EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2021/338

2021 m. vasario 16 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

COVID-19 pandemija daro didelį poveikį valstybių narių gyventojams, įmonėms, sveikatos priežiūros sistemoms ir ekonomikai bei finansų sistemoms. Komisija savo 2020 m. gegužės 27 d. komunikate „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ pažymėjo, kad likvidumas ir galimybė gauti finansavimą bus nuolatinis iššūkis. Todėl labai svarbu paremti atsigavimą nuo COVID-19 pandemijos sukelto didelio ekonominio sukrėtimo priimant tam tikrus ribotus tikslinius galiojančių Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktų pakeitimus. Taigi, bendras tų pakeitimų tikslas turėtų būti panaikinti nereikalingą biurokratiją ir nustatyti kruopščiai suderintas priemones, kurios laikomos veiksmingomis siekiant mažinti ekonominį nestabilumą. Tais pakeitimais turėtų būti vengiama pokyčių, kuriais dar labiau didinama šio sektoriaus administracinė našta, o sudėtingi su teisėkūra susiję klausimai turėtų būti paliekami spręsti vykdant planuojamą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (3) peržiūrą. Tie pakeitimai sudaro priemonių paketą ir yra priimami kaip kapitalo rinkų gaivinimo dokumentų rinkinio dalis;

(2)

Direktyva 2014/65/ES buvo priimta 2014 m., reaguojant į 2007 m. ir 2008 m. prasidėjusią finansų krizę. Priėmus tą direktyvą, Sąjungos finansų sistema pastebimai sustiprėjo ir visoje Sąjungoje užtikrintas aukštas investuotojų apsaugos lygis. Būtų galima apsvarstyti, kaip dar labiau sumažinti reglamentavimo sudėtingumą ir investicinių įmonių patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas, taip pat pašalinti konkurencijos iškraipymus, sykiu užtikrinant, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į investuotojų apsaugą;

(3)

kalbant apie reikalavimus, kuriais siekta apsaugoti investuotojus, pažymėtina, kad Direktyvos 2014/65/ES tikslas priimti priemones, pagal kurias būtų atsižvelgta į kiekvienos kategorijos investuotojų, t. y. neprofesionaliųjų klientų, profesionaliųjų klientų ir tinkamų sandorio šalių) ypatumus, nebuvo iki galo pasiektas. Kai kurie iš tų reikalavimų ne visais atvejais sustiprino investuotojų apsaugą, o kartais net trukdė sklandžiai vykdyti investicinius sprendimus. Todėl kai kuriuos Direktyvoje 2014/65/ES nustatytus reikalavimus reikėtų iš dalies pakeisti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investicinėms paslaugoms teikti ir investicinei veiklai vykdyti, ir tie pakeitimai turėtų būti daromi užtikrinant pusiausvyrą, kad investuotojai būtų visapusiškai apsaugoti;

(4)

obligacijų emisijos yra labai svarbi priemonė siekiant pritraukti kapitalą ir įveikti COVID-19 krizę. Produktų valdymo reikalavimai gali apriboti obligacijų pardavimą. Obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, paprastai laikomos saugiais ir paprastais produktais, tinkamais neprofesionaliesiems klientams. Obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, išpirkimo nesuėjus terminui atveju ta sąlyga apsaugo investuotojus nuo nuostolių, nes užtikrinama, kad jiems būtų sumokėta obligacijos likusių atkarpų grynoji dabartinė vertė ir pagrindinė suma, kurias jie būtų gavę, jeigu obligacija būtų buvusi išpirkta suėjus terminui. Todėl produktų valdymo reikalavimai obligacijoms, neapimančioms jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, turėtų būti nebetaikomi. Be to, laikoma, kad tinkamos sandorio šalys turi pakankamai žinių apie finansines priemones. Todėl tinkamoms sandorio šalims galima netaikyti produktų valdymo reikalavimų, taikytinų finansinėms priemonėms, kurios parduodamos arba platinamos išskirtinai joms;

(5)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (4) įsteigtos Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) (EVPRI) kvietimą teikti įrodomąją informaciją apie paskatų ir išlaidų bei mokesčių atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvą 2014/65/ES poveikį ir per Komisijos surengtas viešas konsultacijas buvo patvirtinta, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims nėra reikalinga standartizuota, privaloma informacija apie išlaidas, nes jie jau gauna reikalingą informaciją, kai derasi su paslaugų teikėju. Profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims teikiama informacija būna pritaikyta pagal jų poreikius ir dažnai daug išsamesnė. Todėl išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimai neturėtų būti taikomi, kai paslaugos teikiamos profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims, išskyrus konsultacijų dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugų atvejus, nes profesionalieji klientai, užmezgantys konsultacijų dėl investicijų arba portfelio valdymo santykius, ne visada turi pakankamai patirties arba žinių, kad būtų galima netaikyti tų reikalavimų, kai teikiamos tokios paslaugos;

(6)

dabar investicinėms įmonėms taikomas reikalavimas atlikti tam tikros portfelio veiklos išlaidų ir naudos analizę, jeigu nuolat palaikant santykius su klientu vienos finansinės priemonės keičiamos kitomis. Pagal tuos reikalavimus investicinės įmonės privalo gauti reikiamą informaciją iš savo klientų ir gebėti įrodyti, kad tokio pakeitimo nauda yra didesnė už išlaidas. Kadangi profesionaliųjų klientų, kurie dažnai keičia finansines priemones, atveju dėl tos tvarkos užkraunama pernelyg didelė našta, jiems teikiant paslaugas to reikalavimo neturėtų būti privaloma laikytis. Vis dėlto profesionalieji klientai turėtų ir toliau turėti galimybę pasirinkti jo laikytis. Kadangi neprofesionaliesiems klientams reikalinga aukšto lygio apsauga, ta išimtis turėtų apsiriboti tik profesionaliesiems klientams teikiamomis paslaugomis;

(7)

klientai, nuolat palaikantys santykius su investicine įmone, privaloma tvarka – periodiškai arba įvykus tam tikriems įvykiams – gauna ataskaitas apie suteiktas paslaugas. Nei investicinės įmonės, nei jų profesionalieji klientai ar tinkamos sandorio šalys nemano, kad tokios ataskaitos apie suteiktas paslaugas yra naudingos. Paaiškėjo, kad tos ataskaitos profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims ypač nenaudingos, kai rinkos yra itin nepastovios, nes tada ataskaitos teikiamos labai dažnai ir jų teikiama labai daug. Gavę ataskaitas, profesionalieji klientai ir tinkamos sandorio šalys dažnai jų nė neskaito arba, užuot toliau laikęsi ilgalaikės investicijų strategijos, priima greitus investicinius sprendimus. Todėl tinkamoms sandorio šalims privalomų ataskaitų apie suteiktas paslaugas teikti nebereikėtų. Profesionaliesiems klientams tokių ataskaitų apie suteiktas paslaugas taip pat nebereikėtų teikti, tačiau jie turėtų turėti galimybę pasirinkti jas gauti;

(8)

iškart po COVID-19 pandemijos emitentams, visų pirma mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, reikalinga stiprių kapitalo rinkų parama. Būtini mažos ir vidutinės kapitalizacijos emitentų tyrimai siekiant padėti emitentams užmegzti ryšį su investuotojais. Tie tyrimai padidina emitentų matomumą ir tokiu būdu užtikrina pakankamą investicijų ir likvidumo lygį. Investicinėms įmonėms turėtų būti leidžiama sumokėti bendrai už tyrimų ir vykdymo paslaugų teikimą, jei laikomasi tam tikrų sąlygų. Pagal vieną iš sąlygų turėtų būti užtikrinama, kad tyrimai būtų susiję tik su tais emitentais, kurių 36 mėnesių iki tyrimo atlikimo dienos rinkos kapitalizacija, išreikšta kotiravimo verte metų pabaigoje, neviršijo 1 mlrd. EUR. Tas reikalavimas, susijęs su rinkos kapitalizacija, turėtų būti suprantamas kaip apimantis tiek biržines, tiek nebiržines bendroves, laikantis nuostatos, kad nebiržinių bendrovių atveju balanse nurodytas nuosavas kapitalas neviršijo 1 mlrd. EUR ribos. Taip pat pažymėtina, kad neseniai į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės ir nebiržinės bendrovės, įsteigtos prieš mažiau nei 36 mėnesius, patenka į taikymo sritį tol, kol gali įrodyti, kad jų rinkos kapitalizacija nuo jų įtraukimo į biržos sąrašus dienos neviršijo 1 mlrd. EUR ribos, rinkos kapitalizaciją išreiškiant kotiravimo verte metų pabaigoje arba nuosavo kapitalo verte tais finansiniais metais, kai jos yra įtrauktos arba dar nebuvo įtrauktos į biržos sąrašus. Siekiant užtikrinti, kad mažiau nei 12 mėnesių veikiančios naujai įsteigtos bendrovės galėtų vienodai pasinaudoti šia išimtimi, pakanka, kad jos nebūtų viršijusios 1 mlrd. EUR ribos nuo įsteigimo dienos;

(9)

Direktyvoje 2014/65/ES nustatyti reikalavimai prekybos vietoms, sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams ir kitoms vykdymo vietoms teikti informaciją apie tai, kaip pavedimai buvo įvykdyti klientui palankiausiomis sąlygomis. Todėl techninėse ataskaitose pateikiama daug išsamios kiekybinės informacijos apie pavedimo vykdymo vietą, finansinę priemonę, kainą, išlaidas ir įvykdymo tikimybę. Iš to, kad tų ataskaitų prekybos vietų, sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų ir kitų vykdymo vietų interneto svetainėse peržiūrima labai mažai, galima spręsti, kad jos skaitomos retai. Kadangi ataskaitos nepadeda investuotojams ir kitiems naudotojams atlikti prasmingų palyginimų remiantis jose pateikiama informacija, reikalavimo skelbti tas ataskaitas taikymą reikėtų laikinai sustabdyti;

(10)

siekiant palengvinti investicinių įmonių ir jų klientų bendravimą, taigi ir patį investavimo procesą, investicinė informacija turėtų būti įprastai teikiama nebe popierine forma, bet elektroniniu būdu. Tačiau neprofesionalieji klientai turėtų turėti galimybę paprašyti tą informaciją teikti popieriuje;

(11)

pagal Direktyvą 2014/65/ES asmenims, profesionaliai prekiaujantiems biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kai ši prekyba yra papildoma veikla, atsižvelgiant į jų pagrindinę veiklą, leidžiama pasinaudoti reikalavimo gauti investicinės įmonės veiklos leidimą išimtimi. Šiuo metu asmenys, prašantys leisti taikyti papildomai veiklai taikomą išimtį, privalo kasmet informuoti atitinkamą kompetentingą instituciją, kad naudojasi ta išimtimi, ir pateikti reikalingus duomenis, kuriais įrodo, kad atitinka du kiekybinius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar jų prekybos veikla yra papildoma veikla, atsižvelgiant į jų pagrindinę veiklą. Pagal pirmąjį kriterijų lyginamas subjekto spekuliacinės prekybos veiklos ir bendros prekybos veiklos Sąjungoje mastas pagal turto klases. Pagal antrąjį kriterijų lyginamas spekuliacinės prekybos veiklos mastas, apimant visų klasių turtą, ir bendra subjekto vykdomos prekybos finansinėmis priemonėmis veikla grupės lygmeniu. Gali būti taikomas alternatyvus antrojo kriterijaus variantas – tada lyginamas spekuliacinės prekybos veikloje naudojamas apskaičiuotas kapitalas ir faktinis pagrindinėje veikloje grupės lygmeniu naudojamo kapitalo dydis. Siekdamos nustatyti, kada veikla laikoma papildoma veikla, kompetentingos institucijos turėtų galėti kliautis kiekybinių ir kokybinių kriterijų deriniu, laikydamosi aiškiai apibrėžtų sąlygų. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai teikti gaires dėl aplinkybių, kuriomis nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti metodą, apimantį kiekybinės ir kokybinės ribos kriterijus, ir parengti deleguotąjį aktą dėl tų kriterijų. Asmenys, turintys teisę pasinaudoti papildomai veiklai taikoma išimtimi, įskaitant rinkos formuotojus, yra tie, kurie vykdo prekybą savo sąskaita arba teikia kitas investicines paslaugas, kurios nėra prekyba savo sąskaita biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, pagrindinės veiklos klientams arba tiekėjams. Išimtis turėtų būti taikoma kiekvienu iš tų atvejų atskirai ir bendrai, jei tokia veikla yra papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą, kai vertinama grupės lygmeniu. Galimybė pasinaudoti papildomai veiklai taikoma išimtimi neturėtų būti suteikta asmenims, kurie taiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodą arba priklauso grupei, kurios pagrindinę veiklą sudaro investicinių paslaugų teikimas ar bankinė veikla, arba kurie veikia kaip biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos formuotojai;

