(1)

siekdamos sustabdyti COVID-19, kurią 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pandemija, plitimą, valstybės narės priėmė precedento neturinčių priemonių rinkinį;

(2)

beprecedentės priemonės, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 sukeltą išimtinę padėtį, kurios valstybės narės negali kontroliuoti, sukėlė didelių ekonominės veiklos trikdžių, kuriuos atspindi staigus bendrojo vidaus produkto sumažėjimas ir didelis poveikis užimtumui, socialinėms sąlygoms, skurdui ir nelygybei. Visų pirma tos priemonės sutrikdė tiekimo grandines bei gamybą ir tapo nebuvimo darbo vietoje priežastimi. Be to, tapo labai sunku ar neįmanoma teikti daugelį paslaugų. Kartu sumažėjo vartotojų paklausa. Daugeliui įmonių trūksta likvidumo, kyla pavojus jų mokumui, o finansų rinkos yra labai nepastovios. Ypač skaudžiai nukentėjo tokie svarbūs sektoriai kaip kelionių ir turizmo sektoriai. Plačiau žvelgiant, dėl tų priemonių daugelio Sąjungos įmonių finansinė padėtis jau labai pablogėjo ar pablogės;

(3)

COVID-19 sukelta krizė sparčiai išplito Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse. 2020 m. Sąjungoje numatomas smarkus augimo susitraukimas. Skirtingų valstybių narių atsigavimas gali būti labai nevienodas ir dėl to padidės skirtumai tarp nacionalinių ekonomikų. Skirtingi valstybių narių fiskaliniai pajėgumai teikti finansinę paramą ten, kur jos labiausiai reikia ekonomikai atgaivinti, ir skirtumai tarp valstybių narių priemonių kelia pavojų bendrajai rinkai, taip pat socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(4)

reikalingas visapusiškas ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinys. Tam priemonių rinkiniui įgyvendinti reikia didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų siekiant, kad Sąjunga galėtų tvirtai žengti tvaraus ir atsparaus ekonomikos atsigavimo keliu, kurti aukštos kokybės darbo vietas, didinti socialinę įtrauktį ir atitaisyti tiesioginę COVID-19 krizės padarytą žalą, kartu remiant Sąjungos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetus;

(5)

dėl COVID-19 sukeltos išskirtinės padėties, kurios valstybės narės negali kontroliuoti, reikia laikytis darnaus ir vieningo požiūrio Sąjungos lygmeniu. Siekiant užkirsti kelią tolesniam ekonomikos, užimtumo ir socialinės sanglaudos blogėjimui ir skatinti tvarų ir atsparų ekonominės veiklos atsigavimą, turėtų būti parengta išimtinė ir suderinta ekonominės ir socialinės paramos programa, grindžiama valstybių narių solidarumo principu, visų pirma toms valstybėms narėms, kurios nukentėjo ypač stipriai;

(6)

kadangi šis reglamentas yra išimtinis atsakas į laikinas, bet ekstremalias aplinkybes, parama pagal jį turėtų būti teikiama tik kovos su neigiamais COVID-19 krizės padariniais arba neatidėliotinų finansavimo poreikių, siekiant išvengti COVID-19 krizės atsinaujinimo, tenkinimo tikslais;

(7)

teikiant paramą pagal šiuo reglamentu nustatytą priemonę (toliau – Priemonė) daugiausia dėmesio visų pirma turėtų būti skiriama darbo rinkų ir socialinės apsaugos, taip pat sveikatos priežiūros sistemos atkūrimo priemonėms, tvaraus ekonomikos augimo ir užimtumo potencialo suaktyvinimo priemonėms, kuriomis siekiama stiprinti sanglaudą tarp valstybių narių ir remti jų perėjimą prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, priemonėms, kuriomis teikiama parama nuo COVID-19 krizės poveikio nukentėjusioms įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat parama investicijoms į veiklą, kuri yra itin svarbi tvariam augimui Sąjungoje stiprinti, įskaitant tiesiogines finansines investicijas į įmones, priemonėms, skirtoms moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kuriais reaguojama į COVID-19 krizę, pajėgumų stiprinimui Sąjungos lygmeniu siekiant pagerinti pasirengimą būsimoms krizėms, pastangoms užtikrinti teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos bei parama žemės ūkiui ir plėtrai kaimo vietovėse kovojant su COVID-19 krizės poveikiu;

(8)

siekiant užtikrinti tvarų ir atsparų ekonomikos atsigavimą visoje Sąjungoje ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonominės paramos įgyvendinimui, turi būti naudojami nustatyti pagal daugiametę finansinę programą vykdomų Sąjungos programų išlaidų mechanizmai. Parama pagal tas programas turėtų būti teikiama negrąžintinos paramos, paskolų ir atidėjinių biudžeto garantijoms forma. Skirstant finansinius išteklius turėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek tos programos gali prisidėti prie Priemonės tikslų įgyvendinimo. Įnašams į tas programas pagal Priemonę turėtų būti taikoma sąlyga, kad bus griežtai laikomasi Priemonės tikslų, kurie yra susiję su parama ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės;

(9)

atsižvelgiant į finansuotinų priemonių pobūdį, viena pagal Priemonę skirtų sumų dalis turėtų būti naudojama paskoloms valstybėms narėms, o kita sumų dalis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) (toliau – Finansinis reglamentas) 21 straipsnio 5 dalies tikslais turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas ir turėtų būti naudojama Sąjungos negrąžintinai paramai, paramai naudojant finansines priemones arba atidėjiniams biudžeto garantijoms ir susijusioms išlaidoms finansuoti. Tuo tikslu (tai būtų būtinų priemonių pagal šį reglamentą dalis) tikslinga sudaryti galimybę Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį taikyti ir pagal išskirtinį ir laikiną įgaliojimą, numatytą Tarybos sprendime dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (2) (toliau – Nuosavų išteklių sprendimas), numatytų dalies pajamų asignavimui pagal šį reglamentą kaip pagrindinį teisės aktą;

(10)

nors Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punktas ir 14 straipsnio 3 dalis taikomi pagal šį reglamentą suteikiamiems įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams, susijusiems su išorės asignuotosiomis pajamomis, atsižvelgiant į įvairių rūšių paramai nustatytus terminus, įsipareigojimų asignavimai, susiję su tomis išorės asignuotosiomis pajamomis, neturėtų būti automatiškai perkeliami po atitinkamų pabaigos datų, išskyrus įsipareigojimų asignavimus, būtinus Priemonėje išdėstytoms priemonėms įgyvendinti skirtai techninei ir administracinei pagalbai;

(11)

įsipareigojimų asignavimai negrąžintinai paramai turėtų būti skiriami automatiškai, neviršijant leistinos sumos. Likvidumas turėtų būti valdomas veiksmingai ir tokiu būdu, kad lėšos būtų telkiamos tik tada, kai teisiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi atitinkamais mokėjimų asignavimais;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu panaudoti sumas pirmaisiais Priemonės įgyvendinimo metais, tikslinga peržiūrėti pažangą, pasiektą įgyvendinant Priemonę, ir pagal šį Reglamentą paskirstytos paramos panaudojimą. Tuo tikslu ne vėliau kaip 2022 m. spalio 31 d. Komisija turėtų parengti ataskaitą;

(13)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sprendimo 2014/335/ES, Euratomas pakeitimai, priimti Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dieną arba vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi tiek, kiek tie pakeitimai turi įtakos Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Parama pagal šį reglamentą ir atitinkamas Sąjungos nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimas turėtų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Pagal Susitarimo dėl išstojimo 143 straipsnio 1 dalį Jungtinės Karalystės atsakomybė už jos dalį Sąjungos neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų apribojama tais Sąjungos neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais, kurie susidaro dėl Sąjungos finansinių operacijų, kurių Sąjunga ėmėsi iki Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Bet koks neapibrėžtasis Sąjungos finansinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl finansinės paramos pagal šį reglamentą, būtų laikomas prisiimtu po Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje,