a)

savo išleidžiamoms draudimo sutartims, įskaitant perdraudimo sutartis;

b)

savo turimoms perdraudimo sutartims ir

c)

savo išleidžiamoms investicinėms sutartims su savarankiškais dalyvavimo elementais, jeigu ūkio subjektas sudaro ir draudimo sutartis.

a)

turimoms perdraudimo sutartims, išskyrus:

b)

3 straipsnio c punkte nurodytoms investicinėms sutartims su savarankiškais dalyvavimo elementais, išskyrus nuorodas į 3 straipsnio c punkte nurodytas draudimo sutartis ir 71 straipsnyje nurodytus atvejus.

a)

gamintojo, tarpininko arba mažmeninės prekybos subjekto suteiktoms su prekių arba paslaugų pardavimu klientui susijusioms garantijoms (žr. 15-ąjį TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“);

b)

darbdavių turtui ir įsipareigojimams pagal išmokų darbuotojams planus (žr. 19-ąjį TAS „Išmokos darbuotojams“ ir 2-ąjį TFAS „Mokėjimas akcijomis“), taip pat pensinio aprūpinimo įsipareigojimams, apskaitoje registruojamiems pagal nustatytus pensinio aprūpinimo planus (žr. 26-ąjį TAS „Planuojamų pensijų išmokų apskaita ir atskaitomybė“);

c)

sutartinėms teisėms arba sutartinėms prievolėms, kurios priklauso nuo nefinansinio straipsnio panaudojimo arba teisės jį panaudoti ateityje (pavyzdžiui, kai kuriems licencijų mokesčiams, autoriniams atlyginimams, kintamiesiems ir kitiems neapibrėžtiesiems nuomos mokesčiams ir panašiems straipsniams, žr. 15-ąjį TFAS, 38-ąjį TAS „Nematerialusis turtas“ ir 16-ąjį TFAS „Nuoma“);

d)

gamintojo, tarpininko arba mažmeninės prekybos subjekto suteiktoms likutinės vertės garantijoms ir nuomininko likutinės vertės garantijoms, kai jos yra įterptos į nuomos sutartį (žr. 15-ąjį TFAS ir 16-ąjį TFAS);

e)

finansinių garantijų sutartims, išskyrus atvejus, kai jų emitentas anksčiau yra aiškiai nurodęs, kad tokias sutartis jis laiko draudimo sutartimis ir jas registruoja apskaitoje pagal draudimo sutartims taikomus apskaitos principus. Emitentas pasirenka tokioms finansinių garantijų sutartims taikyti arba 17-ąjį TFAS, arba 32-ąjį TAS „Finansinės priemonės. Pateikimas“, 7-ąjį TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ ir 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“. Šį sprendimą emitentas gali priimti dėl kiekvienos konkrečios sutarties atskirai, bet kiekvienai sutarčiai pasirinktas taikyti sprendimas yra neatšaukiamas;

f)

neapibrėžtajam dėl verslo jungimo mokėtinam arba gautinam atlygiui (žr. 3-iąjį TFAS „Verslo jungimai“);

g)

draudimo sutartims, pagal kurias ūkio subjektas yra draudėjas, nebent tai – turimos perdraudimo sutartys (žr. 3 straipsnio b punktą);

h)

kredito kortelių sutartims arba panašioms sutartims, kuriose nustatytos kredito ar mokėjimo sąlygos, atitinkančioms draudimo sutarties apibrėžtį tik tuo atveju, jei ūkio subjektas, nustatydamas sutarties su individualiu klientu kainą, neatspindi su tuo klientu susijusios draudimo rizikos vertinimo (žr. 9-ąjį TFAS ir kitus taikytinus TFAS). Tik tuo atveju, kai pagal 9-ąjį TFAS iš ūkio subjekto reikalaujama atskirti į tokią sutartį įterptą draudimo apsaugos komponentą (žr. 9-ojo TFAS 2.1 straipsnio e punkto iv papunktį), ūkio subjektas tam komponentui taiko 17-ąjį TFAS.

a)

nustatydamas sutarties su individualiu klientu kainą, ūkio subjektas neatspindi su tuo klientu susijusios rizikos vertinimo;

b)

pagal sutartį klientui kompensuojama teikiant paslaugas, o ne atliekant piniginius mokėjimus ir

c)

pagal sutartį perduodama draudimo rizika pirmiausia kyla klientui naudojantis paslaugomis, o ne dėl neaiškumo, susijusio su šių paslaugų savikaina.

a)

pagal 9-ąjį TFAS nustato, ar yra įterpta išvestinė finansinė priemonė, kurią reikia atskirti, ir, jeigu yra, kaip tą išvestinę finansinę priemonę registruoti apskaitoje;

b)

nuo pagrindinės draudimo sutarties atskiria investicinį komponentą tada ir tik tada, jei investicinis komponentas yra atskiras (žr. B31–B32 straipsnius). Ūkio subjektas atskirtą investicinį komponentą apskaitoje registruoja pagal 9-ąjį TFAS, nebent tai yra investicinė sutartis su savarankiškais dalyvavimo elementais, patenkanti į 17-ojo TFAS taikymo sritį (žr. 3 straipsnio c punktą).

a)

pagal 15-ąjį TFAS paskirsto pinigų įplaukas tarp draudimo komponento ir visų pažadų perduoti atskiras prekes arba paslaugas, išskyrus draudimo sutarčių paslaugas, ir

b)

paskirsto pinigų išmokas tarp draudimo komponento ir visų pažadėtų prekių arba paslaugų, išskyrus draudimo sutarčių paslaugas, kurios registruojamos apskaitoje pagal 15-ąjį TFAS, taip, kad:

a)

sutarčių, kurios pirminio pripažinimo metu yra nuostolingos, grupę (jei tokių sutarčių yra);

b)

sutarčių, kurios pirminio pripažinimo metu nepasižymi reikšminga tikimybe vėliau tapti nuostolingomis (jei tokių sutarčių yra), grupę ir

c)

likusių portfelio sutarčių grupę (jei tokių sutarčių yra).

a)

vadovaudamasis prielaidų pokyčio, dėl kurio, jei jis įvyktų, sutartys taptų nuostolingomis, tikimybe;

b)

naudodamasis ūkio subjekto vidaus ataskaitose pateiktų įverčių informacija. Taigi, vertindamas, ar sutartys, kurios pirminio pripažinimo metu nėra nuostolingos, nepasižymi reikšminga tikimybe tapti nuostolingomis:

a)

daugiau grupių, kurios pirminio pripažinimo metu nėra nuostolingos, jeigu ūkio subjekto vidaus ataskaitose pateikiama informacija, pagal kurią galima išskirti:

b)

daugiau negu vieną grupę sutarčių, kurios pirminio pripažinimo metu yra nuostolingos, jeigu ūkio subjekto vidaus ataskaitose pateikiama išsamesnė informacija apie sutarčių nuostolingumo mastą.

a)

sutarčių grupės draudimo apsaugos laikotarpio pradžioje;

b)

tada, kai grupėje sukanka pirmosios draudėjo įmokos terminas, ir

c)

nuostolingų sutarčių grupės atveju tada, kai grupė tampa nuostolinga.

a)

vertindamas kurį nors iš 53 straipsnyje išdėstytų kriterijų atitinkančias draudimo sutarčių grupes, ūkio subjektas gali supaprastinti grupių vertinimą ir taikyti 55–59 straipsniuose nurodytą įmokų paskirstymo metodą;

b)

turimų perdraudimų sutarčių grupėms ūkio subjektas taiko 32–46 straipsnius, kaip to reikalaujama 63–70A straipsniuose. 45 straipsnis (dėl draudimo sutarčių su tiesioginio dalyvavimo elementais) ir 47–52 straipsniai (dėl nuostolingų sutarčių) netaikomi turimų perdraudimo sutarčių grupėms;

c)

investicinių sutarčių su savarankiškais dalyvavimo elementais grupėms ūkio subjektas taiko 71 straipsniu pakeistus 32–52 straipsnius.

a)

įvykdymo pinigų srautus, kuriuos sudaro:

b)

sutartinės paslaugos maržą, nustatomą pagal 38–39 straipsnius.

a)

nešališkai apima visą pagrįstą ir patvirtinamą informaciją, kurią ūkio subjektas gali gauti nepatirdamas nepagrįstų išlaidų ir nedėdamas nepagrįstų pastangų, apie šių būsimųjų pinigų srautų sumą, laiką ir neaiškumą (žr. B37–B41 straipsnius). Tuo tikslu ūkio subjektas įvertina tikėtiną visų galimų rezultatų vertę (t. y. dėl visų tikimybių pasvertą vidurkį);

b)

atspindi ūkio subjekto perspektyvą, jei bet kurio svarbaus rinkos kintamojo įverčiai nuosekliai dera su stebimomis tų kintamųjų rinkos kainomis (žr. B42–B53 straipsnius);

c)

yra einamieji – įverčiai atspindi vertinimo datos sąlygas, įskaitant tos datos prielaidas dėl ateities (žr. B54–B60 straipsnius);

d)

yra aiškūs – ūkio subjektas įvertina korekciją pagal nefinansinę riziką atskirai, pagal kitus įverčius (žr. B90 straipsnį). Ūkio subjektas taip pat įvertina pinigų srautus atskirai nuo korekcijos pagal pinigų laiko vertę ir finansinę riziką, nebent pagal tinkamiausią vertinimo metodą šie įverčiai sujungiami (žr. B46 straipsnį).

a)

ūkio subjektas turi praktinę galimybę iš naujo įvertinti konkretaus draudėjo riziką ir pagal tai nustatyti šią riziką visapusiškai atspindinčią kainą arba išmokų dydį arba

b)

tenkinami abu šie kriterijai:

a)

atspindi pinigų laiko vertę, pinigų srautų ypatumus ir draudimo sutarčių likvidumo ypatumus;

b)

atitinka stebimas dabartines finansinių priemonių, kurių pinigų srautų ypatumai atitinka draudimo sutarčių pinigų srautų ypatumus pagal, pavyzdžiui, laiką, valiutą ir likvidumą, rinkos kainas (jei jos yra) ir

c)

neapima veiksnių, kurie turi įtakos tokioms stebimoms rinkos kainoms, bet nekeičia draudimo sutarčių būsimųjų pinigų srautų, poveikio.

a)

įvykdymo pinigų srautų, įvertintų pagal 32–37 straipsnius, sumos pirminio pripažinimo;

b)

jokių pagal grupės sutartis susidariusių tos datos pinigų srautų;

c)

toliau nurodytų straipsnių pripažinimo nutraukimo pirminio pripažinimo datą:

a)

likusios draudimo apsaugos įsipareigojimą, kurį sudaro:

b)

patirtų žalų įsipareigojimą, kurį sudaro tos datos įvykdymo pinigų srautai, susiję su praeityje suteikta paslauga, priskirti grupei ir apskaičiuoti pagal 33–37 ir B36–B92 straipsnius.

a)

draudimo pajamomis – likusios draudimo apsaugos įsipareigojimo sumažėjimą dėl per tą laikotarpį suteiktų paslaugų, įvertintą pagal B120–B124 straipsnius;

b)

draudimo paslaugos sąnaudomis – nuostolingų sutarčių grupių nuostolius ir šių nuostolių panaikinimą (žr. 47–52 straipsnius) ir

c)

draudimo finansinėmis pajamomis arba sąnaudomis – pinigų laiko vertės poveikį ir finansinės rizikos poveikį, kaip nurodyta 87 straipsnyje.

a)

draudimo paslaugos sąnaudomis – įsipareigojimo padidėjimą dėl per laikotarpį patirtų žalų ir sąnaudų, išskyrus investicinius komponentus;

b)

draudimo paslaugos sąnaudomis – visus vėlesnius įvykdymo pinigų srautų pokyčius, susijusius su patirtomis žalomis ir patirtomis sąnaudomis, ir

c)

draudimo finansinėmis pajamomis arba sąnaudomis – pinigų laiko vertės poveikį ir finansinės rizikos poveikį, kaip nurodyta 87 straipsnyje.

a)

visų naujų į grupę įtrauktų sutarčių poveikį (žr. 28 straipsnį);

b)

palūkanas, susikaupusias per ataskaitinį laikotarpį nuo sutartinės paslaugos maržos balansinės vertės ir apskaičiuojamas pagal B72 straipsnio b punkte nurodytas diskonto normas;

c)

su būsima paslauga susijusius įvykdymo pinigų srautų pokyčius, kaip nurodyta B96–B100 straipsniuose, išskyrus tuos atvejus, kai:

d)

visus su sutartinės paslaugos marža susijusius valiutos kursų skirtumus ir

e)

sumą, kuri dėl per laikotarpį perduotų draudimo sutarčių paslaugų pripažinta draudimo pajamomis ir nustatoma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki bet kokio paskirstymo) likusią sutartinės paslaugos maržą paskirstant dabartiniam ir likusiam draudimo apsaugos laikotarpiui pagal B119 straipsnį.

a)

visų naujų į grupę įtrauktų sutarčių poveikis (žr. 28 straipsnį);

b)

ūkio subjektui tenkančios pagrindinių straipsnių tikrosios vertės dalies sumos pokytis (žr. B104 straipsnio b punkto i papunktį), išskyrus tuos atvejus, kai:

c)

su būsima paslauga susijusių įvykdymo pinigų srautų pokyčiai, kaip nurodyta B101–B118 straipsniuose, išskyrus tuos atvejus, kai:

d)

visų su sutartinės paslaugos marža susijusių valiutos kursų skirtumų poveikis ir

e)

suma, kuri dėl per laikotarpį perduotų draudimo sutarčių paslaugų pripažinta draudimo pajamomis ir nustatoma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki bet kokio paskirstymo) likusią sutartinės paslaugos maržą paskirstant dabartiniam ir likusiam draudimo apsaugos laikotarpiui pagal B119 straipsnį.

a)

su būsima paslauga susiję nepalankūs grupei priskirtų įvykdymo pinigų srautų pokyčiai dėl būsimųjų pinigų srautų įverčių pokyčių ir rizikos korekcijos pagal nefinansinę riziką ir

b)

draudimo sutarčių su tiesioginio dalyvavimo elementais grupės atveju ūkio subjektui tenkančios pagrindinių straipsnių tikrosios vertės dalies sumos sumažėjimas.

a)

vėlesnius 51 straipsnyje nurodytus likusios draudimo apsaugos įsipareigojimo įvykdymo pinigų srautų pokyčius paskirsto sistemiškai tarp:

b)

vien nuostolio komponentui priskirti, kol tas komponentas sumažėja iki nulio:

Pagal 44 straipsnio c punkto ii papunktį, 45 straipsnio b punkto iii papunktį ir c punkto iii papunktį ūkio subjektas koreguoja sutartinės paslaugos maržą tik ta dalimi, kuria ji viršija nuostolio komponentui priskirtos sumos sumažėjimą.

a)

žalų ir sąnaudų, atsiradusių pagal likusios draudimo apsaugos įsipareigojimą dėl patirtų draudimo paslaugos sąnaudų, būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės įverčiai;

b)

rizikos korekcijos pagal nefinansinę riziką pokyčiai, dėl rizikos mažėjimo pripažinti pelnu arba nuostoliais, ir

c)

draudimo finansinės pajamos arba sąnaudos.

a)

ūkio subjektas pagrįstai tikisi, kad taikant tokį supaprastinimą gautas likusios grupės draudimo apsaugos įsipareigojimo įvertinimo rezultatas reikšmingai nesiskirs nuo rezultato, kuris būtų gautas taikant 32–52 straipsnių reikalavimus, arba

b)

kiekvienos į grupę įtrauktos sutarties draudimo apsaugos laikotarpis (įskaitant draudimo sutarčių paslaugas, atsirandančias dėl visų įmokų, patenkančių į tą datą pagal 34 straipsnį nustatytas sutarties ribas) yra vieni metai arba trumpesnis.

a)

su bet kuria į sutartis įterpta išvestine finansine priemone susijusių būsimųjų pinigų srautų dydžio ir

b)

sutarčių grupės draudimo apsaugos laikotarpio trukmės.

a)

pirminio pripažinimo metu įsipareigojimo balansinė vertė apskaičiuojama:

b)

kiekvieno vėlesnio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įsipareigojimo balansinė vertė yra apskaičiuojama prie balansinės vertės ataskaitinio laikotarpio pradžioje:

a)

pagal 55 straipsnį nustatytos likusios draudimo apsaugos įsipareigojimo balansinės vertės ir

b)

įvykdymo pinigų srautų, susijusių su likusia grupės draudimo apsauga, pagal 33–37 ir B36–B92 straipsnius. Tačiau, jeigu taikydamas 59 straipsnio b punktą ūkio subjektas patirtų žalų įsipareigojimo nekoreguoja pagal pinigų laiko vertę ir finansinės rizikos poveikį, jis į įvykdymo pinigų srautus neįtraukia jokios korekcijos.

a)

gali pasirinkti bet kuriuos draudimo įsigijimo pinigų srautus pripažinti sąnaudomis, kai patiria tas išlaidas, jeigu nė vienos grupės sutarties draudimo apsaugos laikotarpis pripažinimo metu nėra ilgesnis negu vieni metai;

b)

su draudimo sutarčių grupe susijusių patirtų žalų įsipareigojimą vertina pagal įvykdymo pinigų srautus, susijusius su patirtomis žalomis, pagal 33–37 ir B36–B92 straipsnius. Tačiau ūkio subjektas neprivalo koreguoti būsimųjų pinigų srautų pagal pinigų laiko vertę arba finansinės rizikos poveikį, jeigu numato, kad šie pinigų srautai bus išmokėti arba gauti per vienus metus arba per trumpesnį laiką nuo dienos, kai patirta žala.

a)

turimų perdraudimo sutarčių grupės draudimo apsaugos laikotarpio pradžioje ir

b)

datą, kurią ūkio subjektas pripažįsta nuostolingą pagrindinių draudimo sutarčių grupę pagal 25 straipsnio c punktą, jeigu ūkio subjektas susijusią turimą perdraudimo sutartį turimų perdraudimo sutarčių grupėje sudarė tą datą arba anksčiau.

a)

įvykdymo pinigų srautus;

b)

tą datą nutraukto turto arba įsipareigojimo, anksčiau pripažinto dėl pinigų srautų, susijusių su turimų perdraudimo sutarčių grupe, pripažinimo sumą;

c)

visus tą datą susidariusius pinigų srautus ir

d)

bet kokias pajamas, pripažintas pelnu arba nuostoliais pagal 66A straipsnį.

a)

visų naujų į grupę įtrauktų sutarčių poveikį (žr. 28 straipsnį);

b)

palūkanas, susikaupusias nuo sutartinės paslaugos maržos balansinės vertės, apskaičiuojamas pagal B72 straipsnio b punkte nurodytas diskonto normas;

ba)

pajamas, ataskaitiniu laikotarpiu pripažintas pelnu arba nuostoliais pagal 66A straipsnį;

bb)

nuostolių susigrąžinimo komponentą panaikinančias sumas, pripažintas pagal 66B straipsnį (žr. B119F straipsnį), jeigu tos sumos nėra turimų perdraudimo sutarčių grupės įvykdymo pinigų srautų pokyčiai;

c)

įvykdymo pinigų srautų pokyčius, apskaičiuojamus pagal B72 straipsnio c punkte nurodytas diskonto normas, ta apimtimi, kuria pokytis yra susijęs su būsima paslauga, nebent:

d)

visų su sutartinės paslaugos marža susijusių valiutos kursų skirtumų poveikį ir

e)

sumą, kuri dėl per laikotarpį gautų paslaugų pripažinta pelnu arba nuostoliais ir nustatoma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (iki bet kokio paskirstymo) likusią sutartinės paslaugos maržą paskirstant dabartiniam ir likusiam turimų perdraudimo sutarčių draudimo apsaugos laikotarpiui pagal B119 straipsnį.

a)

ūkio subjektas pagrįstai tikisi, kad gautas įvertinimo rezultatas reikšmingai nesiskirs nuo rezultato, kuris būtų gautas taikant 63–68 straipsnių reikalavimus, arba

b)

kiekvienos į grupę įtrauktos turimos perdraudimo sutarties draudimo apsaugos laikotarpis (įskaitant draudimo apsaugą, atsirandančią pagal visas tą datą į pagal 34 straipsnį nustatytas sutarties ribas patenkančias įmokas) yra vieni metai arba trumpesnis.

a)

su bet kuria į sutartis įterpta išvestine finansine priemone susijusių būsimųjų pinigų srautų dydžio ir

b)

turimų perdraudimo sutarčių grupės draudimo apsaugos laikotarpio trukmės.

a)

pirminio pripažinimo data (žr. 25 ir 28 straipsnius) yra data, kurią ūkio subjektas tampa sutarties šalimi;

b)

sutarties ribos (žr. 34 straipsnį) keičiamos taip, kad pinigų srautai patektų į sutarties ribas tada, jei susidaro dėl reikšmingos ūkio subjekto prievolės perduoti pinigus dabartinę arba būsimą datą. Ūkio subjektas reikšmingos prievolės perduoti pinigus neturi, jeigu turi praktinę galimybę nustatyti pažado perduoti pinigus kainą, kuri visapusiškai atspindėtų pažadėtą pinigų sumą ir susijusią riziką;

c)

sutartinės paslaugos maržos paskirstymas (žr. 44 straipsnio e punktą ir 45 straipsnio e punktą) keičiamas taip, kad ūkio subjektas sistemiškai pripažintų sutartinės paslaugos maržą sutarčių grupės galiojimo laikotarpiu taip, kad būtų atsižvelgta į investicinių paslaugų perdavimą pagal sutartį.

a)

jeigu pakeistos sąlygos būtų buvusios įtrauktos sudarant sutartį:

b)

pradinė sutartis atitiko draudimo sutarties su tiesioginio dalyvavimo elementais apibrėžtį, tačiau pakeista sutartis šios apibrėžties nebeatitinka, arba atvirkščiai, arba

c)

ūkio subjektas taikė pradinei sutarčiai 53–59 arba 69–70 straipsniuose nurodytą įmokų paskirstymo metodą, tačiau dėl pakeitimų sutartis nebeatitinka 53 arba 69 straipsnyje nustatytų metodo taikymo kriterijų.

a)

ji panaikinama, t. y. kai baigiasi draudimo sutartyje nustatytos prievolės galiojimas, prievolė įvykdoma arba anuliuojama; arba

b)

susiklosto bet kuri iš 72 straipsnyje nurodytų sąlygų.

a)

grupei priskirti įvykdymo pinigų srautai koreguojami eliminuojant būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę ir rizikos korekciją pagal nefinansinę riziką, susijusią su teisėmis ir prievolėmis, kurių pripažinimas grupėje nutrauktas, pagal 40 straipsnio a punkto i papunktį ir b punktą;

b)

grupės sutartinės paslaugos marža koreguojama pagal a punkte aprašytą įvykdymo pinigų srautų pokytį taip, kaip reikalaujama 44 straipsnio c punkte ir 45 straipsnio c punkte, nebent taikomas 77 straipsnis, ir

c)

numatomų likusių draudimo sutarčių paslaugų apsaugos vienetų skaičius koreguojamas, kad atitiktų draudimo apsaugos vienetų, kurių pripažinimas grupėje nutrauktas, skaičių, o sutartinės paslaugos maržos suma, per laikotarpį pripažinta pelnu arba nuostoliais, koreguojama remiantis šiuo pakoreguotu skaičiumi pagal B119 straipsnį.

a)

koreguoja grupės, kurioje sutarties pripažinimas nutrauktas, sutartinės paslaugos maržą taip, kaip reikalaujama 44 straipsnio c punkte ir 45 straipsnio c punkte, atsižvelgdamas į skirtumą tarp i papunkčio ir ii papunkčio (jei sutartys perduodamos trečiajai šaliai) arba iii papunkčio (jei sutarčių pripažinimas nutraukiamas pagal 72 straipsnį):

b)

įvertina naują pagal 72 straipsnį pripažįstamą sutartį, laikydamasis prielaidos, kad ūkio subjektas pakeitimo datą gavo a punkto iii papunktyje nurodytą įmoką.

a)

išleistų draudimo sutarčių portfelių, kurie yra turtas;

b)

išleistų draudimo sutarčių portfelių, kurie yra įsipareigojimai;

c)

turimų perdraudimo sutarčių portfelių, kurie yra turtas, ir

d)

turimų perdraudimo sutarčių portfelių, kurie yra įsipareigojimai.

a)

draudimo paslaugos rezultatą (83–86 straipsniai), kurį sudaro draudimo pajamos ir draudimo paslaugos sąnaudos, ir

b)

draudimo finansines pajamas arba sąnaudas (87–92 straipsniai).

a)

perdraudimo pinigų srautus, kurie priklauso nuo žalų, susijusių su pagrindinėmis sutartimis, laiko žalų, kurių kompensaciją tikimasi gauti pagal turimą perdraudimo sutartį, dalimi;

b)

sumas, kurias tikisi gauti iš perdraudiko ir kurios nepriklauso nuo žalų, susijusių su pagrindinėmis sutartimis (pavyzdžiui, kai kurių rūšių perdraudimo komisinis užmokestis), laiko perdraudikui mokėtinų įmokų sumažėjimu;

ba)

pripažintas sumas, susijusias su nuostolių susigrąžinimu pagal 66 straipsnio c punkto i–ii papunkčius ir 66A–66B straipsnius, laiko iš perdraudiko susigrąžintomis sumomis ir

c)

sumokėtų įmokų paskirstymą pateikia ne kaip pajamų sumažėjimą.

a)

pinigų laiko vertės poveikio ir pinigų laiko vertės pokyčių ir

b)

finansinės rizikos poveikio ir finansinės rizikos pokyčių, tačiau

c)

išskyrus visus draudimo sutarčių su tiesioginio dalyvavimo elementais grupių pokyčius, pagal kuriuos būtų koreguojama sutartinės paslaugos marža, tačiau to nedaroma, kai taikomi 45 straipsnio b punkto ii ir iii papunkčiai ir c punkto ii ir iii papunkčiai. Jie įtraukiami į draudimo paslaugos sąnaudas.

a)

B117A straipsnį draudimo finansinėms pajamoms arba sąnaudoms, susidarančioms dėl B115 straipsnio taikymo (rizikos mažinimas), ir

b)

88 ir 89 straipsnius visoms kitoms draudimo finansinėms pajamoms arba sąnaudoms.

a)

įtraukti laikotarpio draudimo finansines pajamas arba sąnaudas į pelną arba nuostolius, ar

b)

suskaidyti laikotarpio draudimo finansines pajamas arba sąnaudas ir į pelną arba nuostolius įtraukti sumą, nustatytą pagal B130–B133 straipsnius sistemiškai paskirsčius tikėtinas bendras draudimo finansines pajamas arba sąnaudas per visą sutarčių grupės laikotarpį.

a)

įtraukti laikotarpio draudimo finansines pajamas arba sąnaudas į pelną arba nuostolius, ar

b)

suskaidyti laikotarpio draudimo finansines pajamas arba sąnaudas ir į pelną arba nuostolius įtraukti sumą, kuria eliminuojami apskaitos nesutapimai su pajamomis arba sąnaudomis, pagal B134–B136 straipsnius įtrauktomis į turimų pagrindinių straipsnių pelną arba nuostolius.

a)

jis pergrupuoja ir į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotą sumą (žr. 1-ąjį TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“) įtraukia visas likusias grupės (arba sutarties) sumas, kurios anksčiau buvo pripažintos kitomis bendrosiomis pajamomis, nes ūkio subjektas pasirinko 88 straipsnio b punkte nurodytą apskaitos politiką;

b)

jis nepergrupuoja ir į pelną arba nuostolius kaip pergrupuotos sumos (žr. 1-ąjį TAS) neįtraukia jokių likusių grupės (arba sutarties) sumų, kurios anksčiau buvo pripažintos kitomis bendrosiomis pajamomis, nes ūkio subjektas pasirinko 89 straipsnio b punkte nurodytą apskaitos politiką.

a)

finansinėse ataskaitose pripažintas į 17-ojo TFAS taikymo sritį patenkančių sutarčių sumas (žr. 97–116 straipsnius);

b)

taikant 17-ąjį TFAS padarytus reikšmingus sprendimus ir šių sprendimų pokyčius (žr. 117–120 straipsnius) ir

c)

į 17-ojo TFAS taikymo sritį patenkančių sutarčių rizikos pobūdį ir mastą (žr. 121–132 straipsnius).

a)

sutarties rūšis (pavyzdžiui, pagrindinės produktų grupės);

b)

geografinė vieta (pavyzdžiui, šalis arba regionas) arba

c)

segmentas, dėl kurio rengiama ataskaita, kaip apibrėžta 8-ajame TFAS „Veiklos segmentai“.

a)

kurie 53 ir 69 straipsnių kriterijai tenkinami;

b)

ar jis atlieka korekcijas pagal pinigų laiko vertę ir finansinės rizikos poveikį pagal 56 straipsnį, 57 straipsnio b punktą ir 59 straipsnio b punktą ir

c)

kokį metodą pasirinko draudimo įsigijimo pinigų srautams pripažinti pagal 59 straipsnio a punktą.

a)

lentelėje atskleidžia 100–105B straipsniuose nurodytas sutikrintas sumas ir

b)

kiekvieno sutikrinimo atveju pateikia laikotarpio pradžios ir laikotarpio pabaigos grynąsias balansines vertes ir jas suskaido į bendrą sutarčių portfelių, kurie yra turtas, sumą ir bendrą sutarčių portfelių, kurie yra įsipareigojimai, sumą; šios sumos lygios sumoms, pagal 78 straipsnį pateiktoms finansinės būklės ataskaitoje.

a)

grynųjų likusios draudimo apsaugos komponento įsipareigojimų (arba turto), išskyrus nuostolio komponentą;

b)

visų nuostolio komponentų (žr. 47–52 ir 57–58 straipsnius);

c)

patirtų žalų įsipareigojimų. Jeigu draudimo sutartims taikytas 53–59 arba 69–70A straipsniuose nurodytas įmokų paskirstymo metodas, ūkio subjektas atskirai atskleidžia šias sutikrintas sumas:

a)

būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės įverčių;

b)

rizikos korekcijos pagal nefinansinę riziką ir

c)

sutartinės paslaugos maržos.

a)

draudimo pajamas;

b)

draudimo paslaugos sąnaudas, atskirai nurodydamas:

c)

į draudimo pajamas ir draudimo paslaugos sąnaudas neįtrauktus investicinius komponentus (kartu su grąžinamomis įmokomis, nebent grąžinamos įmokos pateiktos kaip laikotarpio pinigų srautų, aprašytų 105 straipsnio a punkto i papunktyje, dalis).

a)

su būsima paslauga susijusius pokyčius pagal B96–B118 straipsnius, atskirai nurodydamas:

b)

su dabartine paslauga susijusius pokyčius, t. y.:

c)

pokyčius, susijusius su praeityje suteikta paslauga, t. y. įvykdymo pinigų srautų pokyčius, susijusius su patirtomis žalomis (žr. B97 straipsnio b punktą ir B113 straipsnio a punktą).

a)

laikotarpio pinigų srautus, įskaitant:

b)

rizikos, kad turimų perdraudimo sutarčių emitentas nevykdys prievolių, pokyčių poveikį;

c)

draudimo finansines pajamas arba sąnaudas ir

d)

visas papildomas straipsnių eilutes, kurių gali prireikti norint suprasti draudimo sutarčių grynosios balansinės vertės pokytį.

a)

su likusios draudimo apsaugos įsipareigojimo pokyčiais susijusios sumos, kaip nurodyta B124 straipsnyje, atskirai atskleidžiant:

b)

įmokų dalies, kuri yra susijusi su draudimo įsigijimo pinigų srautų susigrąžinimu, paskirstymas (žr. B125 straipsnį).

a)

būsimų pinigų išmokų dabartinės vertės įverčiams ir atskirai parodo draudimo įsigijimo pinigų srautų sumą;

b)

būsimų pinigų įplaukų dabartinės vertės įverčiams;

c)

rizikos korekcijai pagal nefinansinę riziką ir

d)

sutartinės paslaugos maržai.

a)

iš kitų subjektų pagal draudimo sutarčių perdavimo arba verslo jungimo sandorius įsigytas sutartis ir

b)

nuostolingų sutarčių grupes.

a)

kodėl ūkio subjektas turėjo keisti skaidymo pagrindą;

b)

kiekvienos pakitusios finansinės ataskaitos straipsnio eilutės korekcijos sumą ir

c)

draudimo sutarčių grupės, kuriai taikytas pokytis, pokyčio datos balansinę vertę.

a)

draudimo sutartis, kurios jau buvo sudarytos iki taikymo pradžios datos ir kurioms ūkio subjektas taikė modifikuotą retrospektyvinį metodą;

b)

draudimo sutartis, kurios jau buvo sudarytos iki taikymo pradžios datos ir kurioms ūkio subjektas taikė tikrosios vertės metodą, ir

c)

visas kitas draudimo sutartis.