(12)

dabar kompetentingos institucijos turi nustatyti ir taikyti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti asmuo, dydžio apribojimus. Kadangi paaiškėjo, jog pozicijų apribojimų tvarka yra nepalanki naujų biržos prekių rinkų plėtojimui, naujoms biržos prekių rinkoms pozicijų apribojimų tvarka neturėtų būti taikoma. Vietoj to pozicijų apribojimai turėtų būti taikomi tik svarbioms ar esminėms biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims. Esminės ar svarbios išvestinės finansinės priemonės yra biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kurių atvirą poziciją per vienų metų laikotarpį vidutiniškai sudaro ne mažiau kaip 300 000 lotų. Žemės ūkio biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims dėl jų itin didelės svarbos piliečiams ir toliau bus taikoma dabartinė pozicijų apribojimų tvarka;

(13)

pagal Direktyvą 2014/65/ES rizikos draudimo išimčių neleidžiama taikyti jokiems finansų subjektams. Kai kurios iš esmės komercinės grupės, prekybos tikslais įsteigusios finansų subjektą, atsidūrė tokioje padėtyje, kad jų finansų subjektas grupės vardu galėjo sudaryti ne visus sandorius, nes neatitiko rizikos draudimo išimties taikymo kriterijų. Todėl reikėtų įvesti griežtai apibrėžtą finansų subjektams taikomą rizikos draudimo išimtį. Tą rizikos draudimo išimtį turėtų būti galima taikyti, kai iš esmės komercinei grupei priklausantis asmuo yra registruotas kaip investicinė įmonė ir sudaro sandorius tos komercinės grupės vardu. Kad rizikos draudimo išimtis būtų taikoma tik tiems finansų subjektams, kurie sudaro sandorius iš esmės komercinei grupei priklausančių ne finansų subjektų vardu, ta išimtis turėtų būti taikoma tik toms tokio finansų subjekto turimoms pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias su grupės ne finansų subjektų komercine veikla tiesiogiai susijusią riziką;

(14)

net ir likvidžių sutarčių atveju tik nedidelis skaičius rinkos dalyvių biržos prekių rinkose veikia kaip rinkos formuotojai. Kai tie rinkos dalyviai privalo laikytis pozicijų apribojimų, jie negali veikti taip efektyviai kaip rinkos formuotojai. Todėl finansų ir ne finansų sandorio šalių pozicijoms, kurios susidaro dėl sandorių, skirtų likvidumo užtikrinimo įsipareigojimams įvykdyti, pozicijų apribojimai neturėtų būti taikomi;

(15)	pozicijų apribojimų tvarkos daliniais pakeitimais siekiama paremti naujų energetikos sutarčių rengimą, tačiau jais nesiekiama sušvelninti žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių tvarkos;

(16)

pagal dabartinę pozicijų apribojimų tvarką taip pat neatsižvelgiama į specifines vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių ypatybes. Vertybiniais popieriais pakeistos išvestinės finansinės priemonės yra perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktį. Vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių rinkai būdinga daug skirtingų emisijų, kiekviena emisija registruojama centriniame vertybinių popierių depozitoriume pagal tam tikrą dydį, o bet koks galimas padidinimas atliekamas pagal specialią atitinkamos kompetentingos institucijos tinkamai patvirtintą procedūrą. Tai visiškai skirtinga tvarka nei biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju, nes jų atvirųjų pozicijų kiekis ir kartu pozicijos dydis yra potencialiai neribotas. Emisijos metu emitentas arba tarpininkas, atsakingas už emisijos platinimą, valdo 100 % emisijos, todėl kyla abejonių dėl pačios pozicijų apribojimo tvarkos taikymo. Be to, daugumą vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių galiausiai valdo daugybė neprofesionaliųjų investuotojų, o tai nekelia tokios pačios rizikos, kad bus piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, arba rizikos tinkamoms kainų nustatymo ir atsiskaitymo sąlygoms, kaip biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių atveju. Be to, artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių, kuriems turi būti nustatyti pozicijų apribojimai pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 3 dalį, sąvoka netaikoma vertybiniais popieriais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms. Todėl vertybiniais popieriais pakeistoms išvestinėms finansinėms priemonėms neturėtų būti taikoma pozicijų apribojimo tvarka ir ataskaitų teikimo reikalavimai;

(17)

nuo Direktyvos 2014/65/ES įsigaliojimo dienos nebuvo užfiksuota tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarčių. Dėl to, kad toje direktyvoje vartojama sąvoka „tos pačios biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutartis“, apskaičiavimo metodika, pagal kurią nustatomas ateinančių mėnesių pozicijų apribojimas, yra žalinga prekybos vietai, kurios rinka mažiau likvidi, kai prekybos vietos konkuruoja dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir kurioms būdingos tos pačios savybės. Todėl nuorodą į „tos pačios išvestinės finansinės priemonės sutartį“ iš Direktyvos 2014/65/ES reikėtų išbraukti. Kompetentingos institucijos turėtų gebėti susitarti, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama atitinkamose jų prižiūrimose prekybos vietose, yra pagrįstos ta pačia biržos preke ir kad joms būdingos tos pačios savybės, ir tokiu atveju pozicijų apribojimą turėtų nustatyti centrinė kompetentinga institucija, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/65/ES 57 straipsnio 6 dalį;

