(1)

2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ nustatyti būsimos bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2020 m. Tie tikslai apima kurti labiau į rezultatus orientuotą BŽŪP, didinti modernizavimą ir tvarumą, įskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių ekonominį, socialinį, aplinkos bei klimato tvarumą, ir padėti mažinti su Sąjungos teisės aktais susijusią paramos gavėjų administracinę naštą;

(2)

kadangi vykdant BŽŪP reikia geriau reaguoti į iššūkius ir galimybes, kurių atsiranda tarptautiniu, Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu, vietos ir ūkio lygmenimis, būtina supaprastinti BŽŪP valdymą, gerinti tai, kaip ja siekiama Sąjungos tikslų, ir gerokai sumažinti administracinę naštą. BŽŪP turėtų būti grindžiamas veiklos rezultatų pasiekimu. Todėl Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos kriterijus, tokius kaip BŽŪP tikslai ir jos pagrindiniai reikalavimai, o valstybės narės turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kaip jos pasiekia tuos nustatytus tikslus ir siektinas reikšmes. Didesnis subsidiarumas leidžia geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius, taip pat į ypatingą žemės ūkio veiklos pobūdį, kurį lemia žemės ūkio socialinė struktūra ir struktūriniai bei gamtiniai įvairių žemės ūkio regionų skirtumai, pritaikant paramą taip, kad ji kuo labiau padėtų siekti Sąjungos tikslų;

(3)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) (toliau – Finansinis reglamentas) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat nustatytas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas;

(4)

siekiant užtikrinti BŽŪP nuoseklumą, visos būsimos BŽŪP intervencinės priemonės turėtų būti įtrauktos į strateginį planą, kuris apimtų intervencinių priemonių rūšis tam tikruose sektoriuose, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (6);

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II priede nustatytos tam tikrų konkrečiuose sektoriuose, kuriems taikomas tas reglamentas, vartojamų terminų apibrėžtys. To priedo II dalies B skirsnyje nustatytas cukraus sektoriaus terminų apibrėžtis reikėtų išbraukti, nes jos nebetaikytinos. Siekiant atnaujinti kitų tame priede nurodytų sektorių terminų apibrėžtis atsižvelgiant į naujas mokslo žinias arba rinkos pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tų apibrėžčių dalinio pakeitimo, tačiau įgaliojimai pridėti naujų apibrėžčių nedeleguojami. Todėl to priedo II dalies A skirsnio 4 punkte nustatyti atskiri Komisijai deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti inulino sirupo apibrėžtį turėtų būti išbraukti. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(6)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I dalis turėtų būti supaprastinta. Turėtų būti išbrauktos nereikalingos ir nebeaktualios terminų apibrėžtys ir nuostatos, kuriomis Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus;

(7)

atsižvelgiant į įgytą patirtį, tam tikri valstybės intervencijos laikotarpiai turėtų būti pratęsti. Jeigu valstybės intervencijos pradžia yra automatinė, valstybės intervencijos laikotarpis turėtų būti pratęstas vienam mėnesiui. Jeigu valstybės intervencijos pradžia priklauso nuo pokyčių rinkoje, valstybės intervencijos laikotarpis turėtų būti visus metus;

(8)

siekiant didesnio skaidrumo ir atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, tikslinga numatyti skelbti atitinkamą informaciją apie taikant valstybės intervenciją supirktų produktų supirkimo ir pardavimo kiekį ir kainas;

(9)

paramos privačiajam alyvuogių aliejaus sandėliavimui teikimas pasirodė esantis veiksminga rinkos stabilizavimo priemonė. Atsižvelgiant į įgytą patirtį ir siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį ir stabilizuoti alyvuogių aliejaus rinką bei valgomųjų alyvuogių sektorių, tikslinga išplėsti produktų, kurių privačiajam sandėliavimui gali būti teikiama parama, sąrašą, kad į jį taip pat būtų įtrauktos valgomosios alyvuogės;

(10)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos, turėtų būti atnaujinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23a straipsnyje nustatyti Sąjungos pagalbos vaisių ir daržovių ir pieno bei pieno produktų tiekimui į švietimo įstaigas apribojimai. Siekiant teisinio tikrumo tikslinga numatyti galimybę taikyti mažesnes ribas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 2–6 skirsnių nuostatos dėl pagalbos sistemų turėtų būti išbrauktos, nes visos intervencinių priemonių rūšys atitinkamuose sektoriuose turi būti nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2115 (8);

(12)

Sąjungos vyno politika ir pagal ją veikianti leidimų išdavimo tvarka, pagal kurią nuo 2016 m. buvo sudarytos sąlygos tvarkingai auginti vynmedžius, prisidėjo prie Sąjungos vyno sektoriaus konkurencingumo padidinimo ir kokybiškos produkcijos gamybos skatinimo. Nors vyno sektorius pasiekė gamybos tiekimo, kokybės, vartotojų paklausos ir eksporto pusiausvyrą pasaulinėje rinkoje, ta pusiausvyra kol kas nėra pakankamai ilgalaikė ar stabili, visų pirma tais atvejais, kai vyno sektoriuje susiduriama su rimtais rinkos sutrikdymais. Be to, dėl vartotojų įpročių ir gyvenimo būdo pokyčių Sąjungoje nuolat mažėja vyno vartojimas. Todėl naujų vynmedžių sodinimo liberalizavimas ilguoju laikotarpiu gali sukelti grėsmę iki šiol pasiektai šio sektoriaus tiekimo pajėgumų, gamintojų deramo gyvenimo lygio ir priimtinų kainų vartotojams pusiausvyrai. Dėl to kyla pavojus pastaraisiais dešimtmečiais Sąjungos teisės aktais ir politika pasiektiems teigiamiems pokyčiams;

(13)

dabartinė leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka taip pat laikoma itin svarbia siekiant užtikrinti vyno įvairovę ir atsižvelgti į Sąjungos vyno sektoriaus ypatumus. Sąjungos vyno sektoriui būdingos specifinės savybės, įskaitant ilgą vynuogynų ciklą dėl to, kad gamyba vykdoma tik praėjus keliems metams po sodinimo, tačiau vėliau tęsiama keletą dešimtmečių, ir dėl to, kad galimi dideli gamybos apimčių svyravimai priklausomai nuo derliaus. Skirtingai nei daugelyje vyną gaminančių trečiųjų šalių, Sąjungos vyno sektoriui taip pat būdingas labai didelis mažų, šeimos ūkių, skaičius, todėl vynų asortimentas yra labai įvairus. Todėl, siekiant užtikrinti jų projektų ekonominį gyvybingumą ir padidinti Sąjungos vyno sektoriaus konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, ūkio subjektams šiame sektoriuje ir gamintojams reikalingas ilgalaikis nuspėjamumas, nes vynmedžių sodinimui reikalingos didelės investicijos;

(14)

siekiant įtvirtinti iki šiol pasiektus laimėjimus Sąjungos vyno sektoriuje ir užtikrinti ilgalaikę kiekybinę ir kokybinę pusiausvyrą sektoriuje nuolat tvarkingai auginant vynmedžius po 2030 m., leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarkos galiojimas turėtų būti pratęstas iki 2045 m., t. y. laikotarpiui, kuris lygiavertis pradiniam laikotarpiui, nustatytam nuo 2016 m., tačiau numatant atlikti dvi laikotarpio vidurio peržiūras 2028 m. ir 2040 m., siekiant įvertinti tvarką ir, prireikus, pateikti pasiūlymų remiantis tų laikotarpio vidurio peržiūrų rezultatais, siekiant padidinti vyno sektoriaus konkurencingumą;

