2021 10 8 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 356/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1767
2021 m. spalio 6 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
Sąjunga ir jos valstybės narės yra Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) (3) Šalys, kiekviena turinčios individualią ir bendrą atsakomybę ir įpareigojimus pagal šią Konvenciją; |
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (4) buvo priimtas siekiant prisidėti prie Orhuso konvencijoje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimo, nustatant jos taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles; |
(3) |
2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija įsipareigojo apsvarstyti galimybę peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006, kad būtų pagerintos piliečių ir aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų, kuriems konkretų susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos apsaugos teise, pasinaudoti administracine ir teismine peržiūra Sąjungos lygmeniu. Komisija taip pat įsipareigojo imtis veiksmų, kad pagerintų piliečių ir nevyriausybinių organizacijų galimybes kreiptis į nacionalinius teismus visose valstybėse narėse. Tuo tikslu ji priėmė 2020 m. spalio 14 d. komunikatą „Geresnis teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ES ir jos valstybėse narėse užtikrinimas“, kuriame patvirtino, kad „galimybė kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais per ES Teisingumo Teismą (ESTT) ir nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, yra svarbi paramos priemonė siekiant padėti pereiti prie Europos žaliojo kurso ir stiprinti pilietinės visuomenės, kaip sergėtojos, vaidmenį demokratinėje erdvėje“; |
(4) |
nedarant poveikio ESTT prerogatyvai paskirstyti išlaidas, teismo procesas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 neturi būti pernelyg brangus, kaip numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 4 dalyje. Todėl Sąjungos institucijos ir organai deda pastangas, kad tokių procesų išlaidos būtų pagrįstos ir kompensuotos; |
(5) |
atsižvelgiant į Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Atitikties Orhuso konvencijos komiteto pateiktas išvadas ir rekomendacijas byloje ACCC/C/2008/32, Sąjungos teisė turėtų būti suderinta su Orhuso konvencijos dėl galimybės kreiptis į teismą aplinkos apsaugos klausimais nuostatomis taip, kad ji atitiktų pagrindinius Sąjungos teisės principus ir jos teisminės peržiūros sistemą; |
(6) |
Sprendimu (ES) 2018/881 (5) Taryba paprašė išnagrinėti Sąjungos pasirinkimo galimybes reaguojant į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2008/32 ir, jei tikslinga, vėliau pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006. Be to, 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliucija dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (6), 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliucija dėl ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros (7) ir 2020 m. sausio 15 d. rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (8) Europos Parlamentas prašė iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006; |
(7) |
Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekviena Šalis pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys jos nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, galėtų pasinaudoti teismo arba kitomis pakartotinio nagrinėjimo procedūromis, kad teisiniu ir procesiniu požiūriu užginčytų bet kokio sprendimo, veiksmų ar neveikimo, kuriais pažeidžiamos su aplinka susijusios nacionalinių įstatymų nuostatos, teisėtumą. Administracinės peržiūros procedūra, numatyta Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, papildo bendrą Sąjungos teisminės peržiūros sistemą, kurią įgyvendinant sudaromos sąlygos visuomenės nariams kreiptis dėl administracinių aktų peržiūros ginčijant juos teisme tiesiogiai Sąjungos lygmeniu, t. y. pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir nacionaliniuose teismuose pagal SESV 267 straipsnį. Nacionalinių teismų teisė ir pareiga kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį yra labai svarbios šios sistemos dalys. Pagal SESV 267 straipsnį, kaip išaiškinta ESTT, valstybių narių nacionaliniai teismai, kaip ES teisės bendrosios kompetencijos teismai (9), yra neatsiejama Sąjungos teisminės apsaugos sistemos dalis; |
(8) |
Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 numatytas apribojimas atlikti tik individualiai taikomų administracinių aktų vidaus peržiūrą yra pagrindinis aplinkos apsaugos srities nevyriausybinių organizacijų pareikštų vidinės peržiūros prašymų nepriimtinumo motyvas pagal to reglamento 10 straipsnį, įskaitant administracinių aktų, kurių taikymo sritis platesnė, atveju. Todėl būtina išplėsti reglamente nustatytos vidaus peržiūros procedūros taikymo sritį, kad į ją būtų įtraukti bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai; |
(9) |
Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 taikomas aktams, priimtiems pagal aplinkos apsaugos teisę. Tačiau Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalis apima galimybę užginčyti veiksmus arba neveikimą, kuriais pažeidžiamos su aplinkos apsauga susijusios įstatymų nuostatos. Todėl būtina paaiškinti, kad vidaus peržiūrą reikėtų atlikti siekiant patikrinti, ar administraciniu aktu pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė; |
(10) |
vertinant, ar administraciniame akte yra nuostatų, kuriomis dėl jų poveikio galėtų būti pažeidžiama aplinkos apsaugos teisė, būtina apsvarstyti, ar tokios nuostatos galėtų turėti neigiamą poveikį Sąjungos aplinkos politikos tikslų, nustatytų SESV 191 straipsnyje, įgyvendinimui. Jei nustatoma, kad jos gali turėti tokį poveikį, vidaus peržiūros procedūra taip pat turėtų apimti aktus, priimtus įgyvendinant ne tik Sąjungos aplinkos politiką, bet ir kitas politikos kryptis; |
(11) |
pagal SESV 263 straipsnį, kaip jį aiškina ESTT, laikoma, kad aktas turi išorinį poveikį ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, jei juo siekiama sukelti teisines pasekmes trečiųjų šalių atžvilgiu. Todėl parengiamieji aktai, rekomendacijos, nuomonės ir kiti neprivalomi aktai, kuriais nesukeliamos teisinės pasekmės trečiosioms šalims ir kurie dėl to pagal ESTT praktiką negali būti laikomi turinčiais išorinį poveikį, neturėtų būti laikomi administraciniais aktais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (10); |
(12) |
siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, aktas laikomas keliančiu teisines pasekmes ir todėl gali būti prašoma jį peržiūrėti, vadovaujantis SESV 263 straipsniu, kaip jį aiškina ESTT (11). Jeigu aktas laikomas turinčiu teisinę poveikį, gali būti pateiktas prašymas atlikti jo peržiūrą, neatsižvelgiant į akto formą, nes jo pobūdis vertinamas pagal jo poveikį, tikslą ir turinį (12); |
(13) |
siekiant, kad būtų pakankamai laiko tinkamai peržiūrai atlikti, tikslinga pratęsti Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus prašymo atlikti administracinę peržiūrą pateikimo terminus, taip pat terminus, per kuriuos Sąjungos institucijos ir organai turi atsakyti į tokius prašymus; |
(14) |
pagal ESTT praktiką (13) aplinkos apsaugos srities nevyriausybinės organizacijos arba kiti visuomenės nariai, prašantys atlikti administracinio akto vidaus peržiūrą, nurodydami savo prašymo atlikti peržiūrą pagrindą turi pateikti pakankamai reikšmingų faktų ar teisinių argumentų, galinčių sukelti rimtų abejonių; |
(15) |
į peržiūros procedūros taikymo sritį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 reikėtų įtraukti ginčijamo akto materialinį ir procesinį teisėtumą. Pagal ESTT praktiką procesas pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 12 straipsnį negali būti grindžiamas argumentais ar įrodymais, kurių nebuvo prašyme dėl peržiūros, nes priešingu atveju su tokio prašymo motyvavimu susijęs reikalavimas, įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 10 straipsnio 1 dalyje, netektų savo veiksmingumo ir būtų pakeistas šiuo prašymu inicijuotos procedūros dalykas (14); |
(16) |
vadovaujantis Sutartimis ir nacionalinių teismų autonomijos principu, valstybių narių valdžios institucijų priimti aktai, įskaitant valstybių narių lygmeniu priimtas nacionalines įgyvendinimo priemones, kurias reikalaujama priimti ne teisėkūros procedūra priimamu aktu pagal Sąjungos teisę, nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 taikymo sritį; |
(17) |
aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos ir kiti visuomenės nariai turėtų turėti teisę prašyti, kad Sąjungos institucijos ir organai atliktų administracinių veiksmų ir neveikimo vidaus peržiūrą sąlygomis, nustatytomis Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, kuris iš dalies keičiamas šiuo reglamentu; |
(18) |
visuomenės nariai, parodydami, kad pažeidžiamos jų teisės, turėtų tai įrodyti. Tai gali apimti nepagrįstą apribojimą ar kliūtis naudotis tokiomis teisėmis; |
(19) |
visuomenės nariai neprivalo įrodyti, kad yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję, kaip tai suprantama SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje, kaip išaiškino ESTT (15). Tačiau, siekiant išvengti, kad visuomenės nariai turėtų besąlyginę teisę prašyti vidaus peržiūros (actio popularis), kuri nėra privaloma pagal Orhuso konvenciją, jie turėtų įrodyti, kad, palyginti su plačiąja visuomene, jiems daromas tiesioginis poveikis, pavyzdžiui, grėsmės jų pačių sveikatai ir saugai arba padarytos žalos jų teisei, kuria jie gali naudotis pagal Sąjungos teisės aktus, atsiradusios dėl tariamo aplinkos apsaugos teisės pažeidimo, laikantis ESTT praktikos (16), atveju; |
(20) |
įrodydami, kad esama pakankamo viešojo intereso, visuomenės nariai turėtų kartu įrodyti, kad esama viešojo intereso išsaugoti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius arba kovoti su klimato kaita, ir kad jų prašymui atlikti peržiūrą pritaria reikiamas fizinių ar juridinių asmenų skaičius visoje Sąjungoje, o jų parašai renkami fiziškai arba skaitmeniniu būdu; |
(21) |
siekiant užtikrinti veiksmingas vidaus peržiūros procedūras, visų pirma, kad prašymai atlikti peržiūrą, kai taikytina, atitiktų Reglamente (EB) Nr. 1367/2006 nustatytus kriterijus ir juose būtų pateikti faktai arba teisiniai argumentai, kurių pakaktų, kad kiltų rimtų abejonių dėl Sąjungos institucijos ar organo atlikto vertinimo (17), visuomenės nariams turėtų atstovauti Reglamente (EB) Nr. 1367/2006, kuris iš dalies keičiamas šiuo reglamentu, nustatytus kriterijus atitinkanti aplinkos apsaugos srities nevyriausybinė organizacija arba advokatas, turintis leidimą verstis advokato praktika valstybės narės teisme; |
(22) |
tuo atveju, kai Sąjungos institucija ar organas gauna kelis prašymus peržiūrėti tą patį veiksmą ar neveikimą ir sujungia juos, kad įvertintų pagal vieną procedūrą, Sąjungos institucija ar organas savo atsakymą turėtų pateikti atsižvelgdamas į kiekvieną prašymą atskirai. Visų pirma, jei prašymas laikomas nepriimtinu dėl procedūrinių priežasčių arba jei jis atmetamas iš esmės, tai neturėtų kliudyti nagrinėti kitus pagal tą pačią procedūrą vertinamus peržiūros prašymus; |
(23) |
siekdamos užtikrinti veiksmingą bylų nagrinėjimą, Sąjungos institucijos ir organai turėtų dėti pastangas nuosekliai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1367/2006 11 straipsnyje nustatytus kriterijus; |
(24) |
siekdamos skaidrumo ir veiksmingo bylų nagrinėjimo, Sąjungos institucijos ir organai turėtų galėti sukurti internetines vidaus peržiūros prašymų priėmimo sistemas; |
(25) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti išsamias Orhuso konvencijos nuostatų taikymo Sąjungos institucijoms ir organams taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio šį tikslą būtų galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(26) |
šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), visų pirma integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą į Sąjungos politiką (37 straipsnis), teisės į gerą administravimą (41 straipsnis) ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos administracinės ir teisminės peržiūros sistemos veiksmingumo, todėl sustiprinamas Chartijos 37, 41 ir 47 straipsnių taikymas ir taip prisidedama prie teisinės valstybės, įtvirtintos ES sutarties 2 straipsnyje; |
(27) |
todėl Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 iš dalies keičiamas taip:
1. |
2 straipsnio 1 dalies g ir h punktai pakeičiami taip:
|
2. |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
3. |
11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4. |
įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis Prašymų ir galutinių sprendimų skelbimas ir internetinės prašymų priėmimo sistemos 1. Sąjungos institucijos ir organai visus vidaus peržiūros prašymus skelbia kuo greičiau po jų gavimo, o visus galutinius sprendimus dėl prašymų kuo greičiau po jų priėmimo. 2. Sąjungos institucijos ir organai gali sukurti internetines vidaus peržiūros prašymų priėmimo sistemas ir gali reikalauti, kad visi vidaus peržiūros prašymai būtų teikiami naudojantis jų internetinėmis sistemomis.“; |
5. |
12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Kai Sąjungos institucija arba organas nesiima veiksmų pagal 10 straipsnio 2 arba 3 dalį, nevyriausybinė organizacija ar kiti visuomenės nariai, kurie pateikė prašymą dėl vidaus peržiūros pagal 10 straipsnį, gali pradėti teismo procesą Teisingumo Teisme pagal atitinkamas Sutarties nuostatas.“; |
6. |
visame reglamento tekste nuorodos į Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutarties) nuostatas pakeičiamos nuorodomis į SESV nuostatas ir atliekami visi būtini gramatiniai pakeitimai; |
7. |
visame reglamento tekste, įskaitant antraštę, žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“ ir atliekami visi būtini gramatiniai pakeitimai. |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 3a punktas taikomas nuo 2023 m. balandžio 29 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2021 m. spalio 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
D. M. SASSOLI
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. LOGAR
(1) OL C 123, 2021 4 9, p. 66.
(2) 2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. spalio 6 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 124, 2005 5 17, p. 1).
(4) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
(5) 2018 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/881, kuriuo Komisijos prašoma pateikti tyrimą dėl Sąjungos pasirinkimo galimybių reaguojant į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas byloje ACCC/C/2008/32 rezultatus ir, jei tikslinga atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 (OL L 155, 2018 6 19, p. 6).
(6) OL C 356, 2018 10 4, p. 38.
(7) OL C 356, 2018 10 4, p. 84.
(9) 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo nuomonė dėl Bendrosios patentų ginčų nagrinėjimo sistemos sukūrimo, 1/09, ECLI:EU:C:2011:123, 80 punktas.
(10) 2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kiti prieš Parlamentą ir Tarybą, C-583/11 P, ECLI:EU:C:2013:625, 56 punktas.
(11) Žr. Sprendimo C-583/11 P 56 punktą.
(12) 1957 m. gruodžio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimai Usines à tubes de la Sarre prieš Vyriausiąją valdybą, 1/57 ir 14/57, ECLI:EU:C:1957:13, p. 114; 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, 22/70, ECLI:EU:C:1971:32 42 punktas; 1993 m. birželio 16 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-325/91, ECLI:EU:C:1993:245, 9 punktas; 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-57/95, ECLI:EU:C:1997:164, 22 punktas; 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija prieš Komisiją, C-463/10 P ir C-475/10 P, ECLI:EU:C:2011:656, 36 punktas.
(13) 2019 m. rugsėjo 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas TestBioTech prieš Komisiją, C-82/17 P, ECLI:EU:C:2019:719, 69 punktas.
(14) Žr. Sprendimo C-82/17 P 39 punktą.
(15) 1963 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Plaumann prieš Komisiją, byla 25/62, ECLI:EU:C:1963:17.
(16) 2008 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimas Janecek, C-237/07, ECLI:EU:C:2008:447;2017 m. birželio 1 d. Sprendimas Folk, C-529/15, ECLI:EU:C:2017:419 ir 2019 m. spalio 3 d. Sprendimas Wasserleitungsverband Nördliches Burgenland ir kiti, C-197/18, ECLI:EU:C:2019:824.
(17) Žr. Sprendimo C-82/17 P 69 punktą.