(18)	įvairios Sąjungos prekybos vietos pozicijas valdo labai skirtingai. Todėl, kai reikalinga, reikėtų griežtinti pozicijų valdymo kontrolę;

(19)

siekiant užtikrinti tolesnę eurais išreikštų biržos prekių rinkų plėtrą Sąjungoje, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl visų šių aspektų: dėl tvarkos, pagal kurią asmenys gali prašyti leisti taikyti išimtį pozicijoms, susidarančioms dėl sandorių, kurie yra sudaromi siekiant įvykdyti likvidumo užtikrinimo įsipareigojimus, dėl tvarkos, pagal kurią finansų subjektas, priklausantis iš esmės komercinei grupei, gali prašyti leisti taikyti rizikos draudimo išimtį to finansų subjekto turimoms pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias su tos iš esmės komercinės grupės ne finansų subjektų komercine veikla tiesiogiai susijusią riziką, dėl pozicijų valdymo kontrolės turinio paaiškinimo, ir dėl kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą grupės lygmeniu, parengimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (5). Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(20)

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) yra Sąjungos pavyzdinė politika, kuria siekiama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, kaip numatyta pagal Europos žaliąjį kursą. Prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis reglamentuoja Direktyva 2014/65/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (6) ir tai yra svarbi Sąjungos anglies dioksido rinkos dalis. Papildomai veiklai pagal Direktyvą 2014/65/ES taikoma išimtis suteikia galimybę tam tikriems rinkos dalyviams veikti apyvartinių taršos leidimų rinkose neturint investicinės įmonės veiklos leidimo, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Atsižvelgiant į tvarkingų, tinkamai reguliuojamų ir prižiūrimų finansų rinkų svarbą, reikšmingą ATLPS vaidmenį siekiant Sąjungos tvarumo tikslų ir į tai, kokį vaidmenį atlieka tinkamai veikianti apyvartinių taršos leidimų antrinė rinka padedant veikti ATLPS, labai svarbu, kad papildomai veiklai taikoma išimtis būtų tinkamai suformuluota ir padėtų siekti tų tikslų. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai prekyba apyvartiniais taršos leidimais vyksta trečiosios valstybės prekybos vietose. Siekiant išsaugoti Sąjungos finansinį stabilumą, rinkos vientisumą, investuotojų apsaugą ir vienodas veiklos sąlygas, taip pat užtikrinti, kad ATLPS ir toliau veiktų skaidriai ir patikimai ir padėtų užtikrinti ekonomiškai efektyvų išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, Komisija turėtų stebėti tolesnius Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse vykstančius prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pokyčius, vertinti papildomai veiklai taikomos išimties poveikį ATLPS ir prireikus pasiūlyti atitinkamus išimčių taikymo papildomai veiklai ir jų taikymo srities pakeitimus;

(21)

siekiant suteikti papildomo teisinio aiškumo, išvengti nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms ir užtikrinti vienodą teisinę sistemą investicinėms įmonėms, kurioms nuo 2021 m. birželio 26 d. bus taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 (7), tikslinga atidėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/878 (8) nuostatų dėl investicinėms įmonėms taikomų priemonių perkėlimo į nacionalinę teisę datą. Siekiant užtikrinti nuoseklų investicinėms įmonėms taikomos teisinės sistemos, nustatytos Direktyvos (ES) 2019/2034 67 straipsnyje, taikymą, Direktyvos (ES) 2019/878 nuostatų dėl investicinių įmonių perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti pratęstas iki 2021 m. birželio 26 d.;

(22)

siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti direktyvų 2013/36/ES (9) ir (ES) 2019/878 pakeitimais numatyti tikslai, visų pirma išvengti trikdomojo poveikio valstybėms narėms, tikslinga nustatyti, kad tie pakeitimai pradedami taikyti 2020 m. gruodžio 28 d. Nors nustatoma, kad pakeitimai taikomi atgaline data, vis tiek paisoma suinteresuotųjų asmenų teisėtų lūkesčių, kadangi pakeitimais nedaroma poveikio ekonominės veiklos vykdytojų ar asmenų teisėms ir pareigoms;

(23)	todėl direktyvos 2013/36/ES, 2014/65/ES ir (ES) 2019/878 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(24)

šia iš dalies keičiančia direktyva siekiama papildyti jau priimtus Sąjungos teisės aktus, todėl jos tikslo geriausia siekti Sąjungos lygmeniu, o ne imantis įvairių nacionalinių iniciatyvų. Finansų rinkos savaime yra tarpvalstybinės ir toks jų pobūdis ryškėja vis labiau. Dėl tos rinkų integracijos pavieniai valstybių narių veiksmai būtų daug mažiau efektyvūs, skatintų rinkų susiskaidymą ir dėl to imtų plisti reglamentavimo arbitražas ir būtų iškraipoma konkurencija;

(25)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. patikslinti galiojančius Sąjungos teisės aktus užtikrinant, kad visoje Sąjungoje investicinėms įmonėms būtų taikomi vienodi ir tinkami reikalavimai, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl to tikslo masto ir poveikio jo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(26)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (10) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną arba daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(27)	atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti tikslines priemones, kuriomis būtų remiamas ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės, ši direktyva turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/65/ES daliniai pakeitimai

Direktyva 2014/65/ES iš dalies keičiama taip:

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies j punktas pakeičiamas taip:

„j)

asmenims:

i)	savo sąskaita, įskaitant rinkos formuotojus, užsiimantiems prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus asmenis, kurie užsiima prekyba savo sąskaita vykdydami klientų pavedimus; arba

ii)	savo pagrindinio verslo klientams ar tiekėjams, ne savo sąskaita teikiantiems investicines paslaugas, susijusias su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais arba jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

jeigu

—	kiekvienu iš tų atvejų atskirai ir bendrai tokia veikla yra papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą grupės lygmeniu,

—	tie asmenys nepriklauso grupei, kurios pagrindinė veikla yra investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, teikimas, kuri nors Direktyvos 2013/36/ES I priede nurodyta veikla arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla,

—	tie asmenys netaiko didelio dažnio algoritminės prekybos metodo; ir

—	gavę prašymą, tie asmenys informuoja kompetentingą instituciją, kuo remdamiesi jie i ir ii punktuose nurodytą savo veiklą vertina kaip papildomą, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą.“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d. Komisija pagal 89 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo ši direktyva papildoma, šio straipsnio 1 dalies j punkto tikslu, nustatant taikomus kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma, atsižvelgiant į pagrindinę veiklą grupės lygmeniu.

Nustatant tuos kriterijus atsižvelgiama į šiuos elementus:

tai, ar grynoji neapmokėta biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriomis piniginio atsiskaitymo tikslais prekiaujama Sąjungoje, išskyrus biržos prekių išvestines finansines priemones arba apyvartinius taršos leidimus arba jų išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, pozicijos nominalioji suma neviršija metinės 3 mlrd. EUR ribos, arba

b)	tai, ar grupės, kuriai priklauso asmuo, naudojamas kapitalas daugiausia skiriamas pagrindinei grupės veiklai, arba

c)	tai, ar 1 dalies j punkte nurodytos veiklos mastas viršija ar neviršija bendro kitos prekybos veiklos masto grupės lygmeniu.

Šioje dalyje nurodyta veikla vertinama grupės lygmeniu.

Šios dalies antroje pastraipoje nurodyti elementai neapima:

a)	grupės vidaus sandorių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 3 straipsnyje, kurie sudaromi siekiant likvidumo visoje grupėje ar rizikos valdymo sumetimais;

b)	sandoriams, susijusiems su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriuos galima objektyviai įvertinti kaip mažinančius tiesiogiai su komercine veikla ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką;

biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kai tokias pareigas vykdyti reikalauja reguliavimo institucijos pagal Sąjungos teisę arba nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba prekybos vietos.“;

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

įterpiamas šis punktas:

„8a)	vienų finansinių priemonių pakeitimas kitomis – vienos finansinės priemonės pardavimas ir kitos finansinės priemonės pirkimas arba pasinaudojimas teise pakeisti esamą finansinę priemonę;“;

įterpiamas šis punktas:

„44a)

visos sumos sąlyga – sąlyga, kuria siekiama apsaugoti investuotoją užtikrinant, kad obligacijos išpirkimo nesuėjus terminui atveju emitentas obligaciją turinčiam investuotojui sumokėtų sumą, lygią likusių atkarpos mokėjimų, numatytų iki išpirkimo termino, grynosios dabartinės vertės sumos ir obligacijos, kuri išperkama, pagrindinės sumos sudėtinei sumai;“;

59 punktas pakeičiamas taip:

„59.

žemės ūkio biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sutartys, susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (*1) 1 straipsnyje ir I priedo I–XX dalyse ir XXIV/1 dalyje išvardytais produktais, taip pat su produktais, išvardytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (*2) I priede;

(*1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671)."

(*2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).“;"

įterpiamas šis punktas:

„62a)

elektroninis formatas – bet kuri patvari laikmena, išskyrus popierių;“;

papildoma šiuo punktu:

„65.	iš esmės komercinė grupė – grupė, kurios pagrindinė veikla nėra investicinių paslaugų, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, teikimas, kuri nors Direktyvos 2013/36/ES I priede apibrėžta veikla arba biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų formuotojų veikla.“;

įterpiamas šis straipsnis:

„16a straipsnis

Produktų valdymo reikalavimų išimtys

Investicinei įmonei netaikomi 16 straipsnio 3 dalies antroje – penktoje pastraipose ir 24 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu investicinė paslauga, kurią ji teikia, yra susijusi su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba jeigu finansinės priemonės parduodamos arba platinamos tik tinkamoms sandorio šalims.“;

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Kai sutartis dėl finansinės priemonės pirkimo arba pardavimo yra sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis negalima iš anksto pateikti informacijos apie išlaidas ir mokesčius, investicinė įmonė gali pateikti informaciją apie išlaidas ir mokesčius elektroniniu formatu arba, kai to paprašo neprofesionalusis klientas, popieriuje, nepagrįstai nedelsdama po sandorio sudarymo, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

i)	klientas sutiko gauti informaciją nepagrįstai nedelsiant po sandorio sudarymo;

ii)	investicinė įmonė yra suteikusi klientui galimybę atidėti sandorio sudarymą, kol klientas gaus informaciją.

Neskaitant trečios pastraipos reikalavimų, investicinė įmonė privalo suteikti klientui galimybę prieš sudarant sandorį gauti informaciją apie išlaidas ir mokesčius telefonu.“;

įterpiama ši dalis:

„5a. Investicinės įmonės visą pagal šią direktyvą reikalaujamą pateikti informaciją teikia klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus tuos atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašė teikti informaciją popieriuje – tada informacija pateikiama popieriuje nemokamai.

Investicinės įmonės informuoja neprofesionaliuosius arba potencialius neprofesionaliuosius klientus apie galimybę gauti informaciją popieriuje.

Investicinės įmonės informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kurie gauna pagal šią direktyvą reikalaujamą teikti informaciją popieriuje, apie tai, kad tą informaciją jie gaus elektroniniu formatu, ne vėliau kaip prieš aštuonias savaites iki informacijos elektroniniu formatu išsiuntimo dienos. Investicinės įmonės informuoja tuos esamus neprofesionaliuosius klientus, kad jie gali pasirinkti, ar ir toliau gauti informaciją popieriuje, ar pereiti prie elektroninio formato. Investicinės įmonės taip pat informuoja esamus neprofesionaliuosius klientus, kad tuo atveju, jeigu klientas per tas aštuonias savaites nepareikš pageidavimo, kad informacija jam ir toliau būtų siunčiama popieriuje, automatiškai bus pereita prie elektroninio formato. Esamų neprofesionaliųjų klientų, kurie jau gauna pagal šią direktyvą reikalaujamą teikti informaciją elektroniniu formatu, informuoti nebūtina.“;

įterpiama ši dalis:

„9a. Valstybės narės užtikrina, kad trečiųjų šalių atliekamas tyrimas investicinėms įmonėms, teikiančioms klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, būtų laikomas pareigų pagal 1 dalį įvykdymu, jeigu:

a)	prieš teikiant vykdymo arba investavimo tyrimo paslaugas investicinė įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas sudarė susitarimą, kuriame nurodoma, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus,

b)	investicinė įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už vykdymo paslaugas ir tyrimus, ir

tyrimai, už kuriuos mokami bendri mokesčiai ar atliekamas bendras mokėjimas, susiję tik su tais emitentais, kurie 36 mėnesių laikotarpiu iki tyrimo atlikimo dienos neviršijo 1 mlrd. EUR rinkos kapitalizacijos, rinkos kapitalizaciją išreiškiant kotiravimo verte tais metais, kai jos yra ar buvo įtrauktos į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo verte tais finansiniais metais, kai jos dar nėra ar nebuvo įtrauktos į biržos sąrašus.

Šiame straipsnyje tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagą arba paslaugas, susijusias su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, arba apimantis tyrimo medžiagą ar paslaugas, glaudžiai susijusias su konkrečiu sektoriumi ar rinka, taip, kad jis padeda susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus.

Tyrimas taip pat apima medžiagą arba paslaugas, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali bei galinti padidinti investicinės įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę.“;

25 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Teikdamos arba konsultacijas dėl investicijų, arba portfelio valdymo paslaugas, apimančias vienų finansinių priemonių pakeitimą kitomis, investicinės įmonės gauna būtiną informaciją apie kliento investicijas ir analizuoja finansinių priemonių pakeitimo kitomis išlaidas ir naudą. Teikdamos konsultacijas dėl investicijų, investicinės įmonės informuoja klientą, ar finansinių priemonių pakeitimo kitomis nauda yra didesnė už išlaidas.“;

27 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Šioje dalyje nustatytas viešo periodinių ataskaitų teikimo reikalavimas netaikomas iki 2023 m. vasario 28 d. Komisija visapusiškai peržiūri šioje dalyje nurodytų ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d.“;

7.	27 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa: „Komisija visapusiškai peržiūri šioje dalyje nustatytų periodinių ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2022 m. vasario 28 d.“;

įterpiamas šis 29a straipsnis:

„29a straipsnis

Profesionaliesiems klientams teikiamos paslaugos

1. 24 straipsnio 4 dalies c punkte nustatyti reikalavimai netaikomi profesionaliesiems klientams teikiamoms paslaugoms, išskyrus konsultacijas dėl investicijų ir portfelio valdymą.

2. 25 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje ir 25 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi profesionaliesiems klientams teikiamoms paslaugoms, nebent tie klientai elektroniniu formatu ar popieriuje informuoja investicinę įmonę, kad pageidauja naudotis tose nuostatose numatytomis teisėmis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės registruotų 2 dalyje nurodytus pranešimus klientams.“;

30 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, įgaliotos klientų vardu vykdyti pavedimus ir (arba) vykdyti prekybą savo sąskaita ir (arba) arba priimti ir perduoti pavedimus, galėtų paskatinti tinkamas sandorio šalis, kad šios sudarytų sandorius, arba sudaryti sandorius su tinkamomis sandorio šalimis, nesilaikydamos 24 straipsnyje, išskyrus 5a dalį, 25 straipsnyje, 27 straipsnyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, taikomų tiems sandoriams ar bet kuriai papildomai paslaugai, tiesiogiai susijusiai su tais sandoriais.“;

10.

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi pagal 3 dalį priimtuose EVPRI techniniuose reguliavimo standartuose patvirtinta apskaičiavimo metodika, nustatytų ir taikytų žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, esminių arba svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių grynųjų pozicijų, kurias bet kuriuo metu gali turėti bet kuris asmuo, dydžio apribojimus. Biržos prekių išvestinės finansinės priemonės laikomos esminėmis arba svarbiomis, jei galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 000 lotų per vienų metų laikotarpį. Nustatomi visų vieno asmens ir jo vardu bendru grupės lygmeniu turimų pozicijų apribojimai, siekiant:

a)	užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka;

skatinti tinkamas kainos nustatymo ir atsiskaitymo sąlygas, taip pat neleisti, kad susidarytų rinką iškraipančios pozicijos, visų pirma užtikrinant išvestinių finansinių priemonių kainų pristatymo mėnesį ir neatidėliotino pagrindinės biržos prekės sandorio kainų konvergenciją, nedarant poveikio kainų susidarymui pagrindinės biržos prekės rinkoje.

1 dalyje nurodyti pozicijų apribojimai netaikomi:

a)	pozicijoms, kurias laiko ne finansų subjektas ar kurios laikomos tokio subjekto vardu ir kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su to ne finansų subjekto komercine veikla susijusią riziką;

pozicijoms, kurias laiko iš esmės komercinei grupei priklausantis finansų subjektas, veikiantis iš esmės komercinės grupės ne finansų subjekto vardu, ar kurios laikomos tokio finansų subjekto vardu, kai tas pozicijas galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias tiesiogiai su to ne finansų subjekto komercine veikla susijusią riziką;

c)	finansų ir ne finansų sandorių šalių pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip atsiradusias iš sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje, kaip nurodyta 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos c punkte;

d)	bet kokiems kitiems 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje apibrėžtiems vertybiniams popieriams, kurie yra susiję su biržos preke arba I priedo C skirsnio 10 punkte nurodyta pagrindine priemone.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato tvarką, pagal kurią iš esmės komercinei grupei priklausantys finansų subjektai gali prašyti leisti taikyti rizikos draudimo išimtį to finansų subjekto turimoms pozicijoms, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias su tos grupės ne finansų subjektų komercine veikla susijusią riziką.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato, kokia tvarka asmenys gali prašyti leisti taikyti išimtį pozicijoms, atsiradusioms iš sandorių, sudarytų siekiant vykdyti pareigas užtikrinti likvidumą prekybos vietoje.

EVPRI pateikia trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d.

Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. EVPRI sudaro 1 dalyje nurodytų esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sąrašą ir parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustato apskaičiavimo metodiką, kurią kompetentingos institucijos turi taikyti nustatydamos artimiausio pateikimo mėnesio ir kitų mėnesių pozicijų apribojimus biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, už kurias atsiskaitoma fiziškai ir grynaisiais pinigais, remiantis atitinkamos išvestinės finansinės priemonės savybėmis.

