(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 120 ir 121 straipsnius valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. SESV 148 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turi įgyvendinti užimtumo politiką, kuria atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2)

SESV 175 straipsnyje numatyta, jog, inter alia, valstybės narės savo ekonominę politiką turi koordinuoti taip, kad būtų siekiama SESV 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(3)

SESV 174 straipsnyje numatyta, jog siekiant skatinti visokeriopą darnią Sąjungos plėtrą Sąjunga turi plėtoti ir vykdyti veiklą, padedančią stiprinti jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Tame straipsnyje taip pat numatyta, kad Sąjunga ypač siekia mažinti regionų plėtros lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą. Pastangos mažinti skirtumus visų pirma turėtų būti naudingos saloms ir atokiausiems regionams. Įgyvendinant Sąjungos politiką reikėtų atsižvelgti į skirtingą regionų pradinę padėtį ir ypatumus;

(4)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Be priemonių, kuriomis stiprinamas konkurencingumas, augimo potencialas ir tvarūs viešieji finansai, taip pat reikėtų imtis solidarumu, integracija, socialiniu teisingumu ir sąžiningu turto paskirstymu pagrįstų reformų, taip siekiant kurti kokybišką užimtumą ir tvarų augimą, užtikrinant vienodas galimybes ir sąlygas naudotis socialinės apsaugos sistema, apsaugant pažeidžiamoms grupėms priklausančius asmenis ir gerinant visų Sąjungos piliečių gyvenimo standartus. Valstybės narės turi parengti savo nacionalines daugiametes investavimo strategijas, kuriomis remiamos tos reformos, kartu atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas), nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, priimtus įgyvendinant energetikos sąjungos ir klimato veiksmų valdymą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 (5), teisingos pertvarkos planus ir Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, taip pat į JT darnaus vystymosi tikslus. Prireikus tos strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

(5)

Komisija 2020 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje ir Europos semestro 2020 m. pavasario ir vasaros teisės aktų rinkiniuose pabrėžė, kad Europos semestras turėtų padėti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus;

(6)

COVID-19 protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė Sąjungos ir pasaulio ekonomines, socialines ir biudžetines perspektyvas, todėl tiek Sąjungos, tiek ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad būtų galima susidoroti su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais bei asimetriniu poveikiu valstybėse narėse. COVID-19 krizė ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas, tvarias ir atsparias ekonomikas, taip pat finansų ir gerovės sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų teisingai ir įtraukiai atsigauti. Atsparumo trūkumas taip pat gali sustiprinti neigiamą sukrėtimų poveikį valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje ir sudaryti kliūčių konvergencijai ir sanglaudai Sąjungoje. Išlaidų sektoriams mažinimas, kaip antai švietimo sektoriui, kultūros sektoriui ir kūrybiniam sektoriui, gali duoti priešingą poveikį siekiant spartaus atsigavimo. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika ir visuomenė atsigaus po tos krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos ir socialinių struktūrų atsparumo. Todėl tvarios ir augimą skatinančios reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami valstybių narių ekonomikos struktūriniai trūkumai ir kuriais didinamas valstybių narių atsparumas, našumas bei konkurencingumas, bus labai svarbios siekiant atkurti tą ekonomiką ir sumažinti nelygybę bei skirtumus Sąjungoje;

(7)

ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant sąžiningo, integracinio ir tvaraus ekonomikos augimo, padedant kurti darbo vietas ir iki 2050 m. pasiekti ES poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu turėti gerai veikiančią vidaus rinką ir investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, į inovacijas ir mokslinius tyrimus, įskaitant žinių ekonomiką, į perėjimą prie švarios energijos ir į energijos vartojimo efektyvumo didinimą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose;

(8)

COVID-19 krizės kontekste būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą ir svarią finansinę paramą, kad būtų paspartintas tvarių reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – priemonė). Priemonė turėtų būti naudojama kaip specialus instrumentas, kuriuo mažinamas COVID-19 krizės neigiamas poveikis ir neigiami padariniai Sąjungoje. Ji turėtų būti visapusiška ir jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas. Pasitelkiant viešųjų investicijų programas, įskaitant finansines priemones, subsidijas ir kitas priemones, taip pat galėtų būti teikiamos paskatos privačiosioms investicijoms su sąlyga, kad laikomasi valstybės pagalbos taisyklių;

(9)

pagal priemonę vykdomos reformos ir investicijos turėtų padėti Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma pasitelkiant pagrindinių tiekimo grandinių įvairinimą ir taip sustiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą kartu su atvira ekonomika. Įgyvendinant priemonę vykdomos reformos ir investicijos turėtų taip pat kurti Europos pridėtinę vertę;

