(1)

2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Indijos ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (toliau – tiriamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungoje, vardu 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas). Skunde pateikta pakankamai nagrinėjamųjų šalių vykdomo dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/370 (3) nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, žinomiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijoms, žinomiems Sąjungos importuotojams ir naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Komisija surengė klausymą su skundo pateikėju, vienu eksportuojančiu gamintoju ir vienu Sąjungos naudotoju. Komisija gavo pastabų, į kurias atsakyta 2.3 ir 5.2 ir 7.2 skirsniuose.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė nusprendusi sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus atlikdama atranką ir preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija preliminariai atrinko bendroves remdamasi Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią Sąjungos gamintojai nurodė vykdant padėties vertinimo prieš inicijavimą analizę, taip pat atsižvelgdama į jų geografinę padėtį. Preliminariai atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau kaip 60 % panašaus produkto gamybos ir apie 70 % jo pardavimo Sąjungoje ir kurie įsikūrę keturiose valstybėse narėse. Išsami informacija apie preliminariai atrinktas bendroves buvo pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje, be to, suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas. Pastabų negauta.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminariai atrinkti Sąjungos gamintojai patvirtinti. Atrinktos bendrovės: „Aperam Stainless Europe“ (toliau – „Aperam“), „Acciai Speciali Terni S.p.A.“ (toliau – AST) ir „Outokumpu Stainless Oy“ (toliau – OTK). Galutinai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Trys nesusiję importuotojai pranešė apie save kaip suinteresuotąsias šalis ir pateikė prašomą informaciją. Atsižvelgiant į nedidelį gautų atsakymų skaičių atranka buvo nebūtina. Pastabų dėl šio sprendimo nepateikta. Importuotojai buvo paraginti užpildyti klausimyną.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamosiose šalyse gali būti daug eksportuojančių gamintojų, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką Indijoje ir Indonezijoje, todėl Komisija paprašė visų Indijos ir Indonezijos žinomų eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją, kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves.

(12)

Be to, Komisija Indijos atstovybės Europos Sąjungoje ir Indonezijos Respublikos ambasados Briuselyje paprašė nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Inicijavus tyrimą Komisija susisiekė su septyniais galimais Indijos eksportuojančiais gamintojais. Du eksportuojantys Indijos gamintojai pateikė atrankai atlikti reikalingą informaciją ir jiems teko visas nagrinėjamojo produkto eksportas į Sąjungą. Todėl Komisija nusprendė nevykdyti Indijos eksportuojančių gamintojų atrankos.

(14)

Inicijavus tyrimą Komisija susisiekė su 14 galimų Indonezijos eksportuojančių gamintojų. Trys eksportuojantys gamintojai atsakė į atrankos klausimus ir nurodė pardavimo Sąjungai duomenis. Remiantis atrankos formose pateikta informacija, jų pardavimas sudarė 72 % Indonezijos eksporto į Sąjungą. Tuo remiantis nuspręsta nevykdyti ir Indonezijos eksportuojančių gamintojų atrankos.

(15)

Skunde pateikta pakankamai prima facie įrodymų, kad Indijoje ir Indonezijoje esama su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Indijai ir Indonezijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Todėl Komisija Indijos vyriausybei ir Indonezijos vyriausybei šiuo klausimu išsiuntė klausimynus.

(16)

Komisija išsiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, skundo pateikėjui, trims nesusijusiems importuotojams ir penkiems nagrinėjamųjų šalių eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (4).

(17)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, skundo pateikėjas, du nesusiję importuotojai, du Indijos eksportuojantys gamintojai ir trys Indonezijos eksportuojantys gamintojai. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė Indijos ir Indonezijos vyriausybės.

(18)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (5) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms padaryti, sutikrino nuotoliniu būdu.

(19)

Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

(20)

Su Indijos vyriausybe ir Indonezijos vyriausybe surengtas nuotolinis duomenų sutikrinimas dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalyse nustatytos procedūros.

(21)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(22)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – Indijos ir Indonezijos kilmės plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu yra 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7219 90 20, 7219 90 80, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81, 7220 20 89, 7220 90 20 ir 7220 90 80. KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Labai vėlyvu laikinosios tyrimo dalies etapu vienas Sąjungos naudotojas pranešė apie save kaip suinteresuotąją šalį ir pateikė pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities. Bendrovė paprašė į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti produktų, kurių plieno markė yra 200 (toliau – 200 markės šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai), nes, bendrovės teigimu, tų produktų Sąjungoje negaminama arba gaminama labai nedaug, o tokių produktų galutinė naudojimo paskirtis yra konkreti ir nišinė. Bendrovė teigė, kad, neįtraukus 200 markės šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų dėl jų plieno markės ir galutinės naudojimo paskirties, nekils priemonių vengimo pavojaus, susijusio su kitų rūšių produktais.

(26)

Skundo pateikėjas nesutiko su šiuo tvirtinimu. „Eurofer“ tvirtino, kad 200 markės šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus gamina bent du Sąjungos gamintojai. Be to, „Eurofer“ nurodė, kad galutinėms naudojimo paskirtims juos galima lengvai pakeisti kitų plieno markių produktais, todėl jie tiesiogiai konkuruoja su šių rūšių produktais. Be to, 200 markės šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai turi tas pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes, platinami tais pačiais platinimo kanalais kaip ir kitų rūšių plienas ir jų neįmanoma lengvai nustatyti neatlikus specialių tyrimų, o tai, skundo pateikėjo nuomone, aiškiai sudaro galimybių vengti priemonių. Atsižvelgdama į „Eurofer“ tvirtinimus Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tų rūšių produktų negalima pakeisti vienų kitais.

