(1)

COVID-19 protrūkis paskatino imtis precedento neturinčių veiksmų nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant remti ES ekonomiką ir sudaryti palankesnes sąlygas jai atsigauti. Dauguma trumpalaikių reagavimo į krizę priemonių siekiama užtikrinti, kad įmonių pinigų srautai būtų pakankami;

(2)

dėl visuomenės sveikatos priemonių ypač nukentėjo mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) (1), nes jos dažnai turi mažiau galimybių padengti arba finansuoti nuostolius nei didesnės įmonės. MVĮ taip pat dažniau vykdo veiklą verslo sektoriuose, kaip antai: viešbučių, restoranų, kavinių ir barų, kurie dėl visuomenės sveikatos priemonių turėjo nutraukti veiklą;

(3)

daugelis jurisdikcijų ėmėsi skubių veiksmų, kad sumažintų įmonėms tenkančią tiesioginę mokesčių naštą, ir priėmė tinkamų paramos priemonių, kurių didelei daliai buvo taikomos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės, visų pirma naujoji laikinoji valstybės pagalbos sistema (2). Mokesčių priemonė, kuri dažniausiai naudota siekiant padidinti įmonių pinigų srautus, buvo mokesčių mokėjimo atidėjimas, tačiau svarbi mokesčių politikos priemonė taip pat buvo nuostolių užskaitos nuostatų pakeitimai;

(4)

paprastai valstybės narės leidžia taikyti tris pagrindinius nuostolių apmokestinimo būdus. Dažniausiai nuostoliais galima pasinaudoti: a) einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jie atsirado, kad tuo laikotarpiu nereikėtų mokėti jokio mokesčio. Be to, pertekliniai nuostoliai gali būti: b) perkelti į būsimą laikotarpį ir atskaityti iš kito turimo būsimo pelno siekiant sumažinti mokestinį įsipareigojimą arba kai kuriose valstybėse narėse c) perkelti į ankstesnį laikotarpį ir atskaityti iš praeitų mokestinių metų arba kelerių ankstesnių metų bendro pelno, kad būtų galima nustatyti grąžinamą anksčiau sumokėto mokesčio sumą;

(5)

kaip politikos priemonė, nuostolių perkėlimas į būsimą laikotarpį nėra toks veiksmingas siekiant nedelsiant padėti sunkumų patiriančioms įmonėms, nes mokesčių mokėtojas gaus likvidumo naudą tik tada, kai įmonė vėl bus pelninga ir privalės mokėti mokesčius. Ankstesnių metų nuostoliais galima pasinaudoti einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau tai likvidumo nepadidintų, nebent mokesčių mokėtojas yra pelningas. Nuostolių perkėlimas į ankstesnį laikotarpį yra daug vertingesnis nuo krizės nukentėjusioms įmonėms, nes taip grąžinami ankstesniais mokestiniais metais sumokėti mokesčiai ir įmonėms suteikiamas papildomas likvidumas. Tai visų pirma būtų naudinga MVĮ;

(6)

nuostolių perkėlimas į ankstesnį laikotarpį teikia privalumų tik toms įmonėms, kurios prieš pandemiją buvo pelningos, o tai reiškia, kad iš principo būtų remiamos klestinčios įmonės. Praktiškai tik įmonės, kurios iki 2020 m. gavo pelno ir mokėjo mokesčius, galės iš tų mokesčių atskaityti savo 2020 ir 2021 m. nuostolius. Taip užtikrinama, kad priemonė būtų skirta tiesiogiai dėl pandemijos nukentėjusioms įmonėms, o viešosios lėšos nebūtų naudojamos siekiant padėti privačioms įmonėms, kurios žlunga dėl su krize nesusijusių priežasčių;

(7)

siekdamos užtikrinti, kad priemonė būtų tikslinga, valstybės narės, nusprendusios leisti perkelti nuostolius į ilgesnį nei vienų metų ankstesnį laikotarpį, turėtų leisti tą priemonę taikyti tik įmonėms, kurios ankstesniais metais nepatyrė nuostolių. Todėl, jei nuostolius leidžiama perkelti į dvejų ar trejų metų ankstesnį laikotarpį, tą daryti turėtų būti leidžiama įmonėms, kurios 2019, 2018 arba 2017 m. nepatyrė nuostolių;

(8)

tokių priemonių kaina iš esmės būtų laiko klausimas: įmonės gauna pinigus dabar, kai jų labiausiai reikia, ir joms nereikės laukti, kol galės savo nuostolius panaudoti apskaičiuodamos būsimus mokestinius įsipareigojimus. Valstybės narės dabar atsisakys mokestinių pajamų, tačiau ateityje jos jas gaus iš įmonių, kurios galėjo tęsti veiklą ir vėl taps pelningos. Be to, naudojant nuostolių perkėlimo į ankstesnius laikotarpius priemonę, sumažės dabartinių nuostolių perkėlimo į būsimus laikotarpius atvejų, o tai dar labiau sušvelnins poveikį mokestinėms pajamoms;

(9)

kai kurios valstybės narės jau nustatė arba paskelbė priemones, kuriomis leidžiama 2020 mokestinių metų nuostolius perkelti į ankstesnius laikotarpius, o tai leis mokesčių mokėtojams savo 2020 m. mokesčių nuostolius perkelti į ankstesnius laikotarpius ir atskaityti iš ankstesniais finansiniais metais uždirbto pelno;

(10)

tačiau valstybės narės paprastai taiko skirtingas nuostolių apmokestinimo taisykles, dėl to dažnai susidaro nevienodos sąlygos;

(11)

ši valstybėms narėms skirta ir geriausia patirtimi grindžiama rekomendacija dėl nuostolių apmokestinimo tvarkos šalies viduje galėtų padėti užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms visoje Sąjungoje;

(12)

ši rekomendacija turėtų būti taikoma 2020 ir 2021 finansiniais metais, siekiant padėti įmonėms COVID-19 krizės metu;

(13)

valstybės narės turėtų leisti įmonėms perkelti nuostolius bent į ankstesnius finansinius metus, t. y. iki 2019 m. Tačiau valstybės narės gali pratęsti perkėlimo terminą iki ankstesnių trejų metų, t. y. iki 2017 m., kad mokesčių mokėtojai galėtų padengti visą savo nuostolių sumą iš anksčiau sumokėtų mokesčių. Šis pratęstas ne ilgesnis kaip trejų ankstesnių metų perkėlimo laikotarpis gali būti naudingas visų pirma mažesnėms įmonėms, kurių pelnas mažesnis;

(14)

priemonė turėtų būti ribota, kad būtų išvengta pernelyg didelio poveikio nacionaliniams biudžetams. Vieniems nuostolingiems finansiniams metams nustatyta 3 mln. EUR riba būtų vertinga parama visų pirma mažesnėms įmonėms, kartu užtikrinant tam tikrą naudą visiems mokesčių mokėtojams;

(15)

Komisija primena, kad tais atvejais, kai valstybės narės nustato priemones ir jos atitinka sąlygas, pagal kurias pagalba laikoma valstybės pagalba ir reikalaujama apie ją pranešti, apie tokias priemones jos turi pranešti Komisijai pagal valstybės pagalbai bendrai taikomas procedūras,