a)

tai, kokie metodai taikyti į 17-ojo TFAS taikymo sritį patenkančioms draudimo sutartims vertinti ir kokia tvarka vertinti pagal šiuos metodus naudoti duomenys. Ūkio subjektas taip pat pateikia kiekybinę informaciją apie šiuos duomenis, nebent tai yra neįmanoma;

b)

visus metodų ir procesų, kuriais apskaičiuojami sutartims vertinti naudoti duomenys, pokyčius, kiekvieno pokyčio priežastis ir sutarčių, kurioms padarytas poveikis, rūšį;

c)

naudotą metodą, jei jis neįtrauktas į a punktą, pagal kurį:

a)

galimą riziką ir jos atsiradimo būdą;

b)

ūkio subjekto rizikos valdymo tikslus, politiką, procesus ir rizikos vertinimo būdus ir

c)

visus a arba b punkte nurodytos informacijos pokyčius, palyginti su praėjusiu laikotarpiu.

a)

kiekybinės informacijos apie ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galimą riziką santrauką. Ši atskleidžiama informacija grindžiama vidaus informacija, teikiama ūkio subjekto pagrindiniams vadovaujantiems darbuotojams;

b)

127–132 straipsniuose reikalaujamą atskleisti informaciją, jei ji nepateikta pagal šio straipsnio a punktą.

a)

jautrumo analizę, iš kurios matyti, koks poveikis būtų buvęs padarytas pelnui arba nuostoliams ir nuosavam kapitalui dėl pagrįstai galimų rizikos kintamųjų pokyčių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

b)

apie metodus ir prielaidas, taikytus rengiant jautrumo analizę, ir

c)

praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu taikytų metodų ir prielaidų, kuriais remiantis parengta jautrumo analizė, pokyčius ir šių pokyčių priežastis.

a)

paaiškina rengiant tokią jautrumo analizę taikytą metodą ir pagrindinius parametrus ir prielaidas, kuriais grindžiama teikiama informacija, ir

b)

paaiškina taikyto metodo tikslą ir visus galimus pateiktos informacijos trūkumus.

a)

sumą, kuri tiksliausiai atspindi maksimalią galimą kredito riziką ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atskirai pagal išleistas draudimo sutartis ir pagal turimas perdraudimo sutartis, ir

b)

informaciją apie turimų perdraudimo sutarčių, kurios sudaro turtą, kredito kokybę.

a)

likvidumo rizikos valdymo aprašą;

b)

atskirą išleistų draudimo sutarčių portfelių, kurie yra įsipareigojimai, ir turimų perdraudimo sutarčių portfelių, kurie yra įsipareigojimai, terminų analizę, kurioje atskleidžiami bent šių sutarčių portfelių kiekvienų iš pirmųjų penkerių metų nuo ataskaitinės datos grynieji pinigų srautai ir bendra suma po pirmųjų penkerių metų. Ūkio subjektas neprivalo įtraukti į šią analizę likusios draudimo apsaugos įsipareigojimų, kurie vertinami pagal 55–59 straipsnius ir 69–70A straipsnius. Ši analizė gali būti pateikta tokia forma:

c)

sumas, mokėtinas pagal pareikalavimą, paaiškinant šių sumų ir susijusių sutarčių portfelių balansinės vertės ryšį, jeigu ši informacija neatskleista pagal šio straipsnio b punktą.

a)

neužtikrintas būsimasis įvykis (žr. B3–B5 straipsnius);

b)

mokėjimai natūra (žr. B6 straipsnį);

c)

draudimo rizikos ir kitų rūšių rizikos atskyrimas (žr. B7–B16 straipsnius);

d)

reikšminga draudimo rizika (žr. B17–B23 straipsnius);

e)

draudimo rizikos lygio pokyčiai (žr. B24–B25 straipsnius) ir

f)

draudimo sutarčių pavyzdžiai (žr. B26–B30 straipsnius).

a)

tikimybė, kad draudžiamasis įvykis įvyks;

b)

kada draudžiamasis įvykis įvyks arba

c)

kiek ūkio subjektas turės sumokėti, jeigu draudžiamasis įvykis įvyks.

a)

galimybės reikalauti iš draudėjo mokesčio už būsimas paslaugas praradimo. Pavyzdžiui, su investavimu susijusios gyvybės draudimo sutarties atveju draudėjo mirtis reiškia, kad ūkio subjektas nebegalės teikti investicijų valdymo paslaugų ir imti mokesčio už tai. Tačiau šis ūkio subjekto ekonominis nuostolis patiriamas ne dėl draudimo rizikos, taip kaip kolektyvinio investavimo fondo valdytojas neprisiima draudimo rizikos, susijusios su galima kliento mirtimi. Todėl vertinant, kokio dydžio draudimo rizika perduodama pagal sutartį, galimas būsimų investicijų valdymo mokesčių praradimas neturi reikšmės;

b)

mokesčių, kurie būtų mokami nutraukiant arba grąžinant sutartį, negavimo mirus kitai sutarties šaliai. Kadangi tokie mokesčiai atsirado pagal sutartį, negalėjimas jų mokėti nekompensuoja ankstesnės draudėjo rizikos. Todėl vertinant, kokio dydžio draudimo rizika perduodama pagal sutartį, jie neturi reikšmės;

c)

išmokos, priklausančios nuo įvykio, dėl kurio sutarties turėtojas nepatiria reikšmingų nuostolių. Pavyzdžiui, pagal sutartį reikalaujama, kad emitentas sumokėtų 1 mln. VV (1), jeigu turtui būtų padaryta fizinė žala, o sutarties turėtojas dėl to patiria nereikšmingą 1 VV ekonominį nuostolį. Pagal šią sutartį jos turėtojas perduoda emitentui nereikšmingą 1 VV praradimo riziką. Tuo pačiu metu pagal sutartį atsiranda ne draudimo rizika, kad įvykus nurodytam įvykiui, emitentas turės sumokėti 999 999 VV. Kadangi tokio scenarijaus, pagal kurį draudžiamasis įvykis sukeltų reikšmingą nuostolį sutarties turėtojui, nėra, emitentas neperima reikšmingos draudimo rizikos iš sutarties turėtojo ir ši sutarties nėra draudimo sutartis;

d)

galimų susigrąžinimų dėl perdraudimo. Ūkio subjektas juos registruoja apskaitoje atskirai.

a)

draudimas nuo vagystės arba sugadinimo;

b)

draudimas nuo atsakomybės už produktą, profesinės atsakomybės, civilinės atsakomybės arba teisinių išlaidų;

c)

gyvybės draudimas ir iš anksto apmokami laidojimo planai (nors mirtis yra užtikrintas įvykis, jos laikas nėra aiškus arba kai kurių rūšių gyvybės draudimo sutarčių atveju nėra aišku, ar mirtis ištiks draudimo galiojimo laikotarpiu);

d)

anuitetas iki gyvenimo pabaigos ir pensijos, t. y. sutartys, kuriose numatyta kompensacija už neužtikrintus būsimuosius įvykius (anuiteto arba pensijos gavėjo gyvenimo trukmę) ir pagal kurias anuiteto arba pensijos gavėjui suteikiamos tam tikro dydžio pajamos, kurioms kitu atveju, anuiteto arba pensijos gavėjui išgyvenus, būtų padarytas neigiamas poveikis (darbdavių įsipareigojimai, atsirandantys pagal išmokų darbuotojams planus ir prievoles mokėti pensijas, už kuriuos atsiskaitoma pagal apibrėžtų išmokų pensijų planus, pagal 7 straipsnio b punktą nepatenka į 17-ojo TFAS taikymo sritį);

e)

neįgalumo ir medicininių išlaidų draudimas;

f)

laidavimo, lojalumo, veiklos rezultatų ir siūlymo garantijos, t. y. sutartys, pagal kurias kompensacija turėtojui mokama, jeigu kita šalis neįvykdo prievolių pagal sutartį, pavyzdžiui, prievolės pastatyti pastatą;

g)

produktų garantijos. Produktų garantijos, kurias gamintojo, tarpininko arba mažmeninės prekybos subjekto parduodamoms prekėms suteikia kita šalis, patenka į 17-ojo TFAS taikymo sritį. Tačiau produkto garantijos, kurias tiesiogiai suteikia gamintojas, tarpininkas arba mažmeninės prekybos subjektas, pagal 7 straipsnio a punktą nepatenka į 17-ojo TFAS taikymo sritį, bet patenka į 15-ojo TFAS arba 37-ojo TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ taikymo sritį;

h)

turto nuosavybės teisės draudimas (t. y. draudimas nuo nuosavybės teisės į žemę trūkumų, kurie draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo akivaizdūs, atsiradimo). Šiuo atveju draudžiamasis įvykis yra turto nuosavybės teisės trūkumo atsiradimas, ne pats trūkumas;

i)

kelionių draudimas (t. y. prieš kelionę arba keliaujant patirtų nuostolių kompensacija draudėjams grynaisiais pinigais arba natūra už patirtus nuostolius);

j)

katastrofų obligacijos, pagal kurias numatomi sumažinti pagrindinės dalies, palūkanų arba abiejų šių sumų mokėjimai, jeigu nurodytas įvykis neigiamai paveikia tokių obligacijų emitentą (nebent nurodytas įvykis nesukelia reikšmingos draudimo rizikos, pavyzdžiui, jeigu įvykis yra palūkanų normos arba valiutos kurso pokytis);

k)

apsikeitimo draudimu ir kitos sutartys, pagal kurias išmoką reikalaujama mokėti, priklausomai nuo sutarties šaliai būdingų klimato, geologinių arba kitų fizinių kintamųjų veiksnių pokyčių.

a)

investicinės sutartys, kurių juridinė forma yra tokia kaip draudimo sutarčių, tačiau pagal kurias reikšminga draudimo rizika neperduodama emitentui. Pavyzdžiui, gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias ūkio subjektas nepatiria reikšmingos mirtingumo arba sergamumo rizikos, nėra draudimo sutartys. Tokios sutartys yra finansinės priemonės arba paslaugų sutartys (žr. B28 straipsnį). Investicinės sutartys su savarankiškais dalyvavimo elementais neatitinka draudimo sutarties apibrėžties, tačiau pagal 3 straipsnio c punktą jos patenka į 17-ojo TFAS taikymo sritį, jei jas leidžiantis ūkio subjektas leidžia ir draudimo sutartis;

b)

sutartys, kurių juridinė forma yra tokia kaip draudimo, tačiau pagal kurias visa reikšminga draudimo rizika per neanuliuojamus ir priverstinai vykdomus mechanizmus, kuriuos taikant tiesioginis apdraustų nuostolių rezultatas yra tai, kad koreguojami būsimi draudėjo mokėjimai emitentui, grįžta draudėjui. Pavyzdžiui, pagal kai kurias finansines perdraudimo sutartis arba kai kurias grupines sutartis visa reikšminga draudimo rizika grįžta draudėjams. Tokios sutartys paprastai yra finansinės priemonės arba paslaugų sutartys (žr. B28 straipsnį);

c)

savidrauda (t. y. rizika, kurią būtų buvę galima drausti, neperduodama). Tokiais atvejais draudimo sutarties nėra, nes nėra susitarimo su kita šalimi. Taigi, jeigu ūkio subjektas išleidžia draudimo sutartį savo patronuojančiajai, patronuojamajai įmonei arba kitai to paties lygmens patronuojamajai įmonei, draudimo sutarties konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nėra, nes nėra sutarties su kita šalimi. Tačiau individualiose arba atskirose emitento arba turėtojo finansinėse ataskaitose draudimo sutartis yra;

d)

sutartys (pvz., lošimo sutartys), pagal kurias išmoką mokėti reikia, jeigu įvyksta nurodytas neužtikrintas būsimasis įvykis, tačiau nenustatoma, kad būtina išmokos pagal sutartį sąlyga yra neigiamas poveikis draudėjui. Tačiau tai nereiškia, kad draudimo sutarties apibrėžtis neapima sutarčių, kuriose nurodoma iš anksto nustatyta išmoka, kuria būtų dengiami dėl konkretaus įvykio, pavyzdžiui, mirties arba nelaimingo atsitikimo, patirti nuostoliai (žr. B12 straipsnį);

e)

išvestinės finansinės priemonės, dėl kurių viena šalis patiria finansinę riziką, bet ne draudimo riziką, nes pagal jas reikalaujama, kad ta šalis atliktų mokėjimą (arba tai šaliai suteikiama teisė gauti mokėjimą) tik dėl vienos arba daugiau nustatytų palūkanų normų, finansinių priemonių kainų, biržos prekių kainų, valiutų keitimo kurso, kainų indekso arba normų, kredito reitingo, kredito indekso arba kitų kintamųjų (jei nefinansinio kintamojo atveju šis kintamasis nėra būdingas sutarties šaliai) pasikeitimų;

f)

kredito garantijos, pagal kurias išmokas reikia mokėti, net jeigu turėtojas nepatyrė nuostolio dėl to, kad sukakus terminui skolininkas neatliko mokėjimų. Tokios sutartys registruojamos apskaitoje pagal 9-ąjį TFAS „Finansinės priemonės“ (žr. B29 straipsnį);

g)

sutartys, pagal kurias išmokas reikia mokėti priklausomai nuo klimato, geologinių arba kitų fizinių kintamųjų, kurie nėra būdingi sutarties šaliai (dažnai vadinamos oro rizikos išvestinėmis finansinės priemonėmis);

h)

sutartys, pagal kurias numatomi sumažinti pagrindinės dalies, palūkanų arba abiejų šių sumų mokėjimai, priklausantys nuo klimato, geologinių arba kitų fizinių kintamųjų, kurių poveikis nėra būdingas sutarties šaliai (paprastai vadinamos katastrofų obligacijomis).

a)

nepriklausomai nuo to, ar kita šalis turi pagrindinę skolos priemonę, arba

b)

pakitus kredito reitingui arba kredito indeksui, o ne dėl to, kad sukakus terminui nurodytas skolininkas neatlieka mokėjimų.

a)

investicinis komponentas ir draudimo komponentas nėra glaudžiai tarpusavyje susiję;

b)

sutartis su lygiavertėmis sąlygomis parduodama arba ją būtų galima parduoti atskirai toje pačioje rinkoje arba toje pačioje jurisdikcijoje ir ją gali parduoti draudimo sutartis išleidžiantys ūkio subjektai arba kitos šalys. Tai nustatydamas ūkio subjektas atsižvelgia į visą pagrįstai prieinamą informaciją. Kad nustatytų, ar investicinis komponentas yra parduodamas atskirai, ūkio subjektas neprivalo atlikti nuodugnios analizės.

a)

ūkio subjektas negali vieno komponento įvertinti neįvertinęs kito. Tokiu atveju, jeigu vieno komponento vertė kinta pagal kito komponento vertę, ūkio subjektas pagal 17-ąjį TFAS registruoja apskaitoje mišrų investicinį ir draudimo komponentą, arba

b)

draudėjas negali pasinaudoti vienu komponentu, jeigu nėra ir kito komponento. Tokiu atveju, jeigu dėl vieno sutarties komponento nutraukimo arba galiojimo pabaigos kitas komponentas nutraukiamas arba baigiasi jo galiojimas, ūkio subjektas pagal 17-ąjį TFAS registruoja apskaitoje mišrų investicinį ir draudimo komponentą.

a)

su preke arba paslauga susiję pinigų srautai ir rizika yra glaudžiai susiję su pinigų srautais arba rizika, siejamais su sutarties draudimo komponentais, ir

b)

ūkio subjektas teikia reikšmingą paslaugą integruodamas prekę arba paslaugą su draudimo komponentais.

a)

draudimo įsigijimo pinigų srautus, tiesiogiai priskirtinus draudimo sutarčių grupei:

b)

draudimo įsigijimo pinigų srautus, tiesiogiai priskirtinus draudimo sutarčių portfeliui, išskyrus nurodytuosius a punkte, portfelyje esančių sutarčių grupėms.

a)

ūkio subjektas pripažįsta vertės sumažėjimo nuostolius pelnu arba nuostoliais ir sumažina turto, susidariusio dėl draudimo įsigijimo pinigų srautų, balansinę vertę tiek, kad turto balansinė vertė neviršytų susijusios draudimo sutarčių grupės tikėtinų grynųjų pinigų įplaukų, nustatytų pagal 32 straipsnio a punktą;

b)

kai ūkio subjektas priskiria draudimo įsigijimo pinigų srautus draudimo sutarčių grupėms pagal B35A straipsnio a punkto ii papunktį, jis pripažįsta vertės sumažėjimo nuostolius pelnu arba nuostoliais ir sumažina susijusio turto, susidariusio dėl draudimo įsigijimo pinigų srautų, balansinę vertę ta apimtimi, kuria:

a)

nešališkas naudojimasis visa pagrįsta ir patvirtinama informacija, kurią galima gauti nepatiriant nepagrįstų išlaidų ir nededant nepagrįstų pastangų (žr. B37–B41 straipsnius);

b)

rinkos kintamieji ir ne rinkos kintamieji (žr. B42–B53 straipsnius);

c)

naudojimasis einamaisiais įverčiais (žr. B54–B60 straipsnius) ir

d)

į sutarties ribas patenkantys pinigų srautai (žr. B61–B71 straipsnius).

a)

informaciją apie žalas, apie kurias draudėjai jau pranešė;

b)

kitą informaciją apie žinomas arba apskaičiuotąsias draudimo sutarčių savybes;

c)

praeities duomenis apie paties ūkio subjekto patirtį, kurie prireikus papildomi kitų šaltinių praeities duomenimis. Praeities duomenys pakoreguojami, kad atitiktų esamas sąlygas, pavyzdžiui, jeigu:

d)

esamą perdraudimo sutarčių ir kitų finansinių priemonių (jei jų yra), kuriomis draudžiama nuo panašios rizikos, pavyzdžiui, katastrofų obligacijų ir oro rizikos išvestinių finansinių priemonių, kainų informaciją, jei jos turima, ir naujausią informaciją apie draudimo sutarčių perdavimo rinkos kainas. Ši informacija koreguojama, kad atitiktų skirtumus tarp pinigų srautų, susidarančių pagal tas perdraudimo sutartis arba kitas finansines priemones, ir pinigų srautų, kurie susidarytų, ūkio subjektui įvykdžius pagrindines sutartis su draudėju.

a)

rinkos kintamieji – kintamieji, kuriuos galima stebėti rinkoje arba išvesti tiesiogiai iš rinkos duomenų (pavyzdžiui, vertybinių popierių, kuriais prekiaujama viešai, kainos ir palūkanų normos), ir

b)

ne rinkos kintamieji – visi kiti kintamieji (pavyzdžiui, draudimo žalų dažnumas ir dydis ir mirtingumas).

a)

vidaus mirtingumo statistika gali būti labiau įtikinama negu nacionaliniai mirtingumo duomenys, jeigu nacionaliniai duomenys apskaičiuojami pagal didelę tiriamąją visumą, kuri draudžiamos tiriamosios visumos atžvilgiu nėra reprezentatyvi. Taip gali nutikti, pavyzdžiui, dėl to, kad draudžiamos tiriamosios visumos demografiniai ypatumai gali reikšmingai skirtis nuo nacionalinės tiriamosios visumos demografinių ypatumų, vadinasi ūkio subjektui daugiau svarbos reikia suteikti vidaus duomenims ir mažiau – nacionalinei statistikai;

b)

jeigu vidaus statistika rengiama pagal mažą tiriamąją visumą, manant, kad jos ypatumai yra panašūs į nacionalinės tiriamosios visumos ypatumus, o nacionalinė statistinė informacija yra nauja, ūkio subjektas daugiau svarbos suteikia nacionalinei statistikai.

a)

atnaujinti įverčiai teisingai atspindi ataskaitinio laikotarpio pabaigos sąlygas;

b)

įverčių pokyčiai teisingai atspindi per laikotarpį įvykusius sąlygų pokyčius. Pavyzdžiui, tarkime, kad laikotarpio pradžioje įverčiai buvo viename pagrįsto intervalo gale. Jeigu sąlygos nepakito, įverčių perkėlimas į kitą intervalo galą laikotarpio pabaigoje teisingai neatspindėtų to, kas įvyko per laikotarpį. Jeigu naujausi ūkio subjekto įverčiai skiriasi nuo ankstesnių įverčių, tačiau sąlygos nepakito, ūkio subjektas vertina, ar naujos kiekvienam scenarijui priskirtos tikimybės yra pagrįstos. Atnaujindamas šių tikimybių įverčius, ūkio subjektas nagrinėja ir duomenis, kuriais buvo pagrįsti ankstesni įverčiai, ir visus naujus duomenis, bet daugiau svarbos suteikia labiau įtikinamiems duomenims.

a)

ilgalaikiai mirtingumo pokyčiai;

b)

apdraustos tiriamosios visumos ypatumų pokyčiai (pavyzdžiui, įvertinimo arba pasiskirstymo pokyčiai arba atrankusis nutraukimas neįprastai geros sveikatos draudėjų iniciatyva);

c)

atsitiktiniai svyravimai arba

d)

nustatomos nesikartojančios priežastys.

a)

nutrauks savo sutartis, jeigu yra tam tikra tikimybė, kad kai kurie draudėjai sutarčių nenutrauks arba

b)

tęs sutartis, jeigu yra tam tikra tikimybė, kad kai kurie draudėjai jų netęs.

a)

draudėjo įmokos (įskaitant įmokų korekcijas ir dalimis mokamas įmokas) ir visi papildomi pinigų srautai, kurie susidaro dėl šių įmokų;

b)

išmokos draudėjui (arba draudėjo vardu), įskaitant žalas, apie kurias jau pranešta, bet kurios dar neapmokėtos (t. y. žalos, apie kurias pranešta), patirtas žalas dėl įvykių, kurie įvyko, bet apie kurių žalas dar nepranešta, ir visas būsimas žalas, dėl kurių ūkio subjektas turi reikšmingų prievolių (žr. 34 straipsnį);

c)

išmokos draudėjui (arba draudėjo vardu), kurios kinta pagal pagrindinių straipsnių grąžą;

d)

išmokos draudėjui (arba draudėjo vardu), susidariusios dėl išvestinių finansinių priemonių, pavyzdžiui, į sutartį įterptų pasirinkimo galimybių ir garantijų, tiek, kiek tos pasirinkimo galimybės ir garantijos nėra atskirtos nuo draudimo sutarties (žr. 11 straipsnio a punktą);

e)

draudimo įsigijimo pinigų srautų, kurie yra priskirtini portfeliui, kuriam priklauso sutartis, paskirstymas;

f)

žalų tvarkymo išlaidos (t. y. išlaidos, kurias ūkio subjektas patirs tirdamas, tvarkydamas ir spręsdamas žalas pagal esamas draudimo sutartis, įskaitant teisinius mokesčius, mokesčius nuostolių sureguliavimo specialistams, vidines žalų tyrimo ir išmokų pagal žalas tvarkymo išlaidas);

g)

išlaidos, kurias ūkio subjektas patirs teikdamas išmokas pagal sutartį natūra;

h)

draudimo liudijimo administravimo ir priežiūros išlaidos, pavyzdžiui, įmokų sąskaitų išrašymo išlaidos, draudimo liudijimų pakeitimų tvarkymo išlaidos (pavyzdžiui, konvertavimas ir atstatymas). Prie šių išlaidų taip pat priskiriami reguliarūs komisiniai mokesčiai, kuriuos numatoma mokėti tarpininkams, jeigu konkretus draudėjas toliau mokės į draudimo sutarties ribas patenkančias įmokas;

i)

sandorio mokesčiai (pavyzdžiui, įmokų mokesčiai, pridėtinės vertės mokesčiai, prekių ir paslaugų mokesčiai) bei rinkliavos (pavyzdžiui, priešgaisrinės apsaugos paslaugų rinkliavos, garantijų fondo įvertinimai), kurie susidaro tiesiogiai pagal esamas draudimo sutartis arba kuriuos galima prie jų pagrįstai ir nuosekliai priskirti;

j)

draudiko mokėjimai draudėjo mokestinėms prievolėms įvykdyti vykdant patikėtinio funkcijas ir su tuo susijusios gaunamos lėšos;

k)

galimos pinigų įplaukos iš susigrąžintų lėšų (likutinis turtas ir subrogacija), susijusių su būsimomis žalomis, kurios draudžiamos pagal esamas draudimo sutartis, ir galimi pinigų srautai iš susigrąžintų lėšų, susijusių su ankstesnėmis žalomis, ta apimtimi, kuria jų negalima pripažinti atskiru turtu;

ka)

išlaidos, kurias ūkio subjektas patirs:

l)

draudimo sutartims vykdyti tiesiogiai priskirtinų fiksuotų ir kintamųjų pridėtinių išlaidų (apskaitos, žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų ir palaikymo, statinių nusidėvėjimo, nuomos, priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų) paskirstymas. Tokios pridėtinės išlaidos paskirstomos sutarčių grupėms sistemiškais ir racionaliais metodais, kurie nuosekliai taikomi visoms panašiais ypatumais pasižyminčioms išlaidoms;

m)

visos kitos išlaidos, kurias pagal sutarties sąlygas dengia draudėjas.

a)

investicijų grąža. Investicijos pripažįstamos, vertinamos ir pateikiamos atskirai;

b)

pinigų srautai (išmokos arba gaunamos lėšos), kurie susidaro pagal turimas perdraudimo sutartis. Turimos perdraudimo sutartys pripažįstamos, vertinamos ir pateikiamos atskirai;

c)

pinigų srautai, kurie gali susidaryti pagal būsimas draudimo sutartis, t. y. į esamų sutarčių ribas nepatenkantys pinigų srautai (žr. 34–35 straipsnius);

d)

pinigų srautai, susiję su išlaidomis, kurių negalima tiesiogiai priskirti draudimo sutarčių portfeliui, kuriam priklauso sutartis, pavyzdžiui, kai kurios produktų kūrimo ir mokymo išlaidos. Tokios išlaidos pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tada, kai patiriamos;

e)

pinigų srautai, kurie susidaro dėl neįprasto iššvaistytų darbo ar kitų sutarčiai vykdyti naudojamų išteklių kiekio. Tokios išlaidos pripažįstamos pelnu arba nuostoliais tada, kai patiriamos;

f)

pelno mokesčio mokėjimai ir gaunamos lėšos, kurias draudikas moka arba gauna ne vykdydamas patikėtinio funkcijas arba kurių konkrečiai pagal sutarties sąlygas nedengia draudėjas;

g)

pinigų srautai tarp skirtingų informaciją teikiančio ūkio subjekto komponentų, pavyzdžiui, draudėjo lėšų ir akcininko lėšų, jeigu dėl šių pinigų srautų nepakinta suma, kuri bus mokama draudėjams;

h)

pinigų srautai, susidarantys tarp komponentų, atskirtų nuo draudimo sutarties ir registruojamų apskaitoje pagal kitus taikytinus standartus (žr. 10–13 straipsnius).

a)

draudėjas dalytųsi su kitų sutarčių draudėjais to paties nurodyto pagrindinių straipsnių junginio grąža ir

b)

arba:

a)

apima mokėjimus, kurie susidaro pagal esamų sutarčių sąlygas, kitų grupių sutarčių draudėjams, nepriklausomai nuo to, ar šiuos mokėjimus numatoma atlikti dabartiniams, ar būsimiems draudėjams, ir

b)

neapima mokėjimų grupės draudėjams, kurie pagal a punktą įtraukti į kitos grupės įvykdymo pinigų srautus.

a)

įvykdymo pinigų srautams vertinti – dabartines diskonto normas pagal 36 straipsnį;

b)

norint nustatyti, kokios palūkanos susikaups nuo sutartinės paslaugos maržos taikant 44 straipsnio b punktą pagal draudimo sutartis be tiesioginio dalyvavimo elementų, – diskonto normas, nustatytas sutarčių grupės pirminio pripažinimo datą, 36 straipsnį taikant nominaliesiems pinigų srautams, kurie nekinta pagal jokių pagrindinių straipsnių grąžą;

c)

vertinant sutartinės paslaugos maržos pokyčius pagal B96 straipsnio a–b punktus ir B96 straipsnio d punktą pagal draudimo sutartis be tiesioginio dalyvavimo elementų – diskonto normas, nustatytas pirminio pripažinimo metu pagal 36 straipsnį;

d)

sutarčių grupių, kurioms taikomas įmokų paskirstymo metodas ir kurioms būdingas reikšmingas finansavimo komponentas, atveju norint pakoreguoti likusios draudimo apsaugos įsipareigojimo sumą pagal 56 straipsnį – diskonto normas, nustatytas pirminio pripažinimo metu pagal 36 straipsnį;

e)

jeigu ūkio subjektas nusprendžia skaidyti draudimo finansines pajamas arba sąnaudas į pelną arba nuostolius ir kitas bendrąsias pajamas (žr. 88 straipsnį), norėdamas nustatyti draudimo finansinių pajamų arba sąnaudų, įtraukiamų į pelną arba nuostolius, sumą:

a)

pinigų srautai, kurie nekinta pagal jokių pagrindinių straipsnių grąžą, diskontuojami taikant normas, kurios niekaip neatspindi tokio kintamumo;

b)

pinigų srautai, kurie kinta pagal kurių nors finansinių pagrindinių straipsnių grąžą:

c)

nominalieji pinigų srautai (t. y. pinigų srautai, į kuriuos įskaičiuotas infliacijos poveikis) diskontuojami taikant normas, į kurias įskaičiuotas infliacijos poveikis, ir

d)

tikrieji pinigų srautai (t. y. pinigų srautai, į kuriuos neįskaičiuotas infliacijos poveikis) diskontuojami taikant normas, į kurias infliacijos poveikis neįskaičiuotas.

a)

kuo daugiau remiasi stebimais duomenimis (žr. B44 straipsnį) ir atsižvelgia į visą pagrįstą ir patvirtinamą išorės ir vidaus informaciją apie ne rinkos kintamuosius, kurią gali gauti nepatirdamas nepagrįstų išlaidų ir nedėdamas nepagrįstų pastangų (žr. B49 straipsnį). Ypač pažymėtina, kad taikomos diskonto normos negali prieštarauti jokiems turimiems ir svarbiems rinkos duomenims ir jokie taikomi ne rinkos kintamieji negali prieštarauti stebimiems rinkos kintamiesiems;

b)

atsižvelgia į esamas rinkos sąlygas iš rinkos dalyvio perspektyvos;

c)

padarydamas sprendimą nustato vertinamų draudimo sutarčių ir priemonės, kurios stebimos rinkos kainos yra žinomos, ypatumų panašumo laipsnį bei koreguoja tas kainas taip, kad atspindėtų jų skirtumus.

a)

jeigu yra informacijos apie aktyvioje rinkoje stebimas orientacinio portfelio turto rinkos kainas, ūkio subjektas remiasi tomis kainomis (pagal 13-ojo TFAS 69 straipsnį);

b)

jeigu rinka nėra aktyvi, ūkio subjektas koreguoja stebimas panašaus turto rinkos kainas, kad jos būtų panašios į vertinamo turto rinkos kainas (pagal 13-ojo TFAS 83 straipsnį);

c)

jeigu orientacinio portfelio turto rinkos nėra, ūkio subjektas taiko įverčių apskaičiavimo metodą. Tokiam turtui (pagal 13-ojo TFAS 89 straipsnį) ūkio subjektas:

a)

apima korekcijas pagal portfelio turto pinigų srautų ir draudimo sutarčių pinigų srautų sumos, laiko ir neaiškumo skirtumus ir

b)

neapima rinkos rizikos priedų dėl kredito rizikos, kurie turi reikšmės tik į orientacinį portfelį įtrauktam turtui.

a)

įsipareigojimo, kurio galimi rezultatai dėl nefinansinės rizikos gali būti įvairūs, įvykdymo ir

b)

įsipareigojimo, dėl kurio susidarys fiksuoti pinigų srautai, kurių tikėtina dabartinė vertė bus tokia pati kaip draudimo sutarčių, įvykdymo.

a)

diversifikavimo naudos, kurią ūkio subjektas įskaičiuoja nustatydamas jam reikalingą kompensaciją už tos rizikos prisiėmimą, laipsnį ir

b)

tiek palankius, tiek nepalankius rezultatus, atspindėdama ūkio subjekto nenoro rizikuoti laipsnį.

a)

rizikos korekcija pagal retai pasitaikančią didelio poveikio nefinansinę riziką bus didesnė negu pagal dažnai pasitaikančią mažo poveikio riziką;

b)

jeigu rizika panaši, rizikos korekcija pagal nefinansinę riziką bus didesnė ilgesnės trukmės sutartims negu trumpesnės trukmės sutartims;

c)

rizikos korekcija pagal nefinansinę riziką bus didesnė, kai rizikos tikimybinis skirstinys yra platesnis, negu tada, kai skirstinys yra siauresnis;

d)

kuo mažiau žinoma apie esamą įvertį ir jo tendenciją, tuo didesnė bus rizikos korekcija pagal nefinansinę riziką, ir

e)

ta apimtimi, kuria dėl įgyjamos patirties mažėja neaiškumas dėl pinigų srautų sumos ir laiko, rizikos korekcija pagal nefinansinę riziką mažėja, ir atvirkščiai.