(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1881/2006 (2) nustatyta didžiausia leidžiamoji tam tikrų teršalų, įskaitant skalsių skleročius ir skalsių alkaloidus, koncentracija maisto produktuose;

(2)

terminas „skalsė“ arba „skalsių skleročiai“ reiškia grybelines Claviceps rūšies struktūras, kurios varpose pakeičia grūdus arba sėklas ir atrodo kaip dideli tamsios spalvos skleročiai. Šių skleročių sudėtyje yra skirtingų grupių alkaloidų;

(3)

2012 m. birželio 28 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė nuomonę dėl skalsių alkaloidų maiste ir pašaruose (3). Tarnyba savo rizikos vertinimą grindė pagrindiniais Claviceps purpurea skalsių alkaloidais, t. y. ergometrinu, ergotaminu, ergozinu, ergokristinu, ergokriptinu, ergokorninu, taip pat atitinkamais „-ininų“ epimerais. Ji nustatė bendrą ūmaus poveikio etaloninę dozę (1 μg/kg kūno masės) ir bendro kiekio leidžiamąją paros dozę (0,6 μg/kg kūno masės per parą). Tarnyba padarė išvadą, kad turimi duomenys nerodo, jog reikėtų susirūpinti dėl poveikio kuriai nors gyventojų grupei, tačiau taip pat negalima nekreipti dėmesio į su tam tikrų grupių maisto produktais susijusio poveikio įverčius ir galimą nežinomą kitų maisto produktų daromą poveikį;

(4)

2017 m. liepos 6 d. Tarnyba paskelbė mokslinę ataskaitą dėl su maistu susijusio skalsių alkaloidų poveikio žmonėms ir gyvūnams (4). Skalsių alkaloidų poveikio tam tikroms gyventojų grupėms įverčiai rodo, jog šis poveikis yra artimas leidžiamajai paros dozei. Kalbant apie didžiausius poveikio įverčius, prie ilgalaikio su maistu susijusio poveikio daugiausia prisidėjo įvairių rūšių duona ir bandelės, visų pirma tos, kurių sudėtyje yra rugių arba kurios pagamintos tik iš rugių. Didžiausi ūmaus poveikio įverčiai rodo ūmų poveikį, artimą ūmaus poveikio etaloninei dozei;

(5)

Tarnyba taip pat išnagrinėjo skalsių skleročių ir skalsių alkaloidų tarpusavio ryšį. Esant didesnei koncentracijai, galima stebėti statistiškai reikšmingą tiesioginį skleročių kiekio ir skalsių alkaloidų koncentracijos tarpusavio ryšį. Tačiau, esant mažesnei koncentracijai, šį ryšį ne visada buvo galima įrodyti, o tai rodo, kad skleročių nebuvimas nereiškia, jog skalsių alkaloidų taip pat nėra. Taip yra todėl, kad tvarkant grūdus skleročiai suyra ir susidaro skalsių dulkės, kurias vėliau adsorbuoja javų grūdai;

(6)

todėl tikslinga sumažinti didžiausią leidžiamąją skalsių skleročių koncentraciją ir nustatyti didžiausią leidžiamąją skalsių alkaloidų koncentraciją maisto produktuose, kuriuose yra didelis kiekis tokių alkaloidų ir kurie labai prisideda prie poveikio žmonėms, ir maisto produktuose, susijusiuose su poveikiu pažeidžiamoms gyventojų grupėms;

(7)

mažesnę skalsių skleročių koncentraciją daugumoje grūdų jau galima pasiekti taikant gerąją ūkininkavimo praktiką ir rūšiavimo bei valymo metodus. Todėl dabartinė didžiausia leidžiamoji koncentracija grūduose turėtų būti atitinkamai sumažinta. Šiuo atžvilgiu taip pat tikslinga paaiškinti, kokiame etape taikytina didžiausia leidžiamoji skalsių skleročių koncentracija neperdirbtuose grūduose, siekiant išvengti su jos taikymu susijusių problemų;

(8)

kalbant apie malimo produktus, priklausomai nuo grūdų rūšies tikslinga nustatyti skirtingas didžiausios leidžiamosios skalsių alkaloidų koncentracijos vertes. Kadangi rugiai yra javų rūšis, su kuria susijusi didesnė užteršimo skalsių skleročiais rizika, mažesnę skalsių alkaloidų koncentraciją pasiekti yra sunkiau, todėl rugių malimo produktams turėtų būti nustatyta konkreti didžiausia leidžiamoji koncentracija, o kitų grūdų malimo produktams – mažesnė koncentracija. Tačiau kitų grūdų malimo produktams didžiausia leidžiamoji koncentracija turėtų būti nustatyta priklausomai nuo juose esančio pelenų kiekio, siekiant atsižvelgti į tai, kad produktuose, kurių sudėtyje yra daugiau sėlenų (didesnis pelenų kiekis), natūraliai yra daugiau skalsių alkaloidų, nes sėlenos adsorbuoja skalsių skleročių dulkes;

(9)

be to, kadangi tikimasi, kad pasiekiamas kai kurių malimo produktų užteršimo lygis ir toliau mažės, tikslinga numatyti, kad šiems produktams vidutinės trukmės laikotarpiu būtų taikomos griežtesnės didžiausios leidžiamosios koncentracijos vertės. Kad Komisija galėtų stebėti, kaip siekiama tos griežtesnės didžiausios leidžiamosios koncentracijos, ir įvertinti galimus jos pokyčius dėl ūkininkavimo praktikos pakeitimų, taip pat dėl klimato ir aplinkos veiksnių pokyčių, valstybės narės ir suinteresuotosios šalys turėtų būti įpareigotos pateikti reikiamus duomenis ir informaciją;

(10)

nustatyta, kad, nepaisant gerosios praktikos taikymo, kviečių glitimo, kaip drėgnojo malimo proceso šalutinio produkto, sudėtyje yra didesnė skalsių alkaloidų koncentracija, nes skalsių alkaloidai koncentruojasi jo gamybos metu. Todėl turėtų būti nustatyta padidinta didžiausia leidžiamoji skalsių alkaloidų koncentracija kviečių glitime;

(11)

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 (5) I priedo pakeitimų atitinkama Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo išnaša turėtų būti pakeista;

(12)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų pasirengti taikyti šiuo reglamentu nustatytas naujas taisykles, tikslinga nustatyti pagrįstą pereinamąjį laikotarpį, taikytiną iki tol, kol bus pradėta taikyti didžiausia leidžiamoji koncentracija, ir pereinamąjį laikotarpį maisto produktams, teisėtai patiektiems rinkai iki šio reglamento taikymo pradžios dienos. Tačiau, kalbant apie rugius, mažesnis jų užteršimo skalsių skleročiais lygis dar negali būti pagrįstai pasiektas, todėl tikslinga nustatyti ilgesnį laikotarpį, kad būtų galima griežčiau taikyti gerąją ūkininkavimo praktiką ir patobulintus rūšiavimo bei valymo metodus;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,