(10)

atsigavimas turėtų būti pasiektas ir Sąjungos bei jos valstybių narių atsparumas turėtų būti padidintas remiant priemones, susijusias su europinės svarbos politikos sritimis, suskirstytomis į šešis ramsčius (toliau – šeši ramsčiai), t. y.: žalioji pertvarka; skaitmeninė transformacija; pažangus, tvarus ir integracinis augimas, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, bei gerai veikianti vidaus rinka su stipriomis mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ); socialinė ir teritorinė sanglauda; sveikata, ekonominis, socialinis ir institucinis atsparumas, siekiant, be kita ko, gerinti pasirengimą krizėms ir didinti reagavimo į krizes pajėgumus; ir naujai kartai, vaikams ir jaunimui, įskaitant švietimą ir įgūdžius, skirtos politikos priemonės;

(11)

žalioji pertvarka turėtų būti remiama reformomis ir investicijomis į žaliąsias technologijas ir pajėgumus, įskaitant biologinę įvairovę, energijos vartojimo efektyvumą, pastatų renovaciją ir žiedinę ekonomiką, kartu prisidedant prie Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo, skatinant tvarų augimą, kuriant darbo vietas ir išsaugant energetinį saugumą;

(12)

reformos ir investicijos į skaitmenines technologijas, infrastruktūrą ir procesus padidins Sąjungos konkurencingumą pasauliniu lygmeniu ir, diversifikavus pagrindines tiekimo grandines, padės Sąjungai tapti atsparesnei, novatoriškesnei ir mažiau priklausomai. Reformomis ir investicijomis turėtų, visų pirma, būti siekiama skatinti paslaugų skaitmeninimą, skaitmeninės ir duomenų infrastruktūros, klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų plėtojimą ir atvirų skaitmeninių sprendimų kūrimą. Skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų paskatinti MVĮ vykdyti skaitmeninimą. Vykdant investicijas į skaitmenines technologijas reikėtų laikytis sąveikumo, energijos vartojimo efektyvumo ir asmens duomenų apsaugos principų, taip sudarant galimybes MVĮ ir startuoliams dalyvauti ir skatinant naudoti atvirojo kodo sprendimus;

(13)

reformomis ir investicijomis į pažangų, tvarų ir integracinį augimą, įskaitant ekonominę sanglaudą, darbo vietas, našumą, konkurencingumą, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, ir į gerai veikiančią vidaus rinką, kurioje veikia stiprios MVĮ, turėtų būti siekiama didinti augimo potencialą ir sudaryti sąlygas tvariam Sąjungos ekonomikos atsigavimui. Tos reformos ir investicijos taip pat turėtų skatinti verslumą, socialinę ekonomiką, tvarios infrastruktūros ir transporto plėtojimą, industrializaciją ir reindustrializaciją bei mažinti COVID-19 krizės poveikį ekonomikai;

(14)

reformomis ir investicijomis į socialinę ir teritorinę sanglaudą taip pat turėtų būti prisidedama prie kovos su skurdu ir nedarbo problemos sprendimo siekiant, kad valstybių narių ekonomika atsigautų, nieko nepaliekant nuošalyje. Šios reformos ir investicijos turėtų padėti sukurti aukštos kokybės stabilių darbo vietų, užtikrinti nepalankioje padėtyje esančių gyventojų grupių įtrauktį ir integraciją ir sudaryti sąlygas socialinio dialogo, infrastruktūros ir paslaugų, taip pat socialinės apsaugos ir gerovės sistemų stiprinimui;

(15)

COVID-19 krizė taip pat parodė reformų ir investicijų į sveikatos priežiūrą ir ekonominį, socialinį bei institucinį atsparumą svarbą, kuriomis siekiama, inter alia, padidinti pasirengimą krizėms ir reagavimo į krizes pajėgumus, ypač gerinant verslo ir viešojo administravimo tęstinumą, taip pat sveikatos ir priežiūros sistemų prieinamumą ir pajėgumus, gerinti viešojo administravimo ir nacionalinių sistemų veiksmingumą, įskaitant administracinės naštos mažinimą, gerinti teismų sistemų veiksmingumą, sukčiavimo prevenciją ir kovos su pinigų plovimu priežiūrą;