(15)

leidimas gamintojams atidėti vynuogynų atsodinimą galėtų daryti teigiamą poveikį aplinkai, nes sumažinus cheminių medžiagų naudojimą būtų pagerintos dirvožemio sanitarinės sąlygos. Todėl, siekiant prisidėti prie geresnio dirvožemio valdymo vynuogininkystės srityje, tikslinga leisti pratęsti atsodinimo leidimų galiojimą nuo trejų iki šešerių metų tais atvejais, kai atsodinama tame pačiame žemės sklype;

(16)

atsižvelgiant į dėl COVID-19 pandemijos Sąjungos vyno sektoriuje kilusią krizę Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/2220 (9) numatyta pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurie baigė galioti 2020 m., galiojimą iki 2021 m. gruodžio 31 d. Dėl užsitęsusio COVID-19 pandemijos sukeltos krizės poveikio gamintojams, turintiems leidimus sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigėsi 2020 m. arba 2021 m., ir toliau iš esmės užkertamas kelias pasinaudoti tais leidimais paskutiniaisiais jų galiojimo metais. Siekiant išvengti tų leidimo praradimo ir sumažinti riziką, kad pablogės sąlygos, kuriomis būtų vykdomas sodinimas, tikslinga leisti dar kartą pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurie baigė galioti 2020 m., galiojimą ir pratęsti leidimų, kurie baigė galioti 2021 m., galiojimą. Todėl visi leidimai sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigėsi 2020 m. arba 2021 m., turėtų būti pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(17)

be to, atsižvelgiant į rinkos perspektyvų pokyčius, leidimų sodinti, kurie baigė galioti 2020 m. ir 2021 m., turėtojai turėtų turėti galimybę nepasinaudoti savo leidimais ir jiems neturėtų būti taikomos administracinės nuobaudos. Be to, siekiant užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, gamintojams, kurie pagal Reglamentą (ES) 2020/2220 ne vėliau kaip 2021 m. vasario 28 d. kompetentingai institucijai deklaravo, kad jie neketina pasinaudoti savo leidimu nežinodami apie galimybę leidimo galiojimą pratęsti antriems metams, turėtų būti leidžiama atsiimti savo pareiškimus ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d. kompetentingai institucijai raštu pateikus pranešimą ir pasinaudoti savo leidimu iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(18)

dėl to, kad COVID-19 pandemija sukėlė rinkos sutrikimų ir ekonominį netikrumą, susijusius su tų leidimų naudojimu, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl leidimų sodinti naujus vynmedžius ar juos atsodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m. ir 2021 m., turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(19)

atsižvelgiant į tai, kad 2014–2017 m. keliose valstybėse narėse vynmedžiais apsodintas faktinis plotas sumažėjo, ir atsižvelgiant į galimą gamybos sumažėjimą dėl šios priežasties, nustatydamos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnio 1 dalyje nurodytą plotą, dėl kurio išduodami leidimai sodinti naujus vynmedžius, valstybės narės turėtų turėti galimybę rinktis: remtis šiuo metu galiojančiu pagrindu arba procentine bendro ploto, faktiškai apsodinto vynmedžiais jų teritorijoje 2015 m. liepos 31 d., dalimi, prie jos pridedant plotą, dėl kurio suteiktos sodinimo teisės pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (10), kurias 2016 m. sausio 1 d. buvo galima pakeisti leidimais toje valstybėje narėje;

(20)

turėtų būti patikslinta, kad valstybės narės, kurios leidimus regioniniu lygmeniu išduoda tik konkrečioms vietovėms, kurioms leidžiama gaminti vynus su saugoma kilmės vietos nuoroda arba vietovėms, kurioms leidžiama gaminti vynus su saugoma geografine nuoroda, gali reikalauti, kad tokie leidimai būtų naudojami tuose regionuose;

(21)

turėtų būti patikslinta, kad valstybės narės gali leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tikslu taikyti objektyvius ir nediskriminacinius tinkamumo ir prioriteto kriterijus nacionaliniu ar regionų lygmeniu. Be to, valstybių narių patirtis rodo, kad reikia peržiūrėti kai kuriuos prioritetų kriterijus, siekiant pirmenybę teikti tiems vynuogynams, kurie prisideda prie vynmedžių genetinių išteklių išsaugojimo, ir ūkiams, kurių didesnis išlaidų veiksmingumas, konkurencingumas ar dalyvavimas rinkose yra įrodyti;

(22)

siekiant užtikrinti, kad nebūtų suteiktas joks pranašumas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio atžvilgiu yra nustatyta, kad tokiam pranašumui įgyti būtinos sąlygos buvo sukurtos dirbtinai, tikslinga patikslinti, kad valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią galimybei apeiti taisykles dėl naujų vynmedžių sodinimo apsaugos mechanizmo ir leidimų sodinti naujus vynmedžius išdavimui taikomus tinkamumo ir prioriteto kriterijus;

(23)

vėliausias prašymų sodinimo teises pakeisti leidimais pateikimo terminas baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d. Kai kuriais atvejais tokios aplinkybės kaip dėl COVID-19 pandemijos kilusi ekonomikos krizė galėjo apriboti sodinimo teisių pakeitimą leidimais sodinti. Dėl tos priežasties ir siekiant leisti valstybėms narėms išlaikyti tokias sodinimo teises atitinkančius jų gamybos pajėgumus, tikslinga nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. sodinimo teisės, kurias galima pakeisti sodinimo leidimais iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau kurios dar nepakeistos leidimais sodinti, išlieka atitinkamai valstybei narei, kuri gali ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. suteikti jas kaip leidimus sodinti naujus vynmedžius ir tų leidimų neįskaičiuoti į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 63 straipsnyje nustatytus apribojimus;

(24)

kai kuriose valstybėse narėse yra tradicinių vynuogynų, apsodintų tokiomis vynuogių veislėmis, kurių neleidžiama naudoti vyno gamybos tikslais, ir kurių gamyba, įskaitant fermentuotų vynuogių gėrimų gamybai išskyrus vynus, nėra skirta vyno rinkai. Tikslinga patikslinti, kad tokiems vynuogynams netaikomi įpareigojimai išnaikinti ir kad šiame reglamente nustatyta leidimų sodinti vynmedžius išdavimo tvarka netaikoma tokių veislių vynmedžių sodinimui ir atsodinimui, kai jie naudojami kitais nei vyno gamybos tikslais;

(25)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 90 straipsnyje nustatyta, kad išskyrus atvejus, kai pagal SESV sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatyta kitaip, Sąjungos taisyklės dėl tam tikrų vyno sektoriaus produktų kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų, ženklinimo, apibrėžčių, pavadinimų ir prekinių pavadinimų, taip pat dėl Sąjungoje leidžiamos vynininkystės praktikos turi būti taikomos į Sąjungą importuojamiems produktams. Todėl, siekiant nuoseklumo, tikslinga taip pat nustatyti, kad taisyklės dėl tų importuojamų produktų atitikties sertifikatų ir analizės ataskaitų taip pat turėtų būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal SESV;

(26)

BŽŪP reformos kontekste nuostatos, susijusios su produktų, kurie neatitinka ženklinimo taisyklių, pašalinimu iš rinkos, turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. Atsižvelgiant į augančią vartotojų paklausą vykdyti produktų kontrolę, valstybės narės turėtų imtis priemonių užtikrinti, kad produktai, kurie nėra paženklinti laikantis to reglamento reikalavimų, nebūtų pateikiami rinkai arba, jei tokie produktai jau buvo pateikti rinkai, jie būtų iš rinkos pašalinti. Pašalinimas apima galimybę ištaisyti produktų ženklinimą galutinai nepašalinant jų iš rinkos;

(27)

atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (11) panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 (12), į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl patikrinimų ir nuobaudų, susijusių su prekybos taisyklėmis, saugomomis kilmės vietos nuorodomis, geografinėmis nuorodomis ir tradiciniais terminais;

(28)

kad gamintojai galėtų naudoti geriau prie kintančių klimato sąlygų prisitaikiusias ir atsparesnes ligoms vynuogių veisles, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią leidžiama naudoti kilmės vietos nuorodą produktams, pagamintiems tiek iš vynuogių veislių priklausančių Vitis vinifera, tiek iš vynuogių veislių, išvestų sukryžminus rūšies Vitis vinifera ir kitų genties Vitis rūšių vynmedžius;

(29)

kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos apibrėžtys Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti suderintos su apibrėžtimis, pateiktomis Sutartyje dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), patvirtintoje Tarybos sprendimu 94/800/EB (13), ir ypač su TRIPS sutarties 22 straipsnio 1 dalimi, taigi, geografinėje nuorodoje turi būti nurodoma, kad produktas kilęs iš konkrečios vietos, regiono ar šalies. Siekiant aiškumo, tikslinga aiškiai nustatyti, kad tokia peržiūrėta kilmės vietos nuorodos apibrėžtis apima tradiciškai vartojamus pavadinimus. Dėl tos priežasties Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 išdėstytas reikalavimų tradiciškai vartojamiems pavadinimams, kad jie būtų laikomi kilmės vietos nuoroda vynų sektoriuje, sąrašas taps nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Nuoseklumo tikslais toks patikslinimas taip pat turėtų būti įtrauktas į Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 išdėstytą geografinės nuorodos vyno sektoriuje apibrėžtį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1151/2012 (14) išdėstytas kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos maisto sektoriuje apibrėžtis;

(30)

geografinė aplinka su savo gamtiniais ir žmogiškaisiais veiksniais yra itin svarbus elementas, turintis įtakos vynuogynų, žemės ūkio ir maisto produktų, kuriems taikoma saugomos kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos teikiama apsauga pagal reglamentus (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1151/2012, kokybei ir savybėms. Visų pirma, kalbant apie šviežius produktus, kurie buvo mažai arba visai nebuvo perdirbti, gamtos veiksniai gali būti svarbiausi nustatant atitinkamo produkto kokybę ir savybes, o žmogaus veiklos veiksnių indėlis į produkto kokybę ir savybes gali būti mažiau konkretus. Todėl žmogiškieji veiksniai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama rengiant produkto kokybės ar savybių ir konkrečios geografinės aplinkos ryšio aprašą, kuris turi būti įtrauktas į saugomos kilmės vietos nuorodos produkto specifikaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnį, neturėtų apsiriboti tik konkrečiais gamybos ar perdirbimo metodais, suteikiančiais konkrečią atitinkamo produkto kokybę, bet gali apimti veiksnius, kaip, pavyzdžiui, dirvožemio ir kraštovaizdžio valdymą, auginimo praktiką ir bet kokią kitą žmogaus veiklą, kuria prisidedama prie pagrindinių gamtinių veiksnių, kurie daugiausia lemia geografinę aplinką ir atitinkamo produkto kokybę ir savybes, išlaikymo;

(31)

siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai priimami sprendimai dėl apsaugos paraiškų ir prieštaravimo, pateiktų per Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnyje nurodytą preliminarią nacionalinę procedūrą, Komisijai turėtų būti laiku ir reguliariai pranešama, kada nacionaliniuose teismuose ar kituose organuose pradedama procedūra dėl apsaugos paraiškos, valstybės narės persiųstos Komisijai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 96 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 49 straipsnio 4 dalyje. Dėl tos pačios priežasties, kai valstybė narė praneša Komisijai apie nacionalinį sprendimą, kai tikėtina, kad nacionalinis sprendimas, kuriuo grindžiama apsaugos paraiška, pasibaigus nacionaliniam teismo procesui bus paskelbtas negaliojančiu, Komisijai neturėtų būti taikoma pareiga per nustatytą terminą atlikti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnyje išdėstytą tikrinimo procedūrą, susijusią su apsaugos paraiška, ir pareiga informuoti pareiškėją apie vėlavimo priežastis. Siekiant apsaugoti pareiškėją nuo nepagrįstų teisinių veiksmų ir išsaugoti pareiškėjo pagrindinę teisę per pagrįstą laikotarpį gauti saugomą geografinę nuorodą, išimtis turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai apsaugos paraiška pripažinta negaliojančia nacionaliniu lygmeniu nedelsiant taikomu, bet ne galutiniu teismo sprendimu, arba kai valstybės narės mano, kad ieškinys, kuriuo ginčijamas paraiškos teisėtumas, yra pagrįstas;

(32)

geografinių nuorodų registravimas turėtų būti supaprastintas ir paspartintas atskiriant vertinimą, ar laikomasi intelektinės nuosavybės taisyklių, nuo vertinimo, ar produktų specifikacijos atitinka prekybos standartuose ir ženklinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

(33)

valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamas vertinimas yra labai svarbus šios registravimo procedūros etapas. Valstybės narės turi žinių, praktinės patirties ir galimybių gauti duomenų, todėl gali geriausiai patikrinti, ar paraiškoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad to vertinimo rezultatas, kuris turi būti tiksliai užrašytas bendrajame dokumente glaustai apibendrinant svarbius produkto specifikacijos elementus, būtų patikimas ir tikslus. Tada, atsižvelgdama į subsidiarumo principą, Komisija turėtų patikrinti paraiškas ir įsitikinti, kad jose nėra akivaizdžių klaidų, siekdama užtikrinti visų pirma, kad jose būtų pateikta reikalaujama informacija, jose nebūtų akivaizdžių esminių klaidų, kad pateikti motyvai pagrįstų paraišką, ir kad būtų vadovaujamasi Sąjungos teise bei atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų už valstybės narės, kurioje pateikta paraiška, ir už Sąjungos ribų interesus;

(34)

laikotarpis, per kurį galima pateikti prieštaravimą vyno sektoriuje, turėtų būti pratęstas iki trijų mėnesių siekiant užtikrinti, kad visoms suinteresuotosioms šalims pakaktų laiko išanalizuoti apsaugos paraišką ir jos galėtų pateikti prieštaravimo pareiškimą. Siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamentus (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1151/2012 būtų taikoma ta pati prieštaravimo procedūra ir valstybės narės galėtų suderintai ir efektyviai persiųsti Komisijai jų teritorijoje gyvenančių ar įsisteigusių fizinių arba juridinių asmenų gautus prieštaravimus, fizinių arba juridinių asmenų prieštaravimai turėtų būti teikiami per tos valstybės narės, kurioje jie gyvena arba yra įsisteigę, valdžios institucijas. Siekiant supaprastinti prieštaravimo procedūrą, Komisija turėtų būti įgaliota atmesti nepriimtinus prieštaravimo pareiškimus įgyvendinimo aktu, kuriuo suteikiama apsauga atitinkamai kilmės vietos nuorodai arba geografinei nuorodai;