(27)

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį pateiktas labai vėlai, kad 200 markės šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai gaminami Sąjungoje ir kad 200 markės šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų negalima pakeisti kitų rūšių produktais, prašymas neįtraukti produkto preliminariai atmetamas.

(28)

Atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių šalių skaičių Indijoje ir Indonezijoje, tam tikri nustatyti faktai dėl dempingo yra konfidencialūs ir dėl to pateikiami tik dvišaliuose faktų atskleidimo dokumentuose.

(29)

Du Indijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai yra „Chromeni Steels Private Limited“ ir „Jindal Group“.

(30)

„Chromeni Steels Private Limited“ nagrinėjamąjį produktą gamino Indijoje ir jį vidaus rinkoje pardavė daugiausia nesusijusiems pirkėjams ir keliems susijusiems pirkėjams. Visas eksportas į Sąjungą buvo vykdomas tiesiogiai nesusijusiems pirkėjams.

(31)

Tyrime ir nuotoliniame duomenų sutikrinime dalyvavo šios bendrovės, kurias „Jindal Group“ aiškiai nurodė kaip dalyvaujančias gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą:

(32)

Per nuotolinį duomenų sutikrinimą nustatyta, kad „Jindal Group“ susijusi bendrovė trečiojoje šalyje dalyvavo parduodant nagrinėjamąjį produktą Sąjungai. Tačiau „Jindal Group“ korespondencijoje, įskaitant klausimyno atsakymus, šios šalies vaidmens, susijusio su tiriamuoju produktu, nenurodė. Todėl 2021 m. kovo 23 d. raštu Komisija pranešė „Jindal Group“, kad ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas ir dėl neatskleistos informacijos, susijusios su šios susijusios bendrovės vaidmeniu, remtis turimais faktais. Gavusi minėtą raštą, trečiojoje šalyje įsikūrusi susijusi bendrovė 2021 m. kovo 29 d. pateikė pastabų. „Jindal Group“ su pastabomis taip pat pateikė susijusios bendrovės atsakymus į klausimyno priedą.

(33)

Šios pastabos pakartotos 2021 m. balandžio 16 d. surengtame klausyme dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(34)

„Jindal Group“ pastabos dėl kovo 23 d. rašto buvo tinkamai įvertintos, tačiau dėl jų nepasikeitė Komisijos atliktas faktų vertinimas. Visų pirma, atsakant į 2021 m. kovo 23 d. Komisijos raštą pateiktų klausimyno priedo atsakymų nebuvo galima sutikrinti nuotoliniu būdu, todėl Komisija negalėjo įvertinti tos šalies vardu pateiktos informacijos išsamumo.

(35)

Todėl Komisija patvirtino ketinanti šiuo etapu taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

(36)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(37)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(38)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(39)

Tada Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduotas tam tikrų rūšių produktų kiekis, palyginti su eksportui į Sąjungą parduotu tam tikrų rūšių produktų kiekiu, buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(40)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje, ar dėl kainos neatsižvelgti į pardavimą, kuris nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(41)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(42)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(43)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(44)

Kai daugiau nei 80 % kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo pelningas ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo lygi vidutinėms svertinėms vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso faktinio pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį kainų svertinis vidurkis esant 42 konstatuojamojoje dalyje aprašytai padėčiai. Esant 43 konstatuojamojoje dalyje aprašytai padėčiai, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(45)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas tipiškais kiekiais arba nebuvo parduotas visiškai, arba kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(46)

Kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie tiriamų eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(47)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas tipiškais kiekiais, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota arba jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

(48)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(49)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, ir eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per trečiojoje šalyje įsikūrusias susijusias bendroves, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(50)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(51)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(52)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Eksporto kaina koreguota atsižvelgiant į susijusio prekiautojo trečiojoje šalyje komisinius (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Normalioji vertė ir eksporto kaina koreguotos atsižvelgiant į vežimo, draudimo, pakavimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius ir konvertavimo išlaidas, jei taikoma, taip pat nuolaidas, įskaitant atidėtąsias nuolaidas, kai jos turėjo įtakos kainų palyginamumui.

(53)

„Jindal Group“ prašė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atlikti normaliosios vertės koregavimą atsižvelgiant į sąlyginį apmokestinimą muitais ir nurodė, jog egzistuoja sąlyginio apmokestinimo fiksuoto dydžio muitu sistema, o tai reiškia, kad, kitaip negu pardavimas eksportui, visas jos pardavimas vidaus rinkoje apmokestinamas netiesioginiu mokesčiu. Tačiau „Jindal Group“ nenustatė, kad prašomos sumos buvo susijusios su panaudotų žaliavų importu arba už jas sumokėtais muitais. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(54)

Atsižvelgdama į nuotolinio duomenų sutikrinimo išvadas dėl su „Jindal“ susijusios bendrovės, įsikūrusios trečiojoje šalyje, kaip paaiškinta 32–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija tam tikrą informaciją apie „Jindal Group“ pardavimo į Sąjungą kainų koregavimą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pakeitė turimais faktais.

(55)

Vertindama eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė 100 % viso eksporto į ES per TL. Be dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kitų eksportuojančių gamintojų nenustatyta. Todėl Komisija nustatė, kad jis yra tinkamas, norint dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams nustatyti kaip lygų eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumui.