(16)

reformos ir investicijos į ateities kartą, vaikus ir jaunimą yra būtinos siekiant skatinti švietimą ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, darbingo amžiaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos keitimą, vykdant bedarbių integracijos programą, investavimo į prieigos ir galimybių vaikams ir jaunimui srityse, susijusiose su švietimu, sveikata, mityba, užimtumu ir būstu, suteikimą, politiką, taip pat politiką, kuria siekiama mažinti kartų atotrūkį, atsižvelgiant į Europos vaiko garantijų sistemos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Tais veiksmais turėtų būti užtikrinta, kad kitai europiečių kartai netektų patirti ilgalaikių COVID-19 krizės pasekmių ir kad dar labiau nedidėtų kartų atotrūkis;

(17)

šiuo metu nėra priemonės, pagal kurią būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų įgyvendinimu bei viešosiomis investicijomis, taip pat sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį ir JT darnaus vystymosi tikslus, ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių našumui ir ekonominiam, socialiniam bei instituciniam atsparumui;

(18)

šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Negrąžintina finansinė parama pagal priemonę turėtų būti teikiama kaip sui generis Sąjungos įnašas, kuris nustatytinas remiantis didžiausiu finansiniu įnašu, apskaičiuotu kiekvienai valstybei narei, ir atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visas numatytas išlaidas, ir kuris turėtų būti sumokėtas priklausomai nuo pasiektų rezultatų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Todėl toks įnašas turėtų būti nustatytas pagal šiame reglamente nustatytas konkretiems sektoriams taikomas taisykles, laikantis supaprastinimo taisyklių, susijusių su išlaidomis nesusijusiu finansavimu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (6) (toliau – Finansinis reglamentas) 125 straipsnio 1 dalyje. Todėl atsižvelgiant į Finansiniame reglamente nustatytus bendruosius biudžeto valdymo principus, šiame reglamente turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės ir procedūra, susijusios su negrąžintinos finansinės paramos skyrimu, įgyvendinimu ir kontrole pagal šį reglamentą. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas turėtų būti taikomas Komisijos mokėjimų valstybėms narėms kaip paramos gavėjoms lygmeniu, neatsižvelgiant į valstybių narių galutiniams gavėjams teikiamą finansinių įnašų kompensavimą bet kokia forma. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti visų formų finansinius įnašus, įskaitant supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Nedarant poveikio Komisijos teisei imtis veiksmų sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų arba dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas atvejais, mokėjimams neturėtų būti taikoma paramos gavėjo faktiškai patirtų išlaidų kontrolė;

(19)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (7) ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis;

(20)

pagal priemonę turėtų būti remiami projektai, kurie vykdomi laikantis Sąjungos finansavimo papildomumo principo. Priemonė neturėtų pakeisti pasikartojančių nacionalinių išlaidų, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

(21)

aukšto lygio kibernetinio saugumo ir pasitikėjimo technologijomis užtikrinimas yra būtina sėkmingos Sąjungos skaitmeninės transformacijos sąlyga. Savo 2020 m. spalio 1 ir 2 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungą ir jos valstybes nares visapusiškai pasinaudoti 2020 m. sausio 29 d. patvirtintu 5G kibernetinio saugumo priemonių rinkiniu ir visų pirma taikyti atitinkamus apribojimus pagrindinių objektų, kurie Sąjungos suderintuose rizikos vertinimuose apibrėžiami kaip ypatingos svarbos ir didesnės rizikos objektai, didelės rizikos tiekėjams. Europos Vadovų Taryba pabrėžė kad potencialūs 5G ryšio tiekėjai turi būti vertinami remiantis bendrais objektyviais kriterijais;

(22)

siekiant skatinti priemonės, programos „InvestEU“, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (toliau – „InvestEU“ reglamentas), bei techninės paramos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (8), sinergiją, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, neviršijant tam tikros viršutinės ribos, gali būti įtraukti įnašai į valstybių narių skyrius pagal programą „InvestEU“ ir į techninės paramos priemonę, laikantis šio reglamento;

(23)

atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija, ir į svarbą spręsti klimato kaitos klausimus remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus, priemonė turi padėti integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tuo tikslu pagal priemonę remiamomis ir atskirų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis priemonėmis turėtų būti prisidėta prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba sprendžiami dėl jos iškylantys uždaviniai, ir joms skiriama suma turėtų sudaryti bent 37 proc. visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, remiantis veiksmų klimato srityje stebėjimo metodika, nustatyta šio reglamento priede. Ta metodika atitinkamai turėtų būti naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos kuriai nors iš šio reglamento priede išvardytų intervencinių priemonių sričių. Jeigu atitinkama valstybė narė ir Komisija susitaria, turėtų būti įmanoma padidinti paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų koeficientus iki 40 proc. arba 100 proc. atskiroms investicijoms, kaip paaiškinta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformos priemones, kurios patikimu būdu didina jų poveikį klimato srities tikslams. Tuo tikslu turėtų būti įmanoma padidinti paramos klimato politikos tikslams koeficientus iki iš viso 3 proc. nuo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą numatytos asignavimų atskiroms investicijoms apimties. Priemonės lėšomis turėtų būti remiama veikla, kurią vykdant visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir principo „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (9) 17 straipsnį (toliau – principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(24)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su dramatišku biologinės įvairovės nykimu, šiuo reglamentu turėtų būti prisidedama prie biologinės įvairovės veiksmų integravimo į Sąjungos politikos sritis;

(25)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad į jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktos priemonės atitiktų principą „nedaryti reikšmingos žalos“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Tuo tikslu Komisija turėtų pateikti technines gaires. Reglamento (ES) 2020/852 3 straipsnio d punkte nurodytų deleguotųjų aktų įsigaliojimas neturėtų daryti poveikio toms gairėms;

(26)

priemonės lėšomis remiamos priemonės, įtrauktos į atskirus valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų taip pat sudaryti sumą, siekiančią bent 20 proc. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos skaitmeninių išlaidų sumos. Tuo tikslu valstybės narės turėtų apskaičiuoti paramos skaitmeniniams tikslams koeficientą, remdamosi metodika, atspindinčia, kokiu mastu parama, teikiama pagal priemonę, prisideda prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo. Atskirų priemonių koeficientai turėtų būti nustatyti remiantis šio reglamento priede nustatytomis intervencinių priemonių sritimis. Ši metodika turėtų būti atitinkamai naudojama priemonėms, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos intervencinių priemonių sričiai. Jeigu atitinkama valstybė narė ir Komisija susitaria, turėtų būti įmanoma padidinti tuos koeficientus iki 40 proc. arba 100 proc. atskiroms investicijoms, kad būtų atsižvelgta į papildomas reformas, kurios didina priemonių poveikį skaitmeniniams tikslams;

(27)

siekiant nustatyti, kaip atitinkamomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemonėmis padedama siekti klimato ir skaitmeninių tikslų, turėtų būti įmanoma apskaityti tokias priemones pagal abu tikslus taikant atitinkamas jiems numatytas metodikas;

(28)

moterys ypač nukentėjo dėl COVID-19 krizės, kadangi jos sudaro daugumą sveikatos priežiūros darbuotojų visoje Sąjungoje ir neatlyginamą priežiūros darbą derina su savo pareigomis darbe. Padėtis ypač sunki vienišiems tėvams ir vienišoms motinoms (jos sudaro 85 proc.). Pagal šį reglamentą teikiamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo ir įgyvendinimo etapais turėtų būti atsižvelgiama į lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems bei tų tikslų integravimą ir tai visais tais etapais turėtų būti skatinama. Investicijos į patikimą priežiūros infrastruktūrą taip pat yra būtinos siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalėjimą, siekiant kurti atsparias visuomenes, kovoti su mažų garantijų darbu sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba moterys, skatinti darbo vietų kūrimą, užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai ir siekiant daryti teigiamą poveikį bendrajam vidaus produktui (BVP), nes tai suteikia galimybę daugiau moterų dirbti už atlygį;

(29)

turėtų būti sukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų priemonės sąsają su patikimu ekonomikos valdymu, kad Komisija galėtų pateikti Tarybai pasiūlymą sustabdyti visus priemonės įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį. Komisijos įsipareigojimas siūlyti sustabdymą turėtų būti sustabdytas, kai taikoma Stabilumo ir augimo pakte nustatyta vadinamoji bendroji nukrypti leidžianti išlyga. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti rezultatyvius ekonomikos valdymo programos veiksmus, įsipareigojimams sustabdyti turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė. Vykstant struktūriniam dialogui kompetentingas Europos Parlamento komitetas turėtų galėti pakviesti Komisiją aptarti to mechanizmo taikymą, kad Europos Parlamentas galėtų pareikšti savo nuomonę. Norint, kad Komisija tinkamai atsižvelgtų į Europos Parlamento išreikštas nuomones, šis struktūrinis dialogas turėtų įvykti per keturias savaites po to, kai Komisija pranešė Europos Parlamentui apie to mechanizmo taikymą;

(30)

konkretus priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(31)

iki 2022 m. liepos 31 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitą. Tuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į bendrus rodiklius ir pagal šį reglamentą pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo rezultatų suvestinę, taip pat į kitą turimą atitinkamą informaciją. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti Komisiją pateikti pagrindines jos peržiūros ataskaitos išvadas, atsižvelgdamas į šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos dialogą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo klausimais;

(32)

siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų dokumentų rinkinį. Nuo 2020 m. vasario 1 d. pradėtos priemonės turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, taip pat naujausioje Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ekonominės politikos nustatytais uždaviniais ir prioritetais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai taip pat turėtų derėti su nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planu ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Tokiomis priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose taip pat turėtų būti laikomasi priemonėje nustatytų horizontaliųjų principų;

(33)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai nedaro poveikio teisei sudaryti ar vykdyti kolektyvines sutartis arba imtis kolektyvinių veiksmų pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Sąjungos ir nacionalinę teisę ir praktiką;

(34)

regionų ir vietos valdžios institucijos gali būti svarbios partnerės įgyvendinant reformas ir investicijas. Tuo atžvilgiu su jomis turėtų būti tinkamai konsultuojamasi ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos pagal nacionalinę teisinę sistemą;

(35)

jei valstybei narei pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 472/2013 (10) 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 (11), turėtų būti įmanoma taikyti šį reglamentą atitinkamai valstybei narei atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, įvardytus tuose reglamentuose;

(36)

siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Ta diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos turima strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

(37)

siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal priemonę suteikiamą finansinį įnašą, kaip negrąžintiną finansinę paramą. 70 proc. to didžiausio finansinio įnašo turėtų būti apskaičiuoti remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu. 30 proc. to didžiausio finansinio įnašo turėtų būti apskaičiuoti remiantis gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu BVP vienam gyventojui ir, lygiomis dalimis, realiojo BVP pokyčiu 2020 m. ir bendru realiojo BVP pokyčiu 2020–2021 m. laikotarpiu, remiantis Komisijos 2020 m. rudens prognozėmis duomenų, kurių apskaičiavimo metu neturima, atžvilgiu; šis apskaičiavimas turės būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atsižvelgiant į faktinius rezultatus;

(38)

būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Valstybės narės turėtų, kaip paprastai, iki balandžio 30 d. oficialiai pateikti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir galėtų tai padaryti pateikdamos vieną integruotą dokumentą kartu su savo nacionaline reformų programa. Kad būtų užtikrintas greitas priemonės įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektą nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d.;

(39)

kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Tame plane turėtų būti išsamiai nurodyta, kiek jis, atsižvelgiant į įtrauktas priemones, yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę atitinkamos valstybės narės padėtį, taigi juo tinkamai prisidedama prie šešių ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės uždavinius. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo stebėsenos ir įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, išlaidų sąmata, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam, socialiniam ir instituciniam atsparumui, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat mažinant ekonominius ir socialinius COVID-19 krizės padarinius, prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, tokiu būdu didinant ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje. Jame taip pat turėtų būti žaliajai pertvarkai, įskaitant biologinę įvairovę, ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės. Jame taip pat turėtų būti paaiškinta, kaip jis padeda veiksmingai įgyvendinti atitinkamus per Europos semestrą nustatytus konkrečios šalies uždavinius ir prioritetus, įskaitant mokesčių aspektus ir rekomendacijas, pateiktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 (12) 6 straipsnį. Jame taip pat turėtų būti įtrauktas paaiškinimas, kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu užtikrinama, kad jokia į planą įtraukta reformų ir investicijų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti nurodytas numatomas indėlis siekiant lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems, taip pat konsultacijų su atitinkamais nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais proceso santrauka.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti paaiškinimas apie valstybės narės planus, sistemas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, korupcijai ir sukčiavimui, juos aptikti ir pašalinti bei siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat gali būti įtraukti tarpvalstybiniai ar daugiašaliai projektai. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

(40)

priemonė turėtų būti įgyvendinama laikantis patikimo finansų valdymo principo, įskaitant veiksmingą sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, mokesčių vengimą, korupciją ir interesų konfliktą, prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už jį;

(41)

Komisija turėtų įvertinti kiekvienos valstybės narės pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija turėtų visapusiškai paisyti nacionalinės atsakomybės už planą ir todėl turėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktus pagrindimus ir elementus. Komisija, turėtų įvertinti valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą remdamasi šiame reglamente nustatytu kriterijų sąrašu. Komisija turėtų per du mėnesius nuo oficialaus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo dienos įvertinti pasiūlytus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir, kai taikytina, jų atnaujinimus. Atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų turėti galimybę susitarti pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu, kai tai reikalinga;

(42)

šio reglamento priede turėtų būti pateiktos atitinkamos gairės, kurios sudarytų pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir visus kitus atitinkamus reikalavimus. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo, turėtų būti nustatyta pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinti skirta reitingavimo sistema. Su konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, su ekonomikos augimo potencialo stiprinimu, darbo vietų kūrimu ir ekonominiu, socialiniu bei instituciniu atsparumu susijusiems kriterijams, ir kriterijams, kurie padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, turėtų būti reikalaujama aukščiausio vertinimo balo. Būtina teigiamo vertinimo sąlyga taip pat turėtų būti veiksmingas indėlis į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas;

(43)

siekiant padėti rengti kokybiškus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų bei techninės paramos atitinkamai valstybei narei paprašius. Valstybės narės taip pat gali prašyti paramos pagal techninės paramos priemonę. Valstybės narės turėtų būti raginamos skatinti sąveiką su kitų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais;

(44)

siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis;

(45)

Taryba turėtų patvirtinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įvertinimą priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu; šį sprendimą ji turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo pasiūlymo priėmimo dienos. Jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai neatitinka vertinimo kriterijų. Komisijai pateikus pasiūlymą Tarybos įgyvendinimo sprendimas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų įtrauktas atnaujintas didžiausias finansinis įnašas, apskaičiuotas remiantis 2022 m. birželio mėn. faktiniais rezultatais. Taryba turėtų priimti atitinkamą sprendimą dėl pakeitimo nepagrįstai nedelsdama;

(46)

siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po COVID-19 krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu Priemonės finansavimu, lėšos turėtų būti skiriamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. Tuo tikslu teisinius įsipareigojimus dėl 70 proc. negrąžintinos finansinės paramos turėtų būti įmanoma prisiimti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d., o dėl 30 proc. – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės prašymu, kuris turi būti pateikiamas kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, ne didesnė kaip 13 proc. finansinio įnašo suma ir, kai taikytina, ne didesnė kaip 13 proc. atitinkamos valstybės narės paskolos suma gali būti sumokamos kaip išankstinis finansavimas, jei įmanoma, per du mėnesius po to, kai Komisija priima teisinius įsipareigojimus;

(47)

turėtų būti galimybė valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinę paramą teikti paskolos forma, jei su Komisija sudaromas paskolos susitarimas, remiantis atitinkamos valstybės narės deramai pagrįstu prašymu. Paskolos, kuriomis remiamas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, turėtų būti teikiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir turėtų būti teikiamos nustatant tokius terminus, kurie atspindėtų tokių išlaidų ilgesnio laikotarpio pobūdį. Pagal Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (13) 5 straipsnio 2 dalį, laikantis patikimo finansų valdymo principo, turėtų būti nustatytas lėšų grąžinimo tvarkaraštis tokiu būdu, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir numatomas įsipareigojimų mažinimas. Tie terminai gali skirtis nuo terminų dėl lėšų, kurias Sąjunga skolinasi paskoloms kapitalo rinkose finansuoti. Todėl labai svarbu numatyti galimybę nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo, pagal kurį finansinei paramai skirtų paskolų terminai neturėtų būti keičiami;

(48)

paskolos paramos prašymas turėtų būti pagrįstas didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir didesnėmis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos paramos prašymą pateikti kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Jei paskolos paramos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Siekiant užtikrinti, kad ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visos paskolų paramos suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 6,8 proc. jos 2019 m. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) Eurostato 2020 m. gegužės mėn. duomenimis. Jei leidžia turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus. Komisija turėtų per du mėnesius įvertinti paskolos paramos prašymą. Komisijos pasiūlymo pagrindu Taryba turėtų galėti patvirtinti tą įvertinimą kvalifikuota balsų dauguma, priimdama įgyvendinimo sprendimą; šį sprendimą Taryba turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo to Komisijos pasiūlymo priėmimo dienos.

(49)

valstybei narei turėtų turėti galimybę per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Jei Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina tokį dalinį pakeitimą, ji turėtų įvertinti naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą per du mėnesius. Atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti pratęsti tą terminą pagrįstos trukmės laikotarpiu, jei reikia. Taryba turėtų patvirtinti naujo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimą priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu; šį sprendimą ji turėtų siekti priimti per keturias savaites nuo pasiūlymo priėmimo dienos;

(50)

Sąjungos institucijos turėtų padaryti viską, ką gali, kad sutrumpintų paraiškų nagrinėjimo laiką, siekiant užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinta sklandžiai ir sparčiai;

(51)

siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Tuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos finansinės paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

(52)

lėšos pagal priemonę skiriamos tuo atveju, jei valstybės narės patenkinamai pasiekia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Tarybai patvirtinus tokių planų įvertinimą. Prieš priimdama sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinius įnašus ir, kai taikytina, paskolą, Komisija turėtų paprašyti Ekonomikos ir finansų komiteto pateikti savo nuomonę apie tai, ar valstybės narės patenkinamai pasiekė atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, grindžiamą Komisijos atliktu preliminariu įvertinimu. Kad atlikdama vertinimą Komisija galėtų atsižvelgti į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, ją reikėtų pateikti per keturias savaites nuo Komisijos preliminaraus vertinimo gavimo. Ekonomikos ir finansų komitetas svarstymų metu turi siekti bendro sutarimo. Jei išskirtiniu atveju viena ar daugiau valstybių narių mano, kad buvo labai nukrypta nuo atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių patenkinamo pasiekimo, jos gali paprašyti, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas perduotų klausimą svarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Atitinkamos valstybės narės taip pat turėtų nepagrįstai nedelsdamos informuoti Tarybą, o pastaroji, savo ruožtu, turėtų nedelsdama apie tai informuoti Europos Parlamentą. Tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis joks sprendimas dėl leidimo išmokėti finansinius įnašus ir, kai taikytina, paskolą neturėtų būti priimtas tol, kol šis klausimas nebus išsamiai apsvarstytas kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tas procesas paprastai turėtų trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius po to, kai Komisija paprašo Ekonomikos ir finansų komiteto pateikti savo nuomonę;

(53)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą priemonės pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo ir lėšų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Visų pirma jos turėtų užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Jei atitinkama valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai arba jei esama rimtų pažeidimų, tai yra sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto, susijusių su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis arba įsipareigojimo pagal su finansine parama susijusius susitarimus rimto pažeidimo atvejais, turėtų būti įmanoma sustabdyti su finansine parama susijusių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį įnašą. Susigrąžinimas, kai įmanoma, turėtų būti užtikrintas atliekant likusių išmokų pagal priemonę užskaitą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų atsižvelgta į valstybių narių teisę pateikti pastabas. Visi finansinių įnašų mokėjimai valstybėms narėms turėtų būti atlikti ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d., išskyrus Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodytas priemones ir atvejus, kai, nors prisiimtas teisinis įsipareigojimas arba priimtas sprendimas, laikantis to reglamento 3 straipsnyje nurodytų terminų, tai būtina, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo prievoles valstybių narių atžvilgiu, be kita ko, dėl galutinio sprendimo prieš Sąjungą;

(54)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti. Nors visų pirma pačiai valstybei narei tenka atsakomybė užtikrinti, kad priemonė būtų įgyvendinama laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, Komisija turėtų turėti galimybę gauti pakankamą valstybių narių užtikrinimą tuo klausimu. Tuo tikslu, įgyvendindamos priemonę, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos veikimą ir susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų galėti pasikliauti savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis. Valstybės narės turėtų rinkti standartinių kategorijų duomenis ir informaciją, kurie sudarytų sąlygas užkirsti kelią rimtiems pažeidimams: sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktui, susijusiems su priemonės lėšomis remiamomis priemonėmis, juos nustatyti ir ištaisyti. Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, skirtą prieigai prie šių duomenų ir šios informacijos bei jų analizei, siekiant, kad valstybės narės juos visuotinai taikytų;

(55)

Komisija, Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Audito Rūmai ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją ir teises turėtų galėti naudotis informavimo ir stebėsenos sistema;

(56)

siekiant palengvinti valstybių narių susitarimų, kuriais siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas, įgyvendinimą, Komisija turėtų pateikti informaciją apie iš Sąjungos biudžeto finansuojamus lėšų gavėjus pagal Finansinio reglamento 38 straipsnio 1 dalį;

(57)

valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis tik lėšų naudojimo, susijusio su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemonėmis, įvykdymo, audito ir kontrolės tikslais. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (14) arba (ES) 2018/1725 (15), atsižvelgiant į tai, kuris iš dviejų reglamentų taikytinas;

(58)

kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės du kartus per metus Europos semestro kontekste turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

(59)

valstybės narės turėtų būti skatinamos prašyti savo nacionalinių produktyvumo tarybų ir nepriklausomų fiskalinių institucijų pateikti nuomonę apie jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant galimą jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano elementų patvirtinimą;

(60)

siekiant užtikrinti priemonės įgyvendinimo skaidrumą ir atskaitomybę, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoti atitinkamus dokumentus ir informaciją, pavyzdžiui, valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus arba jų pakeitimus, ir pasiūlymus dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimų, apie kuriuos viešai paskelbė Komisija, su sąlyga, kad bus pašalinta neskelbtina ar konfidenciali informacija arba, jei reikia, jai bus taikomos atitinkamos konfidencialumo nuostatos;

(61)

kompetentingi Europos Parlamento komitetai kas du mėnesius gali pakviesti Komisiją per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą aptarti su Priemonės įgyvendinimu susijusius klausimus, pavyzdžiui, valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Komisijos vertinimą, pagrindines peržiūros ataskaitos išvadas, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įvykdymo padėtį, su mokėjimu ir sustabdymu susijusias procedūras ir bet kokią kitą svarbią Komisijos pateiktą su priemonės įgyvendinimu susijusią informaciją ir dokumentus. Komisija turėtų atsižvelgti į elementus, išdėstytus pareiškiant nuomonę per ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo dialogą, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jei jos pateiktos;

(62)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo pagal priemonę ir kitas Sąjungos programas. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal priemonę turėtų papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, įskaitant programą „InvestEU“, teikiamą paramą. Pagal priemonę finansuojami reformų ir investiciniai projektai turėtų galėti būti finansuojami pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengiamos tos pačios išlaidos;

(63)

Komisija turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą ir tikslingai ir proporcingai vertinti, kaip įgyvendinami pagal šį reglamentą nustatyti tikslai. Vykdydama priemonės įgyvendinimo stebėseną Komisija turėtų užtikrinti, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams turėtų būti nustatyti proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Deleguotaisiais aktais Komisija turėtų nustatyti bendrus rodiklius, naudotinus teikiant pažangos ataskaitas ir siekiant stebėti bei vertinti priemonę, ir apibrėžti socialinių išlaidų, be kita ko, vaikams ir jaunimui, ataskaitų teikimo pagal priemonę metodiką;

(64)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (16) 22 ir 23 punktais, ši priemonė turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta vadovaujantis konkrečiais stebėsenos reikalavimais, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(65)

deleguotuoju aktu turėtų būti nustatyta speciali rezultatų suvestinė, iš kurios būtų matyti pažanga, padaryta įgyvendinant valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kiekviename iš šešių ramsčių, ir pažanga, padaryta įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bendrų priemonės rodiklių srityje. Rezultatų suvestinė turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio mėn., o Komisija ją turėtų atnaujinti du kartus per metus;

(66)

siekiant užtikrinti tinkamą veiklos rezultatų ataskaitų teikimą ir priemonės įgyvendinimo stebėseną, be kita ko, socialinių išlaidų srityje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl specialios rezultatų suvestinės, iš kurios būtų matyti įgyvendinimo pažanga ir naudotini bendri rodikliai, ir dėl socialinių išlaidų, be kita ko, vaikams ir jaunimui, ataskaitų teikimo metodikos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(67)

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių įgyvendinimą, mokėjimus ir sustabdymus, taip pat apie priemonės indėlį siekiant tikslų klimato ir skaitmeninimo srityje, bendrus rodiklius ir pagal šešis ramsčius finansuojamas išlaidas;

(68)

turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip siekiama priemonės tikslų, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonės poveikis;

(69)

ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, vertinimą ir atitinkamą finansinį įnašą turėtų patvirtinti Taryba, priimdama įgyvendinimo sprendimą, grindžiamą Komisijos pasiūlymu. Tuo tikslu, siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų būti suteikti Komisijai ir ji jais turėtų naudotis pagal nagrinėjimo procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (17). Atsižvelgdamas į galimą poreikį greitai išmokėti finansinę paramą pagal priemonę laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatų, komiteto, kaip tai suprantama pagal tą reglamentą, pirmininkas turėtų apsvarstyti galimybę sutrumpinti komiteto posėdžio dėl bet kurio įgyvendinimo akto projekto surengimo terminą ir komiteto nuomonės dėl to projekto pateikimo terminą;

(70)

priėmus įgyvendinimo sprendimą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Siekiant užtikrinti, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių veiklos susitarimų elementus;

(71)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(72)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (18), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (19), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (20) ir (ES) 2017/1939 (21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Europos prokuratūra pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir kitas nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(73)

turėtų būti įmanoma Komisijai dalyvauti komunikacijos veikloje siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo matomumą ir, kai tinkama, užtikrinti, kad apie paramą, teikiamą pagal priemonę, būtų pranešama ir patvirtinama teiginiu apie finansavimą;

(74)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(75)

siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,