pažeidžia ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, nes pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį Komisija turi teisę neatsižvelgti į gamybos ir pardavimo sąnaudas eksportuojančioje šalyje ir tiesiogiai naudoti tokius trečiosios šalies duomenis. Tai prieštarauja ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies nuostatoms, kad: „sąnaudos (išlaidos) paprastai turi būti skaičiuojamos remiantis dokumentais, kuriuos turi tiriamasis eksportuotojas ar gamintojas, tuo atveju, kai tokie dokumentai tvarkomi pagal visuotinai priimtus apskaitos principus eksportuotojo šalyje ir pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu.“ Savo tvirtinimui pagrįsti CCCME nurodė PPO jurisprudenciją, visų pirma bylą DS473 „Europos Sąjunga – antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (toliau – DS473), kurioje nustatyta, kad apskaičiuotai normaliajai vertei nustatyti tyrimą atliekančios institucijos turi naudoti gamintojų ar eksportuotojų faktiškai patirtas produkto sąnaudas, ir kolegijos ataskaitą byloje DS494 „Europos Sąjunga – sąnaudų koregavimo metodika II“ (Rusija) (toliau – DS494).

(96)

Komisija priminė, kad nė viena iš nurodytų PPO bylų nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi ir jos taikymo sąlygomis. Be to, tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skiriasi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą yra taikoma ši metodika. Dėl PPO ginčo „ES – sąnaudų koregavimo metodika II“ Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusija apskundė kolegijos išvadas, kurios dėl to nėra galutinės ir, remiantis nusistovėjusia PPO teismo praktika, neturi teisinio statuso, nes jų nepatvirtino PPO narės. Bet kuriuo atveju kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Kolegija nustatė, kad šių nuostatų esmė ir jų teisiniai padariniai skiriasi nuo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl kurių kilo tas ginčas, ir kad 2 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pakeistos 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis, kai jos buvo nustatytos (50). Todėl šios išvados neturi reikšmės vertinant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumą su atitinkamomis PPO taisyklėmis. Dėl šių priežasčių šis tvirtinimas buvo atmestas.

(97)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME pakartojo minėtus tvirtinimus. „Suzhou Titan“ taip pat pritarė visoms CCCME pastabose dėl pirmojo pranešimo pateiktoms pastaboms.

(98)

Be to, CCCME savo pastabose dėl pirmojo pranešimo tvirtino, kad vėjo jėgainių bokštų pramonė yra orientuota į rinką, nes dauguma gamintojų priklauso privatiems subjektams, tam tikras skaičius žaliavų importuojama iš užsienio, o dėl vidinių dalių pirkimo kainų (51) tiesiogiai deramasi su Europos vėjo jėgainių pirminės įrangos gamintojais.

(99)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esamų didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei yra aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos. Taigi eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymų, kad jų individualios administracinės ir (arba) veiklos išlaidos ir (arba) kitos gamybos išteklių sąnaudos iš tikrųjų nebuvo iškraipytos. Tačiau, kaip nustatyta 52–79 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad vėjo jėgainių bokštų pramonėje esama iškraipymų, ir nepateikta jokių įrodymų, kad atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniai būtų neiškraipyti. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(100)

Be to, CCCME savo pastabose dėl antrojo pranešimo tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje reikalaujama, kad Komisija atliktų individualų iškraipymų nagrinėjimą dėl kiekvieno eksportuojančio gamintojo. CCCME teigimu, Komisija privalo atlikti kiekvieno konkretaus atvejo analizę ir išsiaiškinti, a) ar įtariami dideli iškraipymai taikomi kiekvienam atrinktam eksportuotojui; b) ar kiekvienas gamybos išteklius ir gamybos veiksnys, apie kuriuos pranešė šis konkretus eksportuotojas, buvo iškraipyti ir todėl turėtų būti pakeisti kito šaltinio duomenimis, ir c) paaiškinti, kodėl Komisija iš kito šaltinio gautus duomenis, susijusius su kiekvienu gamybos ištekliumi ar gamybos veiksniu, laiko neiškraipytais.

(101)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Suzhou Titan“ pakartojo minėtus tvirtinimus.

(102)

Kaip paaiškinta 99 konstatuojamojoje dalyje, jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais. Kartu pagal tą nuostatą numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro.

(103)

Dėl argumento, kad Komisija turėtų įrodyti, jog tipiškos šalies sąnaudos yra neiškraipytos, Komisija naudoja tik tas sąnaudas, kurios nėra iškraipytos tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl gamybos veiksnių, kuriais šalims suteikiama daug galimybių pateikti pastabų ir, be kita ko, nurodyti bet kokius galimus neatitikimus ar kitas aplinkybes, kurie tipiškoje šalyje ar šalyse gali turėti įtakos gamybos veiksniams. Šiomis aplinkybėmis suinteresuotosios šalys nekėlė klausimų dėl skirtingų gamybos veiksnių lygio tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nustatyta pirmajame ir antrajame pranešimuose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(104)

Po pirmojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ taip pat pateikė pastabų dėl didelių iškraipymų. Pirma, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su PPO teise ir ankstesniais PPO Ginčų sprendimo tarybos sprendimais. „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnyje importuojančioms PPO narėms išimties tvarka leidžiama taikyti metodiką, kuri nėra grindžiama griežtu palyginimu su Kinijos tiriamos pramonės vidaus rinkos kainomis ar sąnaudomis, tačiau kad ši nukrypti leidžianti nuostata nustojo galioti praėjus 15 metų nuo įstojimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 11 d. Nuo tos dienos Komisija privalo naudoti standartinę metodiką eksportuojančios šalies gamintojų normaliajai vertei nustatyti, t. y. naudoti tik eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, nebent pagal kitas PPO susitarimų nuostatas, įskaitant ADS, būtų leidžiama kitaip.

(105)

„Chengxi Shipyard“ pridūrė, kad PPO teisėje nėra nuostatų, pagal kurias būtų leidžiama Kinijos atveju nenaudoti standartinės metodikos. „Chengxi Shipyard“ pridūrė, kad ADS 2 straipsnio, visų pirma 2.2.1 dalies, sąlygos nesuderinamos su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies sąlygomis. „Chengxi Shipyard“ patikslino, kad pagal ADS 2 straipsnyje nustatytą metodiką normaliajai vertei nustatyti leidžiama naudoti tik eksportuojančios šalies informaciją. Jei išskirtinėmis aplinkybėmis normalioji vertė turi būti apskaičiuota, duomenys, susiję su gamybos sąnaudomis ir PBA išlaidomis bei pelnu, turi būti gauti iš eksportuojančios šalies šaltinių. Siekdama pagrįsti šiuos tvirtinimus „Chengxi Shipyard“ rėmėsi PPO ginčo „ES – biodyzelinas (Argentina)“ sprendimu, kuriame reikalaujama, kad Komisija pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį naudotų gamintojo ir (arba) eksportuotojo apskaitos dokumentuose nurodytas sąnaudas.

(106)

Šis tvirtinimas jau aptartas 94–96 konstatuojamosiose dalyse. Dėl argumento, susijusio su Kinijos stojimo protokolu, Komisija primena, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(107)

Be to, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad tariami iškraipymai nėra pakankamai pagrįsti įrodymais, ir, net jei iškraipymų būtų, jie nedarytų poveikio visiems „Chengxi Shipyard“ sąnaudų aspektams. Todėl ne visos sąnaudos turi būti koreguojamos ar nustatomos kitu pagrindu. „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad skunde pateiktas pagrindinis patvirtinamasis dokumentas buvo ataskaita, tačiau joje nėra konkretaus skyriaus, skirto vėjo jėgainių bokštams, todėl ataskaitos išvadų negalima automatiškai laikyti taikytinomis vėjo jėgainių bokštų pramonei.

(108)

Dėl argumento, kad į ataskaitą neįtrauktas konkretus skyrius dėl vėjo jėgainių bokštų, Komisija pažymėjo, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar yra konkretus sektoriui skirtas skyrius, aprėpiantis tiriamąjį produktą. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir turintys įtakos visai Kinijos ekonomikai, taigi kartu ir tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms. Kaip paaiškinta 58–79 konstatuojamosiose dalyse, vėjo jėgainių bokštų pramonei taikomos įvairios ataskaitoje aprašytos vyriausybės intervencijos (penkmečio planai ir kiti dokumentai, žaliavų rinkų iškraipymai, finansiniai iškraipymai ir t. t.), kurios yra aiškiai išvardytos su nuorodomis šiame reglamente. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai. 58–74 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta keletas iškraipymų, kurių esama vėjo jėgainių bokštų sektoriuje ir (arba) kurie, be ataskaitoje jau aprašytų didelių iškraipymų, daro poveikį žaliavoms ir gamybos ištekliams. Rinkos aplinkybės ir pagrindinė politika bei planai, dėl kurių atsiranda didelių iškraipymų, vis dar taikomi vėjo jėgainių bokštų sektoriui ir jo gamybos sąnaudoms. Nė viena šalis nepateikė priešingų įrodymų. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(109)

Be to, „Chengxi Shipyard“ pastebėjo, kad šešių kriterijų, kuriais remiantis turi būti įrodyta, kad esama didelių iškraipymų, skunde nebuvo nurodyta arba jie nebuvo taikomi „Chengxi Shipyard“. Iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto kriterijų skunde nebuvo paminėti ir įrodymais pagrįsti pirmoje, ketvirtoje, penktoje ir šeštoje įtraukose nurodyti kriterijai. Dėl antros įtraukos, „Chengxi Shipyard“ išanalizavo kiekvieną iš Kinijos vėjo jėgainių bokštų gamintojų (pirminės įrangos gamintojai), kuriuos išvardijo skundo pateikėjas (žr. 54 konstatuojamąją dalį), ir padarė išvadą, kad informacija nėra tinkamai pagrįsta arba yra pasenusi. „Chengxi Shipyard“ pridūrė, kad net jei visa ši informacija būtų teisinga, nebūtų įmanoma nustatyti, kokią tikslią dalį sudaro valstybės valdomi vėjo jėgainių bokštų gamintojai ir privačios įmonės. Bendrovė pažymėjo, kad didžiausi vėjo jėgainių bokštų gamintojai, tarp jų „Titan Wind“, „Shanghai Taisheng“, „Dajin Heavy Industry“, „Tianneng Heavy Industries“ ir „CS Wind“, visi yra privačios bendrovės.

(110)

Dėl 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje nurodyto elemento „Chengxi Shipyard“ pateikė pastabą, kad JAV atliktas tyrimas dėl, be kita ko, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės pramoninių vėjo jėgainių bokštų atskleidė, kad dviem konkrečioms bendrovėms teikiamos subsidijos, kurių negalima ekstrapoliuoti kitiems vėjo jėgainių bokštų gamintojams. Net jei Komisija nustatys, kad tam tikri „Chengxi Shipyard“ sąnaudų aspektai yra susiję su dideliais iškraipymais, apskaičiuojant normaliąją vertę vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kitus sąnaudų aspektus, kurie nebuvo įrodyti, kaip susiję su dideliais iškraipymais. Kadangi, „Chengxi Shipyard“ teigimu, pirmiau nurodyti šeši elementai skunde nebuvo tinkamai pagrįsti, nėra įrodymų, kad pati plieninių vėjo jėgainių bokštų rinka būtų iškraipyta.

(111)

Galiausiai „Chengxi Shipyard“ teigė, kad net jei Komisija nustatys, kad tam tikri „Chengxi Shipyard“ sąnaudų aspektai yra susiję su dideliais iškraipymais, apskaičiuojant normaliąją vertę vis dėlto reikėtų atsižvelgti į kitus sąnaudų aspektus, kurie nebuvo įrodyti, kaip susiję su dideliais iškraipymais.

(112)

Atsakydama į tvirtinimus dėl pakankamų įrodymų inicijavimo etapu, Komisija primena, kad pranešimo apie inicijavimą 3 skirsnyje nurodyti keli elementai Kinijos vėjo jėgainių bokštų rinkoje, siekiant pagrįsti, kad iškraipymai KLR vėjo jėgainių bokštų vertės grandinėje darė poveikį rinkai. Komisija manė, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Sprendimas dėl didelių iškraipymų faktinio buvimo ir dėl atitinkamo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nurodytos metodikos naudojimo priimamas tik tuo metu, kai pateikiamas pirminis ir (arba) galutinis faktų atskleidimas. Šiuo atveju, nors nustatyta, kad tam tikra skundo pateikėjo pateikta informacija apie iškraipymus yra pasenusi, Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka, kad šiuo pagrindu būtų galima inicijuoti tyrimą. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 skirsnyje, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl „Chengxi Shipyard“ tvirtinimas buvo atmestas.

(113)

Galiausiai „Chengxi Shipyard“ priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodyta: „Dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis“ (išskirta cituojant). „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad valstybės kišimasis į Kinijos vėjo jėgainių bokštų pramonę nėra didelis, nes to tikslas – didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus tiek KLR, tiek kitose pasaulio šalyse. „Chengxi Shipyard“ siūlo sąvokos „didelis“ apibrėžtį aiškinti kaip valstybės kišimąsi, kuris yra pasirenkamas veiksmas. Tačiau kai kišimusi siekiama ištaisyti rinkos nepakankamumą, jis neturėtų būti laikomas „dideliu“. „Chengxi Shipyard“ teigimu, tarša dėl neatsinaujinančiosios energijos yra neigiamas išorinis poveikis ir nėra jokių būdų, kaip trečiosios šalys galėtų sustabdyti ar sumažinti šią taršą rinkoje, nes nėra „taršos rinkos“, kurioje trečiosios šalys galėtų sumokėti gamyklai, kad ji sumažintų savo taršą. Būtent tokioje situacijoje valstybė turi imtis veiksmų, kad ištaisytų rinkos nepakankamumą apmokestindama taršą arba subsidijuodama atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kad sumažintų jos sąnaudas ir užtikrintų, kad įmonės naudotų neteršiančią atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Todėl, „Chengxi Shipyard“ teigimu, atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos subsidijavimas nėra didelis kišimasis, nes taip padedama mažinti pasaulinę taršą. Todėl tai nėra didelis iškraipymas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą.

(114)

Dėl „Chengxi Shipyard“ pastabos dėl sąvokos „didelis valstybės kišimasis“ Komisija pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų, nėra svarbu, ar subsidijų tikslas yra prisidėti prie teigiamų socialinių, aplinkos ar ekonominių rezultatų, nes tai būtų pasirenkamas veiksmas. Veikiau subsidijų svarba vertinama kaip didelė, t. y. didelės vertės. Žodis „didelis“ šiame kontekste turėtų būti aiškinamas pagal standartinę apibrėžtį, t. y. „didelis pagal dydį, vertę arba svarbą“. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(115)

Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo.

(116)

Kinijos vyriausybė teigė, kad, pirma, ataskaita turi trūkumų, o ja grindžiami sprendimai neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Tiksliau Kinijos vyriausybė tvirtino abejojanti, ar ataskaita gali būti laikoma oficialia Komisijos pozicija. Kalbant apie faktines aplinkybes, Kinijos vyriausybės teigimu, ataskaita yra klaidinga, vienpusė ir nesusijusi su realybe. Be to, tai, kad Komisija paskelbė kelių atrinktų šalių ataskaitas, kelia susirūpinimą dėl didžiausio palankumo režimo. Komisijos rėmimasis ataskaitoje pateiktais įrodymais, Kinijos vyriausybės nuomone, neatitinka sąžiningos ir teisingos teisės dvasios, nes tai iš esmės prilygsta bylos nagrinėjimui iki teismo proceso.

(117)

Antra, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad normaliosios vertės apskaičiavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinamas su ADS, ypač su ADS 2 straipsnio 2.2 dalimi, kurioje pateiktas išsamus situacijų, kai galima apskaičiuoti normaliąją vertę, sąrašas ir „didelių iškraipymų“ jame nėra. Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, naudojant tinkamos tipiškos šalies duomenis nesilaikoma GATT 6 straipsnio 1 dalies b punkto ir ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, pagal kuriuos apskaičiuojant normaliąją vertę reikalaujama naudoti kilmės šalies gamybos sąnaudas.

(118)

Trečia, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos tyrimų vykdymo praktika pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį yra nesuderinama su PPO taisyklėmis, nes Komisija, pažeisdama ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, neatsižvelgė į Kinijos gamintojo įrašus nenustačiusi, ar šie įrašai atitinka Kinijos bendruosius apskaitos principus. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybė priminė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS473 ir kolegija byloje DS494 tvirtino, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, jeigu tiriamo eksportuotojo arba gamintojo saugomi įrašai tiksliai ir patikimai (neviršijant priimtinų ribų) atitinka visas konkretaus gamintojo arba eksportuotojo patirtas tiriamojo produkto faktines sąnaudas, gali būti laikoma, kad jie „pagrįstai atspindi sąnaudas (išlaidas), susijusias su tiriamosios prekės gamyba bei pardavimu“, ir tyrimą atliekanti institucija turėtų naudoti tokius įrašus nustatydama tiriamų gamintojų gamybos sąnaudas.

(119)

Ketvirta, Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija turėtų nuosekliai ir visapusiškai išnagrinėti, ar tipiškoje šalyje yra vadinamųjų rinkos iškraipymų. Paprasčiausiai priimant tipiškos šalies duomenis be tokio vertinimo yra taikomi „dvigubi standartai“. Kinijos vyriausybės nuomone, tas pats pasakytina ir apie ES pramonės kainos ir sąnaudų vertinimą.

(120)

Dėl pirmojo punkto, susijusio su ataskaitos statusu pagal ES teisės aktus, Komisija priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nei nustatytas konkretus ataskaitų dėl didelių iškraipymų formatas, nei apibrėžtas skelbimo kanalas. Komisija priminė, kad ataskaita yra faktais pagrįstas techninis dokumentas, naudojamas tik prekybos apsaugos tyrimuose. Todėl ataskaita atitinkamai parengta kaip Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, nes ji yra aprašomojo pobūdžio dokumentas, kuriame nepateikiama jokių politinių pažiūrų, pageidavimų ar sprendimų. Tai nedaro poveikio jos turiniui, t. y. objektyviems informacijos apie didelių Kinijos ekonomikos iškraipymų buvimą šaltiniams, kurie yra svarbūs taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą. Į pastabas, kad ataskaita turi trūkumų ir yra vienašališka, atsakyta 91 konstatuojamojoje dalyje. Atsakydama į Kinijos vyriausybės tvirtinimą, kad pažeidžiama nuostata dėl didžiausio palankumo statuso suteikimo, Komisija primena, kad, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte, šalies ataskaita rengiama dėl bet kurios šalies tik tuo atveju, jei Komisija turi pagrįstų įrodymų, kad tam tikroje šalyje ar tam tikrame tos šalies sektoriuje gali būti didelių iškraipymų. 2017 m. gruodžio mėn. įsigaliojus naujoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatoms Komisija turėjo tokios informacijos apie didelius iškraipymus Kinijoje. 2020 m. spalio mėn. Komisija taip pat paskelbė ataskaitą dėl iškraipymų Rusijoje (52), o prireikus gali skelbti ir kitas ataskaitas. Be to, Komisija priminė, kad ataskaitos nėra privalomos, kad būtų taikoma 2 straipsnio 6a dalis. 2 straipsnio 6a dalies c punkte aprašytos sąlygos, kuriomis Komisija skelbia šalių ataskaitas, ir pagal 2 straipsnio 6a dalies d punktą skundo pateikėjai neprivalo naudotis ataskaita, o pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą šalies ataskaitos buvimas nėra sąlyga inicijuoti tyrimą pagal 2 straipsnio 6a dalį. Pagal 2 straipsnio 6a dalies e punktą pakanka turėti skundo pateikėjų pateiktų įrodymų, kad tam tikroje šalyje yra didelių iškraipymų, kurie atitinka 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytus kriterijus, norint tuo pagrindu inicijuoti tyrimą. Todėl taisyklės dėl didelių iškraipymų tam tikroje šalyje yra taikomos visoms šalims be išimties ir neatsižvelgiant į tai, ar yra parengta tos šalies ataskaita. Todėl iš esmės taisyklės dėl iškraipymų šalyje nepažeidžia didžiausio palankumo režimo.

(121)

Dėl antro ir trečio argumentų, susijusių su tariamu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumu su PPO teise, visų pirma ADS 2 straipsnio 2.2 ir 2.2.1.1 dalių nuostatomis, ir išvadomis bylose DS473 ir DS494, į šiuos argumentus jau atsakyta 94 ir 96 konstatuojamosiose dalyse.

(122)

Dėl ketvirto punkto, kuriuo Komisijos prašoma išsiaiškinti, ar atliekant Komisijos tyrimus naudotiems trečiųjų šalių duomenims nedarė poveikio rinkos iškraipymai, Komisija primena, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji normaliąją vertę skaičiuoja remdamasi pasirinktais duomenimis, o ne eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis, tik jei nustato, kad tokie duomenys yra tinkamiausi neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti. Tam Komisija privalo naudoti tik neiškraipytus duomenis. Šiuo atžvilgiu suinteresuotosios šalys raginamos pradiniais tyrimo etapais teikti pastabas dėl siūlomų šaltinių normaliajai vertei nustatyti. Priimdama galutinį sprendimą dėl to, kokius neiškraipytus duomenis reikėtų naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija visapusiškai atsižvelgia į tas pastabas. Dėl Kinijos vyriausybės prašymo Komisijai įvertinti galimus iškraipymus ES vidaus rinkoje, Komisija nemanė, kad šis punktas yra svarbus vertinant, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(123)

Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės argumentus.

(124)

CCCME pakartojo savo argumentus dėl ataskaitos, išdėstytus 89 ir 90 konstatuojamosiose dalyse, ir nurodė, kad Komisijos argumentavimas 91 konstatuojamojoje dalyje yra nelogiškas. Tačiau CCCME nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl ataskaitos, tik tvirtino, kad Kinijos penkmečio planai yra tik rekomendaciniai dokumentai, kuriuose išreiškiama politinė nuomonė ateičiai. CCCME nuomone, patys planai nėra privalomi, nes jie nėra priimami kaip įstatymai ar dekretai. Be to, CCCME nurodė, kad panašių dokumentų galima rasti ir Europoje, be kita ko, tarp Komisijos politikos dokumentų.

(125)

Dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise, CCCME taip pat nurodė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies sąvokos „dideli iškraipymai“ nėra nė vienoje PPO ADS ar GATT 1994 taisyklėje. Visų pirma sąvoka „dideli iškraipymai“ nepatenka nė į vieną iš PPO ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nurodytų kategorijų. Dėl trečiosios šalies duomenų naudojimo CCCME teigė, kad nors remiantis Apeliacinio komiteto sprendimu byloje DS473 nedraudžiama naudoti duomenų, gautų iš ne eksportuojančios šalies šaltinio, Komisija, atrodo, nepaiso to, kad Apeliacinis komitetas taip pat pabrėžė, kad „tai nereiškia, kad tyrimą atliekanti institucija kilmės šalies gamybos sąnaudas gali paprasčiausiai pakeisti ne kilmės šalies sąnaudomis“, ir kad „remdamasi ne šalies informacija kilmės šalies gamybos sąnaudoms nustatyti pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį tyrimą atliekanti institucija turi užtikrinti, kad tokia informacija būtų naudojam siekiant nustatyti kilmės šalies gamybos sąnaudas ir tam tyrimą atliekančiai institucijai gali tekti pritaikyti tą informaciją“. Todėl šis Komisijos metodas, CCCME nuomone, neatitinka ES įsipareigojimo pagal PPO ADS 2 straipsnio 2.2 dalį.

(126)

Be to, CCCME teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis taip pat pažeidžia PPO ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį, nes atrodo, kad Komisija kartoja tas pačias klaidas kaip byloje DS473, kadangi jos išvados ir argumentai šiame tyrime atrodo labai panašūs į biodyzelino bylos išvadas ir argumentus. Komisija nustatė, kad plieno, kaip pagrindinės vėjo jėgainių bokštų gamybos žaliavos, kainos Kinijoje yra iškraipytos ir vėjo jėgainių bokštų gamintojų mokamas plieno kainas veikia sisteminiai iškraipymai. Taigi, CCCME teigimu, remiantis Apeliacinio komiteto išvada byloje „ES – biodyzelinas (Argentina)“, Komisija taip pat gali pažeisti PPO ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį.

(127)

Be to, CCCME priminė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečioje pastraipoje aiškiai nustatyta, kad didelių iškraipymų klausimas vertinamas atskirai kiekvieno eksportuotojo ir gamintojo atžvilgiu, vienintelė išimtis – atrankos taikymas. Todėl CCCME nesutiko su 102 konstatuojamojoje dalyje pateiktu Komisijos teiginiu, kad „jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais“, ir pareikalavo, kad Komisija pagerintų savo praktiką šiuo atžvilgiu.

(128)

Dėl CCCME tvirtinimo, susijusio su neprivalomu Kinijos planavimo dokumentų pobūdžiu, Komisija priminė, kad Kinijos planavimo sistemoje nustatyti prioritetai ir tikslai, kurių centrinės ir vietos valdžios institucijos turi laikytis. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Kaip išsamiai aprašyta ataskaitoje, planavimo priemonėmis nustatyti tikslai iš tiesų yra privalomi, o ištekliai planavimo sistemoje skirstomi sektoriams, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (53).

(129)

Į CCCME argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su ADS ir Ginčų sprendimo tarybos išvadomis jau atsakyta 94 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, įskaitant paaiškinimą, kad byla DS473 nebuvo susijusi su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu. Dėl tvirtinimo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje vartojamos sąvokos „dideli iškraipymai“ nėra nė vienoje PPO ADS ar GATT 1994 taisyklėje, Komisija priminė, kad pagrindinis reglamentas, įskaitant 2 straipsnio 6a dalį, yra antrinės ES teisės aktas, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje. Pagal ES teisę nereikalaujama, kad jos šaltiniai, įskaitant antrinės teisės aktus, pvz., reglamentus, būtų grindžiami tarptautine teise arba būtų susieti su įsipareigojimais, kylančiais iš tarptautinės teisės, pavyzdžiui, ADS arba Kinijos stojimo į PPO protokolo.

(130)

Kalbant apie tvirtinimą dėl individualaus didelių iškraipymų vertinimo kiekvieno eksportuotojo atžvilgiu, CCCME tik pareiškė nepritarianti Komisijos pozicijai, tačiau nepateikė naujų argumentų. Todėl Komisija patvirtino savo poziciją, išdėstytą 99 ir 102 konstatuojamosiose dalyse.

(131)

„Chengxi Shipyard“ pakartojo savo argumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su PPO teise, aprašytus 104 konstatuojamojoje dalyje, ir pabrėžė, kad Komisijos atsakymas 94 ir 96 konstatuojamosiose dalyse yra labai bendro pobūdžio, juo tiksliai nepaaiškinamas PPO susitarimų teisinis pagrindas siekiant pagrįsti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymą nukrypstant nuo bendrosios tvarkos, aiškiai nustatytos PPO susitarime ir Ginčų sprendimo tarybos sprendime byloje DS473. Taigi „Chengxi Shipyard“, remdamasi Komisijos teiginiu, padarė išvadą, kad 2 straipsnio 6a dalies suderinamumą su PPO susitarimais Komisija pateisina remdamasi likusia Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalimi, ir nurodė, kad, nesant aiškių argumentų, kodėl Komisija laikosi tokios nuomonės, Komisijos atskleisti faktai neatitinka tinkamų sprendimo motyvų, pateisinančių jos sprendimą taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, teisinių standartų.

(132)

Be to, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad nebuvo įrodyta, jog bendrovė yra susijusi su dideliais iškraipymais, iš esmės dėl trijų priežasčių: i) KKP neturi tiesioginės įtakos bendrovės verslo sprendimams – išvada, padaryta nepaisant to, kad „Chengxi Shipyard“ direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius yra KKP nariai ir vykdo bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo funkcijas, ii) valstybei priklausantis akcijų paketas arba valstybės atstovai direktorių valdyboje nereiškia, kad bendrovės verslo sprendimai nepriklauso nuo rinkos paklausos ir pasiūlos signalų arba jos veikla nėra orientuota į rinką, iii) valstybės kišimosi buvimas nereiškia, kad yra didelių iškraipymų, o Komisija neįrodė, kad dėl tariamo kompleksinio Kinijos vyriausybės kišimosi atsirado didelių gamybos veiksnių iškraipymų ir galiausiai darytas poveikis „Chengxi Shipyard“ veiklos sąnaudoms ir kainai.

(133)

Dėl „Chengxi Shipyard“ argumentų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO, Komisija pakartoja savo nuomonę, kad 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Sąjungos įsipareigojimus PPO. Komisijos pozicijos priežastys aiškiai išdėstytos 94 konstatuojamojoje dalyje. Panašiai Komisija jau 106 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 skirsnio dalys, kurių galiojimas nėra pasibaigęs, toliau taikomos antidempingo tyrimuose dėl Kinijos produktų nustatant normaliąją vertę – tiek rinkos ekonomikos standarto atžvilgiu, tiek metodikos, kuri nėra pagrįsta griežtu palyginimu su Kinijos kainomis ar sąnaudomis, taikymo atžvilgiu. Atrodo, kad „Chengxi Shipyard“ prievolę nurodyti priežastis, dėl kurių iš esmės taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, sujungia su tariama prievole paaiškinti PPO teisinį pagrindą, kuriuo grindžiamas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymas, kuri yra ne tik neteisinga (taip pat žr. 129 konstatuojamąją dalį), bet ir neaktuali. Todėl „Chengxi Shipyard“ argumentas, kad Komisijos faktų atskleidimas neatitinka tinkamų sprendimo motyvų teisinių standartų, buvo atmestas.

(134)

Į „Chengxi Shipyard“ tvirtinimus dėl įrodymų, kad bendrovė yra susijusi su dideliais iškraipymais, trūkumo jau išsamiai atsakyta 108 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija priminė, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar yra vienas konkretus faktinis elementas arba informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą. Šiuo atžvilgiu, kaip matyti iš 52–79 konstatuojamųjų dalių, Komisija šiame tyrime nustatė, kad vėjo jėgainių bokštų pramonėje ir susijusiuose gamybos išteklių sektoriuose esama didelių iškraipymų. Vidaus sąnaudas normaliajai vertei apskaičiuoti pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atliekant tyrimą nustatoma, kad šios sąnaudos yra neiškraipytos. Tačiau šiuo atžvilgiu „Chengxi Shipyard“ nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad jo gamybos veiksniai būtų neiškraipyti. Todėl „Chengxi Shipyard“ tvirtinimas buvo atmestas.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turimi įrodymai parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(137)

Kaip paaiškinta 50 ir 51 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti. Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Meksiką, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(138)

Pirmajame pranešime Komisija Braziliją, Malaiziją, Meksiką, Turkiją ir Pietų Afriką nustatė kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR ir kuriose, kaip buvo žinoma, gaminamas nagrinėjamasis produktas. Pasaulio bankas visas šias šalis pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kaip ir KLR.

(139)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad BNP vienam gyventojui nėra tinkamas rodiklis šalies ekonominio išsivystymo lygiui įvertinti. Vietoj to Komisija savo išvadas turėjo grįsti bendruoju vidaus produktu vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Šiuo atžvilgiu bendrovė teigė, kad Indija būtų tinkamesnė tipiška šalis, nes vertinant pagal BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą 2019 m. Indija buvo artimesnė KLR nei skunde siūloma šalis Turkija. Be to, Indija buvo panašesnė į KLR lyginant pagal BVP vienam samdomajam darbuotojui pagal perkamosios galios paritetą taip atsižvelgiant į našumą visose trijose šalyse. „Vestas“ taip pat tvirtino, kad Indija buvo tinkama tipiška šalis, kurios išsivystymo lygis buvo toks pat kaip KLR.

(140)

Antrajame pranešime Komisija šiuo atžvilgiu pažymėjo, kad pagrindiniame reglamente nustatyta, kad tipiškos šalies išsivystymo lygis turėtų būti panašus į eksportuojančios šalies. Tačiau jame nėra jokių kitų reikalavimų tinkamai tipiškai šaliai parinkti. Komisija nusprendė, kad tinkamas tokios informacijos šaltinis būtų Pasaulio banko duomenų bazė. Ši duomenų bazė leido Komisijai turėti pakankamą skaičių galimų tinkamų tipiškų šalių, kurių išsivystymo lygis yra panašus, kad galėtų pasirinkti kuo tinkamesnį neiškraipytų sąnaudų ir kainų šaltinį. Taip pat tai objektyviu kriterijumi grindžiamas ir visose antidempingo bylose, kuriose normalioji vertė nustatoma remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatomis, nuosekliai naudojamas klasifikavimas, kuris užtikrina vienodumą ir tokias pačias sąlygas vykdant skirtingus tyrimus.

(141)

Be to, Pasaulio bankas BNP naudoja šalims klasifikuoti pagal pajamas, nes BNP atitinka Pasaulio banko veiklos skolinimo politikos metodiką. BNP naudojamos visos nacionalinės ekonomikos pajamos, neatsižvelgiant į jų kilmę, dėl to jos tinkamai atspindi šalies bendrą ekonominę veiklą. Bet kuriuo atveju „Chengxi Shipyard“ nepaaiškino, kaip ir kodėl BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, o ne BNP vienam gyventojui, būtų tinkamesnės siekiant parodyti panašų išsivystymo lygį vietoje Komisijos naudojamo šaltinio, taip pat nepagrindė ar nepateikė įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti kokiu nors kitu būdu.

(142)

Kadangi tiriamuoju laikotarpiu Indija nebuvo priskirta tai pačiai Pasaulio banko klasifikacijos kategorijai, negalima laikyti, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytą kriterijų. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(143)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ pakartojo nuomonę, kad BNP vienam gyventojui nėra tinkamas ekonominio išsivystymo rodiklis. Pirma, bendrovė teigė, kad į BNP įtraukiamos pajamos iš užsienyje vykdomos veiklos, kurios nebuvo aktualios vertinant ekonominį išsivystymą. Antra, bendrovė teigė, kad JAV doleriais išreikštas BNP arba BVP rodiklis, naudojamas lyginant įvairias šalis, yra netinkamas ekonominiam išsivystymui įvertinti. Tokį vertinimą iškraipytų kainų lygiai šalyse, kuriose produkcijos apimtis kitais atžvilgiais yra panaši, taip pat valiutos kurso svyravimai. Bendrovė taip pat pripažino, kad kainų lygio pokyčių (infliacijos) ir valiutų kursų svyravimų poveikį iš dalies sušvelnino Pasaulio bankui rengiant šalių ir skolinimo grupių klasifikaciją naudotas metodas „Atlas“. Galiausiai bendrovė teigė, kad, atsižvelgiant į minėtas pastabas, pagal ekonominį išsivystymą į KLR buvo panašesnė Indija, o ne Turkija.

(144)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ pakartojo savo nuomonę, kad BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą būtų tinkamas rodiklis šalių ekonominiam panašumui pagal jų ekonominio išsivystymo lygį įvertinti, todėl Indija galėtų būti tinkama tipiška šalis.

(145)

Komisija paaiškino, kad nors tipiškos šalies išsivystymo lygis turėtų būti panašus į eksportuojančios šalies išsivystymo lygį, nebuvo reikalavimo pasirinkti tokią tipišką šalį, kuri pagal ekonominį išsivystymą būtų panašiausia į eksportuojančią šalį, vertinant pagal BNP vienam gyventojui arba BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą. Be to, Komisija pažymėjo, kad tiek BNP vienam gyventojui, tiek BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą, taip pat keletas kitų rodiklių yra pripažinti šalių ekonominio išsivystymo vertinimo rodikliai. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžė, kad Pasaulio banko parengta šalių klasifikacija buvo galimų tipiškų šalių sąrašas, kuris buvo reguliariai atnaujinamas ir sudaromas remiantis objektyviais kriterijais ir nuoseklia metodika. Galiausiai Komisija pakartojo, kad Pasaulio banko šalių klasifikacija yra tinkamas informacijos šaltinis, kuriuo užtikrinamas vienodumas ir tokios pačios sąlygos vykdant skirtingus tyrimus. Kadangi Indija tiriamuoju laikotarpiu nebuvo priskirta didesnių vidutinių pajamų šalims, ir atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija atmetė „Chengxi Shipyard“ tvirtinimą.

(146)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Indija turėtų būti laikoma galima tipiška šalimi, nors Pasaulio bankas jos nepriskyrė didesnių vidutinių pajamų šalims. Šiuo atžvilgiu šalys nurodė importuojamai KLR kilmės sulfanilo rūgščiai nustatytų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą, kurioje tipiška šalimi Komisija pasirinko Indiją. CCCME pakartojo šiuos tvirtinimus savo pastabose ir per klausymą po pirminio etapo.

(147)

Komisija pažymėjo, kad per cituojamą priemonių galiojimo termino peržiūrą atlikus tyrimą nustatyta, kad sulfanilo rūgštį visame pasaulyje gamino tik keturios šalys (Indija, KLR, Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos). Kadangi sulfanilo rūgštis negaminama jokioje didesnių vidutinių pajamų šalyje, Komisija nusprendė naudoti Indiją atitinkamoms neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Šiuo atveju situacija buvo kitokia. Komisijai pavyko nustatyti pakankamai gamintojų šalyse, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR. Todėl norint nustatyti neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius jų nereikėjo ieškoti didesnių vidutinių pajamų šalių grupei nepriklausančiose šalyse. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(148)

Skunde skundo pateikėjas nurodė, kad tiriamasis produktas buvo gaminamas Turkijoje.

(149)

Komisija analizavo kitas šalis, kurių išsivystymo lygis buvo toks pat kaip KLR, ir nustatė PVJB gamintojų dar keturiose šalyse – Brazilijoje, Malaizijoje, Meksikoje ir Pietų Afrikoje.

(150)

Pirmajame pranešime Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie šiuos nustatytus faktus.

(151)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ nurodė penkis PVJB gamintojus Indijoje. Kaip paaiškinta 140–142 ir 145 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Indijos išsivystymo lygis nebuvo toks pat kaip KLR, todėl ji nėra tinkama tipiška šalis. Taigi, Komisija neanalizavo nei tariamų PVJB gamintojų Indijoje veiklos, nei jų finansinės informacijos prieinamumo ir kokybės.

(152)

Komisija nagrinėjo atitinkamų viešųjų duomenų prieinamumą ir kokybę penkiose galimose tipiškose šalyse, kuriose, kaip nustatyta, gaminamas tiriamasis produktas. Analizuojant daugiausia dėmesio skirta finansinės informacijos prieinamumui ir kokybei bei duomenų apie gamybos veiksnius prieinamumui ir kokybei.

(153)

Kalbant apie finansinę informaciją, naudotą nustatant PBA išlaidas ir pelną normaliajai vertei apskaičiuoti, Komisija išanalizavo turimą informaciją. Visų pirma ji nagrinėjo, ar finansinė informacija buvo susijusi su naujausiu laikotarpiu, ar finansinė informacija buvo audituota, ar ji buvo prieinama atskirai ar konsoliduota forma, ir ar bendrovės veikė pelningai.

(154)

Kalbant apie gamybos veiksnių duomenis, Komisija išnagrinėjo importo duomenų prieinamumą, kokią importo dalį sudaro KLR ir PPO narėmis nesančių šalių kilmės importas, ir tai, ar esama iškraipymų, kurie galėjo turėti įtakos gamybos veiksnių kainai. Analizuojant daugiausia dėmesio skirta svarbiausiems gamybos veiksniams.

(155)

Pirmojoje pastaboje Komisija nustatė, kad galimai tinkama PVJB gamintojų finansinė informacija buvo viešai prieinama tik Meksikoje, Pietų Afrikoje ir Turkijoje. Komisija taip pat nustatė, kad visų nustatytų Brazilijos ir Malaizijos PVJB gamintojų ir kai kurių Turkijos PVJB gamintojų finansinės informacijos tiriamuoju laikotarpiu arba nebuvo, t. y. informacija buvo pasenusi, arba bendrovės veikė nuostolingai. Šiuo atžvilgiu Komisija toliau analizavo Meksikos, Pietų Afrikos ir Turkijos PVJB gamintojų finansinės informacijos prieinamumą ir kokybę, atsižvelgdama į 50 konstatuojamojoje dalyje išvardytų suinteresuotųjų šalių pastabas dėl pirmojo pranešimo.

(156)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ tvirtino, kad Komisija neturėtų atmesti nuostolingai veikiančios bendrovės duomenų, jei tokia jos padėtis yra pagrįsta ir neiškraipyta. Kita vertus, nustatydama vidutines PBA išlaidas ir pelną tipiškoje šalyje, Komisija turėtų atsižvelgti ir į pelningai, ir į nuostolingai veikiančias tipiškos šalies, kurioje buvo prieinamos kelių bendrovių finansinės ataskaitos, bendroves.

(157)

Komisija pažymėjo, kad pirmajame pranešime nustatytų galimų tipiškų šalių visų nuostolingai veikiančių gamintojų finansiniai duomenys taip pat buvo pasenę. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tvirtinimas tapo nebeaktualus. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad nuostolingai veikiančios bendrovės negavo „pagrįsto“ pelno lygio pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinę pastraipą. Todėl šis tvirtinimas taip pat buvo atmestas materialiniu pagrindu.

(158)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ nustatė, kad Meksikos gamintojo „Arcosa Industries de México, S. de R. L. de C.V.“ ir Pietų Afrikos gamintojo „GRI Wind Steel South Africa (Pty.) Ltd.“ finansiniai duomenys yra netinkami PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, nes šie duomenys buvo pateikti tik konsoliduotose finansinėse ataskaitose. „Chengxi Shipyard“ teigimu, šis klausimas nebuvo susijęs su Turkijos ir Indijos gamintojais.

(159)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad nebuvo nustatyta, jog Indija yra tinkama galima tipiška šalis. Be to, tai, kad tam tikrų gamintojų finansiniai duomenys buvo pateikti konsoliduota forma, šių duomenų nepadarė savaime netinkamais naudoti kaip neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno šaltinio. Priešingai, prieinamos finansinės ataskaitos turi būti analizuojamos kiekvienu konkrečiu atveju.

(160)

Šiuo atžvilgiu antrajame pranešime Komisija paaiškino, kad Meksikoje ji nustatė du vėjo jėgainių bokštų gamintojus. Atskira „Speco Wind Power, S.A. de C.V.“ (toliau – „Speco“) vietos finansinė informacija buvo gauta iš „Dun&Bradstreet“ (toliau – D&B) „Global Financials“ (55) ir suinteresuotosioms šalims ji buvo pateikta pirmojo pranešimo III priede. Bendrovė gamino tik vėjo jėgainių bokštus ir 2019 m. veikė pelningai. Vietos finansinė informacija leido nustatyti ne tik PBA išlaidas, bet ir finansines išlaidas bei kitas išlaidas ir pajamas. „Arcosa Industries de México, S. de R.L. de C.V.“ (toliau – „Arcosa“) konsoliduotosios finansinės ataskaitos rastos internete (56). Konsoliduotoji grupė veikė trijose verslo srityse: statyba, energetikos įranga ir transportas. Kaip „Energy Equipment Group“ (toliau – EEG) verslo segmentas, konsoliduotoji grupė gamino ir pardavė vėjo jėgainių bokštus, pramonines konstrukcijas ir saugojimo ir paskirstymo rezervuarus (57). EEG dirbo 55 % grupės darbuotojų (58), jai teko 48 % grupės nekonsoliduotų pajamų ir sąnaudų (59). Pajamos iš vėjo jėgainių bokštų ir pramoninių struktūrų pardavimo sudaro 75 % EEG pajamų (60). 2019 m. EEG patirtos PBA išlaidos (įskaitant nusidėvėjimą ir amortizaciją) konsoliduotu lygmeniu sudarė apie 13 % (išreiškus pardavimo sąnaudų procentine dalimi) (61). Ir EEG, ir konsoliduotoji grupė gavo maždaug 10 % pelno (62). Iš pirmiau pateiktos analizės matyti, kad segmentas, daugiausia apimantis PVJB gamybą ir pardavimą, sudarė didelę bendrovės bendros veiklos dalį ir jame pasiekta veiklos rezultatų, kurie buvo panašūs į visos bendrovės veiklos rezultatus. Todėl šie skaičiai buvo laikomi pagrįstais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje.

(161)

Antrame pranešime Komisija taip pat pažymėjo, kad Pietų Afrikoje ji nustatė vieną vėjo jėgainių bokštų gamintoją – bendrovę „GRI Wind Steel South Africa (Pty.) Ltd“. Šios bendrovės finansinės ataskaitos buvo prieinamos jos akcininko „Hulisani“ konsoliduotųjų ir integruotų ataskaitų forma (63). Tačiau metinėje integruotoje ataskaitoje nebuvo pateikta pakankamai išsamios informacijos apie grupės vėjo jėgainių bokštų gamintoją. Ataskaitoje tik nurodyta, kad 2019 m. kovo mėn. – 2020 m. vasario mėn. finansiniais metais PVJB gamintojas veikė pelningai (64). Taigi Komisija negalėjo įvertinti gamintojo veiklos rezultatų ir konsoliduotų finansinių rezultatų dalies. Todėl Komisija nustatė, kad „Hulisani“ konsoliduotosios finansinės ataskaitos nebuvo tinkamos PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti šiame tyrime.

(162)

Galiausiai antrajame pranešime Komisija išnagrinėjo šešis nustatytus Turkijos PVJB gamintojus. Tik dviejų gamintojų finansiniai duomenys buvo viešai prieinami. Atskiros „ATES Çelik Insaat Taahhut Proje Muhendislik Sanayi ve Ticaret A.Ş.“ vietos finansinės ataskaitos buvo prieinamos D&B „Global Financials“ skilty ir buvo pateiktos suinteresuotosioms šalims pirmojo pranešimo III priede. 2019 m. ši bendrovė veikė pelningai. Vietos ataskaitos leido nustatyti ne tik PBA išlaidas, bet ir finansines pajamas ir išlaidas. D&B „Global Financials“ skilty prieinamos atskiros „Çimtaş Çelik İmalat Montaj ve Tesisat A.Ş.“ (toliau – „Çimtaş Çelik“) vietos finansinės ataskaitos buvo pasenusios. Nepaisant to, jos akcininko ENKA konsoliduotosios finansinės ataskaitos buvo prieinamos internete (65) – audituotos ir (arba) neaudituotos, už visus tiriamojo laikotarpio ketvirčius. Tačiau buvo pažymėta, kad konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nebuvo pateikta pakankamai išsamios informacijos apie PVJB gamintojo veiklos rezultatus ir konsoliduotosios grupės veiklos rezultatų dalį. „Çimtaş Çelik“ priklausė statybų segmentui (66). Nors statybų segmento pajamos bendras konsoliduotąsias pajamas papildė beveik 60 % (67), buvo neaišku, kaip šio segmento veiklos rezultatai atspindėjo PVJB gamintojo veiklos rezultatus. Finansinėse ataskaitose nebuvo pateikta jokios išsamios informacijos apie segmento sudėtį. To segmento veiklos pobūdis galėjo būti gana įvairus. Iš tiesų PVJB gamintojas buvo tik viena iš 39 konsoliduotosios grupės bendrovių (68), priskiriamų statybų segmentui. Todėl Komisija nustatė, kad ENKA konsoliduotosios finansinės ataskaitos nebuvo tinkamos PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti šiame tyrime.

(163)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad dviejų Meksikos PVJB gamintojų finansinė informacija turi didelių trūkumų. Bendrovė teigė, kad net jei „Arcosa“ EEG segmentas gavo 48 % konsoliduotųjų pajamų, gerokai mažiau nei pusė jų buvo gautos parduodant PVJB, nes EEG taip pat gamino ir pardavė pramonines konstrukcijas. Be to, bendrovė nurodė, kad „Arcosa“ PVJB gamino ne tik Meksikoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), ir kad nebuvo įmanoma nustatyti pajamų ir PBA išlaidų dalies, kuri galėtų būti priskirta pardavimui Meksikos vidaus rinkoje. Dėl „Speco“ bendrovė teigė, kad neįmanoma nustatyti su pardavimu Meksikos rinkoje susijusios pajamų ir PBA išlaidų dalies.

(164)

Komisija pažymėjo, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimus dėl EEG segmento pajamų dalį sudarančių pajamų iš PVJB pardavimo. Komisija pripažino, kad „Arcosa“ PVJB gamino ir Meksikoje, ir JAV. Vis dėlto, kadangi Meksikoje esantys gamybos pajėgumai (matuojami pagal plotą) buvo dideli (40 % (69)), Komisija nustatė, kad dėl to, jog dalis PVJB gamybos buvo vykdoma JAV, finansinė informacija netapo netinkama. Komisija manė, kad tikslinga naudoti informaciją apie abiejų Meksikos PVJB gamintojų visas PBA išlaidas ir pajamas, nes viešai prieinamoje finansinėje informacijoje retai, jei apskritai, būna išsamiau suskirstytos pajamos ir PBA išlaidos pagal rinkas (vidaus ir eksporto), visų pirma veiklos segmentų ataskaitose. Bet kuriuo atveju bendrovė nepasiūlė jokio tinkamo alternatyvaus PVJB gamintojo Meksikoje PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti. Todėl Komisija atmetė „Chengxi Shipyard“ tvirtinimus ir patvirtino, kad nustatydama PBA išlaidas ir pelną naudos abiejų Meksikos PVJB gamintojų finansinę informaciją.

(165)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ pakartojo, kad „Arcosa“ finansinė informacija nebuvo tinkamas neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno šaltinis. Bendrovė teigė, kad, visų pirma, dėl „Arcosa“ PVJB gamybos vietos Meksikoje ir JAV ir dėl to, kad EEG segmentas taip pat gamino pramonines konstrukcijas ir paskirstymo rezervuarus, informacija tapo netinkama. Be to, bendrovė pažymėjo, kad „Arcosa“ pajamų padidėjimą 2019 m. lėmė ne tik padidėjusi PVJB gamyba, bet ir kiti veiksniai. Galiausiai bendrovė nurodė, kad „Arcosa“ 2020 m. finansinė informacija galutinio faktų atskleidimo metu jau buvo prieinama.

(166)

Kaip nurodyta 160 ir 164 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad nors dalis PVJB gamybos buvo vykdoma kitoje šalyje nei tipiška šalis, vis dar buvo tikslinga naudoti bendrovės duomenis. Negavusi naujų argumentų Komisija patvirtino, kad atmetė šį tvirtinimą. Komisija taip pat patvirtino, kad dėl EEG grupės didelės pajamų dalies, tenkančios PVJB ir pramoninių struktūrų segmentui, šios grupės finansiniai rezultatai buvo tipiški PVJB gamybos atžvilgiu, nes pajamų padidėjimą iš dalies lėmė didesnė PVJB gamybos apimtis. Galiausiai Komisija nustatė, kad, atsižvelgiant į vyriausybės priemones, dėl kurių Meksikoje sulėtėjo naujų vėjo energijos gamybos pajėgumų įrengimas, kaip aptarta 196–199 konstatuojamosiose dalyse, buvo tikslingiau neiškraipytas PBA išlaidas ir pelną pagrįsti tik 2019 m. finansinėmis ataskaitomis.

(167)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ tvirtino, kad „Arcosa“ finansinė informacija nebuvo tinkamas neiškraipytų PBA išlaidų ir pelno šaltinis, nes „Arcosa“ PVJB gamino už Meksikos ribų. Be to, bendrovė nurodė, kad Meksikos patronuojamoji bendrovė pajamas daugiausia gavo iš grupės vidaus veiklos, o šios patronuojamosios bendrovės pelningumas buvo tik 2,4 %.

(168)

Be 166 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl „Arcosa“ vykdomos PVJB gamybos už Meksikos ribų, Komisija nustatė, kad dėl grupės vidaus pajamų didelės dalies, palyginti su Meksikos patronuojamosios bendrovės bendromis pajamomis, labiau tiktų naudoti „Arcosa“ konsoliduotąsias ir jungtines finansines ataskaitas, kuriose grupės vidaus sandoriai buvo išbraukti (70). Taip pat reikia pažymėti, kad šiuo atveju „Suzhou Titan“ apskaičiuotas pelningumo lygis yra neaktualus. Bendrovė veiklos pajamas išreiškė pajamų procentine dalimi, o normaliajai vertei apskaičiuoti jos turi būti išreikštos parduotų prekių, kurių vertė negalėjo būti nustatyta pagal „Arcosa“ finansinę informaciją apie jos veiklą Meksikoje, sąnaudų procentine dalimi.

(169)

Remdamasi 166 ir 168 konstatuojamosiose dalyse aprašytomis priežastimis Komisija atmetė 165 ir 167 konstatuojamosiose dalyse pateiktus „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ tvirtinimus.

(170)

Pirmajame pranešime Komisija padarė išvadą, kad pagal EBPO pramoninių žaliavų eksporto apribojimų aprašą (71) plieno laužo (SS kodai 7204 41 ir 7204 49) eksportui Pietų Afrikoje buvo taikomas licencijų reikalavimas, o Malaizijoje – licencijų reikalavimas ir eksporto mokestis iki 2017 m. (naujausia turima informacija).

(171)

Šiuo atžvilgiu antrajame pranešime Komisija atmetė Pietų Afriką remdamasi tuo, kad Pietų Afrikos PVJB gamintojo finansinė informacija nebuvo tinkama PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti, kaip paaiškinta 161 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija nustatė, kad viešai prieinama Malaizijos PVJB gamintojo finansinė informacija buvo labai pasenusi. Kadangi Komisija negavo jokios papildomos informacijos apie gamybą Malaizijoje, šalis taip pat nebuvo įtraukta į tolesnius svarstymus. Todėl nustatyta, kad pirmajame pranešime nurodyti eksporto apribojimai dabartinėje byloje yra neaktualūs.

(172)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nei Meksika, nei Pietų Afrika ar Turkija nebuvo tinkamos tipiškos šalys dėl tose šalyse taikomų įvairių priemonių, kurios tariamai iškraipė gamybos veiksnių rinką ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinką. Šie tvirtinimai išsamiai paaiškinti 173, 179, 181, 184 ir 189 konstatuojamosiose dalyse.

(173)

Savo pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME, „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ tvirtino, kad Pietų Afrika nėra tinkama tipiška šalis, nes joje nustatytos apsaugos priemonės plienui, dėl kurių galėjo būti iškraipytos plieno produktų, naudojamų PVJB gaminti, importo kainos. Be to, „Chengxi Shipyard“ teigė, kad tokios apsaugos priemonės taip pat galioja Meksikoje ir Turkijoje, o dėl Turkijos šalis iš tiesų nurodė, kad sustabdytas nuolaidų taikymas Sąjungai reaguojant į Sąjungos nustatytas apsaugos priemones plienui.

(174)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad Pietų Afrika jau buvo pripažinta netinkama, nes apie jokį PVJB gamintoją nebuvo viešai prieinamos finansinės informacijos. Taigi Komisija manė, kad tvirtinimai dėl Pietų Afrikos yra neaktualūs.

(175)

Dėl Turkijos Komisija pažymėjo, kad šalis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tvirtinimą, kad plienui taikomos apsaugos priemonės. Iš tiesų Komisija nustatė, kad 2018 m. balandžio mėn. Turkija inicijavo apsaugos priemonių plienui tyrimą (72), tačiau 2019 m. gegužės mėn. tyrimą baigė nenustačiusi priemonių (73). Kalbant apie nuolaidų taikymo sustabdymą, šalis nepateikė jokių įrodymų, kodėl ir kokiu mastu papildomas tarifas tam tikriems importuojamiems Sąjungos kilmės plieno produktams iškraipytų Turkijos plieno rinką, o importo statistiniai duomenys taptų netinkamu neiškraipytų lyginamųjų dydžių šaltiniu.

(176)

Dėl Meksikos Komisija antrajame pranešime pažymėjo, kad „Chengxi Shipyard“ savo įtarimus grindė „Metal Bulletin“ paskelbtu straipsniu, kuriame teigiama, kad pagal 2019 m. kovo 25 d. dekretą Meksika „grąžino 15 % apsaugos muitą tam tikriems plieno produktams, importuojamiems iš šalių, su kuriomis ji nėra sudariusi laisvosios prekybos susitarimų“. Komisija nustatė, kad 2019 m. kovo 25 d. Meksika paskelbė dekretą, kuriuo iš dalies keičiami Bendruoju importo ir eksporto mokesčių įstatymu (74) nustatyti importo tarifai. Šiuo dekretu Meksika ribotam 180 dienų laikotarpiui nuo 0 % iki 15 % padidino tam tikriems plieno produktams, įskaitant plieno plokštes (SS kodai 7208 51 ir 7208 52), taikomą didžiausio palankumo režimo muitą. Pagal dekretą taikomo didžiausio palankumo režimo muito padidinimas buvo grindžiamas Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – GATT) II straipsniu.

(177)

Be to, muitų tarifai nebuvo nustatyti atlikus apsaugos priemonių tyrimą ir neviršijo pagal PPO taisykles Meksikos įsipareigotų taikyti 35 % tarifų lygio (75). Todėl Komisija nusprendė, kad šių priemonių buvimas nepateisino Meksikos pašalinimo iš galimų tipiškų šalių analizės.

(178)

Todėl tvirtinimai, kad Meksikoje ir Turkijoje taikomos apsaugos priemonės plienui, buvo atmesti.

(179)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Meksika nėra tinkama tipiška šalis, nes importuojamiems Kinijos kilmės PVJB ji taiko antidempingo priemones.

(180)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad šalys nepateikė konkrečių įrodymų, kaip ir kokiu mastu Meksikos nustatytos antidempingo priemonės tiriamajam produktui turėtų įtakos jos tipiškumui ir kodėl dėl šių aplinkybių jos nebereikėtų laikyti tinkama. Todėl Komisija nusprendė, kad šie argumentai nepagrįsti, ir juos atmetė.

(181)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad Meksikos ir Pietų Afrikos elektros energijos rinkos buvo iškraipytos, nes jose dominuoja valstybės valdomos įmonės. Kita vertus, suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Turkijos ir Indijos elektros energijos rinkos nėra veikiamos tokių iškraipymų. Šalis pateikė įrodymų, kad Pietų Afrikoje 95 % elektros energijos tiekia valstybės valdoma įmonė ESKOM.

(182)

Antrajame pranešime Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir nustatė, kad Meksikos valstybės valdomas elektros energijos gamintojas „Comisión Federal de Electricidad“ (toliau – CFE) yra susijęs su mažiau nei 80 % visos elektros energijos gamyba Meksikoje (76). Remiantis „Chengxi Shipyard“ pateikta informacija, valstybės valdomų įmonių dalis, susijusi su elektros energijos gamyba Indijoje, buvo šiek tiek didesnė nei 80 %, t. y. panaši į padėtį Meksikoje. Suinteresuotosios šalies teigimu, Indijos elektros energijos rinka buvo pakankamai liberalizuota. Be to, Komisija nustatė, kad valstybės valdomam elektros energijos gamintojui EÜAŞ priklauso šiek tiek daugiau nei 20 % Turkijos elektros gamybos pajėgumų (77). Komisija laikėsi nuomonės, kad vien to, jog rinkoje dominuoja valstybės valdomos įmonės, ir neturint jokių papildomų požymių ir įrodymų, kad faktinė pagrindinio gamybos ištekliaus kainodara neatitiko rinkos jėgų, savaime nepakanka, kad ši šalis nebūtų laikoma tipiška. Tokiais atvejais byloje turi būti įrodymų, kad faktinė to gamybos ištekliaus kainodara galėjo būti paveikta kitų aplinkybių, pvz., tam tikroms pramonės šakoms taikomos lengvatinės politikos ar kitokio didelio valstybės kišimosi, dėl kurio kainodara neatitiktų laisvosios rinkos jėgų. Bet kuriuo atveju Komisija atsižvelgė į tai, kad elektros energija sudarė tik mažą dalį (apie 1 %) visų PVJB gamybos sąnaudų. Todėl net jei būtų įrodymų, kad šio gamybos ištekliaus kainodara buvo iškraipyta, tai savaime nereikštų, kad Meksika (ar kuri nors kita šalis) šiuo atveju apskritai turi būti atmesta kaip galima tipiška šalis. Geriausiu atveju galimas Meksikos elektros energijos sektoriaus iškraipymas būtų klausimas, kurį reikėtų nagrinėti svarstant, ar reikia naudoti kitą lyginamąjį dydį tokiam veiksniui.

(183)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimus dėl Meksikos ir Turkijos, o, kad Pietų Afrika yra netinkama, jau nustatė remdamasi tuo, kad trūksta prieinamos finansinės informacijos.

(184)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Vestas“ teigė, kad Turkija atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams nustatė vietos turinio reikalavimą ir (arba) užtikrino didesnius supirkimo tarifus priklausomai nuo reikalaujamo vietos turinio.

(185)

Antrajame pranešime Komisija išnagrinėjo įtarimus dėl vietos turinio reikalavimo Turkijoje, atsižvelgdama į tai, kad jis yra svarbus kaip pagrindinio gamybos veiksnio, t. y. plieno plokščių, taip pat kitų gamybos veiksnių ir galiausiai Turkijos PVJB gamintojų pelningumo, apribojimas.

(186)

Komisija nustatė, kad vietos turinio reikalavimas tapo Turkijos vėjo energijos rinkos sąlyga dviem būdais:

(187)

Antrajame pranešime Komisija laikėsi nuomonės, kad PVJB taikomą vietos turinio reikalavimą galima patenkinti tik jei svarbiausia žaliava – plieno plokštės – būtų perkamos vidaus rinkoje. Taigi plieno plokščių importo kainos galėjo neatspindėti tų rūšių plieno plokščių, kurios iš tikrųjų buvo naudojamos PVJB gamyboje, kainų. Be to, įpareigojimas pirkti vidaus rinkoje sumažino konkurenciją PVJB gamybai skirtų gamybos išteklių rinkoje, dėl ko šių gamybos išteklių vidaus rinkos kainos galėjo būtų iškraipytos. Todėl gamybos išteklių kainos veikiausiai buvo didesnės dėl sumažėjusios konkurencijos ir galėjo iškraipyti gamybos sąnaudas, taigi ir PVJB gamintojų Turkijoje PBA išlaidas ir pelningumą.

(188)

Todėl Komisija nusprendė, kad vėjo energijos rinka, įskaitant vėjo jėgainių bokštų gamybą, galėjo būti iškraipyta dėl vietos turinio reikalavimo taikymo Turkijoje, todėl yra netinkama neiškraipytoms kainoms ir sąnaudoms nustatyti, visų pirma svarbiausio gamybos ištekliaus.

(189)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo „Vestas“ taip pat tvirtino, kad Turkija nebuvo tinkama tipiška šalis dėl riboto tam tikrų žaliavų (sunkiųjų plokščių) prieinamumo, dėl kurio tų medžiagų kainos galėjo būti didesnės, ir dėl to, kad nėra didelių PVJB gamybos pajėgumų.

(190)

Kadangi šalis nepateikė jokių šiuos tvirtinimus pagrindžiančių įrodymų ir Komisija jau buvo padariusi išvadą, kad Turkijos rinka galėjo būti iškraipyta dėl vietos turinio reikalavimo taikymo, Komisija dėl šių tvirtinimų nepadarė jokių išvadų.

(191)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Turkija turėtų likti galima tipiška šalimi. Visų pirma jie tvirtino, kad tik nedidelė plieno plokščių, importuotų pagal konkretų prekės kodą, dalis buvo skirta PVJB gamybai, todėl šis rodiklis galėjo būti iškraipytas. Šalys teigė, kad siekdama nustatyti, ar vietos turinio reikalavimas turėjo įtakos importo kainai, Komisija turėtų palyginti plieno plokščių importo į Turkiją kainą su jų importo kaina į kitas šalis. CCCME savo pastabose ir per klausymą po pirminio etapo pakartojo, kad Turkija ir toliau turėtų būti laikoma galima tipiška šalimi.

(192)

Komisija pažymėjo, kad plieno plokščių importo į kitas šalis kaina nebuvo tipiška kainos, kuri vyrautų Turkijoje rinkos sąlygomis, kurioms įtakos neturi vietos turinio reikalavimas, atžvilgiu. Be to, vietos turinio reikalavimas ne tik turėjo įtakos plieno plokščių, skirtų PVJB gamybai, kainai. Vietos turinio reikalavimas užkirto kelią konkurencijai su importuojamomis plieno plokštėmis, skirtomis PVJB gamybai. Tokia rinkos padėtis galėjo daryti poveikį plieno plokščių gamintojų gamybos sprendimams ir taip turėti įtakos plieno plokščių, skirtų naudoti ir kitiems tikslams, kainai. Be to, Turkijos PVJB gamintojų PBA išlaidos ir pelningumas taip pat galėjo būti iškraipyti, nes vietos turinio reikalavimas buvo susijęs ne tik su sąnaudomis, bet ir su darbo jėga. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(193)

Be pirmiau minėtų suinteresuotųjų šalių pastabų dėl prekybos apribojimų, antrajame pranešime Komisija nagrinėjo, ar Meksikoje yra prekybos apribojimų, susijusių su PVJB gamyboje naudojamais gamybos ištekliais. Šiuo tikslu Komisija informacijos ieškojo EBPO pramoninių žaliavų eksporto apribojimų apraše (80) ir „Market Access Map“ (patekimo į rinką žemėlapis) duomenų saugykloje (81). Nerasta jokių prekybos apribojimų, kuriuos Meksika būtų nustačiusi pagrindiniams gamybos ištekliams.

(194)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad plieno plokščių importo į Meksiką kaina buvo labai iškraipyta, nes 2019 m. kovo mėn. buvo nustatytas 15 % importo muitas. CCCME pakartojo šį tvirtinimą per klausymą ir pastabose po pirminio etapo.

(195)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą. Kaip paaiškinta 176 ir 177 konstatuojamosiose dalyse, Komisija antrajame pranešime įvertino plieno plokštėms taikomo importo muito padidėjimą ir nustatė, kad Meksika padidino taikomą didžiausio palankumo režimo muitą nuo 0 % iki lygio (15 %), kuris neviršijo pagal PPO taisykles Meksikos įsipareigoto taikyti didžiausio palankumo režimo muito. Todėl importo muito taikymas šiuo atveju negalėjo būti laikomas iškraipymu arba Meksikos įsipareigojimų pažeidimu. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(196)

Pastabose dėl antrojo pranešimo „Chengxi Shipyard“ teigė, kad Meksika nėra tinkama tipiška šalis, nes jos atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinka yra labai iškraipyta. Šiuo atžvilgiu šalis nurodė šias Meksikos vyriausybės priimtas priemones:

(197)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą. Pirma, reikia pažymėti, kad tam tikro ekonomikos sektoriaus reguliavimas įstatymais ir kitais teisės aktais nebūtinai yra rinkos iškraipymas. Šiuo atveju suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kodėl, kaip ir kokiu mastu 196 konstatuojamojoje dalyje išvardytos vyriausybės politikos priemonės turėjo įtakos PVJB gamyboje naudojamų gamybos veiksnių (importo) kainoms, taip pat Meksikos PVJB gamintojų PBA išlaidoms ir pelnui tiriamuoju laikotarpiu. Tikėtina, kad kai kurios priemonės galėjo atgrasyti (didesni perdavimo tarifai, bandymų ir naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų prijungimo prie tinklo sustabdymas) nuo investicijų arba net užkirsti kelią (ketvirtojo atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukciono atšaukimas) joms ateityje, todėl netiesiogiai paveikti Meksikos PVJB gamintojų pelningumą laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. Vis dėlto Komisija laikėsi nuomonės, kad apribojimai, jei tokių buvo, visiškai įsigaliojo tik pasibaigus tiriamajam laikotarpiui. Šiuo atžvilgiu Meksikos nauji vėjo energijos įrenginiai su papildomu 1,6 GW 2019 m. pasiekė rekordinį lygį (82). Nors panaikinus ketvirtąjį aukcioną buvo sustabdytos būsimos investicijos į vėjo energijos sektorių, Komisija laikėsi nuomonės, kad Meksikos PVJB gamintojų veiklos rezultatus pagerino vėjo jėgainių parkų statyba, užsakyta per trečiąjį atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcioną, kuriame buvo numatyta, kad nauji parkai pradės veikti 2020 m. sausio mėn. – 2022 m. sausio mėn. (83) Be to, 2020 m. Meksika įrengė naujus maždaug 0,6 GW vėjo energijos gamybos pajėgumus (84). Tai buvo veiklos rezultatai, panašūs į 2018 m. (0,7 GW papildomų vėjo energijos gamybos pajėgumų (85)), t. y. metus, kuriems nedarė poveikio netikrumas dėl pasikeitusios vyriausybės politikos. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(198)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ priminė savo pastabas dėl antrojo pranešimo, kuriose nurodė keletą Meksikoje priimtų vyriausybės priemonių, kurios tariamai iškraipė atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinką. Be to, bendrovė nurodė duomenis apie 2018–2020 m. Meksikoje įrengtus naujus vėjo energijos gamybos pajėgumus ir Tarptautinės energetikos agentūros (86) paskelbtas 2021–2022 m. prognozes, iš kurių matyti, kad po 2019 m. naujų įrenginių skaičius mažėja. Galiausiai bendrovė tvirtino, kad Komisija nepripažino šių vyriausybės priemonių atgrasomojo poveikio.

(199)

Komisija pakartojo 197 konstatuojamojoje dalyje aprašytus nustatytus faktus. Komisija neabejojo, kad po tiriamojo laikotarpio kai kurios priemonės galėjo atgrasyti nuo naujų investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, įskaitant į vėjo jėgainių bokštus, arba užkirsti joms kelią. Vis dėlto, siekdama nustatyti neiškraipytas PBA išlaidas ir neiškraipyto pelno lyginamąjį dydį, Komisija naudojo 2019 m. dviejų Meksikos PVJB gamintojų finansinę informaciją. Komisija laikėsi nuomonės, kad šiai informacijai vyriausybės priemonės dar neturėjo poveikio, nes dauguma priemonių įgyvendintos tik 2020 m. Be to, bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kaip ir kokiu mastu aptariamos vyriausybės priemonės turėjo įtakos neiškraipytoms gamybos veiksnių sąnaudoms ir lyginamiesiems dydžiams. Galiausiai bet kokie pokyčiai Meksikoje po tiriamojo laikotarpio buvo neaktualūs pasirenkant tipišką šalį. Todėl Komisija patvirtino, kad atmeta šį tvirtinimą.

(200)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Meksika, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(201)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Meksika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(202)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“, kaip ir 144 ir 198 konstatuojamosiose dalyse aprašytose pastabose, toliau teigė, kad Indija buvo vienintelė tinkama tipiška šalis.

(203)

Be to, kad Pasaulio bankas Indijos nepriskyrė didesnių vidutinių pajamų šalims, Komisija manė, kad bendrovė neišanalizavo viešųjų duomenų prieinamumo ir kokybės Indijoje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad nė vienas iš Indijos PVJB gamintojų, nurodytų „Chengxi Shipyard“ pastabose dėl pirmojo pranešimo (žr. 151 konstatuojamąją dalį), neturėjo viešai prieinamų finansinių ataskaitų. Be to, Indija, kaip ir Turkija, 2019 m. vėjo energijos projektams nustatė vietos turinio reikalavimą (87), dėl kurio veikiausiai buvo iškraipyta PVJB gamyba.

(204)

Pirmajame pranešime Komisija išvardijo gamybos veiksnius, pvz., medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami nagrinėjamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(205)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Komisija turėtų būti atvira ir naudoti kitus viešai prieinamus duomenų šaltinius, pavyzdžiui, pardavimo trečiosios šalies vidaus rinkoje kainas ar kitas tarptautines kainas. Šiuo atžvilgiu „Chengxi Shipyard“ teigė, kad Komisija turėtų naudoti Kinijos importo statistinius duomenis, nes buvo mažiau tikėtina, kad trečiųjų šalių tiekėjų kainos būtų iškraipytos dėl Kinijos vyriausybės politikos. Jei ne, turėtų būti naudojami tipiškos šalies nacionalinių muitinių importo statistiniai duomenys, nes, šalies teigimu, jie buvo patikimesni už trečiosios šalies perdirbėjo informaciją.

(206)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad yra atvira naudoti kitus neiškraipytų kainų šaltinius, kai importo statistinių duomenų negali naudoti kaip patikimo lyginamųjų dydžių šaltinio. Kadangi šalys nenurodė jokių priežasčių, kodėl Komisija turėtų nukrypti nuo savo praktikos naudoti „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) pateiktus importo statistinius duomenis, tvirtinimas buvo atmestas.

(207)

Dėl tvirtinimo, kad Komisija turėtų naudoti importo į Kiniją kainas, Komisija antrajame pranešime nurodė, kad, jei būtų patvirtinti dideli iškraipymai KLR vidaus rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, importo į KLR kainų statistiniai duomenys nebūtų geresnis pakaitinis rodiklis nei importo į galimas tipiškas šalis kainos. Labai tikėtina, kad importas į KLR, jei jo kiekis būtų reikšmingas, taip pat būtų paveiktas didelių iškraipymų, nes jis būtų vykdomas panašiomis į iškraipytoje Kinijos rinkoje vyraujančiomis sąlygomis.

(208)

„Chengxi Shipyard“ nepateikė jokių įrodymų, kad GTA buvo mažiau patikimas nei galimos tipiškos šalies muitinės oficialūs statistiniai duomenys. GTA pateikti importo statistiniai duomenys buvo pagrįsti įvairių nagrinėjamųjų šalių, kurios pateikė savo oficialius duomenis GTA pagal dvišalius susitarimus, nacionalinių muitinių oficialiais statistiniais duomenimis. Kai kurios viešojo administravimo institucijos jau seniai naudoja GTA, kad gautų muitinės statistinius duomenis, ir kad šia duomenų baze įvairiais tikslais ir skirtingomis aplinkybėmis taip pat plačiai naudojasi privatūs veiklos vykdytojai. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad GTA statistiniai duomenys yra patikimi, ir tuos tvirtinimus atmetė.

(209)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME, „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ pažymėjo, kad pirmajame pranešime Komisija išvardijo gamybos veiksnių prekių kodus 6 skaitmenų kodo lygmeniu. Šiuo atžvilgiu „Chengxi Shipyard“ teigė, kad 6 skaitmenų kodu grindžiami importo statistiniai duomenys apima kitas medžiagas nei konkretus gamybos veiksnys. Todėl, siekdamos padidinti duomenų tikslumą, šalys pasiūlė naudoti importo statistinius duomenis, kurie būtų išsamesni pagal taikomus kodus. CCCME ir „Suzhou Titan“ taip pat teigė, kad Komisija turėtų naudoti tik tuos statistinius duomenis, kurie tiksliai atspindi tik tų rūšių jungių (flanšų), kurios naudojami gaminant tiriamąjį produktą, importą. CCCME per klausymą ir pastabose po pirminio etapo pakartojo savo pastabas dėl 6 skaitmenų kodo lygmens importo statistinių duomenų naudojimo.

(210)

Antrajame pranešime Komisija pažymėjo, kad pradiniuose tyrimo etapuose ji naudojo Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą 6 skaitmenų kodo lygmeniu. Vėlesniame tyrimo etape ir, kai tinkama, Komisija naudojo konkretesnius kodus tipiškoje šalyje, kurie gali atitikti konkrečius eksportuotojų gamybos išteklius, kaip parodyta 1 lentelėje.

(211)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad importo kainos neatspindėjo vidaus rinkos kainų, nes joms įtakos galėjo turėti pristatytas kiekis ir atstumas iki kilmės šalies. Šį tvirtinimą taip pat pakartojo šalys pastabose dėl antrojo pranešimo ir per klausymą, o CCCME – pastabose po pirminio etapo. CCCME, „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ taip pat tvirtino, kad Komisija į skaičiavimą neturėtų įtraukti mažos apimties importo labai didelėmis kainomis. Be to, „Chengxi Shipyard“ teigė, kad Komisija į skaičiavimą turėtų įtraukti importą iš Kinijos (į tipišką šalį), jei importo apimtis nebuvo didelė ir importas buvo vykdomas kainomis, panašiomis į importo iš kitų kilmės šalių kainas ir todėl iškraipymų nebuvo.

(212)

Antrajame pranešime Komisija laikėsi nuomonės, kad vidaus kainoms tipiškoje šalyje taip pat turėjo įtakos pristatytas kiekis ir atstumas tarp tiekėjo ir naudotojo. Be to, į pristatytą kiekį atsižvelgta apskaičiuojant neiškraipytą kainą, nes Komisija apskaičiavo svertinį vidurkį. Tai taip pat reiškė, kad nereikėjo atmesti mažos apimties importo didelėmis kainomis, nes jis neturėjo įtakos galutinei vidutinei neiškraipytai kainai. Į atstumą taip pat atsižvelgta, nes Komisija kaip atskaitos tašką naudojo importo kainas prie tipiškos šalies sienos (CIF verte). CIF kainos buvo toliau koreguojamos atsižvelgiant į importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas, siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos veiksnio kainą prie gamyklos vartų. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad išvados dėl didelių iškraipymų KLR buvo grindžiamos ne KLR kilmės medžiagų importo kainų lygiu, o rinką iškraipančios vyriausybės politikos vykdymu. Todėl visi minėti šalių tvirtinimai dėl neiškraipytų kainų skaičiavimo buvo atmesti.

(213)

Pastabose dėl pirmojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ taip pat tvirtino, kad jei importo statistiniai duomenys apima jūrų frachtą ir draudimą, tos sąnaudos turėtų būti atskaitytos, nes atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai savo gamybos išteklius pirko vidaus rinkoje ir tokių sąnaudų nepatyrė. CCCME pakartojo šį tvirtinimą per klausymą ir pastabose po pirminio etapo.

(214)

Šiuo atžvilgiu antrajame pranešime Komisija paaiškino, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi pagrįstą metodiką eksportuojančių gamintojų sumokėtas gamybos išteklių kainas ji pakeis tipiškomis kainomis, kurios yra viešai prieinamos pasirinktoje tipiškoje šalyje. Kalbant apie gamybos veiksnius, kurių atžvilgiu kaip pakaitinis rodiklis naudojama importo kaina, reikėjo atsižvelgti į visas medžiagos pristatymo nuo kilmės šalies iki gamyklos vartų tipiškoje šalyje sąnaudas, kad būtų pasiektas toks pat konkurencijos lygis kaip ir kitų vietos gamintojų. Taigi, siekiant nustatyti neiškraipytą kainą tipiškoje šalyje, buvo labai svarbu įtraukti jūrų frachtą, draudimą ir importo muitus. Taigi šis tvirtinimas buvo atmestas.

(215)

Be to, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis GTA (88), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, pirmiausia žaliavų ir šalutinių produktų, sąnaudas. Be to, Komisija nurodė, kad ji naudosis Tarptautinės darbo organizacijos statistikos departamento (toliau – ILOSTAT) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) paskelbta informacija neiškraipytoms darbo sąnaudoms (89) nustatyti, CFE arba rinkos tyrimų duomenimis neiškraipytai elektros energijos kainai (90) nustatyti ir „Comisión Reguladora de Energía“ (toliau – CRE) neiškraipytai gamtinių dujų kainai (91) nustatyti.

(216)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad kadangi vanduo, garas ir suslėgtas oras sudaro tik nereikšmingą visų gamybos sąnaudų dalį (92), Komisija nesieks nustatyti neiškraipytų šių energijos šaltinių kainų. Komisija ketino šiuos nereikšmingus elementus priskirti „vartojimo prekėms“.

(217)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Meksikos importo duomenys turi didelių trūkumų, nes GTA jie buvo pateikti franko laivo denio (FOB) verte. Todėl CIF vertę Komisija turėjo apskaičiuoti naudodama EBPO prekybos prekėmis tarptautinių vežimo ir draudimo išlaidų (93) (toliau – ITIC) duomenų bazėje esantį CIF pavertimo FOB koeficientą. Šiuo atžvilgiu CCCME, „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ kritikavo tai, kad Komisija visiems gamybos veiksniams ir visoms susijusioms kilmės šalims taikė vieną vidutinį CIF pavertimo FOB koeficientą. CCCME pakartojo šį tvirtinimą per klausymą ir pastabose po pirminio etapo.

(218)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad tai, jog Meksika importo statistinius duomenis registravo ir pateikė FOB verte, nesumažino duomenų patikimumo. Be to, FOB importo vertes paversdama CIF importo vertėmis Komisija naudojosi nepriklausomu informacijos šaltiniu. Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo trijų suinteresuotųjų šalių tvirtinimą dėl vieno CIF pavertimo FOB koeficiento taikymo ir padarė išvadą, kad iš tiesų buvo tikslingiau taikyti skirtingus koeficientus pagal gamybos veiksnį ir kilmės šalį. Jei informacijos apie tam tikras kilmės šalis nebuvo, Komisija tam konkrečiam gamybos veiksniui naudojo EBPO ITIC duomenų bazėje pateiktą vidutinį koeficientą.

(219)

Pastabose dėl antrojo pranešimo CCCME, „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Komisija neteisingai taikė 25 % importo muitą importuojamoms JAV kilmės plieno plokštėms, nes šį atsakomąjį muitą nutraukta taikyti prieš prasidedant tiriamajam laikotarpiui. CCCME pakartojo šį tvirtinimą per klausymą ir pastabose po pirminio etapo.

(220)

Komisija išnagrinėjo šį tvirtinimą. Ji nustatė, kad 2018 m. birželio mėn. Meksika tam tikriems importuojamiems plieno produktams, įskaitant plieno plokštes, nustatė 25 % muitą, reaguodama į JAV 232 skirsnio tarifus plienui ir aliuminiui (94). Su JAV pasiekusi susitarimą (95) dėl 232 skirsnio tarifų plienui ir aliuminiui, 2019 m. gegužės mėn. Meksika nutraukė atsakomųjų priemonių taikymą (96). Todėl Komisija priėmė tvirtinimą ir atitinkamai pakoregavo importo muitą, naudotą apskaičiuojant neiškraipytas plieno plokščių sąnaudas.

(221)

Pastabose dėl antrojo pareiškimo „Suzhou Titan“ ir „Chengxi Shipyard“ pateikė pastabų dėl prekės kodo, kurį Komisija ketino naudoti tam tikrų gamybos veiksnių, visų pirma plieno plokščių, dažų, suvirinimo vielos ir varžtų, neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti. „Chengxi Shipyard“ teigė, kad Komisija turėtų naudoti tik prekės kodą 8311 30 01 neiškraipytoms suvirinimo vielos, skirtos suvirinimui dujomis, sąnaudoms nustatyti, nes tik tas prekės kodas apima suvirinimo vielą iš geležies ir plieno. Bendrovė taip pat teigė, kad Komisija neturėtų įtraukti orlaiviuose ir motorinėse transporto priemonėse naudojamų varžtų ir nerūdijančio plieno varžtų prekių kodų nustatydama jų neiškraipytas sąnaudas. „Suzhou Titan“ paprašė Komisijos plieno plokštėms, kurių storis didesnis kaip 10 mm (SS 7208 51), prekių kodus taikyti individualiu pagrindu, remiantis bendrovės faktiškai naudojamų plokščių plieno marke. Bendrovė taip pat paprašė Komisijos daug eksposidinio cinko turintiems dažams (SS 3208 90 ir 3209 90) taikyti du prekių kodus individualiu pagrindu, atsižvelgiant į bendrovės faktiškai naudojamų dažų rūšį.

(222)

Komisija nustatė, kad iš tiesų būtų tikslingiau į prekių kodus, naudojamus neiškraipytoms sąnaudoms nustatyti, neįtraukti suvirinimo vielos, pagamintos iš kitų metalų geležis ar plienas. Komisija taikė šį principą ne tik suvirinimo vielai, skirtai suvirinimui dujomis (SS 8311 30), bet ir suvirinimo vielai, skirtai suvirinimui elektros lanku (SS 8311 20). Panašiai Komisija į prekių kodus, naudojamus neiškraipytoms varžtų sąnaudoms nustatyti, neįtraukė varžtų, naudojamų orlaiviuose ir motorinėse transporto priemonėse, taip pat nerūdijančio plieno varžtų.

(223)

Dėl prekių kodų, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant neiškraipytas plieno plokščių, kurių storis didesnis kaip 10 mm, sąnaudas, Komisija pažymėjo, kad abiem prekių kodais tokios plokštės toliau atskiriamos pagal naudotą plieno markę. Tačiau prekių koduose nurodytos plieno markės atitiko standartus, kurie nėra naudojami Sąjungoje. Nepaisant to, plieno plokščių markę bendrovė nurodė pagal Sąjungoje taikomus standartus. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kurios prekių koduose nurodytos plieno markės atitiko bendrovės naudojamas plieno markes.

(224)

Dėl daug eksposidinio cinko turinčių dažų Komisija nustatė, kad bendrovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos prašymą apskaičiuojant bendrovės normaliąją vertę tokiems dažams taikyti tik vieną iš prekių kodų.

(225)

Todėl Komisija priėmė tvirtinimus dėl suvirinimo vielos, varžtų ir daug eksposidinio cinko turinčių dažų prekių kodų, tačiau atmetė tvirtinimą dėl plieno plokščių, kurių storis didesnis kaip 10 mm, prekių kodų. Kai tinkama, skaičiuodama tam tikrų gamybos veiksnių neiškraipytas sąnaudas Komisija naudojo tik šalių nurodytus prekių kodus.

(226)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ teigė, kad dėl dviejų gamybos veiksnių Komisija naudojo neteisingus prekių kodus. Bendrovė teigė, kad nepranešusi bendrovei Komisija pakeitė SS kodą, kurį naudojo neiškraipytoms šių dviejų gamybos veiksnių sąnaudoms nustatyti: vietoje SS kodo 7326 90 (97), kurį nurodė bendrovė, Komisija naudojo SS kodą 7308 90 (98).

(227)

Atlikdama nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija su bendrove aptarė SS kodą, kurį bendrovė pasiūlė naudoti gamybos veiksniui, panašiam į aptariamus du gamybos veiksnius. Bendrovė sutiko, kad būtų tikslingiau naudoti SS kodą 7308 90, nes tas gamybos veiksnys buvo susijęs su plieninėmis konstrukcijomis (99). Remdamasi šia diskusija su bendrove ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą bendrovės pateiktu medžiagos aprašymu, Komisija manė, kad siekiant nustatyti neiškraipytas dviejų aptariamų gamybos veiksnių sąnaudas būtų tikslingiau naudoti prekių kodą, apimantį plienines konstrukcijas ir plienines konstrukcijų dalis, o ne bendrovės nurodytą SS kodą. Bendrovei apie šį sprendimą pranešta galutiniame faktų atskleidime. Be to, bendrovė nepateikė jokių argumentų, kodėl nurodytas SS kodas būtų tikslesnis už pataisytą SS kodą. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(228)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ priminė, kad Komisija konkrečiai bendrovei skirtame faktų atskleidimo dokumente atmetė nurodytas kai kurių gamybos veiksnių sąnaudas, kurios, bendrovės tvirtinimu, nebuvo susijusios su dideliais iškraipymais, nes tie gamybos veiksniai buvo importuoti. Priežastys, dėl kurių Komisija atmetė tvirtinimą, buvo dvejopos: 1) bendrovė pateikė patvirtinamuosius įrodymus tik dėl kai kurių atitinkamų importo sandorių ir 2) importuotos žaliavos nebuvo naudojamos projektams, eksportuotiems į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Bendrovė teigė, kad Komisija neprašė pateikti įrodymų dėl visų importo sandorių. Be to, ji pakartojo savo metodiką, taikytą gamybos sąnaudoms paskirstyti pagal produkto rūšį, su kuria Komisija sutiko per nuotolinį duomenų sutikrinimą, taip pat tai, kad Komisija galėjo suderinti gamybos sąnaudas su bendrovės apskaita (bandomasis balansas). Todėl, bendrovės teigimu, Komisija turėjo sutikti su faktinių importuojamų gamybos veiksnių sąnaudų paskirstymu į Sąjungą pristatytiems projektams.

(229)

Komisija neprašė pateikti kitų importo sandorių patvirtinamųjų dokumentų, nes iš bendrovės pateiktos informacijos apie žaliavų pirkimą (100) buvo aišku, kad importuotos medžiagos nebuvo naudojamos per TL į Sąjungą pristatytiems projektams. Tai buvo ypač svarbu atliekant šį tyrimą, nes eksportuojantys gamintojai pirko įvairius gamybos išteklius kiekvienam projektui atskirai pagal pirkėjo pateiktus brėžinius ir technines specifikacijas. Komisija sutiko su bendrovės paskirstymo metodu, nes jis leido susidaryti pakankamai tikslų vaizdą apie žaliavų rūšis ir sunaudotą žaliavų kiekį pagal produkto rūšį. Tačiau ji negalėjo nepaisyti to, kad tariamai neiškraipytos medžiagos nebuvo naudojamos į Sąjungą eksportuojamų rūšių produktams gaminti. Tai, kad Komisija visas gamybos sąnaudas suderino su bendrovės finansine apskaita, šiuo atveju neturi reikšmės, nes finansinė apskaita, ypač bandomasis balansas, neteikia jokios informacijos apie kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(230)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir nuotolinio duomenų sutikrinimo metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Plieninių vėjo jėgainių bokštų gamybos veiksniai

(231)

Komisija į normaliosios vertės skaičiavimą įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Metodika tinkamai paaiškinta 3.2.3.2 skirsnyje.

(232)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo vartų pristatomų žaliavų, šalutinių produktų ir tam tikrų rūšių energijos (anglies dioksido ir deguonies) kainą, Komisija rėmėsi importo į tipišką šalį kainomis, nurodytomis GTA, prie kurių buvo pridėti importo muitai. Siekiant nustatyti vertę prie gamyklos vartų tipiškoje šalyje, tokios kiekvieno gamybos veiksnio importo sumokėjus muitą vertės svertinis vidurkis buvo padidintas pridėjus vidaus vežimo išlaidas. Kaip minėta 217 ir 218 konstatuojamosiose dalyse, Meksika savo importo statistinius duomenis registruoja FOB verte. Todėl šiuo atveju prie importo kainos, nustatytos pagal GTA, taip pat buvo pridėtos jūrų frachto ir draudimo išlaidos prieš parodant importo muitus lyginamuosiuose dydžiuose.

(233)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2015/755 (101) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 135 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Išskyrus 234 konstatuojamojoje dalyje minėtus gamybos išteklius, neįtraukus importo iš KLR ir kai kurių šalių, kurios nėra PPO narės, nepadarytas didelis poveikis, nes likęs importas vis dar sudarė 60–100 % visos importo į tipišką šalį apimties.

(234)

Per TL Meksika iš KLR ir (arba) šalių, kurios nėra PPO narės, importavo didelį kiekį tam tikrų žaliavų (aliumininių kopėčių, jungių (flanšų), suvirinimo vielos ir varžtų). Šis importas sudarė 45–90 % viso keturių gamybos veiksnių importo. Kadangi byloje nebuvo įrodymų, kad importo iš kitų šalių, išskyrus KLR, kainos nėra tinkamas lyginamasis dydis, ir kadangi suinteresuotosios šalys šiuo klausimu nepateikė pastabų, Komisija padarė išvadą, kad jas būtų galima naudoti kaip tų žaliavų neiškraipytų sąnaudų lyginamąjį dydį.

(235)

Atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kai kurių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu sudarė nežymią visų gamybos sąnaudų dalį. Kadangi toms žaliavoms naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija nusprendė tas sąnaudas priskirti prie vartojimo prekių, kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje.

(236)

Kalbant apie jūrų frachtą ir draudimą, Komisija naudojo EBPO ITIC duomenų bazę, kad nustatytų jų vertę. Komisija naudojo CIF pavertimo FOB koeficientą, taikomą kiekvienam atskiram gamybos faktoriaus deriniui, kaip apibrėžta pagal jų keturių skaitmenų lygmens SS kodą, kiek įmanoma išsamesnį, ir kilmės šalį. Atsižvelgta į duomenų bazėje pateiktas 2016 m., t. y. paskutinių turimų metų, vertes. Jei tam tikrai kilmės šaliai koeficiento nebuvo, Komisija naudojo konkrečiam gamybos veiksniui nustatytą vidutinį koeficientą.

(237)

Dėl importo muitų Komisija pažymėjo, kad Meksika atitinkamas žaliavas importavo iš daugiau kaip 50 šalių ir mokėjo įvairaus lygio importo muitus. Komisija prie CIF vertės pridėjo importo muitus, taikomus visoms importuojamoms žaliavoms, kurios laikomos atskirais gamybos veiksniais, atsižvelgiant į jų kilmės šalį.

(238)

Kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patirtas vidaus vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų pirkimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie tų pačių žaliavų neiškraipytų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo sąnaudas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vidaus vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki tipiškos šalies gamyklos vartų, neiškraipytas sąnaudas.

(239)

Atrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pranešė, kad gamindami tiriamąjį produktą naudojo apie 120 skirtingų rūšių žaliavų ir energijos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dauguma šių gamybos veiksnių sudarė nežymią visų gamybos sąnaudų dalį, taip pat pagal produkto rūšį. Komisija šiuos gamybos veiksnius priskyrė vartojimo prekėms. Atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtos sąnaudos buvo išreikštos tiesioginių medžiagų faktinių sąnaudų procentine dalimi, kuri buvo pridėta prie tiesioginių medžiagų neiškraipytų sąnaudų.

(240)

ILOSTAT (102) skelbia informaciją apie mėnesinį darbo užmokestį ir vidutines savaitines darbo valandas ekonominės veiklos sektoriuose, be kita ko, Meksikoje. Komisija tą 2019 m. informaciją naudojo vidutiniam valandiniam darbo užmokesčiui gamybos sektoriuje nustatyti. Siekdama nustatyti bendras darbo sąnaudas Komisija rėmėsi EBPO 2020 m. leidinyje „Taxing Wages“ (103) paskelbtais duomenimis, kurie apėmė 2019 m. laikotarpį. Prie valandinio darbo užmokesčio gamybos sektoriuje Komisija pridėjo darbdavio mokamas sveikatos ir motinystės draudimo, socialinių paslaugų, nelaimingų atsitikimų draudimo, pensijų draudimo, atleidimo ir senatvės draudimo įmokas bei būsto fondą.

(241)

Kaip paaiškinta 182 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad nėra įrodymų, kad Meksikos elektros energijos kaina būtų iškraipyta dėl valstybės kišimosi. Todėl neiškraipytos elektros energijos sąnaudos buvo pagrįstos Meksikos informacija.

(242)

Antrajame pranešime Komisija šalims pranešė ketinanti taikyti CFE paskelbtus pramoniniams naudotojams taikomus elektros energijos tarifus (104). CFE elektros energijos tarifus, taikomus kelių rūšių įmonėms ir pramoniniams naudotojams, skelbia pagal mėnesius ir savivaldybes. Atsižvelgdama į didelį duomenų kiekį, kurį reikėtų apdoroti, taip pat į nedidelę visų gamybos sąnaudų elektros energijos dalį (apie 1 %), Komisija nusprendė remtis Pasaulio banko tyrime „Doing Business“ (105) nustatyta 2019 m. ir 2020 m. vidutine elektros energijos kaina Meksikoje.

(243)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ teigė, kad tyrimas „Doing Business“ nebuvo tinkamas neiškraipytų elektros energijos sąnaudų šaltinis ir kad vietoj jo Komisija turėjo naudoti CFE taikomus perdavimo pramoninės paklausos ir antrinio perdavimo pramoninės paklausos tarifus. Visų pirma bendrovės nurodė, kad „Doing Business“ naudota metodika neatspindi sąlygų, kuriomis PVJB gamintojai naudoja elektros energiją. „Doing Business“ apskaičiuotas tarifas buvo taikomas sandėliui, esančiam didžiausiame šalies verslo mieste, kuris pirmą kartą buvo prijungtas prie tinklo ir veikė aštuonias valandas per parą maždaug 2 200 m2 paviršiaus plote (pastatas ir žemė) ir kurio suvartojimas per mėnesį buvo daug mažesnis už Kinijos PVJB gamintojų suvartojimą. Kita vertus, „Chengxi Shipyard“ teigimu, PVJB gamintojai dažnai įsikūrę priemiesčių pramoninėse zonose ir turi didelių gamybos įrenginių, kurie eksploatuojami nuolat. Be to, „Suzhou Titan“ pateikė neiškraipytų elektros energijos sąnaudų skaičiavimą, pagrįstą dviem tarifais (perdavimo pramoninės paklausos ir antrinio perdavimo pramoninės paklausos tarifais), kuriuos CFE taikė savivaldybėse, kuriose įsikūrę Meksikos PVJB gamintojai.

(244)

Komisija pažymėjo, kad CFE pramoniniams pirkėjams taikė 13 skirtingų tarifų. Nors kai kuriuos iš šių tarifų, pvz., tarifus žemės ūkio ar akvakultūros srityje veikiančioms įmonėms, būtų galima lengvai atmesti, kur kas daugiau tarifų reikia dar išnagrinėti. Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kokius tarifus reikėjo naudoti. „Doing Business“ paskelbtas lyginamasis dydis buvo taikomas pavyzdiniam pramoniniam pirkėjui. Todėl Komisija nustatė, kad lyginamasis dydis yra pagrįstas, tačiau „Doing Business“ naudotas pavyzdinis verslas veikė ne visiškai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Kinijos PVJB gamintojai. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(245)

Su gamtinių dujų kaina Meksikoje tiriamuoju laikotarpiu buvo galima susipažinti energetikos reguliavimo institucijos CRE valdomoje internetinėje statistinių duomenų bazėje (106). Komisija naudojo nurodytas visų tiriamojo laikotarpio mėnesių kainas. Kainos nurodytos už gigadžaulį. Todėl reikėjo atlikti perskaičiavimą į kubinius metrus. Konversijos santykiui nustatyti Komisija rėmėsi Kanados gamtinių dujų pardavėjo „Forbis BC“ internete paskelbta informacija (107).

(246)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(247)

Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui atskirai. Bendrovių nurodytos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pritaikyta neiškraipytoms produkto gamybos sąnaudoms.

(248)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą Komisija rėmėsi dviejų Meksikos PVJB gamintojų finansine informacija. Kalbant apie „Arcosa Industries de México, S. de R. L. de C.V.“, Komisija naudojosi į 2019 m. konsoliduotąją metinę ataskaitą įtrauktomis finansinėmis ataskaitomis, visų pirma pateiktais EEG segmento duomenimis (108). Kalbant apie „Speco Wind Power, S.A. de C.V.“, Komisija naudojosi individualia 2019 m. finansine informacija, kurią D&B skelbia skiltyje „Global Financials“ (109).

(249)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į jos PBA išlaidas, nes nebuvo įrodyta, kad jos buvo iškraipytos. Be to, bendrovė teigė, kad jei ir toliau būtų naudojamos „Arcosa“ finansinės ataskaitos, atitinkamų sąnaudų elementų ir pelno vertės turėtų būti sumažintos iki 75 %, nes tokią „EEG group“ pajamų dalį sudarė PVJB ir pramoninių konstrukcijų segmentas.

(250)

88 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadas dėl didelių iškraipymų buvimo, dėl kurių buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Išvados padarytos ne tik dėl PVJB gamybai naudotų žaliavų, bet ir dėl tiriamojo produkto ir horizontaliųjų klausimų, kurie yra bendri visiems Kinijos ekonomikos sektoriams. Todėl Komisija nusprendė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų PBA išlaidas ir pelną būtų tikslinga pakeisti neiškraipytais lyginamaisiais dydžiais. Be to, Komisija pažymėjo, kad „Arcosa“ finansinės informacijos koreguoti atsižvelgiant į segmento, kuris buvo panašiausias į tiriamojo produkto segmentą, dydį buvo neįmanoma, nes „Arcosa“ finansinė informacija atskleidė tik tai, kokią „EEG group“ pajamų dalį, o ne parduotų prekių sąnaudų ir kitų netiesioginių sąnaudų, kurios buvo įtrauktos į PBA išlaidas, sudaro PVJB ir pramoninių konstrukcijų segmentas. Todėl „Chengxi Shipyard“ tvirtinimai buvo atmesti.

(251)

„Chengxi Shipyard“ taip pat nurodė, kad pagal bendrovės apskaitos metodus prie gamybos pridėtinių išlaidų ji priskyrė tam tikrus sąnaudų elementus, kurie faktiškai priklauso PBA išlaidoms. Bendrovė pateikė tų sąnaudų elementų sąrašą ir paprašė Komisijos juos išbraukti iš nurodytų gamybos pridėtinių išlaidų, kad tie sąnaudų elementai nebūtų apskaityti du kartus, nes jie tariamai buvo įtraukti į PBA išlaidų lyginamąjį dydį.

(252)

Komisija pažymėjo, kad pati bendrovė per visą tyrimą aptariamus sąnaudų elementus priskyrė gamybos pridėtinėms išlaidoms (pirminiuose klausimyno atsakymuose, atsakymuose dėl trūkumų ir patikslintoje duomenų, pateiktų per nuotolinį duomenų sutikrinimą, versijoje). Ji tik paprašė savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo, kad tam tikri sąnaudų elementai būtų išbraukti iš gamybos pridėtinių išlaidų ir perkelti į PBA išlaidas. Be to, pateiktoje informacijoje apie pelną ir nuostolius (110), kuri buvo klausimyno atsakymų dalis, bendrovė atskirai nurodė PBA išlaidas, sudarytas iš sąnaudų elementų, kurie nėra įtraukti į jos gamybos pridėtines išlaidas. Dar svarbiau tai, kad sąnaudų paskirstymas tarp gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA išlaidų, kurį bendrovė nurodė per visą tyrimą, atitiko jos finansinę apskaitą, kurioje aptariami sąnaudų elementai buvo įtraukti į gamybos pridėtinių išlaidų sąskaitas. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(253)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ tvirtino, kad Komisija neteisingai suprato, ar atskiri PBA išlaidų elementai „Speco“ finansinėje informacijoje buvo susiję su pajamomis ar išlaidomis, dėl ko PBA išlaidos buvo išpūstos. Bendrovės teigimu, PBA išlaidos turėjo siekti ne Komisijos apskaičiuotus 42 mln. MXN, o apytikriai 15 mln. MXN.

(254)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir patvirtino, kad PBA išlaidų vertė buvo apskaičiuota teisingai. PBA išlaidų vertę galima lengvai sutikrinti lyginant bendrąjį pelną (apie 105 mln. MXN) ir pelną neatskaičius mokesčių (apie 63 mln. MXN). Skirtumas tarp jų (42 mln. MXN, o ne 15 mln. MXN) atitiko PBA išlaidas. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė.

(255)

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(256)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas. Komisija pridėjo neiškraipytas vieneto sąnaudas prie kiekvieno atrinkto bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Komisija padaugino vieneto suvartojimo kiekius iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.3 skirsnyje.

(257)

Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną, kaip nurodyta 246–248 konstatuojamosiose dalyse.

(258)

Komisija prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėjo kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 247 konstatuojamojoje dalyje (nuo 3 iki 10 % produkto gamybos sąnaudų), kad apskaičiuotų neiškraipytas gamybos sąnaudas.

(259)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų kaip aprašyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, nustatytus remiantis dviejų Meksikos PVJB gamintojų finansine informacija. Vidutinės svertinės PBA išlaidos, išreikštos parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pridėtos prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, sudarė 13,6 %. Vidutinis svertinis pelnas, išreikštas parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi ir pridėtas prie neiškraipytų gamybos sąnaudų, sudarė 10,8 %.

(260)

Galiausiai, kai taikoma, Komisija atskaitė neiškraipytą šalutinio produkto vertę. Komisija padaugino vienam tiriamojo produkto vienetui susidarantį šalutinių produktų kiekį iš neiškraipytos šalutinių produktų vieneto kainos tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.3 skirsnyje.

(261)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(262)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ teigė, kad Komisija neiškraipytą parduoto šalutinio produkto (plieno laužo) vertę turėjo atskaityti iš produkto gamybos sąnaudų, o ne iš normaliosios vertės. „Chengxi Shipyard“ teigė, kad pajamų, gautų pardavus laužą, išskaitymas iš produkto gamybos sąnaudų atitiko jos apskaitos metodus. „Suzhou Titan“ priminė, kad ankstesniuose tyrimuose (111) Komisija iš produkto gamybos sąnaudų atėmė neiškraipytą šalutinio produkto vertę.

(263)

Dėl „Chengxi Shipyard“ tvirtinimo Komisija pažymėjo, kad iš tiesų bendrovė, apskaičiuodama sąnaudas, pajamas, gautas pardavus plieno laužą, paskirstė kiekvienam projektui. Tačiau jos finansinėje apskaitoje pajamos iš plieno laužo pardavimo nebuvo užregistruotos kaip pagrindinės veiklos pajamos ir jos tikrai nesumažino produkto gamybos sąnaudų vertės. Priešingai, pajamos buvo įrašytos prie „Kitų veiklos pajamų“.

(264)

Dėl „Suzhou Titan“ argumento Komisija pažymėjo, kad minėtame ankstesniame tyrime šalutinis produktas buvo pakartotinai naudojamas pačių gamintojų gamyboje, o šiuo atveju plieno laužas buvo parduodamas. Todėl šiame tyrime plieno laužo lyginamasis dydis buvo neiškraipyta pardavimo kaina, kuri, žinoma, apima ne tik produkto gamybos sąnaudas, bet ir gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas ir pelną.

