(1)

2020 m. rugpjūčio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plokščių valcavimo produktų iš aliuminio (toliau – PVPA arba nagrinėjamasis produktas). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojų vardu 2020 m. birželio 30 d. pateikė asociacija „European Aluminium“ (toliau – skundo pateikėjas). Skundo pateikėjas pagamina daugiau nei 25 % visų plokščių valcavimo produktų iš aliuminio Sąjungoje. Be to, kaip nurodyta pranešime dėl padėties, skundui pritarė gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu pagamino daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos produkcijos neuždarajam naudojimui. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį Komisija išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu turėtų registruoti importą, dėl kurio vykdomas antidempingo tyrimas, nebent ji turi pakankamai įrodymų, kad neįvykdyti tam tikri reikalavimai. Vienas šių reikalavimų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte, yra tai, kad be tiriamuoju laikotarpiu žalą sukėlusio importo lygio turi būti nustatytas dar ir žymus importo augimas. Kaip matyti iš 1 lentelės, KLR kilmės plokščių valcavimo produktų iš aliuminio importas per keturis mėnesius po inicijavimo sumažėjo 26 %, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi byloje nebuvo duomenų, kad plokščių valcavimo produktų iš aliuminio, apibrėžtų 55 konstatuojamojoje dalyje, importui būtų būdingi sezoniniai svyravimai, Komisija nusprendė, kad netinka lyginti 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. importo lygio su importo lygiu per tuos pačius praėjusių metų mėnesius. Inicijavus tyrimą gauti duomenys buvo pagrįsti nagrinėjamojo produkto TARIC kodais, nustatytais inicijuojant tyrimą. Šie duomenys buvo palyginti su vidutiniu mėnesio importu iš KLR per keturis TL mėnesius.

1 lentelė

Importas iš Kinijos per TL ir po tyrimo inicijavimo (tonos)

(4)

Taigi, Komisija nenustatė reikalavimo registruoti nagrinėjamojo produkto importo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5a dalį, nes nebuvo tenkinama 10 straipsnio 4 dalies d punkte nustatyta sąlyga, t. y. nebuvo tolesnio žymaus importo augimo.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams, taip pat žinomoms susijusioms asociacijoms, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Kelios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų. Šalims, kurios prašė suteikti galimybę būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(8)

Vienas naudotojas, bendrovė A, paprašė užtikrinti konfidencialumą, kad išvengtų kai kurių skundo pateikėjų, kurie taip pat buvo jo tiekėjai, galimų atsakomųjų veiksmų.

(9)

„European Aluminium“ teigė, kad bendrovė A neturi teisės dalyvauti šiame tyrime, nes, „European Aluminium“ teigimu, ji nepranešė apie save arba nenurodė, kad tarp jos veiklos ir panašaus produkto yra objektyvus ryšys, kaip apibrėžta 2.2 skirsnyje. Asociacija taip pat tvirtino, kad bendrovės A tapatybės konfidencialumo negalima pateisinti tuo, kad ES kyla atsakomųjų priemonių pavojus, nes bendrovė A buvo įsikūrusi ES, kurioje taikomos Europos pagrindinės vertybės, ir Europos panašaus produkto gamintojai nesiimtų tokios praktikos.

(10)

Iš byloje turimos informacijos (3) ir konfidencialios informacijos, kuria bendrovė A pasidalijo su Komisija, matyti, kad bendrovė A laiku užsiregistravo kaip suinteresuotoji šalis ir nurodė objektyvų ryšį tarp savo veiklos ir tiriamojo produkto. Dėl prašymo užtikrinti konfidencialumą priežasčių – Komisija nusprendė, kad bendrovė pakankamai pagrindė savo prašymą. Visų pirma bendrovė A pateikė tinkamai dokumentais pagrįstą informaciją apie nuogąstavimus, kad gali būti imtasi komercinių atsakomųjų veiksmų dėl jos veiklos pobūdžio ir verslo ryšių su kitomis aptariamoje rinkoje veikiančiomis šalimis. Todėl Komisija šiai bendrovei užtikrino konfidencialumą šio tyrimo tikslais.

(11)

Bendrovė A ir „Shanghai Huafon Aluminium Corporation“ (toliau – „Huafon“) teigė, kad trūksta argumentų, kodėl nebuvo įtraukti produktai, nurodyti 57 konstatuojamojoje dalyje ir pranešime apie inicijavimą pateiktoje tiriamojo produkto apibrėžtyje.

(12)

Pagrindiniame reglamente nustatyta, kad skunde turėtų būti išsamiai aprašytas tariamai dempingo kaina importuojamas produktas. Jame nenumatytas reikalavimas skundo pateikėjui pateikti argumentus dėl produktų, kurių jis nenori įtraukti į skundą. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(13)

Bendrovė A taip pat tvirtino, kad, kadangi skundą pateikė gamintojai, pagaminantys tik 80 % Sąjungos produkcijos, galima daryti prielaidą, kad gamintojai, pagaminantys 20 % Sąjungos produkcijos, nepatyrė jokios materialinės žalos.

(14)

Paramos tyrimo inicijavimui lygis nėra požymis, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. Teisiniai reikalavimai, susiję su tyrimo inicijavimu, išdėstyti pagrindinio reglamento 5 straipsnyje. Skunde pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal 5 straipsnio 2 dalį. Be to, kaip priminė bendrovė A, skundą pateikė ir jam pritarė Sąjungos gamintojai, kurie pagamina 80 % visos Sąjungos produkcijos neuždarajam naudojimui, o tai akivaizdžiai sudaro didžiąją Sąjungos pramonės dalį, kaip reikalaujama pagal 5 straipsnio 4 dalį. Tuo remdamasi Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(15)

Tas pats naudotojas teigė, kad tam tikri skunde aprašyti žalos rodikliai buvo pagrįsti produktais, kurie nėra įtraukti į tyrimo aprėptį. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pakankamai konkretus ir bet kuriuo atveju nepagrįstas įrodymais, todėl jis buvo atmestas.

(16)

Naudotojas „Valeo Systèmes Thermiques SAS“ (toliau – „Valeo“) tvirtino, kad skundo pateikėjas žalos analizę atliko pagal segmentus ir kad per šią analizę nebuvo nustatyta žala plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio, skirtiems automobilių šilumokaičiams (toliau – šilumokaičiams skirti PVPA), nes skunde nurodyti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai yra de minimis. „Valeo“ taip pat nurodė šios kategorijos produkto pagrindinio gamintojo finansines ataskaitas ir pabrėžė, kad 2019 m. ir 2020 m. pirmąjį pusmetį tas gamintojas pranešė apie gerus finansinius rezultatus ir nenurodė importo iš KLR kaip rizikos.

(17)

Komisija pažymėjo, kad skunde pateikta ne išsami žalos analizė pagal segmentus, o priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimai dėl trijų tipiškų rūšių produktų, įskaitant automobilių šilumokaičiams skirtus PVPA. Kalbant apie šios rūšies produktą, į analizę buvo įtraukti ne visi konkretūs žalos rodikliai. Veikiau skunde buvo pateiktas vienas visų rodiklių, susijusių su visu panašiu produktu, rinkinys, o ne žalos analizė pagal segmentus.

(18)

Dėl pagrindinio automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA gamintojo Komisija pažymėjo, kad jo produktų asortimentas neapsiriboja tik automobilių šilumokaičiams skirtais PVPA, o apima ir šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui ir šaldymui skirtus produktus. Be to, to gamintojo finansinės ataskaitos nėra išimtinai susijusios su jo pardavimu Sąjungoje, o veikiau su jo veikla visame pasaulyje, o tai paaiškina, kodėl jose importas iš KLR nenurodomas kaip rizika. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(19)

„Valeo“ ir bendrovė A tvirtino, kad skunde nepateikta įrodymų, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, nes kai kurių rodiklių, kaip antai pardavimo eksportui, investicijų, pajėgumų, atsargų, kainos ir užimtumo, raida buvo teigiama.

(20)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies d punktą reikalaujama, kad inicijavimo etapu būtų išnagrinėti, be kita ko, susiję žalos veiksniai. Pagrindinio reglamento 5 straipsnyje nėra konkretaus reikalavimo, kad norint nustatyti, jog daryta materialinė žala, turi blogėti visi to reglamento 3 straipsnio 5 dalyje išvardyti žalos veiksniai. Iš tiesų, pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 2 dalies formuluotę, skunde turi būti pateikta informacija apie įtariamo importo dempingo kaina apimties pokyčius, tokio importo poveikį panašaus produkto kainoms Sąjungos rinkoje ir tokio importo lemiamą poveikį Sąjungos pramonei pagal Sąjungos pramonės būklę rodančius atitinkamus (bet ne būtinai visus) veiksnius ir rodiklius, pavyzdžiui, išvardytus pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse. Iš tiesų iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės matyti, kad pakanka įrodymų, leidžiančių teigti, jog į ES rinką skverbiasi daug importo iš Kinijos tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir priverstinai parduodama mažesnėmis kainomis. Skunde pateikta įrodymų, kad 2016–2019 m. tai darė didelį žalingą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, pavyzdžiui, jos rinkos daliai ir pelningumui. Todėl šie tvirtinimai atmesti.

(21)

Kita suinteresuotoji šalis – „Nilo Asia PTE Ltd/Lodec Metall-Handel Niederlassung Bremen der O. Wilms GMBH“ (toliau – „Nilo“) – teigė, kad KN kodai, naudoti priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti, neleido identifikuoti plokščių ir standartinių lakštų ir galėjo lemti netikslumus. Ji taip pat užginčijo priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo metodą.

(22)

Dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimo metodo Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas naudojo objektyvius duomenis ir metodiką eksporto kainai nustatyti ES iškrauto produkto pagrindu. Be to, Komisijos patikrinti KN kodai tuo tyrimo etapu buvo teisingi. Sąjungos tikslinė kaina buvo pagrįsta skundo pateikėjo gamybos sąnaudomis pridėjus 6 % tikslinį pelną pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnį. Todėl Komisija nustatė, kad skundo pateikėjas teisingai nustatė priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis, ir tvirtinimas buvo atmestas.

(23)

„Nilo“ ir eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.“ (toliau – „Xiamen Xiashun“) tvirtino, kad skundo pateikėjas pervertino bendrą ES suvartojimą. Jie nurodė 2019 m. „European Aluminium“ ataskaitą (4), kurioje nurodyta, kad suvartojimas siekia 5,447 mln. tonų.

(24)

Komisija pastebėjo, kad šio tyrimo aprėptis skiriasi nuo nurodytos ataskaitos. Iš tiesų, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, į produkto apibrėžtąją sritį nebuvo įtraukti keli produktai. Be to, šioje ataskaitoje kalbama ne tik apie ES, bet ir apie kitas ELPA šalis nares, pavyzdžiui, Norvegiją, Šveicariją ir Turkiją. Dėl šių skirtumų šis tvirtinimas buvo atmestas.

(25)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ užginčijo skundo pateikėjo teiginį, kad importo iš KLR kainos yra nuolat mažesnės už importo iš kitų šalių kainą, remdamasis tuo, kad analizė, pagrįsta visais KN kodais, nebuvo pakankamai tiksli. Jis pateikė analizę pagal KN kodą 7607 11 90, iš kurios matyti, kad Turkijos kainos buvo mažiausios ir kad atitinkamai Sąjungos pramonei žala buvo padaryta dėl importo iš kitų šalių nei KLR.

(26)

Komisija pabrėžė, kad ši analizė apsiriboja vienu KN kodu ir nereiškia, kad skundo pateikėjo teiginys yra neteisingas. Kalbant apie visą importo nagrinėjamuoju laikotarpiu analizę, daromos nuorodos į 51–59 konstatuojamąsias dalis. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(27)

„Xiamen Xiashun“ taip pat tvirtino, kad skunde nepateikta tiesioginių įrodymų, kad materialinė žala daryta dėl KLR kilmės importo, ir nurodė įtarimų dėl makro ir mikrorodiklių trūkumų. Ši šalis nesutiko su skunde pateiktų rodiklių patikimumu ir tikslumu ir nurodė kelis atskirus elementus, susijusius su įvairiais Sąjungos gamintojais, kurie tariamai turėjo įtakos rodikliams. Tačiau ji neįrodė, kodėl remiantis šiais pavyzdžiais būtų galima suabejoti bendru Komisijos vertinimu, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šio tyrimo inicijavimą.

(28)

Kelios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad į tyrimo aprėptį nereikėjo įtraukti automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA ir folijos ruošinio arba bent jau reikėjo atlikti atskirą konkrečių segmentų analizę.

(29)

Inicijavimo etapu nebuvo jokių požymių, kad tokius segmentus reikėtų analizuoti atskirai. Per tyrimą Komisija surinko suinteresuotųjų šalių pastabas dėl nagrinėjamojo produkto, prašymų neįtraukti produktų ir poreikio analizę atlikti pagal segmentus. Prašymai neįtraukti produktų analizuojami 61–105 konstatuojamosiose dalyse, o tariamas poreikis analizę atlikti pagal segmentus nagrinėjamas 38–45 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

Importuotojas „Nilo“ suabejojo metodika ir KN kodais, kuriuos skundo pateikėjas naudojo apskaičiuodamas dempingą, susijusį su plokštėmis ir standartiniais lakštais, ir manė, kad tai yra pagrindinis skundo trūkumas.

(31)

Komisija manė, kad eksporto kainai nustatyti skundo pateikėjas naudojo objektyvius duomenis ir metodiką. Be to, Komisijos patikrinti KN kodai tuo tyrimo etapu buvo teisingi. Be to, kalbant apie dempingo skaičiavimą, atsižvelgiant į skunde nustatytą plokščių ir standartinių lakštų normaliosios vertės lygį, išvada dėl dempingo būtų tokia pati, t. y. gautas dempingo skirtumas gerokai viršytų de minimis lygį. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(32)

Vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų („Xiamen Xiashun“) teigė, kad skunde pateikta nepakankamai dempingo įrodymų. Bendrovės teigimu, aliuminio luito kaina buvo padidinta, kaip ir normalioji vertė. Visų pirma ji manė, kad 2019 m. vidutinė aliuminio luito kaina, naudota dempingui apskaičiuoti, buvo 1 792 USD, o ne 2 300–2 700 EUR už toną, kaip nurodyta skunde. Bendrovė taip pat laikėsi nuomonės, kad 1–2 aliuminio luitų, reikalingų vienai tonai skunde nurodytų standartinių aliuminio lakštų pagaminti, suvartojimas buvo per didelis. „Xiamen Xiashun“ taip pat teigė, kad skunde dempingui apskaičiuoti naudotos 107,77 EUR/t standartinių lakštų vežimo išlaidos buvo per didelės, palyginti su bendrovės to paties produkto vežimo išlaidomis (5).

(33)

Komisija šiuos tvirtinimus atmetė. Skaičiavimams atlikti skundo pateikėjo naudota aliuminio luito kaina buvo 1 797 EUR/t, o ne 2 300–2 700 EUR/t, kaip teigia „Xiamen Xiashun“ (6). Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad tiek aliuminio luitų suvartojimas vienai tonai standartinių lakštų pagaminti, tiek skundo pateikėjo naudotos vežimo išlaidos buvo pagrįsti pakankamais įrodymais. NET jei ji perskaičiuotų normaliąją vertę naudodama „Xiamen Xiashun“ pasiūlytas vežimo išlaidas, gautas dempingo skirtumas gerokai viršytų de minimis ribą. Tuo remdamasi Komisija manė, kad skunde pateikta pakankamai dempingo įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(34)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(35)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves ji atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 35 % visos apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto gamybos apimties ir 35 % visos apskaičiuotos pardavimo apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. „European Aluminium“ pateikė pastabų dviejų atrinktų jos narių vardu. Viena preliminariai atrinkta bendrovė paprašė, kad būtų atrinkta tik viena iš jos gamyklų, nes ta gamykla gamina tokius pačius tipiškus produktus, kokie yra importuojami iš KLR. Ji taip pat tvirtino, kad įtraukus tik vieną gamyklą, atrinktos bendrovės būtų tipiškesnės. Komisija pastebėjo, kad atrinktos bendrovės yra atskiri juridiniai subjektai ir kad jų negalima skirstyti remiantis juridinio subjekto vidaus organizacine struktūra, jei visi subjekto padaliniai priklauso tam pačiam juridiniam subjektui. Todėl šis prašymas buvo atmestas.

(36)

Kita atrinkta bendrovė tvirtino, kad prie atrinktų bendrovių priskyrus tik vieną jos grupei priklausantį juridinį subjektą būtų sunku atlikti patikrinimą, nes IT ir apskaitos sistema tvarkoma grupės lygmeniu. Atsižvelgdama į ribotą turimą laiką, Komisija nusprendė apsiriboti aptariamu juridiniu subjektu. Tačiau, atsižvelgiant į šio juridinio subjekto pagamintų produktų pardavimo kanalus ir į tai, kad susijusios bendrovės gali dalyvauti pardavimo srautuose, kiti grupės subjektai taip pat turėjo užpildyti atitinkamas klausimyno dalis.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(38)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(39)

Keturi nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo apimtį atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Pastabų negauta.

(40)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(41)

Dvidešimt keturi nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves/bendrovių grupes, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Šioms bendrovėms / bendrovių grupėms teko 18,9 % viso apskaičiuoto eksporto. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį visiems žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl atrinktų bendrovių.

(42)

2020 m. rugpjūčio 27 d. raštu bendrovė „Yantai Jintai International Trade Co., Ltd“ (toliau – „Nanshan Group“ dalis) pateikė pastabų ir paprašė būti atrinkta. 2020 m. rugsėjo 2 d. e. laišku viena iš atrinktų bendrovių – bendrovė „Tianjin Zhongwang Aluminium Co.“ – pranešė Komisijai, kad ji nebebendradarbiaus. Tuo remdamasi Komisija nusprendė bendrovę „Tianjin Zhongwang Aluminium Co.“ pakeisti „Nanshan Group“. Pakeistoms atrinktoms bendrovėms taip pat teko 18,9 % visos apskaičiuotos Kinijos Liaudies Respublikos eksporto į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu. Pastabų dėl pakeistų atrinktų bendrovių negauta.

(43)

Septyniolika Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie prašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, pranešime apie inicijavimą buvo paraginti pateikti klausimyno atsakymus. Tačiau iki nustatyto termino užpildytų klausimynų nepateikė nė vienas eksportuojantis gamintojas. Todėl nebuvo patenkintas nė vienas individualaus nagrinėjimo prašymas.

(44)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Ji Kinijos Vyriausybei taip pat nusiuntė klausimyną dėl žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalyse.

(45)

Komisija taip pat išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems importuotojams, naudotojams ir atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Tie patys klausimynai nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbti internete (7).

(46)

Komisija klausimyno atsakymus gavo iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, Sąjungos gamintojų asociacijos, trijų atrinktų nesusijusių importuotojų, penkių naudotojų ir trijų bendrovių/eksportuojančių gamintojų grupių.

(47)

Dar vienas naudotojas pateikė neišsamius klausimyno atsakymus, be to, prie jų nebuvo pridėta prasminga nekonfidenciali versija. Nepaisant kelių prašymų ir priminimų, šis naudotojas prašomos informacijos nepateikė. Todėl atliekant analizę į jo klausimyno atsakymus nebuvo atsižvelgta.

(48)

Atsižvelgdama į COVID-19 protrūkį ir izoliavimo priemones, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės ir trečiosios šalys, pirminiu etapu Komisija negalėjo vykti į tikrinamuosius vizitus pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį. Vietoj to Komisija pagal pranešimą dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (8) visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms, sutikrino nuotoliniu būdu. Komisija nuotoliniu būdu sutikrino šių bendrovių (šalių) duomenis:

—

„European Aluminium“, Briuselis (Belgija);

—

„Hydro Group“ (toliau – „Hydro“):

—

„Elval Halcor Group“:

—

„Aludium Group“:

—

Bendrovė A;

—

„Valeo Group“:

—

„Jiangsu Alcha Aluminum Group Co., Ltd.“ (toliau – „Jiangsu Alcha Group“);

—

„Nanshan Group“:

—

„Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.“

(49)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(50)

Ši byla inicijuota 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. pereinamuoju laikotarpiu, dėl kurio susitarė Jungtinė Karalystė ir ES ir kuriuo Jungtinei Karalystei ir toliau buvo taikoma Sąjungos teisė. Šis laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinės Karalystės bendrovės ir asociacijos nebelaikomos šio tyrimo suinteresuotosiomis šalimis.

(51)

2021 m. sausio 18 d. prie bylos medžiagos pridėtu pranešimu (9) Komisija paragino Jungtinės Karalystės veiklos vykdytojus, kurie manė, kad jie vis dar gali būti laikomi suinteresuotosiomis šalimis, su ja susisiekti. Apie save nepranešė nė viena bendrovė.

(52)

Siekiant iš suinteresuotųjų šalių surinktus duomenų rinkinius suderinti su tuo, kad pereinamasis laikotarpis baigėsi ir kad Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma, susijusios suinteresuotosios šalys paragintos pateikti patikslintus klausimyno atsakymus ES 27 pagrindu.

(53)

Naudotojas „Valeo“ tvirtino, kad skundas yra negaliojantis, nes turi didelių procedūrinių trūkumų, kadangi buvo pagrįstas ES 28 duomenimis, įskaitant Jungtinę Karalystę, o skundo pateikimo ir tyrimo inicijavimo metu ši šalis nebebuvo valstybė narė.

(54)

Šiuo atžvilgiu, kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, Jungtinė Karalystė ir ES susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį Jungtinei Karalystei tebebuvo taikoma Sąjungos teisė. Tas laikotarpis baigėsi 2020 m. gruodžio 31 d. (10) Kadangi byla buvo inicijuota pereinamuoju laikotarpiu, skundas buvo tinkamai pateiktas remiantis ES 28 pagrindu. Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(55)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokšti valcavimo produktai iš aliuminio, legiruotieji arba nelegiruotieji, po plokščio valcavimo toliau apdoroti arba neapdoroti, be pagrindo, be vidinių kitos medžiagos sluoksnių,

(56)

Nagrinėjamasis produktas (11) paprastai vadinamas plokščiais valcavimo produktais iš aliuminio (PVPA). Jis yra 4 paskesnių gamybos procesų rezultatas: lydymo, liejimo, valcavimo ir apdailos. Kai kurios bendrovės pradėti gamybos procesą gali skirtingu etapu, priklausomai nuo jų integracijos lygio.

(57)

Į tyrimą neįtraukiami šie produktai:

(58)

Plokšti valcavimo produktai iš aliuminio naudojami įvairioms paskirtims statybos, folijos, techninės paskirties, transporto ir ilgalaikio vartojimo prekių sektoriuose.

(59)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(60)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(61)

Kelios šalys pateikė prašymus išbraukti šiuos produktus: plakiruotuosius vamzdelius, plakiruotąsias plokštes, plakiruotųjų gofruotų plokštelių ir neplakiruotųjų gofruotų plokštelių skardą, skirtą naudoti automobilių aukštatemperatūrio litavimo aliuminio šilumokaičiams ir elektrinių transporto priemonių baterijų aušintuvams (toliau – automobilių šilumokaičiams skirti PVPA) gaminti; aliuminio ritinius dengtiems ritiniams ir aliuminio kompozicinėms plokštėms (AKP) gaminti; litografinius lakštus; baterijų plokšteles; aliuminio apdirbamąją foliją, kurios plotis 30–60 mikronų (APF-30–60) ir PVPA, skirtus pakeliamųjų žaliuzių juostoms gaminti.

(62)

Kelios suinteresuotosios šalys („Huafon“, „Valeo“, „Mahle GmbH“, Europos automobilių tiekėjų asociacija (toliau – „Clepa“) ir „TitanX Holding AB“ (toliau – „TitanX“)) tvirtino, kad automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės nėra tokios pačios. Atskiras gamybos procesas (speciali įranga) ir chemija (naudojant patentuotus lydinius, kurie skiriasi nuo standartinių lydinių) lemia skirtingas aukštatemperatūrio litavimo galimybes, formuojamumą, stiprį, atsparumą korozijai ir plakiravimo santykį, todėl automobilių šilumokaičiams skirti PVPA visiškai skiriasi nuo kitų į produkto apibrėžtį įtrauktų PVPA. Jos taip pat tvirtino, kad automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA negalima pakeisti į produkto apibrėžtąją sritį įtrauktais prekiniais PVPA, kurie yra naudojami kitoms paskirtims, nes jie pasižymi unikaliomis fizinėmis, mechaninėmis ir cheminėmis savybėmis, sukurtomis kartu su pradinės ir galutinės grandies pramone. Taip pat tvirtinta, kad jie daugiausia buvo gaminami pagal užsakymą, parduodami nedideliais kiekiais, kurie sudaro mažiau nei 5 % visos ES PVPA rinkos, ir parduodami už didelę kainą 1 pakopos automobilių tiekėjams, kurie visų automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA kategorijų produktus perka iš to paties tiekėjo vieno langelio principu dėl techninių, komercinių ir rizikos mažinimo priežasčių.

(63)

Šalys taip pat tvirtino, kad automobilių šilumokaičiams skirti PVPA muitinėse galėtų būti identifikuojami pagal tas pačias eilutes kaip skundo pateikėjų į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti produktai, skirti automobilių (12) ar orlaivių pramonei. Todėl, panašiai kaip ir automobilių pramonei skirtų kėbulo plokščių atveju, teigta, kad automobilių šilumokaičiams skirti PVPA taip pat turėtų būti neįtraukti.

(64)

„Huafon“ taip pat teigė, kad jos gaminami automobilių šilumokaičiams skirti PVPA skiriasi nuo gaminamų Sąjungoje, nes taikomas kitoks gamybos procesas (tolydusis liejimas), kuris jos produktams suteikia unikalių savybių įvairiais aspektais, pvz., dėl granulių dydžio, stiprio, atsparumo korozijai, formuojamumo, aukštatemperatūrio litavimo galimybių, leidžiamųjų nuokrypų ir erozijos. Bendrovė taip pat teigė, kad dauguma Sąjungos gamintojų nenori pirkėjams tiekti konkrečių automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA.

(65)

Šios šalys savo prašymus taip pat pagrindė šiais elementais:

(66)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad automobilių šilumokaičiams skirti PVPA priklauso šilumokaičiams skirtų PVPA produktų grupei, kuriai priklauso ne tik automobilių šilumokaičiai, bet ir šilumokaičiai, skirti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo bei šaldymo ir kitoms paskirtims, pavyzdžiui, vėjo malūnams. Automobilių šilumokaičiams skirti PVPA, panašiai kaip tokie produktai šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo bei šaldymo ir kitoms paskirtims, apima produktus, kurie gali būti plakiruoti (vamzdeliai, plokštės, gofruotos plokštelės) arba neplakiruoti (gofruotos plokštelės). Priešingai, nei tvirtino naudotojas „Valeo“, iš byloje turimų įrodymų matyti, kad šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui ir šaldymui skirtų šilumokaičių rinka yra didelė ir sudaro 20 % visos ES šilumokaičių rinkos. Iš byloje turimų įrodymų taip pat matyti, kad šildymui, vėdinimui, oro kondicionavimui ir šaldymui skirti šilumokaičiai pagal lydinį, grūdinimą ir storį yra panašūs į automobilių šilumokaičius.