(35)

siekiant padidinti procedūrų efektyvumą ir užtikrinti vienodas kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos suteikimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tokia apsauga vyno sektoriuje suteikiama netaikant nagrinėjimo procedūros tais atvejais, kai nepateikta jokio priimtino prieštaravimo pareiškimo dėl apsaugos paraiškos. Tais atvejais, kai priimtinas prieštaravimo pareiškimas yra pateiktas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais apsauga būtų suteikta arba apsaugos paraiška atmesta laikantis nagrinėjimo procedūros;

(36)

turėtų būti paaiškintas vynuogių produktų prekių ženklų ir geografinių nuorodų ryšys atmetimo, panaikinimo ir sambūvio kriterijų atžvilgiu. Toks paaiškinimas neturėtų daryti poveikio geografinių nuorodų turėtojų įgytoms teisėms nacionaliniu lygmeniu arba turimoms teisėms pagal tarptautinius susitarimus, kuriuos valstybės narės sudarė laikotarpiu iki Sąjungos vynuogių produktų apsaugos sistemos sukūrimo;

(37)

taisyklės dėl nacionalinių procedūrų, prieštaravimo procedūros, pakeitimų skirstymo į Sąjungos lygmens pakeitimus ir standartinius pakeitimus, įskaitant pagrindines taisykles dėl tokių pakeitimų priėmimo, ir dėl laikino ženklinimo ir pateikimo, šiuo metu nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/33 (15), yra svarbus kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų apsaugos vyno sektoriuje sistemos elementas. Suderinamumo su Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/787 (16) ir paprastesnio taikymo tikslais tos nuostatos turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(38)

kalbant apie geografinių nuorodų apsaugą, svarbu deramai atsižvelgti į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, įskaitant jo V straipsnį dėl tranzito laisvės, kuris buvo patvirtintas Sprendimu 94/800/EB. Pagal tą teisinę sistemą, siekiant sustiprinti geografinių nuorodų apsaugą ir veiksmingiau kovoti su klastojimu, tokios kilmės vietos nuorodų arba geografinių nuorodų apsaugos nuostatos turėtų būti taikomos ir prekėms, kurios yra įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, bet neišleidžiamoms į laisvą apyvartą, ir kurių atveju turėtų būti laikomasi specialių muitinės procedūrų, susijusių, pavyzdžiui, su tranzito, sandėliavimo, specifinio panaudojimo ar perdirbimo procedūromis. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta apsauga turėtų būti taikoma plačiau ir apimti prekes, kurios tranzitu vežamos per Sąjungos muitų teritoriją, o Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnyje nustatyta kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių apsauga turėtų būti taikoma ir prekėms, kurios parduodamos internetu arba kitais elektroninės prekybos būdais. Be to, kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos vyno sektoriuje taip pat turėtų būti saugomos nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio naudojimo komerciniais tikslais, kai jos nurodo produktus, naudojamus kaip sudedamosios dalys. Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos vyno sektoriuje ir garantuoti tradiciniai gaminiai taip pat turėtų būti apsaugoti nuo netinkamo naudojimo, imitavimo ir mėgdžiojimo, kai jie yra naudojami nurodyti produktus, naudojamus kaip sudedamosios dalys;

(39)

kilmės vietos nuorodos arba geografinės nuorodos apsaugą turėtų būti įmanoma panaikinti tokiomis aplinkybėmis, kai šiomis nuorodomis nebesinaudojama arba kai Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 95 straipsnyje nurodytas pareiškėjas nebenori, kad ta apsauga būtų taikoma;

(40)

atsižvelgiant į nuolat didėjančią naujoviškų vynuogių produktų, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra mažesnė negu minimali faktinė alkoholio koncentracija, nustatyta vynuogių produktams Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, paklausą tarp vartotojų, turėtų būti įmanoma tokius naujoviškus vynuogių produktus gaminti ir Sąjungoje. Tuo tikslu būtina nustatyti sąlygas, kuriomis tam tikri vynuogių produktai gali būti dealkoholizuoti ar iš dalies dealkoholizuoti, ir nustatyti leidžiami dealkoholizavimo procesai. Nustatant tas sąlygas turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės vynuogių ir vyno organizacijos (OIV) rezoliucijas OIV-ECO 432-2012 „Gėrimai, pagaminti iš dealkoholizuoto vyno“, OIV-ECO 433-2012 „Gėrimai, pagaminti iš dalies dealkoholizavus vyną“ ir OIV-ECO 523-2016 „Vynai, kurių alkoholio tūris pakeistas dealkoholizavimo procesu“ bei OIV-OENO 394A-2012 „Vynų dealkoholizavimas“;

(41)

tie naujoviški vynuogių produktai niekada nebuvo parduodami Sąjungoje kaip vynas. Dėl tos priežasties reikia vykdyti tolesnius mokslinius tyrimus ir eksperimentus, kad būtų pagerinta tų produktų kokybė ir visų pirma užtikrinta, kad visiškas alkoholio tūrio pašalinimas leistų išsaugoti išskirtines kokybiškų vynų, kurie saugomi geografine nuoroda arba kilmės vietos nuoroda, savybes. Todėl nors turėtų būti leidžiama iš dalies ir visiškai dealkoholizuoti vynus be geografinės nuorodos arba kilmės vietos nuorodos, tačiau vynus su saugoma geografine nuoroda arba saugoma kilmės vietos nuoroda turėtų būti leidžiama dealkoholizuoti tik iš dalies. Be to, siekiant užtikrinti aiškumą ir skaidrumą tiek vynų su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda gamintojams, tiek vartotojams, tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai vynai su geografine nuoroda ar kilmės vietos nuoroda gali būti dealkoholizuoti iš dalies, to gaminio specifikacijoje turėtų būti pateiktas iš dalies dealkoholizuoto vyno aprašymas, kai taikytina, nurodant konkretų vynininkystės metodą, kuris turi būti naudojamas dealkoholizuotam vynui ar vynams gaminti, ir galimi jų gamybos apribojimai;

(42)

siekiant vartotojams suteikti daugiau informacijos, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnyje nurodyti privalomi duomenys turėtų būti papildyti privaloma maistingumo deklaracija ir sudedamųjų dalių sąrašu. Tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos turinį apriboti nurodant tik energetinę vertę, o visą maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą pateikti elektroninėmis priemonėmis, kartu vengiant bet kokio naudotojų duomenų rinkimo ar sekimo bei informacijos rinkodaros tikslais teikimo. Tačiau visos ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos nenurodymas neturėtų daryti poveikio esamam reikalavimui etiketėje išvardyti medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar netoleravimą. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 122 straipsnyje numatyta, kad pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 papildymo nustatant taisykles, susijusias su sudedamųjų dalių nurodymu ir pavadinimu. Prekiauti esamomis vyno atsargomis turėtų būti toliau leidžiama ir pradėjus taikyti naujus ženklinimo reikalavimus, kol tos atsargos baigsis. Ūkio subjektams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų ženklinimo reikalavimų prieš pradedant tuos reikalavimus taikyti;

(43)

siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų informuojami apie nealkoholinių vyno produktų pobūdį ir kad taisyklės, kuriomis reglamentuojamas produktų ženklinimas ir pateikimas vyno sektoriuje, taip pat būtų taikomos nealkoholiniams vynuogių produktams arba sumažinto alkoholio kiekio vynuogių produktams, turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 119 straipsnis. Tačiau siekiant išlaikyti dabartinį informavimo apie minimalų tinkamumo vartoti terminą lygį, kurį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (17) reikalaujama užtikrinti gėrimų, kurių tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 %, atžvilgiu, tikslinga reikalauti, kad produktų, kurie buvo dealkoholizuoti ir jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra mažesnė nei 10 %, atveju kaip privalomi duomenys būtų nurodomas minimalus tinkamumo vartoti terminas;

(44)

be to, į Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XII dalį, kurioje išvardyti vyno sektoriui priklausantys produktai, šiuo metu įtraukti iš dalies dealkoholizuoti vynai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija viršija 0,5 %. Siekiant užtikrinti, kad visi dealkoholizuoti vynai, įskaitant tuos, kurių tūrinė alkoholio koncentracija yra 0,5 % ar mažesnė, būtų įtraukti į vyno sektorių, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XII dalį į ją įtraukiant naują įrašą;

(45)

kalbant apie taisykles, kuriomis reglamentuojamos butelių uždarymo priemonių naudojimo vyno sektoriuje sąlygos, taip siekiant užtikrinti, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo klaidinančio su tam tikrais gėrimais siejamų uždarymo priemonių naudojimo ir nuo pavojingų uždarymo priemonių medžiagų, galinčių užteršti gėrimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(46)

taisyklės ir reikalavimai, susiję su cukraus kvotų sistema, nustojo galioti 2016–2017 prekybos metų pabaigoje. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 124 straipsnis ir 127–144 straipsniai yra nebeaktualūs ir turėtų būti išbraukti;

(47)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/633 (18) nustatyta vynuogių ir misos pardavimo vyno sektoriuje ilgiausio mokėjimo termino išimtis. Siekiant prisidėti prie vyno tiekimo grandinės stabilumo ir suteikti žemės ūkio produktų gamintojams ilgalaikių prekybos santykių saugumą, neišpilstyto vyno pardavimui turėtų būti taikomos tokios pačios sąlygos ir taisyklės. Todėl tikslinga nustatyti, kad, nukrypstant nuo Direktyvoje (ES) 2019/633 nustatytų ilgiausių mokėjimo terminų, valstybės narės, gavusios tarpšakinės organizacijos prašymą, gali nuspręsti, kad taikytini ilgiausi mokėjimo terminai netaikomi neišpilstyto vyno pardavimui, jeigu konkrečios mokėjimo termino sąlygos yra įtrauktos į standartines sutartis, kurių galiojimą valstybės narės pratęsė pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnį anksčiau nei 2021 m. spalio 31 d., ir jeigu tiekimo sutartys, kurias sudarė neišpilstyto vyno tiekėjai ir jų tiesioginiai pirkėjai, yra daugiametės arba tampa daugiametėmis;

(48)

jeigu žemės ūkio produktų pristatymui, kurį atlieka gamintojas perdirbėjui arba platintojui, taikoma rašytinė sutartis arba pasiūlymas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 148 ir 168 straipsnius ir už pristatymą mokėtina kaina apskaičiuojama derinant įvairius sutartyje nurodytus veiksnius, tie veiksniai, kurie gali apimti objektyvius rodiklius, indeksus ir apskaičiavimo metodus, turėtų būti lengvai suprantami sutarties ar pasiūlymo šalims. Be to, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti neprivalomus rodiklius, kuriuos galėtų naudoti sutarčių šalys, remdamosi turima objektyvia rinkos informacija ir tyrimais;

(49)

Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos, Sąjungos bendra žalio pieno gamybos apimtis sumažėjo. Siekiant nepažeisti gamintojų organizacijoms pieno ir pieno produktų sektoriuje suteiktų įgaliojimų vesti derybas dėl sutarčių, turėtų būti padidinta taikytina kiekybinė norma, išreikšta bendros Sąjungos gamybos apimties procentine dalimi, susijusi su žalio pieno kiekiu, kuriam taikomos tokios derybos. Siekiant teisinio tikrumo tikslinga numatyti galimybę taikyti padidintas kiekybines normas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(50)

kad būtų pasiekti Sąjungos aplinkos tikslai, valstybės narės turėtų galėti pripažinti gamintojų organizacijas, kurios siekia specifinių tikslų, susijusių su šalutinių produktų, galutinių atliekų srautų ir atliekų tvarkymu ir valorizacija, visų pirma apsaugoti aplinką ir skatinti žiediškumą, taip pat gamintojų organizacijas, kurios siekia tikslų, susijusių su bet kurio sektoriaus savitarpio pagalbos fondų valdymu. Todėl tikslinga išplėsti galiojantį gamintojų organizacijų tikslų sąrašą, išdėstytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 152 straipsnyje. Siekiant padidinti gamintojų organizacijų skaidrumą, gamintojų organizacijų įstatuose taip pat turėtų būti numatyta galimybė gamintojams nariams demokratiškai tikrinti savo organizacijos apskaitą ir biudžetus. Be to, siekiant palengvinti gamintojų organizacijų sudaromus komercinius sandorius, tikslinga nustatyti, kad gamintojų organizacijos įstatuose gali būti leidžiama gamintojams nariams tiesiogiai kontaktuoti su pirkėjais, jei toks tiesioginis kontaktas nekelia pavojaus tos gamintojų organizacijos produktų pasiūlos ir pateikimo rinkai koncentravimo funkcijai ir su sąlyga, kad gamintojų organizacija ir toliau gali savo nuožiūra priimti sprendimus dėl esminių elementų, susijusių su gamintojų organizacijos atliekamu pardavimu;

(51)

atsižvelgiant į įgytą patirtį, taip pat pieno ir pieno produktų sektoriaus raidą nuo kvotų sistemos galiojimo pabaigos, nebetikslinga toliau taikyti specialiųjų taisyklių, susijusių su pieno ir pieno produktų sektoriaus tarpšakinių organizacijų tikslais ir pripažinimo tvarka;

(52)

patirtis įvairiuose sektoriuose rodo, kad valstybės narės gali pripažinti skirtingų geografinių lygmenų tarpšakines organizacijas, nepakenkdamos tokių organizacijų vaidmeniui ir tikslams. Todėl tikslinga paaiškinti, kad valstybės narės gali pasirinkti pripažinti tokias vieno ar daugiau geografinių lygmenų tarpšakines organizacijas. Tarpšakinės organizacijos turi siekti konkretaus tikslo, atsižvelgdamos į savo narių ir vartotojų interesus. Atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus, tikslinga išplėsti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 157 straipsnyje nustatytų tikslų sąrašą, į jį įtraukiant reikalingos informacijos teikimą ir būtinų mokslinių tyrimų vykdymą, plėtojant produktus, kurie yra labiau tinkami klimato srities veiksmams ir gyvūnų sveikatos bei gyvūnų gerovės apsaugai, prisidėjimą prie šalutinių produktų valorizacijos ir atliekų kiekio mažinimo bei tvarkymo, gyvūnų sveikatai, augalų apsaugai ir aplinkai kylančios rizikos prevencijos, kontrolės ir valdymo priemonių skatinimą ir įgyvendinimą, be kita ko, steigiant ir valdant fondus arba prisidedant prie tokių fondų finansavimo, siekiant ūkininkams išmokėti finansinę kompensaciją už sąnaudas ir ekonominius nuostolius, patirtus dėl tokių priemonių skatinimo ir įgyvendinimo. Siekiant išvengti rizikos, kad maisto grandinės tam tikro etapo organizacijos nesutelktų daugiau galios, valstybės narės turėtų pripažinti tik tarpšakines organizacijas, kurios siekia subalansuoto atstovavimo tą organizaciją sudarančioms tiekimo grandinės etapų tarpšakinėms organizacijoms;

(53)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 164 straipsnyje nustatyta ekonominės zonos apibrėžtis taisyklių taikymo išplėtimo ir privalomų įnašų tikslu turėtų būti papildyta, kad tas reglamentas būtų pritaikytas prie produktų su pagal Sąjungos teisę pripažįstama saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, gamybos ypatumų. Siekiant skatinti tvarią praktiką, turėtų būti galima nustatyti, kad tarpšakinių organizacijų susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, susiję su augalų sveikata, gyvūnų sveikata, maisto sauga ir rizika aplinkai, būtų privalomi ne nariams. Tačiau, atsižvelgiant į vykdant ekologinį ūkininkavimą naudojamos sėklinės medžiagos biologinės įvairovės svarbą, neturėtų būti galima nustatyti, kad taisyklės, susijusios su sertifikuotų sėklų naudojimu yra privalomos, taisyklių taikymą išplėtus ir ne nariams, užsiimantiems ekologiniu ūkininkavimu;

(54)

atsižvelgiant į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų svarbą Sąjungos žemės ūkio gamyboje ir į tai, kad pradėtos taikyti sūrių ir vytintų kumpių su geografinėmis nuorodomis pasiūlos valdymo taisyklės sėkmingai padeda užtikrinti pridėtinę vertę ir išsaugoti tų produktų reputaciją bei stabilizuoti jų kainas, turėtų būti numatyta galimybė pasiūlos valdymo taisykles taikyti ir žemės ūkio produktams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012. Aiškumo ir nuoseklumo sumetimais esamas pasiūlos reguliavimo taisykles tikslinga įtraukti į vieną bendrą nuostatą, taikomą visiems žemės ūkio produktams. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti tas taisykles žemės ūkio produktų, kuriems suteiktos geografinės nuorodos, pasiūlai reguliuoti tarpšakinės organizacijos, gamintojų organizacijos arba gamintojų ar ūkio subjektų grupės prašymu, jei buvo konsultuotasi su bent dviem trečdaliais to produkto gamintojų ar jų atstovų ir, kai taikoma, atitinkamos žaliavos žemės ūkio produktų gamintojų, o sūrio atveju (dėl tęstinumo priežasčių) – esant jų susitarimui. Tos taisyklės turėtų būti nustatomos pagal griežtas sąlygas, ypač siekiant išvengti pakenkti prekybai produktais kitose rinkose ir apsaugoti mažumų teises. Valstybės narės turėtų nedelsdamos paskelbti priimtas taisykles bei pranešti apie priimtas taisykles Komisijai, užtikrinti nuolatinius patikrinimus ir panaikinti taisykles reikalavimų nesilaikymo atvejais. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos valstybė narė privalo panaikinti tokias taisykles, jei Komisija nustato, kad tos taisyklės neatitinka tam tikrų sąlygų, jomis užkertamas kelias konkurencijai arba ji iškraipoma didelėje vidaus rinkos dalyje arba dėl jų kyla pavojus laisvajai prekybai ar kyla grėsmė, kad nebus pasiekti SESV 39 straipsnyje nustatyti tikslai. Atsižvelgdama į Komisijos įgaliojimus Sąjungos konkurencijos politikos srityje ir į ypatingą tų aktų pobūdį, Komisija turėtų tokius įgyvendinimo aktus priimti netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(55)

vertės pasidalijimo sąlygos maisto tiekimo grandinėje yra svarbios ne tik gamintojų ir pirmųjų pirkėjų susitarimuose, bet ir tada, kai ūkininkai gali dalyvauti kainų plėtojimo procese tolesniuose grandinės etapuose. Todėl ūkininkams ir jų asociacijoms turėtų būti sudaryta galimybė susitarti dėl tokių sąlygų su tolesnės grandies subjektais po pirmųjų pirkėjų etapo;

(56)

vynų, kuriems taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografinė nuoroda (SGN), ypatinga komercinė vertė atsiranda dėl jų priklausymo šios rinkos aukščiausios kokybės segmentui dėl jų patikimumo kokybės srityje, susijusio su jų produkto specifikacijomis. Tokių vynų kainos rinkoje turi tendenciją būti didesnės, nes vartotojai vertina savybes, kurias garantuoja kilmės vietos nuoroda ir geografinė nuoroda. Siekiant užkirsti kelią tam, kad dėl žalingų pardavimų už itin žemą kainą nebūtų pakenkta tiems kokybės patikinimams, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio 1 dalies tarpšakinės organizacijos, atstovaujančios į tuos patikinimus ir atitinkamų pavadinimų bei nuorodų rinkos vertę investavusiems ūkio subjektams, turėtų turėti galimybę paskelbti atitinkamų vynuogių pardavimo kainų gaires. Tačiau tokios gairės turėtų išlikti neprivalomos, kad būtų apskritai išvengta kainų konkurencijos tarp SKVN ir (arba) SGN;

(57)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnyje nurodyti apskaičiavimo metodai, kurie gali būti taikomi nustatant ribinį kiekį, kurį pasiekus atitinkamuose sektoriuose taikoma speciali apsaugos sąlyga. Siekiant atsižvelgti į visus galimus apskaičiavimo metodus ribiniam kiekiui nustatyti, kad būtų galima taikyti papildomus importo muitus, įskaitant atvejus, kai neatsižvelgiama į vidaus suvartojimą, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų atspindėtas PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalyje numatytas apskaičiavimo metodas;

(58)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 192 ir 193 straipsniai turėtų būti išbraukti, nes tokios priemonės nebereikalingos atsižvelgiant į tai, kad nutrauktas gamybos reglamentavimas cukraus sektoriuje. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinka būtų tinkamai aprūpinama importuojant produktus iš trečiųjų valstybių, Komisijai turėtų būti suteikti deleguotieji ir įgyvendinimo įgaliojimai sustabdyti importo muitų taikymą cukranendrių ir cukrinių runkelių melasai;

(59)

Nairobyje įvykusioje 10-ojoje PPO ministrų konferencijoje priimtu 2015 m. gruodžio 19 d. ministrų sprendimu dėl eksporto konkurencijos nustatytos taisyklės dėl eksporto konkurencijos priemonių. Dėl eksporto subsidijų nustatyta, kad PPO narės privalo nuo to sprendimo priėmimo datos panaikinti savo suteiktas teises į eksporto subsidijas. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 196–204 straipsniuose nustatytos Sąjungos nuostatos dėl eksporto grąžinamųjų išmokų turėtų būti išbrauktos. Kalbant apie eksporto kreditus, eksporto kredito garantijas ir draudimo programas, žemės ūkio produktus eksportuojančias valstybines prekybos įmones ir tarptautinę pagalbą maistu, valstybės narės gali, laikydamosi Sąjungos teisės, patvirtinti nacionalines priemones. Kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės yra PPO narės, tokios nacionalinės priemonės, remiantis Sąjungos teise ir tarptautine teise, taip pat turėtų atitikti taisykles, kurios nustatytos tuo 2015 m. gruodžio 19 d. PPO ministrų sprendimu;

(60)

vidaus rinka priklauso nuo nuoseklaus konkurencijos taisyklių taikymo visose valstybėse narėse. Todėl reikia, kad nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija toliau glaudžiai bendradarbiautų Europos konkurencijos institucijų tinkle, kuriame gali būti aptariami konkurencijos taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimai ir, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (19), koordinuojami konkurencijos taisyklių taikymo veiksmai;

(61)

siekiant užtikrinti, kad tarpšakinės organizacijos veiksmingai taikytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnį, taip pat siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo, neturėtų būti reikalaujama išankstinio Komisijos sprendimo, kad tarpšakinės organizacijos susitarimams, sprendimams ir veiksmams netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis, su sąlyga, kad tie susitarimai, sprendimai ir veiksmai atitinka Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Tačiau, pareiškėjo prašymu, Komisija turėtų pateikti nuomonę dėl tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsniu. Nepaisant Komisijos nuomonės dėl tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su tuo straipsniu, Komisijai turėtų būti palikta galimybė bet kuriuo metu po tokios nuomonės pateikimo paskelbti, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis bus taikoma ateityje atitinkamiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams, jei ji nustato, kad nebetenkinamos atitinkamos sąlygos dėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 210 straipsnio taikymo;

(62)

tam tikros vertikaliosios ir horizontaliosios iniciatyvos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktais, kuriomis siekiama taikyti griežtesnius nei privalomi reikalavimus, gali turėti teigiamą poveikį tvarumo tikslams. Tokių susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų tarp gamintojų ir ūkio subjektų įvairiais gamybos, perdirbimo ir prekybos lygmenimis sudarymas (priėmimas) taip pat galėtų sustiprinti gamintojų padėtį tiekimo grandinėje ir padidinti jų derybinę galią. Todėl esant tam tikroms aplinkybėms tokioms iniciatyvoms neturėtų būti taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis. Siekiant užtikrinti veiksmingą šios naujos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą ir siekiant sumažinti administracinę naštą, tokioms iniciatyvoms neturėtų būti reikalingas išankstinis Komisijos sprendimas, kad jiems netaikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis. Kadangi tai yra nauja nukrypti leidžianti nuostata, tikslinga nustatyti, kad per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija ūkio subjektams turėtų parengti gaires dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo. Pasibaigus šiam laikotarpiui gamintojai taip pat galėtų prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl nukrypti leidžiančios nuostatas taikymo jų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams. Pagrįstais atvejais Komisija turėtų turėti galimybę vėliau peržiūrėti savo nuomonės turinį. Nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad susitarimas, sprendimas arba suderinti veiksmai turi būti keičiami, nutraukiami arba nevykdomi, jei mano, kad tai būtina siekiant apsaugoti konkurenciją, ir tokiu atveju jos turėtų informuoti Komisiją apie savo veiksmus;

(63)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 214a straipsniu, esant tam tikroms sąlygoms, Suomijai leidžiama teikti nacionalinę paramą Pietų Suomijoje iki 2022 m., su sąlyga, kad gautas Komisijos leidimas. Nacionalinės paramos teikimas turėtų toliau būti leidžiamas 2023–2027 m. laikotarpiu. Siekiant užtikrinti, kad ši parama toliau galėtų būti teikiama pereinamuoju 2021–2022 m. laikotarpiu, su ja susijusi nauja tvarka turėtų būti taikoma tik nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(64)

laisvo vaisių ir daržovių sektoriaus produktų judėjimo apribojimai, kurie atsiranda dėl kovos su augalų kenkėjų plitimu priemonių taikymo, gali sukelti sunkumų vienos ar daugiau valstybių narių rinkoje. Todėl, ypač atsižvelgiant į padidėjusį augalų kenkėjų skaičių, tikslinga leisti taikyti išskirtines paramos priemones siekiant atsižvelgti į prekybos apribojimus dėl augalų kenkėjų ir išplėsti produktų, dėl kurių gali būti patvirtintos išskirtinės paramos priemonės vaisių ir daržovių sektoriui, sąrašą;

(65)

žemės ūkio rinkoms skirti esami Sąjungos rinkos stebėjimo centrai ir Sąjungos darbo grupės pasirodė esantys vertingi suteikiant žinių, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai ir valdžios institucijos remiasi priimdami sprendimus, taip pat palengvinant rinkos pokyčių stebėseną. Tuo tikslu ir siekiant padidinti žemės ūkio ir maisto rinkų skaidrumą Sąjungos lygmeniu bei prisidėti prie žemės ūkio rinkų stabilumo, tos priemonės turėtų būti sustiprintos. Todėl tikslinga nustatyti bendrą oficialią teisinę sistemą, skirtą Sąjungos rinkos stebėjimo centrų steigimui ir veikimui bet kuriame žemės ūkio sektoriuje, ir nustatyti tiems stebėjimo centrams atitinkamas pranešimo ir ataskaitų teikimo pareigas;

(66)

remdamosi statistiniais duomenimis ir informacija, surinkta žemės ūkio rinkoms stebėti, Sąjungos rinkos stebėjimo centrai savo ataskaitose turėtų nustatyti rinkos sutrikdymo grėsmes. Komisija, reguliariai dalyvaudama Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdžiuose, turėtų reguliariai teikti informaciją Europos Parlamentui ir Tarybai apie žemės ūkio produktų rinkos padėtį, rinkos sutrikdymo grėsmes ir galimas priemones, kurių reikia imtis;

(67)

siekiant aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 223 straipsnyje turėtų būti aiškiai nustatytas Komisijos vaidmuo, susijęs su jos esamomis bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (20) 22 straipsnį, ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), pareigomis;

(68)

turėtų būti išbrauktos nuostatos dėl nebeaktualių Komisijos pareigų teikti ataskaitas dėl pieno ir pieno produktų rinkos ir mokykloms skirtos programos aprėpties išplėtimo. Pareigos teikti ataskaitas dėl bitininkystės sektoriaus turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) 2021/2115. Reikėtų nustatyti naujas pareigas teikti ataskaitas ir terminus, susijusius su konkurencijos taisyklių taikymu žemės ūkio sektoriui, su Sąjungos rinkos stebėjimo centrų įsteigimu ir su išskirtinių priemonių naudojimu. Komisija taip pat turėtų pranešti apie prekinių pavadinimų ir skerdenų klasifikavimo padėtį avienos ir ožkienos sektoriuje;

(69)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 V dalies III skyriaus nuostatos dėl žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo turėtų būti išbrauktos, nes atnaujintos nuostatos dėl žemės ūkio rezervo nustatomos Reglamentu (ES) 2021/2116;

(70)

atsižvelgiant į galiojančią nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo prekinių pavadinimų, naudotinų veršienai su saugoma kilmės vietos nuoroda arba geografine nuoroda, kuri buvo įregistruota prieš 2007 m. birželio 29 d., nuoseklumo sumetimais ir siekiant vartotojams suteikti nedviprasmišką informaciją, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė leisti grupėms, atsakingoms už saugomas kilmės vietos nuorodas ar geografines nuorodas, įregistruotas prieš tą pačią datą, nukrypti nuo privalomo veršienos skerdenų klasifikavimo;

(71)

siekiant užtikrinti teisingesnę interesų pusiausvyrą, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl ginčo, susijusio su pavadinimu, kurį prašoma įregistruoti kaip kilmės vietos nuorodą arba geografinę nuorodą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, ir Sąjungoje išaugintų augalų ar gyvūnų veislės pavadinimu, vertinimo;

(72)

siekiant didinti vartotojų informuotumą apie saugomas kilmės vietos nuorodas, saugomas geografines nuorodas ir garantuotus tradicinius gaminius pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012, privalomas susijusių Sąjungos simbolių naudojimas turėtų būti taikomas ir reklaminei medžiagai;

(73)

reikėtų nustatyti specialias nukrypti leidžiančias nuostatas, kuriomis kartu su registruotu garantuoto tradicinio gaminio pavadinimu būtų leidžiama naudoti ir kitus pavadinimus. Dėl nuorodų, kurios apima garantuotų tradicinių gaminių pavadinimus, naudojimo Komisija turėtų nustatyti pereinamuosius laikotarpius, atsižvelgdama į tokiems pereinamiesiems laikotarpiams dėl saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų jau nustatytas sąlygas;

(74)

Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytos saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių registravimo procedūros turėtų būti racionalizuotos ir supaprastintos siekiant užtikrinti, kad naujus pavadinimus būtų galima užregistruoti per trumpesnį laiką. Reikėtų supaprastinti prieštaravimo procedūrą. Pagrįstame prieštaravimo pareiškime turėtų būti nurodytos visos prieštaravimo priežastys ir išsami informacija apie tas priežastis. Tai neturėtų užkirsti kelio prieštaravimą pateikusiai institucijai ar asmeniui papildyti ir plėtoti išsamią informaciją vykdant Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalyje nurodytas konsultacijas;

(75)

Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 nustatyta produktų specifikacijų pakeitimų patvirtinimo procedūra turėtų būti supaprastinta, nustatant skirtumą tarp Sąjungos lygmens pakeitimų ir standartinių pakeitimų. Vadovaujantis subsidiarumo principu valstybės narės turėtų būti atsakingos už standartinių pakeitimų patvirtinimą, o Komisija turėtų likti atsakinga už produktų specifikacijų Sąjungos lygmens pakeitimų patvirtinimą. Reikėtų numatyti pakankamai laiko, kad būtų sudarytos palankios sąlygos sklandžiai pereiti nuo Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 nustatytų taisyklių dėl produktų specifikacijų pakeitimų prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(76)

atsižvelgiant į didėjančią bičių vaško paklausą tarp Sąjungos vartotojų, augantį jo naudojimą maisto sektoriuje ir jo glaudų ryšį su žemės ūkio produktais ir kaimo ekonomika, Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 I priede pateiktas žemės ūkio ir maisto produktų sąrašas turėtų būti išplėstas, kad apimtų tą produktą;

(77)

atsižvelgiant į tai, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 251/2014 (21) užregistruojama nedaug aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų, turėtų būti supaprastinta tų produktų geografinių nuorodų apsaugos teisinė sistema. Aromatizuotiems vyno produktams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, išskyrus spiritinius gėrimus ir vynuogių produktus, kurie išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje, turėtų būti taikoma ta pati teisinė tvarka ir procedūros kaip ir kitiems žemės ūkio produktams ir maisto produktams. Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 taikymo sritis turėtų būti išplėsta, į ją įtraukiant tuos produktus. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 – jo pavadinimas, taikymo sritis bei terminų apibrėžtys ir aromatizuotų vyno produktų ženklinimo nuostatos. Turėtų būti užtikrintas sklandus pereinamasis procesas dėl pavadinimų, saugomų pagal Reglamentą (ES) Nr. 251/2014;

(78)

siekiant palengvinti prekybą su trečiosiomis šalimis, reikėtų nustatyti, kad valstybės narės gali leisti, jog ant eksportui pagamintų aromatizuotų vyno produktų pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje būtų nurodyti trečiųjų šalių reikalaujami prekiniai pavadinimai, įskaitant kitomis kalbomis nei Sąjungos oficialiosios kalbos, jei ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje taip pat nurodomi atitinkami II priede nurodyti prekiniai pavadinimai;

(79)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų papildyti aromatizuotų vyno produktų prekiniai pavadinimai ir aprašymai, nustatyti Reglamento (ES) Nr. 251/2014 II priede, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į technikos pažangą, mokslo ir rinkos pokyčius, vartotojų sveikatą ar vartotojų poreikius gauti informaciją;

(80)

siekiant suteikti vartotojams daugiau informacijos, Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 turėtų būti papildytas reikalavimu dėl privalomo aromatizuotų vyno produktų ženklinimo pateikiant maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą. Tačiau gamintojai turėtų turėti galimybę ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos turinį apriboti nurodant tik energetinę vertę, o visą maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą pateikti elektroninėmis priemonėmis, kartu vengiant bet kokio naudotojų duomenų rinkimo ar sekimo bei informacijos rinkodaros tikslais teikimo. Tačiau visos ant pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje pateikiamos maistingumo deklaracijos nenurodymas neturėtų daryti poveikio esamam reikalavimui etiketėje išvardyti medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas ar netoleravimą. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildomas Reglamentas (ES) Nr. 251/2014 nustatant išsamias taisykles dėl aromatizuotų vyno produktų sudedamųjų dalių nurodymo ir pavadinimo. Prekiauti esamomis aromatizuotų vyno produktų atsargomis turėtų būti toliau leidžiama ir pradėjus taikyti naujus ženklinimo reikalavimus, kol tos atsargos baigsis. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų ženklinimo reikalavimų prieš pradedant tuos reikalavimus taikyti;

(81)

tikslinga leisti į aromatizuotus vyno produktus, priklausančius vienai iš Reglamento (ES) Nr. 251/2014 II priedo A punkte nustatytų kategorijų, jų aromatizavimui pridėti ribotą kiekį spiritinių gėrimų. Kadangi šiuo metu dėl technikos pažangos vermutas gali būti gaminamas nepridedant alkoholio, neturėtų būti reikalaujama į vermutą pridėti alkoholio. Atsižvelgiant į vartotojų paklausą, tikslinga leisti Glühwein gaminti naudojant kartu raudonąjį ir baltąjį vyną. Siekiant atsižvelgti į Lenkijos rinkoje esantį aromatizuotą vyno gėrimą, tikslinga sukurti naują kategoriją „wino ziołowe“ ir Sąjungos teisėje nustatyti įprastinius jo gamybos reikalavimus;

(82)

dėl savo mažo dydžio, atokumo ir ypatingos padėties, susijusios su aprūpinimu maistu, vietos rinkos Reunjone yra ypač pažeidžiamos dėl kainų svyravimo. Tarpšakinės organizacijos suburia įvairių maisto tiekimo grandinės etapų gamintojus ir kitus ūkio subjektus ir gali prisidėti remiant vietos gamybos palaikymą ir įvairinimą. Atsižvelgiant į konkretų Reunjono aprūpinimo maistu kontekstą, nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 165 straipsnio, tikslinga nustatyti, kad, išplėtus pripažintos tarpšakinės organizacijos taisyklių taikymą ūkinės veiklos vykdytojams, kurie nėra tarpšakinės organizacijos nariai, Prancūzija, pasikonsultavusi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, gali nuspręsti, kad ūkinės veiklos vykdytojai, kurie nėra tarpšakinės organizacijos nariai, turi mokėti finansinius įnašus už veiklą, kuriai taikomos išplėstos taisyklės ir kuri atitinka ekonominės veiklos vykdytojų, kurių su vietos rinkai skirtais produktais susijusi veikla yra vykdoma tik Reunjone, bendrą ekonominį interesą;

(83)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 251/2014 ir (ES) Nr. 228/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(84)

turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, skirtos saugomų kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių apsaugos ir registravimo paraiškoms, pateiktoms iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, išlaidoms, patirtoms anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–60 straipsniuose nustatytas alyvuogių aliejui ir valgomosioms alyvuogėms, vaisiams ir daržovėms, vynui, bitininkystės produktams ir apyniams skirtas pagalbos sistemas, pripažintų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų ar jų asociacijų veiksmų programoms ir paramos programoms vyno sektoriuje;

(85)

siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie naujosios teisinės sistemos, nustatytos Reglamente (ES) 2021/2115, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 daliniai pakeitimai, susiję su ta naująja teisine sistema turėtų būti taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.;

(86)

siekiant skubiai parengti sklandų numatytų priemonių įgyvendinimą skubos tvarka, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.