(1)

šiame reglamente nustatomas 2021–2027 m. laikotarpio Skaitmeninės Europos programos (toliau – Programa) finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausia orientacinė suma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (4) 18 punkte;

(2)

Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė sutaptų su Daugiametės finansinės programos, nustatytos Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2093 (5), trukme (toliau – 2021–2027 m. DFP);

(3)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(4)

pagal Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 dalį dotacija gali būti skirta jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti bet kokio Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma numatyti – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais, – kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 finansinių metų pradžios, net jei veikla buvo vykdoma ir išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(5)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (7) ir Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (8), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (9) ir (ES) 2017/1939 (10) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (11), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas.

Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(6)

remiantis Tarybos sprendimo (ES) 2013/755/ES (12) užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą jiems taikant Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Komisija turėtų stebėti ir reguliariai vertinti jų dalyvavimo Programoje veiksmingumą;

(7)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (13) 22 ir 23 punktais, ši Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kurie atitiktų esamus poreikius, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (14), kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo, ir kuriais būtų atsižvelgiama į esamas skaitmeninėje srityje taikomas matavimo ir lyginamojo vertinimo sistemas. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(8)

Programa turėtų užtikrinti kuo didesnį novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų, kurie dengiami iš Sąjungos biudžeto, skaidrumą ir atskaitomybę, kiek tai susiję su jų indėliu siekiant Sąjungos tikslų kalbant tiek apie pradinius lūkesčius, tiek apie galutinius rezultatus;

(9)

2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad Sąjungai būtina investuoti į savo ekonomikos skaitmeninimą ir išspręsti įgūdžių stokos problemą, kad būtų galima išlaikyti ir praturtini Europos konkurencingumą ir inovacijas, gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti tomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į tam tikrus iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį;

(10)

Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas, apimančias tokius klausimus, kaip antai dirbtinis intelektas ir paskirstytojo registro technologijos (pvz., blokų grandinės technologija), kartu užtikrindama aukštą duomenų apsaugos lygį visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679, skaitmenines teises, pagrindines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį dėl dirbtinio intelekto ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad Sąjunga galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;

(11)

stiprios Europos skaitmeninę ekonomikos ir visuomenės kūrimas būtų sustiprintas tinkamu Europos infrastruktūros tinklų priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, ir Europos elektroninių ryšių kodekso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (15), įgyvendinimu;

(12)

savo 2018 m. vasario 14 d. komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ atsižvelgdama į naujos daugiametės finansinės programos galimybes, Komisija išdėsto Europos skaitmeninės transformacijos programą, siekiant tvirtos pažangos tokiose pažangaus augimo srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas. Programa būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterijos, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Ji sustiprintų pramonės ir verslo konkurencinę padėtį visoje Europos skaitmeninėje ekonomikoje, taip pat labai padėtų sumažinti ir panaikinti įgūdžių stoką visoje Sąjungoje, kad piliečiai turėtų įgūdžių ir žinių, kurie būtini norint būti pasirengus skaitmeninei transformacijai;

(13)

2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ naujos priemonės, kurių reikia imtis, įvardijamos kaip esminis žingsnis siekiant Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę, t. y. kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje bus įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas ir vykdyti jų inovacijas;

(14)

bendrieji Programos tikslai turėtų būti tokie: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą piliečių ir įmonių visoje Sąjungoje, įskaitant jos atokiausius regionus ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančius regionus, naudai. Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, kurie atspindi pagrindines politikos sritis, t. y.: Našiąją kompiuteriją; Dirbtinį intelektą; Kibernetinį saugumą ir pasitikėjimą; Aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius; ir Skaitmeninio pajėgumo ir sąveikumo diegimą ir geriausią panaudojimą. Visose tose svarbiose politikos srityse Programa taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionų politiką ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir plėtoti tvirtesnę sinergiją. Be to, Programa turėtų padidinti Sąjungos konkurencingumą ir jos ekonomikos atsparumą;

(15)

penki konkretūs tikslai yra skirtingi, tačiau susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui būtinas patikinimas kibernetinis saugumas, našiosios kompiuterijos pajėgumai yra labai svarbūs remiant mokymąsi dirbtinio intelekto kontekste, o visiems trims pajėgumams reikalingi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai. Nors pavieniai veiksmai pagal Programą susiję su vienu konkrečiu tikslu, tikslai turėtų būti vertinami ne atskirai, o kaip nuoseklaus paketo pagrindas;

(16)

būtina remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurios ketina pasinaudoti skaitmenine transformacija savo gamybos procesuose. Tokia parama leistų MVĮ veiksmingai naudojant išteklius prisidėti prie Europos ekonomikos augimo;

(17)

itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas Europos skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, visų pirma MVĮ ir kitus subjektus, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 žmonių (vidutinės kapitalizacijos įmonės), viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Kad būtų aiškus skirtumas tarp skaitmeninių inovacijų centrų, kurie atitinka tinkamumo kriterijus pagal Programą, ir skaitmeninių inovacijų centrų, įsteigtų po 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikato „Europos pramonės skaitmeninimas – Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ ir finansuojamų iš kitų šaltinių, pagal Programą finansuojami centrai turėtų būti vadinami Europos skaitmeninių inovacijų centrais. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip prieigos prie naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant našiąją kompiuteriją, dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip viena bendra prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose turėtų būti skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat turėtų teikti paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje, pavyzdžiui, koordinuodami veiksmus su švietimo paslaugų teikėjais siekiant organizuoti trumpalaikį darbuotojų mokymą ir stažuotes studentams. Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti, kad centrai geografiškai būtų plačiai išsidėstę visoje Europoje, ir turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

(18)

vykdant atvirą ir konkurencingą procesą iš valstybių narių paskirtų subjektų, pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais turėtų būti įsteigtas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų galėti siūlyti kandidatus pagal savo nacionalines procedūras ir nacionalines administracines ir institucines struktūras. Komisija, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą kiekvienos valstybės narės teritorijoje, turėtų kuo labiau atsižvelgti į tos valstybės narės nuomonę. Subjektai, kurie pagal Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą jau atlieka skaitmeninių inovacijų centrų funkcijas, atlikus atvirą ir konkurencingą procesą gali būti valstybių narių paskirti kandidatais. Komisija atrankos procese turi turėti galimybę pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus. Komisija ir valstybės narės turėtų vengti bereikalingo gebėjimų ir funkcijų dubliavimosi Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu. Todėl, skiriant centrus ir nustatant jų veiklą bei sudėtį, turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas. Siekiant užtikrinti, kad centrai būtų plačiai išdėstyti visoje Europoje ir kartu užtikrinti technologijų ir sektorių aprėpties pusiausvyrą, tinklą būtų galima dar labiau išplėsti vykdant dar vieną atvirą ir konkurencingą procesą;

(19)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų plėtoti tinkamą sinergiją su atitinkamais pagal bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (16) (toliau – programa „Europos horizontas“), arba pagal kitas mokslo ir inovacijų programas finansuojamais veiksmais, Europos inovacijos ir technologijos institutu (EIT), įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, visų pirma, Žinių ir inovacijos bendrija (toliau – ŽIB), taip pat su įsteigtais tinklais, pvz., Europos įmonių tinklu ar „InvestEU“ konsultacijų centru, įsteigtu remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (17);

(20)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys suburti pramonę, įmones ir viešojo administravimo institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, ypač startuolius ir MVĮ, turinčius rinkai parengtus sprendimus;

(21)

teisės subjektų konsorciumas gali būti atrinktas būti Europos skaitmeninių inovacijų centru pagal Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punktą, kuriuo subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę, leidžiama dalyvauti kvietimų teikti pasiūlymus procedūroje su sąlyga, kad jų atstovai gali tų subjektų vardu prisiimti teisines pareigas ir tie subjektai pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, kurios yra lygiavertės juridinių asmenų teikiamoms garantijoms;

(22)