(57)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(58)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, per nustatytą terminą klausimyno atsakymus Komisijai pateikė trys Indonezijos eksportuojantys gamintojai. Tačiau vienas iš šių eksportuojančių gamintojų („PT Bina Niaga Multiusaha“) neatsakė į daugumą klausimyno klausimų. Iš tiesų, dauguma gautų klausimyno atsakymų skilčių buvo neužpildytos (įskaitant pardavimo pagal rūšis sąrašus, gamybos sąnaudų lentelę, pelningumo lentelę), o bendrovė atsakė tik į kai kuriuos klausimus. Nustatyta, kad pateikta informacija buvo tokia neišsami, kad jos nebuvo galima laikyti klausimyno atsakymais. Todėl 2020 m. lapkričio 20 d. raštu Komisija susijusiai šaliai pranešė priežastis, dėl kurių Komisija ketina neatsižvelgti į pateiktą informaciją ir laikyti bendrovę nebendradarbiaujančia. Bendrovei „PT Bina Niaga Multiusaha“ buvo suteikta galimybė pateikti papildomų pastabų, tačiau iki nustatyto termino ji į šį raštą neatsakė.

(59)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galiausiai tik du likę Indonezijos eksportuojantys gamintojai – „IRNC Group“ ir „Jindal Indonesia Group“ – buvo laikomi bendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šioms dviem šalims tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau kaip 90 % Indonezijos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties.

(60)

Tyrime ir nuotoliniame duomenų sutikrinime dalyvavo šios bendrovės, kurias „IRNC Group“ aiškiai nurodė kaip dalyvaujančias gaminant ir parduodant nagrinėjamąjį produktą:

(61)

Per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad „IRNC Group“ nepranešė Komisijai apie Kinijoje įsikūrusios susijusios bendrovės „Tsingshan Holding Group Co.“ dalyvavimą su tiriamuoju produktu susijusioje veikloje. Informacija, kurios bendrovė nepateikė, buvo laikoma esmine nustatant „IRNC Group“ normaliąją vertę ir eksporto kainą.

(62)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir 2021 m. kovo 23 d. raštu bendrovei buvo pranešta apie priežastis, dėl kurių Komisija ketina atlikti tam tikrus normaliosios vertės ir eksporto kainos koregavimus remdamasi turimais faktais, o „IRNC Group“ buvo suteikta galimybė teikti pastabas.

(63)

Bendrovė į Komisijos rašą atsakė 2021 m. kovo 29 d. Atsakydama bendrovė neginčijo to, kad Komisijos rašte išvardytų trūkumų tikrai buvo. Tačiau bendrovė atsakė, kad pasilieka teisę pastabų pateikti vėliau.

(64)

Toliau nurodytos bendrovės, kurias aiškiai įvardijo „Jindal Indonesia Group“, bendradarbiavo atliekant tyrimą, pateikė klausimyno atsakymus ir, kaip dalyvaujančios nagrinėjamojo produkto gamyboje ir pardavime, buvo susijusios su tyrimu ir nuotoliniu duomenų sutikrinimu:

(65)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(66)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(67)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(68)

Vėliau Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos produkto rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(69)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis visu faktiniu pardavimu vidaus rinkoje, ar dėl kainos neatsižvelgti į pardavimą, kuris nebuvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(70)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(71)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(72)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(73)

Kai daugiau nei 80 % kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu buvo pelningas ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už vidutines svertines vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso faktinio pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį kainų svertinis vidurkis esant 71 konstatuojamojoje dalyje aprašytai padėčiai arba kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis esant 72 konstatuojamojoje dalyje aprašytai padėčiai.

(74)

Kai tam tikrų rūšių produkto vidaus rinkoje nebuvo parduota tipiškais kiekiais arba nebuvo parduota visiškai, arba kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai ir kai tam tikros rūšies produktas buvo parduotas už vieneto gamybos sąnaudas, prie jų pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, mažesnėmis kainomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(75)

Kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(76)

Kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas tipiškais kiekiais, pridėtos tų rūšių produktų vidutinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas vidaus rinkos sandorių pelnas. Kai tam tikrų rūšių produktų vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota arba jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir įprastomis prekybos sąlygomis uždirbtas visų vidaus rinkos sandorių pelnas.

(77)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias bendroves.

(78)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, ir eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per trečiojoje šalyje įsikūrusias susijusias bendroves, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(79)

Eksportuojančių gamintojų, kurie nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves importuotojas, eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir pagrįstą pelną.

(80)

Komisija bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(81)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Eksporto kaina koreguota atsižvelgiant į susijusio prekiautojo trečiojoje šalyje komisinius (žr. 78 konstatuojamąją dalį).

(82)

Normalioji vertė ir eksporto kaina koreguotos atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, kredito išlaidas, banko mokesčius ir konvertavimo išlaidas, jei taikoma, taip pat nuolaidas, įskaitant atidėtąsias nuolaidas, kai jos turėjo įtakos kainų palyginamumui.

(83)

Remiantis per nuotolinį duomenų sutikrinimą pateiktais įrodymais nustatyta, kad nuotolinio duomenų sutikrinimo išvados dėl trečiojoje šalyje įsikūrusios „Jindal India“ susijusios bendrovės, kaip paaiškinta 32–35 konstatuojamosiose dalyse, taip pat turėjo įtakos tam tikram „Jindal Indonesia Group“ pardavimui Sąjungoje. Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, su šia bendrove susijusiai informacijai papildyti buvo remiamasi turimais faktais. Tas pat taikoma dėl trūkstamos informacijos apie „IRNC Group“, kaip nurodyta 61–63 konstatuojamosiose dalyse.

