(1)

pagal Protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje (1) (toliau – Protokolas Nr. 4), pridėtą prie Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (2) (toliau – Stojimo aktas), Lietuva įsipareigojo atitinkamai iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės 1 bloką ir 2 bloką ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą;

(2)

laikydamasi savo įsipareigojimų pagal Stojimo aktą, Lietuva su Sąjungos parama uždarė abu blokus iki nustatytų terminų ir padarė didelę jų eksploatavimo nutraukimo pažangą. Siekiant toliau mažinti radiologinio pavojaus lygį būtini tolesni darbai. Remiantis turimais įvertinimais, šiam tikslui po 2020 m. reikės papildomų finansinių išteklių;

(3)

šiame reglamente numatyta veikla turėtų atitikti taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas laikantis Sąjungos branduolinės saugos teisės, būtent Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas (3), ir atliekų tvarkymo teisės, būtent Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas (4). Pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį galutinė atsakomybė už saugų panaudoto branduolinio kuro ir susidariusių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir toliau tenka valstybėms narėms;

(4)

dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1 500 MW galios RBMK tipo reaktorių blokų, paveldėtų iš Sovietų Sąjungos, pirmalaikis sustabdymas ir vėlesnis jų eksploatavimo nutraukimas neturi precedento ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai. Protokole Nr. 4 teigiama, kad Sąjungos finansinė parama Lietuvos pastangoms nutraukti eksploatavimą ir spręsti problemas, susijusias su Ignalinos atominės elektrinės galutinio sustabdymo bei eksploatavimo nutraukimo padariniais, pagal Ignalinos programą bus nenutrūkstamai tęsiama ir po 2006 m., kitų finansinių perspektyvų laikotarpiais;

(5)

šiame reglamente nustatomas viso Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo pagalbos programos (toliau – Programa) laikotarpio finansinis paketas, kuris metinės biudžeto sudarymo procedūros metu Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausia orientacinė suma, kaip tai suprantama 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (5) 17 punkte;

(6)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (6) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme, Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(7)

Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (7) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, finansinėmis priemonėmis, biudžeto garantijomis, finansine parama ir apmokėjimu išorės ekspertams;

(8)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (8), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (9), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (10) ir (ES) 2017/1939 (11) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (12), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(9)

šis reglamentas neturi įtakos jokių būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurių gali būti imtasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 ir 108 straipsnius, rezultatams;

(10)

finansavimas pagal šį reglamentą pirmiausia turėtų būti skirtas veiklai, kuria įgyvendinami eksploatavimo nutraukimo saugos tikslai;

(11)

Programa taip pat turėtų apimti žinių kūrimą ir dalijimąsi patirtimi. Įgyvendinant Programą sukauptos žinios, patirtis ir išvados, susijusios su eksploatavimo nutraukimo procesu, turėtų būti skleidžiamos Sąjungoje, koordinuojant veiklą ir užtikrinant sinergiją su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis, skirtomis eksploatavimo nutraukimo veiklai Bulgarijoje, Slovakijoje ir Komisijos branduolinės energetikos objektų Jungtinio tyrimų centrui (toliau – JRC) priklausančiose vietose, nes tokiomis priemonėmis sukuriama didžiausia ES pridėtinė vertė ir prisidedama prie darbuotojų bei plačiosios visuomenės saugos ir aplinkos apsaugos. Bendradarbiavimo apimtis, procedūra ir ekonominiai aspektai turėtų būti išsamiai išdėstyti daugiametėje darbo programoje ir taip pat galėtų būti reglamentuojami valstybių narių ir (arba) Komisijos susitarimuose;

(12)