Sudarydama 1 dalyje nurodytą esminių ir svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sąrašą EVPRI atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)	rinkos dalyvių skaičių;

b)	atitinkamą išvestinę finansinę priemonę pagrindžiančią biržos prekę.

Nustatydama pirmoje pastraipoje nurodytą apskaičiavimo metodiką EVPRI atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)	pagrindinės biržos prekės pateikimą;

b)	bendrą tos išvestinės finansinės priemonės atvirų pozicijų sumą ir bendrą kitų finansinių priemonių, pagrįstų ta pačia pagrindine biržos preke, atvirų pozicijų sumą;

c)	rinkos dalyvių skaičių ir dydį;

d)	pagrindinės biržos prekių rinkos ypatybes, įskaitant gamybos, vartojimo ir pristatymo į rinką tendencijas;

e)	naujų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių plėtrą;

f)	investicinių įmonių arba rinkos operatorių, valdančių prekybos vietą, ir kitų jurisdikcijų patirtį taikant pozicijų apribojimus.

EVPRI pateikia pirmoje pastraipoje nurodytų techninių reguliavimo standartų projektą Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d.

Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

4. Kompetentinga institucija, vadovaudamasi Komisijos pagal 3 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatyta apskaičiavimo metodika, nustato esminių ar svarbių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir žemės ūkio biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, pozicijų apribojimus. Tokie pozicijų apribojimai taip pat apima ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis.

Kompetentinga institucija persvarsto pirmoje pastraipoje nurodytus pozicijų apribojimus, kai rinkoje įvyksta esminių pokyčių, įskaitant esminius pateikimo arba atviros pozicijos pokyčius, remdamasi savo nustatyta pateikimo apimtimi ir atvirų pozicijų skaičiumi, ir pakeičia tuos pozicijų apribojimus, vadovaudamasi Komisijos pagal 3 dalį priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose nustatyta apskaičiavimo metodika.“;

6, 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„6. Kai žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, prekiaujama didele apimtimi daugiau nei vienos jurisdikcijos prekybos vietose, arba kai esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia pagrindine priemone ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, prekiaujama daugiau nei vienos jurisdikcijos prekybos vietose, tos prekybos vietos, kurioje prekybos apimtis yra didžiausia, kompetentinga institucija (toliau – centrinė kompetentinga institucija) nustato bendrą vieną pozicijų apribojimą, taikytiną visiems prekybos tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis sandoriams. Centrinė kompetentinga institucija dėl bendro pozicijų apribojimo ir jo pakeitimų konsultuojasi su kitų prekybos vietų, kuriose tomis žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekiaujama didele apimtimi arba kuriose prekiaujama tomis esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kompetentingomis institucijomis.

Kompetentingos institucijos, nesutinkančios, kad centrinė kompetentinga institucija nustatytų bendrą pozicijų apribojimą, raštu išsamiai išdėsto visas priežastis, kodėl, jų nuomone, 1 dalyje nurodyti reikalavimai neįvykdyti. Visus kompetentingų institucijų nesutarimus sprendžia EVPRI pagal savo įgaliojimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnyje.

Kompetentingos institucijos, atsakingos už prekybos vietas, kuriose reikšmingais kiekiais prekiaujama žemės ūkio biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke arba pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, ar esminėmis ar svarbiomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, ir pozicijų tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtojų kompetentingos institucijos taiko bendradarbiavimo priemones, įskaitant atitinkamų duomenų mainus, kad galėtų stebėti, kaip laikomasi bendro pozicijų apribojimo, ir užtikrinti, kad jo būtų laikomasi.

7. EVPRI bent kartą per metus patikrina, kaip kompetentingos institucijos taiko pozicijų apribojimus, nustatytus laikantis pagal 3 dalį EVPRI nustatytos apskaičiavimo metodikos. Taip EVPRI užtikrina, kad bendras pozicijų apribojimas būtų veiksmingai taikomas žemės ūkio biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir esminių ar svarbių priemonių sutartims, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, nepriklausomai nuo to, kur jomis prekiaujama pagal 6 dalį.

8. Valstybės narės užtikrina, kad investicinė įmonė arba rinkos operatorius, valdantis prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, taikytų pozicijų valdymo kontrolę, įskaitant prekybos vietos įgaliojimus:

a)	atlikti asmenų atvirų pozicijų stebėseną,

gauti iš asmenų informaciją, įskaitant visus svarbius dokumentus, apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie tikruosius arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir visą atitinkamą turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jei tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurios pagrįstos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sutarčių, sudarytų per narius ir dalyvius, pozicijas;

c)	reikalauti, kad asmuo laikinai ar visam laikui panaikintų arba sumažintų poziciją, o jei asmuo tokio reikalavimo nevykdo – vienašališkai imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad pozicija būtų panaikinta arba sumažinta, ir

d)	reikalauti, kad asmuo laikinai atkurtų rinkai likvidumą sutarta kaina ir apimtimi, aiškiai nurodant, kad siekiama sumažinti didelės ar dominuojančios pozicijos poveikį.

EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai apibrėžia pozicijų valdymo kontrolės turinį, atsižvelgdama į atitinkamų prekybos vietų ypatumus.

EVPRI pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d.

Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šios dalies antroje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.“;

12 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)	apibrėžtį, kas yra šio straipsnio 6 dalyje nurodytos didelės apimtys.“;

11.

58 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis papildoma šia pastraipa: „Bet kokiems kitiems vertybiniams popieriams, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies 44 punkto c papunktyje, kurie yra susiję su biržos preke arba I priedo C.10 skirsnyje nurodyta pagrindine priemone, pozicijų išklotinės teikimo reikalavimas netaikomas.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, 57 straipsnio 6 dalyje nurodytai centrinei kompetentingai institucijai arba, kai centrinės kompetentingos institucijos nėra, prekybos vietos, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kompetentingai institucijai bent kasdien pateiktų išsamią savo pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis ir, jei taikytina, prekiaujant biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietoje, taip pat duomenis apie savo klientų ir tų klientų klientų, kol pasiekiamas galutinis klientas, pozicijas, pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 26 straipsnį, ir, kai taikytina, Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 8 straipsnį.“;

12.

73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės reikalauja, kad investicinės įmonės, rinkos operatoriai, APA ir ARM, kuriems išduotas leidimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ir kuriems taikoma leidžianti nukrypti nuostata pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį, kredito įstaigos, kiek tai susiję su investicinėmis paslaugomis ar veikla ir papildomomis paslaugomis, bei trečiųjų valstybių įmonių filialai taikytų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu, nepriklausomu ir autonominiu kanalu galėtų pranešti apie potencialius ir faktinius pažeidimus.“

13.

89 straipsnio 2–5 dalys pakeičiamos taip:

„2. 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 13 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 52 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antroje pastraipoje, 4 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 12 dalyje, 23 straipsnio 4 dalyje, 24 straipsnio 13 dalyje, 25 straipsnio 8 dalyje, 27 straipsnio 9 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 30 straipsnio 5 dalyje, 31 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 4 dalyje, 33 straipsnio 8 dalyje, 52 straipsnio 4 dalyje, 54 straipsnio 4 dalyje, 58 straipsnio 6 dalyje, 64 straipsnio 7 dalyje, 65 straipsnio 7 dalyje ir 79 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto antrą pastraipą, 4 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 12 dalį, 23 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 13 dalį, 25 straipsnio 8 dalį, 27 straipsnio 9 dalį, 28 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 5 dalį, 31 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 8 dalį, 52 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 4 dalį, 58 straipsnio 6 dalį, 64 straipsnio 7 dalį, 65 straipsnio 7 dalį arba 79 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.“;

14.

90 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri 2 straipsnio 1 dalies j punkte nustatytos išimties poveikį apyvartiniams taršos leidimams ar jų išvestinėms finansinėms priemonėms ir kartu su peržiūros ataskaita, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tos išimties pakeitimo. Tuo tikslu Komisija vertina prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, 2 straipsnio 1 dalies j punkte nustatytos išimties poveikį investuotojų apsaugai, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių rinkų vientisumui ir skaidrumui ir tai, ar reikėtų priimti kokias nors priemones dėl trečiosiose valstybėse esančiose prekybos vietose vykdomos prekybos.“

2 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/878 daliniai pakeitimai

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

„1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 28 d. priima ir paskelbia priemones, kurios yra būtinos tam, kad:

a)	būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, kiek jos yra susijusios su kredito įstaigomis;

b)	būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 9 dalių, susijusių su Direktyvos 2013/36/ES 2 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei 21b straipsniu, kiek jie yra susiję su kredito įstaigomis ir investicinėmis įmonėmis;

Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2020 m. gruodžio 29 d. Tačiau nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 21 punkte ir 29 punkto a, b ir c papunkčiuose išdėstytų dalinių pakeitimų dėl Direktyvos 2013/36/ES 84 straipsnio ir 98 straipsnio 5 ir 5a dalių, taikomos nuo 2021 m. birželio 28 d., o nuostatos, būtinos, kad būtų laikomasi šios direktyvos 1 straipsnio 52 ir 53 punktuose išdėstytų dalinių pakeitimų dėl Direktyvos 2013/36/ES 141b ir 141c straipsnių bei 142 straipsnio 1 dalies, taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d.

Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d. valstybės narės priima, paskelbia ir taiko priemones, būtinas, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, kiek jos yra susijusios su investicinėmis įmonėmis, išskyrus pirmos pastraipos b punkte nurodytas priemones.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.“

3 straipsnis

Direktyvos 2013/36/ES daliniai pakeitimai

94 straipsnio 2 dalies trečia, ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:

„Siekiant nustatyti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos profiliui, kaip nurodyta 92 straipsnio 3 dalyje, išskyrus darbuotojus, dirbančius investicinėse įmonėse, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi kriterijai, kuriais apibrėžiama:

a)	vadovaujamos pareigos ir kontrolės funkcijos;

b)	reikšmingas verslo padalinys ir reikšmingas poveikis atitinkamo verslo padalinio rizikos profiliui, ir

c)	kitos darbuotojų kategorijos, konkrečiai nenurodytos 92 straipsnio 3 dalyje, kurių profesinė veikla turi tokį pat reikšmingą poveikį įstaigos rizikos profiliui, kaip ir toje dalyje nurodytų kategorijų darbuotojų veiklos poveikis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Kiek tai susiję su techniniais reguliavimo standartais, taikomais investicinėms įmonėms, šios direktyvos su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 (*3), 94 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai toliau taikomi iki 2021 m. birželio 26 d.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 28 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo 2022 m. vasario 28 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, direktyvų 2013/36/ES ir (ES) 2019/878 daliniai pakeitimai taikomi nuo 2020 m. gruodžio 28 d.

5 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2021 m. liepos 31 d., remdamasi Komisijos surengtų viešų konsultacijų rezultatais, Komisija peržiūri, be kita ko: a) vertybinių popierių rinkų struktūros veikimą, atsižvelgdama į naują ekonominę tikrovę po 2020 m., duomenų ir duomenų kokybės klausimus, susijusius su rinkos struktūra, ir skaidrumo taisykles, įskaitant su trečiosiomis valstybėmis susijusius klausimus, b) tyrimų taisykles, c) visų formų mokėjimų konsultantams ir jų profesinės kvalifikacijos lygio taisykles, d) produktų valdymą, e) nuostolių ataskaitų teikimą ir f) klientų kategorijas. Jei tikslinga, Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Parlamentui ir Tarybai.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2021 m. vasario 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. P. ZACARIAS

(1) OL C 10, 2021 1 11, p. 30.

(2) 2021 m. vasario 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2021 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(4) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(5) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(6) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(7) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).

(8) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl subjektų, kuriems reikalavimai netaikomi, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, atlygio, priežiūros priemonių ir įgaliojimų bei kapitalo apsaugos priemonių (OL L 150, 2019 6 7, p. 253).

(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(10) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.