(84)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(85)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau nei 90 % viso importo iš Indonezijos per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams nustatė pagal bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(86)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(87)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 13 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(88)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 3,1 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, tiksliau nuotoliniu būdu sutikrintais iš „Eurofer“ ir atrinktų Sąjungos gamintojų gautais klausimynų atsakymais.

(89)

Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 60 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Jie visi yra vertikaliai integruoti gamintojai.

(90)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi: a) sutikrintais „Eurofer“ duomenimis, susijusiais su Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimu nesusijusiems pirkėjams (tiesioginiu arba netiesioginiu pardavimu), iš dalies sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis, ir b) tiriamojo produkto importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių, kaip nurodo Eurostatas.

(91)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 17 %.

(93)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(94)

Pagal tą nuostatą importas iš daugiau kaip vienos šalies bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(95)

Nustatyti importo iš kiekvienos iš abiejų nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai apibendrinti 57 ir 86 konstatuojamosiose dalyse. Visi šie skirtumai yra didesni už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(96)

Importo iš kiekvienos iš abiejų nagrinėjamųjų šalių apimtis nebuvo nežymi. Tiriamuoju laikotarpiu importo iš Indijos rinkos dalis buvo 3,4 %, o iš Indonezijos – 2,8 %.

(97)

Konkurencijos tarp importo iš kiekvienos iš abiejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, tarp šio importo ir Sąjungos panašaus produkto sąlygos buvo tokios pačios. Iš tiesų Indijos ir Indonezijos kilmės plokšti šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai konkuruoja tarpusavyje, kai yra importuojami parduoti Sąjungos rinkoje, ir su Sąjungos pramonės pagamintu panašiu produktu, nes visi jie parduodami panašių kategorijų pirkėjams.

(98)

Taigi, buvo tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai, todėl siekiant nustatyti žalą importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėtas bendrai.

(99)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį su Sąjungos suvartojimu.

(100)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(101)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo 54 %, todėl jos galėjo padidinti bendrą rinkos dalį nuo 3,3 % 2017 m. iki 6,2 % per TL. Šį importo apimties ir rinkos dalies padidėjimą galima paaiškinti importu iš Indonezijos – nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis padidėjo beveik 6,5 karto, o rinkos dalis padidėjo nuo 0,4 % iki 2,8 %. Importas iš Indijos 2017–2018 m. padidėjo, tačiau vėliau sumažėjo. Dėl to per nagrinėjamąjį laikotarpį jis apskritai sumažėjo absoliučiaisiais skaičiais. 2019 m. vasario 1 d. Komisija paskelbė reglamentą, kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės (6). Indijai buvo nustatyta konkrečiai šaliai skirta tiriamojo produkto tarifinė kvota, pagal kurią importas, kuriam taikomas muitas, nustatytas kvotos neviršijančiam kiekiui, buvo apribotas iki mažesnio nei 2018 m. lygio. Kadangi Indonezijai nebuvo nustatyta konkrečiai šaliai skirta tarifinė kvota ir jai buvo taikoma visoms kitoms šalims nustatyta kvota, importas iš šios šalies nebuvo taip apribotas kaip importas iš Indijos. Tačiau importas iš Indijos sumažėjo ne taip smarkiai kaip Sąjungos suvartojimas apskritai, todėl Indijos rinkos dalis dar šiek tiek padidėjo – nuo 3 % 2017 m. iki 3,4 % per TL.

(102)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos (EUR/t)

(103)

Vidutinės importo iš Indijos kainos nuo 2017 m. iki 2018 m. padidėjo 4 %, tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko pastovios, o iš Indonezijos – padidėjo 8 %. Vis dėlto per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių kainos buvo nuolat mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas (žr. 7 lentelę).

(104)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(105)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad Indijos eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo skirtumai buvo 4,8 % ir 13,4 %, o Indonezijos eksportuojančių gamintojų – 12,0 % ir 12,4 %.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(107)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(108)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi „Eurofer“ klausimyno atsakymų, susijusių su visais Sąjungos gamintojais, duomenimis, kurie prireikus buvo sutikrinti su atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Abu duomenų rinkiniai buvo nuotoliniu būdu sutikrinti ir nustatyta, kad jie atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(109)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(110)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(111)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(112)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 16 %. Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia faktinius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. 2015 m. nustačius antidempingo priemones plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importui iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (7), kai kurie Sąjungos gamintojai pradėjo modernizuoti savo gamybos pajėgumus. Po šio modernizavimo gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %.

(113)

Sumažėjus gamybai ir šiek tiek padidėjus pajėgumams pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 % ir per TL buvo mažesnis nei 70 %.

(114)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(115)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %.

(116)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė sugebėjo išlaikyti ir net šiek tiek padidinti (2,1 procentinio punkto) savo rinkos dalį, nes suvartojimas sumažėjo dar daugiau nei Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, o Sąjungos pardavimas iš dalies pakeitė importą iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys.

(117)

Pirmiau pateikti gamybos ir pardavimo apimties duomenys absoliučiaisiais skaičiais, iš kurių matyti aiški mažėjimo tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu, rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo augti absoliučiaisiais skaičiais. Nedidelis augimas, susijęs su suvartojimu, buvo įmanomas tik dėl to, kad Sąjungos pramonė į importo dempingo kaina daromą spaudimą kainoms nusprendė reaguoti mažindama pardavimo kainas.

(118)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(119)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis, susijęs su plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų gamyba, 2017–2019 m. padidėjo 4 %, o nuo 2019 m. iki TL sumažėjo 2 procentiniais punktais, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %. Atsižvelgiant į didelį gamybos sumažėjimą, Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas tonomis vienam darbuotojui (etato ekvivalentais) per metus, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 18 %.

(120)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(121)

Dėl plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importo jau buvo atliktas antidempingo tyrimas. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės padėčiai 2013 m. didelį poveikį padarė importas iš KLR ir Taivano dempingo kaina, todėl 2015 m. spalio mėn. importui iš šių šalių nustatytos galutinės antidempingo priemonės (8). Todėl mažai tikėtina, kad minėtas dempingas nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtį būtų paveikęs daugiau nei nežymiai. Šiuo metu vykdoma antidempingo priemonių, taikomų KLR ir Taivano kilmės importui, galiojimo termino peržiūra (9).

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(123)

Vidutinės vieneto pardavimo kainos 2017–2018 m. šiek tiek padidėjo (3 %), o nuo 2018 m. iki TL sumažėjo 6 %, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %. Per tą patį laikotarpį gamybos sąnaudos taip pat padidėjo 5 %, o po to buvo pastovios – 3 % didesnės nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Sąnaudų raidą daugiausia lėmė reikšmingas žaliavų, pvz., nikelio ir ferochromo, kainų padidėjimas. Kadangi dėl importo dempingo kaina buvo smukdomos kainos, Sąjungos pramonė negalėjo šio sąnaudų padidėjimo perkelti į savo pardavimo kainas ir netgi buvo priversta sumažinti savo pardavimo kainas.

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(125)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 3 %. Tai rodo, kad reaguojant į blogėjančias rinkos aplinkybes Sąjungos gamintojams pavyko sumažinti darbo sąnaudas, bandant sumažinti žalą.

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(127)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 21 %. Šios atsargos sumažėjo sumažėjus gamybos apimčiai. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu siekė 5–7 % atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimties.

(128)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(129)

Pelningumas apskritai sumažėjo nuo 7,6 % 2017 m. iki 0,4 % per TL. Kaip nustatyta 4.3.3 skirsnyje, šis sumažėjimas sutapo su importo iš nagrinėjamųjų šalių tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos kainos, apimties ir jo rinkos dalių padidėjimu.

(130)

Visi kiti finansiniai rodikliai, t. y. pinigų srautas, investicijos ir turto grąža, akivaizdžiai taip pat mažėjo.

(131)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas nuolat mažėjo, todėl TL buvo 52 % mažesnis nei tiriamojo laikotarpio pradžioje.

(132)

Investicijos yra turto grynoji buhalterinė vertė. 2017–2018 m. jos buvo pastovios, o 2018–2019 m. sumažėjo net 13 procentinių punktų. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, kuris rodo turto nuvertėjimą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jos mažėjo visą laiką ir iš viso sumažėjo net 80 %.

(133)

Dėl blogų Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatų nuo 2017 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjo jos pajėgumas padidinti kapitalą. Sąjungos pramonė yra kapitalui imli pramonė, jai būdingos didelės investicijos. Investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nepakankama tokioms didelėms investicijoms padengti.

(134)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė į importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina daromą spaudimą kainoms nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo reaguoti tik mažindama savo pardavimo kainas, kad išlaikytų (ir net šiek tiek padidintų) savo rinkos dalį. Dėl importo dempingo kaina poveikio tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje buvo smukdomos kainos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje. Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3 %, o sąžiningos konkurencijos sąlygomis, manoma, jos būtų padidėjusios tokiu santykiu, kuris prilygtų gamybos sąnaudų padidėjimui (3 %). Ši padėtis padarė didelį poveikį Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 94 % ir per TL pasiekė labai žemą ir netvarų lygį.

(135)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, kaip ir Sąjungos pramonės pardavimo bei gamybos apimtis. Gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo dėl Sąjungos pramonei teigiamų pokyčių, kai 2015 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės importuojamam KLR ir Taivano kilmės tiriamajam produktui.

(136)

Tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo Sąjungos gamintojų našumas ir pajėgumų naudojimas. Šių skaičių blogėjimą galima tik iš dalies paaiškinti nedideliu užimtumo ir pajėgumų padidėjimu – jį daugiausia lėmė sumažėjęs Sąjungos suvartojimas ir tuo pačiu metu padidėjęs importas iš nagrinėjamųjų šalių.

(137)

Tačiau patirtą žalą akivaizdžiai rodo Sąjungos gamintojų finansiniai rodikliai. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos ir sumažėjo pardavimo kainos, dėl to pelningumas sumažėjo nuo 7,6 % 2017 m. iki 0,4 % per TL. Panašią neigiamą raidą galima pastebėti ir kitų finansinių rodiklių atžvilgiu: investicijos (–13 %), investicijų grąža (–80 %) ir pinigų srautas (–52 %).

(138)

Atitinkamai iš žalos rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonei per TL buvo padaryta materialinė žala, nes, nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, ji sumažino pardavimo kainas, dėl ko sumažėjo jos pelningumas, o tai turėjo neigiamos įtakos investicijoms, investicijų grąžai ir pinigų srautui.

(139)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(140)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Analizuoti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, suvartojimo sumažėjimas, Sąjungos pramonės eksportas, žaliavų kainų padidėjimas ir Sąjungos pramonės konkurencinė kainodara.

(141)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 50 %, o jo rinkos dalis beveik padvigubėjo. Rinkos dalis padidėjo importo iš trečiųjų šalių sąskaita. Tačiau dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis Sąjungos pramonei buvo daromas spaudimas kainoms. Importo iš Indijos ir Indonezijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo 5–19 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Dėl šių importo kainų Sąjungos gamintojai ne tik negalėjo į savo kainas įtraukti padidėjusių žaliavų kainų – jie net buvo priversti mažinti pardavimo kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį.

(142)

Todėl palyginti didelis 2017 m. Sąjungos gamintojų pelningumas per TL sumažėjo iki beveik nulio, o tai dar labiau neigiamai paveikė visus aptariamų bendrovių finansinius rodiklius.

(143)

Todėl tarp importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos yra stiprus priežastinis ryšys.

(144)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir jo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

(145)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo importo iš trečiųjų šalių apimtis absoliučiaisiais skaičiais (33 %) ir rinkos dalis (nuo 26 % 2017 m. iki 21 % per TL).

(146)

Kalbant apie atskiras šalis, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik importas iš Korėjos, todėl šiek tiek padidėjo jai tenkanti rinkos dalis. Tačiau šis rinkos dalies padidėjimas absoliučiaisiais skaičiais nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nežymus (nuo 4,7 % iki 5,1 %). Nors importo iš Korėjos kainos yra mažesnės už nagrinėjamųjų šalių kainas, tikėtina, kad joms įtakos turi sandorių kainos dėl ryšių tarp Korėjos nerūdijančio plieno gamintojo „Samsung STS“ ir ES šaltojo valcavimo produktų gamintojo „Otelinox“ (Rumunija). Negalima daryti išvados, ar dėl šio importo taip pat buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, taip pat atsižvelgiant į nežinomą šių importuojamų produktų asortimentą.

(147)

Kaip paaiškinta 121 konstatuojamojoje dalyje, importui iš Taivano šiuo metu taikomas 6,8 % antidempingo muitas (10). Šiuo metu vykdoma antidempingo priemonių, taikomų KLR ir Taivano kilmės importui, galiojimo termino peržiūra (11).

(148)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR buvo labai mažas. Importas iš Taivano 2017–2018 m. padidėjo 12 %, tačiau nuo 2018 m. iki TL sumažėjo 26 %, o rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko apie 5 %. Vidutinė importo iš Taivano kaina buvo mažesnė už vidutines importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas. Kadangi atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą Taivano gamintojai su Komisija nebendradarbiavo, ji neturėjo išsamesnės informacijos apie Taivano importo kainas. Todėl negalima atmesti, kad dėl šio importo Sąjungos pramonei daryta papildoma žala. Tačiau net jei importas iš Taivano buvo susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Taivano sumažėjo 17 %, todėl negalėjo būti per žalos analizę nustatytų didėjančių neigiamų tendencijų priežastis.

(149)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš kitų šalių nesusilpnina importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina ir Sąjungos gamintojams padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(150)

Labai sumažėjęs suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo neigiamos įtakos kai kuriems žalos rodikliams, visų pirma pardavimo ir gamybos apimties rodikliams. Tačiau, kaip paaiškinta 134 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonei daryta žala kainoms, o ne žala apimčiai. Nepaisant mažėjančios rinkos Sąjungos gamintojams pavyko šiek tiek padidinti savo rinkos dalį dėl didelės kainų konkurencijos su importu nesąžininga dempingo kaina, dėl kurios pablogėjo Sąjungos pramonės pelningumas ir finansiniai rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža.

(151)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad sumažėjęs suvartojimas nesusilpnino importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(152)

Sąjungos pramonės eksporto apimties ir kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

(153)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui sumažėjo 17 %, daugiausia dėl Jungtinių Amerikos Valstijų nustatytų priemonių tiriamajam produktui ir padidėjusios konkurencijos trečiųjų šalių rinkose su Kinijos pardavimu ir nagrinėjamųjų šalių pardavimu. Tačiau, palyginti su visa Sąjungos pardavimo apimtimi, eksporto apimtis buvo nedidelė ir sudarė apie 13 % visos pardavimo apimties, o vidutinė pardavimo eksportui kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo visą laiką didesnė už kainas Sąjungos rinkoje.

(154)

Tuo remdamasi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonės eksporto poveikis padarytai žalai, jei toks buvo, yra nedidelis.

(155)

Nesusiję importuotojai nurodė, kad Sąjungos pramonės žalingos padėties priežastis yra didėjančios žaliavų (nikelio, ferochromo) kainos.

(156)

Pats žaliavų kainų padidėjimas nėra žalos priežastis, nes paprastai padidėjus žaliavų kainoms vėliau padidėja pardavimo kainos. Tačiau Sąjungos gamintojų pelningumo sumažėjimas ir visų jų finansinių rodiklių pablogėjimas ne tik atspindi didėjančias gamybos sąnaudas. Dėl importo mažomis kainomis buvo smukdomos kainos Sąjungos rinkoje ir Sąjungos gamintojai ne tik negalėjo didinti kainų, kad padengtų padidėjusias sąnaudas, bet ir buvo priversti net sumažinti kainas, kad išvengtų gresiančio rinkos dalies praradimo. Dėl to labai sumažėjo jų pelningumo rodikliai, kurie tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki nenuostolingumo ribos.