(67)

Antra, šilumokaičiams skirti PVPA buvo įtraukti į „European Aluminium“ pateiktą skundą neatsižvelgiant į jų taikymą ir jie patenka į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą ir 55–58 konstatuojamosiose dalyse. Be to, automobilių šilumokaičiams skirtus PVPA pagal storį, formą, naudojamą medžiagą, apdailą ir grūdinimo laipsnį galima klasifikuoti naudojant tyrime numatytą produkto kodą.

(68)

Trečia, atlikus tyrimą nustatyta, kad automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA pagrindinės cheminės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA. NET jei jie yra plakiruoti, jų sudėtyje yra daugiau kaip 95 % gryno aliuminio, panašiai kaip ir kitų PVPA atveju. Be to, net jei automobilių šilumokaičiams skirtiems PVPA gaminti naudojami vadinamieji patentuoti lydiniai, jie yra labai panašūs į kitus lydinius, nes jie daugiausia gaminami iš 3XXX serijos lydinių.

(69)

Kalbant apie fizines ir technines savybes, dauguma PVPA turi savo specifikacijas, kurios priklauso nuo atitinkamo galutinio naudotojo naudojimo paskirties arba reikalavimų. Tai, kad PVPA gamintojai turi laikytis tam tikrų aukštatemperatūrio litavimo, formuojamumo, stiprio, granulių dydžio ar atsparumo korozijai reikalavimų, nereiškia, kad jų PVPA pagrindinės techninės ir fizinės savybės nėra tokios pačios kaip kitų PVPA. NET jei tokios jų pagrindinės savybės skirtųsi nuo tam tikrų į tyrimo aprėptį patenkančių PVPA savybių, quod non, jų pagrindinės savybės būtų tokios pačios kaip tai pačiai produktų grupei priklausančių PVPA, t. y. šilumokaičiams skirtų PVPA, kurie yra skirti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo bei šaldymo ir kitoms paskirtims.

(70)

Kalbant apie pakeičiamumą, skirtingoms produktų grupėms priklausantys PVPA negali būti pakeičiami dėl įvairių priežasčių, pvz., taikomo specialaus lydinio apdorojimo arba apdailos tipo. Vis dėlto šie produktai patenka į tyrimo aprėptį, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(71)

Dėl gamybos proceso Komisija nustatė, kad automobilių šilumokaičiams skirti PVPA gaminami taikant tą patį gamybos procesą, kaip aprašytas 56 konstatuojamojoje dalyje, ir jiems daugiausia naudojama ta pati įranga, kaip ir kitiems PVPA gaminti. Tai, kad turi būti sukurti tam tikri lydiniai arba kad produktai turi būti patvirtinti, yra ne gamybos procesas, o veikiau mokslinių tyrimų ir plėtros etapas, kuris skiriasi nuo gamybos proceso. NET jei automobilių šilumokaičiams skirtiems PVPA gaminti buvo naudojama speciali įranga (plakiravimo stotis, išilginio pjaustymo įranga), tokia įranga galėtų būti naudojama kitiems šilumokaičiams skirtiems PVPA arba tiesiog kitiems tam tikro pločio PVPA gaminti. Be to, tai, kad tam tikri automobilių šilumokaičiams skirti PVPA gaminami tolydžiojo liejimo būdu, neišskiria šio produkto, nes kiti į tyrimo aprėptį patenkantys produktai taip pat gali būti gaminami taikant tokio paties tipo procesą.

(72)

Trečia, dėl automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA komercializacijos Komisija nustatė, kad dauguma PVPA gaminami pagal užsakymą ir kad vartojimo produktų dalis yra nedidelė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad toks produktas sudaro apie 9 % suvartojimo Sąjungos rinkoje, negalima laikyti, kad jis parduodamas mažais kiekiais arba kad jis sudaro nišinę rinką.

(73)

Ketvirta, Komisija taip pat nustatė, kad automobilių šilumokaičiai nėra vieninteliai į tyrimo aprėptį patenkantys produktai, kurie yra parduodami 1 pakopos automobilių tiekėjams. Iš tiesų, kiti produktai, pvz., važiuoklė ir komponentai, galiausiai yra skirti automobilių pramonei, jie yra parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir jiems taip pat reikalingas patvirtinimo procesas. Be to, šilumokaičių gamintojai gali pirkti automobilių šilumokaičiams skirtus įvairių kategorijų PVPA iš skirtingų tiekėjų, taigi ne pagal vieno langelio principą, kaip buvo klaidingai teigiama. Galiausiai Komisija taip pat nustatė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai didelę dalį kitų į produkto apibrėžtąją sritį patenkančių produktų pardavė didesnėmis kainomis nei automobilių šilumokaičiams skirtus PVPA. Šie kiti produktai sudarė daugiau kaip 8 % visos atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo tiriamuoju laikotarpiu apimties.

(74)

Penkta, Komisija nesutiko, kad šilumokaičiams skirtų PVPA nereikėtų įtraukti dėl to, kad jie naudojami automobilių pramonėje. Ji priminė, kad ne visi automobilių pramonei skirti produktai neįtraukiami į tyrimo aprėptį. Iš tiesų, tiriamasis produktas apima automobilių pramonės gaminiams, pvz., automobilių gamybai skirtoms konstrukcijos dalims (važiuoklei, komponentams), skirtus PVPA.

(75)

Kalbant apie tvirtinimus dėl Sąjungos interesų, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų dabartinei paklausai patenkinti ir kad nėra struktūrinio kainų didėjimo pavojaus atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas ir turimus ES pajėgumus, kaip patvirtinta neseniai priimtame Komisijos sprendime dėl „Gränges“ ir „Impexmetal“ susijungimo (14). Be to, remiantis Sąjungos pramonės pateikta ir Komisijos patikrinta informacija, Sąjungos pramonė neseniai investavo į gamybos pajėgumų didinimą ir tuo tikslu vykdo kitus projektus. Remdamasi turima informacija Komisija manė, kad taip padidinus gamybos pajėgumus veikiausiai bus absorbuotas prognozuojamas paklausos didėjimas dėl numatomų automobilių gamybos modelių pokyčių, t. y. sumažės vidaus degimo variklių ir padaugės prie elektros tinklo jungiamų hibridinių ir (arba) elektrinių transporto priemonių.

(76)

Dėl padidėjusių sąnaudų Komisija laikėsi nuomonės, kad prieš pandemiją automobiliams skirtų šilumokaičių gamintojai gavo tokio dydžio pelną, kuris leistų jiems absorbuoti dėl antidempingo muitų ar patvirtinimo išlaidų susidarančias papildomas sąnaudas, jei jie norėtų vėl pirkti iš Sąjungos gamintojų. Be to, bendra šių bendrovių ir grupių, kurioms jos priklauso, finansinė padėtis ir, pavyzdžiui, jų nepaskirstytosios pajamos nerodė sunkios finansinės padėties, kuri keltų pavojų jų veiklos tęstinumui dabartinėmis aplinkybėmis.

(77)

Tuo tarpu kalbant apie poveikį tiekimo grandinei, reikėtų pažymėti, kad automobilių šilumokaičių gamintojai paprastai naudojasi dviem konkrečių produktų tiekimo šaltiniais ir dažniausiai turi kelis patvirtintus kiekvienos kategorijos produktų (vamzdelių, plokščių, gofruotų plokštelių) tiekėjus. Sąjungos automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA gamintojai turi patvirtintus tokių konkrečių produktų tiekimo ne vienus metus pagrindiniams gamintojams dideliais kiekiais tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, įrodymus. Taigi, jie turi reikiamą įrangą ir praktinę patirtį tokiems produktams kurti ir tiekti ir dažnai yra išankstines sąlygas atitinkantys tiekėjai. Nors tai nereiškia, kad naudotojai, jei panorėtų, dėl visų savo produktų galėtų iš karto pereiti nuo vieno PVPA tiekėjo prie kito, tačiau Sąjungos pramonė galėtų greitai pakeisti importą iš Kinijos ir pasiūlyti saugų, alternatyvų tiekimo šaltinį. Vienas iš Sąjungos gamintojų tvirtino, kad panašus procesas jau įvyko JAV rinkoje, kurioje tam tikri ne JAV gamintojai sugebėjo pakeisti importą iš Kinijos po to, kai Kinijos PVPA buvo nustatyti antidempingo muitai.

(78)

Nors neginčijama, kad naujos kartos elektra varomų transporto priemonių kūrimas padėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Sąjungoje, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad tokiems automobiliams reikalingą aliuminį gaminant ES būtų mažiau teršiama aplinka, nei jį importuojant iš KLR. Iš tiesų, nepaisant vežimo iš KLR į ES išlaidų, gaminant aliuminį Sąjungoje vidutiniškai tris kartus mažiau išmetama CO2, palyginti su KLR (15). Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad muitų nustatymas automobilių šilumokaičiams skirtiems PVPA iš KLR nėra nesuderinamas su platesne Sąjungos politika. Šiuo atžvilgiu eksportuojantis gamintojas „Huafon“ tvirtino, kad jo išmetamo CO2 kiekis buvo daug mažesnis už Kinijos vidurkį. Tačiau tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais ir bet kuriuo atveju negalėjo būti pritaikytas visai Kinijos aliuminio pramonei.

(79)

Be to, du naudotojai – „Mahle“ ir „Titanx“ – taip pat nurodė, kad ne Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) automobilių šilumokaičių gamintojai, pirkdami PVPA iš Kinijos be antidempingo muitų, įgytų konkurencinį pranašumą, ir nurodė Maroke įsisteigusį Kinijos automobilių šilumokaičių gamintoją. Komisija nustatė, kad aptariami automobilių šilumokaičių gamintojai investavo siekdami tiekti produktą visiškai naujai automobilių gamyklai, įsikūrusiai už ES ribų, o iš turimų įrodymų matyti, kad investicijomis buvo siekiama produktą tiekti vietos rinkai (16). Taigi šis tvirtinimas atmestas.

(80)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė prašymą į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA.

(81)

Naudotojas bendrovė A paprašė neįtraukti aliuminio ritinių, skirtų dengtiems ritiniams ir AKP gaminti, remdamasis tuo, kad skiriasi tokių ritinių fizinės, techninės ir cheminės savybės, susijusios su tempiamuoju lyginimu ir išvaizda, atsižvelgiant į tai, kad net dėl nedidelio trūkumo produktas tampa netinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis buvo įsigytas.

(82)

Atsižvelgdama į suvaržymus dėl aukštos kokybės, bendrovė tvirtino, kad toks produktas negali būti pakeistas kitais PVPA ir kitais produktais. Kalbant apie gamybos procesą, ši šalis teigė, kad Kinijos gamintojai aptariamos rūšies produktą gamina naudodami pažangiausią įrangą (karštojo valcavimo, tempiamojo lyginimo ir dvipusių stovų karštosios apdailos linijas), dėl kurios padidėja kokybė ir našumas ir sumažėja sąnaudos.

(83)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad ji susidūrė su dideliais sunkumais ne tik pirkdama aptariamos rūšies produktą pagal reikiamus standartus iš Sąjungos pramonės, bet ir pakeisdama kai kuriuos Kinijos tiekimo šaltinius į Sąjungos šaltinius. Ji taip pat tvirtino, kad aptariamos rūšies produktas sudaro didelę jos gamybos sąnaudų dalį ir kad, jei būtų nustatyti muitai, jai reikėtų patvirtinti naujus tiekėjus, o dėl to padidėtų jos sąnaudos.

(84)

Komisija nustatė, kad aliuminio ritiniai, skirti dengtiems ritiniams ir AKP gaminti, patenka į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta 55–58 konstatuojamosiose dalyse, ir gali būti klasifikuojami pagal storį, formą, naudojamą medžiagą, apdailą ir grūdinimo laipsnį, naudojant tyrime numatytus produkto kodus. Be to, jų pagrindinės cheminės, techninės ir fizinės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA, nes jų sudėtyje yra daugiau kaip 95 % gryno aliuminio, panašiai kaip ir kitų PVPA atveju. Be to, jie pagaminti iš panašių lydinių ir jų apdaila, grūdinimo laipsnis ir storis panašūs į kitų į tyrimo aprėptį patenkančių PVPA. Tempiamasis lyginimas nėra tik aptariamos rūšies produktui taikomas procesas, nes jis taip pat taikomas kitų kategorijų PVPA, pvz., šilumokaičiams skirtiems PVPA.

(85)

Kalbant apie pakeičiamumą, skirtingoms produktų grupėms priklausantys PVPA negali būti pakeičiami dėl įvairių priežasčių, pvz., taikomo specialaus lydinio apdorojimo arba apdailos tipo. Vis dėlto šie produktai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(86)

Dėl gamybos proceso Komisija preliminariai nustatė, kad dengtiems ritiniams ir AKP gaminti skirti aliuminio ritiniai gaminami taikant tą patį gamybos procesą, kaip aprašytas 56 konstatuojamojoje dalyje, ir jiems daugiausia naudojama ta pati įranga, kaip ir kitiems PVPA gaminti. Tai, kad Kinijos gamintojai tariamai naudoja pažangiausią įrangą, nereiškia, kad produktas yra kitoks. Bet kuriuo atveju kai kurie Sąjungos gamintojai turi panašią gamybos įrangą.

(87)

Tačiau Komisija pripažino, kad bendrovė A gamina specialius produktus, ir kad ji turi sunkumų įsigyti aliuminio ritinių dengtiems ritiniams ir AKP gaminti Sąjungoje. Kol kas Sąjungos pramonė nepateikė jokių priešingų įrodymų. Be to, Komisija preliminariai nustatė, kad nė vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų negamina pakankamo kiekio tokių specialių rūšių produktų, skirtų atvirajai rinkai. Taip pat apskaičiuota, kad Sąjungoje AKP dalis visoje PVPA grupėje sudaro mažiau nei 2 %.

(88)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir remdamasi turimais įrodymais, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad už importuojamus aliuminio ritinius neturėtų būti mokami muitai, jei tie ritiniai naudojami dengtiems ritiniams ir AKP gaminti.

(89)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ paprašė paaiškinti, ar litografiniai lakštai ir folija baterijoms patenka į produkto apibrėžtąją sritį. Šiuo atžvilgiu jis tvirtino, kad šie produktai nuo gofruotų plokštelių skardos skiriasi pagal taikymą, paskirties rinką, fizines ir chemines savybes bei gamybos procesus.

(90)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad litografiniai lakštai ir folija baterijoms patenka į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta 55–58 konstatuojamosiose dalyse, ir gali būti klasifikuojami pagal storį, formą, naudojamą medžiagą, apdailą ir grūdinimo laipsnį, naudojant tyrime numatytus produkto kodus.

(91)

Antra, priešingai šios šalies pateiktiems argumentams, šio tyrimo produkto apibrėžtoji sritis yra daug platesnė ir neapsiriboja gofruotų plokštelių skarda. Be to, per tyrimą nustatyta, kad litografinių lakštų ir folijos baterijoms pagrindinės cheminės savybės yra tokios pačios, kaip kitų PVPA, nes jų sudėtyje yra daugiau kaip 95 % gryno aliuminio, panašiai kaip ir kitų PVPA atveju. Taip pat jie pagaminti iš panašių lydinių ir jų apdaila, grūdinimo laipsnis ir storis panašūs į kitų į tyrimo aprėptį patenkančių PVPA. Be to, tai, kad šie produktai yra skirti konkrečiai paskirčiai konkrečiuose sektoriuose nėra unikalu, nes dauguma PVPA turi savo specifikacijas, kurios priklauso nuo atitinkamo galutinio naudotojo naudojimo paskirties arba reikalavimų.

(92)

Dėl gamybos proceso Komisija manė, kad litografiniai lakštai ir folija baterijoms gaminami taikant tą patį gamybos procesą, kaip aprašytas 56 konstatuojamojoje dalyje, ir jiems daugiausia naudojama ta pati įranga, kaip ir kitiems PVPA gaminti. Tai, kad šiems produktams reikia specialios įrangos (riebalų šalinimas, tempiamasis lyginimas), nėra unikalu, nes tokia įranga gali būti naudojama ir kitiems PVPA gaminti. Tuo remdamasi Komisija preliminariai patvirtino, kad litografiniai lakštai ir folija baterijoms patenka į tyrimo aprėptį.

(93)

Eksportuojantis gamintojas „Nanshan group“ prašė paaiškinti, ar į šį tyrimą yra įtraukta 30–60 mikronų storio aliuminio apdirbamoji folija, ir paprašė jos neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Jis tvirtino, kad ACF-30–60 turi dvi skirtingas puses (matinę ir blizgią), yra gaminama naudojant tam tikrus lydinius (1xxx ir 8xxx) ir turi atitikti ES teisės aktus dėl su maistu liestis skirtų medžiagų (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 (17), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2023/2006 (18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB (19) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (20) (REACH reglamentas)) ir Europos standartą CEN EN 602. Jis taip pat nurodė, kad per ankstesnį vengimo tyrimą (21), remdamasi specifikacijomis, susijusiomis su aliuminio lydiniais, vilgumu ir taškinėmis pradūromis, Komisija aliuminio apdirbamąją foliją ir aliuminio buitinę foliją laikė skirtingais produktais.

(94)

Ta pati šalis taip pat nurodė galutinį naudojimą ir paskirtį, visų pirma tai, kad ACF-30–60 paskirtis daugiausia susijusi su maisto produktais, o pagrindinis nagrinėjamojo produkto galutinis naudojimas yra tariamai uždarymui naudojama folija ir farmacinė folija. Be to, ji tvirtino, kad ACF-30–60 nekonkuravo su nagrinėjamuoju produktu ir negalėjo būti juo pakeičiama, nes, kitaip nei PVPA pirkėjai, ACF-30–60 pirkėjai veikia maisto arba farmacijos pramonėje ir ACF-30–60 parduodama didesnėmis kainomis. Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad skyrėsi gamybos procesas, atsižvelgiant į apdailos valcavimo sluoksnį, dėl kurio gaunamos matinė ir blizgi pusės, ir kad dauguma skundo pateikėjų negamino ACF-30–60.

(95)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad ACF-30–60 patenka į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta 55–58 konstatuojamosiose dalyse, ir klasifikuojama pagal storį, formą, naudojamą medžiagą, apdailą ir grūdinimo laipsnį, naudojant tyrime numatytus produkto kodus. Be to, Komisija nustatė, kad ACF-30–60 pagrindinės cheminės savybės yra tokios pačios, kaip kitų PVPA, nes jos sudėtyje yra daugiau kaip 95 % gryno aliuminio, panašiai kaip ir kitų PVPA atveju. Taip pat jie pagaminti iš panašių lydinių ir jų apdaila, grūdinimo laipsnis ir storis panašūs į kitų į tyrimo aprėptį patenkančių PVPA.

(96)

Antra, tai, kad šie produktai turi dvi skirtingas puses ir turi atitikti tam tikrus maisto srities teisės aktus, nėra unikalu, nes dauguma PVPA turi savo specifikacijas, kurios priklauso nuo atitinkamo galutinio naudotojo naudojimo paskirties ar reikalavimų ir turi atitikti tam tikrus teisinius reikalavimus. Tai taikoma, pavyzdžiui, kitiems maisto produktų laikymui skirtiems produktams, kurie yra įtraukti į šį tyrimą.

(97)

Dėl ankstesnio vengimo tyrimo pažymėtina, kad pagal Reglamento (ES) 2017/271 1 straipsnio 4 dalį aliuminio folija, importuota kitoms reikmėms nei naudoti kaip buitinė folija, paprasčiausiai išbraukta iš galiojančių antidempingo muitų taikymo srities išplėtimo. Todėl šios priemonės nebuvo taikomos aliuminio folijai, naudojamai kaip apdirbamoji folija. Tačiau Reglamente (ES) 2017/271 galiausiai pripažinta, kad, remiantis techninėmis savybėmis, lydiniais, vilgumu ir taškinėmis pradūromis, aliuminio apdirbamosios folijos neįmanoma atskirti nuo tame tyrime nagrinėjamos folijos, kuri faktiškai naudojama buityje (žr. to reglamento 72 konstatuojamąją dalį). Bet kuriuo atveju analizė atlikta tik siekiant nustatyti, kokie elementai leistų atskirti buitinę aliuminio foliją nuo aliuminio apdirbamosios folijos, kai vykdoma nustatyta priemonių vengimo praktika, susijusi su nežymiai pakeista buitine aliuminio folija. Todėl per tą tyrimą padarytos išvados neturi jokios įtakos dabartiniam tyrimui.

(98)

Kalbant apie galutinį naudojimą, Komisija laikėsi nuomonės, kad tokie parametrai nėra svarbūs pagrindžiant prašymą neįtraukti produkto, kai aptariamos rūšies produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA. Bet kuriuo atveju, atlikus dabartinį tyrimą nustatyta, kad, priešingai, nei tvirtina ši šalis, PVPA yra skirti ne tik uždarymui naudojamai folijai ar farmacinei folijai, bet ir maisto pakuotėms, kaip nurodyta skunde ir patvirtinta atliekant tyrimą.

(99)

Dėl pakeičiamumo Komisija nustatė, kad šis parametras nėra svarbus argumentas pagrindžiant prašymą neįtraukti produkto, kai aptariamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA. Šiuo atveju, nors pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis ir yra gaminami naudojant tokią pačią įrangą, skirtingoms produktų grupėms priklausantys PVPA negali būti pakeičiami dėl įvairių priežasčių, pvz., taikomo specialaus lydinio apdorojimo arba apdailos tipo. Vis dėlto šie produktai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, nes jų pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(100)

Kalbant apie gamybos procesą, ACF-30–60 yra gaminami taikant tą patį gamybos procesą, kaip aprašytas 56 konstatuojamojoje dalyje, ir jai daugiausia naudojama ta pati įranga, kaip ir kitiems PVPA gaminti. Tai, kad produktui turi būti atlikta tam tikra apdaila, nereiškia, kad produktas yra kitoks, jeigu jo pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA.

(101)

Galiausiai įtarimas, kad dauguma skundo pateikėjų negamino ACF-30–60, nebuvo pagrįstas įrodymais. Priešingai, Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė tokius produktus gamino.

(102)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija preliminariai atmetė prašymą į tyrimo aprėptį neįtraukti ACF-30–60.

(103)

Naudotojas „OPL System AB“ paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti PVPA, skirtų pakeliamosioms žaliuzėms gaminti. Jis teigė, kad Sąjungos rinkoje nėra tokio produkto gamintojo, ir nurodė Tarybos reglamentą (ES) 2019/2220 (22), kuriame numatyta neapmuitinama aliuminio ir magnio lydinio juostų arba folijos, skirtų žaliuzių juostoms gaminti, importo kvota. Jis taip pat teigė, kad aptariamas produktas turi atitikti jo gamybos įrangos specifikacijas.

(104)

Komisija pastebėjo, kad ši suinteresuotoji šalis nepateikė jokių patvirtinamųjų įrodymų, kad aptariamo produkto pagrindinės cheminės, fizinės ir techninės savybės nėra tokios pačios kaip kitų į tyrimo aprėptį įtrauktų PVPA. Be to, ši suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad Sąjungos pramonė tariamai negalėjo gaminti aptariamo produkto. Sąjungos pramonė atitinkamai nurodė, kad ji gali gaminti aptariamą produktą.

(105)

Neturėdama kitų įrodymų Komisija preliminariai atmetė šį prašymą neįtraukti produkto.

(106)

Iš tyrimo inicijavimo metu turimų įrodymų buvo matyti, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Todėl Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(107)

Siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija paragino visus nagrinėjamosios šalies eksportuojančius gamintojus pateikti informacijos apie gamybos išteklius, naudojamus plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio gaminti. Susijusią informaciją pateikė keturiolika eksportuojančių gamintojų.

(108)

Kaip minėta 44 konstatuojamojoje dalyje, Komisija taip pat paprašė Kinijos Vyriausybės atsakyti į klausimyną dėl tariamo iškraipymų KLR buvimo. Negauta jokių atsakymų. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir naudotis turimais faktais. Negauta jokių atsakymų.

(109)

Be to, Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Informacijos pateikė „Xiamen Xiashun“.

(110)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad, remiantis tuo etapu turima informacija, galima tinkama tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą galėtų būti Brazilija, jei būtų patvirtintos šios nuostatos taikymo sąlygos. Komisija taip pat nurodė, kad nagrinės kitas galbūt tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(111)

2020 m. spalio 5 d. Komisija paskelbė pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – spalio 5 d. pranešimas arba pirmasis pranešimas), kuriuo suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie naudojami plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio gaminti. Be to, Komisija nustatė, kad Brazilija, Tailandas ir Turkija yra galimos tinkamos tipiškos šalys. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija pastabų gavo iš skundo pateikėjo, bendrovių „Airoldi Metalli Spa“ (toliau – „Airoldi“), bendrovės A, „Jiangsu Alcha Group“, „Nilo“, „Nanshan Group“ ir „Xiamen Xiashun“.

(112)

Išnagrinėjusi gautas pastabas, 2020 m. lapkričio 25 d. Komisija paskelbė antrąjį pranešimą dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – lapkričio 25 d. pranešimas arba antrasis pranešimas). Tame pranešime Komisija pateikė preliminarų gamybos veiksnių sąrašą ir pranešė suinteresuotosioms šalims, kad kaip tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Braziliją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną ji nustatys remdamasi viešai prieinamomis Brazilijos bendrovės „Novelis do Brasil Ltda“ finansinėmis ataskaitomis. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisija pastabų gavo iš skundo pateikėjo ir bendrovių „Airoldi“, bendrovės A, „Jiangsu Alcha Group“, „Lodec Metal“, „Nanshan Group“ ir „Xiamen Xiashun“.

(113)

Išnagrinėjusi dėl antrojo pranešimo gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Turkija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytos kainos ir sąnaudos būtų naudojamos normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.3 skirsnyje.

(114)

Inicijavus tyrimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei du klausimynus dėl iškraipymų buvimo (23). Tačiau Kinijos Vyriausybė atsakymų nepateikė. 2020 m. rugsėjo 28 d. Komisija Kinijos Vyriausybei pateikė verbalinę notą, kurioje nurodė, kad dėl informacijos, kurios prašoma pateikti dviejuose klausimynuose, ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatą, ir paragino Kinijos Vyriausybę teikti pastabas dėl 18 straipsnio taikymo. Pastabų negauta.

(115)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(116)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(117)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(118)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(119)

Kadangi 2 straipsnio 6a dalies b punkto sąrašas nėra baigtinis, išvadai dėl didelių iškraipymų padaryti nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(120)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad, „[k]ai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(121)

Remdamasi šia nuostata Komisija parengė šalies ataskaitą dėl KLR (toliau – ataskaita) (24), kurioje atskleidė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Skunde taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų. Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti.

(122)

Skunde buvo pateikta informacijos apie papildomus tyrimus ir ataskaitas, kuriuose nagrinėjama aliuminio pramonės padėtis KLR. Pirmasis šaltinis – ataskaita dėl perteklinių pajėgumų Kinijoje, kurią paskelbė Europos Sąjungos prekybos rūmai Kinijoje (toliau – ES prekybos rūmų ataskaita) ir kuria buvo remiamasi įrodant, kad Kinijoje yra perteklinių gamybos pajėgumų. Antra, skundo pateikėjas paminėjo EBPO dokumentą „Iškraipymų vertinimas tarptautinėse rinkose. Aliuminio vertės grandinė“ (angl. Measuring distortions in international markets – The aluminium value chain) (toliau – EBPO tyrimas) (25), kuriame išsamiai nagrinėjamas finansinių subsidijų skyrimas aliuminio pramonės bendrovėms ir tai, kad eksporto mokesčiai pirminiam aliuminiui ir PVM dalies atskaita už tam tikrus eksportuojamus aliuminio produktus varžė pirminio aliuminio eksportą ir skatino aliuminio pusgaminių ir gatavų produktų, įskaitant aliuminio ekstruzijas, gamybą ir eksportą. Galiausiai skundo pateikėjas pažymėjo, kad neseniai atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl antidempingo muitų tam tikrai importuojamai Kinijos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai (26), Komisija patvirtino, jog esama didelių iškraipymų, ir tai buvo sisteminio pobūdžio išvada, susijusi ne tik su to konkretaus tyrimo nagrinėjamuoju produktu, tad nebuvo pagrindo nukrypti nuo šios metodikos.

(123)

Kaip nurodyta 114 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, inicijavimo etapu surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo. Į šiuo klausimu iš įvairių suinteresuotųjų šalių gautas pastabas atsakyta 3.3.1.11 skirsnyje.

(124)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė savo pačios atliktu įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, tyrimu.

(125)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“, o valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (27). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (28).

(126)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (29) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesni nei kitose šalyse, kurių Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(127)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi laisvojoje rinkoje vyraujančias ekonomines sąlygas (30). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(128)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra išsamūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 skirsnį) (31).

(129)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, KLR finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį) (32). Tas pat pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (33).

(130)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (34). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (35).

(131)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (36).

(132)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(133)

Kinijos Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, visų pirma valstybės įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros valstybės įmonės ją įgyvendina, tačiau taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti valstybės įmonių veiklos sprendimų procese. Tai paprastai daroma per valdžios institucijų ir valstybės įmonių narių rotaciją, partijos nariams dalyvaujant valstybės įmonių vykdomosiose institucijose, o partijų organams – bendrovėse (taip pat žr. 3.3.1.4 skirsnį), taip pat formuojant valstybės įmonių sektoriaus organizacinę struktūrą (37). Už tai valstybės įmonėms suteikiamas ypatingas statusas Kinijos ekonomikoje, o tai reiškia daug ekonominės naudos, visų pirma apsaugą nuo konkurencijos ir lengvatinę prieigą prie atitinkamų gamybos išteklių, įskaitant finansus (38). Elementai, rodantys, kad valstybė kontroliuoja aliuminio sektoriaus įmones, išsamiau apibūdinami 3.3.1.5 skirsnyje.

(134)

EBPO tyrime, kurį skundo pateikėjas pateikė kaip įrodymą, nurodomos valstybės įmonės aliuminio sektoriuje, kurios savo reglamentavimo dokumentuose konkrečiai pabrėžia, kaip valstybės nuosavybė veikia atitinkamą pramonės politiką ir kaip valstybės nuosavybė tampa valstybės parama. Tiksliau viena valstybės įmonė savo 2016 m. obligacijų prospekte paminėjo, kad ji yra viena iš 52 pagrindinių valstybės įmonių, kad jai tenka pagrindinis vaidmuo formuojant ir įgyvendinant energetikos sektoriaus politiką ir kad ji gauna visapusišką ir ilgalaikę Kinijos Vyriausybės paramą. Kita valstybės įmonė savo 2017 m. obligacijų prospekte nurodė, kad atitinkamos provincijos valdžia gali daryti reikšmingą įtaką grupei (39).

(135)

KLR yra didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, o keletas didelių valstybės įmonių yra vienos didžiausių atskirų gamintojų visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad valstybės įmonės pagamina daugiau kaip 50 % viso KLR pagaminamo pirminio aliuminio (40). Tyrime dėl KLR spalvotųjų metalų pramonės taip pat pabrėžta, kad valstybės įmonėms tenka dominuojanti vidaus rinkos dalis (41). Nors pajėgumų didėjimas pastaraisiais metais iš dalies siejamas su privačiomis bendrovėmis, jo paprastai nebūna be įvairaus pobūdžio (vietos) valdžios institucijų dalyvavimo, pavyzdžiui, neteisėto pajėgumų didinimo toleravimo (42). Be to, taip pat padidėjo pagrindinių valstybės įmonių aliuminio gamybos pajėgumai, nors ir mažesniu mastu (43).

(136)

Be valstybės įmonių kontrolės, Kinijos Vyriausybė taip pat daro įtaką privačioms bendrovėms KLR. Atliekant tyrimą nustatyta, kad plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojai gavo Vyriausybės subsidijas. Pavyzdžiui, atrinkta bendrovė „Jiangsu Alcha Group“ metinėje ataskaitoje nurodė keletą Vyriausybės subsidijų. Plokščių valcavimo produktų iš aliuminio eksportuotojai daugiausia yra valstybės įmonės, įskaitant „Chalco Ruimin“ ir „Southwest Aluminium Group“, kurios yra valstybės įmonės „Chalco“, veikiančios prižiūrint SASAC, patronuojamosios įmonės (44).

(137)

Kadangi aliuminio pramonėje stebimas didelis valstybės kišimasis ir šiame sektoriuje didelė dalis įmonių yra valstybės įmonės, net ir privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis. Iš tiesų tiek valstybės, tiek privačioms aliuminio sektoriaus įmonėms taip pat taikoma politikos priežiūra ir gairės, kaip nurodyta 3.3.1.5 skirsnyje.

(138)

Be to, kad Kinijos Vyriausybė ne tik kontroliuoja ekonomiką užsitikrindama valstybės įmonių nuosavybės teises ir vykdydama kitas priemones, ji gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (45), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (46)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (47). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (48). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, be kita ko, aliuminio produktų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(139)

Be to, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo paskelbtas dokumentas „KKP centrinio komiteto generalinio biuro gairės dėl Jungtinio fronto darbo privačiajame sektoriuje stiprinimo naujame amžiuje“ (49), kuriuo dar labiau išplėstas partijų komitetų vaidmuo privačiose įmonėse. Gairių II.4 skirsnyje teigiama: „privalome stiprinti bendrus partijos gebėjimus vadovauti privačiojo sektoriaus Jungtinio fronto darbui ir veiksmingai stiprinti darbą šioje srityje“; o III.6 skirsnyje teigiama: „turime skatinti partijos stiprinimo veiklą privačiose įmonėse ir sudaryti sąlygas partijos organams veiksmingai veikti kaip tvirtovė, o partijos nariams – kaip inovatoriai ir pradininkai“. Šiuo dokumentu partija pabrėžia privačių įmonių vaidmenį Jungtinio fronto darbe siekiant padidinti KKP vaidmenį ne partijos organizacijose ir subjektuose (50).

(140)

Iš toliau pateiktų pavyzdžių matyti, kad Kinijos Vyriausybė vis daugiau kišasi į aliuminio sektorių.

(141)

Kaip Komisija nustatė kitame tyrime dėl tam tikros importuojamos Kinijos kilmės į ritinius suvyniotos aliumininės folijos (51), 2017 m. Kinijos valstybės aliuminio gamintojas „China Aluminium International Engineering Corporation Limited“ (toliau – „Chalieco“) iš dalies pakeitė įstatus ir daugiau dėmesio skyrė partijos organų vaidmeniui bendrovėje. Buvo įtrauktas visas partijos komitetui skirtas skyrius, kurio 113 straipsnyje nustatyta: „priimdama sprendimus dėl pagrindinių įmonės klausimų valdyba iš anksto konsultuojasi su bendrovės partijos komitetu“. (52) Be to, Kinijos aliuminio korporacija („Chalco“) 2017 m. metinėje ataskaitoje (53) teigė, kad daug direktorių, stebėtojų ir vyresniosios vadovybės atstovų, įskaitant pirmininką, vykdomąjį direktorių ir priežiūros komiteto pirmininką, yra KKP nariai.

(142)

Dėl įmonių, kurios gamina plokščius valcavimo produktus iš aliuminio, įskaitant „Southwest Aluminium“, „Jiangsu Alcha Group“ ir „Chalco Ruimin“, atlikus tyrimą nustatyta, kad šių trijų bendrovių vadovybėje yra KKP narių. Kai kurie plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojai taip pat organizuoja partijos struktūros kūrimo veiklą savo darbuotojams, pavyzdžiui, „Southwest Aluminium“: „siekdamas įgyvendinti Generalinio sekretoriaus Xi Jinpingo reikalavimus ir dėdamas pastangas stiprinti politinę veiklą bendrovės „Southwest Aluminum (Group) Co., Ltd“ partijos komitetas aktyviai skatina kurti partijos filialus, užtikrina veiksmingą visapusišką partijos organizacijų ir partijos veiklos aprėptį, remia dvigubą partijos narių skatinimą ir labiau įtraukia partijos narius kaip pradininkus ir modelius“. (54)„Xiamen Xiashun“ taip paaiškina partijos struktūros kūrimo veiklą: „„Xiashun“ aktyviai skatina partijos struktūros kūrimo ir profesinės sąjungos veiklą, be to, bendrovė ne vienus metus yra įsipareigojusi taikyti partijos, Vyriausybės ir darbuotojų bendrų posėdžių sistemą, taip suteikdama svarbią platformą darbuotojams dalyvauti sprendimų priėmimo procese, ginti jų teises ir interesus ir kurti harmoningą atmosferą.“ (55) Kitos partijos struktūros kūrimo veikloje dalyvaujančios bendrovės yra „Tianjin Zhongwang Aluminium Industry“, „Jiangsu Alcha Group“ ir „Chalco Ruimin“.

(143)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (56). Taigi, valstybės dalyvavimas įmonėse, įskaitant valstybės įmones, bei aliuminio ir kituose sektoriuose (pavyzdžiui, finansų ir gamybos išteklių sektoriuose) leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(144)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (57).

(145)

Pavyzdžiui, plėtojant Kinijos aliuminio sektorių pagrindinis vaidmuo tenka Vyriausybei. Tai patvirtinama daugelyje planų, direktyvų ir kitų dokumentų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su sektoriumi, kurie yra skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis. Šiomis ir kitomis priemonėmis Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno aliuminio sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja. Tokia politika daro didelį tiesioginį ar netiesioginį poveikį aliuminio produktų gamybos sąnaudoms.

(146)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl tam tikros importuojamos Kinijos kilmės į ritinius suvyniotos aliumininės folijos (58) ir dėl aliuminio ekstruzijų (laikinosios priemonės) (59), toliau nurodyti faktai yra vienodai taikytini šio tyrimo nagrinėjamajam produktui, kuris taip pat yra galutinės grandies aliuminio produktas.

(147)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (60) nėra konkrečių nuostatų dėl aliuminio, tačiau visai spalvotųjų metalų pramonei jame numatyta strategija skatinti bendradarbiavimą tarptautinių gamybos pajėgumų ir įrangos gamybos srityje. Siekiant šių tikslų plane patvirtinama, kad bus stiprinamos su mokesčiais, finansais, draudimu, investicijomis ir finansavimo platformomis, taip pat rizikos vertinimo platformomis susijusios paramos sistemos (61).

(148)

Atitinkamame sektoriaus plane, t. y. Spalvotųjų metalų pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) (toliau – planas) nustatytos konkrečios Vyriausybės politikos kryptys ir tikslai, kurių turėtų būti laikomasi ir siekiama kai kuriuose spalvotųjų metalų pramonės sektoriuose (62), įskaitant aliuminio sektorių.

(149)

Pagal planą siekiama didinti Kinijos aliuminio pramonės gaminamų produktų asortimentą, be kita ko, remiant inovacijas. Jame raginama skubiai plėtoti mišrią nuosavybės teisių sistemą ir didinti valstybės įmonių gyvybingumą. Jame taip pat numatyta galimybė kaupti spalvotųjų metalų atsargas ir didinti išteklių, įskaitant aliuminį, saugumą, ir nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai mažinti energijos suvartojimą, didinti perdirbto aliuminio naudojimą gamyboje ir didinti pajėgumų naudojimą (63).

(150)

Plane taip pat numatyti struktūriniai koregavimai ir griežtesnė naujos lydymo įrangos kontrolė, taip pat pasenusių pajėgumų šalinimas. Jame numatytas geografinis perdirbimo įmonių pasiskirstymas, daug dėmesio skiriama projektams, kuriais siekiama didinti boksitų ir aliuminio oksido išteklių naudojimą, ir įtraukiama elektros energijos tiekimo ir kainodaros politika (64).

(151)

Atsižvelgiant į šį platų priemonių ir politikos krypčių spektrą, pagal planą numatyta toliau taikyti 2009 m. spalvotųjų metalų pramonės prisitaikymo ir atgaivinimo planą, kuris buvo priimtas siekiant sumažinti neigiamą finansų krizės poveikį spalvotųjų metalų pramonei. Pagrindiniai plane nustatyti tikslai, be kita ko, yra gamybos apimties kontrolė, restruktūrizavimas, žaliavų šaltiniai, eksporto mokesčių politika, išteklių saugumas, atsargų kaupimas, technologinės inovacijos, finansų politika ir planavimas bei įgyvendinimas (65).

(152)

Kitas aliuminio sektoriui skirtas politikos dokumentas yra 2013 m. liepos 18 d. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) išleistos standartinės aliuminio pramonei taikomos sąlygos, pagal kurias siekiama paspartinti struktūrinį koregavimą ir sustabdyti nevaldomą aliuminio lydymo pajėgumų didinimą. Pagal standartines sąlygas nustatoma minimali naujų gamyklų gamybos apimtis, kokybės standartai ir importuojamų bei šalyje gaunamų boksitų ir aliuminio oksido tiekimo saugumas. Standartinėse sąlygose nurodyta, kad MIIT yra už aliuminio pramonės standartizavimą ir valdymą, taip pat už bendrovių, įgaliotų veikti aliuminio pramonės sektoriuje, sąrašo skelbimą atsakinga institucija (66).

(153)

2016 m. Gairėse dėl palankios rinkos aplinkos kūrimo, spalvotųjų metalų pramonės struktūrinio prisitaikymo ir pertvarkos skatinimo bei Valstybės tarybos generalinės tarnybos skiriamų išmokų didinimo (2016/42) (67) Kinijos valdžios institucijos nurodo tokius pagrindinius tikslus: „optimizuoti spalvotųjų metalų pramonės struktūrą; iš esmės subalansuoti pagrindinių kategorijų produktų pasiūlą ir paklausą; užtikrinti, kad elektrolitinio aliuminio gamybos pajėgumai ir toliau būtų išnaudojami daugiau nei 80 %; gerokai padidinti mineralinių žaliavų išteklių (tokių mineralų, kaip varis ir aliuminis) tiekimo saugumą“ (68). Dokumente taip pat nurodoma „griežtai kontroliuoti naujus gamybos pajėgumus“. Tam tikslui pasiekti valstybė reikalauja: „užtikrinti naujų (pertvarkytų, išplėstų) statybos projektų, kuriuose būtinai naudojamas elektrolitinis aliuminis, įgyvendinimą; <...> naudoti socialinės priežiūros ir kitas priemones; vykdyti griežtesnę priežiūrą ir patikras; griežtai tirti naujus elektrolitinio aliuminio projektus, kuriais pažeidžiamos taisyklės, ir spręsti su jais susijusias problemas“ (69). Iš šių nuostatų matyti, kad Kinijos Vyriausybė nemažai kišasi į spalvotųjų metalų sektorių, įskaitant aliuminio sektorių.

(154)

Pirmiau nurodytas valstybės kišimasis į aliuminio sektoriaus veikimą rengiant planavimo dokumentus taip pat akivaizdus provincijų lygmeniu. Pavyzdžiui, pagal 2018 m. lapkričio 6 d. Šandongo provincijos Vyriausybės pranešimą dėl įgyvendinimo plano, kuriuo siekiama paspartinti kokybišką septynių energijai imlių pramonės sektorių plėtrą (2018/248), reikalaujama „skatinti elektrolitinio aliuminio pramonės grandinės plėtrą“ imantis šių veiksmų: „toliau didinti kokybiško giliojo elektrolitinio skysto aliuminio ir aliuminio apdorojimo medžiagų apdorojimo dalį; spartinti ir skatinti aliuminio pramonės grandinės plėtrą į grandinę įtraukiant gatavus ir aukščiausios klasės produktus; plėtoti aukščiausios klasės aliuminio medžiagų naudojimą; sudaryti daugiau plėtros galimybių aliuminio apdorojimo pramonei“ (70).

(155)

Valstybė kišosi į aliuminio sektoriaus veikimą daugelį metų iki pirmiau nurodytų politikos dokumentų paskelbimo; tai, pavyzdžiui, matyti iš Gairių dėl aliuminio pramonės restruktūrizavimo spartinimo (toliau – restruktūrizavimo gairės) (71), kurias NDRC paskelbė 2006 m. balandžio mėn. Pastaroji aliuminį laiko pagrindiniu nacionalinės ekonomikos plėtros produktu. Minėtose restruktūrizavimo gairėse nurodyta, kad įgyvendinant Valstybės tarybos patvirtintą pramonės plėtros politiką tam tikrose srityse turi būti pasiekti konkretūs tikslai. Minėtos sritys: pramonės koncentracijos didinimas; prieiga prie finansinio kapitalo (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį); pramonės organizavimas; griežta elektrolitinio aliuminio eksporto kontrolė ir pasenusių pajėgumų šalinimas.

(156)

Be to, Kinijos valstybė kišasi į savaiminį rinkos jėgų veikimą pradinės grandies aliuminio produktų sektoriuje, tad atitinkamai į gamybos išteklių ir antrinių gamybos išteklių, kuriuos naudoja nagrinėjamojo produkto gamintojai, gamybą. Šiuo požiūriu, pavyzdžiui, 2018 m. gruodžio 28 d. paskelbtame Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) generalinės tarnybos pranešime dėl aliuminio pramonės tinkamos plėtros skatinimo (2018/1655) (72) dėl aliuminio oksido (kuris yra pagrindinis pirminio aliuminio gamybos išteklius) teigiama, kad „remdamosi Si Dzinpingo naujosios eros Kinijos socialistine ideologija [visos susijusios šalys] išsamiai ir nuosekliai įgyvendina 19-ojo nacionalinio partijos suvažiavimo dvasia grindžiamus principus; siekdamos daryti pažangą apskritai siekia stabilumo; laikosi naujosios plėtros koncepcijos; sutelkia dėmesį į pasiūlos struktūrines reformas; visiškai išnaudoja lemiamą rinkos vaidmenį paskirstant išteklius, aktyviau įtraukia Vyriausybę, <...> tenkina vidaus vystymosi poreikius ir skatina tinkamą ir sveiką aliuminio oksido pramonės plėtrą“ (73). Tame pačiame dokumente teigiama, kad „provincijų plėtros ir reformų komisijos ir MIIT administracijos turi: stebėti jų regiono aliuminio oksido pramonėje vykstančius pokyčius; vienu metu užtikrinti regiono ekonominę ir socialinę plėtrą, pramonės bazę, rinkos paklausą, energijos vartojimą ir aplinkosauginius pajėgumus; sugriežtinti aliuminio oksido pramonės plėtros mokslinį planavimą; derinti regiono pramonės plėtros mastą ir struktūrą; užtikrinti parodomuosius projektus; griežtai laikytis statybos reikalavimų; tinkamai remti projektų rengimą; sugriežtinti viso proceso priežiūrą; užtikrinti, kad pramonės plėtros mastas atitiktų vidaus rinkos paklausą ir vietos apkrovos pajėgumus; užkirsti kelią skubiam projektų rengimui“. (74) Siekiant įgyvendinti paskutinį tikslą dokumente nurodoma stiprinti priežiūrą ir tikrinimą: „remdamosi šio pranešimo reikalavimais Nacionalinė plėtros ir reformų komisija, Pramonės ir informacinių technologijų ministerija, Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacija ir kitos svarbios šalys atlieka aliuminio oksido projektų patikrinimus siųsdamos užklausas ir atlikdamos mokslinius tyrimus ir atsitiktinius tyrimus. Kilusios problemos sprendžiamos tik pagal atitinkamas taisykles“ (75). Iš pirmiau pateiktų nuostatų matyti, kokiu mastu valstybė kišasi ir vykdo kontrolę Kinijos aliuminio oksido, kuris yra pagrindinis gamybos išteklius gaminant pirminį aliuminį (plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojų naudojamą žaliavą), rinkoje.

(157)

Kitas nagrinėjamojo produkto gamybos išteklius yra elektros energija, kuri sudaro iki 4 % bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamybos sąnaudų. Šiuo požiūriu Komisija nustatė iškraipymų, atsiradusių dėl valstybės kišimosi ir darančių poveikį Kinijos aliuminio gamintojams tiekiamos elektros energijos kainai, įrodymų. Visų pirma nustatyta, kad valstybė kišosi Kinijos gamintojų naudai imdamasi diferencijuoto palankesnio energijos kainų nustatymo priemonių. Pirmiau minėtose Gairėse dėl palankios rinkos aplinkos kūrimo, spalvotųjų metalų pramonės struktūrinio prisitaikymo ir pertvarkos skatinimo bei Valstybės tarybos generalinės tarnybos skiriamų išmokų didinimo Kinijos valdžios institucijos įtvirtino politinį tikslą „toliau vykdyti diferencijuotų elektros energijos kainų politiką; skatinti reikalavimus atitinkančius elektros energijos vartotojus sudaryti sandorius tiesiogiai su elektros energijos gamybos įmonėmis; nustatyti kainas derantis“ (76). Komisija taip pat nustatė, kad panaši politika vykdoma provincijų lygmeniu. Pavyzdžiui, Junano provincijoje, remiantis 2019 m. lapkričio mėn. Kinijos pramonės leidinyje paskelbta informacija: „siekiant įgyvendinti planą Junano provincijoje buvo iš eilės patvirtinta kelių sričių konkreti politika, kaip antai „Įgyvendinimo nuomonė dėl integruotos hidroenergetikos ir aliuminio medžiagų plėtros skatinimo“ ir „Lengvatinių kainų taikymo planas siekiant skatinti hidroenergijos naudojimą“. Atrodo aišku, kad bet kokiai įmonei, kuri perkels savo pajėgumų kvotą į Junaną, bus taikoma „lengvatinės kainos ir visiško perdavimo“ politika, pagal kurią per pirmuosius 5 metus elektrolitiniam aliuminiui galios speciali lengvatinė elektros kaina – 0,25 RMB/kWh. Kalbant apie gilųjį medžiagų apdorojimą, bus taikoma speciali lengvatinė elektros kaina – 0,20 RMB/kWh. Remiantis ataskaitomis, integruotiems projektams „Henan Shenhuo“ arba „Sichuan Qiya’s“, kurių kvotos buvo perkeltos į Junaną, jau taikoma integravimo projektams skirta politika ir buvo pasirašyti atitinkami susitarimai su vietos valdžios institucijomis, elektros energijos tinklų įmonėmis ir elektros energijos gamybos įmonėmis“ (77).

(158)

Dar vienas valstybės kišimosi pavyzdys provincijų lygmeniu jau minėtame Šandongo provincijos Vyriausybės pranešime dėl įgyvendinimo plano, kuriuo siekiama paspartinti kokybišką septynių energijai imlių pramonės sektorių plėtrą: valdžios institucijos nustatė elektrolitinio aliuminio pramonei skirtas pertvarkos ir modernizavimo tikslus, susijusius su energijos vartojimu: „iki 2022 m. suvartojamas elektros energijos kiekis vienai elektrolitinio aliuminio tonai sumažės maždaug iki 12 800 kWh, elektrolitinio aliuminio giliojo elektrolitinio apdorojimo lygis provincijoje sudarys maždaug 50 %, o vienos aliuminio tonos pridėtinė vertė padidės vidutiniškai daugiau nei 30 %“ (78).

(159)

Kalbant apie pirmiau nurodytuose planavimo dokumentuose įtvirtintų nuostatų vykdymo užtikrinimą, svarbų vaidmenį atlieka Kinijos pramonės asociacijos. Šie subjektai turi užtikrinti, kad pramonė įgyvendintų Kinijos Vyriausybės politiką. Tokia atsakomybė patvirtinama ir tuo, kad vykdydami savo veiklą jie palaiko glaudų ryšį su valdžios institucijomis ir tai įtvirtinta jų įstatuose. Aliuminio sektoriaus atveju Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijos įstatuose, visų pirma, nustatyta: „asociacija laikosi pagrindinės partijos pozicijos ir įvairių principų bei politikos, taip pat Konstitucijos, įstatymų, norminių aktų ir nacionalinės politikos bei paiso socialinių ir moralinių vertybių. Ji siekia tikslo tarnauti Vyriausybei, pramonei, įmonėms ir verslo vadovams; ji sukuria ir tobulina pramonės savidrausmės mechanizmą; ji aktyviai įtraukia Vyriausybės darbuotojus, kad jie teiktų pagalbą; ji atlieka tarpinį vaidmenį tarp Vyriausybės ir įmonių“ (3 straipsnis). 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir Generalinis sekretorius pirmiausia privalo: „laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių“ (79).

(160)

Kinijos spalvotųjų metalų gamybos pramonės asociacijos įstatuose nustatyta, kad „verslo rekomendacijas asociacijai teikia ir ją prižiūri ir valdo valstybės valdoma Valstybės tarybos turto priežiūros ir administravimo komisija, Civilinių reikalų ministerija ir Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacija“ (4 straipsnis). Be to, vienas iš pagrindinių asociacijos veiklos elementų – „aktyviai teikti pasiūlymus ir nuomones dėl pramonės plėtros, pramonės politikos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikantis bendrųjų partijos ir valstybės principų ir užduočių, susijusių su socialistinės rinkos ekonomikos sistemos kūrimu, ir atsižvelgiant į faktinę pramonės padėtį“ (6 straipsnis). Galiausiai 22 straipsnyje taip pat numatyta, kad asociacijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir Generalinis sekretorius privalo, be kita ko, laikytis šios sąlygos: „laikytis partijos pozicijos, principų ir politikos bei turėti gerų politinių savybių“ (80).

(161)

Taigi, yra daug nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų su aliuminiu susijusių dokumentų, iš kurių aiškiai matyti didelis Kinijos Vyriausybės kišimasis į aliuminio sektorių (81). Šiomis ir kitomis priemonėmis Vyriausybė teikia nurodymus praktiškai dėl kiekvieno sektoriaus plėtros ir veikimo aspekto ir juos kontroliuoja.

(162)

Be planų valstybės kišimasis į sektorių buvo vykdomas, be kita ko, su eksportu susijusių priemonių forma, įskaitant eksporto muitus, eksporto kvotas, reikalavimus vykdyti eksportą ir minimalių eksporto kainų, taikomų įvairioms aliuminio žaliavoms, reikalavimus.

(163)

Kinijos Vyriausybė toliau varžo pirminio aliuminio ir jo gamybos išteklių eksportą, nes siekia skatinti didesnę pridėtinę vertę turinčių aliuminio produktų gamybą. Šio tikslo siekiama taikant viso ar dalies PVM atskaitą už galutinės grandies aliuminio produktus, kartu taikant dalies PVM atskaitą ir eksporto mokesčius už pirminį aliuminį (82).

(164)

Pagrindinių gamybos išteklių, kaip antai energijos ir elektros energijos, kainoms įtakos turi įvairių rūšių valstybės kišimasis (83). Kitų rūšių valstybės kišimasis, dėl kurio iškraipoma rinka, yra atsargų kaupimo politika per Valstybės rezervo biurą ir Šanchajaus ateities sandorių biržos (SHFE) vaidmuo (84). Be to, per kelis prekybos apsaugos tyrimus nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė aliuminio gamintojams nuolat taiko įvairių rūšių valstybės paramos priemones (85). Dėl didelio Kinijos Vyriausybės kišimosi į aliuminio sektorių susidarė pertekliniai pajėgumai (86), o tai yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas.

(165)

Per EBPO tyrimą taip pat nustatyta papildoma Vyriausybės parama, turinti įtakos aliuminio sektoriaus rinkos jėgoms. Tokia parama paprastai teikiama gamybos išteklių, ypač elektros energijos ir pirminio aliuminio oksido, parduodamų mažesnėmis nei rinkos kainomis, forma (87). EBPO tyrime taip pat aprašoma, kaip Kinijos Vyriausybės aliuminio sektoriui iškelti tikslai paverčiami pramonės politika ir konkrečiais veiksmais provincijų ir vietos lygmenimis, įskaitant, pavyzdžiui, kapitalo injekcijas, prioritetines nuosavybės teises į mineralinius išteklius, Vyriausybės dotacijas ir subsidijas ar mokesčių paskatas (88).

(166)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė yra sukūrusi priemones, kuriomis skatina veiklos vykdytojus laikytis viešosios politikos tikslų remti pagrindines pramonės šakas, įskaitant aliuminio sektorių, kuriame gaminami ir plokšti valcavimo produktai iš aliuminio bei pirminis aliuminis, kuris yra pagrindinė žaliava, naudojama nagrinėjamajam produktui gaminti (daugiau nei 50 % gamybos sąnaudų). Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(167)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse nei Kinija, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylų tyrimai turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (89).

(168)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių KLR srityje (90). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Taikomos teisinės nuostatos, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (91). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (92).

(169)

Panašiai kaip kituose Kinijos ekonomikos sektoriuose, plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojai turi laikytis Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės teisės aktais nustatytų įprastinių taisyklių. Rezultatas – šios bendrovės taip pat priklauso nuo iškraipymų „iš viršaus į apačią“, kurie atsiranda dėl bankroto ir nuosavybės įstatymų diskriminuojamo taikymo ar netinkamo jų vykdymo užtikrinimo. Atliekant šį tyrimą nenustatyta jokių elementų, dėl kurių būtų galima suabejoti anksčiau nustatytais faktais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR. Remiantis turimais įrodymais, šios išvados, atrodo, visiškai taikytinos ir plokščių valcavimo produktų iš aliuminio sektoriui.

(170)

Šią išvadą patvirtina preliminarus JAV prekybos departamento sprendimas tyrime dėl kompensacinio muito tam tikrai aliuminio folijai iš Kinijos, per kurį, remiantis turimais faktais, nustatyta, kad Kinijos Vyriausybės žemės skyrimas už mažesnį nei pakankamą atlygį yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta 1930 m. Akto dėl muitų tarifų su pakeitimais 771(5)(D) skirsnyje (93).

(171)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad aliuminio sektoriuje bankroto ir nuosavybės teisės aktai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su nagrinėjamuoju produktu.

(172)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (94). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (95). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos vietos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos ten, kur dirba, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (96). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(173)

Nebuvo pateikta jokių svarbių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje, įskaitant plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojus, nebūtų taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi aliuminio sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas ar jam gaminti skirtos pagrindinės žaliavos), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(174)

KLR įmonių galimybės gauti kapitalo priklauso nuo įvairių iškraipymų.

(175)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (97), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (98), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (99). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (100).

(176)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(177)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (101).

(178)

Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (102). Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(179)

Šiuo atžvilgiu EBPO tyrime remiamasi nepagrįstais įrodymais, kad tam tikri KLR aliuminio gamintojai gavo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis, o finansavimo sąnaudos tariamai atsiejamos nuo atitinkamo bendrovių įsiskolinimo lygio. Remiantis tuo tyrimu, vienas valstybės aliuminio gamintojas 2016 m. obligacijų prospekte aiškiai nurodė, kad jis pritraukia nemažą finansinę paramą iš Kinijos politikos bankų, kurių taikoma palūkanų norma yra mažesnė už lyginamąją normą. Panašiai kito valstybės gamintojo 2017 m. obligacijų prospekte nurodomi tvirti ryšiai, kuriuos bendrovė palaiko su Kinijos bankais, įskaitant politikos bankus, kurie suteikė bendrovei pigius finansavimo šaltinius. EBPO tyrime šiuo atžvilgiu padaryta išvada, kad, nors gali būti daug priežasčių, kodėl šioms įmonėms palūkanų normos yra žemos, prastų finansinių rodiklių ir žemų palūkanų normų skirtumas gali reikšti, kad su tais paskolų gavėjais susijusi rizika gali būti nepakankamai įvertinta (103).

(180)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant aiškaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(181)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(182)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(183)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi dideli iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(184)

Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad aliuminio sektoriuje, įskaitant plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojus, nebūtų pirmiau aprašyto valstybės kišimosi į finansų sistemą. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(185)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose.

(186)

Komisija primena, kad plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(187)

Todėl negalima naudoti ne tik plokščių valcavimo produktų iš aliuminio pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius. Šiuo atžvilgiu eksportuojančių gamintojų pateikti argumentai ir įrodymai nagrinėjami kitame skirsnyje.

(188)

Aprašyta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su valstybės kišimusi į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkrečiai į aliuminio sektorių (įskaitant ir nagrinėjamąjį produktą), parodė, kad nagrinėjamojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(189)

Savo pastabose eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ pirmiausia nurodė, kad 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS). Taip yra todėl, kad, pirma, ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje pripažįstami trys scenarijai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti normaliąją vertę: i) produktas parduodamas ne įprastomis prekybos sąlygomis, ii) yra susiklosčiusi tam tikra rinkos padėtis arba iii) dėl mažos pardavimo apimties vidaus rinkoje toks pardavimas nėra tipiškas. „Xiamen Xiashun“ teigė, kad dideli iškraipymai neatitinka nė vieno iš trijų kriterijų. Bendrovė taip pat teigė, kad net jei didelių iškraipymų sąvoką būtų galima priskirti prie antro iš pirmiau nurodytų kriterijų, PPO bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ (angl. „Australia – Anti-Dumping Measures on A4 Copy Paper“) kolegija patvirtino, kad to, jog nagrinėjamojo produkto ir jo gamybos išteklių vidaus rinkos kainai poveikį daro Vyriausybės sukurti iškraipymai, nepakanka, kad būtų galima manyti, jog tinkamam pardavimo vidaus rinkoje ir pardavimo eksportui palyginimui daromas poveikis „dėl tam tikros rinkos padėties“. Be to, „Xiamen Xiashun“ pateikė pastabą, kad Komisija sistemingai skaičiavo normaliąją vertę, nors ji turėjo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar laikomasi ADS 2 straipsnio 2.2 dalyje nustatytų sąlygų. „Xiamen Xiashun“ taip pat teigė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį reikalaujama, kad apskaičiuojant normaliąją vertę būtų atsižvelgiama į „sąnaudas kilmės šalyje“, kaip patvirtinta PPO bylose DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS473 „ES. Biodyzelinas (angl. „ES —Biodiesel“). „Xiamen Xiashun“ taip pat teigė, kad normalioji vertė turėtų būti skaičiuojama laikantis ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies reikalavimų ir DS473, ir pridūrė, kad PPO bylos DS427 „Kinija. Antidempingo ir kompensaciniai muitai broilerių produktams iš Jungtinių Valstijų“ (angl. „China — Anti-Dumping and Countervailing Duty Measures on Broiler Products from the United States“) išvadose reikalaujama, kad tyrimą atliekančios institucijos atsižvelgtų į nurodytas eksportuojančių gamintojų sąnaudas, nebent jos neatitinka bendrųjų apskaitos principų arba tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių sąnaudų. NET jei nurodytos sąnaudos atitiko šias dvi sąlygas, Xiashun“ teigimu, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka PPO ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalies, nes sistemingai neatsižvelgiama į eksportuojančio gamintojo sąnaudas.

(190)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO. Kaip tiksliai paaiškino PPO apeliacinis komitetas byloje DS473 „Europos Sąjunga. Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (angl. „European Union — Anti-Dumping Measures on Biodiesel from Argentina“), pagal PPO teisę leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Komisija priminė, kad bylos DS529 „Australija. Antidempingo priemonės A4 kopijavimo popieriui“ ir DS427 „Kinija. Broilerių produktai“ nėra susijusios su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies aiškinimu ir jo taikymo sąlygomis. Be to, visos tų bylų pagrindinės faktinės aplinkybės skyrėsi nuo pagrindinių aplinkybių ir kriterijų, dėl kurių pagal šią pagrindinio reglamento nuostatą, susijusią su didelių iškraipymu buvimu eksportuojančioje šalyje, yra taikoma ši metodika. Pagal 2 straipsnio 6a dalį normalioji vertė apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis sąnaudomis ir kainomis, gautomis tipiškoje šalyje, arba remiantis tarptautiniu lyginamuoju dydžiu tik tuo atveju, jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, kurie daro poveikį sąnaudoms ir kainoms. Bet kuriuo atveju pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje numatyta galimybė naudoti vidaus sąnaudas, jei nustatyta, kad jos neiškraipytos. Todėl Komisija šiuos tvirtinimus atmetė.

(191)

Antra, „Xiamen Xiashun“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis neatitinka ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalies. Bendrovė taip pat teigė, kad Apeliacinis komitetas byloje DS219 „EB. Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės“ (angl. „EC – Tube or Pipe Fittings“) patvirtino, kad tyrimą atliekanti institucija privalo naudoti eksportuojančių gamintojų faktines PBA išlaidas ir pelną, jei tokių duomenų yra. Todėl „Xiamen Xiashun“ teigė, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis yra nesuderinama su ADS 2 straipsnio 2.2.2 dalimi.

(192)

Komisija pažymėjo, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat leidžiama naudoti vidaus sąnaudas, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Todėl eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jų individualios PBA išlaidos ir (arba) kitos gamybos išteklių sąnaudos iš tikrųjų nebuvo iškraipytos. Tačiau, kaip tvirtinta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose, Komisija nustatė, kad Kinijos plokščių valcavimo produktų iš aliuminio pramonėje esama iškraipymų, ir nepateikta jokių tiesioginių įrodymų, kad iškraipymų, susijusių su atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksniais, nėra. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(193)

Trečia, „Xiamen Xiashun“ teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatas Komisija privalėjo atlikti konkrečios bendrovės konkrečių sąnaudų analizę. Todėl, remiantis bendrovės pateiktais klausimyno atsakymais turėjo būti atlikta konkreti „Xiamen Xiashun“ analizė.

(194)

Komisija pažymėjo, kad buvo nustatyta, jog didelių iškraipymų, dėl kurių taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, esama visos šalies mastu. Jei nustatoma, kad esama didelių iškraipymų, 2 straipsnio 6a dalies nuostatos a priori taikomos visiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir dėl visų sąnaudų, susijusių su jų gamybos veiksniais. Bet kuriuo atveju, pagal tą pačią pagrindinio reglamento nuostatą taip pat numatyta naudoti vidaus sąnaudas, kurioms, kaip aiškiai nustatyta, dideli iškraipymai poveikio nedaro. Tačiau remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais nenustatyta, kad vidaus sąnaudos būtų neiškraipytos. Visų pirma, eksportuojantys gamintojai nepateikė tikslių ir tinkamų įrodymų dėl neiškraipytų kainų ir sąnaudų.

(195)

Be to, skaičiavimai, susiję su „Xiamen Xiashun“ antidempingo norma, atspindi pačios bendrovės pateiktus duomenis, apskaičiuotus pagal pagrindinio reglamento nuostatas, ypač pagal 2 straipsnio 6a dalį. Nebuvo įrodymų, kad „Xiamen Xiashun“ kainos ir sąnaudos nebuvo iškraipytos dėl didelių iškraipymų, nustatytų remiantis turimais įrodymais. Todėl laikinieji dempingo skirtumai atspindi konkrečią bendrovės padėtį, įskaitant gamybos veiksnius ir sumas, kuriuos bendrovė nurodė klausimyno atsakymuose, tačiau tinkamai atsižvelgiant į didelių iškraipymų buvimą KLR ir jų poveikį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(196)

Dėl individualios bendrovės padėties „Xiamen Xiashun“ pirmiausia teigė, kad bendrovė yra visiškai užsienio kapitalo valdoma įmonė ir jai taikomi Kinijos įstatymai. Jos akcininkė – Honkonge įsteigta bendrovė „Daching Enterprises Limited“. Ji taip pat teigė, kad jos finansinės ataskaitos vykdant auditą buvo patikrintos pagal tarptautinius apskaitos standartus, nes ji priklauso tarptautinei grupei. Ji teigė, kad ji yra privati bendrovė ir kad nebuvo įrodymų, jog ji priklausė Kinijos valdžios institucijoms, buvo jų kontroliuojama arba strategiškai prižiūrima ir vadovavosi šių institucijų gairėmis kaip valstybės įmonė ir jog ji nebuvo strategiškai prižiūrima ir vadovavosi gairėmis dėl valstybės dalyvavimo, kuriuo kišamasi į kainas ir sąnaudas. Todėl ji tvirtino, kad ji nėra įmonė, „priklausanti eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojama arba strategiškai prižiūrima, arba <...> vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis“, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje.

(197)

Komisija pakartojo, kad nustačius, jog esama didelių iškraipymų, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies metodika taikoma visos šalies mastu, nebent būtų aiškiai nustatyta, kad iškraipymai nedaro poveikio tam tikroms sąnaudoms. „Xiamen Xiashun“ nepateikė tokių įrodymų, tačiau nurodė tik kelis bendro pobūdžio argumentus, susijusius su tam tikrais 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardytais kriterijais dėl didelių iškraipymų buvimo visoje eksportuojančioje šalyje ir nesusijusius su jų konkrečiomis neiškraipytomis sąnaudomis. Taigi įrodymai dėl „Xiamen Xiashun“, kaip tariamai nepriklausančios nuo valstybės kontrolės, konkrečios padėties šiuo atveju nėra aktualūs. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad net jei šie tvirtinimai būtų aktualūs šiuo atveju, quod non, iš esmės „Xiamen Xiashun“ argumentas, kad ji nepriklauso nuo Vyriausybės įtakos, įskaitant nuosavybės kontrolę ar Kinijos valdžios institucijų vykdomą strateginę priežiūrą ir taikomas gaires, neatitinka tikrovės. Iš esminių įrodymų ir 3.3.1.3–3.3.1.5 skirsniuose pateiktų išvadų matyti Vyriausybės ir KKP įtakos mastas ir paplitimas Kinijos ekonomikoje, įskaitant aliuminio sektorių. „Xiamen Xiashun“ nepateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti šiais nustatytais faktais. Be to, kaip nurodyta 3.3.1.8 skirsnyje, Vyriausybė turi daug priemonių ir finansinių paskatų, kad galėtų nurodyti bendrovėms, įskaitant privačias bendroves, laikytis jos gairių. Kaip aprašyta tame pačiame skirsnyje, finansų įstaigos, įskaitant privačias, turi paskatų sudaryti palankesnes galimybes gauti finansavimą projektams, kurie atitinka Vyriausybės planus, o tai daro didelį poveikį privačioms bendrovėms, kurios turi laikytis Vyriausybės nurodymų užtikrinti finansinį likvidumą.

(198)

Konkrečiai dėl „Xiamen Xiashun“ Komisija pažymėjo, kad bendrovę: Valstybės taryba oficialiai pripažįsta kaip nacionalinio lygmens pagrindinę aukštųjų technologijų įmonę; Fudziano provincijos ekonomikos ir IT komisija oficialiai pripažįsta kaip pagrindinę strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų įmonę; Fudziano provincijos mokslo ir technologijų biuras, Fudziano provincijos ekonomikos ir IT komisija, Fudziano provincijos profesinių sąjungų federacija ir Fudziano provincijos liaudies Vyriausybės valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija oficialiai pripažįsta kaip Fudziano provincijos novatorišką įmonę (104). Kad gautų šį oficialų pripažinimą, bendrovė turi būti įvykdžiusi atitinkamus tinkamumo reikalavimus, be kita ko, laikytis oficialios Kinijos Vyriausybės pozicijos ir oficialių Vyriausybės strategijų ir politikos. Tai taip pat būtina tam, kad būtų galima išsaugoti tokį pripažinimą ir toliau gauti tiesioginę ar netiesioginę Vyriausybės paramą. Pavyzdžiui, pagal kai kurias konkrečias politikos sritis, tikslus ir naudą, susijusius su pripažinimu pagrindine strateginių ir besiformuojančių pramonės šakų įmone Fudziano provincijoje, kokia yra pripažinta „Xiamen Xiashun“, nurodoma: „įtraukti pagrindines įmones kaip lyderius ir pavyzdžius, skatinti spartesnę strateginių besiformuojančių pramonės šakų Fudziane mokslo plėtrą ir pasiekti tikslus bei įvykdyti užduotis, nustatytus „Strateginių besiformuojančių pramonės šakų Fudziano provincijoje plėtros spartinimo įgyvendinimo plane““; „remti Fudziano įvairių rūšių rizikos kapitalo fondus, kad strateginės besiformuojančios pramonės šakos galėtų investuoti į nuosavą kapitalą pagrindinių įmonių esminiams projektams rengti“; „skatinti ir remti provincijų strateginių besiformuojančių pramonės šakų pagrindines įmones, kad jos galėtų būti traukiamos į biržos sąrašus finansavimui gauti ir išleisti įmonės obligacijas, trumpalaikius finansavimo vekselius ir pan., taip pat teikti atitinkamą paramą ir paslaugas, susijusias su įmonių finansavimu“; „Provincijos ekonomikos ir prekybos komitetas, bendradarbiaudamas su rajonų, miestų, Pingtano visapusiškos eksperimentinės zonos ekonomikos ir prekybos skyriais ir provincijos grupės (kontroliuojančiosios bendrovės) bendrovėmis, sukūrė darbo ir ryšių su besiformuojančių pramonės šakų pagrindinėmis įmonėmis sistemą, kad padėtų koordinuoti ir spręsti sunkumus bei problemas, su kuriais susiduriama vystant įmones, ir užtikrintų pagrindinių įmonių plėtros stebėseną ir analizę“ (105). Todėl Komisija nesutiko su argumentu, kuriuo siekiama apginti konkrečią bendrovę, kad „Xiamen Xiashun“ nėra KLR valdžios institucijų kontroliuojama ar strategiškai prižiūrima arba nesivadovauja valdžios institucijų gairėmis.

(199)

Be to, „Xiamen Xiashun“ teigė, kad ji buvo įsteigta remiantis Kinijos Liaudies Respublikos užsienio prekybos įstatymu, Kinijos Liaudies Respublikos užsienio investicijų įstatymu, Kinijos Liaudies Respublikos bendrovių įstatymu ir jai buvo taikomas Kinijos Liaudies Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Pagal šiuos įstatymus ji buvo apsaugota bankroto įstatymu, o jos kapitalas pagal įstatymą galėjo būti laisvai pervedamas viduje arba kitai įmonei. Ji taip pat teigė, kad „Ernst & Young“ atliko jos finansinių ataskaitų auditą pagal tarptautinius apskaitos standartus ir, jei jos finansinei būklei būtų kilęs pavojus, ji būtų turėjusi laikytis tarptautinių standartų ir galbūt skelbti bankrotą.

(200)

Komisija priminė, kad, kaip aprašyta 3.3.1.6 skirsnyje, iškraipymai KLR teisės srityje neatsirado dėl to, kad Kinijos įstatymai neatitinka savo tikslo. Priešingai, Kinijos įstatymai yra pagrįsti panašiais kitų šalių įstatymais, todėl dėl pačių įstatymų kokybės problemų nėra. Problema yra netinkamas tų įstatymų vykdymo užtikrinimas ir valstybės vaidmuo nemokumo bylose. Remiantis 3.3.1.6 skirsnyje aprašytais nustatytais faktais ir neturint įrodymų, kad „Xiamen Xiashun“ yra nesusijusi su bankroto procedūrų iškraipymais visos šalies mastu, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(201)

„Xiamen Xiashun“ taip pat pastebėjo, kad ji vedė nepriklausomas derybas dėl kainų su savo pirkėjais ES ar kitose šalyse, remdamasi gamybos sąnaudomis ir vyraujančiomis rinkos sąlygomis. Ji pridūrė, kad jos produkto kaina pirkėjams ES buvo pagrįsta konversijos priemoka ir pardavimui ES Londono metalų biržoje (LME) kotiruojama aliuminio kaina.

(202)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto reikalavimus normalioji vertė turi būti apskaičiuota remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, jei nustatoma, kad dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų netikslinga naudoti tos šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje apibendrinti tvirtinimai yra pagrįsti gamybos sąnaudomis ir vyraujančiomis rinkos sąlygomis parduodant produktus ES (arba kitų šalių) pirkėjams. Todėl jų aplinkybės ir faktinė padėtis yra susijusios su eksporto į ES (ir kitas šalis) kaina, o ne su normaliąja verte, kuri yra šios nuostatos objektas. Todėl Komisija atmetė šį tvirtinimą.

(203)

Dėl žaliavų „Xiamen Xiashun“ teigė, kad nėra jokios viešosios politikos ar priemonių, kuriomis būtų diskriminuojama vidaus tiekėjų naudai arba kitaip veikiami KLR laisvosios rinkos veiksniai. Jos nuomone, ji gali laisvai pasirinkti savo tiekėjus – tiek gamintojus, tiek platintojus – laisvai suderėtomis kainomis. Ji pridūrė, kad žaliavų ir kitų gamybos išteklių pirkimo kaina buvo nustatyta per derybas su keliais tiekėjais ir konkursų pasiūlymus. „Xiamen Xiashun“ pridūrė, kad dalį žaliavų pirko užsienyje. Visų pirma titano boro aliuminio strypus, kuriuos ji perka tik iš Jungtinės Karalystės.

(204)

Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad „Xiamen Xiashun“ nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima aiškiai nustatyti, kad jos sąnaudoms, susijusioms su šalies viduje įsigytais gamybos ištekliais, neturėjo įtakos didelis valstybės kišimasis, kaip nustatyta 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iškraipymų esama visoje plokščių valcavimo produktų iš aliuminio sektoriaus grandinėje. Tie iškraipymai taip pat susiję su žaliavų tiekėjais, kurie priklauso nuo visų rūšių iškraipymų, kurie buvo nustatyti KLR, įskaitant elektros energijos sąnaudas, darbo jėgą, galimybes gauti finansavimą ir pan. Kita vertus, dėl „Xiamen Xiashun“ užsienyje pirktų produktų, remiantis pateiktais įrodymais, kurie vėliau nuotoliniu būdu buvo sutikrinti, įskaitant klausimyno atsakymus, susijusias sutartis ir šių pirkimų kainų analizę (kurioje kainos panašios į naudotas tipiškos šalies kainas), ir neturint jokių įrodymų, kad Jungtinėje Karalystėje esama su šiuo gamybos ištekliumi susijusių iškraipymų, buvo aiškiai nustatyta, kad titano boro aliuminio strypų pirkimo Jungtinėje Karalystėje kaina (kuri sudaro nedidelę visų šios bendrovės žaliavų sąnaudų dalį) yra neiškraipyta ir jos nereikia keisti tipiškos šalies duomenimis.

(205)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad „Xiamen Xiashun“ kartu su valstybės įmone „Yunlu Aluminum Co.“ įsteigė įmonę „Yunnan Yongshun Aluminium Co., Ltd.“ Dzianšujaus apskrityje, Junano provincijoje. Pagrindinė šios bendrovės veikla yra didelių aliuminio lydinių plokščių, kurias ji tiekia „Xiamen Xiashun“, gamyba. Iš pateikto pavyzdžio matyti, kad, pirma, įsteigdama bendrą įmonę su valstybės įmone, „Xiamen Xiashun“ glaudžiai bendradarbiauja su Kinijos valstybe, ir, antra, iškraipymai visos šalies mastu taip pat susiję su jos tiekėjais.

(206)

„Xiamen Xiashun“ taip pat teigė, kad Vyriausybė neturėjo įtakos jos galimybėms gauti kreditą ar kredito, kuris bendrovei buvo suteiktas, sąlygoms ir kad kredito sąlygos, kaip antai palūkanų norma, nustatomos pagal atitinkamą vyraujančią rinkos palūkanų normą. „Xiamen Xiashun“ taip pat teigė, kad jos PBA išlaidos buvo neiškraipytos ir pagrįstos ir į jas reikėtų atsižvelgti.

(207)

Komisija priminė, kad siekiant nustatyti, ar esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, analizuojamas galimas vieno ar kelių toje nuostatoje išvardytų iškraipomųjų elementų poveikis kainoms ir sąnaudoms eksportuojančioje šalyje. NET jeigu eksportuojantis gamintojas tiesiogiai nepasinaudojo jokia reikšminga valstybės finansine pagalba, quod non,„Xiamen Xiashun“ atitiko reikalavimus gauti finansinę paramą, kaip aprašyta 3.3.1.8 ir 3.3.1.5 skirsniuose. Taip yra todėl, kad, kaip paaiškinta 3.3.1.5 skirsnyje, eksportuojančiam gamintojui, kaip ir visoms aliuminio sektoriaus bendrovėms, taikomi Kinijos valstybinio planavimo ir gaires nustatantys dokumentai ir jis turi galimybę gauti finansavimą iš Kinijos finansų sistemos, kaip aprašyta 3.3.1.8 skirsnyje. Šiuo požiūriu bankai ir kitos finansų įstaigos pagal Kinijos Vyriausybės gaires sudaro palankesnes sąlygas rinkos dalyviams, įskaitant aliuminio produktų gamintojus, gauti finansavimą, tad tokioms įmonėms sukuriama finansinės apsaugos sistema ir suteikiamas papildomas pranašumas, palyginti su panašiomis įmonėmis už KLR ribų. Be to, kaip paaiškinta 198 konstatuojamojoje dalyje, „Xiamen Xiashun“, kuriai suteiktas strateginės besiformuojančios pramonės įmonės statusas, skiriama finansinė parama, kuri teikiama bendrovėms, turinčioms strateginės besiformuojančios pramonės įmonės statusą, kaip aprašyta toje konstatuojamojoje dalyje.

(208)

Dėl darbo sąnaudų „Xiamen Xiashun“ teigė, kad taikė patikimą įprastinę darbo užmokesčio sąnaudų sistemą. Bendrovė savarankiškai derėjosi su savo darbuotojais dėl individualaus darbo užmokesčio, grindžiamo darbo jėgos aktyvumo lygiu ir jų asmenine kvalifikacija bei pasiekimais. Ji pridūrė, kad valstybė neturi įgaliojimų kontroliuoti darbo užmokestį KLR.

(209)

Komisija priminė, kad 3.3.1.7 skirsnyje nustatyta, jog darbo rinkos iškraipymų yra visos šalies lygmeniu. Kinijos darbo rinkai būdingos problemos, įskaitant nuo Vyriausybės nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumą ir darbo jėgos judumo ribojimus dėl namų ūkių registravimo sistemos, kaip aprašyta 172 konstatuojamojoje dalyje, daro iškraipomąjį poveikį darbo užmokesčio kūrimui KLR. Šiuo atžvilgiu nėra įrodymų, kad „Xiamen Xiashun“ nėra susijusi su iškreipiamuoju poveikiu dėl nepriklausomų profesinių sąjungų trūkumo ir namų ūkių registravimo sistemos. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(210)

Galiausiai „Xiamen Xiashun“ teigė, kad dėl visų minėtų priežasčių jos PBA išlaidos bei pelnas buvo neiškraipyti ir pagrįsti ir į juos reikėtų atsižvelgti atliekant skaičiavimus.

(211)

Dėl tvirtinimo, susijusio su PBA išlaidom ir pelnu, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad jis yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas, nes paprasčiausiai buvo nurodyti kiti šio eksportuojančio gamintojo tvirtinimai, kurie visi buvo atmesti. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą konkrečiai reikalaujama, kad, nustačius didelius iškraipymus, į apskaičiuotą normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA išlaidų ir pelno suma. Kadangi šiame tyrime taip ir buvo nustatyta, o šie iškraipymai daro poveikį eksportuojančiam gamintojui ir jo tiekėjams, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(212)

Atsakydama į „Xiamen Xiashun“ pastabas, „Airoldi“ pateikė keletą pastabų dėl didelių iškraipymų, susijusių su informacija, kurią pateikė kitos suinteresuotosios šalys pagal pranešimo apie inicijavimą 8 punkto i papunktį.

(213)

Pirma, „Airoldi“ pareiškė, kad pritaria „Xiamen Xiashun“ pastaboms dėl tyrimo inicijavimo, susijusioms su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies ir įvairių PPO antidempingo susitarimo nuostatų nesuderinamumu.

(214)

Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 6a dalies suderinamumo su PPO teise klausimas jau aptartas 189–195 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(215)

„Airoldi“ taip pat teigė, kad, jei Komisija padarytų išvadą, jog KLR yra didelių iškraipymų, ji vis tiek turėtų atlikti konkrečią gamintojo ir eksportuotojo sąnaudų analizę ir atsižvelgti į gamintojo ir eksportuotojo vidaus sąnaudas, kurios, kaip nustatyta, nėra iškraipytos.

(216)

195 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad visi skaičiavimai buvo pagrįsti konkrečiais bendrovės duomenimis ir buvo naudojamos bendrovės nurodytos gamybos veiksnių rūšys ir su šiais veiksniais susijusios apimtys, o normaliosios vertės buvo pakeistos neiškraipytu lyginamuoju dydžiu. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(217)

Trečia, bendrovė „Airoldi“ teigė, kad asociacijos „European Aluminium“ pateiktas skundas iš tiesų yra antisubsidijų skundas, nes skundo tekste ne vieną kartą nurodytos subsidijos, kurios KLR buvo teikiamos plokščių valcavimo produktų iš aliuminio gamintojams. „Airoldi“ teigė, kad pateikdamas antidempingo skundą ir remdamasis prielaida, kad metodika naudoti tipiškos šalies duomenis taikoma automatiškai, skundo pateikėjas bandė išvengti kompensacinių ir antidempingo tyrimų įvairių tikslų pačios esmės. Per kompensacinių priemonių tyrimus nagrinėjama nesąžiningos prekybos praktika, susijusi su valstybės teikiama nauda. Per antidempingo tyrimus nagrinėjama atskirų eksportuotojų taikoma nesąžiningos prekybos praktika. „Airoldi“ pastebėjo, kad priėmus tokius tvirtinimus pažeidžiami pagrindinių antidempingo ir antisubsidijų reglamentų tikslai (106).

(218)

Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį reikalaujama įrodyti, kad aptariamoje eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų. Skunde pateikiamos tam tikros nuorodos į subsidijas, siekiant parodyti, kad KLR esama didelių iškraipymų, visų pirma pagal 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečią įtrauką (viešoji politika arba priemonės, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka). Neginčijama, kad subsidijos yra tik viena iš priemonių, kuriomis Vyriausybės naudojasi kišdamosi į laisvosios rinkos veikimą, todėl pagal šią pagrindinio antidempingo reglamento nuostatą jos rodo didelį valstybės kišimąsi. Taigi, skundas visiškai atitiko pagrindinio antidempingo reglamento nuostatas ir tikslus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(219)

Ketvirta, „Airoldi“ nurodė, kad skundo pateikėjas teigė, jog Komisija yra saistoma stare decisis principo, kiek tai susiję su jos ankstesniais tyrimais, kaip nurodyta skundo 85–87 punktuose. „Airoldi“ paaiškino, kad tokie motyvai yra akivaizdžiai nepriimtini atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos pagrindinius standartus pagal pagrindinius antidempingo ir antisubsidijų reglamentus. „Airoldi“ nuomone, visa tipiškos šalies metodikos taikymo prielaida grindžiama tik dviem patvirtinamaisiais dokumentais: i) 2017 m. Komisijos ataskaita ir ii) EBPO ataskaita. Skundo pateikėjas neatliko išsamaus patikrinimo nustatydamas, ar yra konkrečių schemų, susijusių su KLR taikomomis konkrečiomis priemonėmis, kurios būtų naudingos tik KLR aliuminio sektoriui. Tvirtinimai buvo nepagrįsti ir nebuvo pridėti patvirtinamieji dokumentai. Todėl „Airoldi“ pareikalavo, kad atsižvelgiant į tai, jog skundo pateikėjas neatsižvelgė į reikalavimą dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo, skundas turėtų būti atmestas.

(220)

Komisija priminė, kad tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo metu, o ne inicijuojant tyrimą padaroma išvada dėl didelių iškraipymų buvimo ir dėl to naudojama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta metodika. Remdamasi įrodymais ir objektyviais šaltiniais, kurie buvo pateikti ir nurodyti skunde ir dviejose ataskaitose, t. y. šalies ataskaitoje ir EBPO ataskaitoje, Komisija manė, kad skundo pateikėjo pateiktų įrodymų dėl didelių iškraipymų pakanka tyrimui inicijuoti šiuo pagrindu ir visiškai laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies d punkto, pagal kurį skundo pateikėjams suteikiama konkreti galimybė pateikiant skundą kaip įrodymą naudoti šalies ataskaitą. Dėl šalies ataskaitos Komisija priminė, kad tai yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio mėn. ir visos šalys turėjo pakankamai galimybių paneigti ar papildyti ataskaitą arba pateikti pastabų dėl jos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, tačiau Komisija tokių pastabų ar įrodymų, dėl kurių ataskaita būtų pripažinta negaliojančia, negavo. Dėl ankstesniuose tyrimuose, pavyzdžiui, nurodytuose skundo 85–87 punktuose, nustatytų faktų – jie yra susiję įrodymai, visų pirma dėl to, kad jie yra susiję ne tik su iškraipymais visos šalies mastu toje šalyje, bet ir konkrečiai su iškraipymais ir padėtimi aliuminio sektoriuje, kurie veikiausiai turi įtakos ir šio tyrimo eksportuojantiems gamintojams. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(221)

Galiausiai „Airoldi“ pritarė „Xiamen Xiashun“ tvirtinimui, kad aliuminio luitų kainas Kinijoje lemia rinkos jėgos – LME arba Šanchajaus ateities sandorių birža – ir konversijos priemoka. Panašią pastabą taip pat pateikė „Jiangsu Alcha Group“, kuri klausimyno atsakymuose nurodė, kad visi jos pirkimai buvo vykdomi remiantis derybomis įprastomis rinkos sąlygomis su tiekėjais ir kad jai neturi įtakos jokie dideli iškraipymai. Pavyzdžiui, „Jiangsu Alcha Group“ pateikė įrodymų, kad jos aliuminio luitų pirkimo kaina tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė už LME kainą.

(222)

Komisija pažymėjo, kad aliuminio luitams KLR taikomas eksporto mokestis. Šio konkretaus eksporto mokesčio taikymas iškraipo įprastą rinkos jėgų veikimą, nes riboja eksportą ir didina aliuminio luitų vidaus tiekimą Kinijos aliuminio gamintojams. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad valstybė nesikišo į aliuminio luitų kainas Kinijoje ir kad tos kainos priklausė nuo rinkos jėgų. Šiuo atžvilgiu faktiškai sumokėta kaina nėra lemiamas veiksnys. Remiantis 3.3.1.2–3.3.1.9 skirsnyje pateiktais nustatytais faktais nebuvo aiškiai nustatyta, kad valstybės kišimasis neturėjo poveikio aliuminio luitams. Tie iškraipymai taip pat susiję su aliuminio luitų vidaus tiekėjais, kurie priklauso nuo visų rūšių iškraipymų, kurie buvo nustatyti KLR, įskaitant elektros energijos sąnaudas, darbo jėgą, galimybes gauti finansavimą ir pan.

(223)

Kadangi Komisija atmetė visus tvirtinimus, ji pakartojo savo išvadą, padarytą 188 konstatuojamojoje dalyje, kad atsižvelgiant į tai, jog esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, nebuvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų.

(224)

Todėl normaliąją vertę Komisija apskaičiavo remdamasi gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kartu ji sutiko naudoti vieno eksportuojančio gamintojo titano boro aliuminio strypų, kuriuos visus jis pirko Jungtinėje Karalystėje, kaip paaiškinta 204 konstatuojamojoje dalyje, kainas.

(225)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(226)

Kaip minėta 111–113 konstatuojamosiose dalyse, Komisija byloje paskelbė du pranešimus dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti, dėl kurių suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas: atitinkamai spalio 5 d. pranešimą (toliau – pirmasis pranešimas) ir lapkričio 25 d. pranešimą (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, ir atsakyta į gautas šalių pastabas dėl tų elementų ir atitinkamų šaltinių. Komisijos atliktą faktų, įrodymų ir išvadų vertinimą galima apibendrinti, kaip nurodyta toliau.

(227)

Pirmajame pranešime Komisija nustatė 55 šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į Kinijos. Tiriamuoju laikotarpiu Pasaulio bankas šias šalis priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, remiantis bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis. Tačiau, kaip nurodyta skunde, buvo žinoma, kad didelė tiriamojo produkto gamyba vyksta tik šešiose iš šių šalių, t. y. Brazilijoje, Indonezijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Tailande ir Turkijoje.

(228)

Per tiriamąjį laikotarpį Indonezijoje, Pietų Afrikoje ir Rusijoje buvo taikomi aliuminio – vienos iš pagrindinių tiriamojo produkto gamybos žaliavų – eksporto apribojimai (108). Taigi, atsižvelgdama į tai, kad šie apribojimai taip pat gali turėti įtakos šios žaliavos importo kainai ir ją iškraipyti, Komisija padarė išvadą, kad šių šalių nelaikys tinkamomis tipiškomis šalimis, todėl ji toliau vertino tik Brazilijos, Tailando ir Turkijos susijusių viešųjų duomenų prieinamumą.

(229)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė informacijos apie atitinkamus viešuosius duomenis, visų pirma apie Brazilijoje, Tailande ir Turkijoje tiriamąjį produktą gaminančių bendrovių finansinės informacijos prieinamumą, ir apie žaliavų, skirtų suinteresuotųjų šalių nurodytam tiriamajam produktui gaminti, importą į šias šalis.

(230)

Remiantis Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA) duomenų baze, Brazilija, Tailandas ir Turkija didžiąją dalį atitinkamų žaliavų importavo tipiškais kiekiais, todėl šis importas galėjo būti naudojamas kaip lyginamasis dydis normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Komisija taip pat nustatė šių šalių gamintojus, kurie turi viešai prieinamos informacijos (109).

(231)

Gavusi pastabų dėl pirmojo pranešimo, Komisija išnagrinėjo turimą informaciją ir nusprendė, kad tinkamiausi buvo Brazilijos bendrovės „Novelis do Brasil Ltda“ (toliu – „Novelis do Brazil“) prieinami viešieji duomenys. Priešingai nei nustatytų Tailando ir Turkijos gamintojų atveju, ši bendrovė savo svetainėje (110) pateikė visas audituotas finansines ataskaitas ir su TL sutapo devynių mėnesių finansinė informacija.

(232)

Todėl antrajame pranešime Komisija pasiūlė pasirinkti Braziliją kaip tinkamą tipišką šalį neiškraipytoms kainoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti ir naudoti Brazilijos bendrovės „Novelis do Brasil“ duomenis, kad būtų nustatytos neiškraipytos ir pagrįstos PBA išlaidos ir pelnas normaliajai vertei apskaičiuoti.

(233)

Kelios suinteresuotosios šalys (111) nesutiko su Brazilijos kaip tinkamos tipiškos šalies pasirinkimu. Jos iš esmės teigė, kad dėl Vyriausybės politikos, skirtingų mokesčių (112) importuojamiems produktams ir neveiksmingumo, susijusio su tiriamojo produkto gamyba Brazilijoje, tiriamojo produkto kainos Brazilijos rinkoje buvo išskirtinai aukštos, o Brazilijos bendrovės pelnas – nepagrįstai didelis. Todėl Brazilijos bendrovės „Novelis do Brasil“ pelnas tariamai nebuvo tinkamas lyginamasis dydis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje (113).

(234)

Be to, kai kurios suinteresuotosios šalys („Airoldi Metalli Spa“ ir „Xiamen Xiashun“) taip pat nurodė, kad Brazilijos valdžios institucijos 2020 m. liepos 29 d. pradėjo antidempingo tyrimą dėl Kinijos kilmės aliuminio produktų importo į Braziliją (Brazilijos užsienio prekybos sekretoriato (SECEX) 2020 m. liepos 28 d. aplinkraštis Nr. 46) (114).

(235)

Aplinkraštyje Nr. 46 paminėta tyrimo produkto apibrėžtoji sritis iš esmės sutapo su šio tyrimo nagrinėjamojo produkto apibrėžtąja sritimi, kaip apibrėžta 2 skirsnyje. Be to, Aplinkraštyje Nr. 46 indeksuota forma paskelbti skundo pateikėjų (trijų bendrovių, įskaitant „Novelis do Brasil“) veiklos rezultatai, iš kurių matyti, kad 2015–2019 m. laikotarpiu skundo pateikėjai patyrė nuostolių (115).

(236)

Remdamasi šiais naujais įrodymais ir nepaisydama to, kad Aplinkraštyje Nr. 46 pateikti konsoliduoti trijų skundą pateikusių gamintojų indeksuoti duomenys, Komisija manė, kad mažai tikėtina, jog „Novelis do Brasil“ nurodytas pelnas (19,4 % per paskutinį finansinį laikotarpį (116)) buvo gautas iš tiriamojo produkto. Šiuo atžvilgiu, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė gamina daug produktų (117), Komisija laikėsi nuomonės, kad toks pelnas yra labiausiai tikėtinas ir daugiausia gaunamas iš kitų „Novelis do Brasil“ gaminamų produktų, kaip antai orlaivių ir erdvėlaivių pramonei, automobilių pramonei ir gėrimų skardinių pramonei skirtų produktų.

(237)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad „Novelis do Brasil“ duomenys nėra tinkamas lyginamasis dydis pagrįstoms tiriamojo produkto PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(238)

Todėl Komisija iš naujo įvertino atitinkamus Tailando ir Turkijos, kaip galimų tinkamų tipiškų šalių, privalumus. Tačiau vieninteliai viešai prieinami Tailando ir Turkijos bendrovių finansiniai duomenys tik iš dalies sutapo su TL. Be to, naujausiu finansiniu laikotarpiu, kurio duomenys buvo prieinami, šių bendrovių veiklos rezultatai beveik atitiko pelno ir nuostolių susibalansavimo ribą (118). Todėl Komisija manė, kad šių bendrovių duomenys nėra tinkamas lyginamasis dydis neiškreiptam ir pagrįstam pelnui ir PBA išlaidoms nustatyti.

(239)

Atsižvelgdama į šią padėtį Komisija manė, kad tokiomis aplinkybėmis galėtų būti naudotini panašų produktą gaminančių bendrovių sektoriaus duomenys. Ši išvada padaryta prieš pat laikinųjų priemonių priėmimą. Todėl, atsižvelgdama į apribojimus dėl pagrindiniame reglamente nustatytų privalomų terminų, Komisija nusprendė savo analizę preliminariai grįsti žiniomis ir informacija, jau turimomis kitame vykdomame antidempingo tyrime tame pačiame (aliuminio) sektoriuje, susijusiame su panašiu produktu (aliuminio ekstruzijomis) ir panašiu laikotarpiu (119). Aliuminio ekstruzijos – tai panašias technines ir fizines savybes kaip plokšti valcavimo produktai iš aliuminio turintys produktai. Kalbant apie gamybos procesą, aliuminis gali būti formuojamas į įvairius produktus ekstruzijos, valcavimo arba liejimo būdu. Ekstruzijos būdu pagamintas aliuminis formuojamas į įvairių formų aliuminio profilius. Plokšti valcavimo produktai iš aliuminio apima plokščius lakštus, į ritinius suvyniotus lakštus, plokštes ir foliją. Be to, šiuos produktus dažnai gamina tos pačios bendrovės, kurios gamina plokščius valcavimo produktus iš aliuminio, arba tos pačios grupės bendrovės.

(240)

Komisija tęs tyrimą ir, jei iš galimų tipiškų šalių gaus naujų ir tinkamų duomenų, padėtį bus galima pakartotinai įvertinti.

(241)

Todėl, atsižvelgdama į PVPA ir aliuminio ekstruzijų produktų panašumą ir į tai, kad susiję duomenys buvo viešai prieinami (120), Komisija nusprendė preliminariai naudoti bendrovių, kurios gamina aliuminio ekstruzijas, duomenis, nes, Komisijos nuomone, šie duomenys buvo tipiški plokščius valcavimo produktus iš aliuminio gaminančių bendrovių padėties atžvilgiu.

(242)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad šiuo tyrimo etapu tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(243)

Atsižvelgdama į pateiktą analizę Komisija nusprendė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą tinkama tipiška šalimi preliminariai laikyti Turkiją.

(244)

Remdamasi suinteresuotųjų šalių pateikta informacija ir kita susijusia byloje turima informacija, Komisija pirmajame pranešime sudarė gamybos veiksnių, pvz., medžiagų, energijos ir darbo, tiriamajam produktui gaminti, pradinį sąrašą.

(245)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija taip pat nustatė šaltinius neiškraipytoms kainoms ir lyginamiesiems dydžiams nustatyti. Pagrindinis Komisijos pasiūlytas šaltinis buvo Pasaulio prekybos atlasas (toliau – GTA). Galiausiai tame pačiame pranešime Komisija nustatė gamybos veiksnių Suderintos sistemos (SS) kodus, kurie, remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, iš pradžių buvo laikomi naudotinais GTA analizei.

(246)

Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti viešai prieinamą informaciją apie neiškraipytas kiekvieno tame pranešime nurodyto gamybos veiksnio vertes.

(247)

Vėliau antrajame pranešime Komisija, remdamasi šalių pastabomis ir atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymuose pateikta informacija, atnaujino gamybos veiksnių sąrašą.

(248)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją buvo nustatyti šie su Turkija susiję gamybos veiksniai ir jų šaltiniai normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatyti:

2 lentelė

Gamybos veiksniai ir informacijos šaltiniai

(249)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą Komisija naudojo vidutinę svertinę importo kainą (CIF) į tipišką šalį, kaip nurodyta GTA, iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, ir šalių, kurios nėra PPO narės ir kurios išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (121) 1 priede. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR, nes ji padarė išvadą, kad netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte (188–224 konstatuojamosios dalys). Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai darė poveikį eksportui. Prireikus vidutinė svertinė importo kaina buvo pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į importo muitus.

(250)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi tam naudota vertė neturėjo pastebimo poveikio dempingo skirtumo skaičiavimui, nepriklausomai nuo naudoto šaltinio, Komisija šiuos gamybos veiksnius laikė vartojimo prekėmis, kaip paaiškinta 13 konstatuojamojoje dalyje.

(251)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija manė, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėtų būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis, norint įvertinti žaliavų, pristatytų iki bendrovės gamyklos vartų, neiškraipytas sąnaudas.

(252)

Komisija pažymėjo, kad skystas aliuminis, kurį kaip gamybos išteklių naudojo viena iš grupės „Nanshan Group“ bendrovių, negalėjo būti vežamas dideliais atstumais ir kad šiam gamybos ištekliui nėra tarptautinio lyginamojo dydžio. Todėl kaip alternatyvą Komisija nusprendė kaip lyginamąjį dydį naudoti neiškraipytą aliuminio luito, kurio SS kodas yra 7601 10, kainą, iš kurios buvo atimtos procentais išreikštos perdirbimo išlaidos, kurias atitinkama bendrovė patyrė skystą aliuminį paversdama luitu (122).

(253)

Paskelbus antrąjį pranešimą, „Nanshan Group“ pakartojo savo argumentą, pateiktą po pirmojo pranešimo paskelbimo, t. y. kad aliuminio laužas, kurį ji naudojo tiriamajam produktui gaminti, yra tokio pat grynumo kaip ir pagamintos prekės, ir kad, kalbant apie naudojimą, šis produktas liejimo etapu buvo perdirbtas taip pat kaip ir aliuminio luitai. Todėl, „Nanshan Group“ teigimu, pirmajame ir antrajame pranešimuose Komisijos nurodytas SS kodas buvo susijęs su kitu produktu, t. y. aliuminio laužu iš įvairių šaltinių, kurio grynumas yra mažesnis ir skiriasi lydinio sudėtis.

(254)

Komisija šį tvirtinimą peržiūrėjo. Remdamasi per nuotolinį duomenų sutikrinimą „Nanshan Group“ pateiktais įrodymais ji pastebėjo, kad įvairių „Nanshan Group“ bendrovių naudoto (ir parduoto) aliuminio laužo kaina nebuvo tokia pati kaip aliuminio luitų, o sumažinta 2–9 %, atsižvelgiant į jo rūšį, kad būtų matyti laužo grynumas. Todėl buvo patvirtinta, kad aliuminio luito kaina buvo didesnė už laužo kainą.

(255)

Komisija taip pat pastebėjo, kad atitinkamu prekės kodu pagal Turkijos nomenklatūrą yra pripažintas vadinamasis gamybos laužas (kurio tikslesnis prekės kodas yra 760200190000), kuris, palyginti su laužu, kurio prekės kodas yra 760200 900000, geriau atspindi „Nanshan Group“ suvartojamo ir gaminamo laužo rūšį. Galiausiai Komisija taip pat pakartojo, kad ji negavo jokių įrodymų dėl konkrečios aliuminio laužo, importuojamo pagal minėtą SS kodą, sudėties, kuriais būtų pagrįstas tvirtinimas, jog tai yra mažesnio grynumo ir kitokios lydinio sudėties laužas. Todėl Komisija nusprendė kaip lyginamąjį dydį naudoti importo kainą pagal prekės kodą 760200190000, o ne importo kainą už luitą, kaip siūlė bendrovė.

(256)

„Nanshan Group“ taip pat teigė, kad iš GTA kainos, pagrįstos SS kodais, nematyti galutinio naudojimo paskirties ir į ritinius suvynioto aliuminio lydinių skirtumų, o pagal kiekį labai didelė dalis importuojamo į ritinius suvynioto aliuminio gali būti naudojama į produkto apibrėžtąją sritį nepatenkantiems produktams, pvz., skirtiems automobilių ar orlaivių ir erdvėlaivių pramonei, arba naudojama kaip gėrimų skardinių skarda. Grupė teigė, kad skirtingų lydinių kainos ir galutinio naudojimo paskirtys labai skyrėsi, todėl, jos nuomone, pagal GTA vidutinę kainą nebuvo galima nustatyti „Nanshan Group“ naudojamų aliuminio ritinių tiriamajam produktui gaminti pakaitinės vertės. „Nanshan Group“ pasiūlė vietoj GTA kainų kaip lyginamąjį dydį naudoti CRU ataskaitose nurodytas folijos ruošinio lydinio 1050, kuris, jos nuomone, pagal cheminę sudėtį buvo labai panašus į folijos ruošinio lydinį 8079, kainas.

(257)

Komisija įvertino šį tvirtinimą. Pirma, ji pažymėjo, kad pagal Turkijos nomenklatūrą SS kodas, naudojamas kaip lyginamasis dydis laikinajam skirtumui apskaičiuoti, priešingai, nei tvirtina „Nanshan“, neapėmė didžiausios produktų grupės, kuri nepatenka į produkto apibrėžtąją sritį, t. y. produktų, skirtų naudoti gėrimų skardinių pramonėje. Antra, Turkijos nomenklatūroje pagal konkrečius prekių kodus buvo galima atskirti skirtingų storių produktus, todėl buvo galima tiksliau atskirti skirtingų rūšių produktus, palyginti su CRU ataskaitoje nurodytomis kainomis, pagal kurias nurodomas tik vienas konkretus storis. Trečia, CRU ataskaitose nurodytos kainos buvo susijusios su Sąjungos rinkomis, todėl neatspindėjo panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalies kainų. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad importuotų ritinių GTA kainos buvo tinkamesnis lyginamasis dydis normaliajai vertei nustatyti, palyginti su CRU ataskaitoje nurodytomis kainomis. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą ir nusprendė kaip lyginamąjį dydį naudoti importo kainą: pagal prekės kodą 760612920000 – šaltai valcuotiems ritiniams, pagal prekės kodo 760612930000 ir prekės kodo 760612990000 vidurkį – karštai valcuotiems ritiniams ir pagal prekės kodą 760612990000 – plokštėms.

(258)

„Nanshan Group“ taip pat teigė, kad, kalbant apie bitumines anglis, Komisija neturėtų remtis anglies importo kainomis GTA duomenų bazėje, nes 2019 m. importo į Turkiją apimtis buvo nežymi. Vietoje to Komisija galėtų naudoti IHS ataskaitoje (123) nurodytas terminio kokso ir naftos kokso kainas.

(259)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad GTA duomenų bazėje nurodyta importuoto kiekio (daugiau kaip 500 tonų) kaina nėra tipiška rinkos kaina arba kad GTA duomenų bazėje nurodyta kaina būtų visiškai kitokia, jei importo apimtis būtų didesnė. Antra, pateiktoje ataskaitoje kainos, išskyrus Kiniją, buvo susijusios tik su penkiomis kitomis šalimis, t. y. Australija, Indija, Rusija, Pietų Afrika ir Indonezija. Šios kainos skirtinguose regionuose ir šalyse skyrėsi. Komisija nerado įtikinamų įrodymų, kad kainos tose šalyse tarptautinės neiškraipytos kainos atžvilgiu būtų tipiškesnės nei tipiškos šalies kainos. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą ir nusprendė kaip lyginamąjį dydį naudoti anglies importo į Turkiją kainą.

(260)

Siekdama nustatyti darbo sąnaudų lyginamąjį dydį Komisija naudojo naujausius Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis (124). Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Lyginamąjį dydį Komisija nustatė remdamasi ekonominės veiklos, kurios kodas yra C.24 (Pagrindinių metalų gamyba), valandinėmis darbo sąnaudomis (125). Vertės buvo pakoreguotos kaip defliatorių naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (126).

(261)

Lyginamajai elektros energijos kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto (127) paskelbtas elektros energijos kainas Turkijos bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Lyginamasis dydis nustatytas remiantis 2020 m. kovo 25 d. paskelbta elektros energijos kaina. Kaina nurodė 2019 m. antrą pusmetį. Komisija naudojo atitinkamo suvartojimo intervalo pramoninės elektros energijos kainų duomenis, t. y. atitinkamai 2 000 ≤ T < 20 000 MWh vidutinio dydžio vartotojams ir > 150 000 MWh labai stambiems vartotojams.

(262)

Lyginamajai dujų kainai nustatyti Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto paskelbtas dujų kainas Turkijos bendrovėms (pramoniniams naudotojams). Kainos skyrėsi pagal vartojimo apimtį (128). Komisija naudojo atitinkamas kainas vidutiniams ar stambiems vartotojams. Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo naujausius duomenis, susijusius su 2019 m. antru pusmečiu.

(263)

Ir elektros, ir dujų atveju Komisija naudojo grynąsias kainas (be PVM).

(264)

Vandens kainą Turkijoje skelbia Stambulo vandens ir kanalizacijos administracija (ISKI), Eskišechyro vandens ir kanalizacijos administracija ir Antalijos vandens ir kanalizacijos administracija (129). Siekdama nustatyti lyginamąją vandens kainą, Komisija naudojo vidutinę pramoninę kainą Stambulo regione ir Eskišechyro organizuotos pramoninės zonos (OIZ) bei Antalijos OIZ kainas, kurių atitinkama informacija buvo viešai prieinama.

(265)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (PBA) ir pelną“.

(266)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija naudojo penkių Turkijos bendrovių PBA išlaidas ir pelną, kurie buvo nustatyti atliekant antidempingo tyrimą dėl panašaus produkto, t. y. aliuminio ekstruzijų produktų, kaip paaiškinta 239–241 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija naudojo tuos pačius su 2018 m. finansiniais duomenimis susijusius skaičius, kurie buvo naudojami naujausiame reglamente, kuriuo tam produktui nustatytos laikinosios priemonės per vykdomą antidempingo tyrimą dėl aliuminio ekstruzijų (130). Naudoti šių penkių bendrovių duomenys:

(267)

Atliekant šį tyrimą remtasi tuo pačiu 7,2 % vidutinio svertinio pelno ir 12,2 % vidutinės svertinės PBA išlaidų dalies lygiu.

(268)

Remdamasi aprašytomis neiškraipytomis kainomis ir lyginamaisiais dydžiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(269)

Siekdama nustatyti neiškraipytas kiekvieno nagrinėjamąjį produktą gaminančio ir eksportuojančio juridinio subjekto gamybos sąnaudas, Komisija pakeitė kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos veiksnius, pirktus tiek iš susijusių, tiek iš nesusijusių šalių, 2 lentelėje nurodytais gamybos veiksniais.

(270)

„Nanshan Group“ tvirtino, kad grupės normalioji vertė turėtų būti apskaičiuota konsoliduotai, t. y. Komisija lyginamosiomis kainomis turėtų keisti tik gamybos veiksnių, kuriuos grupė pirko gamybos proceso pradžioje iš nesusijusios šalies, kainas. Todėl ji laikėsi nuomonės, kad Komisija neturėtų atsižvelgti į tarpinių produktų pardavimą grupės viduje. „Nanshan Group“ visų pirma nurodė Komisijos praktiką eksporto kainai nustatyti naudoti „vieno ekonominio vieneto“ sąvoką. Grupė visų pirma teigė, kad visas grupei priklausančias bendroves kontroliavo vienas juridinis subjektas, bendrovės nebuvo sudariusios rašytinės pardavimo sutarties, bendrovės buvo įsikūrusios toje pačioje infrastruktūroje arba netoliese, gamybos rūšys nesutapo, galutinės grandies gamyba priklausė nuo pradinės grandies gamybos ir galiausiai, kad bendrovės nevykdė nepriklausomo pardavimo eksportui.

(271)

Komisija pastebėjo, kad iš tiesų skirtingų rūšių produktų gamyba ir (arba) skirtingi gamybos proceso etapai grupėje buvo paskirstyti grupei priklausančioms bendrovėms ir kad atskiros bendrovės naudojo gamybos išteklius, kuriuos pagamino grupės susijusios bendrovės. Grupės viduje buvo parduodamos žaliavos (pvz., skystasis aliuminis), energija (pvz., elektros energija) ir nagrinėjamasis produktas, kurį galutinės grandies bendrovė toliau naudojo kaip gamybos išteklių (pvz., šaltai valcuoti ritiniai, kuriuos viena iš bendrovių naudojo aliuminio folijai gaminti).

(272)

Atsakydama Komisija pažymėjo, kad „Nanshan Group“ tvirtinimas yra susijęs su normaliosios vertės skaičiavimu įvairiems grupės eksportuojantiems gamintojams. Kai nagrinėjamąjį produktą gamina ir eksportuoja įvairūs grupei priklausantys subjektai, Komisija, remdamasi konkrečiais aptariamo eksportuojančio gamintojo duomenimis (šiuo atveju gamybos veiksniais), kiekvienam eksportuojančiam gamintojui atskirai nustato kiekvienos tiriamos rūšies produkto, kurį grupės bendrovės eksportuoja į Sąjungą, normaliąją vertę. Prašyme apskaičiuoti konsoliduotą normaliąją vertę dirbtinai daroma prielaida, kad grupė yra vienas integruotas gamintojas. Kaip paaiškinta pirmiau, šiuo atveju taip nėra. Įvairios grupei priklausančios gaminančios bendrovės nagrinėjamąjį produktą gamina atskirai. Todėl prašymas atmetamas.

(273)

Pirma, Komisija neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas nustatė remdamasi kiekvienos bendrovės įsigytais gamybos veiksniais. Tada neiškraipytas vieneto sąnaudas ji pridėjo prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Komisija sumažino gamybos sąnaudas atimdama neiškraipytas gamybos procese panaudotų šalutinių produktų sąnaudas.

(274)

Antra, siekdama nustatyti bendras neiškraipytas gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas. Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos padidintos prie jų pridėjus 250 konstatuojamojoje dalyje nurodytų žaliavų ir vartojimo prekių sąnaudas ir vėliau išreikštos kaip kiekvieno eksportuojančio gamintojo faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(275)

Galiausiai Komisija pridėjo PBA išlaidas ir pelną, nustatytus remiantis penkiomis Turkijos bendrovėmis (žr. 3.5.6 skirsnį). Produkto gamybos sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų bendrų produkto gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 15,16 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie bendrų neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 9,07 %.

(276)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(277)

Jeigu atrinkti „Nanshan Group“ eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportuoja į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per Kinijoje ar trečiosiose šalyse įsikūrusias susijusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(278)

Dvi „Nanshan Group“ bendrovės nagrinėjamąjį produktą Sąjungai taip pat pardavė per papildomą susijusią bendrovę Sąjungoje, veikiančią kaip importuotojas. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį šio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Siekiant nustatyti patikimą eksporto kainą Sąjungos pasienyje buvo atlikti koregavimai, susiję su visomis sąnaudomis, patirtomis nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir pelną.

(279)

Kita atrinkta bendrovė („Xiamen Xiashun“) nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šio pardavimo eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą.

(280)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(281)

Siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Eksporto kaina koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo ir krovos, pakavimo išlaidas, nuolaidas, kredito ir bankų mokesčius ir kitas importo rinkliavas.

(282)

Visas „Nanshan Group“ nagrinėjamojo produkto pardavimas eksportui buvo vykdomas per visiškai priklausančią Kinijos vidaus prekybos bendrovę, kuri produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusią prekybos bendrovę Singapūre. „Nanshan Group“ tvirtino, kad ši vidaus prekybos bendrovė veikė kaip gamybos bendrovių vidaus pardavimo departamentas. Remdamasi šiuo metu turimų įrodymų vertinimu, Komisija preliminariai priėmė tvirtinimą ir neatliko jokio koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(283)

„Jiangsu Alcha Group“ visą nagrinėjamąjį produktą eksportavo per susijusius prekiautojus Kinijoje ir Honkonge. Viena iš „Nanshan Group“ bendrovių taip pat dalį nagrinėjamojo produkto Sąjungai pardavė per susijusį prekiautoją Singapūre, kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą koregavo šių bendrovių tokio pardavimo eksporto kainas, nes šie prekiautojai veikė kaip komisinių pagrindu dirbantys agentai. Koregavimas atitiko prekiautojo PBA išlaidas ir pelną.

(284)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina dempingo skirtumui apskaičiuoti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(285)

Kiekvienai „Nanshan Group“ priklausančiai bendrovei ji apskaičiavo individualius dempingo skirtumus, o tada apskaičiavo grupės svertinį dempingo skirtumą.

(286)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl tas skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(287)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 67,1 % laikinasis dempingo skirtumas.

(288)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – tai bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos eksporto iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(289)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė tik apie 40 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad visiems kitiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų tikslinga nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu, kuris būtų lygus didžiausiam skirtumui, nustatytam tipiškais kiekiais parduodamų tam tikrų rūšių produktams, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Taip nustatytas 183,3 % dempingo skirtumas.

(290)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(291)

Kaip nurodyta 50–52 konstatuojamosiose dalyse, 2020 m. gruodžio 31 d. baigėsi Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamasis laikotarpis ir nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinei Karalystei Sąjungos teisė nebetaikoma. Todėl Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti atnaujintą informaciją ES 27 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad paprašius pateikti atnaujintus duomenis pradinis etapas jau buvo pažengęs, Komisijos preliminarios išvados, išskyrus dėl priverstinio kainų mažinimo, dėl kitoje konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių buvo grindžiamos ES 28 duomenimis.

(292)

Išnagrinėjusi byloje surinktą informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad šiuo metu ES 28 duomenys yra tinkami. Taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikis žalos analizei atrodo nedidelis. Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas Jungtinei Karalystei sudarė mažiau nei 5 % viso jų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES. Jungtinėje Karalystėje yra tik vienas PVPA gamintojas. Kinijos eksportas į Jungtinę Karalystę tebebuvo pastovus ir keitėsi panašiai kaip eksportas į ES, o Jungtinės Karalystės eksportas į ES taip pat tebebuvo pastovus.

(293)

Bet kuriuo atveju išvados dėl žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų bus pakartotinai įvertintos galutiniame etape remiantis ES 27 duomenimis ir prireikus iš dalies pakeistos. Šios išvados bus atskleistos, o šalims bus suteikta galimybė teikti pastabas.

(294)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino daugiau nei 20 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(295)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 1 907 127 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi asociacijos „European Aluminium“ Sąjungos gamybos duomenimis, kurie dėl patikimumo ir išsamumo buvo sutikrinti su Sąjungos gamintojų pateikta informacija, įskaitant atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis. Kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 35 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(296)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu.

(297)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su PVPA susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai.

(298)

Komisija nustatė, kad labai maža visų Sąjungos gamintojų produkcijos dalis buvo skirta uždarajai rinkai, kaip matyti iš 3 lentelės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka padidėjo, tačiau išliko labai nedidelė, t. y. mažesnė nei 1,5 % suvartojimo. Prireikus uždarosios rinkos duomenys pateikiami ir vertinami atskirai. Kalbant apie kitus rodiklius, kaip antai gamybą, pajėgumus, našumą, užimtumą ir darbo užmokestį, toliau aptariami skaičiai yra susiję su visa veikla, todėl nėra pagrindo jų atskirti.

(299)

Kaip minėta 2.3.1 skirsnyje, neatrinktas eksportuojantis gamintojas „Huafon“ paprašė į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį neįtraukti automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA. Kadangi jo prašymas patenkintas nebuvo, jis paprašė dėl automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA atlikti konkretaus segmento analizę dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų. Pagrįsdamas savo prašymą jis tvirtino, kad automobilių šilumokaičiams skirti PVPA buvo panašūs į ratus su aliumininiais ratlankiais (131), nes buvo nustatyti skirtingi platinimo kanalai (pirminės įrangos gamintojas, palyginti su antrine rinka), taigi turėtų būti atlikta analizė pagal segmentus. Ji taip pat nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitas „Kinija. Antidempingo muitai Japonijos kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams/Kinija. Antidempingo muitai ES kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams“ (angl. „China – HP-SSST (Japan)/China – HP-SSST (ES)“ (132), tačiau tiksliai nepaaiškino, kaip ši teismo praktika būtų taikoma šios bylos faktinėms aplinkybėms.

(300)

Kaip paaiškinta 62–80 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės buvo tokios pačios kaip kitų PVPA, todėl jie patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Komisija taip pat padarė išvadą, kad nėra su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių produktas neturėtų būti įtruktas į tyrimo aprėptį.

(301)

Dėl nuorodos į ratus su aliumininiais ratlankiais, nėra kaip aiškiai atskirti automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA ir kitų PVPA pagal platinimo kanalus. Iš tiesų, kaip paaiškinta 74 konstatuojamojoje dalyje, automobilių šilumokaičiams skirti PVPA nėra vieninteliai automobilių pramonei skirti produktai. Tiriamasis produktas apima kitus automobilių pramonės gaminiams skirtus produktus, pvz., automobilių gamybai skirtas konstrukcijos dalis (važiuoklę, komponentus), kurie taip pat parduodami 1 pakopos tiekėjams.

(302)

Be to, nors šis eksportuojantis gamintojas nenurodė konkrečių 299 konstatuojamojoje dalyje nurodytos Apeliacinio komiteto ataskaitos elementų byloje „Labai atsparūs nerūdijančiojo plieno besiūliai vamzdžiai“, šio tyrimo faktai yra kitokie. Nurodytu atveju aptariamų skirtingų rūšių produktų kainų skirtumai buvo labai dideli (+ 100 arba +200 %). Priešingai, šiuo atveju nėra reikšmingo automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA ir kitų PVPA kainų skirtumo, iš kurio būtų aiškiai matyti skirtumas tarp šio produkto ir kitų PVPA. Taigi byloje „Labai atsparūs nerūdijančiojo plieno besiūliai vamzdžiai“ atlikta analizė yra susijusi su konkrečia faktine situacija toje byloje ir negali būti taikoma šiuo atveju, kai analizė buvo atlikta remiantis PKN. Primenama, kad Kinijos tyrimą atliekanti institucija netaiko palyginimo pagal PKN metodo. Bet kuriuo atveju nei pagrindiniame reglamente, nei PPO antidempingo susitarime nėra nustatyta teisinė prievolė, kad Komisija kiekvienu atveju turi atlikti segmento analizę, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o bylos „Labai atsparūs nerūdijančiojo plieno besiūliai vamzdžiai“ ataskaitose nėra duomenų, kad Apeliacinis komitetas būtų laikęsis tokios pozicijos. Todėl Komisija atmetė šį prašymą atlikti konkretaus segmento analizę.

(303)

Atrinktas eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ tvirtino, kad nebuvo numatyta folijos ruošinį įtraukti į skundą. Eksportuojantis gamintojas paprašė atlikti konkretaus segmento analizę remdamasis tuo, kad folijos ruošinys skyrėsi nuo kitų produktų, apibūdintų kaip standartiniai lakštai, ir kad jis buvo parduodamas kitu platinimo kanalu. Jis taip pat tvirtino, kad folijos ruošinį parduoda labai nedaug bendrovių ir jis daugiausia gaminamas ir suvartojamas uždarojoje rinkoje. Pagrįsdamas savo prašymą jis tvirtino, kad folijos ruošinys buvo panašus į ratus su aliumininiais ratlankiais (133), nes buvo nustatyti skirtingi platinimo kanalai (pirminės įrangos gamintojas, palyginti su antrine rinka), taigi turėjo būti atlikta analizė pagal segmentus. Jis taip pat nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitas „Kinija. Antidempingo muitai Japonijos kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams“ ir „Kinija. Antidempingo muitai ES kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams“ (134), tačiau išsamiau savo argumento nepaaiškino. Galiausiai jis teigė, kad skunde jis nebuvo nurodytas kaip gamintojas ir kad jo produktai nebuvo aiškiai paminėti.

(304)

Tai, kad skundo pateikėjas nenurodė gamintojo kaip eksportuojančio gamintojo, nereiškia, kad jis nėra susijęs su tyrimu arba kad jo produktai nėra įtraukti į tyrimą. Iš tiesų savaime suprantama, kad skundo pateikėjai nežino apie visus tam tikroje šalyje veikiančius gamintojus, todėl negalima tikėtis, kad jie pateiktų išsamų sąrašą.

(305)

Folijos ruošinys patenka į produkto apibrėžtąją sritį, kaip apibrėžta 55–61 konstatuojamosiose dalyse, ir gali būti klasifikuojamas pagal storį, formą, naudojamą medžiagą, apdailą ir grūdinimo laipsnį, naudojant tyrime numatytus produkto kodus. Jo pagrindinės cheminės, techninės ir fizinės savybės yra tokios pačios kaip kitų PVPA, nes jo sudėtyje yra daugiau kaip 95 % gryno aliuminio. Be to, jis pagamintas iš tokių pačių arba panašių lydinių ir jo apdaila, grūdinimo laipsnis ir storis yra tokie patys arba panašūs į kitų PVPA.

(306)

Kalbant apie platinimo kanalus, nėra kaip aiškiai atskirti folijos ruošinio nuo kitų PVPA. Savo tvirtinime „Xiamen Xiashun“ nurodė ratų su aliumininiais ratlankiais (135) bylą, kai buvo atskirti pirminės įrangos gamintojų ir antrinės rinkos segmentai. Tačiau šiuo atveju padėtis yra kitokia, nes folijos ruošinys nėra parduodamas kitam rinkos segmentui nei kiti PVPA. Nors folijos ruošinys, kaip ir kiti PVPA, turi savo specifikacijas, toks produktas parduodamas pramoniniams naudotojams, kurie jį perdirba į kitą produktą. Tai pasakytina apie, pavyzdžiui, polipropileno gaubtukus, kurie bus gaminami iš PVPA. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai pardavė didelį kiekį tokio produkto. Panašiai atrinkti Sąjungos gamintojai taip pat pardavė kitų atrinktų gamintojų eksportuotus produktus, neatsižvelgdami į jų tariamą segmentą. Be to, priešingai, nei nurodyta Apeliacinio komiteto ataskaitoje byloje „Labai atsparūs nerūdijančiojo plieno besiūliai vamzdžiai“, šiuo atveju nėra reikšmingo folijos ruošinio ir kitų PVPA kainų skirtumo, kuriuo remiantis šį produktą būtų galima aiškiai atskirti nuo kitų PVPA. Taip pat primenama, kad Kinijos tyrimą atliekanti institucija netaiko palyginimo pagal PKN metodo. Be to, kaip minėta 302 konstatuojamojoje dalyje, nei pagrindiniame reglamente, nei PPO antidempingo susitarime nėra nustatyta teisinė prievolė, kad Komisija kiekvienu atveju turi atlikti segmento analizę, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o byloje „Labai atsparūs nerūdijančiojo plieno besiūliai vamzdžiai“ nėra duomenų, kad Apeliacinis komitetas būtų laikęsis tokios pozicijos. Tuo remdamasi Komisija atmetė šį prašymą atlikti konkretaus segmento analizę.

(307)

Importuotojas „Airoldi“ paprašė atlikti konkretaus segmento analizę ir išnagrinėti minkštuosius ir kietuosius lydinius, tvirtindamas, kad minkštųjų lydinių PVPA gamintojų yra daug, o kietųjų lydinių – tik keli. Jis taip pat tvirtino, kad kietųjų lydinių gamybos pajėgumai buvo nepakankami.

(308)

„Airoldi“ nepateikė jokių įrodymų, kad kietųjų lydinių PVPA pasiūla būtų nepakankama. Be to, atlikus tyrimą matyti, kad iš kietųjų arba minkštųjų lydinių pagamintiems PVPA yra būdingos tokios pačios pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės kaip ir kitiems į apibrėžimą įtrauktiems PVPA. Bet kuriuo atveju trys atrinkti Sąjungos gamintojai gamina didelį kiekį tiek minkštųjų, tiek kietųjų lydinių. Be to, grūdinimo laipsnis yra viena iš savybių, numatytų šio tyrimo įvairių rūšių produkto apibrėžtyje. Taigi į tariamus tokių produktų skirtumus bet kuriuo atveju buvo atsižvelgta lyginant kainas. Todėl Komisija taip pat atmetė šį prašymą atlikti analizę pagal segmentus.

(309)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi asociacijos „European Aluminium“ pardavimo Sąjungos rinkoje duomenimis ir Eurostato importo duomenimis, kaip apibrėžta 312 konstatuojamojoje dalyje.

(310)

Sąjungos suvartojimo raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonos)

(311)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjo 9 %. 2017–2018 m. Sąjungos rinka padidėjo 6 % nuo maždaug 2,6 iki 2,7 mln. tonų, 2019 m. sumažėjo 4 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu dar sumažėjo iki 2,4 mln. tonų. Bendras Sąjungos suvartojimas kito panašiai: 2018 m. didėjo, o 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu dėl COVID-19 pandemijos mažėjo.

(312)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi pakoreguotais Eurostato duomenimis pagal KN kodus, taikydama neužginčytą skundo pateikėjo pasiūlytą metodiką. Komisija patikrino ir patvirtino skundo pateikėjo skaičiavimus, susijusius su nagrinėjamojo produkto, importuojamo pagal pranešime apie inicijavimą nurodytus KN kodus (136), kiekio santykiu.

(313)

Be to, paskelbus 11 išnašoje nurodytą pranešimą dėl dalinio pakeitimo, taip pat buvo atsižvelgta į importą pagal KN kodą 7607 19 90, siekiant nustatyti importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, palyginti su bendru Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 3 lentelėje.

(314)

Be bendro importo analizės, Komisija taip pat atskirai analizavo importą pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, atsižvelgdama į didelę pastarojo importo apimtį šiuo atveju.

(315)

Importo iš nagrinėjamosios šalies raida:

4 lentelė

Importo apimtis (tonos) ir rinkos dalis

(316)

2017–2019 m. importas iš nagrinėjamosios šalies padidėjo daugiau nei dvigubai ir siekė 345 720 tonų, o nuo 2019 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 23 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį PVPA importas iš Kinijos padidėjo 65 %.

(317)

Importas iš nagrinėjamosios šalies pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą 2018 m. labai padidėjo ir pasiekė 108 188 tonas, po to 2019 m. šiek tiek sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo net 278 procentiniais punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį PVPA importas iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą padidėjo 290 %.

(318)

Importas iš nagrinėjamosios šalies, išskyrus pagal laikinojo įvežimą perdirbti procedūrą, 2017–2018 m. labai padidėjo nuo 145 281 tonos iki 213 662 tonų. Priešingai nei importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir bendras importas iš nagrinėjamosios šalies, jis vėl padidėjo 19 procentinių punktų 2019 m., palyginti su 2018 m. Tiriamuoju laikotarpiu jis sumažėjo 36 762 tonomis. Per nagrinėjamąjį laikotarpį šis importas iš viso padidėjo 41 %.

(319)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ pateikė pastabų dėl importo į Graikiją pagal KN kodą 7606 11 99 raidos 2019–2020 m. ir suabejojo, ar pagal šį kodą deklaruoti produktai, kiek tai susiję su importu į Graikiją, iš tikrųjų patenka į produkto apibrėžtąją sritį.

(320)

Komisija išnagrinėjo šį klausimą, tačiau pirminiu etapu negalėjo padaryti reikšmingų išvadų. Bet kuriuo atveju matyti, kad didelė dalis importo iš Kinijos į Graikiją pagal KN kodą 7606 11 99 ir apskritai į ES 2018–2019 m. buvo vykdoma pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą ir tiriamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo. Komisija tęs tyrimą šiuo klausimu galutiniu etapu.

(321)

Importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis pirmiausia padidėjo nuo 6,1 % 2017 m. iki 11,6 % 2018 m., taigi greičiau nei padidėjo suvartojimas. Nors suvartojimas sumažėjo, importas iš nagrinėjamosios šalies 2019 m. toliau didėjo ir sudarė 13,2 % rinkos dalies. Rinkos dalis per TL sumažėjo iki 11,2 %. Tačiau apskritai importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 procentiniais punktais arba 81 %.

(322)

Importo iš nagrinėjamosios šalies pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą rinkos dalis padidėjo nuo 0,6 % 2017 m. iki 3,9 % 2018–2019 m., o per TL sumažėjo iki 2,5 %.

(323)

Importo iš nagrinėjamosios šalies, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, rinkos dalis padidėjo nuo 5,5 % 2017 m. iki 9,1 % 2019 m. Per TL dar labiau sumažėjus tokiam importui ir suvartojimui, importo, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, rinkos dalis sumažėjo iki 8,5 %. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį ši rinkos dalis padidėjo 54 %.

(324)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, naudodama KN kodus ir 312–313 konstatuojamosiose dalyse nurodytą metodiką.

(325)

Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

5 lentelė

Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos (EUR/t)

(326)

Vidutinės importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 % nuo 2 437 iki 2 205 EUR/t. Kaip parodyta 9 lentelėje, šios kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pardavimo kainas.

(327)

Importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą kaina labai sumažėjo 2018 m., kai labai padidėjo tokio importo apimtis. Apskritai ji sumažėjo 27 % ir nuo 2018 m. buvo gerokai mažesnė už vidutinę importo, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kainą.

(328)

Importo, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kaina nuolat mažėjo – 2017 m. ji siekė 2 391 EUR/t, o per TL pasiekė 2 237 EUR/t (– 6 %).

(329)

Šie pokyčiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi pasauliniai aliuminio indeksai, kaip antai LME 3 mėnesių aliuminio kaina (toliau – LME) (EUR/t), rodanti aliuminio, kaip žaliavos, kainą, ir dažnai naudojama kaip atskaitos taškas derantis dėl galutinės PVPA kainos. Šiuo atžvilgiu atrodo, kad santykis buvo didžiausias tarp LME ir importo iš Kinijos pagal kitas procedūras kainų (0,97). LME ir importo pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą kainos santykis buvo mažiausias (0,5). Tiriamuoju laikotarpiu, remiantis 9 lentelėje pateiktomis vidutinėmis Sąjungos kainomis, importo iš Kinijos ir Sąjungos kainų skirtumas buvo maždaug 18 %, palyginti su vidutine importo iš Kinijos kaina, ir maždaug 17 %, palyginti su vidutine importo iš Kinijos, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kaina.

(330)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį (137) Komisija nustatė lygindama:

(331)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos, atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 4,6–11,2 %. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinis kainų mažinimas buvo 7,5 %.

(332)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ tvirtino, kad, remiantis PKN savybėmis, folijos ruošinys yra panašus į gofruotas plokšteles, polipropileno gaubtukus ir litografinius lakštus. Jis taip pat tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog šis produktas naudojamas kaip žaliava folijos valcavimo staklynams, jo kaina skyrėsi nuo pirmiau minėtų rūšių produktų kainos. „Xiamen Xiashun“ paprašė Komisijos iš Sąjungos gamintojų gauti konkrečiai folijos ruošinio pardavimo sutartis ir kainas ir palyginti šias kainas su „Xiamen Xiashun“ taikomomis į ES parduodamo folijos ruošinio kainomis.

(333)

Tačiau „Xiamen Xiashun“ nepateikė įrodymų dėl skirtingų naudojimo paskirčių (gofruota plokštelė, polipropileno gaubtukas ir litografinis lakštas) ir modelių, kuriuos bendrovė eksportavo į ES, tariamo kainų skirtumo. Be to, ji tokių skirtumų neįvertino kiekybiškai. Bet kuriuo atveju „Xiamen Xiashun“ produktai nebuvo lyginami su gofruotomis plokštelėmis ar litografiniais lakštais, nes atrinkti Sąjungos gamintojai tokių produktų nepardavė pagal tą patį produkto kodą kaip folijos ruošinį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(334)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(335)

Kaip nurodyta 35–37 konstatuojamosiose dalyse, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(336)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi asociacijos „European Aluminium“ atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(337)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(338)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(339)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(340)

Gamybos apimtis pirmiausia padidėjo 2018 m. dėl padidėjusio pardavimo eksportui ir uždarajai rinkai. 2019 m. jis sumažėjo, o per tiriamąjį laikotarpį – dar labiau. Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 11 %.

(341)

Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo. Bendrai sumažėjus gamybos apimčiai ir šiek tiek padidėjus pajėgumams, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo (– 12 %).

(342)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(343)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pardavimas ES mažėjo (– 13 %) ir 2019 m. jau buvo sumažėjęs 5 %.

(344)

Kaip minėta 298 konstatuojamojoje dalyje, uždarajai rinkai buvo skirta labai maža visų Sąjungos gamintojų produkcijos dalis. Ji sudarė mažiau nei 1,5 % Sąjungos suvartojimo.

(345)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras Sąjungos pramonės pardavimas atvirojoje rinkoje sumažėjo beveik 240 000 tonų. Nors suvartojimas 2018 m. padidėjo iki aukščiausio lygio (+ 5 %), minėtas pardavimas jau pradėjo mažėti (– 2 %) ir toliau mažėjo 2019 m. ir tiriamuoju laikotarpiu. Bendras pardavimas ES atvirojoje rinkoje sumažėjo 14 %.

(346)

Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje rinkos dalis sumažėjo nuo 66,2 % 2017 m. iki 62,7 % per tiriamąjį laikotarpį. 2018–2019 m. ji sumažėjo 7 %, o tada padidėjo 1,2 procentinio punkto.

(347)

Mažėjant suvartojimui Sąjungos pramonė ne tik prarado pardavimo apimtį ES, bet ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje.

(348)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(349)

Užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %, nes Sąjungos pramonė bandė užtikrinti savo tvarumą, kad jis atitiktų paklausą vidaus rinkoje.

(350)

Todėl jos našumas 2018 m. pirmiausia padidėjo nuo 236 iki 254 tonų etato ekvivalentui, o sumažėjus gamybos apimčiai – sumažėjo. Bendras našumas sumažėjo 2 %.

(351)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(352)

Tai pirmas nagrinėjamojo produkto antidempingo tyrimas. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(353)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(354)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) pirmiausia 2018 m. padidėjo nuo 2 792 EUR iki 2 888 EUR/t. Tada 2019 m. ji sumažėjo 4 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu – iki 2 680 EUR/t.

(355)

Tokią tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į pramonės pasikeitimus. Pirma, nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinkti Sąjungos gamintojai bandė išlaikyti tą pačią gamybos apimtį, kad sumažintų savo sąnaudas ir pritaikytų savo produktų asortimentą, siekdami padidinti didelės pridėtinės vertės produktų pardavimą. Vėliau jų kainos mažėjo pagal LME aliuminio, kaip žaliavos, kainos raidą, kaip nurodyta 9 lentelėje.

(356)

Didelį poveikį atrinktų gamintojų vieneto gamybos sąnaudoms taip pat padarė LME kainų raida ir į tas sąnaudas buvo įtrauktos papildomos sąnaudos, kurias atrinkti gamintojai patyrė pereidami prie didesnės pridėtinės vertės produktų. Be to, nuo 2019 m. mažėjanti gamybos apimtis turėjo neigiamos įtakos vieneto gamybos sąnaudoms. Apskritai gamybos sąnaudos padidėjo 1 %, o vidutinė vieneto pardavimo atvirojoje rinkoje kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 %. Kartu LME aliuminio kaina sumažėjo 12 %.

(357)

Importuotojas „Nilo“ tvirtino, kad Vokietijos gamintojai pasinaudojo sumažėjusiomis sąnaudomis, kiek tai susiję su jų elektros energijos sąnaudomis. Komisija nustatė, kad Sąjungos gamintojams reikia absorbuoti didesnes tiesiogines ir netiesiogines elektros energijos sąnaudas, susijusias su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) (139), pagal kurią ES bendrovės gaus mažiau nemokamų CO2 taršos leidimų ir todėl turės įsigyti papildomų ES CO2 taršos leidimų, kad galėtų pagaminti tokį patį PVPA kiekį. Nagrinėjamu atveju grynasis rezultatas tarp elektros energijos sąnaudų padidėjimo Vokietijos gamintojams ir gautos kompensacijos buvo grynieji nuostoliai, todėl importuotojo tvirtinimas yra faktiškai neteisingas. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(358)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(359)

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %. Viena atrinkta bendrovė patyrė restruktūrizavimo išlaidų, kurios atsispindi darbo sąnaudose.

(360)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(361)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos buvo pagrįsto lygio. Kadangi PVPA pramonė paprastai veikia pagal užsakymą, šis rodiklis yra mažiau svarbus atliekant bendrą žalos analizę.

(362)

Gamybos procentine dalimi išreikštos laikotarpio pabaigos atsargos apskritai padidėjo daugiausia dėl to, kad sumažėjo gamybos apimtis.

(363)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(364)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(365)

Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams nuo pelningo 2017 m. virto nuostolingu 2019 m. ir per TL. Taigi, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo – nuo 2,8 % 2017 m. iki – 2,2 % per tiriamąjį laikotarpį.

(366)

Svarbu, kad, kaip paaiškinta 356 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojų sąnaudos padidėjo daugiau nei jų kainos, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas. Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo nuolat mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 5 ir 9 lenteles), dėl to buvo ribojamas kainų didėjimas, kurio būtų buvę galima tikėtis augant paklausai (iki 2019 m.) ir pasikeitus produktų asortimentui (didesnės vertės produktai). Dėl to buvo smukdomos kainos ir mažėjo pelningumas. Tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo toliau smukdomos. Iš tiesų, nors Kinijos kainos šiek tiek padidėjo, jos tebebuvo daug mažesnės už Sąjungos pramonės pasiektą kainų lygį. Tą rodo ir dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai, nurodyti 331 konstatuojamojoje dalyje.

(367)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynojo pinigų srauto raidos tendencija buvo neigiama, kaip ir pelningumo rida. Per nagrinėjamąjį laikotarpį pinigų srautas sumažėjo 55 %.

(368)

Investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 119 %. Jas lėmė tai, kad du atrinkti Sąjungos gamintojai vykdė investicijų planus. Investicijos buvo vykdomos tam, kad būtų padidintas veiksmingumas ir įmonės galėtų pradėti gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus ir skirti daugiau dėmesio pirkėjams. Manyta, kad labai svarbu atrinktiems gamintojams išlaikyti konkurencingumą rinkoje, domėtis naujausiais produktų pokyčiais ir siūlyti kokybiškus produktus.

(369)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Jos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama – nuo 12 % 2017 m. iki – 2,8 % per TL. Tokia raida atitiko Sąjungos pramonės pelningumo mažėjimą.

(370)

Trys atrinkti gamintojai priklauso didesnėms bendrovių grupėms ir per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau didino investicijoms skirtą kapitalą. Tačiau investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant, kyla akivaizdus pavojus atrinktų gaminančiųjų subjektų pajėgumui ateityje padidinti kapitalą.

(371)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo PVPA importas iš Kinijos tiek absoliučiaisiais skaičiais (+ 65 %), tiek santykinai (+ 5 procentiniais punktais rinkos dalies), o suvartojimas ES sumažėjo 8 %. Padidėjo tiek importas pagal įvežimo perdirbti procedūrą, tiek bendras importas, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos buvo visą laiką mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Tiriamuoju laikotarpiu dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 7,5 %. Nepaisant nustatyto konkretaus priverstinio kainų mažinimo, susijusio su atrinktais eksportuojančiais gamintojais, Komisija taip pat pastebėjo, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo visą laiką mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas (žr. 5 ir 9 lenteles). Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos.

(372)

Daugumos makroekonominių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų naudojimo, pardavimo ES rinkoje apimties, rinkos dalies, užimtumo ir našumo tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Tik pajėgumų tendencija buvo nežymiai teigiama. Panašiai daugumos mikroekonominių rodiklių, kaip antai pardavimo kainų ES atvirojoje rinkoje, gamybos sąnaudų, darbo sąnaudų, pelningumo, laikotarpio pabaigos atsargų, pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiamos. Tik investicijų tendencija buvo teigiama po to, kai atrinkti gamintojai investavo, kad išlaikytų konkurencingumą ir neatsiliktų nuo naujausių produktų pokyčių. 2017–2019 m., t. y. iki COVID-19 pandemijos, tie patys žalos rodikliai taip pat kito neigiamai.

(373)

Sąjungos pramonė pritaikė savo produktų asortimentą, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį užsitikrintų didesnį pelną iš didesnės pridėtinės vertės produktų, kartu išlaikydama pakankamą apimtį pastoviosioms išlaidoms sumažinti. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonės sąnaudos natūraliai padidėjo. Be to, Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti 2018–2019 m. padidėjusiu suvartojimu ir turėjo sumažinti savo pastoviąsias išlaidas sumažindama gamybos apimtį (– 11 %), dėl to apskritai padidėjo gamybos sąnaudos (+ 1 %) ir sumažėjo LME 3 mėnesių aliuminio kaina (– 12 %). Kalbant apie pardavimo kainas, Sąjungos pramonė taip pat susidūrė su didele konkurencija didesnės pridėtinės vertės produktų rinkose ir negalėjo padidinti savo kainų iki numatyto lygio (– 4 %). Atsižvelgiant į sąnaudų ir kainų pokyčius, pelningumas palaipsniui mažėjo ir jau 2019 m. padėtis tapo nuostolinga, o tiriamuoju laikotarpiu dar pablogėjo.

(374)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(375)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina. Nustatyti šie galimi veiksniai: COVID-19 pandemija, paklausos sumažėjimas, importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės komercinė strategija, Sąjungos pramonės eksportas, Sąjungos pramonės veiksmingumas, Sąjungos pramonės importas iš nagrinėjamosios šalies ir sutartiniai įsipareigojimai, susiję su LME aliuminio kaina.

(376)

Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su dideliu importo iš Kinijos skverbimusi, dėl ko Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat priverstinai mažinamos ir buvo smukdoma Sąjungos rinkos kaina. Kaip minėta 371 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 7,5 %.

(377)

Importo iš Kinijos apimtis padidėjo (kaip parodyta 4 lentelėje) nuo maždaug 161 000 tonų 2017 m. iki maždaug 266 000 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 65 %. Rinkos dalis padidėjo 81 % – nuo 6,2 % iki 11,2 %. Per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 7 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis padidėjo 14 %, o jos rinkos dalis atvirojoje rinkoje sumažėjo nuo 66,2 % iki 62,7 %, t. y. 5 %. Kol neatlikta importo į Graikiją pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą analizė, Komisija vertino importą neatsižvelgdama į pirmiau minėtą importą. Tokiu atveju tendencija būtų panaši – importas iš Kinijos padidėtų 41 %, o rinkos dalis padidėtų 54 % nuo 5,5 % iki 8,5 %.

(378)

Padėtis 2017–2019 m. dar ryškesnė, nes importas iš Kinijos padidėjo daugiau nei dvigubai (nuo 161 000 tonų iki 354 000 tonų) ir pasiekė 13,2 % rinkos dalį, o Sąjungos pramonės laisvosios rinkos dalis sumažėjo iki 61,5 % (– 4,7 procentinio punkto). Iš tiesų, nepaisant 2018–2019 m. sumažėjusio suvartojimo, importas iš Kinijos toliau didėjo ir perėmė rinkos dalį iš Sąjungos pramonės.

(379)

Importas dempingo kaina iki COVID-19 pandemijos pradžios 2020 m. pirmąjį pusmetį kasmet nuolat didėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai (tai analizuojama kitame skirsnyje). Kaip matyti iš 3 ir 4 lentelių, suvartojimo padidėjimas 2018 ir 2019 m. daugiausia buvo naudingas importui iš Kinijos. Akivaizdus importo iš Kinijos skverbimosi sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu yra klaidinantis. Atidžiai išnagrinėjus nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, importo ir pramonei padarytos žalos ryšys yra gana akivaizdus. Iš tiesų padėtis tiriamuoju laikotarpiu yra tik tęsimasis nustatytos tendencijos, kuri šiek tiek susilpnėjo dėl bendro pandemijos poveikio Kinijos gamybai, eksportui į Sąjungą ir suvartojimui ES.

(380)

Dempingo kaina vykdomo importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 % (kaip parodyta 5 lentelėje) nuo 2 437 iki 2 205 EUR/t. Palyginimui, Sąjungos pramonės kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo tik 4 %, t. y. nuo 2 792 EUR/t 2017 m. iki 2 680 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu. Taigi, nors pradedant nuo mažesnio kainų lygio 2017 m., Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau (– 232 EUR/t) nei Sąjungos pramonės kainos (– 112 EUR/t). Be to, 2017–2019 m. Kinijos kainos sumažėjo 11 %, o Sąjungos pramonės kainos sumažėjo 1 %.

(381)

Importas pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą buvo vykdomas mažesnėmis kainomis nei importas, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Importo iš Kinijos pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą kainos taip pat buvo daug mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas. Šių kainų raida yra permaininga ir atrodo visiškai nesusijusi su pasaulinių aliuminio kainų, pvz., LME, raida. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 27 %.

(382)

Dempingo kaina vykdomo importo, išskyrus pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, kuris sudaro vidutiniškai daugiau nei 70 % importo iš Kinijos, kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo nuo 2 391 EUR/t 2017 m. iki 2 237 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu arba iš viso 6 %.

(383)

Dempingo kaina vykdomo importo kainų raida rodo didelį kainų smukdymą. Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (ir pagal apimtį, ir pagal mažas kainas) Sąjungos pramonė negalėjo kelti kainų tiek pat, kiek didėjo sąnaudos. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos kainos buvo nuolat mažos ir gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, dėl to buvo ribojamas kainų didėjimas, kurio būtų buvę galima tikėtis augant paklausai (iki 2019 m.) ir pasikeitus produktų asortimentui (didesnės vertės produktai). Dėl to buvo smukdomos Sąjungos pramonės kainos ir sumažėjo pelningumas.

(384)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos skverbėsi ne tik į vartojimo prekių rinkos dalis, kuriose paprastai sudaromos trumpalaikės sutartys, bet ir į kitas rinkos dalis, kuriose parduodami didesnės pridėtinės vertės produktai pagal vidutinės trukmės ir (arba) ilgalaikes sutartis. Kaina nėra vienintelis svarbus tokių sutarčių elementas, bet akivaizdu, kad mažos kainos (dėl pirmiau nurodytų vidutiniškai 7,5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumų) atlieka svarbų vaidmenį pirkėjams priimant sprendimus.

(385)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas iš Kinijos Sąjungos pramonei darė materialinę žalą. Tokia žala turėjo įtakos apimčiai ir kainoms.

(386)

Importuotojas „Airoldi“ tvirtino, kad suvartojimas sumažėjo dėl sumažėjusios paklausos orlaivių ir erdvėlaivių sektoriuje. Todėl šis importuotojas paprašė šį sektorių įtraukti į žalos analizę.

(387)

Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, produktai, skirti orlaivių dalims gaminti, į šį tyrimą neįtraukiami. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(388)

Importuotojas „Nova Trading S.A.“ (toliau – „Nova Trading“) tvirtino, kad Sąjungos pramonė padidino savo gamybos pajėgumus, nes norėjo būti pasiruošusi numatomam elektrinių transporto priemonių rinkos augimui, kuris galiausiai neįvyko, dėl to sumažėjo kainos ir pelningumas. Tačiau PVPA, skirti naudoti kaip kėbulo plokštės automobilių pramonėje, nėra įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį, todėl bet kokia su jais susijusi žala šiame tyrime nenagrinėjama ir neįskaičiuojama. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(389)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ tvirtino, kad importo padidėjimas 2019 m. buvo mažesnis nei suvartojimo sumažėjimas 2019 m. ir kad Sąjungos pramonei suvartojimo sumažėjimas padarė didesnį poveikį nei importo iš Kinijos padidėjimas. Tas pats eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad makroekonominiai rodikliai buvo pastovūs iki 2019 m. antro pusmečio ir (arba) pabaigos ir kad žalos priežastis buvo sumažėjusi paklausa.

(390)

Papildomas importo iš Kinijos padidėjimas 2019 m., kai mažėjo suvartojimas, turėtų būti laikomas dar vienu žalos įrodymu. Iš tiesų mažėjant paklausai paprastai tikimasi, kad poveikis visiems gamintojams bus panašus arba net daugiau sumažės eksportas, palyginti su pardavimu vidaus rinkoje (pardavimas Sąjungoje), atsižvelgiant į artumą tarp vidaus gamintojų ir pirkėjų. Vis dėlto 2019 m. importas iš Kinijos absoliučiaisiais skaičiais toliau didėjo, todėl rinkos dalis, palyginti su 2018 m., padidėjo 1,5 procentinio punkto, o tai buvo žalinga Sąjungos pramonei. Iš tiesų, maždaug 113 000 tonų sumažėjus suvartojimui, Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo maždaug 76 000 tonų. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė absorbavo 67 % sumažėjimo, o importas iš Kinijos padidėjo maždaug 24 000 tonų. Kartu jau ir taip mažos importo iš Kinijos kainos sumažėjo dar 5 %.

(391)

Kalbant apie makroekonominių rodiklių raidą, 2018 ir 2019 m. jau buvo žalos požymių, nes pardavimas, rinkos dalis ir užimtumas jau gerokai sumažėjo. Bet kuriuo atveju žalos analizė turėtų būti grindžiama ne tik makroekonominių rodiklių raida, bet ir bendru mikroekonominių ir makroekonominių rodiklių vertinimu. Vertinant 2018 ir 2019 m. kartu, abiejų rūšių rodikliai jau rodė žalingą padėtį.

(392)

2020 m. pirmąjį pusmetį prasidėjusi COVID-19 pandemija įvairiausiais būdais paveikė padėtį ES rinkoje. ES rinkoje sumažėjo suvartojimas ir importas iš Kinijos.

(393)

Kaip paaiškinta 379 konstatuojamojoje dalyje, importas dempingo kaina iš Kinijos jau 2017–2019 m. kasmet nuolat didėjo ir per pirmąjį 2020 m. pusmetį iki COVID-19 pandemijos pradžios padidėjo daugiau kaip 100 %. Kitaip tariant, materialinė žala, kurią Sąjungos pramonei darė importas dempingo kaina, kaip matyti iš neigiamos daugumos makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių raidos 2017–2019 m., jau buvo padaryta, kai pasireiškė COVID-19.

(394)

Šiomis aplinkybėmis negalima paneigti, kad COVID-19 pandemija ir tolesnis suvartojimo mažėjimas dar labiau pablogino ir taip blogą Sąjungos pramonės padėtį.

(395)

Tačiau ši raida nesusilpnina nustatytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš Kinijos priežastinio ryšio. Kaip minėta, Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš KLR daryta materialinė žala, kuri per trejus metus iki pandemijos protrūkio padidėjo daugiau nei du kartus, todėl akivaizdu, kad materialinė žala jau buvo padaryta iki pandemijos ir nepaisant jos.

(396)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(397)

Atrinktas eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ nurodė, kad tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo Sąjungos pramonės ir kitų šalių naudai. Jis taip pat nurodė, kad tuo laikotarpiu importo iš Kinijos kainos padidėjo. Be to, jis nurodė, kad pati Sąjungos pramonė pripažino, kad dėl importo iš tokių šalių kaip Indija, Egiptas ir Turkija vykdoma nesąžininga konkurencija.

(398)

Naudotojas bendrovė A tvirtino, kad Kinijos rinkos dalis buvo maža, palyginti su Sąjungos pramonės rinkos dalimi, ir paprašė atlikti importo iš kitų šalių analizę.

(399)

Nepaisant sumažėjusios apimties, importo iš Kinijos rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu vis dar sudarė 11,1 %, t. y. per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 80 %. Be to, nors Kinijos kainos tiriamuoju laikotarpiu padidėjo, dėl Kinijos eksporto kainų Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu vis dar buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 7,5 %.

(400)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų šalių sumažėjo 14 %. Mažėjant suvartojimui (– 8 %), atitinkama šio importo rinkos dalis taip pat sumažėjo nuo 27,6 % iki 26,1 %. Tai reiškia, kad importo iš kitų šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo dėl importo iš Kinijos.

(401)

Visų pirma importas iš Turkijos, kuriam pagal apimtį teko antra vieta po importo iš Kinijos į ES, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 12 %, o jo rinkos dalis padidėjo 1,2 procentinio punkto. Tačiau šio importo kainos tebebuvo daug didesnės už importo iš Kinijos kainas ir atitiko LME raidą.

(402)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad importo iš kitų šalių raida ir nedidelis importo iš Kinijos sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu nebuvo susiję su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(403)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės veiklos sutelkimas į tam tikrus segmentus, kurių produktų kainos yra didesnės ir kurių paklausa nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, yra veiksnys, kuris gali nutraukti priežastinį ryšį. Jis taip pat teigė, kad sutelkusi dėmesį į didesnės kainos produktus, Sąjungos pramonė sumažino gamybos pajėgumus, skirtus folijos ruošinio pirkėjams, kurie turėjo keisti tiekimo šaltinius. Be to, jis tvirtino, kad, išskyrus Sąjungos pramonę, jis neabejotinai buvo pagrindinis tiekėjas ES rinkai ir kad Kinijos ir Sąjungos folijos ruošiniui skirtų PVPA kainos buvo panašios.

(404)

Kalbant apie Sąjungos pramonės komercinę strategiją, kaip nurodyta 355 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė bandė išlaikyti tą pačią gamybos apimtį, kuri 2017–2019 m. sumažėjo tik 1 %, kartu pritaikydama savo produktų asortimentą, kad galėtų padidinti didesnės pridėtinės vertės produktų pardavimą.

(405)

Kaip parodyta 3 lentelėje, į šį tyrimą įtrauktų PVPA paklausa 2017–2019 m. išliko pastovi arba net padidėjo. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta, kad būtų sumažėjusi didesnių kainų produktų paklausa. Kaip nurodyta 384 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė taip pat susidūrė su didele importo iš Kinijos konkurencija aukštesnės kokybės produktų rinkos dalyje. Taigi dėl importo dempingo kaina mažėja pardavimas be galimybės taikyti numatytas didesnes kainas. Todėl pramonės padėtis labai pablogėjo.

(406)

Kalbant apie folijos sektorių, kaip nurodyta 303–306 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad analizė pagal segmentus nėra pagrįsta, ir taikomas tas pats pagrindimas, kaip nurodytas 405 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Sąjungos pramonei žalą taip pat darė žalingos kainos, kurias taikė „Xiamen Xiashun“, produktą pardavusi tik folijos sektoriui ir priverstinai mažinusi Sąjungos kainas panašiu lygiu į nustatytą vidutinį 7,5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl tvirtinimas atmestas.

(407)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės komercinė strategija nebuvo susijusi su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(408)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(409)

Sąjungos pramonės eksportas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 % nuo 315 664 tonų 2017 m. iki maždaug 328 898 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

(410)

2018 m. vidutinė šio eksporto kaina pirmiausia padidėjo 5 %, o vėliau laipsniškai mažėjo iki žemesnio lygio nei 2017 m. (– 2 %). Vidutinė šio eksporto kaina nuolat buvo didesnė už kainą, kurią Sąjungos pramonė galėjo taikyti ES rinkoje.

(411)

Importuotojas „Nova Trading“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės eksportui neigiamą poveikį darė JAV ir Kinijos prekybos karas.

(412)

Kaip parodyta 14 lentelėje, JAV ir Kinijos prekybos santykių pablogėjimas nedarė neigiamo poveikio Sąjungos pramonės eksportui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(413)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės eksporto dalį, palyginti su visa Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimu, ir į didelę Sąjungos pramonės eksporto į trečiąsias šalis kainą ir pastovią šio eksporto apimtį, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad eksportas nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(414)

Kelios suinteresuotosios šalys – „Xiamen Xiashun“, „Airoldi“, „Nilo“ ir bendrovė A – pateikė įvairių tvirtinimų dėl Sąjungos pramonės veiksmingumo. Toliau pateikiamas šių tvirtinimų apibendrinimas.

(415)

Nors kai kurie Sąjungos gamintojai galbūt vis dar atsilieka pagal įrangos modernumą, tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė yra dinamiška ir per sudėtingą laikotarpį gerokai padidino investicijas, kad padidintų savo pajėgumus, pritaikytų gamybos įrangą gamybos procesui racionalizuoti ir įsigytų naujausios technologijos pirkėjų reikalavimams ir toliau tenkinti. Iš 6 lentelėje pateiktos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo analizės matyti, kad Sąjungos pramonė padidino savo pajėgumus ir galėtų užtikrinti didesnius pajėgumų naudojimo koeficientus. Nebuvo pateikta įrodymų, kad trūktų pajėgumų kietiesiems lydiniams gaminti. Bet kuriuo atveju kietieji lydiniai sudarė 20–30 % viso atrinktų gamintojų pardavimo ES rinkoje. Atsižvelgiant į atrinktų bendrovių skaičių, jų kietųjų lydinių pardavimą ir į tai, kad „Airoldi“ nepateikė įrodymų, padaryta preliminari išvada, kad tokių produktų gamybos pajėgumai yra pakankami. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(416)

Kalbant konkrečiai apie padėtį folijos segmente, nustatyta, kad atskira šio segmento analizė nebuvo pagrįsta. Iš tiesų, kaip nurodyta 303–306 konstatuojamosiose dalyse, folijos ruošinys patenka į produkto apibrėžtąją sritį ir nėra kaip aiškiai jo atskirti pagal platinimo kanalą ar kainą. Todėl nustatyta, kad šis tvirtinimas yra nepagrįstas.

(417)

Nors negalima atmesti galimybės, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos pramonės tvarumą gali prireikti papildomų investicijų į naujausias technologijas, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės gamybos įrangos būklė ir jos veiklos sąnaudų raida nesusilpnina nustatyto importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(418)

Komisija nustatė, kad tariamas paslaugų sąnaudų padidėjimas yra nereikšmingas, o Sąjungos pramonė, nepaisydama restruktūrizavimo išlaidų poveikio, galėjo kontroliuoti darbo sąnaudas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(419)

Importuotojas „Nova Trading“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės veiklai poveikį padarė kibernetinis išpuolis prieš „Hidro“ ir su aplinkosauga susijęs ginčas Brazilijoje dėl to paties gamintojo.

(420)

Pirma, tokie elementai yra nesusiję su Sąjungos pramonės veikla, nes jie susiję su Norvegijoje įsisteigusio Sąjungos gamintojo patronuojančiąja bendrove ir Pietų Amerikoje įsikūrusia asocijuotąja bendrove. Bet kuriuo atveju, tokie elementai, atsižvelgiant į jų pobūdį, yra susiję su ypatingomis išlaidomis, į kurias neatsižvelgiama vertinant Sąjungos pramonės pelningumą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(421)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nė vienas iš minėtų veiksnių nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(422)

Eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun“ tvirtino, kad tariama žala padaryta dėl to, kad pati Sąjungos pramonė perka nagrinėjamąjį produktą.

(423)

Sąjungos pramonės importą vykdė bendrovė, kuri buvo susijusi su Sąjungos gamintoju ir veikė iš dalies nepriklausomai – nedidelę dalį savo poreikių ji tenkino produktą pirkdama iš Kinijos. Šis importas buvo nedidelis, nagrinėjamuoju laikotarpiu jis sumažėjo ir sudarė tik 1–4 % viso importo iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgdama į nedidelę apimtį Komisija padarė išvadą, kad šie pirkimai negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(424)

Importuotojas „Nova Trading“ tvirtino, kad LME kainos mažėjimas nuo 2018 m. liepos mėn. iki COVID-19 pandemijos laikotarpio turėjo tiesioginės įtakos Sąjungos gamintojų pelningumui.

(425)

Sąjungos pramonė PVPA paprastai parduoda pagal sutartis, kuriose kaip referencinė kaina nurodoma naujausia LME kaina arba 3 mėnesių LME kaina. Sąjungos gamintojai taip pat naudoja rizikos draudimo priemones, siekdami apsisaugoti nuo rizikos, susijusios su sutartyje nurodytos aliuminio kainos ir faktinės aliuminio pirkimo kainos skirtumu.

(426)

Atsižvelgdama į tai, kaip sutartyse nustatomos aliuminio kainos, ir į tai, kad Sąjungos pramonė saugosi nuo žaliavų kainų svyravimų, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad žaliavų kainų sumažėjimas nebūtų daręs žalos Sąjungos pramonei.

(427)

Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Išskyrus COVID-19 pandemiją, dėl kurios pablogėjo materialinę žalą jau patyrusios Sąjungos pramonės padėtis, nė vienas iš šių veiksnių nei atskirai, nei kartu nebuvo susijęs su neigiama žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(428)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl COVID-19 pandemijos importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(429)

Sąjungoje yra apie 20 žinomų PVPA gaminančių bendrovių grupių. Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti prarastą rinkos dalį ir padidinti pelningumą iki tvariu laikomo lygio.

(430)

Sąjungos pramonė tiesiogiai įdarbinusi daugiau nei 8 000 darbuotojų ir dar daugiau nuo jos priklauso netiesiogiai. Gamintojai yra pasiskirstę po visą Sąjungą.

(431)

Nenustačius priemonių veikiausiai bus daromas didelis neigiamas poveikis Sąjungos pramonei, nes bus toliau smukdomos kainos, sumažės pardavimas ir toliau mažės pelningumas pramonei investavus dideles sumas tvarumui užtikrinti. Nustačius priemones Sąjungos pramonė turės galimybę išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, atgauti prarastą rinkos dalį ir padidinti pelningumą iki lygio, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(432)

Atstovaudama Sąjungos pramonei „European Aluminium“ taip pat atstovauja didelei Sąjungos pirminio aliuminio sektoriaus, kuris tiekia luitus ir (arba) lydinius Sąjungos pramonei, daliai. Pirminio aliuminio sektorius taip pat yra svarbus darbdavys Sąjungoje ir jis priklauso nuo galutinės grandies pirkėjų ekonominio gyvybingumo. Tokių pradinės grandies tiekėjų, kurie yra įdarbinę apie 2 800 darbuotojų, gyvybingumui taip pat kils pavojus, jeigu Sąjungos pramonė toliau mažės.

(433)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės ir jos pradinės grandies tiekėjų interesus.

(434)

Iš importuotojų atrankos formą pateikė tik 4 nesusijusios bendrovės, kurioms tenka mažiau nei 2 % importo iš Kinijos. Importuotojai PVPA pirko ir iš kitų šaltinių.

(435)

Atrinkti importuotojai veikė keliuose veiklos sektoriuose Sąjungoje ir už jos ribų. Apskritai PVPA sudarė mažiau nei 30 % jų apyvartos ir vidutiniškai 10–15 % jų apyvartos. Šie importuotojai PVPA pirko iš nagrinėjamosios šalies, trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės. Importuotojai prieštaravo antidempingo muitų nustatymui remdamiesi tuo, kad dirbtinai padidinus PVPA kainas naudotojams ir importuotojams būtų padarytas neigiamas poveikis.

(436)

Importuotojas „Nilo“ nurodė padėtį JAV rinkoje ir pažymėjo, kad Kinijos kilmės PVPA nustačius antidempingo muitus padidėjo kainos, o importą iš Kinijos pakeitė importas iš kitų šalių, pavyzdžiui, ES. Jis tvirtino, kad toks scenarijus greičiausiai bus ES rinkoje. Tas pats importuotojas taip pat tvirtino, kad kainos ES rinkoje padidėtų dėl Sąjungos pramonės nepanaudotų pajėgumų trūkumo.

(437)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nebūtinai atitiktų importuotojų interesus. Tačiau ji toliau vertino jų tikėtiną poveikį, atsižvelgdama į įvairius susijusius interesus (žr. 6.5 skirsnį).

(438)

Nagrinėjamąjį produktą perka kelios naudotojų pramonės šakos, daugiausia statybos, automobilių ir transporto, ilgalaikio vartojimo prekių, energijos, techninių ir folijos ruošinių. PVPA gali būti naudojami tiesiogiai gatavame produkte arba perdirbami ir parduodami kitam pramoniniam naudotojui.

(439)

Kaip nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė penki naudotojai. Šiems naudotojams teko tik 12 % importo iš Kinijos ir jie vykdė veiklą šiuose sektoriuose: statybos, ir konkrečiau – dengtų produktų ir AKP, aliuminio folijos, ypač lanksčios pakuotės, techninių ir konkrečiai automobilių šilumokaičių gamybos sektoriuose. Pirminiu etapu tik dvi bendrovės buvo patikrintos atliekant nuotolinį duomenų sutikrinimą. Komisija toliau vertins naudotojų atsakymų išsamumą ir tai, ar reikia nuotoliniu būdu sutikrinti atlikti daugiau bendrovių duomenų. Tai gali turėti įtakos galutinėms išvadoms dėl naudotojų.

(440)

Dvi statybos sektoriuje veikiančios bendrovės pateikė naudotojams skirto klausimyno atsakymus. Naudotojas „Multilaque SAS“ PVPA pirko tik iš Sąjungos pramonės ir nurodė, kad turėtų vyrauti sąžiningos rinkos kainos.

(441)

Kitas naudotojas, bendrovė A, PVPA pirko iš nagrinėjamosios šalies, Sąjungos pramonės ir kitų šalių. Bendrovė A prieštaravo antidempingo priemonių nustatymui nagrinėjamajam produktui. Be to, kaip išaiškinta 2.3.2 skirsnyje, bendrovė A paprašė neįtraukti aliuminio ritinių, skirtų dengtiems ritiniams ir AKP gaminti. Šis prašymas buvo patenkintas. Tame skirsnyje atsakyta į bendrovės A pateiktas pastabas, susijusias su Sąjungos interesais. Kai tinkama, buvo atsakyta į kitas šios šalies pateiktas pastabas.

(442)

Naudotojas „Amcor Flexibles Singen GmbH“ (toliau – „Amcor“), veikiantis lanksčiųjų pakuočių sektoriuje, pateikė naudotojams skirto klausimyno atsakymus. Tačiau jis nepateikė nei nuomonės dėl priemonių nustatymo, nei prasmingų nekonfidencialių pastabų.

(443)

Remiantis klausimyno atsakymais, jei šis naudotojas negalėtų perkelti padidėjusių sąnaudų, jis galėtų jas absorbuoti, atsižvelgiant į jo nurodytą pelningumą.

(444)

Dvi bendrovės („Valeo“ ir „TitanX“), veikiančios automobilių šilumokaičių sektoriuje, pateikė naudotojams skirto klausimyno atsakymus. Abi bendrovės PVPA įsigijo iš nagrinėjamosios šalies ir Sąjungos. „Valeo“ PVPA taip pat pirko iš kitų šalių. „Valeo“ prieštaravo galimoms antidempingo priemonėms, o „TitanX“ savo nuomonės nepareiškė. Abi bendrovės pateikė prašymą dėl produkto neįtraukimo, kaip išsamiai aprašyta 2.3.1 skirsnyje. Šie prašymai buvo atmesti. Tame skirsnyje atsakyta į šių naudotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių, prašančių neįtraukti automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA, pastabas, susijusias su Sąjungos interesais.

(445)

2.3.1 skirsnyje išsamiai aprašyta, kad Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų dabartinei ir būsimai paklausai patenkinti ir kad nėra struktūrinio kainų didėjimo pavojaus atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas ir turimus ES pajėgumus. Komisija taip pat padarė išvadą, kad prieš pandemiją automobiliams skirtų šilumokaičių gamintojai gavo tokio dydžio pelną, kuris leistų jiems absorbuoti dėl antidempingo muitų ar patvirtinimo išlaidų susidarančias papildomas sąnaudas, jei jie norėtų vėl pirkti iš Sąjungos gamintojų. Dėl priemonių poveikio tiekimo grandinei Komisija padarė išvadą, kad PVPA tiekėjų keitimas gali apsunkinti, tačiau Sąjungos pramonė galėtų greitai pakeisti importą iš Kinijos ir pasiūlyti saugų alternatyvų tiekimo šaltinį.

(446)

Be to, reikėtų pažymėti, kad, išskyrus kitą šio sektoriaus naudotoją „Mahle“, kelios kitos bendrovės, kurioms tenka daugiau kaip 50 % apskaičiuoto automobilių šilumokaičiams skirtų PVPA suvartojimo, nepranešė apie save ir nepareiškė prieštaravimo tyrimui ar galimoms antidempingo priemonėms.

(447)

Todėl, remdamasi aptariamų naudotojų pateikta informacija, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad priemonių nustatymas neprieštarautų naudotojų, veikiančių automobilių šilumokaičių sektoriuje, interesams.

(448)

Iš kitų naudotojų sektorių, kaip antai ilgalaikio vartojimo prekių ir energijos sektorių, patikrinamų duomenų negauta. Negalima atmesti galimybės, kad kai kuriems naudotojams, kurie atliekant tyrimą nebendradarbiavo, dėl priemonių gali būti padarytas tam tikras neigiamas poveikis. Tačiau byloje nėra jokios informacijos, kuria būtų galima pagrįsti tokį poveikį ar kuria remiantis jį būtų galima kiekybiškai įvertinti.

(449)

Komisija padarė išvadą, kad nėra bendrų naudotojų interesų pritarti ar prieštarauti priemonių nustatymui. Tačiau tie naudotojai, kurie pasisakė prieš priemonių nustatymą, gali patirti tam tikrų nedidelių neigiamų pasekmių.

(450)

Aliuminis yra daug lengvesnis nei plienas ir Sąjungoje laikomas pagrindine žaliava siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime (2015 m.) nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, kaip nustatyta 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Pavyzdys – automobilių pramonėje vis daugiau naudojami į produkto apibrėžtąją sritį patenkantys ir nepatenkantys PVPA ir jie yra būtini Sąjungoje kuriant elektrinių transporto priemonių pramonę. Sąjungos pramonė gamina į produkto apibrėžtąją sritį patenkančius ir nepatenkančius PVPA, kurie yra naudojami automobilių pramonėje. Nenustačius priemonių į taikymo sritį patenkantiems PVPA taip pat būtų daromas neigiamas poveikis į taikymo sritį nepatenkančių PVPA gamybai, nes pastoviosios išlaidos turėtų būti paskirstytos mažesnei gamybos apimčiai, dėl ko taip pat padidėtų tokių produktų sąnaudos ir kainos.

(451)

Be to, žaliosios ir žiedinės ekonomikos sąlygomis Sąjungos pramonė gamybos procese vis dažniau naudoja perdirbtas medžiagas, kad sumažintų savo anglies dioksido išmetimo rodiklį. Tai padeda siekti ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų. Be to, kaip nurodyta 78 konstatuojamojoje dalyje, gaminant aliuminį ES vidutiniškai beveik 3 kartus mažiau išmetama CO2 nei KLR.

(452)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymu prisidedama prie Sąjungos išmetamo CO2 kiekio mažinimo politikos įgyvendinimo.

(453)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį Komisija vertino nesutampančius interesus ir ypač poreikį pašalinti žalingo dempingo prekybos iškreipiamąjį poveikį ir atkurti veiksmingą konkurenciją. Visų pirma ji įvertino importuotojo „Nilo“ tvirtinimą, kad priemonių nustatymas jam neproporcingai pakenktų, kaip parodė panaši raida JAV rinkoje po to, kai JAV Vyriausybė nustatė priemones.

(454)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad ekonominės veiklos vykdytojai (gamintojai, naudotojai ir importuotojai) nėra tie patys. Antra, JAV tyrimo produkto apibrėžtoji sritis nebuvo visiškai tokia pati, o JAV nustatytų muitų lygis buvo daug didesnis.

(455)

Kalbant apie kainų padidėjimą, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl Kinijos kainų Sąjungos kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 7,5 %, o dėl kainų smukdymo pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis. Jei kainos vėl padidėtų iki tvaraus lygio, ir atsižvelgdama į didelę kitų šalių rinkos dalį, kaip nurodyta 5.1.2.3 skirsnyje, Komisija manė, kad toks padidėjimas būtų nedidelis, atsižvelgiant į konkurencijos lygį Sąjungos rinkoje. Kaip jau minėta 4.6.2.1 skirsnyje, Sąjungos pramonė turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų. Todėl neigiamas poveikis naudotojams taip pat būtų nedidelis.

(456)

Vertindama tokio neigiamo poveikio importuotojams svarbą, Komisija pirmiausia pažymėjo, kad bendradarbiavimo lygis buvo labai žemas. Remdamasi byloje turima ribota informacija, ji bet kuriuo atveju padarė preliminarią išvadą, kad importuotojai galės perkelti muitą pirkėjams, atsižvelgiant į maždaug 5–8 % pelno už nagrinėjamąjį produktą dydį. Jie taip pat gali rasti alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant tiekėjus iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonę, su kuriais jei jau bendradarbiauja. Iš tiesų atrinkti importuotojai turi subalansuotą tiekimo struktūrą ir importuoja ne tik iš Kinijos. Be to, atrinkti importuotojai vykdo aktyvią veiklą, nesusijusią su nagrinėjamuoju produktu, kuriai muitų nustatymas poveikio nedaro.

(457)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nustačius priemones nesusijusiems importuotojams nebūtų daromas neproporcingas poveikis, nes jie taip pat užsiima kita veikla, turi kitų tiriamojo produkto tiekimo šaltinių ir gali iš dalies perkelti muitų poveikį pirkėjams. Bet kuriuo atveju importuotojų padėtis bus toliau vertinama galutiniu etapu.

(458)

Galiausiai importuotojas „Airoldi“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė naudoja antidempingo priemonę siekdama užimti dominuojančią padėtį, o pagal Sąjungos teismų praktiką tai būtų teisių pažeidimas. Tačiau byloje nėra duomenų apie Sąjungos pramonės esamą ar būsimą antikonkurencinį elgesį arba piktnaudžiavimą oligopoliu. Todėl Komisija nenustatė jokio intereso kaip priežasties nenustatyti priemonių, kuris būtų viršesnis už interesą išsaugoti veiksmingą konkurenciją Sąjungoje.

(459)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, jog laikinųjų priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės PVPA neatitiktų Sąjungos interesų.

(460)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(461)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama žaliavų rinkų iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą. Tada ji nagrinėjo, ar šios muito sumos pakaktų žalai pašalinti, atsižvelgiant į tariamą žaliavų rinkų iškraipymų buvimą pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.

(462)

Pirmiausia Komisija nustatė muito dydį, kuris yra būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei daromą žalą nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Šiuo atveju žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų padengti savo gamybos sąnaudas, įskaitant sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, ir gauti pagrįstą pelną (toliau – tikslinis pelnas).

(463)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį siekdama nustatyti tikslinį pelną Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius:

(464)

Toks pelno dydis negali būti mažesnis nei 6 %.

(465)

„European Aluminium“ tvirtino, kad tikslinis pelnas turėtų būti ne mažesnis kaip 12 %, atsižvelgiant į tai, kad šis sektorius yra imlus kapitalui ir grindžiamas inovacijomis. Gamintojas „Hydro“ nurodė 5–10 % pelno dydį ir taip pat nurodė pelną (0–15 %), gautą kitame sektoriuje, kuriame nebuvo importo dempingo kaina.

(466)

Šiuo tyrimo etapu nė vienas atrinktas gamintojas nepateikė įrodymų, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį arba per dešimt metų iki tiriamojo laikotarpio pabaigos būtų gavęs tikslinį pelną, kaip tvirtino „European Aluminium“. Be to, kaip nurodyta 10 lentelėje, atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinis pelnas tiriamuoju laikotarpiu buvo mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą 7 straipsnio 2c dalyje. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad nereikėjo naudoti pelno, gauto kitame sektoriuje, kuris nepatenka į šio tyrimo aprėptį.

(467)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal 7 straipsnio 2c dalies nuostatas buvo nustatytas 6 % pelno dydis.

(468)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Komisija nustatė papildomas maždaug 0,5–8 EUR/t sąnaudas, kurios buvo pridėtos prie aptariamų atrinktų Sąjungos gamintojų nežalingos kainos. Pranešimą byloje, kuriame paaiškinama, kaip Komisija nustatė tą papildomų sąnaudų dydį, galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

(469)

Tos sąnaudos apima papildomas būsimas sąnaudas, kurios bus patiriamos užtikrinant ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) reikalavimų laikymąsi. ES ATLPS yra ES daugiašalių aplinkos susitarimų įgyvendinimo politikos kertinis akmuo. Tokios papildomos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis vidutiniais apskaičiuotaisiais papildomais ES apyvartiniais taršos leidimais (ATL), kuriuos reikės pirkti per priemonių taikymo laikotarpį (2021–2025 m.). Į skaičiavime naudotus ATL nebuvo įtraukti gautini nemokami leidimai ir jie buvo pakoreguoti, siekiant užtikrinti, kad jie būtų susiję tik su panašiu produktu. Nustatant papildomas sąnaudas taip pat atsižvelgta į netiesiogines su CO2 susijusias sąnaudas, atsirandančias dėl elektros energijos kainų padidėjimo 2021–2025 m., susijusio su ES ATLPS. Tokios netiesioginės su CO2 susijusios sąnaudos taip pat buvo pagrįstos ATL ir į jas nebuvo įskaičiuotos jokios iš nacionalinių valdžios institucijų gautos kompensacijos.

(470)

Siekiant atsižvelgti į tikėtiną kainų svyravimą per priemonių taikymo laikotarpį, apyvartinių taršos leidimų sąnaudos buvo ekstrapoliuotos. Tų prognozuojamų kainų šaltinis – 2021 m. vasario 8 d.„Bloomberg New Energy Finance“ ištrauka. Šio laikotarpio vidutinė prognozuojama apyvartinių taršos leidimų kaina yra 35,51 EUR už vieną išmestą CO2 toną.

(471)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą.

(472)

Tuomet Komisija, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos pašalinimo lygį. Kiekvienas lyginant gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(473)

Kalbant apie skirtumą kitiems eksportuotojams, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygis nebuvo aukštas, ir į 289 konstatuojamojoje dalyje paaiškintus kitus argumentus, Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga skirtumą kitiems eksportuotojams nustatyti remiantis turimais faktais. Šis skirtumas atitinka didžiausią priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo lygį, nustatytą tipiškais kiekiais parduodamiems tam tikrų rūšių produktams, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis. Taip apskaičiuotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas kitiems eksportuotojams buvo 46,7 %.

(474)

Tokio skaičiavimo rezultatai pateikiami šioje lentelėje:

(475)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad būtina įvertinti, ar yra žaliavų rinkų iškraipymų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje, dėl kurių už dempingo skirtumą mažesnio muito nepakaktų dėl nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti.

(476)

Skundo pateikėjas įtarė, kad KLR viena iš žaliavų, naudojamų nagrinėjamajam produktui gaminti, buvo apmokestinta eksporto mokesčiu, todėl buvo iškraipyta. Iškraipyta žaliava buvo aliuminio luitai, kurie, skundo pateikėjo teigimu, sudaro daugiau nei 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(477)

Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija išnagrinėjo tariamus iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(478)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad KLR per TL aliuminio luitams buvo taikomas eksporto mokestis. Šis mokestis sudaro 15 % luitų eksporto kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad ši priemonė patenka į sąrašą priemonių, kurios laikomos žaliavų rinkų iškraipymu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(479)

Komisija pagal 7 straipsnio 2a dalies antrą pastraipą toliau nagrinėjo, ar šios žaliavos kaina buvo gerokai mažesnė, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Šiam palyginimui atlikti Komisija preliminariai naudojo lyginamąją kainą, nustatytą normaliajai vertei apskaičiuoti, t. y. aliuminio luitų importo į Turkiją kainą, kaip nurodyta 248 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje 2 lentelėje, nes šiuo atveju taip pat laikyta, kad ši kaina yra tipiškų tarptautinių rinkų kaina. Komisija palygino lyginamąją kainą su atrinktų eksportuojančių gamintojų faktiškai sumokėta aliuminio luitų kaina ir tuo remdamasi nustatė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų šios žaliavos pirkimo kaina KLR nebuvo daug mažesnė už tipišką tarptautinę lyginamąją kainą, t. y. mažesnė už [6 %] vidutinišką. Iš byloje turimų įrodymų taip pat matyti, kad aliuminio luitų vidaus rinkos kainos svyravo ir buvo didesnės arba mažesnės už tarptautines kainas.

(480)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad aliuminio luitų kaina nebuvo gerokai mažesnė, palyginti su kainomis tipiškose tarptautinėse rinkose. Todėl Komisija šiuo etapu laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl laikinojo muito dydžiui nustatyti buvo taikomos 7 straipsnio 2 dalies nuostatos.

(481)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(482)

480 konstatuojamojoje dalyje padarius preliminarią išvadą dėl pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalies galimo taikymo, laikinosios antidempingo priemonės importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą mažesnio muito taisyklę.

(483)

Komisija palygino priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus ir dempingo skirtumus (474 konstatuojamoji dalis). Muitų dydis nustatytas pagal tuos dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni.

(484)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(485)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(486)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.