Europos skaitmeninių inovacijų centrams turėtų būti leidžiama gauti įnašus iš valstybių narių ir dalyvaujančių trečiųjų valstybių, taip pat tų valstybių narių ir tų trečiųjų valstybių valdžios institucijų, įnašus iš tarptautinių įstaigų ar institucijų ir įnašus iš privačiojo sektoriaus, visų pirma iš Europos skaitmeninių inovacijų centrų narių, akcininkų ar partnerių. Europos skaitmeninių inovacijų centrams taip pat turėtų būti leidžiama gauti pajamas iš pačių Europos skaitmeninių inovacijų centrų nuosavo turto ir veiklos, testamentu palikto turto, dovanų ir asmenų įnašų ir Programos arba kitų Sąjungos programų finansavimą, įskaitant dotacijų forma;

(23)

Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinamas ir plečiamas pagrindinių skaitmeninių pajėgumų naudojimas. Toks įgyvendinimas turėtų apimti bendrą finansavimą su valstybėmis narėmis, ir, jei būtina, – su privačiuoju sektoriumi. Bendro finansavimo norma turėtų būti nustatyta darbo programoje. Nukrypstant nuo bendros taisyklės Sąjungos finansavimu turėtų būti galima padengti iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Visų pirma tokiam finansavimui reikėtų pasiekti kritinę masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai ir toliau pirmautų technologinės pažangos srityje;

(24)

Programos politikos tikslai taip pat turėtų būti įgyvendinami pasinaudojant finansinėmis priemonėmis ir programa „InvestEU“, nustatyta Reglamentu (ES) 2021/523, teikiamomis biudžeto garantijomis;

(25)

Programos veiksmais turėtų būti naudojamasi toliau gerinti Sąjungos skaitmeninius pajėgumus ir proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalių investicijų problemas, nedubliuojant ar neišstumiant privataus finansavimo, ir jais turėtų būti teikiama aiški Europos pridėtinė vertė;

(26)

siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti Programos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą turėtų būti galima įgyvendinti bet kokiomis Finansiniame reglamente numatytomis priemonėmis. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras. Be to, siekiant atsižvelgti, visų pirma, į naujus pokyčius ir poreikius, pavyzdžiui, naujas technologijas, Komisijai vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą ir laikantis Finansinio reglamento, leidžiama pasiūlyti nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų orientacinių sumų;

(27)

siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą, reikia užtikrinti visų veiksmų ir veiklos, vykdomų pagal Programą, Europos pridėtinę vertę ir jų papildomumą valstybių narių veiklos atžvilgiu, tuo pat metu siekiat nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos su finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys. Nors tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų veiksmų atžvilgiu atitinkamose darbo programose yra numatyta priemonė nuoseklumui užtikrinti, Komisija ir atitinkamos valstybių narių institucijos turėtų užmegzti bendradarbiavimą, kad užtikrintų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų lėšų ir lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, nuoseklumą ir papildomumą, laikantis taikytinų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, “Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Finansinės paramos sienų valdymo ir vizų priemonei finansinės taisyklės (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas 2021–2027 metams“), nuostatų;

(28)

našiosios kompiuterijos pajėgumai ir susijusių duomenų apdorojimas Sąjungoje turėtų užtikrinti platesnį našiosios kompiuterijos panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, visų pirma, MVĮ, konkurencingumo užtikrinimo srityje. Įsigijus pasaulinio lygio superkompiuterių būtų užtikrinta Sąjungos tiekimo sistema ir padedama diegti modeliavimo, vizualizavimo ir prototipų kūrimo paslaugas, tuo pačiu užtikrinant, kad našiosios kompiuterijos sistemos atitiktų Sąjungos vertybes ir principus;

(29)

paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Europos Parlamentas ir Taryba. Be to, laikotarpiu nuo 2017 iki 2018 m. 22 valstybės narės pasirašė Europos deklaraciją dėl našiosios kompiuterijos – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigojo bendradarbiauti su Komisija, siekiant Europoje kurti ir diegti pažangiausią našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūrą, kuri visoje Sąjungoje būtų prieinama mokslininkų bendruomenėms, ir viešojo bei privačiojo sektoriaus partneriams;

(30)

prie Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo pridėtame poveikio vertinime pabrėžiama, kad siekiant Našiosios kompiuterijos konkretaus tikslo bendrosios įmonės sukūrimas turi būti laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo būdu, visų pirma siekiant koordinuoti Sąjungos ir nacionalines strategijas ir investicijas į našiosios kompiuterijos infrastruktūrą taip pat mokslinius tyrimus bei plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti Sąjungos ekonominius ir strateginius interesus. Be to, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kaip tai suprantama Tarybos reglamente (ES) 2018/1488 (18), teiks našiosios kompiuterijos paslaugas pramonei, įskaitant MVĮ ir startuolius, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms;

(31)

su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų plėtojimas yra itin svarbus pramonės, paslaugų ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos sektoriuose. Visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų prietaikas. Kad Europa būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, jai būtina suvienyti pastangas visais lygmenimis. Valstybės narės tai pripažino prisiimdamos konkrečius bendradarbiavimo įsipareigojimus suderintame veiksmų plane;

(32)

algoritmų bibliotekos gali apimti didelį algoritmų rinkinį, įskaitant paprastus sprendimus pvz., klasifikavimo algoritmus, neuroninių tinklų algoritmus ir planavimo ar samprotavimo algoritmus. Jos taip pat gali apimti sudėtingesnius sprendimus, pvz., kalbos atpažinimo algoritmus, autonominiuose įrenginiuose, pvz., bepiločiuose orlaiviuose ar autonominiuose automobiliuose, įdiegtus navigacijos algoritmus, ir robotuose įdiegtus dirbtinio intelekto algoritmus, kad jie galėtų sąveikauti su savo aplinka ir prie jos prisitaikyti. Algoritmų bibliotekos turėtų būti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis lengvai prieinamos visiems;

(33)

2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į kalbos barjerų įtaką pramonei ir pramonės skaitmeninimui. Tame kontekste plataus masto dirbtiniu intelektu grindžiamos kalbos technologijų, pvz., automatinis vertimas, kalbos atpažinimas, didžiųjų duomenų teksto analizė, dialoginės ir klausimų-atsakymų sistemos, kūrimas yra labai svarbus, kad būtų išsaugota kalbų įvairovė, užtikrintas įtraukumas ir sudarytos galimybės žmonių tarpusavio ir žmonių ir mašinų komunikacijai;

(34)

dirbtiniu intelektu grindžiami produktai ir paslaugos turėtų būti patogūs naudoti, standartiškai atitikti teisinius reikalavimus ir turėtų suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir informacijos, visų pirma apie produktų ir paslaugų kokybę;

(35)

didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo priemonių prieinamumas turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto, įskaitant kalbos technologijas, vystymuisi;

(36)

Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, ir pripažino būtinybę ugdyti sąmoningumą. Jis nurodė, kad už kibernetinį atsparumą bei pritaikytojo ir standartizuotojo saugumo ir privatumo įgyvendinimą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir Europos bei nacionalinės pramonės saugumo politikos formuotojams;

(37)

kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio negalima įveikti vien nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti piliečius, viešojo administravimo institucijas ir įmones nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tokia apsauga turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų visoje ekonomikoje, įskaitant dvejopo naudojimo projektus, paslaugas, gebėjimus ir prietaikas, ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;

(38)

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį, kuriame išdėstytas visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą; juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumą susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir kibernetinėmis grėsmėmis ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus. Į tą rinkinį įeina Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/881 (19);

(39)

pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., skaitmeninės tapatybės, kriptografija ir įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, transportas, sveikatos priežiūra ir e. valdžia, yra svarbūs siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos ir sandorių saugumą ir pasitikėjimą jais;

(40)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir kad reikia investuoti į skaitmeninius įgūdžius, kad visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;

(41)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti 2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais darbotvarkę, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį bei švietimo ir mokymo klausimus, taip pat įgyvendinti naująją Europos įgūdžių darbotvarkę. Europos Vadovų Taryba, be kita ko, paprašė Komisijos, Tarybos ir valstybių narių išnagrinėti galimas priemones, kuriomis siekiama spręsti su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu, žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumu ir dirbtiniu intelektu susijusių įgūdžių problemas ir patenkinti įtraukaus, mokymusi visą gyvenimą ir inovacijomis grindžiamo požiūrio į švietimą ir mokymą poreikį. Atsakydama Komisija 2018 m. sausio 17 d. pateikė pirmąjį priemonių rinkinį, kuriame aptariamos svarbiausi gebėjimai, skaitmeniniai įgūdžiai, bendros vertybės ir įtraukus švietimas. 2018 m. gegužės mėn. buvo pateiktas antrasis priemonių rinkinys, kuriuo suteiktas postūmis pastangoms iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę – šiame priemonių rinkinyje taip pat pabrėžiama skaitmeninių įgūdžių svarba. Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas apima esminius gebėjimus (žinias, įgūdžius ir nuostatas), leidžiančius piliečiams veiksmingai dalyvauti dialoge su žiniasklaidos priemonėmis ir kitais informacijos teikėjais ir išsiugdyti kritinį mąstymą ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kad galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir tapti aktyviais piliečiais;

(42)

kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, įgyvendinant Programą taip pat reikėtų atsižvelgti į įtrauktį, kvalifikaciją, mokymą ir specializaciją, kurios, be aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, yra lemiamas veiksnys kuriant pridėtinę vertę žinių visuomenėje;

(43)

rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas. Jis taip pat reikalavo, kad lyčių pusiausvyros aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines iniciatyvas, pabrėždamas, kad būtina atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę informacinės ir ryšių technologijos (IRT) sektoriuje, nes tai ypač svarbu užtikrinant ilgalaikį Europos augimą ir klestėjimą;

(44)

pagal šią Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų etapo būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas taip pat reikalingas ne tik tų technologijų diegimui, bet ir pažangių skaitmeninių įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių, įskaitant duomenų apsaugos gebėjimus, ugdymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje Sąjungoje. Jeigu to nebus padaryta, galėtų būti apsunkintas sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas ir galėtų pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal Europos socialinį fondą plius (ESF+), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir programą „Erasmus+“, iš kurių kiekvienas yra nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, ir programą „Europos horizontas“. Tie veiksmai bus skirti Sąjungos darbo jėgai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose, visų pirma IRT specialistams ir kitiems susijusių sričių specialistams, taip pat studentams, stažuotojams ir instruktoriams. Terminas „darbo jėga“ reiškia ekonominiu požiūriu aktyvius gyventojus ir apima tiek profesine veikla užsiimančius darbuotojus bei savarankiškai dirbančius asmenis, tiek bedarbius;

(45)

viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą įmonėms, įskaitant MVĮ, ir apskritai piliečiams, nes būtų pagreitinta jų sąveika su valdžios institucijomis, ji būtų padaryta patogesne ir pigesne, taip pat padidintas piliečiams ir įmonėms teikiamų paslaugų efektyvumas, skaidrumas ir kokybė, kartu didinant viešųjų išlaidų efektyvumą. Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir įmonės gaus aukštos kokybės skaitmenines paslaugas visoje Sąjungoje, kai įmanoma – įvairiomis kalbomis. Be to, numatoma, kad Sąjungos parama šioje srityje paskatins pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

(46)

skaitmeninimas gali padidinti ir pagerinti prieinamumą be kliūčių visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, riboto judumo ar neįgalius asmenis, taip pat atokiose ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis;

(47)

viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros, judumo, teisingumo, žemės ar aplinkos stebėsenos, saugumo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energetikos infrastruktūros, švietimo ir mokymo bei kultūros, skaitmeninei transformacijai reikia, kad būtų toliau tęsiamos ir plečiamos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros, dėl kurių įmanoma tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis duomenimis ir kurios skatina vystymąsi nacionaliniu mastu. Skaitmeninių paslaugų infrastruktūrų koordinavimas pagal šį reglamentą sudarytų galimybę kuo geriau išnaudoti galimą sinergiją;

(48)

reikiamų skaitmeninių technologijų, visų pirma tų, kurios padeda siekti konkrečių tikslų „Našioji kompiuterija“, „Dirbtinis intelektas“ bei „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“, diegimas yra nepaprastai svarbus siekiant pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda ir jį galima papildyti kitomis pažangiosiomis ir ateities technologijomis, tokiomis kaip paskirstytųjų registrų technologijos (pvz., blokų grandinė);

(49)

skaitmeninė transformacija piliečiams turi suteikti galimybę tarpvalstybiniu mastu saugiai prieiti prie savo asmens duomenų, juos naudoti ir tvarkyti, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą;

(50)

2017 m. spalio 6 d. už e. valdžios politiką ir koordinavimą atsakingi valstybių narių ir valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, ministrai „Talino deklaracijoje dėl e. valdžios“ padarė išvadą, kad skaitmeninė pažanga iš esmės keičia jų visuomenę ir ekonomiką, verčia abejoti daugelyje įvairių sričių anksčiau parengtų politikos priemonių veiksmingumu, taip pat meta iššūkį viešojo administravimo vaidmeniui ir funkcijoms apskritai, ir jog tai yra jų pareiga numatyti ir valdyti šiuos iššūkius, kad būtų patenkinti piliečių ir įmonių poreikiai ir lūkesčiai;

(51)

Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai ir sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis;

(52)

remiantis Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos duomenimis, Europos viešojo administravimo institucijų veiklos kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą ir aukštos kokybės darbo vietas. Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas piliečiams ir įmonėms, visų pirma būtinos veiksmingos ir skaidrios viešojo administravimo institucijos ir efektyvios teismų sistemos;

(53)

Europos viešųjų paslaugų sąveikumas aktualus visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti vidaus rinkos veikimo kliūtis, bet ir sudaro palankias sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, Europos standartų propagavimui bei padeda sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas ir konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Siekiant panaikinti Europos viešųjų paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą. Toks požiūris reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – apimant techninę ir teisinę plotmes ir atsižvelgiant į atitinkamos srities politikos elementus. Todėl veiklos trukmė viršytų įprastą sprendimų gyvavimo ciklą ir apimtų visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės sąlygos, užtikrinančios ilgalaikį sąveikumą apskritai. Programa taip pat turėtų palengvinti skirtingų nacionalinių iniciatyvų kryžminę sąveiką, kad skaitmeninė visuomenė tobulėtų;

(54)

Programa turėtų būti skatinami atvirųjų šaltinių sprendimai tam, kad būtų galimas pakartotinis naudojimas, didinamas pasitikėjimas ir užtikrinamas skaidrumas. Toks požiūris turės teigiamą poveikį finansuojamų projektų tvarumui;

(55)

numatoma, kad konkretiems veiksmams, numatytiems sąveikumo sistemai ir parengtų sprendimų sąveikumui įgyvendinti, bus skirtas 194 mln. EUR. biudžetas;

(56)

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo pabrėžiama, kaip svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonei skaitmeninti;

(57)

2016 m. balandžio 19 d. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuri skirta užtikrinti, kad kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą. Tai ypač svarbu MVĮ, veikiančioms kultūros ir kūrybos sektoriuose;

(58)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas palankiai įvertino Komisijos komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo ir mano, kad jis kartu su kitais lydimaisiais dokumentais yra „pirmas žingsnis plataus masto Europos darbo programoje, kurią reikės įgyvendinti glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant visiems suinteresuotiesiems viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektams“;

(59)

norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, gali prireikti pasitelkti papildomų technologijų galimybes jungimo į tinklus ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komisijos komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo, kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo elementas;

(60)

nustatant bendrą valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinį, Reglamentu (ES) 2016/679 užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp valstybių narių ir sustiprinamas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Todėl visais atvejais, kai pagal Programą atliekami veiksmai, kurie apima asmens duomenų tvarkymą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir paskirstytojo registro technologijų (pavyzdžiui, blokų grandinės) srityje, jais turėtų būti prisidėta prie sklandaus to Reglamento įgyvendinimo. Tais veiksmais visų pirma turėtų būti remiamas skaitmeninių technologijų, kurios atitinka pritaikytosios duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos pareigas, plėtojimas;

(61)

Programa turėtų būti įgyvendinama tokiu būdu, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos ir tarptautinės intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir todėl yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;

(62)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (20), kuriame numatyta, kad programos įgyvendinamos pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remiantis kitomis teisinėmis priemonėmis. Tose priemonėse turėtų būti galima numatyti dalinę asociaciją, t. y. asociaciją siekiant keleto konkrečių tikslų, kurių siekiama pagal Programą. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją;

(63)

įstaigos, kurioms patikėta įgyvendinti Programą, turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikomų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos, tvarkymo. Konkretaus tikslo „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“ atveju dėl saugumo priežasčių gali prireikti neleisti teisės subjektams, kurie yra kontroliuojami iš trečiųjų valstybių, dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal Programą. Išimtiniais atvejais tokių draudimų gali reikėti ir konkrečių tikslų „Našioji kompiuterija“ ir „Dirbtinis intelektas“ atveju. Saugumo priežastys, dėl kurių taikomi tokie draudimai, turėtų būti proporcingos ir tinkamai pagrįstos, nurodant riziką, kuri kiltų dėl tokių subjektų dalyvavimo;

(64)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (21) ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Programa siekiama prisidėti prie klimato politikos veiksmų integravimo ir padėti pasiekti bendrą tikslą – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti, ir pasiekti plataus užmojo tikslą: 2024 m. – 7,5 % biudžeto išlaidų, o 2026 m. ir 2027 m. – 10 % biudžeto išlaidų skirti biologinės įvairovės tikslams, kartu atsižvelgiant į esamą klimato ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi. Atitinkami veiksmai turėtų būti nustatyti Programos rengimo ir įgyvendinimo metu, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai turėtų būti pakartotinai įvertinti;

(65)

kadangi Programa yra nauja, tikslinga priede pateikti techninį Programos veiksmų aprėpties apibūdinimą. Komisija, rengdama darbo programas, turėtų atsižvelgti į tokiame priede pateiktą tą techninį apibūdinimą, o darbo programos turėtų derėti su konkrečiais tikslais, nustatytais šiame reglamente;

(66)

darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos kaip daugiametės darbo programos, paprastai kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kaip metinės darbo programos. Sąjungos finansavimo formos ir Programos įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Tas pasirinkimas turėtų apimti galimybę naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotųjų normų finansavimą ir fiksuotuosius vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(67)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, siekiant atsižvelgti į technologinius ir rinkos pokyčius, kiek tai susiję su jame išdėstytais veiksmais, užtikrinant nuoseklumą šio reglamento tikslų atžvilgiu; kuriais iš dalies keičiamas jo II priedas, kiek tai susiję su išmatuojamais rodikliais, jei tai laikoma reikalinga, taip pat kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(68)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atrinkti subjektus, sudarančius pradinius ir papildomus Europos skaitmeninių inovacijų centrus ir priimti darbo programas dėl 2, 4 ir 5 konkrečių tikslų ir dėl galimų kitų veiksmų, kuriems taikomas tiesioginis valdymas, skirtų 1 ir 3 konkretiems tikslams pasiekti, kad pagal Sąjungos ir valstybių narių prioritetus būtų pasiekti Programos tikslai, ir kartu būtų užtikrintas Sąjungos ir valstybių narių bendrų veiksmų nuoseklumas, skaidrumas ir tęstinumas. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (22). Veiksmų, kuriems taikomas netiesioginis valdymas, atveju darbo programos turėtų būti priimamos laikantis įstaigų, kurioms patikėta įgyvendinti Programą, valdybų taisyklių;

(69)

šiuo reglamentu gerbiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) pripažintos teisės ir principai, visų pirma dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybės narės turėtų taikyti laikydamosi tų teisių ir principų;

(70)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, apdovanojimus, viešuosius pirkimus ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(71)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. remti ir paspartinti Europos ekonomikos, pramonės ir visuomenės skaitmeninę transformaciją, siekiant užtikrinti, kad ji duotų naudos Sąjungos piliečiams, viešojo administravimo institucijoms ir įmonėms visoje Sąjungoje, taip pat didinti Europos konkurencingumą pasaulio skaitmeninėje ekonomikoje, kartu padedant įveikti skaitmeninį atotrūkį visoje Sąjungoje ir stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(72)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinimą nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(73)

todėl Sprendimas (ES) 2015/2240 (23) turėtų būti panaikintas,