(157)

Tuo remiantis padaryta preliminari išvada, kad pats tam tikrų žaliavų kainų padidėjimas Sąjungos pramonei nepadarė žalos.

(158)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų finansinė padėtis pablogėjo dėl jų vidaus konkurencijos ir kainodaros politikos.

(159)

Tačiau atlikus tyrimą šis tvirtinimas nebuvo patvirtintas. Iš nagrinėjamųjų šalių importuojami produktai buvo parduodami tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, todėl pagrindinė priežastis, dėl kurios Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo kainų ir padengti didėjančių sąnaudų, yra importo dempingo kaina daromas spaudimas kainoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(160)

Nustatytas importo iš Indijos ir Indonezijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. Sutapo laikas, kai padidėjo importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina apimtis ir pablogėjo Sąjungos pramonės veiklos rezultatai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip derintis prie kainų lygio, kurį lėmė importas dempingo kaina, kad neprarastų rinkos dalies. Dėl to Sąjungos pramonė atsidūrė tokioje padėtyje, kai jos pelnas tapo netvarus.

(161)

Komisija nustatė, kad kiti veiksniai, kurie galėjo daryti poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, buvo šie: importas iš trečiųjų šalių, suvartojimo sumažėjimas, Sąjungos pramonės eksportas, žaliavų kainų poveikis ir Sąjungos gamintojų kainodaros politika.

(162)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Importo iš trečiųjų šalių, suvartojimo sumažėjimo, Sąjungos pramonės eksporto, žaliavų kainų poveikio ir Sąjungos gamintojų kainodaros politikos įtaka visų pirma Sąjungos pramonės pelningumo ir finansinių rodiklių neigiamai raidai buvo tik labai nedidelė.

(163)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai nustatė Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina priežastinį ryšį. Importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina turėjo pagrindinės lemiamos įtakos Sąjungos pramonei padarytai materialinei žalai. Kiti veiksniai, vertinti atskirai ar bendrai, priežastinio ryšio nesusilpnino.

(164)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(165)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(166)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš nagrinėjamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(167)

Skundo pateikėjas manė, kad pagrįstas tikslinis pelnas turėtų būti 8,7 %, kaip naudotas ankstesniame tyrime dėl to paties produkto importo iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano (12).

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį Komisija įvertino 3 atrinktų Sąjungos gamintojų tvirtinimą dėl planuotų investicijų, kurios nebuvo įvykdytos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Remdamasi gautais patvirtinamaisiais įrodymais, kuriuos buvo galima sutikrinti su bendrovių sąskaitomis, Komisija preliminariai priėmė šiuos tvirtinimus ir pridėjo atitinkamas sumas prie tų Sąjungos gamintojų pelno. Todėl galutinis tikslinis pelno dydis svyravo nuo 8,82 % iki 9,12 %.

(169)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino būsimas sąnaudas, kurias Sąjungos pramonė patirtų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų ir jų protokolų, kurių šalis yra Sąjunga, priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi pateikta informacija, kuri buvo paremta bendrovių ataskaitų teikimo priemonėmis ir prognozėmis, Komisija nustatė, kad sąnaudos, be faktinių atitikties tokioms konvencijoms sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu, svyravo nuo 14,53 iki 28,90 EUR už toną. Šis skirtumas buvo pridėtas prie nežalingos kainos.

(170)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudoms tiriamuoju laikotarpiu taikydama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(171)

Tuomet Komisija, remdamasi nagrinėjamųjų šalių atrinktų eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies produkto vidutinės svertinės eksporto kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos atvirojoje rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(172)

Atsižvelgiant į aukštą Indijos ir Indonezijos bendradarbiavimo lygį (atitinkamai 100 % ir daugiau kaip 90 %), priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitiems nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams buvo nustatytas pagal didžiausią Indijos arba Indonezijos eksportuojančio gamintojo individualų priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, t. y. atitinkamai 34,6 % ir 32,3 %.

(173)

Skaičiavimo rezultatai pateikiami lentelėje.

(174)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad Indijoje ir Indonezijoje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(175)

Tai, kad Indijoje ir Indonezijoje esama žaliavų rinkos iškraipymų, patvirtinta remiantis informacija, kurią klausimyno atsakymuose ir per nuotolinį duomenų sutikrinimą pateikė atitinkamai Indijos vyriausybė ir Indonezijos vyriausybė.

(176)

Kadangi apskaičiuotas Indijos eksportuojančio gamintojo „Chromeni“ priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo mažesnis už dempingo skirtumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį nagrinėjo, ar nėra su nagrinėjamuoju produktu susijusių žaliavų rinkos iškraipymų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad „Chromeni“ nenaudojo su iškraipymais susijusių žaliavų. Todėl nebuvo būtina atlikti tolesnės analizės dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių taikymo. Taigi, muito dydis „Chromeni“ bus nustatytas remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi.

(177)

Be to, kalbant apie Indiją, „Jindal Group“ atveju žalai pašalinti tinkamas skirtumas yra didesnis už dempingo skirtumą, todėl nagrinėjimas pagal 7 straipsnio 2a dalį toliau nevykdomas.

(178)

Dėl Indonezijos, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai yra didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiuo etapu šio aspekto nagrinėti nereikia.

(179)

Atlikusi pirmiau aprašytą vertinimą Komisija padarė išvadą, kad laikinųjų muitų sumą tikslinga nustatyti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį. Todėl turėtų būti nustatyti tokie laikinieji antidempingo muitai:

(180)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(181)

Sąjungos pramonę sudaro 13 gamintojų, kurie yra įsikūrę keliose valstybėse narėse, joje tiesiogiai įdarbinta 13 660 darbuotojų, susijusių su tiriamuoju produktu. Nė vienas Sąjungos gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš 4 skirsnyje pateiktos žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, o neigiamą poveikį jai darė importas dempingo kaina.

(182)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos, o Sąjungos pramonė galės padengti didėjančias gamybos sąnaudas ir pagerinti savo finansinę padėtį nepaisant dėl besitraukiančios rinkos sumažėjusio pardavimo. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje. Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad tam tikrų pagrindinių žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma buvo padarytas didelis poveikis su Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems rodikliams. Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis.

(183)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus, nes leistų jai atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(184)

Trys šalys pranešė apie save kaip nesusijusius importuotojus. Tačiau tik dvi iš jų atsakė į atitinkamą klausimyną ir toliau bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(185)

Vėliau skundo pateikėjas tvirtino, kad viena iš dviejų pirmiau minėtų šalių neturėjo būti laikoma nesusijusiu importuotoju, nes ji veikia kaip kai kurių tiriamojo produkto eksportuojančių gamintojų agentas.

(186)

Šiuo atžvilgiu Komisija nustatė, kad aptariama bendrovė iš tikrųjų iš dalies veikė kaip „Jindal Group“ agentas. Tačiau ji taip pat dalyvavo reguliariai importuojant ir įsigyjant tiriamąjį produktą, kurį vėliau perpardavė pirkėjams Sąjungoje. Todėl „Eurofer“ tvirtinimas buvo preliminariai atmestas.

(187)

Abu bendradarbiaujantys importuotojai nurodė galimą neigiamą antidempingo priemonių taikymo poveikį, pavyzdžiui, pasiūlos trūkumą, prastesnes aptarnavimo paslaugas, didėjančias kainas ir prastesnę medžiagos kokybę dėl, jų nuomone, ribotos konkurencijos Sąjungos rinkoje.

(188)

Be to, vienas iš importuotojų tvirtino, kad „Jindal“ produktų kokybė yra geresnė ir Sąjungos gamintojai negali jų pakeisti arba pasiūlyti atitikmens.

(189)

Neatsižvelgdama į galimas antidempingo priemones Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungoje išliks sveika konkurencija, nes yra 13 Sąjungos tiriamojo produkto gamintojų, iš kurių kai kurie prie skundo neprisijungė. Be to, importas iš trečiųjų šalių vis dar sudaro daugiau kaip 20 % rinkos. Todėl importuotojų nurodytas galimas neigiamas poveikis veikiausiai nebus daromas.

(190)

Antidempingo priemonėmis siekiama ne uždaryti Sąjungos rinką nagrinėjamosioms šalims, o padidinti kainas iki sąžiningo lygio. Todėl tikimasi, kad galimybės gauti tariamai aukštesnės kokybės produktų išliks.

(191)

Be to, priemonės leistų importuotojams perkelti kainas pirkėjams, todėl nesitikima, kad importuotojų pelningumas būtų neigiamai paveiktas. Nesitikima, kad sumažėtų produktų asortimentas ir paslaugų kokybė – priešingai, apsauga nuo importo dempingo kaina sudaro sąlygas Sąjungos pramonei pritraukti naujų investicijų ir pagerinti kokybę.

(192)

Importuotojai taip pat tvirtino, kad antidempingo priemonės pernelyg apsaugotų Sąjungos gamintojus, nes tiriamajam produktui jau taikomos apsaugos priemonės.

(193)

Tačiau apsaugos priemonės plienui (13) yra laikinos ir suteikia kitokią apsaugą nei antidempingo priemonės, kuriomis siekiama panaikinti nesąžiningą kainodarą. Komisijos negalutinėmis išvadomis patvirtinta, kad pagrindinė žalos Sąjungos pramonei priežastis yra ne didelis importo apimties padidėjimas, o šio importo kainos, dėl kurių priverstinai mažinamos kainos ir dėl to smukdomos kainos Sąjungos rinkoje.

(194)

Vienintelis per tyrimą apie save pranešęs naudotojas pastabų dėl Sąjungos interesų nepateikė. Bendrovė tik pateikė tvirtinimų dėl produkto, kuriam taikomos priemonės, apibrėžtosios srities, kaip aprašyta 2 skirsnyje.

(195)

Todėl pirminiu etapu Komisija padarė išvadą, kad galimo muitų nustatymo poveikis importuotojams ir naudotojams nėra didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei.

(196)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, jog priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės tiriamajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(197)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kaina, importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdorotiems, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės.

(198)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamiems Indijos ir Indonezijos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš nerūdijančiojo plieno turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus (173 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(199)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(200)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis negalutinėmis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(201)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (14). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(202)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(203)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(204)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (gabenimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(205)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(206)

Kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamus Indijos ir Indonezijos kilmės plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus. Registracija buvo vykdoma siekiant galimai surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(207)

Atsižvelgiant į pirminiu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(208)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Toks sprendimas bus priimtas galutiniame etape.

(209)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD interneto svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(210)

Pastabų pateikė Indijos vyriausybė, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir du Indonezijos eksportuojantys gamintojai. Komisija į šias korektūros pastabas atsižvelgė ir prireikus atitinkamai pataisė skirtumus.

(211)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabas ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(212)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,