(265)

Todėl Komisija atmetė 262 konstatuojamojoje dalyje aprašytus „Chengxi Shipyard“ ir „Suzhou Titan“ tvirtinimus.

(266)

Be pastabų dėl metodikos, naudotos siekiant atspindėti šalutinio produkto poveikį normaliajai vertei, „Chengxi Shipyard“ nurodė, kad skaičiuodama bendrovės normaliąją vertę Komisija neatskaitė šalutinių produktų.

(267)

Komisija išnagrinėjo tvirtinimą ir patvirtino, kad iš tikrųjų dėl korektūros klaidos neiškraipyta šalutinių produktų vertė nebuvo atskaityta iš normaliosios vertės. Komisija ištaisė klaidą ir atitinkamus pasikeitimus taip pat įtraukė į kitų bendradarbiaujančių bendrovių dempingo skirtumo ir dempingo skirtumo kitiems eksportuotojams skaičiavimą. Komisija pateikė bendrovei papildomą galutinį faktų atskleidimą ir suteikė jai galimybę pateikti pastabų. Bendrovė daugiau pastabų šiuo klausimu neturėjo.

(268)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ teigė, kad Komisija neturėjo į apskaičiuotą normaliąją vertę perkelti vartojimo prekių sąnaudų ir gamybos pridėtinių išlaidų kaip produkto gamybos sąnaudų procentinės dalies. Bendrovės teigimu, šios dvi sąnaudų kategorijos nebuvo susijusios su kitų žaliavų verte. Vietoj to Komisija turėjo nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį tipiškoje šalyje.

(269)

Komisija paaiškino, kad aprašyta metodika taikyta dėl to, kad tipiškoje šalyje prieinami finansiniai duomenys neapėmė informacijos apie gamybos pridėtines išlaidas. Suinteresuotosios šalys apie tai buvo informuotos dviem pranešimais dėl normaliosios vertės nustatymo šaltinių. Todėl bendrovė turėjo daug galimybių pasiūlyti tinkamą lyginamąjį dydį, kuris pakeistų iškraipytas gamybos pridėtines išlaidas.

(270)

Kalbant apie vartojimo prekes, Komisija pažymėjo, kad iš tiesų vartojimo prekių sąnaudos buvo išreikštos tiesioginių medžiagų sąnaudų procentine dalimi, o ne produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi. Šiuo atžvilgiu ji nusprendė taikyti šią metodiką dėl to, kad vartojimo prekės – visos ir pagal produkto rūšį – daro labai nedidelį poveikį gamybos sąnaudoms ir kad kai kurie atrinkti eksportuojantys gamintojai negalėjo nurodyti tam tikrų gamybos veiksnių suvartojimo standartiniais matavimo vienetais. Vietoje to nurodyti vienetai buvo, pvz., rinkiniai ar buteliai, kurie buvo nesuderinami su importo statistikoje naudojamais vienetais. Nors apskritai šios bendrovės dėjo pastangas ir svarbesnių gamybos veiksnių suvartojimą perskaičiavo į standartinius vienetus (daugiausia kilogramus), visų susijusių gamybos veiksnių atžvilgiu šio trūkumo nebuvo galima pašalinti. Tai trukdė Komisijai rasti tinkamą lyginamąjį dydį tipiškoje šalyje ir vartojimo prekių sąnaudas normaliojoje vertėje teko parodyti kaip tiesioginių medžiagų neiškraipytų sąnaudų procentinę dalį.

(271)

Remdamasi 269 ir 270 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis priežastimis Komisija atmetė 268 konstatuojamojoje dalyje aprašytus „Chengxi Shipyard“ tvirtinimus.

(272)

„Chengxi Shipyard“ taip pat tvirtino, kad metodas, kurį Komisija naudojo vidaus vežimo išlaidoms pridėti prie neiškraipytų gamybos veiksnių sąnaudų, buvo neteisingas. Užuot padidinusi neiškraipytas sąnaudas vienu procentiniu dydžiu, nustatytu remiantis bendrovės duomenimis, Komisija turėjo apskaičiuoti kiekvieno gamybos veiksnio individualias vežimo išlaidas. Visų pirma bendrovė tvirtino, kad vieneto vežimo išlaidos buvo labiau susijusios ne su medžiagos verte, o su jos svoriu. Taigi taikant vieną procentinį dydį vežimo išlaidos, susijusios su vertingesniais gamybos veiksniais, buvo išpūstos.

(273)

Komisija priminė, kad eksportuojantys gamintojai turėjo nurodyti faktines arba apskaičiuotas vežimo išlaidas, susijusias su kiekvienu gamybos veiksniu. Tačiau bendrovė reikiamos informacijos nepateikė. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(274)

Pastabose dėl inicijavimo CCCME tvirtino, kad informacijos apie eksporto kainą šaltiniai yra abejotini, nes visų pirma skunde naudota 3 sekcijų PVJB kaina buvo didesnė už 4 sekcijų bokšto kainą.

(275)

Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju skundo pateikėjas negalėjo pasinaudoti oficialiais importo statistiniais duomenimis KLR eksportuojančių gamintojų eksporto kainai nustatyti. Pirma, KN kodai, kuriems priskiriamas tiriamasis produktas, apima platesnį produktų asortimentą. Antra, importo statistikoje kiekiai nurodomi kilogramais. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti įvairių rūšių bokštų (priklausomai nuo sekcijų skaičiaus) importo kainos. Kaip paaiškinta skunde (112), skundo pateikėjas pateikė Sąjungos gamintojų išduotus patvirtintus rašytinius pareiškimus kaip pakankamą laimėjusios kainos, kurią Kinijos eksportuojantys gamintojai pasiūlė konkursuose, kuriuose dalyvavo Sąjungos gamintojai, tačiau pralaimėjo, įrodymą. Atsižvelgdama į šio atvejo aplinkybes ir į konkretų tiriamojo produkto pobūdį, Komisija patvirtintus rašytinius pareiškimus laikė pakankamai patikimu šaltiniu. Tai, kad 3 sekcijų PVJB kaina buvo didesnė už 4 sekcijų PVJB kainą, galėjo būti susiję su skundo pateikėjo naudotos informacijos šaltiniu. Be to, CCCME nepateikė jokių įrodymų, kad tokia padėtis neįmanoma, visų pirma dėl to, kad gamybos sąnaudoms ir atitinkamai pardavimo kainai įtakos turėjo ne tik sekcijų skaičius, bet ir jų matmenys (skersmuo, ilgis ir storis). Taigi, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(276)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams.

(277)

Todėl, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(278)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(279)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo eksporto kainą, atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į tvarkymo ir krovos, vežimą nagrinėjamojoje šalyje, kredito išlaidas ir, kai taikoma, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į pirkėjo pagal žaliavų perdirbimo susitarimą suteiktų išteklių vertę.

(280)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ teigė, kad iš Meksikos PVJB gamintojų PBA išlaidų duomenų, nebuvo galima gauti pakankamai išsamios informacijos. Todėl, bendrovės teigimu, apskaičiuojant normaliąją vertę naudotos PBA išlaidos veikiausiai apėmė išlaidas, kurios turėtų būti atskaitytos iš eksporto kainos siekiant atlikti palyginimą. Todėl bendrovė paprašė pakoreguoti PBA išlaidų lyginamąjį dydį, kad būtų atsižvelgta į išmokas, atskaitytas iš eksporto kainos.

(281)

Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad siekiant atlikti palyginimą iš eksporto kainos atskaitytos išlaidos buvo įtrauktos į dviejų Meksikos PVJB gamintojų PBA išlaidas. Taigi, Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(282)

„Chengxi Shipyard“ taip pat tvirtino, kad normalioji vertė turėjo būti lyginama su eksporto kaina už vienetą, t. y. PVJB sekciją, o ne už kilogramą, kaip tą padarė Komisija. Bendrovė nurodė, kad dauguma žalos rodiklių taip pat buvo išreikšti vienetais, o ne svoriu. Be to, ji teigė, kad PVJB kaina už kilogramą pateikė iškreiptą vaizdą, nes kiekvienoje sekcijoje gali būti įvairių vidinių dalių, kurios turi įtakos jos svoriui, tačiau yra nesusijusios su PVJB kainodara. Galiausiai „Chengxi Shipyard“ atkreipė dėmesį į skirtumus tarp atskirų sekcijų svorių, nurodytų jos EUSALUR (Pardavimas Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams) ir Komisijos PKN (gamybos sąnaudos pagal produkto rūšį). Bendrovė tvirtino, kad šie neatitikimai atsirado dėl Komisijos per nuotolinį duomenų sutikrinimą prašyto pataisymo.

(283)

Komisija manė, kad žalos rodikliai buvo nesusiję su dempingo skirtumo skaičiavimu. Be to, bendrovė nepateikė jokių tvirtinimo, kad vidinių dalių įtraukimas neturėjo įtakos PVJB kainai, įrodymų. Kalbant apie atskirų rūšių produktų (sekcijų) svorio neatitikimus pardavimo ir gamybos sąnaudų lentelėse, Komisija, atlikdama nuotolinį duomenų sutikrinimą, iš tiesų pastebėjo, kad tam tikrų pardavimo sąskaitose faktūrose išvardytų dalių vertė ir kiekis (svoris) nebuvo nurodyti atitinkamuose pardavimo sandoriuose. Kadangi bendrovė patvirtino, kad šios dalys buvo tiekiamos kaip priedai konkrečiai PVJB sekcijai ir buvo įtrauktos į nurodytas gamybos sąnaudas, Komisija paprašė bendrovės įtraukti jų kiekį ir vertę į susijusius pardavimo sandorius ir bendrovė su tuo sutiko. Bendrovė tvirtino, kad gamybos sąnaudų duomenyse svoris buvo suderintas su svoriu, iš pradžių nurodytu pardavimo lentelėje. Šiame tyrimo etape nebuvo įmanoma patikrinti, koks tam tikros rūšies produkto (PVJB sekcijos) svoris buvo teisingas ir todėl turėjo būti naudojamas atliekant skaičiavimus. Todėl Komisija tvirtinimus atmetė.

(284)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ teigė, kad Komisija neatsižvelgė į skirtumus tarp sausumoje ir jūroje statomų PVJB. Nors Komisija nusprendė antidempingo priemonių netaikyti importui į valstybių narių kontinentinį šelfą ir išskirtines ekonomines zonas, bendrovė tvirtino, kad jūroje statomi bokštai taip pat naudojami vėjo jėgainių parkuose, esančiuose šalies teritoriniuose vandenyse. Todėl bendrovė tvirtino, kad jei į skaičiavimus būtų įtraukti jūroje statomi PVJB, atliekant palyginimą turėtų būti atsižvelgta į sausumoje ir jūroje statomų PVJB fizinių savybių skirtumus.

(285)

Dėl „Suzhou Titan“ Komisija pažymėjo, kad bendrovė neeksportavo ir negamino jūroje statomų PVJB. Apskritai tik vienas iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų gamino ir į Sąjungą eksportavo nedidelį skaičių sekcijų, skirtų jūroje statomiems įrenginiams. Jos buvo įtrauktos į dempingo skirtumo skaičiavimą. Kadangi produktų rūšių apibrėžtis buvo labai išsami, lyginant normaliąją vertę ir kiekvienos rūšies produkto eksporto kainą, nebuvo sutapimų su sausumoje statomų PVJB sekcijomis. Taigi, Komisija laikėsi nuomonės, kad nustatant dempingą nebuvo nepaisoma skirtumų tarp sausumoje ir jūroje statomų bokštų, todėl šį tvirtinimą atmetė.

(286)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(287)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl šis skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių gamintojų skirtumais, neatsižvelgiant į pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(288)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 81,9 % galutinis dempingo skirtumas.

(289)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš KLR į Sąjungą per TL dalimi, kuri buvo įvertinta bokštų skaičiumi ir nustatyta remiantis Sąjungos pramonės pateiktais skaičiavimais, kaip paaiškinta 308–313 konstatuojamosiose dalyse.

(290)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 30 % viso eksporto į Sąjungą per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti kaip vidutinį svertinį dempingo skirtumą, nustatytą tų rūšių produktams, kuriuos daugiausia eksportavo atrinktas eksportuojantis gamintojas „Chengxi Shipyard“, kuriam nustatytas didžiausias individualus dempingo skirtumas. Tų rūšių produktai sudarė daugiau nei 50 % šios bendrovės tiriamojo produkto eksporto į Sąjungą per TL.

(291)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(292)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME nurodė, kad Komisijos nustatyti dempingo skirtumai nėra patikimi. Visų pirma, pramonės organizacija, remdamasi kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytu dempingo skirtumu, nurodė, kad remiantis Komisijos skaičiavimais Kinijos eksportuotojų normalioji vertė turėtų būti maždaug 80 % didesnė už jų eksporto kainą tuo atveju, kai Kinijos eksporto kainos buvo maždaug tokio paties lygio kaip Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos. Kad prieitų prie šios išvados, CCCME iš žalos skirtumo (11,2 %) atėmė tikslinį pelną (9,1 %) ir teigė, kad Kinijos eksporto kaina buvo tik 2 % didesnė už Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudas.

(293)

Komisija pažymėjo, kad skirtumas tarp dempingo ir žalos skirtumų nėra aktualus vertinant dempingo skirtumo skaičiavimo patikimumą. Dempingo skirtumai buvo pagrįsti bendrovių pateikta informacija (gamybos veiksnių suvartojimu, tam tikromis sąnaudomis, eksporto kainomis) ir neiškraipytomis sąnaudomis bei lyginamaisiais dydžiais, nustatytais tipiškoje šalyje. Eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti pastabų dėl individualaus dempingo skirtumo skaičiavimo. Jei būtų nustatytos faktinės klaidos, Komisija jas būtų ištaisiusi. Be to, visoms šalims buvo pranešta apie neiškraipytų sąnaudų ir lyginamųjų dydžių šaltinius ir vertes tipiškoje šalyje ir suteikta galimybė teikti pastabas tiek dėl pačių šaltinių, tiek dėl galimų skaičiavimo klaidų. Remdamasi suinteresuotųjų šalių pastabomis Komisija, kai tikslinga, atliko pakeitimus arba pataisymus.

(294)

Be to, CCCME palygino kategorijas, kurių praktiškai negalima palyginti. Pavyzdžiui, CCCME neatsižvelgė į tai, kad Kinijos iškrauto produkto eksporto kainos apėmė PBA išlaidas, pelną, tvarkymo ir krovos, jūrų frachto ir draudimo išlaidas, importo muitus ir išlaidas po importo, todėl jų nebuvo galima lyginti su Sąjungos gamybos sąnaudomis. CCCME taip pat neatsižvelgė į tai, kad skaičiuojant žalos skirtumą Kinijos eksporto kaina, palyginti su Sąjungos tiksline kaina, buvo iškrauto produkto kaina, o apskaičiuojant dempingo skirtumą naudota Kinijos eksporto kaina buvo gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(295)

Galiausiai, remdamasi 293 ir 294 konstatuojamosiose dalyse išdėstytomis priežastimis, Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(296)

Tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino 19 žinomų gamintojų (113). Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(297)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 2 443 bokštai.

(298)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 38 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Jiems teko 38 % Sąjungos pardavimo apimties, nustatytos inicijavimo etapu.

(299)

Trys KN kodai, pagal kuriuos galima importuoti PVJB ar jų sekcijas, taip pat apima didelį kiekį kitų produktų. Todėl, neturėdama tikslesnių duomenų apie PVJB importą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi EWTA duomenimis (114).

(300)

EWTA apskaičiavo suvartojimą pradėdama nuo vėjo energijos įrenginių MW, kaip paskelbė „WindEurope“ (115). Bokštų skaičių EWTA apskaičiavo kasmet įrengiamus MW padalijusi iš vidutinio įrengiamų vėjo jėgainių generatorių, kaip nurodyta „WindEurope“ ataskaitose, dydžio (-ių). Sąjungos 2017 m. suvartojimas grindžiamas 2018 m. įrenginiais, kuriuos nurodė „WindEurope“, Sąjungos 2018 m. suvartojimas grindžiamas 2019 m. įrenginiais, kuriuos nurodė „WindEurope“, o Sąjungos 2019 m. suvartojimas grindžiamas 2020 m. įrenginiais, kuriuos nurodė „WindEurope“. Sąjungos suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu grindžiamas 2020 m. įrenginiais, kuriuos nurodė „WindEurope“ (pirma tiriamojo laikotarpio pusė), ir ekstrapoliacijomis, pagrįstomis EWTA rinkos tyrimų duomenimis (antra tiriamojo laikotarpio pusė). Turi būti atliekamas koregavimas, kad būtų atsižvelgta į 1 metų laikotarpį, nes, remiantis byloje turima informacija (116), nuo to laiko, kai gamintojai parduoda PVJB savo pirkėjams, iki to laiko, kai įrengiamos vėjo jėgainės, vidutiniškai praeina 12 mėnesių, bet gali būti ir daugiau (117).

(301)

Tuo remiantis PVJB suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Suvartojimas Sąjungos rinkoje (bokštai)

(302)

Bendras suvartojimas padidėjo nuo 2 707 bokštų 2017 m. iki 3 087 bokštų per tiriamąjį laikotarpį. 2018 m. paklausa buvo ypač didelė dėl 2019 m. augusio įrenginių Ispanijoje, Švedijoje ir jūroje skaičiaus (118).

(303)

Po galutinio faktų atskleidimo GE tvirtino, kad Sąjungos suvartojimo duomenis grįsti įrenginių skaičiumi Sąjungoje vėlesniais metais buvo mažai prasmės, nes būtų neįmanoma tiksliai perskaičiuoti pirkimo datos nuo įrengimo metų. Pagrįsdama šį tvirtinimą GE nurodė, kad pirkimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei vieni metai, kaip nustatė Komisija, tačiau ji nepateikė pastabų dėl tikslingumo naudoti vidutinį 12 mėnesių pirkimo laikotarpį, kaip siūlė EWTA ir kurį Komisija, remdamasi šiame tyrime suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, pripažino pagrįstu.

(304)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad GE nepasiūlė nei alternatyvaus pirkimo laikotarpio suvartojimui nustatyti remiantis „WindEurope“ įrenginių duomenimis, nei kitokio pagrindo suvartojimui apskaičiuoti. Iš tiesų GE pripažino, kad laikas nuo plieninių vėjo jėgainių bokštų pirkimo iki įrengimo labai skiriasi priklausomai nuo vėjo jėgainių parko projekto, jo dydžio ir vietos, o laikas nuo plieninių vėjo jėgainių bokštų (arba išvežamų iš Sąjungos gamintojų gamyklų) muitinio įforminimo iki įrengimo taip pat svyruoja. Kalbant apie vidutinio vienų metų pirkimo laikotarpio nuo pardavimo (suvartojimo) iki įrengimo pagrįstumo, EWTA argumentai buvo pagrįsti kitų suinteresuotųjų šalių per tyrimą pateiktais pareiškimais (119). Galiausiai kita byloje surinkta informacija neprieštarauja suvartojimo tendencijai, nustatytai taikant koregavimą, siekiant atsižvelgti į vienų metų laikotarpį. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(305)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME paprašė sutikrinti atitinkamą duomenų rinkinį su viešai prieinamais šaltiniais. Komisija tvirtinimą atmetė. Tai, kad nėra tikslių viešai prieinamų statistinių duomenų, susijusių su plieniniais vėjo jėgainių bokštais, yra tiksli priežastis taikyti 300 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą metodiką. Kalbant apie importą, Eurostatas naudoja ne tuos pačius matavimo vienetus, kokie naudojami „WindEurope“ duomenų rinkinyje. Be to, KN kodai, priskiriami plieniniams vėjo jėgainių bokštams, taip pat apima daug kitų produktų. Su pateiktomis nekonfidencialiomis EWTA duomenų rinkinių versijomis suinteresuotosios šalys galėjo susipažinti dokumente Nr. t21.003247, išsaugotame 2021 m. balandžio 12 d. („WindEurope“ ir Eurostato duomenų rinkiniai), ir dokumente Nr. t21.004376, išsaugotame 2021 m. birželio 7 d. („WindEurope“ duomenų rinkinys).

(306)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME taip pat kėlė klausimus dėl didelių skirtumų tarp suvartojimo duomenų (120), pateiktų skunde (121), EWTA atsakymuose į 2021 m. balandžio 9 d. makroekonominių duomenų klausimyną (122) ir 2021 m. birželio 7 d. EWTA patikslintoje informacijoje (123). Komisija paaiškino, kad pasikeitimų priežastis EWTA tinkamai paaiškino su paskutiniais dviem informacijos rinkiniais, ir pakartojo, kad suinteresuotosioms šalims buvo pateikti pagrindiniai duomenų rinkiniai. Tam tikru mastu skirtumas tarp EWTA pirminių atsakymų į makroekonominių duomenų klausimyną ir skundo duomenų paaiškinamas tuo, kad Jungtinė Karalystė, kuri yra svarbi PVJB rinka, nebeįtraukiama į makroekonominių duomenų klausimyno atsakymus, nes 2021 m. sausio 1 d. ji oficialiai pasitraukė iš Sąjungos. Be to, 2021 m. birželio 7 d. pateiktame informacijos rinkinyje EWTA paaiškino kai kurių rodiklių pasikeitusius skaičius, palyginti su 2021 m. balandžio 9 d. pateiktu informacijos rinkiniu, visų pirma dėl bendro metinio suvartojimo (pirmiau minėtas koregavimas, kad būtų atsižvelgta į vienų metų laikotarpį) ir eksporto dalies, palyginti su Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi.

(307)

2021 m. kovo 26 d. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino makroekonominių duomenų klausimyno atsakymus. Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pasiūlė Komisijai atlikti kitą nuotolinį duomenų sutikrinimą, nes patikrinti EWTA klausimyno atsakymai tuo tarpu buvo pakeisti atnaujintais 2021 m. birželio 7 d. atsakymais. Komisija paaiškino, kad duomenų rinkinys, kuriuo buvo pagrįsta 2021 m. birželio 7 d. pateikta informacija, iš esmės buvo identiškas duomenų rinkiniui, kuriuo buvo pagrįsta 2021 m. balandžio 9 d. pateikta informacija. Tik antroje tiriamojo laikotarpio pusėje EWTA nustatė naujus bendro suvartojimo duomenis, laikydamasi peržiūrėto metodo atsižvelgti į 1 metų tarpą nuo suvartojimo iki įrengimo. 2020 m. pirmojo pusmečio suvartojimo duomenys turėjo būti pagrįsti per pirmąjį 2021 m. pusmetį įrengta atiduodamąja energija (MW). Gavusi atnaujintą EWTA informacijos rinkinį Komisija tinkamai patikrino, kaip EWTA apskaičiavo 2021 m. pirmojo pusmečio MW skaičių, ir padarė išvadą, kad ekstrapoliavimo metodas nustatyti šiam skaičiui, kuriuo remiantis buvo apskaičiuotas PVJB suvartojimo skaičius antroje tiriamojo laikotarpio pusėje, yra pagrįstas. Todėl ji padarė išvadą, kad nereikia atlikti antrojo nuotolinio duomenų sutikrinimo, susijusio su EWTA pateiktais makroekonominiais duomenimis. Komisija taip pat pažymėjo, kad iki galutinio faktų atskleidimo nė viena šalis nepateikė pastabų dėl atnaujinto 2021 m. birželio 7 d. EWTA pateikto informacijos rinkinio, taip pat po to, kai 2021 m. birželio 18 d. šalims buvo pranešta, kad laikinosios priemonės nebus nustatytos, ir šalys aiškiai paragintos teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos (124). Nei CCCME, nei kuri nors kita šalis iki to termino nepateikė pastabų dėl 2021 m. birželio 7 d. EWTA pateikto informacijos rinkinio, todėl Komisija atmetė įtarimą, kad šis naujas informacijos rinkinys galėjo turėti įtakos CCCME teisėms į gynybą.

(308)

Tiriamasis produktas sudaro nedidelę importo pagal KN kodus, kurie nagrinėjami šiame tyrime, apimties dalį. Kadangi nėra tikslesnių nagrinėjamojo laikotarpio importo duomenų ar kitų reikšmingų duomenų, 3 lentelėje pateikti geriausi importo iš nagrinėjamosios šalies EWTA įverčiai. Pagal EWTA metodiką, siekiant nustatyti importo per metus apimtį, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis buvo atskaityta iš Sąjungos suvartojimo apimties. Tada EWTA pasinaudojo Eurostato duomenimis, kad apskaičiuotų kiekvieno atitinkamo importo šaltinio, įskaitant Kiniją, vidutinį tipiškumą:

3 lentelė

Importo šaltinių vidutinis tipiškumas

(309)

EWTA apskaičiavo pirmiau nurodytus procentinius dydžius pradėdama nuo importo iš Kinijos, Turkijos, Vietnamo ir Korėjos Respublikos pagal KN kodus 7308 20 00 ir 8502 31 00 Eurostato verčių. EWTA apskaičiavo kiekvieno šaltinio tipiškumo pagal KN kodą 7308 20 00 ir kiekvieno šaltinio tipiškumo pagal KN kodą 8502 31 00 aritmetinį vidurkį, kad nustatytų 3 lentelėje nurodytą bendrą vidutinį tipiškumą.

(310)

Apskaičiuota, kad kiekvienu laikotarpiu PVJB importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, Turkiją, Vietnamą ir Korėjos Respubliką, sudarė 1 % viso importo. EWTA teigimu, tokios „kitos šalys“ yra Malaizija ir Indonezija.

(311)

Jei Eurostatas teikė duomenis apie importą pagal KN kodus 7308 20 00 ir 8502 31 00 iš kitų šalių nei nurodytos pirmiau pateiktoje lentelėje, EWTA neatsižvelgė į šiuos duomenis ir rėmėsi savo rinkos žiniomis, pagal kurias PVJB visame pasaulyje gaminami tik tam tikrose šalyse. Iš jų tik lentelėje nurodytos šalys būtų eksportavusios PVJB į Sąjungą per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(312)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad minėta metodika buvo pagrįsta subjektyviu EWTA vertinimu ir rinkos žiniomis, tačiau savo tvirtinimo nepagrindė. Komisija laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į turimus duomenis pirmiau paaiškintas importo apimties skaičiavimas yra pagrįstas, nes kartu naudojamas neginčijamas patikimas statistikos šaltinis (Eurostatas) ir EWTA rinkos žinios apie eksportuojančių šalių apimties dalį, bendrą importo apimtį, nustatytą remiantis „WindEurope“ paskelbtais įrengtųjų pajėgumų duomenimis, ir Sąjungos panašaus produkto pardavimo apimtį, kurią nurodė Sąjungos panašaus produkto gamintojai. Iš visos naudotojų per tyrimą pateiktos informacijos nebuvo matyti jokio kito importo šaltinio, išskyrus 3 lentelėje nurodytą tam tikrą šalių skaičių, nors naudotojai patvirtino, kad Kinijos gamintojai yra jų pagrindiniai tiekėjai iš trečiųjų šalių. Todėl Komisija atmetė CCCME tvirtinimą.

(313)

Tuo remiantis importo iš Kinijos raida:

4 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(314)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos svyravo. Pažymima, kad PVJB paprastai parduodami kaip didesnių projektų dalis ir dažnai pardavimo procesas trunka ilgiau nei vienus metus, todėl pardavimo, įskaitant importą, raida dažnai atspindi paklausos pokyčius prieš metus ar daugiau iki pardavimo. Apskritai importas iš Kinijos padidėjo 54 %. Jo rinkos dalis padidėjo nuo 25 % 2017 m. iki 34 % tiriamuoju laikotarpiu, o tai reiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji padidėjo 35 %.

(315)

Po galutinio faktų atskleidimo GE pažymėjo, kad Komisija neteisingai apskaičiavo plieninių vėjo jėgainių bokštų suvartojimą Sąjungoje, todėl neteisingai nustatė Kinijos gamintojų rinkos dalis. Tvirtinimas atmetamas dėl 304 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių.

(316)

Tiriamasis produktas sudaro nedidelę importo, nurodyto pagal KN kodus, kurie nagrinėjami šiame tyrime, apimties dalį. Kadangi nėra patikimų nagrinėjamojo laikotarpio statistinių duomenų arba kitų reikšmingų duomenų, Komisija vidutines importo iš Kinijos kainas nustatė remdamasi atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(317)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME ir „Suzhou Titan“ nesutiko, kad vidutines importo iš Kinijos kainas tikslinga nustatyti remiantis nuotoliniu būdu sutikrintomis atrinktų eksportuojančių gamintojų kainomis. Visų pirma CCCME laikėsi nuomonės, kad šios kainos būtų susijusios su ne daugiau kaip 22 % importo iš Kinijos, todėl jų negalima laikyti tipiškomis. Kita vertus, CCCME manė, kad Komisija turėtų remtis Eurostato duomenimis, ir pateikė lentelę, kurioje nurodyta importo apimtis tonomis ir šio importo vieneto kaina EUR/t pagal „CCCME skaičiavimus, pagrįstus Eurostato duomenimis“, per visus ketverius nagrinėjamojo laikotarpio metus.

(318)

CCCME nepateikė tikslaus minėtų skaičių duomenų šaltinio, todėl Komisija negalėjo įvertinti, ar gauti skaičiai buvo tipiškesni. Tačiau Komisija priminė, kad tiriamasis produktas sudaro nedidelę importo, Eurostato nurodyto pagal KN kodus, kurie nagrinėjami šiame tyrime, apimties dalį. Todėl ji padarė išvadą, kad vidutinė kaina ir vidutinės kainos raida remiantis produktų asortimentu, apimančiu didelį nenagrinėjamų produktų kiekį, yra akivaizdžiai mažiau tipiškos nei trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, kurie kartu yra didžiausi eksportuojantys gamintojai, kurie pranešė apie save tyrime, tik nagrinėjamojo produkto vidutinė kaina ir vidutinės kainos raida. Todėl CCCME ir „Titan“ tvirtinimai buvo atmesti.

(319)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija nustatė, kad vidutinės PVJB importo iš Kinijos kainos raida buvo tokia:

5 lentelė

Importo kainos (Kinija)

(320)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos vidutinės kainos svyravo. Iš viso jos padidėjo 2 %, nors 2018–2019 m. gerokai sumažėjo, tačiau vėliau padidėjo.

(321)

Šio reglamento 5 ir 9 lentelėse nurodytos kainos yra susijusios su visa apimtimi ir rodo didelius Sąjungos pramonės kainų ir importo dempingo kainų skirtumus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotojai PVJB perka pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (125) arba pagal visos apimties pirkimo užsakymus. Kitaip nei pagal žaliavų perdirbimo susitarimus, pagal visos apimties pirkimo užsakymus naudotojai iš PVJB gamintojų perka sukomplektuotus PVJB, įskaitant visas žaliavas, kaip antai plieno plokštes ir vadinamąsias vidines dalis (pvz., keltuvus). Pagal žaliavų perdirbimo susitarimus visas žaliavas arba jų dalį gamintojui pateikia naudotojas. Tokiu atveju gamintojas sąskaitas faktūras išrašo tik už darbą, kurio reikia, kad žaliavos būtų paverstos į PVJB, ir visas kitas medžiagas, kurių naudotojas pirmiau nepateikė.

(322)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė visos apimties pirkimo sandorių atveju lygindama:

(323)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas, kai taikytina. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(324)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atrinktų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 2,7–5,1 %. Tiriamasis produktas yra labai jautrus kainoms. Naudotojai PVJB paprastai perka per konkursus ir (arba) prašymus pateikti kainas. Tuomet lyginami kelių tiekėjų pasiūlymai ir konkurencija daugiausia grindžiama kaina. Tokiomis aplinkybėmis nustatyti priverstinio kainų mažinimo skirtumai laikomi reikšmingais.

(325)

Kaip nurodyta pirmiau, Komisija taikė savo įprastą praktiką ir palygino eksportuojančių gamintojų CIF kainą Sąjungos pasienyje su Sąjungos gamintojų kaina EXW sąlygomis, nes manė, kad palyginus kainas šiais atitinkamais lygiais buvo užtikrintas objektyvus vertinimas priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti.

(326)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ dėl priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) skaičiavimo nurodė, kad prie importo iš Kinijos CIF kainos pridėtos išlaidos po importo turėtų būti padidintos pridedant vežimo iki įrengimo vietos ir draudimo išlaidas, o Sąjungos pramonės kaina turėtų būti naudojama gamintojo kainos EXW sąlygomis lygiu. Tokio importo kainos koregavimo priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimui atlikti priežastis buvo didelės susijusios vežimo išlaidos ir tai, kad kiekviena plieninio vėjo jėgainės bokšto sekcija po importo į Sąjungą turi atskirą paskirties vietą. Kelios šalys teigė, kad tinkamas priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) skirtumų skaičiavimo palyginimo taškas turėtų būti tiek Kinijos, tiek Sąjungos gamintojų ES iškrautų produktų kaina įrengimo vietoje, nes naudotojo galutinė pardavimo kaina apima dideles vežimo išlaidas, kurioms didelės įtakos turi vėjo jėgainių parko projekto paskirties vieta, ir kad Sąjungos gamintojų ir eksportuojančių gamintojų konkurencija vyksta tuo lygmeniu. EWTA teigė, kad Sąjungos pramonės kainos priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) skaičiavimui atlikti turėtų būti padidintos pridedant vežimo ir draudimo išlaidas, kad jos pasiektų CIF lygį tame pačiame įvežimo uoste kaip ir importo iš Kinijos kainos.

(327)

Komisija laikėsi nuomonės, kad visi minėti tvirtinimai yra iš principo klaidingi. Sąjungos gamintojų kainos EXW sąlygomis konkuruoja su nagrinėjamosios šalies CIF eksporto kainomis įvežimo į ES uostą lygmeniu. Siekiant išnagrinėti importo poveikį kainoms nebūtų tikslinga įtraukti vežimo į įrengimo vietą Sąjungos arba eksporto pusėje (bet ne į abi) ir draudimo išlaidas.

(328)

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Komisija atmetė minėtus EWTA, GE ir „Suzhou Titan“ tvirtinimus.

(329)

Po galutinio faktų atskleidimo „Chengxi Shipyard“ pateikė keletą tvirtinimų dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo skaičiavimo.

(330)

Pirma, bendrovė teigė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumai turėtų būti skaičiuojami pagal vienetą, o ne kilogramą, ir nurodė, kad (dauguma) žalos rodiklių apskaičiuoti pagal vienetus (bokštus). Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes Komisija manė, kad priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) skirtumų skaičiavimas yra nesusijęs su žalos rodiklių nustatymu (taip pat žr. 282 ir 283 konstatuojamąsias dalis). Be to, nesvarbu, ar Komisija naudojo bokštus, ar kg, nes Komisija tas pačias vertes naudojo abiem palyginimo pusėms.

(331)

Antra, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad nepaisant papildomos informacijos, kurią Komisija pateikė per papildomą faktų atskleidimą, ir be kita ko, atskleidė tikslines Sąjungos pramonės produkto modelio kainas intervalais, galutinis faktų atskleidimas buvo netinkamas. Neatskleisdama Sąjungos pramonės pardavimo apimties, verčių ir tikslių tikslinių kainų, Komisija bendrovei nesudarė galimybių patikrinti žalos skaičiavimo tikslumo. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad turėtų būti pateikti konkretūs Sąjungos pramonės duomenys, nes jie gauti konsolidavus trijų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis.

(332)

Komisija nesutiko su bendrovės tvirtinimu, nes tikslinė kaina intervalais apėmė visą informaciją, reikalingą mažiausiam ir didžiausiam priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti pagal produkto modelį, todėl eksportuojantys gamintojai galėjo nustatyti galimas skaičiavimo klaidas. Be to, dėl prašymo atskleisti apimtį, vertes ir tikslias tikslines kainas Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalies nuostatas Komisija privalo atsižvelgti į teisėtus susijusių šalių teisėtus interesus, kad jų verslo paslaptys nebūtų atskleistos. Šiuo konkrečiu atveju Sąjungos pramonės pardavimo kaina arba tikslinė kaina ne visada nustatoma remiantis konsoliduotais trijų atrinktų gamintojų duomenimis, pvz., kai kuriais atvejais vienas iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų nepardavė palyginimui naudoto modelio produkto, todėl Sąjungos pramonės to modelio produkto kaina nebėra trijų atrinktų bendrovių kainų vidurkis. Todėl tvirtinimas atmestas.

(333)

Trečia, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad PVJB tiesiogiai nekonkuravo su Sąjungos pramonės produktu ir nedarė jokios žalos, pirma, dėl to, kad pusė jų pardavimo nebuvo panaudota skaičiuojant jų žalos skirtumą, ir, antra, dėl to, kad kai kurių iš jų skirtumas buvo neigiamas.

(334)

Į daugiau kaip 45 % importo iš „Chengxi Shipyard“ apimties nebuvo atsižvelgta dėl importo kainų palyginimo su atrinktų Sąjungos gamintojų panašaus produkto pardavimu metodikos. Komisija priminė, kad visų rūšių importuojami produktai konkuruoja su visų rūšių Sąjungos gamintojų gaminamais produktais. Tai, kad, pavyzdžiui, iš Kinijos importuojamas produktas pristatomas be vidinių dalių (pvz., keltuvo, lipimo pagalbinės sistemos arba temperatūros reguliavimo sistemos) arba skirtingo ilgio sekcijomis, ir kad dėl to nėra atitikmenų priverstiniam kainų mažinimui arba priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti, nereiškia, kad tokie produktai nekonkuruoja su Sąjungos pramonės gaminamais panašiais produktais, o tik patvirtina, kad kiekvienas pardavimas vykdomas pagal pirkėjo technines specifikacijas ir reikalavimus. Todėl tvirtinimas atmestas.

(335)

Ketvirta, „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo (ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis) skirtumų analizė buvo neišsami ir asimetriška dempingo skaičiavimo atžvilgiu, nes nustatant dempingo skirtumą remtasi visu „Chengxi Shipyard“ pardavimu eksportui, o apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis) – ne. Komisija priminė, kad pagrindiniame reglamente nėra reikalavimo apskaičiuojant dempingą ir žalą naudoti tą patį pardavimą eksportui. Skiriasi abiejų skaičiavimų aplinkybės, be to, gali skirtis ir pagrindinių duomenų rinkinys, nes skaičiuojant žalą lyginama eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų informacija apie kainas. Todėl tvirtinimas atmestas.

(336)

Galiausiai „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad Komisija išlaidas po importo turėjo apskaičiuoti kaip tam tikrą sumą pagal apimtį (tonomis arba PVJB vienetais), o ne CIF vertės procentinę dalį, kad būtų nuoseklu ir atitiktų tokį patį sąnaudų koregavimą, atliktą eksporto kainai apskaičiuoti, ir kad apimtis yra aktualesnė išlaidų po importo kiekybiniam įvertinimui. Pirma, Komisija turėjo priminti, kad bendrovė nepagrindė savo tvirtinimo ar nepateikė patvirtinamųjų dokumentų, kad tikslingiau naudoti tam tikro dydžio išlaidas po importo. Antra, Komisija tiesiogiai rinko duomenis iš importuotojų ir (arba) naudotojų klausimyno atsakymų ir pastebėjo, kad dauguma patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytų muitinio įforminimo išlaidų yra pagrįstos vienkartinėmis sumomis, kurios nebuvo susietos su importuotų prekių kiekiu arba svoriu. Galiausiai patikrintuose patvirtinamuosiuose dokumentuose nebuvo nuorodos į importuotų vienetų svorį arba skaičių. Todėl tvirtinimas atmestas.

(337)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(338)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(339)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi EWTA pateiktų klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Abu duomenų rinkiniai buvo nuotoliniu būdu sutikrinti ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(340)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(341)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(342)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(343)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 10 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos pajėgumai iš esmės buvo pastovūs, nes padidėjo tik 2 %. Pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 56 % 2017 m. iki 49 % tiriamuoju laikotarpiu.

(344)

Pastabas pateikęs PVJB naudotojas „Siemens Gamesa Renewable Energy GmbH & Co KG“ (toliau – SGRE) manė, kad vien pagamintų PVJB skaičius nėra tipiškas rodiklis, nes laikui bėgant didėjo jų dydis. Šalis pakartojo tą pastabą po galutinio faktų atskleidimo ir nurodė, kad Komisija kaip matavimo vienetą turėtų naudoti megavatus (MW) ir gigavatus (GW), t. y. parametrus, kurie visoje pramonėje naudojami kaip įrengtų pajėgumų rodiklis ir kuriais taip pat remiamasi matuojant atiduodamąją energiją siekiant Žaliajame kurse nustatytų atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų. Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes plieninių vėjo jėgainių bokštų rinkoje MW arba GW nenaudojami kaip matavimo vienetai.

(345)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(346)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 69 % 2017 m. iki 56 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. iš viso sumažėjo 18 %.

(347)

Po galutinio faktų atskleidimo GE pažymėjo, kad Komisija neteisingai apskaičiavo plieninių vėjo jėgainių bokštų suvartojimą Sąjungoje, todėl neteisingai nustatė Sąjungos gamintojų rinkos dalis. Tvirtinimas atmestas dėl 304 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių.

(348)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 7 % ir 18 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu (+14 % per nagrinėjamąjį laikotarpį, kaip parodyta 2 lentelėje).

(349)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(350)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis, susijęs su PVJB gamyba, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %.

(351)

Našumas sumažėjo nuo 0,71 bokšto 2017 m. iki 0,68 bokšto vienam darbuotojui per tiriamąjį laikotarpį. Reikėtų pažymėti, kad produktų asortimentas turi įtakos vienam darbuotojui tenkančių bokštų skaičiui. Be to, PVJB dydis kasmet vidutiniškai auga. Todėl pirmiau nurodytą našumo sumažėjimą 5 % veikiausiai visiškai kompensuoja tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį bokštai padidėjo.

(352)

Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(353)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(354)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

(355)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kilmės PVJB vidutinės vieneto pardavimo kainos pagal visos apimties užsakymus padidėjo 12 %, o vieneto gamybos sąnaudos padidėjo daugiau, t. y. 21 %.

(356)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(357)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos pagal bendras infliacijos ir darbo sąnaudų tendencijas padidėjo 7 %. 2018 ir 2019 m. metinis darbo sąnaudų augimas visoje ES ekonomikoje siekė 3 % ir daugiau, o 2020 m. – 4 % ir daugiau (126).

(358)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(359)

Komisija nustatė, kad atsargos nebuvo reikšmingas PVJB gamybos žalos rodiklis. Gamintojai PVJB gamina pagal užsakymus ir paprastai fizinių atsargų nesaugo. 11 lentelėje nurodytas labai nedidelis laikotarpio pabaigos atsargų kiekis yra susijęs su pagamintais, bet dar neparduotais PVJB (127). .

(360)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(361)

Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo nuo +3,6 % 2017 m. iki –1,4 % tiriamuoju laikotarpiu. Mažėjantis pelnas neigiamai paveikė grynąjį pinigų srautą, kuris nuo 2018 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo neigiamas. Pajėgumui padidinti kapitalą trukdė sumažėjęs pelnas. Metinių investicijų lygis nuolat mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 90 %.

(362)

Dėl pinigų srauto SGRE pažymėjo, kad GRI savo klausimyno atsakymuose nurodė, jog žalingas dempingas neturėjo įtakos bendrovės pajėgumui padidinti kapitalą ir kad investicijos buvo finansuojamos savo lėšomis arba banko kreditais. Be to, SGRE teigė, kad „Windar“ pranešė, jog bendrovės pajėgumas padidinti kapitalą nebuvo paveiktas, nes dividendai nebuvo paskirstyti, pelnas buvo panaudotas balanso struktūrai sustiprinti, o investicijos finansuotos arba iš nuosavo pinigų srauto arba ilgalaikių banko kreditų. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, kaip parodyta pirmiau lentelėje, atrinktų Sąjungos gamintojų pelnas sumažėjo ir galėjo stabdyti investicijas. Be to, tai, kad „Windar“ dėl sumažėjusio pelno negalėjo išmokėti dividendų savo akcininkams ir kad „Windar“ turėjo pasinaudoti banko kreditais investicijoms vykdyti, kaip minėta pirmiau, rodo, kad bendrovės finansinė padėtis jau buvo nestabili. Banko kreditai, žinoma, reiškia papildomas sąnaudas mokėtinų palūkanų forma, kurios taip pat buvo didesnės nei tuo atveju, jei „Windar“ būtų buvusi finansiškai patikimesnė.

(363)

Po galutinio faktų atskleidimo SGRE nurodė, kad tai, jog bendrovė naudojasi banko kreditais investicijoms vykdyti, nereiškia, kad jos padėtis yra nestabili. Komisija sutiko, kad vien tai, jog „Windar“ naudojosi banko kreditais investicijoms vykdyti, teoriškai negali būti laikoma žalos įrodymu. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad tą reikia vertinti kartu su kitais veiksniais, kaip ji padarė 362 konstatuojamojoje dalyje. SGRE pareiškimai tos išvados nepakeitė.

(364)

SGRE nurodė JAV Tarptautinės prekybos komisijos tyrimą dėl plieninių vėjo jėgainių bokštų iš Ispanijos. Ji teigė, kad jei Ispanijos gamintojai, pvz., „Windar“, savo PVJB eksportui į JAV parduotų kainomis, mažesnėmis už jų vidaus rinkos kainas, ji laikytų, kad tų gamintojų gamybos sąnaudos ir pelningumas vidaus rinkoje yra pakankami. Tačiau Komisija dėl daugelio priežasčių nemato šio įtarimo, kuris, be to, yra grindžiamas skunde („peticijoje“), kurį tiria trečiųjų šalių valdžios institucijos, pateiktais įtarimais, loginio pagrindo. Šis įtarimas taip pat yra klaidingas, nes kainų diskriminacija (jei tokia yra ir jei yra įrodyta) gali turėti daug priežasčių, todėl net jei „Windar“ vidaus rinkos (ES) kainos buvo didesnės už eksporto į JAV kainas, tai nebūtinai reiškia, kad vidaus rinkos kainos buvo (pakankamai) pelningos. Komisija taip pat pabrėžė, kad mikroekonominių rodiklių duomenis ji nustatė remdamasi trijų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Todėl teiginys buvo griežtai atmestas.

(365)

Iš pirmiau pateikto makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių vertinimo matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, nes ji prarado didelę rinkos dalį, o jos pardavimo kainos padidėjo nepakankamai, kad būtų galima perkelti didelį gamybos sąnaudų padidėjimą, dėl ko sumažėjo jos pelningumas, o tai turėjo neigiamos įtakos investicijoms, investicijų grąžai ir pinigų srautui.

(366)

Tai, kad keli rodikliai (gamybos pajėgumai, atsargos) nepablogėjo, nesumenkina išvados dėl žalos.

(367)

Kai kurios šalys (CCCME, SGRE, GE) teigė, kad per paskutinę skunde naudoto ataskaitinio laikotarpio dalį kai kurie rodikliai pagerėjo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu taip atsitiko tik finansinių rodiklių atveju, nes didelis gamybos sąnaudų sumažėjimas nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio iš tiesų darė teigiamą poveikį Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė tebeveikė labai nuostolingai. Taigi, net jei tas rodiklis nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio pagerėjo, tai nesumenkina su juo susijusios išvados dėl žalos.

(368)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(369)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo dėl importo iš Kinijos. Importo iš Kinijos apimtis labai padidėjo (54 %), o jo rinkos dalis padidėjo devyniais procentiniais punktais – nuo 25 % 2017 m. iki 34 % tiriamuoju laikotarpiu. Per tą patį laikotarpį, nepaisant 14 % padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 7 %, o jos rinkos dalis sumažėjo nuo 69 % 2017 m. iki 56 % tiriamuoju laikotarpiu.

(370)

Kalbant apie kainas, importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, todėl buvo smukdomos kainos. Spaudimas kainoms, kurį darė didelė ir didėjanti importo iš Kinijos tokiomis kainomis apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu, yra aiškus paaiškinimas, kodėl Sąjungos pramonei nepavyko įtraukti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas ir dėl to patyrė nuostolių.

(371)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala darė poveikį apimčiai ir kainoms.

(372)

Tiek SGRE, tiek GE teigė, kad tarp skundo pateikėjų mažėjančio pelno ir tariamo importo dempingo kaina nebuvo ryšio, nes pelnas nuo 2018 m. labai mažėjo, o importo iš Kinijos kainos didėjo. CCCME teigė, kad importas iš Kinijos negalėjo padaryti žalos Sąjungos gamintojams, nes importo iš Kinijos apimtis mažėjo, o kainos didėjo.

(373)

Komisija nesutiko. Importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo iš viso 2 %, kaip parodyta 5 lentelėje. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jos tebebuvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir gamybos sąnaudas. Be to, 2018–2019 m. importo iš Kinijos kainos mažėjo. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Kinijos apimtis nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 54 %, o nuo 2018 m. dar 7 %.

(374)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(375)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, buvo nedidelis. Bendra jų užimama rinkos dalis padidėjo nuo 5,9 % 2017 m. iki 9,3 % tiriamuoju laikotarpiu. Komisija pažymėjo, kad importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, vidutinės kainos buvo įvertintos remiantis Eurostato duomenimis apie KN kodus 7308 20 00 ir 7308 90 98. Šie KN kodai apima daug platesnio asortimento prekių nei tik PVJB importą, tačiau jie yra geriausia šiame tyrime turima informacija. Kadangi šios kainos buvo nuolat ir gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainas, galima pagrįstai daryti išvadą, kad dėl šio PVJB importo Sąjungos pramonės pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos.

(376)

Pirmiau lentelėje nurodyta apimtis yra patikimiausias EWTA pateiktas įvertis. EWTA metodika aprašyta 4.3.1 skirsnyje.

(377)

Komisijai paprašius, kai kurie naudotojai pateikė duomenis apie jų importo iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, apimtį ir kainas. Tačiau, atsižvelgiant į nedidelį naudotojų skaičių, ribotus kiekvieno jų naudojamus importo šaltinius ir skirtingas jų ataskaitoms rengti naudojamas metodikas, taip pat į tai, kad trūksta duomenų, nustatyta, kad tokia informacija nėra patikima ir negalėjo būti prasmingai atskleista.

(378)

13 lentelėje nurodytos vidutinės kainos pagal Eurostato duomenis, susijusius su Kombinuotosios nomenklatūros kodais 7308 20 00 ir 7308 90 98 kartu. „WindEurope“ paprašė Komisijos įvertinti žalą remiantis tik pirmojo kodo duomenimis, kaip tą padarė JAV Tarptautinės prekybos komisija (128). Komisija nustatė, kad prašymas nepagrįstas, nes atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu importuota ir pagal kodą 7308 90 98. Nė viena bendradarbiaujanti šalis nepranešė apie importą pagal kodą 8502 31 00. Be to, dėl pagrindinių duomenų tikslumo Komisija pažymėjo tą patį, kaip ir 375 konstatuojamojoje dalyje.

(379)

Nė viena šalis nenurodė, kad importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, galėjo daryti žalą Sąjungos gamintojams. Be to, Komisija pažymėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu šis importas sudarė mažiau nei trečdalį importo iš Kinijos.

(380)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją, nagrinėjamuoju laikotarpiu nedarė žalos Sąjungos pramonei.

(381)

Sąjungos pramonės eksporto į nesusijusias šalis apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pardavimas eksportui

(382)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų eksporto apimtis sumažėjo perpus. Atrinkti gamintojai negalėjo pateikti EUR už toną tokio pardavimo kainos, todėl pirmiau nurodytos kainos už PVJB, todėl jos taip pat atspindi vidutinio dydžio padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, pirmiau nurodytoms vidutinėms kainoms didelį poveikį daro produktų asortimento skirtumai. Todėl dėl eksporto į trečiąsias šalis poveikio nebuvo įmanoma padaryti jokios reikšmingos išvados. Daugų daugiausia, kadangi didžiausias eksportas 2017 m. sudarė 28 % Sąjungos pardavimo 2017 m., pardavimo eksportui sumažėjimas galėjo tam tikru mastu prisidėti prie padarytos žalos, tačiau bet kuriuo atveju dėl jo nesusilpnėjo priežastinis ryšys su importu dempingo kaina.

(383)

„Vestas“ nurodė, kad žalos šaltinis yra produkto paklausos jūros įrenginiuose kintamumas, ir, kaip ir GE, teigė, kad žala daryta dėl nepakankamo jūros gamybos įrenginių naudojimo Sąjungoje. GE pažymėjo, kad iki 2017 m. Sąjungos gamintojai daug investavo į brangių gamybos įrenginių plėtrą, kad patenkintų produkto paklausą jūros įrenginiuose, o galiausiai tie įrenginiai turėjo būti naudojami sausumos PVJB gaminti arba liko nepanaudoti. SGRE ir GE atveju Sąjungos PVJB pramonės pelningumas sumažėjo dėl sumažėjusios jūros PVJB paklausos.

(384)

Minėtus tvirtinimus paneigia „WindEurope“ 2021 m. vasario mėn. publikacija „Offshore wind in Europe – Key trends and statistics 2020“. Iš 1 paveikslėlio matyti, kad 2017–2018 m. bendri Sąjungoje įrengtų jūros elektrinių pajėgumai greitai padidėjo maždaug 16 %, o 2019 ir 2020 m. toliau didėjo dar 20 % per metus. Nors 2017 m. jie sudarė apie 8,8 GW, 2020 m. ES27 įrengti jūros jėgainių pajėgumai sudarė apie 14,6 GW (129). „WindEurope“ prognozavo, kad jūros įrenginių perspektyvos bus gana teigiamos (130). Komisija taip pat pažymėjo, kad atlikus tyrimą nenustatyta, jog Sąjungos gamintojai jūros PVJB gaminti skirtais įrenginiais būtų sistemingai naudojęsi sausumos PVJB gaminti – GE pati pripažino, kad tam tikrų Sąjungos gamintojų įrenginiai jūros PVJB gaminti buvo visi užsakyti (131).

(385)

Po galutinio faktų atskleidimo GE kitaip išaiškino „WindEurope“ paskelbtus duomenis. Remdamasi minėta diagrama ji padarė išvadą, kad 2017–2018 m. jūros vėjo elektrinių įrenginių paklausa sumažėjo, tada 2018–2019 m. „šiek tiek padidėjo“, o 2019–2020 m. vėl sumažėjo. Tuo remdamasi ji padarė išvadą, kad Sąjungos jūros įrenginių rinka per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Tačiau nors Komisija pakoregavo duomenis, kad būtų įtrauktos tik Sąjungos valstybės narės, t. y. ji neįtraukė nurodytos su Jungtine Karalyste susijusios apimties, paaiškėjo, kad GE to nepadarė ir todėl savo išvadas grindė neteisingu duomenų rinkiniu. Iš tiesų, Jungtinės Karalystės neįtraukus į minėtą diagramą, 2019–2020 m. jūros vėjo elektrinių įrenginių paklausa nesumažėja, o gerokai padidėja maždaug 20 %. Apskritai, kaip minėta, bendri Sąjungoje įrengtų jūros vėjo elektrinių pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo net nuo 8,8 iki 14,6 GW, t. y. 66 %.

(386)

Dėl GE pastabų, susijusių su nepakankamu jūros gamybos įrenginių panaudojimu, jas paneigia šalies pastabos, kuriomis paaiškinama, kad 384 konstatuojamojoje dalyje nurodyti visi užsakyti įrenginiai buvo tik vieno Sąjungos gamintojo įrenginiai. Komisija patikino, kad atlikus tyrimą nenustatyta, jog Sąjungos gamintojai jūros PVJB gaminti skirtais įrenginiais būtų sistemingai naudojęsi sausumos PVJB gaminti.

(387)

Dėl visų nurodytų priežasčių Komisija atmetė pakartotinį tvirtinimą, kad sumažėjus jūros įrenginių paklausai būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir padaryta žala.

(388)

Plieno plokštės sudaro didelę dalį (apie 40 % (132)) PVJB gamybos sąnaudų. CCCME, SGRE ir GE nuomone, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo dėl įvairių prekybos apsaugos priemonių, taikomų į Sąjungą importuojamam plienui, įskaitant šiuo metu taikomas apsaugos priemones, o ne dėl importo iš Kinijos. CCCME pakartojo šią pastabą po galutinio faktų atskleidimo ir pridūrė, kad, atsižvelgiant į kitas taikomas prekybos apsaugos priemones, gamybos sąnaudos padidėjo tiek, kad jų negalima kompensuoti didinant kainas. Apskritai po galutinio faktų atskleidimo SGRE nurodė, kad Komisijai atliekant analizę turėjo būti atidžiau įvertinta, ar 21 % padidėjusios gamybos sąnaudos nesusilpnino tariamo importo dempingo kaina ir žalos, kuri tariamai padaryta Sąjungos PVJB pramonei, priežastinio ryšio.

(389)

Komisija tvirtinimus pripažino nepagrįstais. Nė viena šalis nepagrindė ir nepateikė kiekybinių duomenų, kokį poveikį konkreti prekybos apsaugos priemonė padarė PVJB gamintojų bendroms gamybos sąnaudoms, atsižvelgiant į Sąjungos pramonės ankstesnius ir vėlesnius plieno produktų, kuriems taikomos prekybos apsaugos priemonės (jei tokių yra), pirkimą. Be to, Komisija galutiniame faktų atskleidime ir 4.4.3.1 skirsnyje nurodė žaliavų sąnaudų raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, taip pat palyginti su pardavimo kainos raida. Komisija pabrėžė, kad vienodomis sąlygomis Sąjungos gamintojai į savo pardavimo kainas gali įtraukti padidėjusias (žaliavų) sąnaudas. Tačiau Sąjungos PVJB gamintojai negalėjo padidinti savo kainų (net tiek, kad padengtų sąnaudas) dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo kainoms. Todėl bendrų gamybos sąnaudų padidėjimas, nesvarbu, ar jį lėmė prekybos apsaugos priemonės, negalėjo susilpninti nustatyto importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(390)

SGRE nuomone, žalą Sąjungoms gamintojams padarė naujų ir modernesnių PVJB gamybos įrenginių atidarymas Sąjungoje, nes buvo uždaryti kiti (senesni) PVJB gamybos įrenginiai Sąjungoje. Po galutinio faktų atskleidimo šalis teigė, kad Komisija nepakankamai atsižvelgė į vidinę konkurenciją, susidariusią 2017 m. Ispanijoje atidarius „GRI Sevilla“, 2018 m. – „Haizea Bilbao“, o 2020 m. – „Windar France“. SGRE teigimu, atidarius „Windar France“ (palankiai įsikūrusią pakrantėje), „Windar“ įrenginiai Olasagutijoje (Ispanija) (nepalankiai esantys 100 km nuo kranto) tapo nebereikalingi ir 2019 m. buvo uždaryti. Šiam tvirtinimui pagrįsti nebuvo pateikta jokios papildomos informacijos. Nesant jokios kitos informacijos šiuo klausimu, atlikus tyrimą nebuvo galima nustatyti, ar naujų gamybos įrenginių atidarymas Sąjungoje savaime darė žalingą poveikį esamiems įrenginiams.

(391)

„Vestas“ ir SGRE teigė, kad žala padaryta dėl blogos Sąjungos gamintojų gamybos įrenginių vietos, tačiau šių įtarimų nepagrindė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos PVJB rinka, kurios metinis suvartojimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 3 000 vienetų, nėra didelės apimties rinka, todėl gamintojai negali riboti savo pardavimo tik netoliese esančioms vietoms. Tačiau kiekvienas atrinktas Sąjungos gamintojas tiriamuoju laikotarpiu PVJB taip pat pardavė į paskirties vietas savo valstybėje narėje arba netoli jos. Tvirtinimai atmetami.

(392)

Kai kurių šalių nuomone, dėl to, kad Sąjungoje nauji elektros energijos gamybos iš vėjo energijos projektai tiesiogiai konkuruoja su kitų energijos šaltinių, visų pirma saulės baterijų plokščių (daugiausia pagamintų ne Sąjungoje), gamintojais, padidėjo spaudimas plieninius vėjo jėgainių bokštus gaminti už vis mažesnes kainas. Be to, nuo 2017 m. padidėjo priklausomybė nuo naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų pardavimo aukcionuose, kaip nustatyta atitinkamose 2014–2020 m. laikotarpio gairėse (133). Komisija nustatė, kad daugelyje projektų nėra įtariamos konkurencijos su kitais energijos šaltiniais (taip pat žr. 447 konstatuojamąją dalį). Kalbant apie pardavimą aukcionuose, remiantis turimais statistiniais duomenimis, 2009–2016 m. bokštų kainos mažėjo daugiau nei po 2016 m. Todėl argumentas buvo atmestas.

(393)

„Vestas“, „WindEurope“ ir SGRE teigė, kad bet koks PVJB kainų sumažėjimas ar pelningumas yra logiška didelės konkurencijos ir spaudimo kainoms visame vėjo energijos sektoriuje pasekmė. Šiomis aplinkybėmis „Vestas“, SGRE, „WindEurope“ ir CCCME nurodė kai kuriuos Sąjungos vėjo energijos sektoriaus pokyčius (t. y. vis didėjantį spaudimą mažinti elektros energijos sąnaudų diskriminacinių schemų skaičių, nenuoseklią nacionalinę politiką, nepakankamą vėjo jėgainių parkų projektų būsimos gamybos apimties matomumą ir mažesnį pelningumą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos subsidijavimo ES formos ir lygio pasikeitimų (perėjus nuo supirkimo tarifų prie supirkimo priemokų), dėl kurių, jų nuomone, 2018–2019 m. Europos naudotojai buvo pastūmėti patirti nuostolių. Komisija pripažino šias problemas, tačiau nustatė, kad tvirtinimas apskritai yra nepagrįstas. Padidėjus konkurencijai galutinių naudotojų lygiu įprastomis aplinkybėmis žala jų tiekėjams nedaroma. Priežastis, dėl kurios sumažėjo Sąjungos pramonės PVJB kainos, buvo plati ir didėjanti pigaus importo iš Kinijos pasiūla. Jei konkurencija tokiu lygiu vyktų vienodomis sąlygomis, PVJB gamintojų kainos ir pelningumas nebūtų buvę tiek smukdyti. Todėl padidėjęs spaudimas kainoms naudotojų pramonei negalėjo susilpninti nustatyto importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos PVJB gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(394)

SGRE teigė, kad vidinė konkurencija su ne plieniniais bokštais yra galima aiški žalos Sąjungos pramonei priežastis. Po galutinio faktų atskleidimo šalis tvirtino, kad „Wood Mackenzie“ leidinyje „Global wind turbine technology trends 2019“ atskleista, kad 2017–2024 m. hibridinių bokštų padaugės 10 %, o plieno bokštų – 16 %, o „WindEurope“ prognozavo, kad ateinančiais metais PVJB rinkos vertė mažės. Komisija pripažino šį aspektą. Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje ne plieninių bokštų buvo nedaug (134) ir šie bokštai daugeliui projektų netinka. Todėl ne plieniniai bokštai negalėjo susilpninti nustatyto importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos PVJB gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(395)

CCCME teigė, kad Sąjungos PVJB gamintojų didelės investicijos, ypač 2017 m., darė spaudimą Sąjungos PVJB gamintojų pelnui vėlesniais metais, kai paklausa sumažėjo. Pirma, po 2017 m. paklausa nesumažėjo. Antra, 2017 m. Sąjungos PVJB gamintojai sugeneravo tokį pinigų srautą, kuris atitiko daugiau nei trečdalį tais metais įvykdytų investicijų. Kartu su iki 2017 m., kai nebuvo vykdomas žalingas dempingas, sukauptu pelnu ir sugeneruotu pinigų srautu, Sąjungos gamintojai turėjo pakankamai lėšų šioms investicijoms finansuoti. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinkti Sąjungos PVJB gamintojai investavo į pagrįstus pakeitimus, pasikeitimus dėl rinkos paklausos ir naudotojams aptarnauti būtinus įrangos atnaujinimus.

(396)

SGRE nurodė, kad žalos priežastis yra padidėjęs GRI nuvertėjimas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad GRI nuvertėjimas atitiko taikomus nacionalinius ir tarptautinius apskaitos standartus. Be to, atlikus tyrimą apskritai nebuvo nustatyta, kad kokie nors GRI nuvertėjimo pokyčiai turėjo įtakos nustatytam importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastiniam ryšiui.

(397)

„Vestas“ teigimu, žalą darė silpnėjanti Kinijos valiuta, dėl ko padidėjo Kinijos PVJB konkurencingumas. Tačiau Komisija nustatė, kad šis tvirtinimas buvo neteisingas. Nustatyta, kad Kinijos PVJB gamintojai eksporto į Sąjungą sąskaitas faktūras išrašė JAV doleriais arba eurais. Iš tiesų JAV doleris tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti stiprus – nuo 1,07 iki 1,14 EUR/USD. Tuo tarpu euro ir JAV dolerio santykis 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo daugiau kaip 1,18, o 2021 m. sausio mėn. – daugiau kaip 1,22. Todėl valiutos kurso svyravimai negalėjo padaryti materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(398)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad žalos priežastinis veiksnys buvo suvartojimo sumažėjimas 2019 m., kurie apima pusę tiriamojo laikotarpio. Šiuo atžvilgiu CCCME taip pat atkreipė dėmesį į palyginti žemą įrengtųjų pajėgumų lygį Vokietijoje 2019 m. ir ypač 2020 m. Komisija šį tvirtinimą atmetė, nes Sąjungos suvartojimas 2019 m. vis dar buvo 5 % didesnis nei 2017 m., o 2019 m. suvartojimas sumažėjo laikinai ir tada tiriamuoju laikotarpiu padidėjo net 8 %.

(399)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME taip pat tvirtino, kad Komisija turėjo atsižvelgti į COVID-19 pandemijos, kuri lėmė didelį ekonomikos nuosmukį ir labai paveikė pasaulines tiekimo grandines, įtaką žalai. Komisija pažymėjo, kad tiriamasis laikotarpis baigėsi 2020 m. viduryje ir kad nebuvo jokių požymių, kad PVJB paklausa būtų sumažėjusi arba žaliavų tiekimo problemos būtų atsiradusios per paskutinius keturis tiriamojo laikotarpio mėnesius, kai pandemija palietė Sąjungą. Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(400)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(401)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(402)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje ir 7 straipsnio 2d dalyje.

(403)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(404)

Skundo pateikėjai teigė, kad 10 % buvo pagrįstas tikslinis pelnas, nes jį tariamai gavo kai kurie skundo pateikėjai skunde nagrinėjamu laikotarpiu (135). Tačiau keli naudotojai tvirtino, kad skundo pateikėjų nurodytas pelno lygis buvo nepagrįstai didelis.

(405)

Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalyje nustatytas 6 % minimalus tikslinis pelno dydis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importui iš Kinijos teko didelė Sąjungos rinkos dalis, o Sąjungos pramonės pelningumas buvo mažesnis nei 6 %. Todėl Komisija įvertino Sąjungos pramonės pelningumą per šešerius metus iki nagrinėjamojo laikotarpio ir nustatė, kad 2015 ir 2016 m., t. y. dvejus metus iki ataskaitinio laikotarpio, jos pelningumas buvo atitinkamai 8,4 % ir 9,8 % (136). Komisija neturi informacijos apie importo lygį ir kainas iki nagrinėjamojo laikotarpio. Vis dėlto, iš per tuos dvejus metus gauto pelno lygio matyti, kad pramonės pardavimo kainų Kinijos importas bet kuriuo atveju nesmukdė, net jei jo apimtis Sąjungos rinkoje 2015 ir 2016 m. buvo didelė. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad 9,1 % tikslinis pelnas, t. y. Sąjungos pramonės gautas vidutinis šių dvejų metų pelnas, yra pagrįstas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumui jau darė poveikį didelės apimties importas iš Kinijos. Siekiant nustatyti nežalingą kainą, šis tikslinis pelnas buvo pridėtas prie Sąjungos pramonės faktinių gamybos sąnaudų.

(406)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ teigė, kad 0,5 % CIF vertės koregavimas, kurį atliko Komisija, kad padengtų išlaidas po importo, buvo per mažas atsižvelgiant į naudotojų patirtas vežimo išlaidas ir (didesnį) koregavimą, kurį Komisija atliko kituose tyrimuose. Komisija tvirtinimą atmetė. Koregavimas pagrįstas bendradarbiaujančių naudotojų pateiktais ir Komisijos nuotoliniu būdu sutikrintais duomenimis, todėl yra susijęs su konkrečiu atveju.

(407)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad tikslinis pelnas turėtų būti 6 %, nes Sąjungos pramonės pelningumas per pastaruosius kelis metus buvo mažesnis nei 6 %, o dabartinėmis rinkos aplinkybėmis remtis 2015 ir 2016 m. duomenimis nebūtų tipiška. Komisija šį tvirtinimą atmetė. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu negali būti naudojamas kaip lyginamasis dydis, kai pelningumas dvejus metus prieš tai atitinka 7 straipsnio 2c dalies reikalavimus.

(408)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo GE nurodė, kad pirmiau aprašyta metodika yra neteisinga. GE teigė, kad Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo smukdomos, ir manė, kad Komisijai nereikia remtis metais iki nagrinėjamojo laikotarpio, nes, jos nuomone, PVJB importas iš Kinijos labai padidėjo tik 2019 m. Atsižvelgdama į šio reglamento 4 lentelę, iš kurios aiškiai matyti, kad 2017–2018 m. importas iš Kinijos padidėjo 44 %, o importo iš Kinijos rinkos dalis 2017 m. buvo ne mažesnė nei 25 %, t. y. mažiausia per nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija nustatė, kad toks tvirtinimas nepagrįstas. GE, remdamasi skunde pateiktais duomenimis, taip pat nurodė, kad 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. importo iš Kinijos lygis buvo panašus. Tačiau pagal šio tyrimo išvadas (žr. 4 lentelę), kurios buvo atskleistos suinteresuotosioms šalims, nagrinėjamojo laikotarpio importo duomenys labai skiriasi nuo skunde pateiktų duomenų, o duomenų apie tik PVJB importą iki to laikotarpio Komisija neturi. Todėl, kaip minėta, 2015 ir 2016 m. importo iš Kinijos lygis nėra žinomas, tačiau Sąjungos pramonės pelningumas tais metais rodo, kad jos pardavimo kainos nebuvo smukdomos dėl importo iš Kinijos, kaip paaiškinta 405 konstatuojamojoje dalyje. GE paprašė taikyti 6 % tikslinį pelną, „kadangi tai būtų beveik dvigubai didesnis nei Sąjungos (pramonės) uždirbtas pelnas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir 7,4 % didesnis pelnas, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu“ (137). Pagal tokį pagrindimą visiškai neatsižvelgiama į atitinkamas pagrindinio reglamento nuostatas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(409)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų nepateikė prašymo pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį dėl negautų investicijų arba MTP ir inovacijų sąnaudų koregavimo. Be to, nepateikta jokių tvirtinimų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, t. y. dėl būsimų sąnaudų, kurias Sąjungos pramonė patirs taikydama daugiašalius aplinkos susitarimus ir jų protokolus, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytas TDO konvencijas, priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį.

(410)

Tuomet Komisija, remdamasi kiekvieno atrinkto nagrinėjamosios šalies eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(411)

„Suzhou Titan“, GE ir EWTA pateikė tas pačias pastabas dėl kainų palyginimo lygio apskaičiuojant priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, kaip ir pateiktas dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo (į kurias atsakyta 326–328 konstatuojamosiose dalyse). Tvirtinimai atmetami dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos minėtose konstatuojamosiose dalyse ir taikomos mutatis mutandis.

(412)

GE ir „Vestas“ tvirtino, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas turėtų būti laikomas žalos skirtumu. Komisija atmetė tvirtinimą, nes taikant tokį metodą būtų nustatytas muito dydis, kurio nepakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, o tai prieštarautų taikomoms taisyklėms.

(413)

Po galutinio faktų atskleidimo „Suzhou Titan“ išreiškė abejonių dėl 410 konstatuojamojoje dalyje paaiškintu būdu nustatytų skirtumų patikimumo, atsižvelgdama į atskleistą jos parduodamų ir Sąjungos parduodamų produktų atitikimo lygį. Šalis paprašė atliekant skaičiavimus atskirti sausumos ir jūros plieninius vėjo jėgainių bokštus, kad būtų visapusiškiau ir išsamiau atsižvelgta į jos šių produktų eksportą, ir nurodė, kad PKN, kurių pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra neigiami, negalėjo padaryti žalos. Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Komisija paaiškino, kad skaičiavimai buvo pagrįsti tik sausumos plieniniais vėjo jėgainių bokštais. PKN atitikimas apskritai yra didelis ir leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie žalos skirtumą. Tai, kad kelių PKN priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra neigiami, nedaro poveikio žalos skirtumo skaičiavimui ir nekeičia išvadų dėl žalos.

(414)

CCCME paprašė Komisijos atskleisti atitikimo lygį, jei tam tikri PKN parametrai nebūtų išbraukti /sumažinti. Komisijos nuomone, nėra aktualu atskleisti scenarijaus, kuris nebuvo pasirinktas skaičiavimui atlikti.

(415)

Eksportuojantis gamintojas „Chengxi Shipyard“ tvirtino, kad priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai turėtų būti skaičiuojami remiantis vienetais, o ne kilogramais. Tvirtinimas buvo atmestas dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos 329 konstatuojamojoje dalyje ir taikomos mutatis mutandis.

(416)

Žalos pašalinimo lygiai kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatyti taip pat kaip dempingo skirtumai toms bendrovėms (žr. 287 ir 290 konstatuojamąsias dalis). Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad žalos skirtumą kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti pagal vidutinį svertinį žalos skirtumą, nustatytą „Suzhou Titan“, atrinkto eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias individualus žalos skirtumas, daugiausiai eksportuojamiems tam tikrų rūšių produktams. Tų rūšių produktai sudarė daugiau nei 50 % šios bendrovės tiriamojo produkto eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį.

(417)

Po galutinio faktų atskleidimo EWTA tvirtino, kad pasiūlytų muitų nepakanka Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti; tie muitai neatkurtų vienodų sąlygų ir neužtikrintų sąžiningų kainų Sąjungos rinkoje, taip pat nepadidintų Sąjungos pramonės pelningumo. Jie neatitiktų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies reikalavimų, pagal kuriuos turėtų būti taikomas mažesnis muitas, kai jo pakanka Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(418)

Nurodydama pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 2a dalis EWTA pridūrė, kad dempingo skirtumo dydžio muitai nustatyti remiantis ES pirminės teisės aktais ir kad jei Komisija nukryptų nuo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir taikytų mažesnį muitą pagal 7 straipsnio 2a dalį, Komisija turėtų išnagrinėti, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų žalai pašalinti, ir atsižvelgti į tai, kad esama žaliavų iškraipymų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu.

(419)

EWTA teigimu, pagrindiniu reglamentu įtraukiama 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria siekiama užtikrinti pačią didžiausią ES interesų apsaugą. EWTA teigė, kad Komisija turėtų atlikti būtinus tyrimus, kad galėtų nukrypti nuo 7 straipsnio 2 dalies, ir patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, kad būtų galima nustatyti mažesnio lygio muitus. Dėl šio aspekto, EWTA nuomone, Komisija neturi jokios veiksmų laisvės ir neatrodo, kad būtų kitas ES pirminės teisės pagrindas, kuris leistų Komisijai nukrypti nuo šių pagrindinio reglamento nuostatų, jau nekalbant apie pareigos arba užduoties ištirti ir įrodyti šį aspektą perdavimą skundo pateikėjui. Atsižvelgdama į tai, EWTA pažymėjo, kad skunde buvo pateikti pagrįsti faktai ir argumentai ir aiškiai paprašyta Komisijos nustatyti dempingo skirtumo dydžio muitus, atsižvelgiant į didelius iškraipymus, susijusius su aptariamomis pagrindinėmis žaliavomis, kuriuos Komisija pati neseniai jau nustatė keletą kartų. Atsižvelgdama į tai, EWTA nurodė skundo 2.7.2 skirsnį, kuriame nurodyta didelio Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos plieno plokščių kainų skirtumo raida, kurią reikia suprasti kaip kainų mažėjimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, kurioje nurodyta, kad „žaliavos kaina, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose, yra žymiai mažesnė“. Be to, EWTA pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija jau nustatė, kad esama iškraipymų, susijusių su aptariamomis žaliavomis, taip pat kitais pagrindiniais gamybos ištekliais, pavyzdžiui, energija ir darbu, turėtų būti paprasta šiais aspektais pasinaudoti siekiant netaikyti 7 straipsnio 2a dalies ir užtikrinti muitų nustatymą pagal 7 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, EWTA pakartojo prašymą nustatyti dempingo skirtumo lygio muitus pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį ir reikalavo surasti veiksmingą, efektyvų ir konstruktyvų teisinį būdą užtikrinti, kad šis pagrindinio reglamento reikalavimas būtų įvykdytas.

(420)

Komisija pažymėjo, kad bendroji taisyklė muito dydžiui apskaičiuoti nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią pirmenybė teikiama žalos skirtumui, jei jis yra mažesnis už dempingo skirtumą (toliau – mažesnio muito taisyklė). Paprastai taikant tokį žalos skirtumą iš esmės Sąjungos pramonei padaryta žala yra pašalinama, nes jis apskaičiuojamas prie Sąjungos pramonės patirtų faktinių gamybos sąnaudų pridedant tikslinį pelną, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį.

(421)

Kaip teisingai pažymėjo EWTA, bendrosios taisyklės išimtis nustatyta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, kurioje numatyta atsižvelgti į tai, ar esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkų iškraipymų.

(422)

Pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies ketvirtoje pastraipoje nustatyta, kad tyrimas apima visus tos dalies antroje pastraipoje nurodytus žaliavų rinkų iškraipymus, apie kurių buvimą Komisija turi pakankamai įrodymų pagal 5 straipsnį. Pagrindinio reglamento 5 straipsnyje išdėstytos nuostatos dėl tyrimo inicijavimo. Inicijavimo etapu skunde nepateikta jokių įrodymų, kad KLR būtų taikytos kurios nors iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies antroje pastraipoje išvardytų priemonių, be to, Komisija taip pat neturėjo jokių įrodymų, kad tokios priemonės būtų taikytos. Todėl Komisijos tyrimas negalėjo apimti tokių iškraipymų. Todėl EWTA tvirtinimas buvo atmestas.

(423)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

(424)

Nė vienas Sąjungos PVJB gamintojas neprieštaravo priemonėms. Tikimasi, kad priemonėmis bus atkurtos vienodos sąlygos ir sąžiningų kainų lygis Sąjungos rinkoje ir padidintas Sąjungos pramonės pelningumas.

(425)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo restruktūrizuota ir nuolat stengėsi didinti našumą gerindama išlaidų veiksmingumą, stiprindama inovacijas ir tobulindama pirkėjų aptarnavimą. Vis dėlto skundo pateikėjas teigė, kad 2018–2019 m. keturi Sąjungos PVJB gamintojai turėjo pradėti bankroto procedūras (138).

(426)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, kai kuriems kitiems Sąjungos gamintojams gali tekti sekti šiuo pavyzdžiu, sumažinti PVJB veiklą arba net ją sustabdyti ir sumažinti darbo vietų skaičių (139). Dėl to naudotojams gali likti dar mažiau tiekimo šaltinių, pailgėti pirkimo laikotarpis, o konkurencijai rinkoje būtų padarytas neigiamas poveikis. Atsižvelgiant į ateinančių metų Sąjungos tikslus, susijusius su sausumos ir jūros vėjo jėgainių įrenginiais, praktinės patirties praradimas Sąjungoje nepageidautinas. Iš 6 lentelėje nurodyto pajėgumų naudojimo koeficiento matyti, kad, priešingai nei tvirtino kai kurios šalys, Sąjungos pramonė gali patenkinti paklausą Sąjungoje ir vis dar turi nepanaudotų pajėgumų.

(427)

Apsaugant Sąjungos PVJB gamintojus būtų stiprinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos vertės grandinė Sąjungoje ir tvarus verslo modelis, grindžiamas tiekimo saugumu ir sąžininga konkurencija. Numatoma, kad artimiausiais metais padidės vėjo energijos įrenginių paklausa. Todėl „WindEurope“ tikisi, kad vėjo jėgainių bokštų rinkos vertė didės 2,4 % per metus iki 2029 m. ir pasieks 4 mlrd. EUR (140).

(428)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai toliau blogėtų. Kinijoje yra dideli PVJB gamybos pertekliniai pajėgumai. Tokie pajėgumai viršija 23 000 bokštų per metus, t. y. 100 % pasaulinės paklausos (141), kai Kinijos PVJB gamintojams įvairiose pasaulio šalyse, pavyzdžiui, JAV (142), Australijoje (143) ar Meksikoje (144), taikomos prekybos apsaugos priemonės, todėl labai tikėtina, kad Kinijos importas į Sąjungą toliau didės.

(429)

Po galutinio faktų atskleidimo EWTA ir keli Sąjungos gamintojai skundėsi dėl galutinių priemonių nustatymo procedūros trukmės ir atskleisto muitų lygio, kuris, jų nuomone, yra per mažas, kad būtų galima pakankamai apsaugoti Sąjungos pramonę. Komisija atmetė tokias pastabas. Tyrimo tvarkaraštis visiškai atitiko atitinkamas teisės nuostatas ir Komisija, prieš priimdama išvadas, ėmėsi reikiamų priemonių. Be to, Komisija nustatytinus antidempingo muitus apskaičiavo naudodamasi atitinkamų šalių pateiktais duomenų rinkiniais, kurie buvo sutikrinti, ir taikydama visas susijusias pagrindinio reglamento nuostatas.

(430)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(431)

Komisija nustatė, kad PVJB verslas iš esmės vykdomas be tarpininkų, nes naudotojai PVJB perka tiesiogiai iš PVJB gamintojų. Naudotojai Sąjungoje paprastai rūpinasi PVJB importu.

(432)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė viena bendrovė, kuri rūpinosi tik PVJB importu. Su Kinijos grupe „Envision“ susijusi Honkongo bendrovė (vėjo jėgainių vystytojas) užpildė Sąjungos nesusijusiems importuotojams skirtą klausimyną ir teigė, kad priemonės nėra būtinos sąžiningai konkurencijai PVJB rinkoje užtikrinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad respondentas priklauso grupei, kurios pagrindiniai interesai yra lygiaverčiai PVJB naudotojo interesams.

(433)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įrodymų, kad antidempingo muitų nustatymas darytų poveikį importuotojams.

(434)

Paprastai PVJB gamintojai tiriamąjį produktą tiesiogiai parduoda vėjo jėgainių gamintojams, kurie šiame tyrime yra naudotojai, jei jie PVJB surenka su visa vėjo jėgaine.

(435)

Naudotojai GE ir „Vestas“, kurioms kartu tiriamuoju laikotarpiu teko ne mažiau kaip 50 % Sąjungos suvartojimo, pateikė klausimyno atsakymus ir, gavusios prašymą, tam tikrą papildomą informaciją. Be to, gavę prašymą, naudotojai SGRE ir „Nordex“ pateikė tam tikrą informaciją apie savo pirkimą. Šios keturios bendrovės yra vienos iš dešimties didžiausių vėjo energijos jėgainių gamintojų (145).

(436)

CCCME laikėsi nuomonės, kad naudotojai, integruojantys komponentus iš įvairių pasaulio šalių, įskaitant Kinijos PVJB, yra sėkmingas globalizacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. CCCME teigė, kad priemonės Kinijos kilmės PVJB turėtų įtakos tiekimo grandinei ir vilkintų vėjo energijos projektus, nes naudotojai vykdo sudėtingas ir ilgas tiekėjų kvalifikacijos nustatymo procedūras. Komisija nesutiko, nes priemonėmis bus atkurtos vienodos sąlygos ir nebus užvertos durys importui iš Kinijos. Be to, naudotojų pramonė veikia savo tiekimo grandinėje, kuri dėl PVJB tiekimo nepriklauso nuo Kinijos, nes šį produktą perka iš daug kitų kvalifikuotų Sąjungos ir kitų tiekėjų. Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas 443 konstatuojamojoje dalyje.

(437)

Asociacija „WindEurope“ ir keletas vėjo jėgainių gamintojų pareiškė naudotojų susirūpinimą. Keli naudotojai nurodė, kad jie negalėtų absorbuoti PVJB nustatytų antidempingo muitų dėl to, kad jie moka antidempingo ir antisubsidinius muitus už įvairias kitas vėjo jėgainėms naudojamas žaliavas ir PVJB sąnaudos sudaro didelę vėjo jėgainės sąnaudų dalį. Kai kurie naudotojai pažymėjo, kad kai kurie iš jų Sąjungoje neseniai patyrė nuostolių. SGRE atkreipė dėmesį į tai, kad naudotojai pranešė apie 2021 m. mažą pelną (146). Kai kurie teigė, kad dėl priemonių padidėtų PVJB kainos (įskaitant Sąjungos kilmės produktą), būtų neigiamai veikiamas naudotojų pelnas ir tam tikra jų veikla, sustabdytas darbuotojų samdymas ir uždaryti mažiau konkurencingi gamybos įrenginiai tam tikrose Sąjungos vietose. Šiuo atžvilgiu „WindEurope“ nurodė, kad 2019 m. Europos vėjo energijos pramonėje sukurta daugiau kaip 300 000 darbo vietų, iš kurių daugiau kaip 50 000 buvo tiesioginės darbo vietos, kurias sukūrė vėjo jėgainių gamintojai, ši pramonė generavo dideles pajamas ir prisidėjo prie ES BVP. Keli naudotojai teigė, kad importas yra būtinas, ir baiminosi, kad trūks pajėgumų ir kils (paaštrės) tiekimo problemos Sąjungoje, visų pirma didesnių dydžių produkto (147). SGRE teigė, kad naudotojų sąnaudos yra didesnės dėl to, kad tam tikrose vietovėse tenka produktą pirkti iš neoptimalių tiekėjų. GE teigė, kad sausumos ir jūros bokštų gamybos pajėgumai turėtų būti analizuojami atskirai, ir teigė, kad skundo pateikėjai veikė beveik visu pajėgumu gamindami sausumos PVJB, ir kad kelis kartus jie negalėjo patenkinti GE poreikių, susijusių su specifikacijų reikalavimais, arba per būtiną pirkimo laikotarpį (o kartais iš viso negalėjo patenkinti bendrovės poreikių). GE teigimu, GRI stūmė Sąjungos PVJB paklausą į savo gamybos įmones Turkijoje ir Indijoje. SGRE pažymėjo, kad GRI klausimyno atsakymai parodė, kad bendrovė turėjo pirkti PVJB, kad patenkintų paklausą. Kai kurie tvirtinimai, t. y. susiję su didesnėmis naudotojų sąnaudomis ir tiekimo klausimais, buvo pakartoti po galutinio faktų atskleidimo. Visi šioje konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai nagrinėjami tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(438)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad dauguma bendrų naudotojų pareiškimų dėl muito poveikio buvo pateikti atsižvelgiant į skunde pateiktus įtarimus, kai apskaičiuoti dempingo skirtumai buvo didesni nei 50 %, o žalos skirtumai – iki 20 %. Kitaip tariant, nebuvo atsižvelgta į muitų dydį, nustatytą dabartiniame tyrime.

(439)

Šalys skirtingai vertino PVJB sąnaudas, palyginti su visomis vėjo jėgainių sąnaudomis, o nurodytos procentinės dalys svyravo nuo 20 % (148) iki 30 %. Bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad naudotojai negali dėl siūlomo muito padidėjusių PVJB sąnaudų (jei jos padidėtų) perkelti projektų vykdytojams ar kitoms šalims. Be to, kalbant apie ataskaitinį laikotarpį, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys naudotojai GE ir „Vestas“ nepatyrė jokių nuostolių. Produktų, kurių sudėtyje yra tiriamojo produkto, atveju GE savo klausimyno atsakymuose nurodė 5–10 % pelną 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu (149). Tais laikotarpiais „Vestas“ gavo tokio paties dydžio pelną ir numatė didesnį pelną ateinančiais metais (150). Pažymima, kad naudotojų pelningumą reikia vertinti platesniame kontekste, nes vėjo jėgainės su PVJB parduodamos įgyvendinant platesnį projektą (151) ir dažnai kartu sudaromos kelerių metų paslaugų ir priežiūros sutartys (152). 2020 m. „Vestas“ paslaugų padalinio veiklos rezultatai buvo labai geri: metinės pajamos padidėjo 10 %, o EBIT marža buvo rekordiškai didelė – 28 % (153). Kalbant apie „Nordex“ ir SGRE, 2017–2019 m. jų pelnas iš paslaugų taip pat buvo gerokai didesnis už jų EBIT (teigiamos) iš vėjo jėgainių užsakymų (154).Tai, kad 2021 m. (155) kai kurie naudotojai gavo mažesnį pelną (156), negali pakeisti fakto, kad dauguma naudotojų pasiekė labai gerų rezultatų tuo laikotarpiu, kai mažėjo vėjo energijos sąnaudos (157), ir kad jų pajamos tam tikru mastu yra ciklinės ir priklauso nuo jų vykdomų projektų etapo. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pažymėjo, kad aiškiai tikimasi, jog po tiriamojo laikotarpio padėtis labai pagerės ir visų pirma padidės suvartojimas ir gamyba (158).

(440)

Kadangi naudotojai pateikė labai neišsamius duomenis apie PVJB sąnaudų dalį jų projektuose, Komisija negalėjo tinkamai kiekybiškai įvertinti, kokiu mastu dėl priemonių padidėtų bendros projektų sąnaudos. Skaičiavimai rodo kad jų procentinė dalis yra maža ir priklauso nuo sutarties apimties. EWTA teigė, kad dėl muito padidėjus PVJB pirkimo sąnaudoms, projekto sąnaudos kasmet padidėtų 0,5 % tos sumos (159). Taigi, jei nustačius antidempingo priemones, pvz., PVJB kainos naudotojams apskritai išaugtų 10 % ir jie šį kainos padidėjimą perkeltų pirkėjams, EWTA teigimu, projekto sąnaudos per metus padidėtų 0,05 %. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nei GE, nei „Vestas“, nei „Nordex“, nei SGRE nepasikliauja PVJB importu tik iš Kinijos.

(441)

Po galutinio faktų atskleidimo SGRE pareiškė, kad net jei muitai gali daryti palyginti nedidelį poveikį procentais išreikštoms PVJB sąnaudoms, absoliučiaisiais skaičiais poveikis būtų didelis, nes dėl konkurencinio spaudimo naudotojams reikia optimizuoti gamybos įrenginius ir reikia prisidėti prie vėjo energijos energetinio konkurencingumo pagal bendras išlygintas energijos sąnaudas, t. y. vidutines grynąsias dabartines elektros energijos gamybos sąnaudas per visą vėjo jėgainės eksploatavimo laikotarpį. Šalis kiekybiškai neįvertino tariamo „didelio“ poveikio. Komisija tvirtinimą atmetė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 438 ir 440 konstatuojamosiose dalyse, priemonės PVJB importui iš Kinijos neturėtų daryti didelio poveikio bendradarbiaujančių naudotojų pelnui, jų MTP veiklai arba naudotojų vykdomai tam tikrų vėjo jėgainių dalių gamybos veiklai.

(442)

Kaip pažymėjo „WindEurope“, naudotojai sukuria didelę pridėtinę vertę Sąjungoje. Tai pasakytina ir apie PVJB gamintojus Sąjungoje, kaip sudedamųjų dalių gamintojus (160). „WindEurope“ minėtų 300 000 ir (arba) 50 000 darbo vietų nereikėtų lyginti su šio reglamento 8 lentelėje pateiktais Sąjungos užimtumo duomenimis. Iš tiesų į 300 000 darbo vietų užimtumo rodiklį taip pat įtrauktos sudedamųjų dalių gamintojų, įskaitant PVJB gamintojus Sąjungoje, ir sausumoje bei jūroje teikiamų paslaugų teikėjus, darbo vietos. Į šį skaičių taip pat įtrauktos darbo vietos ES nepriklausančių šalių įmonėse, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje, ir 140 000 įvairių netiesioginių darbo vietų. Naudotojai, kurie pateikė bendrus darbo vietų duomenis, nenurodė konkretaus skaičiaus darbo vietų, kurioms galėtų kilti grėsmė jų įmonėse, jei KLR kilmės PVJB būtų nustatytos priemonės. Kiti 435 konstatuojamojoje dalyje nurodyti naudotojai nepateikė jokių darbo vietų duomenų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad priemonėmis bus labiau remiamos darbo vietos Sąjungos vėjo energijos sektoriuje, nes prognozuojama, kad darbo vietų skaičius šioje srityje augs (161).

(443)

Kalbant apie naudotojų pastabas dėl tiekimo problemų, atlikus tyrimą nustatyta, kad naudotojai dirba veikiau su nedideliu skaičiumi PVJB tiekėjų, nes norint rasti (alternatyvius) kvalifikuotus vėjo jėgainių bokštų tiekėjus užtrunka daug laiko. Tačiau Sąjungos tiekėjų yra daug, be to, jie gali gaminti įvairių dydžių produktą. Dėl pastarojo aspekto, kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė turi visų reikiamų PVJB dydžių gamybos pajėgumų. Iš žalos skaičiavimus atskleidžiančių dokumentų matyti, kad, kaip ir Kinijos gamintojai, atrinkti Sąjungos gamintojai parduodavo didesnio nei 5 metrų skersmens sekcijas. Be to, po galutinio faktų atskleidimo naudotojas SGRE visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m., 2018 m. ir 2020 m. Sąjungoje atsirado naujų, modernesnių gamybos įrenginių, kuriais galima gaminti didesnio dydžio PVJB (162). Sąjungos gamintojų pranešimuose nurodomi didesni nei atrinktų Sąjungos gamintojų per tiriamąjį laikotarpį parduotų produktų matmenys (163). Iš tiesų Sąjungoje yra didelė pasiūla: Sąjungos PVJB gamintojų gamybos pajėgumai yra didesni nei Sąjungos suvartojimas ir Sąjungoje yra daug PVJB pajėgumų (žr. 6 lentelę), kurie gamina visoms reikiamoms vietovėms ir sausumos bei jūros rinkoms. CCCME pripažino, kad pastaraisiais metais Sąjungos pramonės pajėgumai padidėjo. Nors rinkos aplinkybės buvo sudėtingos dėl didelio kiekio mažų kainų PVJB iš Kinijos, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį padidino pajėgumus pagal pirkėjų prašymą (164) ir įsipareigojo toliau didinti savo pajėgumus, jei leis rinkos sąlygos. Jei bus nustatytos priemonės, iš Kinijos vis tiek bus įmanoma importuoti (nors ir pakoreguotomis kainomis), be to, galima importuoti iš kitų kilmės šalių (165).

(444)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė 437 konstatuojamojoje dalyje apibendrintus tvirtinimus.

(445)

Po galutinio faktų atskleidimo SGRE teigė, kad Kinijos gamintojai patenkina tik paklausą Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje, nes jie yra nepakankamai konkurencingi pietinėse valstybėse narėse. Komisija pažymėjo, kad Sąjunga yra bendroji rinka. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad PVJB iš Kinijos buvo parduodami ne tik šiaurinėse valstybėse narėse. Komisija nustatė, kad SGRE teiginiai yra nepagrįsti.

(446)

Kelios šalys teigė, kad vėjo jėgainių technologija ir saulės baterijų plokščių technologija (daugiausia gaminama ne Sąjungoje) kartais konkuruoja pagal elektros energijos kWh kainą. Dėl šios konkurencijos padidėjo spaudimas PVJB gaminti už vis mažesnes kainas. Todėl jos teigė, kad net jei nustačius priemones būtų galima išsaugoti arba sukurti darbo vietų PVJB gamybos pramonėje, šią naudą greičiausiai atsvers darbo vietų praradimas kitose vėjo jėgainių pramonės sektoriuose dėl sumažėjusios paklausos (padidėjus PVJB ir atitinkamai vėjo jėgainių kainoms prarasti užsakymai dėl saulės baterijų plokščių pramonės).

(447)

Šis tvirtinimas buvo atmestas. Daugeliu atvejų teritorija yra tinkama ir išvystoma arba tik vėjo energijai gaminti, arba tik saulės energijai gaminti, atsižvelgiant į jos vietovę (pvz., jūroje, vietovėje, kurioje yra daugiausia saulės ar vėjo ir pan.) arba pirkėjų ir (arba) gyventojų poreikius. Be to, pirmiau pateiktame tvirtinime daroma prielaida, kad nustačius priemones apskritai padidės vėjo jėgainių pirkimo sąnaudos, tačiau, kaip paaiškinta 438–441 konstatuojamosiose dalyse, nesitikima, kad PVJB importui iš Kinijos taikomos priemonės turės didelį poveikį naudotojams, taip pat atsižvelgiant į prieinamus tiekimo šaltinius, kaip paaiškinta 443 konstatuojamojoje dalyje.

(448)

Plieno asociacija „Eurofer“ pareiškė, kad akivaizdu, jog priemonės PVJB atitinka Sąjungos interesus, nes norima išvengti to, kad žala, kuri buvo daroma reversinio valcavimo plokščių gamintojams, apsaugotiems antidempingo priemonėmis, nebūtų perkelta į Sąjungos plieno vertės grandinę. Šalis pabrėžė Sąjungos PVJB pramonės svarbą Sąjungos plieno tiekėjams ir atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos planus Sąjungoje. Remiantis rinkos tyrimais (166), atsinaujinančiųjų ištekių energijai reikės 8–10 kartų daugiau plieno vienam pagamintam MW nei iškastinio kuro energijai, o artimiausiais metais įrengtų vėjo jėgainių skaičius didės.

(449)

CCCME teigė, kad priemonėmis būtų atgrasomos Kinijos investicijos Sąjungoje į perkamus (nemokius) vietos PVJB gamintojus, o tai neigiamai paveiktų Europos mašinų tiekėjus. Komisija nesutiko. Tikimasi, kad Sąjungos mašinų gamintojai pasinaudos pagerėjusia PVJB gamintojų padėtimi Sąjungoje.

(450)

Komisija tikisi, kad priemonės bus naudingos Sąjungos pradinės grandies pramonei, t. y. žaliavų tiekėjams (pvz., Sąjungos plieno gamykloms) ir atitinkamiems Sąjungos mašinų gamintojams.

(451)

CCCME laikėsi nuomonės, kad dėl priemonių padidėtų Sąjungos vėjo energijos pramonės gamybos sąnaudos. SGRE ir CCCME teigė, kad priemonės darytų žalingą poveikį siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų, todėl neatitiktų Sąjungos interesų. GE laikėsi nuomonės, kad priemonės trukdys valstybėms narėms siekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, kad vėjo energijos projektai nebebus ekonomiški, jei nebus pasiektos investicijų ribos (pvz., nebus galimas vėlavimas pagal tvarkaraštį / skolos finansavimo dalis), ir bu užkertamas kelias vystyti kai kuriuos projektus. Po galutinio faktų atskleidimo „WindEurope“ baiminosi, kad bus nepakankamai investuojama į pažangiausią gamybą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą ir kad Europos pramonė pralaimės pasaulinėse lenktynėse dėl pirmavimo vėjo energijos technologijų srityje. Komisija laikėsi nuomonės, kad antidempingo priemonės PVJB iš Kinijos neturėtų trukdyti siekti Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų ar nutraukti vėjo energijos projektus. Priešingai, tikimasi, kad priemonės prisidės prie vėjo energijos panaudojimo visoje Sąjungoje, nes bus sukurtos vienodos sąlygos, kuriomis visi ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant Kinijos gamintojus, galės konkuruoti sąžiningomis sąlygomis.

(452)

GE teigė, kad dėl priemonių padidėtų energijos kainos vartotojams ir būtų prieštaraujama Komisijos tikslui elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių vartotojams ir mokesčių mokėtojams tiekti mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis. Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad dėl priemonių PVJB labai padidėtų energijos kainos Sąjungos vartotojams. Nė viena šalis nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima kiekybiškai apskaičiuoti tokį padidėjimą, jei toks būtų. Kalbant apie mokesčių mokėtojus, prognozuojamas vėjo energijos įrenginių skaičiaus didėjimas Sąjungoje (167) per mokesčius ir kitokio tipo grąžą (168) turėtų būti naudingas bendruomenėms, kuriose vykdomi projektai.

(453)

Atsižvelgiant į Sąjungos ir valstybių narių teikiamą finansavimą vėjo energijos sektoriui, GE nuomone, priemonės prieštarautų Sąjungos interesams ir keltų pavojų jos vėjo energijos sektoriaus tvarumui. Komisija nesutiko. Kaip sudedamųjų dalių gamintojai, PVJB gamintojai Sąjungoje sukuria didelę pridėtinę vertę vėjo energijos pramonėje (169). Tikimasi, kad priemonės padės PVJB gamintojams Sąjungoje ir bus užtikrintas augimas, darbo vietų stabilumas, pajamos ir investicijos. Naudotojai turėtų pasinaudoti plačia konkurencingų, patikimų ir finansiškai patikimų PVJB gamintojų Sąjungoje baze ir patogiu pirkimo laikotarpiu, kurį Sąjungos gamintojai gali pasiūlyti dėl geografinio artumo.

(454)

CCCME teigė, kad Sąjungos PVJB gamintojai siekia sustiprinti savo beveik monopolinę padėtį rinkoje prieš pat numatomą paklausos padidėjimą, tik kad pasinaudotų šiais numatomais pokyčiais. Komisija manė, kad šis tvirtinimas yra neparemtas ir nepagrįstas. Vien PVJB gamintojų skaičius Sąjungoje prieštarauja bet kokiai monopolinei padėčiai rinkoje. Neseniai paskelbto „WindEurope“ straipsnio (170) 24 pav. parodytas didelis bokštų gamybos įrenginių skaičius (daugiau nei įrenginių, gaminančių kitas vėjo jėgainių sudedamąsias dalis).

(455)

Be to, savo klausimyno atsakymuose GE nurodė, kad gali mažėti tarpinių šalių, dalyvaujančių uostų operacijose, ir tų, kurios dalyvauja vežant ir montuojant gatavas vėjo jėgaines, Sąjungos darbuotojų skaičius. Atsižvelgdama į prognozuojamą Sąjungos vėjo energijos įrenginių skaičiaus didėjimą (žr. 167 išnašą), Komisija nustatė, kad tvirtinimas yra nepagrįstas.

(456)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, jog galutinių antidempingo priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės plieniniams vėjo jėgainių bokštams ir jų sekcijoms neatitiktų Sąjungos interesų.

(457)

Pranešimo apie inicijavimą 4 skirsnyje nurodyta, kad skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad tiriamasis produktas įvežamas dideliais kiekiais jūroje, t. y. į dirbtinę salą, stacionarų ar plūduriuojantį įrenginį ar bet kurią kitą valstybės narės kontinentiniame šelfe arba valstybės narės pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) paskelbtoje išskirtinėje ekonominėje zonoj (KŠ / IEZ) esančią struktūrą.

(458)

Todėl Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 14a straipsniu, taip pat nagrinėjo, ar priemonės, jei bus nustatytos, turėtų būti nustatytos ir KŠ / IEZ. Atlikus tyrimą nustatyta, kad nė vienas atrinktas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepranešė apie pardavimą kontinentiniame šelfe arba IEZ. Komisija negavo jokių duomenų apie Kinijos PVJB gamintojų vykdomą be kokios apimties pardavimą KŠ / IEZ.

(459)

Todėl, kadangi nėra įrodymų, kad į KŠ / IEZ buvo įvežtas didelis produkto dempingo kaina kiekis, KŠ / IEZ antidempingo priemonės nenustatomos.

(460)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas ir keli Sąjungos gamintojai nurodė, kad, nenustačius antidempingo priemonių KŠ / IEZ, Kinijos gamintojams paliekama galimybė vykdyti tam tikro masto dempingą. Komisija pastabas atmetė. Kadangi, kaip paaiškinta, pagrindinio reglamento 14a straipsnio reikalavimai neįvykdyti, per šį tyrimą Komisija negali nustatyti antidempingo priemonių KŠ / IEZ .

(461)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. Dėl šio reglamento 6 skirsnyje ir visų pirma 417–422 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių antidempingo muitai turėtų būti nustatyti pagal mažesnio muito taisyklę.

(462)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bus nustatytos tokios muito normos:

(463)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(464)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (171). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(465)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(466)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(467)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(468)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(469)

Tiriamojo produkto, jį sudėjus kartu su kitomis dalimis, kad būtų gauta vėjo jėgainė, KN kodas šiuo metu yra 8502 31 00. Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tik PVJB, būtina nustatyti, kad PVJB vertė turi būti įrašyta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje. PVJB vertė turėtų būti nurodyta konkrečiai kodams 8502310011 ir 8502310085.

(470)

PVJB statistiniai duomenys dažnai nurodomi vienetų skaičiumi (vienetais). Tačiau toks papildomas vienetas nėra sistemingai apibrėžtas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (172) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje nurodytiems PVJB. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant visą nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje privalo būti nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto vienetų skaičius.

(471)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (173) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(472)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,