2021 3 3   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 73/16

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) 2021/379

2021 m. sausio 22 d.

dėl kredito įstaigų ir pinigų finansų įstaigų sektoriaus balansinių straipsnių (nauja redakcija) (ECB/2021/2)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos Centrinio Banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (2), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (3) buvo iš dalies pakeistas ir jame reikia padaryti papildomus esminius pakeitimus, visų pirma atsižvelgiant į neseniai priimtus Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) (4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 (6) pakeitimus. Todėl dėl aiškumo jį reikėtų išdėstyti nauja redakcija;

(2)

su Europos Komisija konsultuotasi dėl Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nustatytų statistikos reikalavimų pakeitimų pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 5 straipsnio 2 dalį;

(3)

Europos Centrinio Banko (ECB) reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnyje reikalaujama, kad ECB nurodytų faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų klases nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų. 6 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad ECB gali priimti reglamentus, nustatančius sąlygas, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės veiktų statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiautų su Europos centrinių bankų sistema (ECBS), kad garantuotų ECBS statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą;

(5)

ECBS jos užduotims vykdyti reikalinga statistinė informacija apie finansinį turtą ir įsipareigojimus, konkrečiai apie likučius ir sandorius, pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektorių ir kredito įstaigas, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje. Siekiant ECB pateikti išsamius statistinius duomenis apie pinigų pokyčius valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios yra laikomos viena ekonomine erdve, reikia rengti konsoliduotą PFĮ sektoriaus balansą remiantis išsamia ir vienalyte atskaitingąja visuma. Pakankamai išsamios statistinės informacijos reikia ir tam, kad būtų garantuotas tolesnis euro zonos pinigų agreguotų rodiklių ir atitiktinių analitinis naudingumas;

(6)

Reglamentu (ES) 2019/2033 iš dalies keičiama, inter alia, sąvokos „kredito įstaigos“ apibrėžtis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (7) į ją įtraukiant sistemines investicines įmones. Taigi Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) reikia pakoreguoti nuorodą į sąvokos „pinigų finansų įstaiga“ apibrėžtį remiantis atitinkama iš dalies pakeista nuostata Reglamente (ES) Nr. 575/2013, kad būtų išlaikytas indėlių bendrovių statistinio klasifikavimo bendrų standartų, apibrėžčių ir klasifikacijų nuoseklumas ir PFĮ sektoriaus vienalytiškumas. Vis dėlto taip pat būtina užtikrinti, kad ir toliau būtų prieinama statistinė informacija apie visas kredito įstaigas, kaip apibrėžta iš dalies pakeisto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, apskaičiuojant tokių kredito įstaigų atsargų bazes, kaip numatyta Europos Centrinio Banko reglamente (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) (8). Tad į nauja redakcija išdėstyto reglamento taikymo sritį įtraukiamos ir ne PFĮ kredito įstaigos;

(7)

siekiant sumažinti bendrą atskaitomybės naštą pageidautina, kad statistinė informacija apie kredito įstaigų mėnesinį balansą būtų naudojama reguliariai apskaičiuojant kredito įstaigų, kurioms taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, atsargų bazę, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/378 (ECB/2021/1). Be to, su atsargų baze susijusius atskaitomybės reikalavimus reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į duomenų teikimą dėl indėlių kredito įstaigose, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, neatsižvelgiant į konkrečią statistinę klasifikaciją;

(8)

siekiant palengvinti statistinių reikalavimų vykdymą susijusių atskaitingųjų agentų grupėms, tikslinga, kad PFĮ būtų leidžiama teikti duomenis kitų atskaitingųjų agentų, kurie taip pat yra PFĮ, reziduojančios toje pačioje valstybėje narėje, vardu. Tačiau apie tokias grupes pateikta statistinė informacija turi būti pakankama, kai tai aktualu, kredito įstaigų atsargų bazei apskaičiuoti pagal Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1). Dėl to turėtų būti teikiama statistinė informacija, kurios reikia kiekvieno tokių grupių nario atsargų bazei apskaičiuoti, išskyrus atvejus, kai grupei yra leidžiama teikti duomenis agreguotai apie grupės kaip visumos atsargas pagal Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1);

(9)

nacionaliniams centriniams bankams (NCB) gali būti tikslinga iš faktinės atskaitingosios visumos rinkti ECB statistikos reikalavimams įvykdyti reikalingą statistinę informaciją, kuri būtų dalis platesnės statistinės atskaitomybės sistemos, kurią NCB nustato savo atsakomybe, vadovaudamiesi Sąjungos ar nacionaline teise arba nustatyta praktika, ir kuria taip pat siekiama kitų statistinių tikslų, jei neapsunkinamas ECB statistikos reikalavimų vykdymas. Tai taip pat gali sumažinti atskaitomybės naštą. Siekiant skaidrumo, tokiais atvejais tikslinga informuoti atskaitinguosius agentus, kad duomenys renkami ir kitiems statistiniams tikslams. Tam tikrais atvejais ECB gali remtis tokiais kitais tikslais surinkta statistine informacija jo reikalavimams įvykdyti;

(10)

ECB turi stebėti pinigų politikos perdavimą ir, visų pirma, pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir tikslinėms ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms taikomų palūkanų normų pakeitimų ir pirkimo sandorių, sudaromų pagal turto pirkimo programas, poveikį namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms taikomoms skolinimo sąlygoms. Kad ECB galėtų veiksmingiau ir laiku stebėti realiosios ekonomikos kredito sąlygas ir savo kaip pinigų agreguotų rodiklių atitiktinio vaidmenį, kas mėnesį reikia rinkti papildomą statistinę informaciją apie pakeitimą vertybiniais popieriais ir kitus PFĮ perleidimo sandorius, visų pirma susijusią su paskolomis namų ūkiams, suskirstant duomenis pagal paskolos paskirtį, ir paskolomis ne finansų bendrovėms, suskirstant duomenis pagal grąžinimo terminą;

(11)

ECB reikalauja statistinės informacijos apie tariamą lėšų sujungimą tam, kad tariamo lėšų sujungimo indėlius ir paskolas būtų galima atskirti nuo kitų indėlių ir paskolų analizuojant pinigų ir kredito pokyčius;

(12)

siekiant palengvinti kredito pokyčių analizę, tam tikras apibrėžtis ir ataskaitų teikimo praktiką reikėtų suderinti su kitais ECB nustatytais reguliavimo ataskaitų teikimo reikalavimais;

(13)

statistiniais tikslais pinigų rinkos fondų (PRF) apibrėžtį taip pat reikia suderinti su priežiūros taisyklėmis siekiant padidinti rinkos skaidrumą ir palengvinti ataskaitų teikimą, kai kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems yra suteiktas leidimas pagal Reglamentą (ES) 2017/1131, išleidžia finansines priemones, laikomas artimais indėlių pakaitalais;

(14)

siekiant patobulinti visos euro zonos PFĮ sektoriaus balanso analizę reikia skatinti tam tikrų straipsnių atskaitomybės reikalavimų suderinimą su papildoma statistine informacija, kurią NCB teikia pagal Europos Centrinio Banko gaires ECB/2014/15 (9);

(15)

kad ECB galėtų veiksmingai stebėti tarpbankinę veiklą, reikia rinkti informaciją apie turtą ir įsipareigojimus pagal PFĮ sandorio šalis ir užtikrinti didesnį kas mėnesį ir kas ketvirtį renkamos sandorio šalių informacijos nuoseklumą;

(16)

be to, siekiant patikslinti PFĮ ir kitų finansų sektoriaus dalių, įskaitant finansinius tarpininkus, kurie nėra pinigų finansų įstaigos, santykius ir padėti parengti pinigų sąjungos finansines sąskaitas, statistinę informaciją apie indėlius ir nuosavybės priemones reikia rinkti suskirstant sandorio šalis pagal subsektorius;

(17)

informaciją apie PFĮ turimus skolos vertybinius popierius, kuriuos išleidžia kiekvienos valstybės narės Vyriausybės, reikia rinkti laiku, kad būtų galima tiksliai stebėti pozicijas šių vertybinių popierių atžvilgiu. Valstybių narių informacija turėtų būti papildoma Sąjungos institucijų, įskaitant Bendrą pertvarkymo valdybą (BPV) ir Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), informacija apie turtą ir įsipareigojimus. Be to, dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos būtina atnaujinti ataskaitų teikimo reikalavimus;

(18)

taip pat reikia rinkti informaciją, susijusią su visu turimu nekilnojamuoju turtu, siekiant stebėti tokio PFĮ turto nuosavybę ir geriau suprasti viso jų nefinansinio turto pokyčius;

(19)

turėtų būti nustatyti nauji mėnesiniai ir ketvirtiniai reikalavimai dėl ataskaitinių laikotarpių, patenkančių į kalendorinį ketvirtį, kad atskaitingiesiems agentams būtų lengviau juos įgyvendinti. Taigi pirmoji ataskaita pagal mėnesinius reikalavimus teikiama už 2022 m. sausio mėn. ataskaitinį laikotarpį, o pirmoji ataskaita pagal ketvirtinius reikalavimus yra susijusi su 2022 m. pirmuoju ketvirčiu. Siekiant užtikrinti, kad būtini duomenys būtų nuolat prieinami, ketvirtinius duomenų reikalavimus reikėtų taikyti ir 2021 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaitiniam laikotarpiui. Taigi pagal šį reglamentą nustatytus atskaitomybės reikalavimus reikėtų taikyti pasibaigus atitinkamam mėnesinės informacijos teikimo ataskaitiniam laikotarpiui, t. y. po 2022 m. vasario 1 d.;

(20)

būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų veiksmingai priimami šio reglamento priedų techniniai daliniai pakeitimai, jei tokie daliniai pakeitimai nepakeičia esminio konceptualaus pagrindo ir nepadidina atskaitomybės naštos. Vykdant šią procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į ECBS statistikos komiteto nuomonę. NCB turėtų siūlyti tokius techninius šio reglamento priedų pakeitimus per Statistikos komitetą;

(21)

tačiau, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, būtina, kad šio reglamento nuostatos, tiesiogiai susijusios su sąvokos „kredito įstaigos“ apibrėžties pakeitimu pagal Reglamentą (ES) 2019/2033, būtų taikomos nuo tos pačios datos, kaip tas pakeitimas, t. y. nuo 2021 m. birželio 26 d.;

(22)

dėl nuoseklumo ir teisinio aiškumo taip pat būtina, kad šio reglamento nuostatos, kuriose daroma nuoroda į Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1), būtų taikomos nuo tos pačios datos, kaip to reglamento nuostatos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiame reglamente nustatomi su balanso straipsnių statistine informacija susijusių duomenų teikimo reikalavimai toliau nurodytiems atskaitingiesiems agentams, kurie yra euro zonos valstybių narių rezidentai:

a)

pinigų finansų įstaigoms (PFĮ), kurios nėra kredito įstaigos;

b)

kredito įstaigoms, kurios:

i)

turi leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (10) 8 straipsnį arba

ii)

neprivalo turėti tokio leidimo, kaip numatyta Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 dalyje;

c)

kredito įstaigų filialams, įskaitant filialus, kuriuos euro zonos valstybėje narėje įsteigia kredito įstaigos, neturinčios nei registruotos buveinės, nei pagrindinės buveinės euro zonos valstybėje narėje, bet neįskaitant filialų, kuriuos už euro zonos valstybės narės ribų įsteigia euro zonos valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos tokios apibrėžtys:

1.

pinigų finansų įstaiga (PFĮ) – vienam iš toliau išvardytų sektorių priklausantis subjektas:

a)

centriniai bankai;

b)

kitos PFĮ, įskaitant indėlių bendroves, išskyrus centrinius bankus, ir pinigų rinkos fondai (PRF);

2.

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

3.

indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų:

a)

kredito įstaigos, kurių veikla yra nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje;

b)

finansų įstaigos, išskyrus nurodytas a punkte, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (11) A priedo 2.56 punkte, ir kurių veikla – priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus, kaip nurodyta I priedo 1 dalyje, iš institucinių vienetų, įskaitant ne PFĮ, ir suteikti paskolas ir (arba) savarankiškai investuoti į vertybinius popierius;

c)

elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra dalyvavimas finansinio tarpininkavimo veikloje, kaip nurodyta b punkte, išleidžiant elektroninius pinigus;

4.

ne PFĮ kredito įstaiga – kredito įstaiga, kurios veikla neapima veiklos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje;

5.

pinigų rinkos fondai (PRF) – kolektyvinio investavimo subjektai, gavę leidimą pagal Reglamento (ES) 2017/1131 4 straipsnį ir išleidžiantys akcijas ar vienetus, kurie yra artimi indėlių pakaitalai, kaip nurodyta šio reglamento I priedo 1 dalyje;

6.

atskaitingieji agentai – atskaitingieji agentai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnio 2 punkte;

7.

rezidentas – rezidentas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnio 4 punkte;

8.

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje atskaitingasis agentas yra rezidentas, nacionalinis centrinis bankas;

9.

finansinių priemonių bendrovė (FPB) – finansinių priemonių bendrovė, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (12) 1 straipsnyje;

10.

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris, kuris yra tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 (13) 2 straipsnio 9 punkte, arba pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnio 2 punkte, kai vertybiniais popieriais pakeičiamos paskolos perleidžiamos FPB;

11.

elektroninių pinigų įstaiga – elektroninių pinigų įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 1 punkte (14);

12.

elektroniniai pinigai – elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 punkte;

13.

dalinis nurašymas – tiesioginis paskolos balansinės vertės sumažinimas balanse dėl jos sumažėjimo;

14.

visiškas nurašymas – visos paskolos balansinės vertės nurašymas ir ištrynimas iš balanso;

15.

valdymo įmonė – PFĮ, valdanti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusias paskolas arba paskolas, kurios buvo perleistos dėl kitų priežasčių siekiant iš įsipareigojančiųjų asmenų atgauti pagrindinę paskolos sumą ir palūkanas;

16.

grupės vidaus pozicijos – paskolos euro zonos indėlių bendrovėms, priklausančioms vienai grupei, kurią sudaro patronuojančioji įmonė ir visi jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami grupės nariai euro zonos rezidentai, arba jų indėliai;

17.

statistiškai nereikšminga įstaiga – PFĮ, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, arba ne PFĮ kredito įstaiga, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 9 straipsnio 5 dalies a punktą;

18.

atidėjiniai paskolų nuostoliams padengti – atidėjiniai, kuriuos atskaitingasis agentas skiria paskolų nuostoliams padengti pagal taikytiną apskaitos praktiką;

19.

turimi nuosavi vertybiniai popieriai – atskaitingojo agento emitento turimi vertybiniai popieriai, gauti iš bet kurios šios veiklos:

a)

kai atskaitingasis agentas pasilieka išleistus vertybinius popierius arba perka anksčiau parduotus vertybinius popierius, apskaitomus atskaitingojo agento emitento apskaitos balanse;

b)

kai atskaitingasis agentas pasilieka išleistus vertybinius popierius arba perka anksčiau parduotus vertybinius popierius, kurie nėra apskaitomi apskaitos balanse, bet kuriuos emitentas naudoja ar gali naudoti rinkos operacijoms atlikti;

20.

tariamas lėšų sujungimas – susitarimai dėl lėšų sujungimo, kuriuos siūlo viena PFĮ ar kelios PFĮ grupei subjektų (lėšų sujungimo dalyviams), kai PFĮ mokėtinos ar gautinos palūkanos apskaičiuojamos remiantis pagal visų sąskaitų sujungtose lėšose tariamą grynąją poziciją ir kai kiekvienas lėšų sujungimo dalyvis:

a)

turi atskirą sąskaitą ir

b)

nepervesdamas lėšų tarp sąskaitų, gali panaudoti pereikvojimą kitų lėšų sujungimo dalyvių indėlių atžvilgiu;

21.

filialas – filialas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

22.

pripažinimo panaikinimas – paskolos arba jos dalies pašalinimas iš likučių, apie kuriuos duomenys buvo pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis;

23.

paskolos perleidimas – atskaitingojo agento paskolos arba paskolų fondo įsigijimas ar perdavimas, įvykdomas nuosavybės perleidimu arba daliniu dalyvavimu;

24.

susijungimas – veiksmas, kurio metu viena ar daugiau įstaigų (įsigytosios įstaigos), kurios yra uždaromos jų nelikviduojant, visą savo turtą ir įsipareigojimus perduoda kitai įstaigai (įsigyjančiai įstaigai), kuri gali būti naujai įsteigta įstaiga.

3 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1.   Faktinę atskaitingąją visumą sudaro PFĮ ir ne PFĮ kredito įstaigos, kurios yra euro zonos valstybių narių rezidentės.

2.   Jeigu NCB renka statistinę informaciją apie PRF akcijų ir (arba) vienetų turėtojų rezidavimą iš kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 549/2013 A priedo 2.86–2.94 punktuose, remiantis šio reglamento 5 straipsnio 4 dalimi tokie NCB gali įtraukti tokius KFT į faktinę atskaitingąją visumą šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies taikymo tikslais.

4 straipsnis

PFĮ sąrašas statistiniais tikslais

1.   Vykdomoji valdyba sudaro ir tvarko PFĮ sąrašą remdamasi NCB surinkta statistine informacija, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2018/876 (ECB/2018/16) (15) 4 straipsnyje.

2.   ECB statistiniais tikslais skelbia atnaujintą PFĮ sąrašą, taip pat elektroninėmis priemonėmis.

3.   Jeigu prieinamas naujausias sąrašo variantas yra klaidingas, ECB netaiko nuobaudų savo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai vykdžiusiam atskaitingajam agentui, jei tokiu sąrašu jis naudojosi, sąžiningai nežinodamas, jog jis neteisingas.

Atskaitingieji agentai pateikia privalomą statistinę informaciją pagal šį reglamentą, jeigu jų išbraukimas iš sąrašo yra akivaizdžiai klaidingas.

5 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   PFĮ pateikia atitinkamam NCB visą toliau nurodytą statistinę informaciją:

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus I priedo 2 dalies 1 lentelėje;

b)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytus kaip būtinieji reikalavimai I priedo 4 dalies 1A lentelėje, ir kitus toje lentelėje nurodytus mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, jeigu atitinkamas NCB jų reikalauja;

c)

mėnesio grynojo paskolų perleidimo sandorius, nurodytus I priedo 5 dalies 5a lentelėje;

d)

mėnesio pabaigos likučius ir perleistų paskolų mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nurodytus I priedo 5 dalies 5b lentelėje;

e)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus I priedo 3 dalies 2, 3 ir 4 lentelėse;

f)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytus kaip būtinieji reikalavimai I priedo 4 dalies 2A lentelėje, ir kitus toje lentelėje nurodytus ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, jeigu atitinkamas NCB jų reikalauja;

NCB gali rinkti pirmos pastraipos e ir f punktuose nurodytą ketvirčio statistinę informaciją kas mėnesį, jeigu taip ją renkant palengvinamas duomenų rengimo procesas.

2.   Ne PFĮ kredito įstaigos atitinkamam NCB pateikia visą toliau nurodytą statistinę informaciją:

a)

mėnesio pabaigos likučius, nurodytus I priedo 2 dalies 1 lentelėje, išskyrus:

i)

tariamo lėšų sujungimo pozicijas;

ii)

išleistas PRF akcijas ir (arba) vienetus;

b)

mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytus kaip būtinieji reikalavimai I priedo 4 dalies 1A lentelėje, ir kitus toje lentelėje nurodytus mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo, jeigu atitinkamas NCB jų reikalauja, išskyrus:

i)

tariamo lėšų sujungimo pozicijas;

ii)

išleistas PRF akcijas ir (arba) vienetus;

c)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus I priedo 3 dalies 2 lentelėje, išskyrus straipsnius, kuriuose daroma nuoroda į paskolų duomenis, suskirstytus pagal likusius grąžinimo terminus;

d)

ketvirčio pabaigos likučius, nurodytus I priedo 3 dalies 3 ir 4 lentelėse;

e)

ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytus kaip būtinieji reikalavimai I priedo 4 dalies 2A lentelėje, ir kitus toje lentelėje nurodytus ketvirtinius patikslinimus dėl perkainojimo, jeigu atitinkamas NCB jų reikalauja;

NCB gali rinkti pirmos pastraipos c–e punktuose nurodytą ketvirčio statistinę informaciją kas mėnesį, jeigu taip ją renkant palengvinamas duomenų rengimo procesas.

3.   NCB gali rinkti 1 ir 2 dalyse nurodytą statistinę informaciją apie išleistus ir turimus vertybinius popierius atskirai apie kiekvieną vertybinį popierių, jeigu tokia statistinė informacija rengiama laikantis IV priede nustatytų būtinųjų standartų.

4.   NCB gali rinkti statistinę informaciją apie PFĮ išleidžiamų PRF akcijų ir (arba) vienetų turėtojų rezidavimo vietą iš kitų turimų šaltinių, kaip numatyta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje, jeigu tokia informacija atitinka IV priede nustatytus būtinuosius standartus.

6 straipsnis

PFĮ teikiamos grupės ataskaitos

1.   Jeigu patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės yra PFĮ, kurios yra rezidentės toje pačioje valstybėje narėje, patronuojančioji įmonė gali konsoliduoti statistinę informaciją apie šių patronuojamųjų įmonių veiklą pateikdama statistinę informaciją pagal 5 straipsnio 1 dalį. Jeigu į grupę įeina kredito įstaigos ir kitos PFĮ, tokia statistinė informacija pateikiama atskirai apie kredito įstaigas ir kitas PFĮ.

2.   Atitinkamas NCB gali įgalioti kredito įstaigą teikti 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą statistinę informaciją agreguotai kredito įstaigų grupės vardu, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

kredito įstaiga nekonsoliduoja statistinės informacijos apie šių patronuojamųjų įmonių veiklą pagal 1 dalį, teikdama statistinę informaciją pagal 5 straipsnio 1 dalį;

b)

atitinkamas NCB leido toje kredito įstaigoje laikyti privalomąsias atsargas pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 10 straipsnio 5 dalį, kai ta kredito įstaiga yra tarpininkaujanti įstaiga, kaip apibrėžta to reglamento 10 straipsnio 1 dalyje;

c)

visos grupės narės yra PFĮ, kurios yra tos pačios valstybės narės rezidentės.

Jeigu kredito įstaiga gavo atitinkamo NCB leidimą pagal pirmą pastraipą, ta kredito įstaiga agreguotai pateikia statistinę informaciją, įtrauktą į jos balansą ir kiekvienos grupės narės balansą, kaip numatyta 5 straipsnio 1 dalyje.

3.   Jeigu PFĮ teikia informaciją grupės vardu, kaip numatyta 1 ir 2 dalyse, jos pateikia bent jau informaciją, nurodytą III priedo 1 dalies 1 lentelėje, kurios reikia kiekvieno grupės nario privalomosioms atsargoms apskaičiuoti, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnyje.

Jeigu PFĮ, kuri duomenis teikia grupės pagrindu pagal 1 dalį, gavo leidimą teikti agreguotus duomenis apie atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 11 straipsnio 1 dalį, pirma pastraipa netaikoma.

4.   Visi 1 ir 2 dalyse nurodyti grupių nariai į 4 straipsnyje nurodytą PFĮ sąrašą įtraukiami atskirai.

7 straipsnis

Savalaikiškumas

1.   NCB nustato, kada ir kokiu periodiškumu pagal šį reglamentą jie gauna duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų duomenų teikimo terminų, ir atitinkamai informuoja atskaitinguosius agentus.

2.   NCB teikia ECB mėnesinę statistinę informaciją iki 15-osios darbo dienos pabaigos pasibaigus mėnesiui, su kuriuo ji yra susijusi.

3.   NCB teikia ECB ketvirtinę statistinę informaciją iki 28-osios darbo dienos pabaigos pasibaigus ketvirčiui, su kuriuo ji yra susijusi.

8 straipsnis

Apskaitos taisyklės statistinių duomenų teikimo tikslais

1.   Teikdami duomenis šio reglamento tikslais, jeigu nėra numatyta kitaip, atskaitingieji agentai laikosi Tarybos direktyvoje 86/635/EEB (16) ir kituose taikytinuose tarptautiniuose standartuose nustatytų apskaitos taisyklių.

Šio reglamento tikslais atskaitingieji agentai praneša apie visą turtą ir įsipareigojimus bendrąja verte.

2.   Kai atskaitingieji agentai teikia duomenis apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas, taikomos šios nuostatos:

a)

atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie pagrindinius indėlių įsipareigojimų ir paskolų likučius mėnesio pabaigoje;

b)

atskaitingieji agentai į a punkte nurodytą sumą neįtraukia visiškai ir iš dalies nurašytų sumų, nustatytų taikant atitinkamą apskaitos praktiką;

c)

atskaitingieji agentai neužskaito indėlių įsipareigojimų ir paskolų kaip kito turto ir įsipareigojimų dalies.

3.   NCB gali leisti visiems atskaitingiesiems agentams teikti duomenis apie paskolas atėmus paskolų nuostolių atidėjinius, jeigu jie tai leido visiems atskaitingiesiems agentams iki šio reglamento priėmimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 8 straipsnio 4 dalį.

4.   PFĮ į atitinkamas turto ir įsipareigojimų sumas neįtraukia savo turimų skolos vertybinių popierių ir išleistų nuosavybės vertybinių popierių. NCB gali leisti PFĮ apskaityti turimus nuosavybės vertybinius popierius ir akcijas priskiriant jas prie atitinkamo turto ir įsipareigojimų, taip pat kiekvienu konkrečiu vertybinių popierių atveju, kaip numatyta 5 straipsnio 3 dalyje, jeigu NCB gali gauti būtinus I priede nurodytus turto ir įsipareigojimų paskirstymus be turimų nuosavų vertybinių popierių ir akcijų.

9 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   NCB gali taikyti mažoms PFĮ nukrypti nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nuostatas, nustatytas 5 straipsnio 1 dalyje, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

bendras visų mažų PFĮ, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, indėlis neviršija 5 % viso turto likučių nacionaliniame PFĮ balanse;

b)

bendras visų PRF, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, indėlis neviršija nė vienos iš toliau nurodytų ribinių verčių:

i)

10 % viso turto likučių nacionaliniame PRF balanse, jeigu tas nacionalinis PRF balansas sudaro daugiau nei 15 % viso euro zonos PRF balanso;

ii)

30 % viso turto likučių nacionaliniame PRF balanse, jeigu tas nacionalinis PRF balansas sudaro mažiau nei 15 % viso euro zonos PRF balanso, išskyrus atvejus, kai tas nacionalinis PRF balansas sudaro mažiau nei 1 % viso euro zonos PRF balanso, ir tokiu atveju nėra taikoma jokia ribinė vertė.

Jeigu NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmą pastraipą, jie renka bent visą toliau nurodytą statistinę informaciją:

a)

likusią viso turto sumą per metus;

b)

III priede nurodytą statistinę informaciją, kurios reikia apskaičiuojant kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnį.

2.   NCB gali taikyti nukrypti nuo I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nuostatas mažoms PFĮ, kurios yra kredito įstaigos, kaip numatyta minėto priedo 6 dalyje, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:

a)

bendras visų kredito įstaigų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, indėlis neviršija 10 % viso turto likučių nacionaliniame PFĮ balanse ir

b)

bendras visų kredito įstaigų, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, indėlis neviršija 1 % viso turto likučių agreguotame euro zonos PFĮ balanse.

3.   Statistiškai nereikšmingos įstaigos gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias NCB leido taikyti pagal 1 ar 2 dalį arba 5 dalies a punktą, arba teikti statistinę informaciją pagal 5 straipsnį.

4.   NCB gali taikyti PRF nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šių statistinės atskaitomybės reikalavimų:

a)

5 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

i)

PRF teikia balanso straipsnių statistinę informaciją pagal Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) (17) 5 straipsnį;

ii)

PRF teikia i punkte nurodytą statistinę informaciją kas mėnesį pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priedo 1 dalies 1 punktą ir iki terminų, dėl kurių NCB sprendžia pagal minėto reglamento 9 straipsnį;

iii)

PRF teikia informaciją apie išleistų PRF akcijų ir (arba) vienetų likučius mėnesio pabaigoje, iki terminų, dėl kurių NCB sprendžia pagal šio reglamento 7 straipsnį;

b)

bet kokių iš toliau nurodytų I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų:

i)

ne PFĮ sandorio šalių indėlių ir joms suteiktų paskolų pozicijų paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.1 skirsnyje, ir PFĮ sandorio šalių pozicijų paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.2 skirsnyje;

ii)

informacija apie sukauptas paskolų ir indėlių palūkanas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 7 skirsnyje;

iii)

draudimo bendrovių sektoriaus ir pensijų fondų sektoriaus paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.1 skirsnyje;

iv)

informacija apie grupės vidaus paskolas ir indėlius, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.3 skirsnyje;

v)

paskirstymas pagal sektorius, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 3 skirsnyje;

vi)

paskirstymas pagal šalis, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 7 skirsnyje;

vii)

informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 4 skirsnyje;

viii)

nuosavybės priemonių paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 6 skirsnyje;

ix)

informacija apie pakeitimą vertybiniais popieriais ir kitus paskolų perleidimo sandorius, kaip nurodyta I priedo 5 dalyje;

c)

statistinės atskaitomybės reikalavimų dėl PRF akcijų ar vienetų turėtojų rezidavimo vietos, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:

i)

PRF akcijos ir (arba) vienetai išleidžiami pirmą kartą;

ii)

reikiama statistinė informacija apie PRF akcijų ir (arba) vienetų turėtojų rezidavimo vietą renkama iš kitų šaltinių, kaip numatyta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje;

iii)

dėl rinkos pokyčių NCB nebegali rinkti reikiamos informacijos apie PRF akcijų ir (arba) vienetų turėtojų rezidavimo vietą, kaip nurodyta ii punkte.

Jeigu NCB taiko PRF nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmos pastraipos b punkto i, ii, v ar vi papunktį, jie užtikrina, kad bendras nukrypti leidžiančių nuostatų indėlis į atitinkamą bendrą likusią sumą kiekviename nacionalinio PFĮ balanso straipsnyje neviršytų 5 %

Jeigu NCB taiko PRF nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmos pastraipos b punkto iii papunktį, jie išskiria atskiras turto ir įsipareigojimų pozicijų grupes, taip pat vietos rezidentų ir kitų euro zonos valstybių narių rezidentų grupes ir užtikrina, kad kiekvienoje grupėje, kuriai taikoma nukrypti leidžianti nuostata, bendras draudimo bendrovių ir pensijų fondų indėlis neviršytų 5 % atitinkamos grupės nacionaliniame PRF balanse.

Jeigu NCB taiko PRF nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmos pastraipos c punkto i ir iii papunkčius, tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos 12 mėnesių.

5.   NCB gali taikyti ne PFĮ kredito įstaigoms nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo šių statistinės atskaitomybės reikalavimų:

a)

5 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, jeigu atskaitingojo agento viso turto likutis yra lygus 350 mln. EUR arba mažesnis;

b)

bet kokių iš toliau nurodytų I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų:

i)

informacija apie suskirstymą pagal paskolų eurais ne finansų bendrovėms grąžinimo terminus;

ii)

informacija apie suskirstymą pagal paskolų eurais namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms grąžinimo terminus ir paskirtį;

iii)

kapitalo ir atsargų paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 6 skirsnyje;

iv)

informacija apie turimą nekilnojamąjį turtą, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 4 skirsnyje;

v)

nuosavybės priemonių paskirstymas, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 6 skirsnyje;

vi)

informacija apie sukauptas paskolų ir indėlių palūkanas, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 7 skirsnyje;

vii)

informacija apie turimus nuosavus vertybinius popierius, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 1 lentelėje.

Jeigu NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmos pastraipos a punktą, jie renka bent visą toliau nurodytą statistinę informaciją:

a)

likusią viso turto sumą per metus;

b)

III priede nurodytą statistinę informaciją, kurios reikia apskaičiuojant kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnį.

6.   NCB gali taikyti PFĮ ir ne PFĮ kredito įstaigoms toliau nurodytas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimo teikti informaciją apie patikslinimus dėl perkainojimo pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis:

a)

PRF – nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo reikalavimo teikti informaciją apie I priedo 4 dalyje nustatytus patikslinimus dėl perkainojimo;

b)

PFĮ ir ne PFĮ kredito įstaigoms – nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo reikalavimo kas mėnesį teikti informaciją apie vertybiniams popieriams taikomus patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytas I priedo 4 dalies 1A lentelėje. Jeigu nukrypti leidžianti nuostata taikoma pagal šį punktą, atskaitingieji agentai teikia informaciją apie tokius patikslinimus dėl perkainojimo kas ketvirtį ir NCB prašymu praneša NCB:

i)

apie vertinimo metodus, naudojamus teikiant statistinę informaciją apie vertybinius popierius ir informaciją apie jų turimą dalį, kuriai taikomi įvairūs vertinimo metodai, ir

ii)

nurodo tą ketvirčio mėnesį, kada vyksta esminis perkainojimas;

c)

NCB gali taikyti PFĮ ir ne PFĮ kredito įstaigoms nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimo teikti informaciją apie vertybiniams popieriams taikomus patikslinimus dėl perkainojimo, nustatytus I priedo 4 dalyje, jeigu atskaitingasis agentas pateikia informaciją apie kiekvieno vertybinio popieriaus likučius mėnesio pabaigoje. Jeigu nukrypti leidžianti nuostata taikoma pagal šį punktą, taikomos abi šios sąlygos:

i)

į pateikiamą informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių įtraukiama balanse nurodyta jo balansinė vertė ir

ii)

dėl vertybinių popierių, neturinčių viešai prieinamų identifikavimo kodų, į pateikiamą informaciją įtraukiama informacija apie priemonės kategoriją, išpirkimo terminą ir emitentą, kurios pakanka norint pateikti suskirstymą, apibūdintą I priedo 4 dalies 1A ir 2A lentelėse kaip „būtinieji reikalavimai“.

7.   NCB gali taikyti PFĮ nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo I priedo 3 dalies 7–9 skirsniuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, susijusių euro zonai nepriklausančia valstybe nare, jeigu tenkinama bet kuri iš toliau nurodytų sąlygų:

a)

iš aukštesniu agregavimo lygiu renkamos statistinės informacijos matyti, kad pozicijos su sandorio šalimis, kurios yra tos euro zonai nepriklausančios valstybės narės rezidentės, nėra reikšmingos;

b)

iš aukštesniu agregavimo lygiu renkamos statistinės informacijos matyti, kad pozicijos tos euro zonai nepriklausančios valstybės narės valiuta, nėra reikšmingos;

Jeigu NCB pagal pirmą pastraipą taiko PFĮ nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su į Sąjungą įstojančia valstybe, NCB gali panaikinti tas nukrypti leidžiančias nuostatas praėjus 12 mėnesių po to, kai jis informavo PFĮ apie ketinimą panaikinti tas nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jeigu NCB taiko PFĮ leidžiančias nukrypti nuostatas pagal pirmą pastraipą, jie gali taikyti tokias pat nukrypti leidžiančias nuostatas ir ne PFĮ kredito įstaigoms.

8.   NCB gali taikyti PFĮ nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų dėl tariamo lėšų sujungimo, kaip nustatyta I priedo 2 dalyje, šiais atvejais:

a)

jeigu tariamo lėšų sujungimo indėlių, kurie priklauso euro zonos rezidentams (išskyrus PFĮ), ar jiems išduotų paskolų likučiai nacionaliniame PFĮ balanse neviršija 2 mlrd. EUR;

b)

jeigu a punkte nustatyta riba viršijama, NCB gali taikyti PFĮ nukrypti leidžiančias nuostatas, kai tariamo lėšų sujungimo indėlių, kurie priklauso euro zonos rezidentams (išskyrus PFĮ), ar jiems išduotų paskolų likučiai neviršija 500 mln. EUR.

9.   NCB gali taikyti PFĮ nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo reikalavimo atskirai nurodyti paskolas I priedo 2 dalies 3 skirsnyje nurodytoms individualioms įmonėms (partnerystėms), neturinčioms teisinio statuso, kai tos paskolos sudaro mažiau nei 5 % visos skolinimo namų ūkiams sumos nacionaliniame PFĮ balanse.

Jeigu NCB taiko PFĮ leidžiančias nukrypti nuostatas pagal pirmą pastraipą, jie taiko tokias pat nukrypti leidžiančias nuostatas ir ne PFĮ kredito įstaigoms.

10.   Jeigu NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 1, 2, 4, 5 ir 9 dalis, jie patikrina, ar nėra viršijamos ten nurodytos ribinės vertės. Toks patikrinimas atliekamas tinkamu laiku, kad būtų galima suteikti arba prireikus atšaukti bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą nuo kitų metų pradžios.

Jeigu NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas pagal 8 dalį, jie patikrina, ar nėra viršijamos ten nurodytos ribinės vertės. Toks patikrinimas atliekamas bent kas dvejus metus ir tinkamu laiku, kad būtų galima suteikti arba prireikus atšaukti bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą nuo kitų metų pradžios.

10 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinė atskaitomybės tvarka

1.   Atskaitingieji agentai vykdo jiems taikomus statistinės atskaitomybės reikalavimus, susijusius su IV priede nustatytais būtinaisiais perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartais.

2.   NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės tvarką, kurios faktinė atskaitingoji visuma turi laikytis pagal nacionalinius reikalavimus. NCB užtikrina, kad pagal šią atskaitomybės tvarką būtų teikiama reikiama statistinė informacija ir būtų galima kruopščiai patikrinti, ar laikomasi IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

11 straipsnis

Susijungimas, skaidymas ir reorganizavimas

1.   Faktinis atskaitingasis agentas atitinkamam NCB praneša apie susijungimą, skaidymą ar kitokį reorganizavimą, jeigu:

a)

tas susijungimas, skaidymas ar kitoks reorganizavimas tikriausiai padarys poveikį faktinio atskaitingojo agento atskaitomybės reikalavimų vykdymui, ir

b)

apie ketinimą įvykdyti a punkte nurodytą veiksmą žinoma viešai.

2.   1 dalyje nurodytas pranešimas:

a)

pateikiamas likus pakankamai laiko iki susijungimo, skaidymo ar kitokio reorganizavimo įsigaliojimo ir

b)

jame nurodomos procedūros, taikomos vykdant šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

3.   Jeigu atskaitingųjų agentų susijungimas vyksta tarp ataskaitinio laikotarpio pabaigos ir to ataskaitinio laikotarpio statistinės informacijos pateikimo termino, kurį atitinkamas NCB nustato pagal 7 straipsnio 1 dalį, įsigyjanti įstaiga įvykdo to ataskaitinio laikotarpio atskaitomybės reikalavimus įsigytųjų įstaigų vardu taip, tarsi susijungimo nebūtų buvę.

4.   Jeigu atskaitingųjų agentų susijungimas vyksta per ataskaitinį laikotarpį, NCB gali leisti įsigyjančiai įstaigai teikti įsigytųjų įstaigų statistinę informaciją atskirai nuo savo statistinės informacijos už tą ataskaitinį laikotarpį ir paskesnius ataskaitinius laikotarpius.

Pirmos pastraipos taikymo tikslais NCB negali leisti įsigyjančiai įstaigai teikti įsigytųjų įstaigų statistinės informacijos atskirai nuo savo statistinės informacijos už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį po susijungimo.

12 straipsnis

Statistinės informacijos apie atsargų bazę pateikimas

1.   Kredito įstaigos atitinkamam NCB pateikia III priede nurodytą statistinę informaciją, kurios reikia apskaičiuojant kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnį.

2.   Kredito įstaigos kas ketvirtį pateikia bent III priedo 1 dalies 1 lentelėje nurodytą statistinę informaciją, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)

kredito įstaiga yra statistiškai nereikšminga įstaiga;

b)

kredito įstaiga teikia informaciją grupės, kurią sudaro tik statistiškai nereikšmingos įstaigos, vardu, kaip numatyta 6 straipsnyje.

13 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šias teises. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai į faktinę atskaitingąją visumą įtraukta įstaiga nevykdo IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

14 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1.   Pirmą kartą teikiant mėnesinę statistinę informaciją pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis pateikiami 2022 m. sausio mėn. duomenys.

2.   Pirmą kartą teikiant ketvirtinę statistinę informaciją pagal 5 straipsnio 1 ir 2 dalis pateikiami 2022 m. pirmojo ketvirčio duomenys.

15 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų procedūra

Atsižvelgdama į Statistikos komiteto nuomones, ECB vykdomoji valdyba atlieka visus būtinus techninius dalinius priedų pakeitimus, jeigu dėl tokių pakeitimų nepasikeičia pagrindinė konceptuali sistema ir nedaromas poveikis atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštai valstybėse narėse. Apie tokius pakeitimus Vykdomoji valdyba nedelsdama informuoja Valdančiąją tarybą.

16 straipsnis

Panaikinimas

1.   Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) panaikinamas nuo 2021 m. birželio 26 d.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal VI priede pateiktą atitikties lentelę.

17 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   2 straipsnio 1 punkte apibrėžtos PFĮ taiko Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nuostatas nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

2.   2 straipsnio 4 punkte apibrėžtos ne PFĮ kredito įstaigos taiko Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) nustatytus PFĮ taikytinus reikalavimus nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d., išskyrus to reglamento 6 straipsnyje nustatytus atskaitomybės reikalavimus. Išskyrus III priede nurodytą statistinę informaciją, kurios reikia apskaičiuojant kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnį, NCB gali nurodyti ne PFĮ kredito įstaigoms datą, kada jos turi teikti informaciją pagal šią dalį. Ta data negali būti vėlesnė nei 2022 m. kovo 31 d.

3.   NCB gali taikyti ne PFĮ kredito įstaigoms nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo 1 dalyje nurodytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, jeigu atskaitingojo agento viso turto likutis yra lygus 350 mln. EUR arba mažesnis.

Jeigu NCB taiko nukrypti leidžiančias nuostatas pagal pirmą pastraipą, jie renka bent III priede nurodytą statistinę informaciją, kurios reikia apskaičiuojant kredito įstaigų atsargų bazę pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnį.

4.   1 ir 2 dalies taikymo tikslais atskaitingieji agentai neprivalo teikti kredito duomenų, suskirstytų pagal įkeistą nekilnojamąjį turtą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 3 dalies 1 skirsnyje.

5.   Atskaitingieji agentai ir toliau, iki 2022 m. vasario 28 d., teikia tam tikrų balanso straipsnių informaciją kas ketvirtį, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 5 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje ir to reglamento I priede.

6.   Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kai 1 ir 2 dalyse nurodyti atskaitingieji agentai teikia informaciją apie įsipareigojimus kredito įstaigoms, kurioms pagal Reglamentą (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, jie į tą informaciją įtraukia savo įsipareigojimus ne PFĮ kredito įstaigoms.

18 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. birželio 26 d.

Tačiau 5, 8 ir 9 straipsniai taikomi nuo 2022 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2021 m. sausio 22 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE

(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2)  OL L 318, 1998 11 27, p. 1.

(3)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).

(4)  2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (OL L 250, 2003 10 2, p. 10). Naujausi Europos Centrinio Banko reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) daliniai pakeitimai yra įtraukti į to reglamento naują redakciją, priimtą 2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentu (ES) 2021/378 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2021/1) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(5)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).

(6)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)  2021 m. sausio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2021/378 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2021/1) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(9)  2014 m. balandžio 4 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2014/15 dėl pinigų ir finansų statistikos (OL L 340, 2014 11 26, p. 1).

(10)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(11)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(12)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

(14)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(15)  2018 m. birželio 1 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2018/876 dėl Institucijų ir susijusių įmonių duomenųregistro (ECB/2018/16) (OL L 154, 2018 6 18, p. 3).

(16)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).

(17)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (OL L 297, 2013 11 7, p. 73).

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Tam tikrų PFĮ identifikavimas remiantis indėlių pakeičiamumo principais

1.1.

 Finansų įstaigos, išskyrus kredito įstaigas, kurios leidžia finansines priemones, laikomas artimais indėlių pakaitalais, yra klasifikuojamos kaip PFĮ, jeigu jos atitinka PFĮ apibrėžtį kitais aspektais. Klasifikuojama remiantis indėlių pakeičiamumo kriterijumi (t. y. ar įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip indėliai), kuris nustatomas atsižvelgiant į jų likvidumą, apimantį pervedamumo, konvertabilumo, vertės tikrumo ir perleidžiamumo savybes, ir prireikus į jų išleidimo terminą.

Šie indėlių pakeičiamumo kriterijai taip pat taikomi siekiant nustatyti, ar įsipareigojimai turėtų būti klasifikuojami kaip indėliai, išskyrus atvejus, kai tokiems įsipareigojimams yra numatyta atskira kategorija.

1.2.

 Nustatant indėlių pakeičiamumą ir klasifikuojant įsipareigojimus kaip indėlius:

a)

pervedamumas – galimybė mobilizuoti finansinėje priemonėje esančias lėšas naudojant mokėjimo priemones, pvz., čekius, pervedimo pavedimus, tiesioginį debetą arba panašias priemones;

b)

konvertabilumas – galimybė konvertuoti finansines priemones į valiutą arba pervedamuosius indėlius ir tokio konvertavimo kaina; dėl tokio konvertavimo prarastos mokesčių lengvatos gali būti laikomos bauda, kuri sumažina likvidumo laipsnį;

c)

vertės tikrumas – finansinės priemonės tikslios kapitalo vertės nacionaline valiuta žinojimas iš anksto;

d)

vertybiniai popieriai, kurie yra kotiruojami ir kuriais reguliariai prekiaujama organizuotoje rinkoje, yra laikomi perleidžiamaisiais. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų akcijos neturi įprastos rinkos. Tačiau investuotojai žino kiekvienos dienos akcijų kursą ir gali atsiimti lėšas už šią kainą.

1.3.

 Akcijos (vienetai), kuriuos išleido kolektyvinio investavimo subjektai, veikiantys tik kaip darbuotojų santaupų sistemos, kai šiose sistemose investuotojams leidžiama atsiimti investicijas tik išpirkimo ribojimo sąlygomis, nesusijusiomis su rinkos pokyčiais, nelaikomi artimais indėlių pakaitalais.

2 DALIS

Balansas (mėnesio likučiai)

Kad galėtų parengti euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, ECB reikia duomenų 1 lentelėje. ECB privalomųjų atsargų sistemos tikslais reikia pateikti papildomus duomenis. Taikomi šie mėnesiniai reikalavimai.

1.   Priemonių kategorijos

a)   Įsipareigojimai

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai apyvartoje, indėlių įsipareigojimai, išleisti PRF akcijos (vienetai), išleisti skolos vertybiniai popieriai, kapitalas ir atsargos bei likę įsipareigojimai. Siekiant atskirti piniginius ir nepiniginius įsipareigojimus, indėlių įsipareigojimai taip pat skirstomi į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

b)   Turtas

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai, paskolos, turimi skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, nefinansinis turtas ir likęs turtas. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

2.   Paskirstymas pagal terminą

Pradinio termino paskirstymai gali būti naudojami vietoje išsamių duomenų apie priemones, jeigu skirtingų rinkų finansinės priemonės nėra visiškai palyginamos.

a)   Įsipareigojimai

Terminų grupių arba įspėjamųjų laikotarpių paskirstymai yra tokie: sutarto termino indėliams – vienerių ir dvejų metų terminas išleidimo metu, o įspėjamojo laikotarpio indėliams – trijų mėnesių ir dvejų metų įspėjimo laikotarpis. Atpirkimo sandoriai neskirstomi pagal terminą, kadangi paprastai jie yra labai trumpalaikės priemonės, t. y. paprastai mažesnio nei trijų mėnesių termino išleidimo metu. PFĮ išleisti skolos vertybiniai popieriai skirstomi į vienerių ir dvejų metų grupes. PRF išleistų akcijų (vienetų) pagal terminą skirstyti nereikia.

b)   Turtas

Terminų grupių paskirstymai yra tokie: paskoloms euro zonos rezidentams (išskyrus PFĮ) pagal subsektorių ir toliau paskoloms namų ūkiams pagal paskirtį – vienerių ir penkerių metų terminų grupės, nustatant papildomą dvejų metų paskirstymą paskoloms eurais euro zonos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams pagal paskirtį; turimiems skolos vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios PFĮ – vienerių ir dvejų metų terminų grupės.

3.   Paskirstymas pagal paskirtį ir atskirai nurodomos paskolos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms

Paskolos namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno įstaigoms toliau skirstomos pagal paskolos paskirtį (vartojimo kreditai, paskolos būstui pirkti, kitos paskolos). Kategorijoje „Kitos paskolos“ paskolos, suteiktos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms, nurodomos atskirai.

4.   Paskirstymas pagal valiutą

Tiems balanso straipsniams, kurie gali būti naudojami sudarant pinigų junginius, turi būti atskirai nurodyti likučiai eurais, kad ECB turėtų galimybę nustatyti pinigų junginius pagal visomis valiutomis kartu arba tik eurais išreikštus likučius.

5.   Paskirstymas pagal sandorio šalių sektorių ir rezidavimo vietą

5.1.

 Sudarant euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, reikia nurodyti tas euro zonos teritorijoje esančias sandorio šalis, kurios sudaro pinigus turintį sektorių. Šiam tikslui sandorio šalys, kurios yra ne PFĮ, pagal patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), pateiktą Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (žr. II priedo 3 dalį), yra skirstomos į valdžios sektorių (S.13), visuose indėlių įsipareigojimuose atskirai nurodant centrinę valdžią (S.1311), ir kitus rezidentų sektorius. Siekiant apskaičiuoti pinigų junginių ir kredito atitiktinių mėnesinį pasiskirstymą pagal sektorių, kiti rezidentų sektoriai toliau skirstomi į tokius subsektorius: ne finansų bendrovės (S.11), namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15), draudimo bendrovės (S.128), pensijų fondai (S.129), ne PRF investiciniai fondai (S.124), kiti finansiniai tarpininkai (S.125), finansiniai pagalbininkai (S.126) ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai (S.127). Teikiant ataskaitas dėl kai kurių balanso straipsnių, kaip antai paskolų ir skolos vertybinių popierių, paskutiniai trys sektoriai sujungiami (S.125 + S.126 + S.127). Tarp kitų finansinių tarpininkų (S.125) taip pat išskiriamos sandorio šalys FPB ir pagrindinės tarpuskaitos sandorio šalys. Dėl juridinio statuso neturinčių individualiųjų įmonių ir partnerysčių žr. 3 skirsnį.

ECB privalomųjų atsargų sistemos tikslais 1 lentelėje išskiriama centrinė valdžia sutelkiant dėmesį į visus indėlių įsipareigojimus ir indėlių kategorijas „sutarto nuo dvejų metų termino indėliai“, „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ ir „atpirkimo sandoriai“. Be to, kalbant apie atsargų bazės apskaičiavimą, renkama informacija apie įsipareigojimus kitoms kredito įstaigoms, kurioms taikomi III priedo 1 dalyje nustatyti privalomųjų atsargų reikalavimai.

5.2.

 PFĮ sandorio šalys suskirstomos į centrinius bankus (S.121), atskirai nurodant ECB, indėlių bendroves, išskyrus centrinius bankus (S.122), ir PRF (S.123). Tai daroma siekiant geriau suprasti bankų sektoriaus skolinimo ir finansavimo politiką ir geriau stebėti tarpbankinę veiklą.

5.3.

 Visose grupės vidaus pozicijose papildomai atskiriamos atskaitingųjų agentų paskolų ir indėlių pozicijos ir sandoriai su indėlių bendrovėmis, išskyrus centrinius bankus (S.122), norint nustatyti tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų (vidaus ir kitų euro zonos valstybių narių) tarpusavio sąsajas.

5.4.

 Visų turimų skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų, su paskirstymu pagal valiutą, atveju papildomai atskiriamas valdžios sektorius (S.13), kad būtų galima geriau apžvelgti valstybių ir bankų tarpusavio sąsajas.

5.5.

 Kai kurie indėliai ir (arba) paskolos, atsirandantys iš atpirkimo sandorių ir (arba) atvirkštinio atpirkimo sandorių arba analogiškų operacijų, gali būti susiję su sandoriais su pagrindinėmis sandorio šalimis. Pagrindinė sandorio šalis yra subjektas, kuris teisiškai atsiduria tarp sutarčių, kuriomis prekiaujama finansinėse rinkose, sandorio šalių, tapdamas pirkėju kiekvienam pardavėjui ir pardavėju kiekvienam pirkėjui. Pagal 8 straipsnio 2 dalį tokias pozicijas būtina teikti prie indėlių ir paskolų, neatsižvelgiant į požiūrį, taikomą kitų ataskaitų teikimo tikslais. Kadangi tokie sandoriai dažnai pakeičia PFĮ dvišalį verslą, kategorijoje „atpirkimo sandoriai ir atvirkštiniai atpirkimo sandoriai“ papildomai išskiriamas verslas su pagrindinėmis sandorio šalimis, kurios klasifikuojamos kaip kiti finansiniai tarpininkai (S.125).

5.6.

 „Vidaus“ sandorio šalys nurodomos atskirai nuo „euro zonos, išskyrus vidaus“ sandorio šalių visuose statistiniuose paskirstymuose. Valstybėse narėse esančios sandorio šalys identifikuojamos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją atsižvelgiant į statistikai naudojamus ECB tvarkomus sąrašus, ECB PFĮ balanso statistikos vadovą ir 2010 m. ESS. ES įstaigos, kurios yra euro zonos rezidentės, bet nėra valstybės narės rezidentės (pvz., ECB), nurodomos kaip „euro zona, išskyrus vidaus“ sandorio šalys. Už valstybių narių ribų esančios sandorio šalys klasifikuojamos pagal nacionalinių sąskaitų sistemą (toliau – 2008 m. NSS).

5.7.

 euro zonos valstybių narių PFĮ išleistų PRF akcijų (vienetų) atveju atskaitingieji agentai pateikia bent duomenis apie turėtojų rezidavimo vietą pagal tokį paskirstymą: vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio, kad būtų galima atskirti tokius PRF akcijas (vienetus), kuriuos turi euro zonos nerezidentai. NCB taip pat gali nustatyti reikalingą statistinę informaciją iš duomenų, surinktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24), jei šie duomenys atitinka šio reglamento 7 straipsnyje nustatytus terminus ir būtinuosius IV priede nurodytus standartus.

a)

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, vedamas registras, nurodant jų turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju juos išleidę PRF arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys mėnesiniame balanse pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą.

b)

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, nėra vedamas registras, arba apie kuriuos vedamas registras, tačiau nepateikiama informacija apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie paskirstymą pagal rezidavimo vietą tokiu metodu, kokį atitinkamas NCB nustatė susitaręs su ECB. Šis reikalavimas taikomas tik vienam iš toliau nurodytų variantų arba kelių variantų deriniui, kuris turi būti parinktas atsižvelgiant į atitinkamų rinkų organizaciją ir aptariamos valstybės narės nacionalines teisines priemones. NCB periodiškai stebi, kaip laikomasi šio reikalavimo.

i)

PRF emitentai:

PRF emitentai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Tokia informacija gali būti pateikiama agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja leidžiant, superkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

ii)

PFĮ ir KFT kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, veikdami kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų PRF rezidentų ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) turėtojų vardu saugomas PRF akcijas (vienetus) saugotojas atskiria nuo kitų saugotojų vardu saugomų PRF akcijų (vienetų) ir ii) daugumą PRF akcijų (vienetų) saugo vietos įstaigos rezidentės, klasifikuojamos kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

iii)

PFĮ ir KFT kaip teikiantys duomenys apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus):

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, teikiantys duomenis apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus), pateikia duomenis apie PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų), kuriais jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, taip pat dalyvaujančio sandoryje, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės apimtis yra visapusiška, t. y. iš esmės apima visus atskaitingųjų agentų įvykdytus sandorius; ii) pateikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su euro zonos nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius mokesčius, yra minimalūs ir iv) euro zonos nerezidentų turimas PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

iv)

Jeigu i ir ii variantai netaikomi, atskaitingieji agentai, įskaitant PFĮ ir KFT, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

6.   Kapitalo ir atsargų paskirstymas

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima teikti informaciją apie kapitalo ir atsargų apskaitos komponentus ir stebėti šio straipsnio ir kitų balanso straipsnių pokyčių tarpusavio sąveiką.

7.   Išvestinių priemonių balanso pozicijų ir už paskolas ir indėlius sukauptų palūkanų nustatymas likusioje turto ir įsipareigojimų dalyje.

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima padidinti statistinių duomenų nuoseklumą.

8.   Nuosavi vertybiniai popieriai

1 lentelėje reikia pateikti informaciją apie PFĮ nuosavus vertybinius popierius ir nuosavybės priemones, kurios nėra įtrauktos į turtą ir įsipareigojimus pagal 8 straipsnio 4 dalį.

Image 1

Image 2

Image 3

Image 4

3 DALIS

Balansas (ketvirčio likučiai)

Tolesnei pinigų pokyčių analizei ir kitais statistikos tikslais ECB reikia tokių pagrindinių straipsnių duomenų:

1.

Kredito euro zonos ne PFĮ paskirstymas pagal subsektorių ir terminą (žr. 2 lentelę).

To reikia, kad būtų galima stebėti viso kredito finansavimo (paskolų ir vertybinių popierių) pinigus turinčio sektoriaus atžvilgiu visą struktūrą pagal subsektorių ir terminą.

Eurais išreikštų paskolų, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių ir kurių pradinis terminas yra nuo dvejų metų, ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams atveju reikia papildomų pozicijų „iš jų“ tam tikriems likusiems terminams ir naujo palūkanų normos nustatymo laikotarpiams (žr. 2 lentelę). Palūkanų normos perskaičiavimas yra suprantamas kaip paskolos palūkanų normos pakeitimas, numatytas esamoje paskolos sutartyje. Paskolos, kurioms taikomas palūkanų normos perskaičiavimas, inter alia, apima paskolas, kurių palūkanų normos periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į indekso, pvz., Euribor, pokyčius, paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos nuolat, t. y. kintamos palūkanų normos, ir paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos skolintojo nuožiūra.

2.

Indėlių įsipareigojimų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui (išskyrus centrinę valdžią) paskirstymas pagal subsektorių (žr. 2 lentelę).

To reikia kaip papildomos informacijos prie mėnesinės atskaitomybės.

3.

Pozicijų su sandorio šalimis, esančiomis už euro zonos ribų, paskirstymas pagal sektorių (žr. 2 lentelę).

Kai 2010 m. ESS negalioja, taikoma sektorių klasifikacija pagal 2008 m. NSS.

4.

Nekilnojamojo turto kaip nefinansinio turto dalies nustatymas.

Šio paskirstymo tikslas – pateikti papildomą informaciją apie nefinansinį turtą ir stebėti santykinę bankų sektoriaus turimo nekilnojamojo turto svarbą.

5.

Išvestinių priemonių balanso pozicijų nustatymas suskirstant pagal sektorių likusioje turto ir įsipareigojimų dalyje (žr. 2 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima padidinti statistinių duomenų nuoseklumą ir papildyti mėnesines ataskaitas.

6.

Turimų akcijų paskirstymas į biržines akcijas, nebiržines akcijas ir kitas nuosavybės priemones (žr. 2 lentelę).

Pateikiant informaciją apie tai, kaip gali būti prekiaujama akcijomis, papildomos mėnesinės ataskaitos.

7.

Paskirstymas pagal šalį ir pozicijos Europos investicijų banko, Europos stabilumo mechanizmo, Europos finansinio stabilumo fondo ir Bendros pertvarkymo valdybos atžvilgiu (žr. 3 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima analizuoti tolesnius pinigų pokyčius, teikti statistinę informaciją apie valstybes nares, kurios gali įsivesti eurą, ir atlikti duomenų kokybės patikrinimus.

Paskirstymas pagal šalis turi būti pateikiamas dėl kiekvienos valstybės narės. Kai šalis įstoja į Sąjungą, tos valstybės narės paskirstyti duomenys pradedami teikti ketvirčio ataskaitiniu laikotarpiu, į kurį patenka jų įstojimo diena.

Paskirstymas pagal šalį taip pat turi būti pateikiamas dėl šalių, kurios išstoja arba išstojo iš Sąjungos, t. y. atskiras paskirstymas kategorijos „Likęs pasaulis (išskyrus ES)“ viduje.

8.

euro zonos vidaus tarpvalstybinių ne PFĮ indėlių ir suteiktų paskolų paskirstymas pagal sektorių (žr. 3 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima įvertinti atskaitingųjų agentų pozicijas kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje su sandorio šalimis, reziduojančiomis kitose euro zonos valstybėse narėse.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, paskirstyti duomenys apie tą valstybę narę pradedami teikti ketvirčio ataskaitiniu laikotarpiu, į kurį patenka jų euro įsivedimo diena.

9.

Paskirstymas pagal valiutą (žr. 4 lentelę).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima įtraukti paskolas atsižvelgiant į kiekvienos euro zonai nepriklausančios valstybės narės nacionalinę valiutą ir turimus indėlius, paskolas ir skolos vertybinius popierius pasirinktomis valiutomis (GBP, USD, CHF ir JPY).

Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima apskaičiuoti sandorius pinigų junginiams ir atitiktiniams, patikslinus juos dėl valiutų santykio pokyčių, kai šie junginiai apima visas valiutas kartu.

Image 5

Image 6

3 lentelė

Ketvirtinės atsargos (paskirstymas pagal šalį)

BALANSO STRAIPSNIAI

ES

Likęs pasaulis (ne ES)

 

 

Kitos euro zonos valstybės narės

Ne euro zonos valstybės narės

Atrinktos ES įstaigos (*1)

 

iš jų: Jungtinė Karalystė

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

8.

Apyvartoje esantys grynieji pinigai

 

 

 

 

 

9.

Indėliai

 

 

 

 

 

iš PFĮ

 

 

 

 

 

iš ne PFĮ

 

 

 

 

 

valdžios sektorius

 

 

 

 

 

kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

 

 

 

 

 

draudimo bendrovės

 

 

 

 

 

pensijų fondai

 

 

 

 

 

ne PRF investiciniai fondai

 

 

 

 

 

ne finansų bendrovės

 

 

 

 

 

namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos

 

 

 

 

 

10.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

11.

PRF akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

12.

Kapitalas ir atsargos

 

 

 

 

 

13.

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

1.

Grynieji pinigai

 

 

 

 

 

2.

Paskolos

 

 

 

 

 

PFĮ

 

 

 

 

 

ne PFĮ

 

 

 

 

 

valdžios sektorius

 

 

 

 

 

kiti finansiniai tarpininkai + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

 

 

 

 

 

draudimo bendrovės

 

 

 

 

 

pensijų fondai

 

 

 

 

 

ne PRF investiciniai fondai

 

 

 

 

 

ne finansų bendrovės

 

 

 

 

 

namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos

 

 

 

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

nuo 1 metų ir iki 2 metų

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

iki 1 metų

 

 

 

 

 

nuo 1 metų ir iki 2 metų

 

 

 

 

 

nuo 2 metų

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

 

 

 

 

 

iš jų: valdžios sektorius

 

 

 

 

 

4.

Nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

PRF akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

Ne PRF investicinių fondų akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

6.

Nefinansinis turtas

 

 

 

 

 

7.

Likęs turtas

 

 

 

 

 


4 lentelė

Ketvirtinės atsargos (paskirstymas pagal valiutą)

BALANSO STRAIPSNIAI

Visos valiutos kartu

Euro

ES valiutos, išskyrus eurą

Ne ES valiutos

Pasirinktos valiutos

 

 

 

Iš viso

Kiekvienos ES valstybės narės valiuta

 

GBP

USD

JPY

CHF

ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.

Indėliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A.

Vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

iš ne PFĮ

M

 

 

 

 

 

 

 

 

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iš PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

iš ne PFĮ

M

 

 

 

 

 

 

 

 

C.

Likęs pasaulis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

M

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

M

 

 

 

 

 

 

 

 

iš PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

iš ne PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

10.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

M

M

 

 

 

 

 

 

 

TURTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Paskolos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A.

Vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PFĮ

M

 

 

 

 

 

 

 

 

ne PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PFĮ

M

 

 

 

 

 

 

 

 

ne PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

C.

Likęs pasaulis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų

M

 

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 metų

M

 

 

 

 

 

 

 

 

PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

ne PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A.

Vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

B.

Euro zona, išskyrus vidaus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

M

M

 

 

 

 

 

 

 

C.

Likęs pasaulis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

išleisti ne PFĮ

Q

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

M

Mėnesinių duomenų reikalavimai, žr. 1 lentelę.

Q

Ketvirtinių duomenų reikalavimai, žr. 2 lentelę.

4 DALIS

Patikslinimų dėl perkainojimo pateikimas duomenims apie sandorius parengti

Patikslinimus dėl perkainojimo reikia pateikti tam, kad ECB galėtų apskaičiuoti finansinius sandorius. Šie patikslinimai suteikia informacijos apie į balansą įtraukto turto ir įsipareigojimų likučių kainų ar kitų įvertinimų pokyčius laikotarpio pabaigoje. Likučių pokyčiai dėl užsienio valiutų kursų svyravimų poveikio turtui ir įsipareigojimams, kurie nėra išreikšti eurais, neįtraukiami į pateikiamą patikslinimą dėl perkainojimo (užsienio valiutų kursų patikslinimai rengiant duomenis apie sandorius išvedami atskirai).

Būtinieji reikalavimai, taikomi teikiant patikslinimus dėl perkainojimo, nustatyti 1A ir 2A lentelėse. Toliau pateikiamos specialios nuostatos dėl paskolų ir vertybinių popierių patikslinimų dėl perkainojimo teikimo.

1.   Paskolų perkainojimas (įskaitant dalinį ir (arba) visišką nurašymą)

Patikslinimai dėl perkainojimo atspindi visus paskolų likučių, pateiktų vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, pokyčius, kuriuos sąlygojo paskolų nurašymai, įskaitant visos likusios paskolos sumos nurašymus (visišką nurašymą) ir dalinio ir (arba) visiško nurašymo panaikinimą. Patikslinimas taip pat turėtų atspindėti atidėjinių paskolų nuostoliams padengti pokyčius, jei NCB leidžia apskaityti balanso likučius atėmus atidėjinius paskolų nuostoliams padengti pagal 8 straipsnio 3 dalį. Perkainojimo patikslinimas taip pat turi būti apskaitomas atsižvelgiant į paskolų likučių pokyčius dėl paskolų perleidimo (panaikinant pripažinimą balanse) ir sandorio vertę (t. y. pardavimo kainą). Įsigyjant paskolas mažesne kaina nei pateikti likučiai perkainojimas yra teigiamas.

2.   Vertybinių popierių kainos perkainojimas

Patikslinimas dėl vertybinių popierių kainos perkainojimo yra susijęs su vertybinių popierių vertinimo svyravimais, atsirandančiais dėl vertybinių popierių kainos, kuria jie apskaityti arba prekiaujami, pokyčių. Šis patikslinimas apima laikotarpio pabaigos balanso likučių vertės pokyčius, atsirandančius dėl pamatinės vertės, kuria vertybiniai popieriai yra apskaityti, pokyčių laikui bėgant, t. y. galimą pelną/nuostolius. Jis taip pat gali apimti vertinimo pokyčius, atsirandančius iš sandorių vertybiniais popieriais, t. y. realizuotą pelną/nuostolius.

Išleistiems skolos vertybiniams popieriams būtinųjų duomenų teikimo reikalavimų nenustatyta. Tačiau jeigu atskaitingųjų agentų taikoma išleistų skolos vertybinių popierių vertinimo praktika lemia jų laikotarpio pabaigos likučių pokyčius, NCB leidžiama rinkti su tokiais pokyčiais susijusius duomenis.

Image 7

Image 8

Image 9

Image 10

Image 11

Image 12

5 DALIS

Paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.

 Duomenys pateikiami vadovaujantis 8 straipsnio 2 dalimi, kai taikytina, papildžius 8 straipsnio 3 dalyje numatytais duomenimis. Visi duomenų straipsniai paskirstomi pagal paskolą paėmusio skolininko rezidavimo vietą ir subsektorių, kaip nurodyta 5 lentelės stulpelių antraštėse.

1.2.

 Daromas skirtumas tarp pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų. Paskolos, perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais proceso tarpinio laikymo etape, traktuojamos taip, lyg jos jau būtų pakeistos vertybiniais popieriais. Reikia atskirai nurodyti pakeitimą vertybiniais popieriais dalyvaujant FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonoje. Kalbant apie kitus paskolų perdavimus, reikia atskirai nurodyti, kai sandorio šalis yra vidaus PFĮ arba ne vidaus euro zonos PFĮ.

1.3.

 Paskolų perdavimai taip pat išskiriami pagal poveikį paskolų likučiams, pateiktiems remiantis I priedo 2 ir 3 dalimis:

a)

perdavimai, darantys poveikį pateiktiems likučiams – tai perleidimai, dėl kurių paskolų pripažinimas panaikinamas, ir įsigijimai, dėl kurių paskolos pripažįstamos ar pripažįstamos pakartotinai, ir

b)

perdavimai, nedarantys poveikio apskaitomiems likučiams – tai perleidimai, dėl kurių paskolų pripažinimas nėra panaikinamas, taikant 9 TFAS ar panašias taisykles, ir paskolų, kurias PFĮ perdavė nepanaikindama jų pripažinimo savo balanse, įsigijimas. Paskolos, teikiamos kaip įkaitas Eurosistemos pinigų politikos kredito operacijoms kredito reikalavimų forma, dėl ko įvykdomas perdavimas nepanaikinant pripažinimo balanse, į 5 lentelėje nurodomas sumas neįtraukiamos.

1.4.

 Kalbant apie perdavimus, darančius poveikį pateiktiems paskolų likučiams, PFĮ toliau išskiria perdavimus, kuriuos atlikdamos jos administruoja likusią perduotų paskolų sumą.

2.   Reikalavimai, taikomi apskaitant paskolų perdavimus

2.1.

 PFĮ apskaičiuoja grynuosius paskolų perdavimus kaip įsigijimus per mėnesį atimdamos perleidimus per mėnesį. Šiuo tikslu PFĮ taiko įsigijimų ir perleidimų sandorių vertes (t. y. atitinkamai pirkimo ir pardavimo sandorių vertę).

2.2.

 PFĮ pateikia paskolų perdavimo duomenis pagal 5a lentelę, kaip aprašyta toliau:

a)

PFĮ vykdomi įsigijimai ir perleidimai, darantys poveikį jos paskolų likučiams, pateiktiems pagal I priedo 2 ir 3 dalis, priskiriami prie 1 bloko, PFĮ veikiant kaip administratorei, ir prie 2 bloko, kai PFĮ nėra administratorė, ir

b)

PFĮ vykdomi įsigijimai ir perleidimai, nedarantys poveikio jos paskolų likučiams, pateiktiems pagal I priedo 2 ir 3 dalis, priskiriami prie 3 bloko.

2.3.

 Kalbant apie 2.2 skirsnio a punkte nurodytą paskirstymą, NCB gali nurodyti PFĮ priskirti paskolų perdavimus prie 1 bloko, o ne 2 bloko, kai perduodamas paskolas administruoja kita vidaus PFĮ. NCB reikalaus, kad tokie perdavimai statistinėse ataskaitose būtų nurodomi atskirai nuo tų, kuriuos atlieka ir administruoja ta pati PFĮ.

3.   Perduotų paskolų likučių duomenų teikimo reikalavimai

3.1.

 PFĮ teikia mėnesio pabaigoje paskolų likučių duomenis pagal 5b lentelę, kaip aprašyta toliau:

a)

paskolų, kurias PFĮ perdavė ir kurios daro poveikį likučiams, pateiktiems pagal I priedo 2 ir 3 lenteles, ir kurias PFĮ administruoja, likučiai priskiriami prie 1 bloko ir

b)

paskolų, kurias PFĮ perdavė ir kurios nedaro poveikio likučiams, pateiktiems pagal I priedo 2 ir 3 dalis, taikant 9 TFAS ar panašias taisykles, likučiai priskiriami prie 3 bloko.

3.2.

 Kalbant apie 3.1 skirsnio a punkte nurodytą paskirstymą, kai NCB nurodo PFĮ paskirstyti paskolų perdavimus pagal 2.3 skirsnį, PFĮ į 1 bloką įtraukia paskolų, kurias perdavė kita vidaus PFĮ ir kurias jos administruoja, likučius, jeigu tos paskolos nėra įtraukiamos į vidaus PFĮ likučius, pateiktus pagal I priedo 2 ir 3 dalis. NCB reikalaus, kad tokie likučiai statistinėse ataskaitose būtų nurodomi atskirai nuo tų paskolų, kurias perduoda ir administruoja ta pati PFĮ.

3.3.

 NCB gali prašyti, kad PFĮ pateiktų papildomą informaciją, kad paaiškintų paskolų likučių pokyčius, visų pirma, sandorio šalies turimų perduotų paskolų pokytį arba paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, administravimo susitarimų pokyčius, dėl kurių gali prireikti patikslinti perklasifikavimą, kad ECB galėtų teisingai patikslinti paskolų pokyčius atsižvelgdamas į poveikį, daromą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų perdavimų PFĮ balanse.

4.   Perkainojimo patikslinimų, darančių poveikį perduotų paskolų likučiams, duomenų teikimo reikalavimai

4.1.

 PFĮ teikia duomenis pagal 5b lentelę dėl perkainojimo patikslinimų, atitinkančių mėnesio pabaigoje paskolų likučių, pateiktų pagal 3 skirsnį, pokyčių, atsiradusių taikant dalinį ar visišką skolų nurašymą, ir paskolų atidėjinių pokyčių (jeigu likučiai apskaitomi atėmus atidėjinius). Paskolos perdavimo mėnesį perkainojimo patikslinimais taip pat perteikiami bet kokie perduotų paskolų likučių ir įsigijimo ar perleidimo sandorio vertės skirtumai, kaip nurodyta 2 skirsnyje.

4.2.

 PFĮ teikia duomenis pagal 5b lentelę dėl perkainojimo patikslinimų, kaip nurodyta toliau:

a)

perkainojimo patikslinimai, atitinkantys perduotų paskolų likučius, kaip nurodyta 3.1 skirsnio a punkte, kuriems tam tikrais atvejais taikomas 3.2 skirsnis, priskiriami prie 1 bloko ir

b)

perkainojimo patikslinimai, atitinkantys perduotų paskolų likučius, kaip nurodyta 3.1 skirsnio b punkte, priskiriami prie 3 bloko.

Image 13

Image 14

Image 15

Image 16

6 DALIS

Supaprastinta atskaitomybė mažoms kredito įstaigoms

Kai NCB suteikia leidžiančias nukrypti nuostatas kredito įstaigoms pagal 9 straipsnio 2 dalį, jie gali netaikyti tokioms kredito įstaigoms šių reikalavimų:

1.

paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 2 dalies 4 skirsnyje.

2.

atskiro nurodymo:

a)

pozicijų su pagrindinėmis sandorio šalimis, kaip nurodyta 2 dalies 5.5 skirsnyje;

b)

sindikuotųjų paskolų, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje;

c)

iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybinių popierių, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje;

d)

turimo nekilnojamojo turto, kaip nurodyta I priedo 3 dalies 4 skirsnyje.

3.

paskirstymo pagal sektorių, nurodyto 3 dalies 3 skirsnyje.

4.

paskirstymo pagal šalį, nurodyto 3 dalies 7 skirsnyje.

5.

paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 3 dalies 9 skirsnyje.

Be to, šios kredito įstaigos gali įvykdyti 2, 4 ir 5 dalyse nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus teikdamos duomenis tik kas ketvirtį ir laikydamosi 7 straipsnio 3 dalyje ketvirtinei statistikai numatytų savalaikiškumo reikalavimų.

7 DALIS

Balanso straipsnių statistinių duomenų teikimo reikalavimų santrauka(1)

PRIEMONIŲ IR TRUKMĖS KATEGORIJOS

BALANSO STRAIPSNIAI

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

1.

Grynieji pinigai

2.

Paskolos

 

iki 1 metų  (2)

 

nuo 1 ir iki 5 metų  (2)

 

nuo 5 metų  (2)

 

iš jų: grupės vidaus pozicijos

 

iš jų: sindikuotosios paskolos

 

iš jų: atvirkštinio atpirkimo sandoriai

 

iš jų: nominaliojo lėšų sujungimo pozicijos

 

iš jų: euro

 

iki 1 metų  (3)

 

nuo 1 ir iki 2 metų  (3)

 

nuo 2 ir iki 5 metų  (3)

 

nuo 5 metų  (3)

 

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas  (3)

 

iš jų: kreditinės kortelės patogumo kreditas  (3)

 

iš jų: išplėstinis kreditinės kortelės kreditas  (3)

 

iš jų: nominaliojo lėšų sujungimo pozicijos

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 1 metų (eurais)

 

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 1 metų

 

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 1 metų ir kurių palūkanų norma iš naujo nustatoma per ateinančius 12 mėnesių

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 2 metų (eurais)

 

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 2 metų

 

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 2 metų ir kurių palūkanų norma perskaičiuojama per ateinančius 24 mėnesius

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

 

iki 1 metų  (4)

 

nuo 1 ir iki 2 metų  (4)

 

nuo 2 metų  (4)

4.

Nuosavybės priemonės

Biržinės akcijos

Nebiržinės akcijos

Kitos nuosavybės priemonės

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

PRF akcijos (vienetai) Ne PRF investicinių fondų akcijos (vienetai)

6.

Nefinansinis turtas

iš jų: nekilnojamasis turtas

7.

Likęs turtas

 

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

iš jų: sukauptos paskolų palūkanos

8.

Apyvartoje esantys grynieji pinigai

9.

Indėliai

 

iki 1 metų  (5)

 

nuo 1 metų  (5)

 

iš jų: grupės vidaus pozicijos

 

iš jų: pervedamieji indėliai

 

iš jų: iki 2 metų

 

iš jų: sindikuotosios paskolos

9.1.

Vienadieniai indėliai

 

iš jų: pervedamieji indėliai

 

iš jų: nominaliojo lėšų sujungimo pozicijos

9.2.

Sutarto termino indėliai

 

iki 1 metų

 

nuo 1 metų ir iki 2 metų

 

nuo 2 metų

9.3.

Įspėjamojo laikotarpio indėliai

 

iki 3 mėnesių

 

nuo 3 mėnesių

 

iš jų: daugiau nei 2 metų  (6)

9.4.

Atpirkimo sandoriai

10.

PRF akcijos (vienetai)

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

 

iki 1 metų

 

nuo 1 metų ir iki 2 metų

 

iš jų: iki 2 metų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

 

nuo 2 metų

12.

Kapitalas ir atsargos

Padidintas akcinis kapitalas Per ataskaitinį laikotarpį susikaupęs pelnas ar nuostoliai Pajamos ir išlaidos, pripažįstamos nuosavybės priemonėse tiesiogiai Lėšos, atsirandančios iš akcininkams nepaskirstyto pelno Specialieji ir bendrieji atidėjiniai palyginti su turtu

13.

Likę įsipareigojimai

 

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

 

iš jų: sukauptos indėlių palūkanos

 

SANDORIO ŠALIŲ IR PASKIRTIES KATEGORIJOS

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

A.

Vidaus rezidentai

 

PFĮ

 

Centriniai bankai

 

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

centrinė valdžia

 

regioninė valdžia

 

vietos valdžia

 

socialinės apsaugos fondai

 

Kiti rezidentų sektoriai  (7)

 

ne PRF investiciniai fondai (S.124)  (7)

 

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (7)

 

iš jų: pagrindinės sandorio šalys

 

iš jų: FPB

 

draudimo bendrovės (S.128)  (7)

 

pensijų fondai (S.129)  (7)

 

ne finansų bendrovės (S.11)  (7)

 

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15)  (7)

 

vartojimo kreditas

 

paskolos būstui pirkti

 

kitos paskolos

 

iš jų: juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės ir partnerystės

A.

Vidaus rezidentai

 

PFĮ

 

Centriniai bankai

 

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

centrinė valdžia

 

kitas valdžios sektorius

 

regioninė valdžia

 

vietos valdžia

 

socialinės apsaugos fondai

 

Kiti rezidentų sektoriai  (7)

 

ne PRF investiciniai fondai (S.124)  (7)

 

kiti finansiniai tarpininkai (S.125)  (7)

 

iš jų: pagrindinės sandorio šalys

 

iš jų: FPB

 

finansiniai pagalbininkai (S.126)  (7)

 

priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)  (7)

 

draudimo bendrovės (S.128)  (7)

 

pensijų fondai (S.129)  (7)

 

ne finansų bendrovės (S.11)  (7)

 

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15) (7)

B.

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

 

PFĮ

 

Centriniai bankai

 

iš jų: Europos Centrinis Bankas

 

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

centrinė valdžia

 

regioninė valdžia

 

vietos valdžia

 

socialinės apsaugos fondai

 

Kiti rezidentų sektoriai  (7)

 

ne PRF investiciniai fondai (S.124)  (7)

 

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (7)

 

iš jų: pagrindinės sandorio šalys  (8)

 

iš jų: FPB  (8)

 

draudimo bendrovės (S.128)  (7)

 

pensijų fondai (S.129)  (7)

 

ne finansų bendrovės (S.11)  (7)

 

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15) (7)

 

vartojimo kreditas

 

paskolos būstui pirkti

 

kitos paskolos

 

iš jų: juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės ir partnerystės

B.

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

 

PFĮ

 

Centriniai bankai

 

iš jų: Europos Centrinis Bankas

 

Indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

centrinė valdžia

 

kitas valdžios sektorius

 

regioninė valdžia

 

vietos valdžia

 

socialinės apsaugos fondai

 

Kiti rezidentų sektoriai  (7)

 

ne PRF investiciniai fondai (S.124)  (7)

 

kiti finansiniai tarpininkai (S.125)  (7)

 

iš jų: pagrindinės sandorio šalys  (8)

 

iš jų: FPB  (8)

 

finansiniai pagalbininkai (S.126)  (7)

 

priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.127)  (7)

 

draudimo bendrovės (S.128)  (7)

 

pensijų fondai (S.129)  (7)

 

ne finansų bendrovės (S.11)  (7)

 

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos (S.14 + S.15) (7)

C.

Likusio pasaulio rezidentai

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

Kiti rezidentai

C.

Likusio pasaulio rezidentai

 

PFĮ

 

Ne PFĮ

 

Valdžios sektorius

 

Kiti rezidentai

D.

Iš viso

D.

Iš viso

VALIUTOS

e

euro

x

užsienio valiutos – kitos valiutos, ne euro (9)

(*1)  Reikėtų atskirai pateikti duomenis dėl Europos investicijų banko, Europos stabilumo mechanizmo, Europos finansinio stabilumo fondo ir Bendros pertvarkymo valdybos.

(1)  Mėnesinių duomenų paskirstymai yra nurodyti paryškintu šriftu, ketvirtinių duomenų paskirstymai yra nurodyti įprastu šriftu.

(2)  Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik paskoloms pagrindinių rezidentų sektoriams, išskyrus PFĮ, įskaitant euro zonos valstybių narių valdžios sektorių. Atitinkami paskolų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui, išskyrus centrinę valdžią, paskirstymai pagal terminą yra ketvirtiniai.

(3)  Paskoloms, išduodamoms euro zonos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams. Be to, paskirstymo pagal terminą duomenys renkami dėl namų ūkiams išduodamų paskolų pagal paskolos paskirtį.

(4)  Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik turimiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios PFĮ, o turimi vertybiniai popieriai, kuriuos išleido euro zonos valdžios sektorius, skirstomi į kategoriją „iki vienerių metų“. Ketvirtiniai duomenys apie turimus vertybinius popierius, išleistus euro zonos ne PFĮ, skirstomi į kategorijas „iki vienerių metų“ ir „nuo vienerių metų“.

(5)  Tik sandorio šalims, kurių rezidavimo vieta - likęs pasaulis.

(6)  Straipsnio „indėliai, grąžinami pranešus daugiau kaip prieš dvejus metus“ duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.

(7)  Mėnesio duomenys apie paskolas ir indėlius turi būti skirstomi pagal subsektorius.

(8)  Atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių atveju reikia suskirstyti į S.125 subsektoriui priklausančias pagrindines sandorio šalis. Be to, turimų paskolų, indėlių ir skolos vertybinių popierių atveju reikia pateikti paskirstymą dėl sandorio šalių, kurios yra finansinių priemonių bendrovės.

(9)  Ketvirtinio paskirstymo pagal kiekvienos kitos valstybės narės valiutą reikia atskiriems paskolų straipsniams. Ketvirtinio paskirstymo pagal GBP, USD, JPY ir CHF valiutas reikia atskiriems indėlių, paskolų ir turimų skolos vertybinių popierių straipsniams.

II PRIEDAS

KONSOLIDAVIMO PRINCIPAI IR APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Konsolidavimas statistikos tikslais toje pačioje valstybėje narėje

1.

 Kiekvienai valstybei narei, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė) atskaitingąją visumą sudaro rezidentės PFĮ, kurios yra įtrauktos į statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir rezidentės ne PFĮ kredito įstaigos. Jos yra šios:

a)

toje teritorijoje įsteigtos ir esančios įstaigos, įskaitant už tos teritorijos ribų esančių patronuojančių bendrovių patronuojamąsias bendroves, ir

b)

įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra už tos teritorijos ribų, filialai.

Statistikos tikslais atskaitingieji agentai konsoliduoja visų toje pačioje valstybėje narėje esančių savo vidaus buveinių (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Lengvatiniuose finansiniuose centruose esančios įstaigos statistiniu požiūriu traktuojamos kaip teritorijų, kuriose yra šie centrai, rezidentės.

2.

 Atskaitingieji agentai apie savo ne vidaus buveinių veiklą praneša taip:

a)

Jeigu atskaitingasis agentas turi filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atskaitingasis agentas pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu.

b)

Jeigu atskaitingasis agentas turi filialų, esančių už kitų euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atskaitingasis agentas pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu.

c)

Kai atskaitingasis agentas yra filialas, pozicijas registruotos arba pagrindinės savo buveinės atžvilgiu, arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu.

d)

Kai atskaitingasis agentas yra filialas, pozicijas registruotos arba pagrindinės savo buveinės atžvilgiu, arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių už kitų euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu.

2 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

1.

 Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų išsamus standartinis aprašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas. Lentelėje nepateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, o apibrėžtys nėra išsamios. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

2.

 Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu – nustatytas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kada priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra nustatyto sutarto termino.

3.

 Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima užskaityti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Lentelė

Priemonių kategorijos

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.

Grynieji pinigai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti

2.

Paskolos

Turimas finansinis turtas, sukurtas kreditoriams skolinant skolininkams lėšas, nepatvirtintas dokumentais arba patvirtintas neperleidžiamaisiais dokumentais. Šis straipsnis taip pat apima turtą atskaitingųjų agentų indėlių forma. NCB taip pat gali reikalauti šiam straipsniui pateikti pilną paskirstymą pagal sektorių.

1.

Šis straipsnis apima:

a)

paskolas namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno įstaigoms, suskirstytas į:

i)

vartojimo kreditą (paskolas, suteiktas daugiausia asmeniniam prekių ir paslaugų vartojimui). Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo kreditas įtraukiamas į šią kategoriją, jei atskaitingasis agentas žino, kad paskola yra daugiausia naudojama asmeniniam vartojimui;

ii)

paskolas būstui pirkti (kreditą, suteiktą investuoti į būstą savo naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą). Jos apima gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas, naudojamas būstui pirkti, ir kitas paskolas būstui pirkti, suteiktas asmeniškai arba užtikrintas kitos formos turtu. Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktos būsto paskolos įtraukiamos į šią kategoriją, išskyrus atvejus, kai atskaitingasis agentas žino, kad būstas daugiausia naudojamas verslui; tokiu atveju duomenys apie jas teikiami kaip „kitos paskolos, iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms“,

iii)

kitas paskolas (paskolas, suteiktas kitais tikslais nei vartojimui ir būstui įsigyti, pvz., verslui, skolos konsolidavimui, mokymuisi ir t. t.). Ši kategorija gali apimti juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo paskolas (žr. II priedo 3 dalį), jei duomenys apie tokias paskolas nepateikti kategorijoje „vartojimo kreditas“;

b)

kreditinės kortelės skolą.

Šiame reglamente ši kategorija apima kreditą, suteiktą namų ūkiams arba nefinansinėms korporacijoms per uždelstines debetines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“, kaip apibrėžta toliau arba per kreditines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“ ir išplėstinį kreditą. Kreditinės kortelės skola įrašoma tam skirtose kortelės sąskaitose ir todėl jos nematyti einamosiose arba kredito limitą suteikiančiose sąskaitose. „Patogumo kreditas“ apibrėžiamas kaip kreditas, laikotarpiu tarp per vieną mokėjimo ciklą kortele atliktų mokėjimo operacijų ir datos, kurią padengiami šio konkretaus mokėjimo ciklo debeto likučiai, suteiktas už 0 % palūkanų normą. Išplėstinis kreditas apibrėžiamas kaip kreditas, suteiktas praėjus ankstesnių mokėjimo ciklų mokėjimo datoms, t. y. debeto sumos kortelės sąskaitoje, kurios nebuvo padengtos iš karto, kai buvo įmanoma, už kurį skaičiuojama paprastai didesnė nei 0 % palūkanų norma arba pakopinės palūkanų normos. Dažnai reikia mokėti minimalias mėnesines įmokas, kad išplėstinis kreditas būtų grąžintas bent iš dalies.

Šių kredito formų atitiktinys yra subjektas, pagal sutartinį susitarimą turintis galiausiai grąžinti likusias sumas, kuris sutampa su kortelės turėtoju privačiai naudojamų kortelių atveju, tačiau nesutampa bendrovės kortelių atveju;

c)

atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas

Atnaujinamosios paskolos yra paskolos, kurioms būdingi visi šie požymiai: i) skolininkas gali naudotis lėšomis arba išimti jas iki iš anksto patvirtinto kredito limito ribos iš anksto neįspėdamas skolintojo; ii) prieinamo kredito suma gali padidėti ir sumažėti, kadangi lėšų yra skolinamasi ir jos yra grąžinamos; iii) kreditu galima naudotis pakartotinai.

Atnaujinamosios paskolos apima per kredito liniją gautas ir dar negrąžintas sumas (likučius). Kredito linija yra skolintojo ir skolininko susitarimas, kuris leidžia skolininkui per nustatytą laikotarpį ir iki tam tikro limito imti lėšas ir savo nuožiūra grąžinti jas iki nustatytos datos. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba kurios jau buvo grąžintos, nepriskirtinos jokiai balansinių straipsnių kategorijai. Sąskaitų pereikvojimas yra debeto likučiai einamosiose sąskaitose. Nei atnaujinamosios paskolos, nei sąskaitų pereikvojimas neapima paskolų, suteiktų per kreditines korteles. Turi būti pateikiami duomenys apie visą skolininko skolingą sumą, nesvarbu, ar ji viršija, ar ne bet kokį iš anksto skolintojo ir skolininko sutartą limitą paskolos dydžio ir (arba) didžiausio laikotarpio atžvilgiu;

d)

Sindikuotąsias paskolas (vienas paskolos susitarimas, kuriame kaip skolintojos dalyvauja kelios įstaigos).

Sindikuotosios paskolos apima tik tokius atvejus, kai iš paskolos sutarties skolininkas žino, kad paskolą suteikė keli skolintojai. Statistikos tikslais tik faktiškai skolintojų išmokėtos sumos (o ne visos kredito linijos) yra laikomos sindikuotosiomis paskolomis. Paprastai sindikuotąją paskolą tvarko ir koordinuoja viena įstaiga (dažnai vadinama „pagrindiniu vadovu“) ir ją faktiškai suteikia įvairūs sindikato dalyviai. Visi dalyviai, įskaitant pagrindinį vadovą, savo balanso turto dalyje pateikia duomenis apie savo paskolos skolininkui, t. y. ne pagrindiniam vadovui, dalį,

e)

indėlius, kaip apibrėžta 9 įsipareigojimų kategorijoje;

f)

finansinį lizingą, suteiktą trečiosioms šalims

Finansinis lizingas – tai sutartys, pagal kurias teisėtas ilgalaikės prekės savininkas (toliau – nuomotojas) šį turtą beveik visam arba visam ekonominiam jo naudojimo laikotarpiui skolina trečiajai šaliai (toliau – nuomininkui) už įnašus, padengiančius prekių kainą ir apskaičiuotas palūkanas. Faktiškai laikoma, kad nuomininkas gauna visą naudą iš prekės naudojimo ir padengia su nuosavybe susijusias išlaidas bei riziką. Statistikos tikslais finansinis lizingas laikomas nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis, suteikiančiomis galimybę nuomininkui nusipirkti ilgalaikę prekę. Turtas (ilgalaikės prekės), kuris buvo paskolintas nuomininkui, balanse niekur nenurodomas;

g)

blogas paskolas, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos

Visa paskolų, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, suma;

h)

turimus neperleidžiamus vertybinius popierius

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose;

i)

paskolas, kuriomis prekiaujama

Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskirtinos skolos vertybiniams popieriams (3 kategorijos);

j)

subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma

Subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas įstaigai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą, pvz., indėlius ir (arba) paskolas, turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai turima visų formų subordinuotoji skola šiuo metu statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas turto straipsnyje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

k)

reikalavimai pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybiniai popieriai, paskolinti už grynųjų pinigų įkaitą

Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimas už grynųjų pinigų įkaitą (žr. 9.4 įsipareigojimų kategoriją).

l)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijos

Paskolos (sąskaitų pereikvojimas), kurias dalyviai gauna iš nominaliųjų sujungtų lėšų. Paskolos, kurios pagal sutartį nėra įtraukiamos į lėšų sujungimo susitarimą, bet suteikiamos tokio susitarimo dalyviams, neįtraukiamos.

2.

Paskola nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu suteiktos paskolos

Patikos pagrindu suteiktos paskolos, t. y. patikos paskolos arba pasitikėjimu paremtos paskolos – tai paskolos, vienos šalies (toliau – patikėtinis) vardu suteiktos už trečiąją šalį (toliau – naudos gavėjas). Statistikos tikslais patikos paskolos neturi būti apskaitomos patikėtinio balanse, jei lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: a) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką, t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už administracinį paskolos valdymą, arba b) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolių, jeigu patikėtinis būtų likviduotas, t. y. patikos paskola nėra patikėtinio turto, kuris gali būti išdalintas bankroto atveju, dalis.

3.

Turimi skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į išleidžiančią įstaigą.

Šis straipsnis apima:

a)

turimus vertybinius popierius, kurie suteikia turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba sutartiniu būdu nustatytas pajamas, tam tikrą dieną arba dienomis arba pradedant nuo emisijos metu nustatytos datos gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma;

b)

perleidžiamąsias paskolas, kurios tapo perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo ir dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos turėtų būti priskiriamos prie turto straipsnio „paskolos“ (taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ 2i kategorijoje);

c)

subordinuotąją skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma“ 2j kategorijoje).

Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikinojo įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija

4.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonės – tai nuosavybės teisės į bendroves arba kvazibendroves; tai reikalavimas dėl likutinės vertės po to, kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Į šį straipsnį įtraukiami šie paskirstymai:

a)

Biržinės akcijos

Biržinės akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Į biržos sąrašus įtrauktų akcijų kotiruojamų kainų buvimas reiškia, kad paprastai lengva gauti dabartines rinkos kainas.

b)

Nebiržinės akcijos

Nebiržinės akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, kurie nėra įtraukti į vertybinių popierių biržos sąrašus.

c)

Kitos nuosavybės priemonės

Kitos nuosavybės priemonės apima bet kokias akcijas, išskyrus tas, kurios yra priskirtos prie subkategorijų „Biržinės akcijos“ ir „Nebiržinės akcijos“. Tai, visų pirma, kapitalas, kurį pagrindinė buveinė investuoja į ne vidaus filialus.

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Investicinių fondų, kurie yra kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą, išleistos akcijos arba vienetai

Šis straipsnis apima akcijas (vienetus), kuriuos PRF išleido pagal šį reglamentą, ir ne PRF investicinių fondų išleistas akcijas (vienetus) (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnio 1 dalyje)

6.

Nefinansinis turtas

Turtas, išskyrus finansinį turtą, įskaitant ilgalaikį turtą (sukurtas nefinansinis turtas, pakartotinai ar nuolat naudojamas gamybai ilgiau nei vienerius metus).

Prie šio straipsnio gali būti priskiriama:

a)

nekilnojamasis turtas, t. y. būstas, kiti pastatai ir statiniai (ir esami, ir statomi) ir žemė, teisiškai priklausanti atskaitingiesiems agentams, įskaitant savo naudojimui skirtą žemę. Šis straipsnis pateikiamas kaip atskiras straipsnis „iš jų“;

b)

mašinos ir įranga;

c)

vertybės;

d)

intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.

7.

Likęs turtas

Straipsnis „likęs turtas“ yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas (be tų straipsnių „iš jų“, kurie yra reikalaujami pagal šį reglamentą). Likęs turtas gali apimti:

a)

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis teigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurios turi būti apskaitomos balanse; jas reikėtų pateikti kaip atskirą straipsnį „iš jų“;

b)

pagal laikinuosius straipsnius gautinas bendrąsias sumas

Laikinieji straipsniai – tai PFĮ balanse laikomi turto likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., būsimoms investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

c)

pagal tranzitinius straipsnius gautinas bendrąsias sumas

Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perduodamos iš vieno atskaitingojo agento kitam. Straipsniai apima čekius ir kitas mokėjimo formas, kurios buvo nusiųstos kitiems atskaitingiesiems agentams, kad jie jas atsiimtų;

d)

sukauptas gautinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą gautinos paskolų palūkanos turėtų būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai gaunamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likęs turtas“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į paskolą, su kuria jos susijusios; jas reikėtų pateikti kaip atskirą straipsnį „iš jų“;

e)

sukauptos turimų skolos vertybinių popierių palūkanos, kai sukauptos palūkanos nėra apskaitomos su priemone „turimi skolos vertybiniai popieriai“;

f)

gautinus dividendus;

g)

gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine veikla;

h)

centrinės valdžios išleistų monetų atitiktį turto dalyje (tik NCB balansuose).

„Likęs turtas“ neapima finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinio turto (įtraukto į kitus balanso straipsnius) forma, tam tikrų finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinio turto forma, pvz., garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinio turto (įtraukto į 6 kategoriją)

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

8.

Grynieji pinigai apyvartoje

Įsipareigojimų kategorija „grynieji pinigai apyvartoje“ – apyvartoje esantys banknotai ir monetos, išleisti pinigų institucijos arba jos patvirtinti. Ši kategorija apima ECB ir NCB išleistus banknotus. Apyvartoje esančios monetos yra pinigų junginių dalis ir taip pat įtraukiamos į šią kategoriją, net jeigu teisiškai monetos yra centrinės valdžios, o ne NCB įsipareigojimas. Kai apyvartoje esančias monetas išleidžia centrinė valdžia, NCB nurodo šio įsipareigojimo atitiktinį kategorijoje „likęs turtas“ (žr. 7 kategoriją).

9.

Indėliai

Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (akcijos, indėliai arba kitos), atitinkančios I priedo 1 dalyje aprašytus požymius, išskyrus sumas, kylančias iš perleidžiamųjų vertybinių popierių arba PRF akcijų (vienetų) emisijos. Atskaitomybės sistemoje ši kategorija yra skirstoma į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius

a)

indėliai ir paskolos

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip įsipareigojimus. Apskritai paskolos reiškia atskaitingųjų agentų gautas sumas, kurios nėra išreikštos „indėlių“ forma. Pagal 2010 m. ESS „paskolos“ atskiriamos nuo „indėlių“ atsižvelgiant į šalį, kuri imasi iniciatyvos, t. y. jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra paskola, o jeigu skolintojas – tuomet tai yra indėlis. Pagal atskaitomybės sistemą šiame reglamente „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskolomis“ laikomi likučiai turi būti neatskiriamai klasifikuojami straipsnyje „indėlių įsipareigojimai“, išskyrus atvejus, kai jie išreiškiami perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais. Tai atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžtį. Atskaitingiesiems agentams suteiktos paskolos, kurios klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“, turi būti paskirstytos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus, t. y. pagal sektorių, priemonę, valiutą ir terminą. Šiai kategorijai priskiriamos atskaitingųjų agentų gautos sindikuotosios paskolos.

b)

neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai paprastai turi būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“. Atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“.

c)

privalomųjų įnašų indėliai

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie išreiškia atskaitingiesiems agentams pateiktą grynųjų pinigų įkaitą ir jeigu jie išlieka indėlininko nuosavybe ir yra gražintini indėlininkui sutarčiai pasibaigus. Iš esmės atskaitingojo agento gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu atskaitingajam agentui buvo suteiktos lėšos, kurias galima laisvai naudoti perskolinimui; jeigu dalį atskaitingojo agento gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui, pvz., kliringo įstaigai, tik ta dalis, kuri lieka atskaitingojo agento dispozicijoje, iš principo turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia atskaitingajam agentui išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“.

d)

atidėti likučiai

Pagal nacionalinę praktiką „atidėti likučiai“, susiję, pvz., su lizingo sutartimis, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsniuose „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos sutarties terminą/nuostatas.

e)

atskaitingųjų agentų išleistos akcijos klasifikuojamos kaip indėliai

atskaitingųjų agentų išleistos akcijos klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, jeigu: i) atskaitingąjį agentą emitentą ir turėtoją, nesvarbu, kokios yra nuosavybės teisės į šias akcijas, sieja skolininko ir kreditoriaus ekonominis ryšys, ir ii) akcijas galima konvertuoti į pinigus arba išpirkti netaikant didelių apribojimų arba baudų. Įspėjamasis laikotarpis nelaikomas dideliu apribojimu. Be to, tokios akcijos turi atitikti šias sąlygas:

—

atitinkamos nacionalinių teisės aktų nuostatos nesuteikia emitentui besąlygiškos teisės atsisakyti išpirkti savo akcijas,

—

akcijos yra neabejotinos vertės, t. y. esant įprastinėms sąlygoms, išpirkimo atveju jos bus išpirktos už jų nominaliąją vertę,

—

emitento nemokumo atveju jo akcijų turėtojai teisiškai nėra įpareigoti nei, greta nominaliosios akcijų vertės, t. y. akcininkų dalyvavimo pasirašytame kapitale, dengti neapmokėtus įsipareigojimus, nei vykdyti bet kokius kitus sunkinančius papildomus įsipareigojimus. Akcijų subordinavimas bet kokiai kitai atskaitingojo agento išleistai priemonei nėra sunkinantis papildomas įsipareigojimas.

Tokių akcijų konvertavimui į pinigus nustatyti įspėjamieji laikotarpiai yra naudojami klasifikuojant šias akcijas pagal įspėjamąjį laikotarpį priemonių kategorijoje „indėliai“. Šie įspėjamieji laikotarpiai taip pat taikomi pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2020/1) 6 straipsnį nustatant atsargų normą. Bet kokios su atskaitingojo agento suteiktomis paskolomis susijusios paskirtosios akcijos turėtų būti klasifikuojamos kaip indėlių įsipareigojimai, skirstomos pagal tokį pat pradinį terminą kaip ir atitinkama paskola, t. y. kaip „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos paskolos sutarties nuostatas dėl terminų.

Kai atskaitingasis agentas laiko akcijas, klasifikuojamas kaip indėliai, kurias išleido kiti atskaitingieji agentai, laikomos akcijos turi būti klasifikuojamos kaip paskolos balanso turto pusėje, o ne kaip „nuosavybės priemonės“.

f)

pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimai

Už paskolas ir (arba) kitą turtą, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, gauto mokėjimo atitiktinys

Indėliu nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu gautos lėšos (indėliai) nėra įrašomos į statistinį balansą (žr. 2 kategorijoje „Patikos pagrindu suteiktos paskolos“)

9.1.

Vienadieniai indėliai

Indėliai, kuriuos galima konvertuoti į pinigus ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašias priemones be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Šis straipsnis apima:

a)

likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kurie pagal pareikalavimą konvertuojami į pinigus nedelsiant arba iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo pateiktas pareikalavimas, darbo pabaigos, netaikant jokios didelės baudos arba apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti;

b)

likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), išreiškiančius iš anksto apmokėtas sumas el. pinigų kontekste, pvz., iš anksto apmokėtos kortelės;

c)

paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo suteikta paskola, darbo pabaigos;

d)

nominaliojo lėšų sujungimo pozicijos, kurios yra vienadieniai nominaliojo lėšų sujungimo dalyvių indėliai.

9.1a.

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra tie „vienadienių indėlių“ kategorijos indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pvz., kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

9.2.

Sutarto termino indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių negalima konvertuoti į pinigus iki sutarto fiksuoto termino arba kuriuos galima konvertuoti į pinigus iki šio sutarto termino tik jeigu turėtojas sumoka tam tikrą baudą. Šis straipsnis taip pat apima administraciniu būdu reguliuojamus taupomuosius indėlius, kuriems su terminu susijęs kriterijus nėra svarbus; šie priskirtini prie terminų grupės „nuo dvejų metų“. Finansiniai produktai, kurie gali būti reguliariai pratęsiami, turi būti klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors sutarto termino indėliams gali būti numatyta galimybė išmokėti juos anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus, arba jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to sumokėjus tam tikras baudas, šie požymiai nelaikomi svarbiais indėlių klasifikavimui.

9.2a/9.2b/9.2c

Sutarto iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų termino indėliai

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)

likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji ir kurie negali būti konvertuoti į pinigus iki šio termino pabaigos;

b)

likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti iki šio termino pabaigos iš anksto įspėjus; jei buvo pateiktas įspėjimas, šie likučiai klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b kategorijoje;

c)

likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, sumokėjus tam tikras baudas;

d)

privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus/nuo vienerių iki dvejų metų/daugiau kaip dvejus metus, kurie išreiškia grynųjų pinigų įkaitą, pateiktą siekiant apsaugoti nuo kredito rizikos, tačiau kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus;

e)

neperleidžiamaisiais dokumentais patvirtintas arba dokumentais nepatvirtintas paskolas, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

f)

išleistus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

g)

subordinuotąją skolą, išleistą indėlių arba paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

h)

pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimus.

Už paskolas ir (arba) kitą turtą, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, gauto mokėjimo atitiktinys. Paprastai šie įsipareigojimai priskiriami „sutarto nuo dvejų metų termino“ grupei.

Be to, sutarto nuo dvejų metų termino indėliai apima:

Likučius (nesvarbu, koks jų terminas), kurių palūkanų normos ir (arba) sąlygos yra nurodytos nacionaliniuose teisės aktuose ir kurie skirti laikyti konkretiems tikslams, pvz., būstui finansuoti, kuriuos įvykdyti reikės po dvejų metų, net jeigu techniškai jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą

9.3.

Įspėjamojo laikotarpio indėliai

Nepervedamieji indėliai, neturintys sutarto termino, kurie negali būti konvertuoti į pinigus be išankstinio įspėjimo laikotarpio; iki jo pabaigos jų konvertuoti negalima arba tai padaryti galima tik sumokėjus baudą. Jie apima indėlius, kurie, nors teisiškai ir galėtų būti atsiimami pagal pareikalavimą, pagal nacionalinę praktiką dėl to būtų taikomos baudos ir apribojimai (jie klasifikuojami „iki trijų mėnesių imtinai“ grupėje), ir investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos (jos klasifikuojamos „nuo trijų mėnesių“ grupėje)

9.3a/9.3b

Įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų – įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai

Šie straipsniai apima:

a)

likučius, padėtus nefiksuotam terminui, kuriuos galima atsiimti tik iš anksto įspėjus, kai įspėjamasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių, iš jų – nuo dvejų metų; jeigu iki to įspėjamojo laikotarpio pabaigos (arba pagal pareikalavimą) juos atsiimti galima, dėl to mokama bauda, ir

b)

likučius, padėtus fiksuotam terminui, kurie yra nepervedamieji, tačiau apie kurių atsiėmimą iki termino pabaigos buvo įspėta prieš mažiau nei tris mėnesius/daugiau nei tris mėnesius, iš jų – prieš daugiau nei dvejus metus

Be to, įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai apima nepervedamuosius neterminuotus taupomuosius indėlius ir kitų rūšių mažmeninius indėlius, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos

Įspėjamojo nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai (kai taikytina) apima investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos

9.4.

Atpirkimo sandoriai

Grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, kuriuos už tam tikrą kainą pardavė atskaitingieji agentai, pateikę tvirtą įsipareigojimą atpirkti tuos pačius arba panašius vertybinius popierius už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, atitiktinys. Sumos, kurias atskaitingieji agentai gavo už trečiajai šaliai, t. y. laikinajam įgijėjui“, perleistus vertybinius popierius, turi būti klasifikuojamos straipsnyje „atpirkimo sandoriai“, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad atskaitingieji agentai išlaiko visą sandorio metu patiriamą atitinkamų vertybinių popierių riziką ir gaunamą naudą.

Straipsnyje „atpirkimo sandoriai“ yra klasifikuojami visi šie atpirkimo tipo sandoriai:

a)

sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už grynųjų pinigų įkaitą forma, ir

b)

sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo (atgalinio pirkimo) susitarimo forma.

Vertybiniai popieriai, dėl kurių sudaromi atpirkimo tipo sandoriai, pagal taisykles įrašomi 3 turto straipsnyje „Skolos vertybiniai popieriai“. Į šį straipsnį taip pat įtraukiami sandoriai, kuriais už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas

10.

PRF akcijos (vienetai)

PRF išleistos akcijos arba vienetai. Į šį straipsnį įtraukiami visi įsipareigojimai PRF akcininkams. Taip pat įtraukiamos lėšos, gaunamos iš nepaskirstytų išmokų arba lėšų, kurias PRF atidėjo tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams.

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į įstaigą emitentę. Šis straipsnis apima:

a)

vertybinius popierius, kurie suteikia jų turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba susitarimu nustatytas pajamas atkarpų mokėjimų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma, kai mokama tam tikrą dieną (arba dienomis) arba pradedama mokėti nuo emisijos metu nustatytos datos;

b)

atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“ (taip pat žr. 9 kategoriją);

c)

pinigų ir finansų statistikoje išleista subordinuotoji skola turi būti traktuojama taip pat, kaip ir kita skola. Taigi vertybinių popierių forma išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o indėlių arba paskolų forma išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Jeigu statistikos tikslais visa išleista subordinuotoji skola yra išreiškiama viena suma, šis skaičius turi būti klasifikuojamas straipsnyje „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos. Subordinuotoji skola neturėtų būti klasifikuojama įsipareigojimų straipsnyje „kapitalas ir atsargos“

d)

Mišrios priemonės. Perleidžiamosios priemonės, kurias sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys, įskaitant

i)

perleidžiamąsias skolos priemones, kuriose yra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių;

ii)

perleidžiamąsias priemones, kurių išpirkimo vertė ir (arba) atkarpa yra susieta su atitinkamo pamatinio turto, turto kainos arba kitos pamatinio rodiklio raida priemonės trukmės laikotarpiu

11a/11b/11c

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)

išleistus perleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

b)

skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų, forma išleistą subordinuotąją skolą

11d

Iš jų iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybiniai popieriai

išleistos mišrios priemonės, kurių pradinis terminas yra iki dvejų metų ir kurių sutartinė išpirkimo vertė emisijos valiuta termino pabaigoje gali būti mažesnė už pradžioje investuotą sumą dėl to, kad jas sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys.

12.

Kapitalas ir atsargos

Atskaitomybės sistemoje šią kategoriją sudaro sumos, atsirandančios iš akcininkams arba kitiems savininkams atskaitingųjų agentų išleidžiamo akcinio kapitalo, išreiškiančio turėtojo nuosavybės teises į atskaitingąjį agentą ir apskritai teisę gauti dalį jo pelno ir dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju.

Į šią kategoriją įtraukiami šie paskirstymai:

a)

padidintas akcinis kapitalas;

apima visas savininkų pateiktas lėšas, nuo pirminio įnašo iki vėliau išleidžiamų nuosavybės priemonių; perteikia visą padidinto kapitalo sumą, įskaitant akcijų priedą

b)

per ataskaitinį laikotarpį susikaupęs pelnas ar nuostoliai;

apima visą pelną ir nuostolius per šį ataskaitinį laikotarpį, kaip nurodyta pelno ir nuostolio ataskaitoje, kurie dar nėra priskirti prie nepaskirstytųjų pajamų.

c)

pajamos ir išlaidos, pripažįstamos nuosavybės priemonėse tiesiogiai

apima grynojo turto ir įsipareigojimų, tiesiogiai apskaitomų kaip nuosavybės priemonės ir neįtraukiamų į pelno ir nuostolių ataskaitą pagal apskaitos sistemą, perkainojimo atitiktinį.

d)

lėšos, atsirandančios iš akcininkams nepaskirstytų pajamų.

apima atsargas ir kitas akcininkams nepaskirstytas lėšas (pvz., pelną ar nuostolius, kurie buvo perkelti pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir prieš priimant sprendimą dėl dividendų paskirstymo arba įtraukimo į atsargas)

e)

specialieji ir bendrieji atidėjiniai atsižvelgiant į paskolas, vertybinius popierius ir kitų rūšių turtą;

tokie atidėjiniai turėtų apimti visus atidėjinius nuvertėjimui ir paskolų nuostoliams padengti, jeigu nevykdoma jų užskaita turto kategorijoje, prie kurios jie yra priskirti statistiniame balanse.

13.

Likę įsipareigojimai

Straipsnis „likę įsipareigojimai“ yra likęs balanso įsipareigojimų dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas (be tų straipsnių „iš jų“, kurie yra reikalaujami pagal šį reglamentą).

Likę įsipareigojimai gali apimti:

a)

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis neigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurios turi būti apskaitomos balanse; jas reikėtų pateikti kaip atskirą straipsnį „iš jų“;

b)

pagal laikinuosius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas

Laikinieji straipsniai – balanse laikomi turto likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., būsimoms investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

c)

pagal tranzitinius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas

Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perduodamos iš vieno atskaitingojo agento kitam. Straipsniai apima kredito pervedimus, kurie buvo debetuoti iš klientų sąskaitų, ir kitus straipsnius, pagal kuriuos atskaitingasis agentas dar neatliko atitinkamo mokėjimo;

d)

sukauptas mokėtinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą mokėtinos paskolų palūkanos turi būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai sumokamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likę įsipareigojimai“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į indėlį, su kuriuo jos susijusios; jas reikėtų pateikti kaip atskirą straipsnį „iš jų“;

e)

sukauptas išleistų skolos vertybinių popierių palūkanas, kai sukauptos palūkanos nėra apskaitomos su priemone „išleisti skolos vertybiniai popieriai“;

f)

mokėtinus dividendus;

g)

mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine atskaitingojo agento veikla, pvz., tiekėjams, mokesčiams, darbo užmokesčiui, socialinėms įmokoms mokėtinos sumos;

h)

atidėjinius, išreiškiančius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, pvz., pensijos ir dividendai;

i)

privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis

Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis paprastai klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“ (žr. 9 kategoriją). Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia atskaitingajam agentui išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“;

j)

grynąsias sumas, mokėtinas pagal būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais arba užsienio valiutos keitimo operacijas

„Likę įsipareigojimai“ gali neapimti beveik visų finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinių įsipareigojimų (įtrauktų į kitus balanso straipsnius) forma, finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinių įsipareigojimų forma, pvz., garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinių įsipareigojimų, pvz., kapitalo straipsnių įsipareigojimų dalyje (įtrauktų į straipsnį „kapitalas ir atsargos“).

3 DALIS

Sektorių apibrėžtys

Sektorių klasifikavimo valstybėse narėse standartas yra pateiktas 2010 m. ESS. Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis sektorių, kuriuos NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionalines kategorijas, aprašymas. euro zonoje esančios sandorio šalys nustatomos pagal sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistiniais tikslais tvarkomais sąrašais, jei reikia, ir kitomis ECB teikiamomis sandorio šalių statistinio klasifikavimo gairėmis.

Už valstybių narių ribų esančios sandorio šalys pagal sektorius turėtų būti klasifikuojamos laikantis 2008 m. NSS. Sąvoka „PFĮ“ vartojama tik valstybių narių atžvilgiu. Klasifikuojant ne ES rezidentus terminas „PFĮ“ aiškinamas kaip reiškiantis 2008 m. NSS nurodytus sektorius „centrinis bankas“, „indėlių bendrovės, išskyrus centrinius bankus“ ir „pinigų rinkos fondai“.

Lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

PFĮ

Žr. 1 straipsnį

Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 punktai)

Centrinė valdžia

Šiam subsektoriui (S.1311) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS, 2.114 punktas)

Šiame reglamente sąvoka „centrinė valdžia“ taip pat apima Sąjungos įstaigas ir organus, priskiriamus prie valdžios sektoriaus (S.13).

Regioninė valdžia

Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu (2010 m. ESS, 2.115 punktas)

Vietos valdžia

Šiam subsektoriui (S.1313) priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS, 2.116 punktas)

Socialinės apsaugos fondai

Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už įstaigos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS, 2.117 punktas)

Ne PRF investiciniai fondai

IF, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38). Šį subsektorių sudaro visi kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus PRF, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kiek siekiama investuoti iš visuomenės gautą kapitalą

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), investicinių fondų akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS, 2.86–2.94 punktai)

Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 punktai)

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui, be kita ko, priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98–2.99 punktai)

Draudimo bendrovės

Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 punktai)

Pensijų fondai

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 punktai)

Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.54 punktai)

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno įstaigos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui (2010 m. ESS, 2.118–2.128 punktai)

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno įstaigų (namų ūkiams paslaugas teikiančios NPĮ) sektorių (S.15) sudaro ne pelno įstaigos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129–2.130 punktai)

Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės ir partnerystės („Namų ūkių“ pogrupis)

Individualiosios įmonės ir partnerystės, neturinčios savarankiško teisinio statuso, išskyrus tas, kurios sukurtos kaip kvazibendrovės, ir kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.119d punktas)

III PRIEDAS

DUOMENŲ TEIKIMAS PRIVALOMŲJŲ ATSARGŲ TIKSLU

1 DALIS

Bendrosios taisyklės

1.

 I priedo 2 dalies 1 lentelėje žvaigždute * pažymėti langeliai naudojami atsargų bazei apskaičiuoti Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) tikslais. Skolos vertybinių popierių atžvilgiu kredito įstaigos pateikia įrodymus dėl įsipareigojimų, kurie į atsargų bazę neturi būti įskaitomi, arba atima Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą fiksuoto procentinio dydžio standartinę sumą. Duomenis pažymėtuose langeliuose pateikia tik tos kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

2.

 1 lentelės dėl indėlių „kredito įstaigose, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai“ laukeliuose nenurodomi atskaitingųjų agentų įsipareigojimai įstaigoms, kurioms netaikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, t. y. įstaigoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo priemonių, o dėl kitų priežasčių. Įstaigoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimų yra laikinai atleistos dėl to, kad joms taikomos reorganizavimo priemonės, yra traktuojamos kaip įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, todėl įsipareigojimai šioms įstaigoms įrašomi į šios dalies 1 lentelę. Šioje lentelėje taip pat įrašomi įsipareigojimai įstaigų, iš kurių faktiškai nereikalaujama laikyti privalomųjų atsargų Europos centrinių bankų sistemoje, nes jos išskaito nustatytą leidžiamą sumą, atžvilgiu.

3.

 Atsižvelgiant į nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nepažeidžiant reikalavimo laikytis visų šiame reglamente nustatytų klasifikavimo principų, kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali pasirinkti teikti atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamąsias priemones, kaip nustatyta šios dalies 1 lentelėje, jeigu dėl to nepasikeis nei viena iš nepažymėtuose langeliuose nurodytų I priedo 2 dalies 1 lentelės pozicijų.

4.

 Teikiant duomenis pagal toliau pateiktą lentelę, turi būti užtikrinta, kad jie griežtai atitiktų I priedo 2 dalies 1 lentelę.

Lentelė

Privalomosioms atsargoms reikalingi duomenys

 

Turimų įsipareigojimų likučiai, išskyrus įsipareigojimus ECB, NCB ir kitoms kredito įstaigoms, kurioms taikomi atsargų reikalavimai  (1)

INDĖLIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

(euro ir užsienio valiutos kartu)

 

 

 

9.

VISI INDĖLIAI

 

 

9.1e + 9.1x

 

9.2e + 9.2x

 

9.3e + 9.3x

 

9.4e + 9.4x

 

 

 

iš jų:

 

 

9.2e + 9.2x sutarto

 

nuo dvejų metų termino

 

 

 

iš jų:

Savanoriškas duomenų teikimas  (2)

9.3e + 9.3x įspėjamojo laikotarpio

nuo dvejų metų termino

 

 

iš jų:

 

9.4e + 9.4x atpirkimo sandoriai

 

 

 

Turimų įsipareigojimų likučiai  (3)

PERLEIDŽIAMOSIOS PRIEMONĖS

(euro ir užsienio valiutos kartu)

 

11.

IŠLEISTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

11e + 11x sutarto termino

 

iki dvejų metų

 

nuo dvejų metų

 

 

2 DALIS

Specialios taisyklės susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, atveju

1.

 Kai susijungimas vyksta tarp kredito įstaigų, įsigyjančios įstaigos atsargų bazė laikymo laikotarpiui, einančiam iš karto po susijungimo, apskaičiuojama pagal Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 12 straipsnį kaip agreguota jos atsargų bazės ir įsigytųjų įstaigų atsargų bazių suma, taip lyg susijungimas nebūtų įvykęs, naudojant informaciją, pateiktą pagal šį reglamentą.

2.

 Kai įsigyjanti įstaiga 1 dalyje nurodyto susijungimo atveju nėra statistiškai nereikšminga įstaiga, pagal šį reglamentą teikiamos statistinės informacijos atitinkami ataskaitiniai laikotarpiai, naudotini1 dalyje nurodyto apskaičiavimo tikslais yra šie:

a)

įsigytųjų įstaigų, kurios yra statistiškai nereikšmingos įstaigos, atveju Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/[1]) 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis atitinkamu laikymo laikotarpiu;

b)

įsigytųjų įstaigų, kurios nėra statistiškai nereikšmingos įstaigos, atveju Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnio 5 dalyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis atitinkamu laikymo laikotarpiu.

3.

 Kai įsigyjanti įstaiga 1 dalyje nurodyto susijungimo atveju yra statistiškai nereikšminga įstaiga, pagal šį reglamentą teikiamos statistinės informacijos atitinkami ataskaitiniai laikotarpiai, naudotini 1 dalyje nurodyto apskaičiavimo tikslais yra šie:

a)

įsigytųjų įstaigų, kurios yra statistiškai nereikšmingos įstaigos, atveju Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas ataskaitinis laikotarpis atitinkamu laikymo laikotarpiu;

b)

įsigytųjų įstaigų, kurios nėra statistiškai nereikšmingos įstaigos, atveju ataskaitinis laikotarpis, kuris yra ankstesnis iš toliau nurodytų:

i.

atitinkamas ataskaitinis laikotarpis laikymo laikotarpiui, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnio 5 dalyje arba

ii.

ataskaitinis laikotarpis, einantis prieš ataskaitinį laikotarpį, kurio metu įvyko susijungimas.

4.

 1 dalyje nurodytas apskaičiavimas taip pat taikomas paskesniems laikymo laikotarpiams, kai tenkinamos abi nurodytos sąlygos:

a)

įsigyjanti įstaiga 1 dalyje nurodyto susijungimo atveju yra statistiškai nereikšminga įstaiga ir

b)

atitinkamas ataskaitinis laikotarpis tam laikymo laikotarpiui, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/378 (ECB/2021/1) 5 straipsnio 6 dalyje, yra ankstesnis, nei ataskaitinis laikotarpis, kurio metu susijungimas įsigaliojo.

(1)  Apskaičiuota kaip šių stulpelių suma:

 

Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 2 dalies 1 lentelės („Įsipareigojimai“) stulpelių suma (a)-(b)-(c)+(d)+(e)+(f)+(g)-(h)-(i)+(j)+(k)+(l)+(m); arba

 

šio reglamento I priedo 2 dalies 1 lentelės („Įsipareigojimai“) stulpelių suma.

(2)  Atskaitingieji agentai turi galimybę įvykdyti šį duomenų teikimo reikalavimą savanoriško duomenų teikimo būdu, t. y. jie gali teikti tikslius skaičius. (įskaitant nulines pozicijas) arba nurodyti „nėra informacijos“. Pasirinkę galimybę teikti tikslius skaičius, atskaitingieji agentai nebegali nurodyti „nėra informacijos“.

(3)  Apskaičiuota

 

pagal Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 2 dalies 1 lentelės (Įsipareigojimai)

 

I stulpelį arba šio reglamento I priedo 2 dalies 1 lentelės (Įsipareigojimai) n stulpelius.

IV PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)

duomenys nacionaliniams centriniams bankams (NCB) turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)

statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)

atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)

turi būti laikomasi duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)

statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai), ir visais dažnumais teikiami duomenys turi būti suderinami;

b)

atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)

statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)

atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)

statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)

atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų pasikeitimus lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.

Būtinieji pataisymų standartai:

Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

V PRIEDAS

Panaikintas reglamentas ir jo dalinis pakeitimas

2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).

2014 m. gruodžio 10 d. Europos Centrinio Banko reglamentu (ES) Nr. 1375/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (ECB/2014/51) (OL L 366, 2014 12 20, p. 77).

VI PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 1071/2013

Šis reglamentas

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnio 5 dalis ir I priedo 1 dalies 1.3 punktas

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 dalis

-

3 straipsnio 3 dalis

1 straipsnio b punktas ii papunktis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 2 dalis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnio 1 ir 3 dalys

5 straipsnio 1 ir 2 dalys

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 4 dalis

-

5 straipsnio 5 dalis

-

6 straipsnio a-c punktai

5 straipsnio 1 dalis, pirmos pastraipos c ir d punktai

6 straipsnio d punktas

-

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 ir 3 dalys

8 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 4 dalis

8 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalies a punktas

9 straipsnio 1 dalis, pirmos pastraipos a punktas

9 straipsnio 1 dalies b punktas

9 straipsnio 1 dalis, antra pastraipa ir 9 straipsnio 5 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalies c punktas

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

9 straipsnio 1 dalies d punktas

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 1 dalies e punktas

9 straipsnio 10 dalies pirma pastraipa

9 straipsnio 1 dalies f punktas

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 4 dalis

9 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 6 dalis

9 straipsnio 4 dalis

-

9 straipsnio 5 dalis

9 straipsnio 7 dalies pirma pastraipa

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnio 1 dalis

14 straipsnis

14 straipsnio 2 dalis

I priedo 3 dalies 8 skirsnio trečia pastraipa

14 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys

I priedo 3 dalies 7 skirsnio trečia pastraipa

14 straipsnio 3 dalies antras sakinys

9 straipsnio 7 dalies antra pastraipa

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

18 straipsnis

I priedo 1 dalies 1 skirsnis

I priedo 1 dalis

I priedo 1 dalies 2 skirsnis

-

I priedo 2 dalis

I priedo 2 dalis

I priedo 3 dalis

I priedo 3 dalis

I priedo 4 dalis

I priedo 4 dalis

I priedo 5 dalis

I priedo 5 dalis

I priedo 6 dalis

I priedo 6 dalis

I priedo 7 dalis

I priedo 7 dalis

II priedo 1 dalies 1 punktas

II priedas 1 dalies 1 punktas

II priedo 1 dalies 2 punkto a papunktis

6 straipsnio 1 dalis

II priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis

II priedo 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčiai

II priedo 1 dalies 2 punkto c papunktis

II priedo 1 dalies 2 punkto b ir d papunkčiai

II priedo 2 dalis

II priedo 2 dalis

II priedo 2 dalies 3 skirsnio, paskutinis sakinys

9 straipsnio 9 dalis

II priedo 3 dalis

II priedo 3 dalis

III priedo 1 dalies 1 skirsnis

III priedo 1 dalis

III priedo 2 dalies 1 skirsnis

6 straipsnis

III priedo 2 dalies 2 skirsnio 2.1 punktas

2 straipsnio 24 dalis

III priedo 2 dalies 2 skirsnio 2.2–2.3 punktai ir lentelė

III priedo 2 dalis

III priedo 2 dalies 2 skirsnio 2.4 punktas

11 straipsnio 3 ir 4 dalys

IV priedas

IV priedas