JRC turėtų sudaryti palankesnes sąlygas koordinuotai žinių sklaidai tarp įvairių Sąjungos suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, atlikdamas rinkos analizę, peržiūras ir žinių poreikių Sąjungoje vertinimą, nustatydamas galimas bendradarbiavimo kryptis, suinteresuotuosius subjektus ir sritis, kuriose įgyvendinant Programą sukurtos žinios suteiktų didžiausią pridėtinę vertę, ir plėtodamas dalijimosi žiniomis formatus. Sukurtų žinių sklaidą turėtų finansuoti JRC. Bet kuri valstybė narė turėtų galėti inicijuoti ryšių plėtojimą ir mainus žinių sklaidos tikslais;

(13)

Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į branduolinės energetikos objektų, kurių eksploatavimas turi būti nutrauktas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausios tarptautinės praktikos pavyzdžius;

(14)

veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos stebėseną ir kontrolę turėtų užtikrinti Lietuva ir Komisija, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo ES pridėtinė vertė, nors galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą tenka Lietuvai. Tai apima veiksmingą pažangos ir veiklos rezultatų vertinimą ir, kai būtina, taisomųjų priemonių taikymą. Tuo tikslu turėtų būti įsteigtas stebėsenos ir informavimo funkcijas atliekantis komitetas, kuriam bendrai pirmininkautų po vieną Komisijos ir Lietuvos atstovą;

(15)

remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (13) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reglamentavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje;

(16)

remiantis tarpinio vertinimo ataskaitos rezultatais turėtų būti galima peržiūrėti Programai skirtų asignavimų sumą ir programavimo laikotarpį;

(17)

pagal šį reglamentą bendrai finansuojama veikla turėtų būti nustatoma laikantis ribų, apibrėžtų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1369/2013 (14) Lietuvos pateiktame eksploatavimo nutraukimo plane. Tuo planu apibrėžiama Programos apimtis, taip pat eksploatavimo nutraukimo galutinė būklė, nurodomos atliktinų darbų datos ir pabaigos datos. Į jį taip pat įtraukti eksploatavimo nutraukimo veikla, su ja susijęs tvarkaraštis, sąnaudos ir reikalingi žmogiškieji ištekliai. Kai aktualu, Lietuva Komisijai turėtų pateikti atnaujintas eksploatavimo nutraukimo plano redakcijas, kad pastaroji galėtų į jas atsižvelgti rengdama darbo programas;

(18)

veikla pagal Programą turėtų būti vykdoma Sąjungai ir Lietuvai kartu dedant finansines pastangas. Turėtų būti nustatyta didžiausia Sąjungos bendro finansavimo riba, laikantis bendro finansavimo praktikos, nustatytos pagal ankstesnes programas. Atsižvelgiant į palyginamų Sąjungos programų praktiką ir sustiprėjusią Lietuvos ekonomiką, nuo Programos pradžios iki pagal šį reglamentą finansuojamos veiklos įgyvendinimo pabaigos Sąjungos bendro finansavimo norma turėtų būti 86 % tinkamų finansuoti išlaidų. Likusį finansavimą turėtų skirti Lietuva ir kiti nei Sąjungos biudžetas šaltiniai, kaip antai tarptautinės finansų įstaigos ir kiti paramos teikėjai;

(19)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1369/2013 turėtų būti panaikintas;

(20)

buvo tinkamai atsižvelgta į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 22/2016 pavadinimu „Nuo 2011 m. Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje įgyvendinant ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programas padaryta tam tikros pažangos, tačiau dar laukia itin svarbūs neišspręsti uždaviniai“, joje pateiktas rekomendacijas ir Komisijos atsakymą;

(21)

buvo atsižvelgta į 2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos reglamento dėl Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programos (Ignalinos programos), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1369/2013;

(22)

Programa patenka į Lietuvos panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo politikos įgyvendinimo nacionalinės programos, nustatytos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas, taikymo sritį;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (15);

(24)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus bei netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su bendru sąlygų režimu, skirtu Sąjungos biudžeto apsaugai;

(25)

šiame reglamente nustatyti Sąjungos finansavimo vykdymo metodai ir formos turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiklos tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat finansavimą, nesusijusį su išlaidomis, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte,