EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1503

2020 m. spalio 7 d.

dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

pasikonsultavę su Europos Centriniu Banku,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

sutelktinis finansavimas yra vis labiau pripažįstama startuolių ir mažųjų bei vidutinių įmonių (MVĮ) alternatyvaus finansavimo forma, paprastai skirta smulkiomis investicijomis. Sutelktinis finansavimas yra vis svarbesnė tarpininkavimo forma, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, neprisiimdamas rizikos, administruoja viešą skaitmeninę platformą, kad būsimiems investuotojams ar skolintojams parinktų arba sudarytų palankesnes sąlygas jiems parinkti įmones, kurios ieško finansavimo. Toks finansavimas galėtų būti teikiamas paskolų forma arba įsigyjant perleidžiamųjų vertybinių popierių arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių forma. Todėl tikslinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti tiek skolinimu grindžiamą sutelktinį finansavimą, tiek ir investicijomis grindžiamą sutelktinį finansavimą, nes tų rūšių sutelktinį finansavimą galima struktūrizuoti kaip panašias finansavimo alternatyvas;

(2)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo procese iš esmės dalyvauja trijų rūšių subjektai: projekto savininkas, kuris siūlo finansuotiną projektą, investuotojai, kurie finansuoja siūlomą projektą, ir tarpininkaujanti organizacija, kuri vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, suvedančio projektų savininkus ir investuotojus per internetinę platformą, funkcijas;

(3)

sutelktinis finansavimas gali padėti sudaryti galimybę gauti finansavimą MVĮ ir užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Tai, kad MVĮ negali gauti finansavimo, yra problema net ir tose valstybėse narėse, kuriose galimybės gauti banko finansavimą išliko nepakitusios per visą finansų krizę. Sutelktinis finansavimas susiformavo ir tapo įprasta verslo veiklą vykdančių fizinių ir juridinių asmenų finansavimo praktika. Toks finansavimas vykdomas per interneto platformas, verslo veikla finansuojama, kai paprastai lėšų skiria daug žmonių ar organizacijų ir kai įmonės, įskaitant verslo startuolius, pritraukia palyginti nedideles pinigų sumas;

(4)

sutelktinis finansavimas ne tik yra alternatyvus finansavimo, įskaitant rizikos kapitalą, šaltinis, jis gali teikti kitokios naudos įmonėms. Jis gali patvirtinti verslo idėją, suteikti verslininkams galimybę susisiekti su daugybe žmonių, kurie teikia įžvalgų ir informacijos, ir tapti rinkodaros priemone;

(5)

kelios valstybės narės jau pradėjo taikyti reglamentavimo tvarką, skirtą tik sutelktiniam finansavimui. Ta tvarka pritaikyta vietos rinkų ir investuotojų ypatumams ir poreikiams. Todėl visoje Sąjungoje galiojančios nacionalinės taisyklės dėl sutelktinio finansavimo platformų veiklos sąlygų, leidžiamos veiklos masto ir veiklos leidimo reikalavimų skiriasi;

(6)

galiojančių nacionalinių taisyklių skirtumai yra tokio masto, kad jie trukdo teikti tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas ir todėl turi tiesioginį poveikį tokių paslaugų vidaus rinkos veikimui. Visų pirma dėl to, kad teisinė sistema yra susiskaidžiusi palei nacionalines sienas, atsiranda didelių teisinių išlaidų patirties neturintiems investuotojams – jie dažnai susiduria su sunkumais nustatant tarpvalstybinėms sutelktinio finansavimo paslaugoms taikytinas taisykles. Todėl tokie investuotojai dažnai atgrasomi nuo investavimo tarpvalstybiniu mastu naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis. Dėl tokių pačių priežasčių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, administruodami tokias platformas, neskatinami siūlyti savo paslaugų valstybėse narėse, kuriose jie nėra įsisteigę. Todėl iki šiol sutelktinio finansavimo paslaugos daugiausiai buvo teikiamos nacionaliniu lygmeniu, darant žalą Sąjungos masto sutelktinio finansavimo rinkai, taigi nesudarant įmonėms galimybių pasinaudoti sutelktinio finansavimo paslaugomis, ypač tais atvejais, kai tos įmonės veikia mažesnėse nacionalinėse rinkose;

(7)

siekiant skatinti tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis laisve teikti tokias paslaugas ir jas gauti vidaus rinkoje, būtina šalinti esamas sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos tinkamo veikimo kliūtis ir užtikrinti investuotojų aukšto lygio apsaugą nustatant reglamentavimo sistemą Sąjungos lygmeniu;

(8)

šalinant sutelktinio finansavimo paslaugų vidaus rinkos veikimo kliūtis, šiuo reglamentu siekiama skatinti tarpvalstybinį verslo finansavimą. Todėl į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti neįtrauktos sutelktinio finansavimo paslaugos, susijusios su skolinimu vartotojams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB (3) 3 straipsnio a punkte;

(9)

siekiant išvengti reglamentavimo arbitražo ir užtikrinti veiksmingą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti draudžiama priimti indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės, nebent jiems taip pat išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (4) 8 straipsnį. Vis dėlto valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal nacionalinę teisę iš projektų savininkų ar investuotojų nebūtų reikalaujama leidimo kredito įstaigos veiklai ar kitokio individualaus veiklos leidimo, išimties, ar kitokio leidimo, kai jie priima lėšas ar teikia paskolas sutelktinio finansavimo projektų siūlymo arba investavimo į šiuos projektus tikslais;

(10)

teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas siekiama palengvinti projekto finansavimą pritraukiant kapitalą iš didelio skaičiaus žmonių, kurių kiekvienas prisideda palyginti nedidelėmis investicijų sumomis per viešai prieinamą internetinę informacinę sistemą. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugomis gali naudotis neribota investuotojų, kurie investicijų pasiūlymus gauna tuo pačiu metu ir pritraukia lėšų daugiausia iš fizinių asmenų, įskaitant tuos, kurie nėra daug grynųjų lėšų turintys asmenys, grupė. Šis reglamentas turėtų būti taikomas sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias sudaro bendras klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo vykdymas ir perleidžiamųjų vertybinių popierių ar sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių platinimas neįsipareigojant jų išplatinti viešoje platformoje, prie kurios investuotojams suteikiama neribota prieiga. Bendras tokių paslaugų teikimas yra pagrindinė sutelktinio finansavimo paslaugų savybė palyginus su tam tikromis investicinėmis paslaugomis, teikiamomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES (5), nors teikiamos individualiai, tos paslaugos atitinka paslaugas, kurioms taikoma ta direktyva;

(11)

kiek tai susiję su skolinimu grindžiamu sutelktiniu finansavimu, šis reglamentas turėtų būti taikomas sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurias sudaro tarpininkavimas teikiant paskolas, įskaitant paslaugas, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo pasiūlymų teikimą klientams ir sutelktinio finansavimo projektų kainodaros ar projektų savininkų kredito rizikos įvertinimą. Sutelktinio finansavimo apibrėžtimi turėtų būti atsižvelgiama į įvairius verslo modelius, kad būtų sudarytos sąlygos sudaryti vieno ar kelių investuotojų ir vieno ar kelių projekto savininkų paskolos susitarimą. Į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos paskolos su besąlyginėmis pareigomis grąžinti sutartą pinigų sumą investuotojui, o skolinimu grindžiamos sutelktinio finansavimo platformos tik palengvina investuotojams ir projektų savininkams sudaryti paskolos susitarimus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui bet kuriuo metu nevykdant projekto savininko kreditoriaus funkcijų. Į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas tarpininkavimas teikiant paskolas turi būti atskirtas nuo kredito įstaigos, kuri teikia kreditus savo sąskaita ir priima indėlius ar kitas grąžintinas lėšas iš visuomenės, veiklos;

(12)	kad galėtų teikti savo paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai naudoja visuomenei prieinamas internetines informacines sistemas, įskaitant tas sistemas, kuriose reikalaujama naudotojo registracijos;

(13)

investicijomis grindžiamam sutelktiniam finansavimui perleidžiamumas yra svarbi apsaugos priemonė siekiant sudaryti galimybę investuotojams perleisti savo investiciją, nes tai suteikia jiems galimybę atsisakyti savo dalies kapitalo rinkose. Todėl į šio reglamento taikymo sritį patenka ir yra leidžiamos tik su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais susijusios sutelktinio finansavimo paslaugos. Tam tikrų pagal valstybių narių nacionalinę teisę įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių akcijos taip pat yra laisvai perleidžiamos kapitalo rinkose ir todėl turėtų būti leidžiama jas įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;

(14)

atskirose valstybėse narėse tam tikroms sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms taikoma nacionalinė teisė, reglamentuojanti jų perleidžiamumą, pavyzdžiui, reikalavimas, kad perleidimą patvirtintų notaras. Šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio tokių priemonių perleidimą reglamentuojančiai nacionalinei teisei;

(15)	vykdant pradinį kriptomonetų platinimą gali būti finansuojamos MVĮ, inovaciniai startuoliai bei veiklą plečiančios įmonės ir gali būti paspartintas technologijų perdavimas, tačiau jų ypatybės labai skiriasi nuo šiuo reglamentu reglamentuojamų sutelktinio finansavimo paslaugų ypatybių;

(16)

atsižvelgiant į riziką, siejamą su sutelktinio finansavimo investicijomis, ir siekiant veiksmingai apsaugoti investuotojus bei nustatyti rinkos drausmės mechanizmą, tikslinga nustatyti konkretaus projekto savininko pateikto sutelktinio finansavimo pasiūlymo bendros pardavimo vertės ribą. Atitinkamai turėtų būti nustatyta 5 000 000 EUR riba, nes ją taiko dauguma valstybių narių siekdamos viešai siūlomų vertybinių popierių atveju netaikyti pareigos skelbti prospektą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1129 (6);

(17)

dėl šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) 2017/1129 nustatytų reglamentavimo sistemų sutapimų, kadangi nustatyta 5 000 000 EUR riba, galėtų padidėti reglamentavimo arbitražo rizika ir atsirasti trikdomasis poveikis galimybei gauti finansavimą ir kapitalo rinkų vystymuisi tam tikrose valstybėse narėse. Be to, šiuo metu tik kelios valstybės narės yra nustačiusios konkrečią teisinę sistemą, reglamentuojančią sutelktinio finansavimo platformas ir paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2017/1129, yra nustačiusios ribą, kad viešai siūlomų vertybinių popierių atveju nebūtų taikoma pareiga skelbti prospektą, kai suma yra mažesnės nei 5 000 000 EUR, ir atsižvelgiant į specialias pastangas, kurias galėtų toliau dėti tos valstybės narės keisdamos savo nacionalinę teisę ir užtikrindamos bendros ribos taikymą pagal šį reglamentą, šiame reglamente turėtų būti numatyta nepratęsiama laikina nukrypti leidžianti nuostata, kad tos valstybės narės galėtų dėti tas dideles pastangas. Ta laikina nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma kuo trumpesnį laikotarpį, kad būtų kuo mažiau trikdomas vidaus rinkos veikimas;

(18)

siekiant išlaikyti aukšto lygio investuotojų apsaugą, sumažinti su sutelktiniu finansavimu siejamą riziką ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems klientams, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų įdiegti politiką, skirtą užtikrinti, kad projektai jų platformose būtų atrenkami profesionaliai, sąžiningai ir skaidriai, o sutelktinio finansavimo paslaugos būtų teikiamos laikantis tokių pačių principų;

(19)

siekdami pagerinti savo klientams teikiamas paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų galėti individualiems investuotojams siūlyti sutelktinio finansavimo projektus remdamiesi vienu ar keliais konkrečiais parametrais ar rizikos rodikliais, kaip antai verslo veiklos rūšimi ar sektoriumi arba kredito reitingu, apie kuriuos investuotojas iš anksto pranešė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui. Vis dėlto pagal šį reglamentą gautas veiklos leidimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams neturėtų suteikti teisės teikti individualaus ar kolektyvinio turto valdymo paslaugų. Siekiant užtikrinti, kad būsimiems investuotojams neutraliu pagrindu būtų pasiūlyta galimybių investuoti, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai neturėtų mokėti ar gauti atlygio, gauti nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų savo platformoje arba trečiosios šalies platformoje teikiamą pasiūlymą;

(20)

automatizuotais procesais pagrįsti verslo modeliai, kuriais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas automatiškai skiria lėšas sutelktinio finansavimo projektams pagal investuotojo iš anksto nustatytus parametrus ir rizikos rodiklius, vadinamasis automatinis investavimas, turėtų būti laikomas individualaus paskolų portfelio valdymu;

(21)

pagal šį reglamentą sutelktinio finansavimo platformoje esančios filtravimo priemonės neturėtų būti laikomos konsultacijomis dėl investicijų pagal Direktyvą 2014/65/ES, jei tokiose priemonėse klientams pateikiama neutrali informacija, kuri nėra rekomendacinio pobūdžio. Tokios priemonės turėtų apimti priemones, kuriose nurodomi rezultatai, grindžiami tik su visiškai objektyviomis produkto savybėmis susijusiais kriterijais. Kalbant apie sutelktinio finansavimo platformą, objektyviomis produkto savybėmis galėtų būti iš anksto apibrėžti projekto kriterijai, kaip antai ekonomikos sektorius, naudojama priemonė ir palūkanų norma arba rizikos kategorija, kai atskleidžiama pakankamai informacijos apie jos apskaičiavimo metodą. Panašiai, pagrindiniai finansiniai duomenys, apskaičiuoti be jokios diskrecijos galimybės, taip pat turėtų būti laikomi objektyviais kriterijais;

(22)

šiuo reglamentu siekiama palengvinti tiesiogines investicijas ir nesukurti reglamentavimo arbitražo galimybių finansų tarpininkams, kurių veikla reglamentuojama kitų Sąjungos teisės aktų, visų pirma turto valdytojams taikomų Sąjungos teisės aktų. Todėl reikėtų griežtai reglamentuoti naudojimąsi teisinėmis struktūromis, įskaitant specialiosios paskirties įmones, kuriomis tarpininkaujama tarp sutelktinio finansavimo projekto ir investuotojų, ir tai leisti tik pagrįstais atvejais suteikiant investuotojui galimybę įsigyti dalį, pavyzdžiui, nelikvidaus ar nedalomo turto dalį, išleidžiant perleidžiamuosius vertybinius popierius per specialiosios paskirties įmonę;

(23)

siekiant užtikrinti veiksmingą valdymo sistemą, ypač svarbu tinkamai valdyti riziką ir užkirsti kelią interesų konfliktams. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų įdiegti valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrintas jų veiksmingas ir apdairus valdymas. Už jų valdymą atsakingi fiziniai asmenys turėtų būti geros reputacijos ir turėti tinkamų žinių bei patirties. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų nustatyti klientų skundų gavimo ir nagrinėjimo procedūras;

(24)	klientai susiduria su galima rizika, susijusia su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjais, ypač su operacine rizika. Siekiant apsaugoti klientus nuo tokios rizikos, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti taikomi prudenciniai reikalavimai;

(25)

turėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai parengtų veiklos tęstinumo planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į riziką, susijusią su sutelktinio finansavimo platformos veiklos pabaiga. Į tokius veiklos tęstinumo planus turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl ypatingos svarbos funkcijų valdymo, kurios, atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo verslo modelį, galėtų apimti nuostatas dėl tolesnio negrąžintų paskolų tvarkymo, pranešimų klientams teikimo ir turto saugojimo susitarimų perdavimo;

(26)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų veikti kaip neutralūs klientų tarpininkai savo sutelktinio finansavimo platformoje. Siekiant užkirsti kelią interesų konfliktui, reikėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus, taikomus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, jų akcininkams, vadovams ir darbuotojams bei su jais glaudžiai susijusiems jų kontroliuojamiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Visų pirma reikėtų neleisti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams dalyvauti sutelktinio finansavimo pasiūlymuose, paskelbtuose jų sutelktinio finansavimo platformose. Stambūs akcininkai, vadovai ir darbuotojai bei su jais glaudžiai susiję jų kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys neturėtų būti projektų savininkais, susijusiais su jų sutelktinio finansavimo platformoje siūlomomis sutelktinio finansavimo paslaugomis. Vis dėlto tiems stambiems akcininkams, vadovams, darbuotojams ir fiziniams ar juridiniams asmenims neturėtų būti draudžiama būti investuotojais į projektus, siūlomus jų sutelktinio finansavimo platformoje, jei yra įdiegtos tinkamos apsaugos nuo interesų konfliktų priemonės;

(27)

siekiant veiksmingai ir sklandžiai teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti leidžiama pavesti bet kokią visą veiklos funkciją arba jos dalį trečiajai šaliai, jei tokia veiklos ranga nekenkia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės kokybei ar veiksmingai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrai. Tačiau sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų išlikti visapusiškai atsakingi už tai, kad veiklos rangos atveju būtų laikomasi šio reglamento;

(28)

reikalavimai dėl turto saugojimo yra labai svarbūs sutelktinio finansavimo paslaugas gaunančių investuotojų apsaugai. Perleidžiamuosius vertybinius popierius arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones, kurie gali būti registruojami finansinių priemonių sąskaitoje arba kurie gali būti fiziškai pristatomi saugotojui, turėtų saugoti kvalifikuotas saugotojas, kuris turi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba 2014/65/ES. Priklausomai nuo saugotino turto rūšies, turtas turi būti saugomas kaip ir perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie gali būti registruojami finansinių priemonių sąskaitoje arba kurie gali būti fiziškai pristatomi, arba jam turi būti taikomas nuosavybės teisės patikrinimas ir apskaita. Perleidžiamųjų vertybinių popierių arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių, kurias pagal nacionalinę teisę registruoja tik projekto savininkas arba jo įgaliotasis atstovas, pavyzdžiui, investicijų į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos bendrovės, arba kurie yra laikomi individualiai atskirtoje sąskaitoje, kurią klientas galėtų atidaryti tiesiogiai centriniuose vertybinių popierių depozitoriume, saugojimas laikomas kvalifikuotų saugotojų atliekamu turto saugojimu;

(29)

kadangi teikti mokėjimo paslaugas leidžiama tik mokėjimo paslaugų teikėjams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 (7), leidimas teikti sutelktinio finansavimo paslaugas nereiškia leidimo teikti ir mokėjimo paslaugas. Todėl tikslinga paaiškinti, kad tais atvejais, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia tokias su savo sutelktinio finansavimo paslaugomis susijusias mokėjimo paslaugas, jis taip pat turi būti mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvoje (ES) 2015/2366. Tas reikalavimas nedaro poveikio subjektams, turintiems veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, kurie vykdo Direktyvos (ES) 2015/2366 3 straipsnyje nurodytą veiklą ir kuriems taip pat taikomas Direktyvos (ES) 2015/2366 37 straipsnyje nurodytas pranešimo reikalavimas. Kad tokia veikla būtų tinkamai prižiūrima, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų informuoti kompetentingas institucijas, ar ketina pats teikti mokėjimo paslaugas turėdamas tinkamą veiklos leidimą, ar tokias užsakomąsias paslaugas teiks leidimą turinti trečioji šalis;

(30)

kad tarpvalstybinių sutelktinio finansavimo paslaugų skaičius didėtų ir jos būtų teikiamos sklandžiai, reikia užtikrinti pakankamą tų paslaugų mastą ir visuomenės pasitikėjimą jomis. Todėl reikia nustatyti vienodus, proporcingus ir tiesiogiai taikomus veiklos leidimų išdavimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams reikalavimus. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų reikalavimai turėtų palengvinti tokių paslaugų tarpvalstybiniu mastu teikimą, sumažinti veiklos riziką ir užtikrinti aukšto lygio skaidrumą ir investuotojų apsaugą;

(31)	siekiant užtikrinti veiksmingą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų priežiūrą, prašyti veiklos leidimo teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama tik juridiniams asmenims, kurie turi faktinę ir nuolatinę buveinę Sąjungoje, įskaitant reikalingus išteklius;

(32)

teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas gali atsirasti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika, kaip pabrėžiama 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo. Todėl nustatant veiklos leidimų išdavimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir už jų vadovavimą atsakingų fizinių asmenų geros reputacijos vertinimo sąlygas reikėtų numatyti apsaugos priemones, leidžiant mokėjimo paslaugas teikti tik licencijuotiems subjektams, kuriems būtų taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai. Siekdama toliau užtikrinti rinkos vientisumą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos prevencijos priemonėmis ir atsižvelgdama į lėšų, kurios gali būti pritrauktos sutelktinio finansavimo pasiūlymu pagal šį reglamentą, sumą, Komisija turėtų įvertinti būtinybę įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus laikytis nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 (8) dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, bei tokio įpareigojimo proporcingumą, ir tokius sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus įtraukti į įpareigotųjų subjektų sąrašą tos direktyvos tikslais;

(33)

kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai galėtų vykdyti tarpvalstybinę veiklą ir nesusidurtų su skirtingomis taisyklėmis, o investuotojams iš skirtingų valstybių narių būtų lengviau finansuoti projektus visoje Sąjungoje, valstybėms narėms reikėtų neleisti nustatyti papildomų reikalavimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie turi veiklos leidimą pagal šį reglamentą;

(34)

veiklos leidimų išdavimo procesas turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms gauti informacijos apie paslaugas, kurias ketina teikti būsimi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įskaitant sutelktinio finansavimo platformas, kurias jie ketina administruoti, įvertinti jų valdymo kokybę ir jų nustatytą vidaus struktūrą ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento;

(35)

siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą ir išvengti neproporcingos administracinės naštos, subjektams, turintiems veiklos leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/110/EB (9) arba Direktyvą 2013/36/ES, 2014/65/ES ar (ES) 2015/2366, ir ketinantiems teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, turėtų būti leidžiama turėti veiklos leidimą, išduotą tiek pagal vieną iš tų direktyvų, tiek pagal šį reglamentą. Tokiu atveju turėtų būti taikoma supaprastinta veiklos leidimų išdavimo procedūra, o kompetentingos institucijos neturėtų reikalauti pateikti dokumentus ar įrodymus, kuriuos jos jau turi;

(36)

siekdama suteikti daugiau skaidrumo investuotojams dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (10) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA) turėtų sukurti viešą ir nuolat atnaujinamą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, turinčių pagal šį reglamentą išduotą veiklos leidimą, registrą. Tame registre taip turėtų būti informacija apie visas Sąjungoje administruojamas sutelktinio finansavimo platformas;

(37)

pagal šį reglamentą išduotas veiklos leidimas turėtų būtų panaikinamas, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nebesilaiko jo išdavimo sąlygų, kuriomis remiantis jis buvo išduotas. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus panaikinti pagal šį reglamentą išduotą veiklos leidimą, jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba jo vardu veikianti trečioji šalis prarado savo veiklos leidimą, kuriuo leidžiama teikti mokėjimo paslaugas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, arba investicines paslaugas pagal Direktyvą 2014/65/ES, arba jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuris taip pat yra mokėjimo paslaugų teikėjas, jo vadovai, darbuotojai ar jo vardu veikianti trečioji šalis pažeidė nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama Direktyva (ES) 2015/849;

(38)	kad veiklos leidimą pagal šį reglamentą turintis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas savo klientams galėtų teikti įvairias paslaugas, jam turėtų būti leidžiama vykdyti kitą veiklą nei sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas, kuriam taikomas veiklos leidimas pagal šį reglamentą;

(39)	siekiant užtikrinti aiškų supratimą apie sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, tokių paslaugų riziką, išlaidas ir mokesčius, susijusius su tokiomis paslaugomis, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų savo klientams teikti teisingą, aiškią ir neklaidinančią informaciją;

(40)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys sutelktinio finansavimo paslaugas, kurias sudaro tarpininkavimas teikiant paskolas, turėtų visiems klientams teikti tam tikrą aktualią informaciją, pavyzdžiui, apie paskolų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius;

(41)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie sutelktinio finansavimo projektams taiko kreditų vertinimo balus arba siūlo sutelktinio finansavimo pasiūlymų kainodarą, turėtų atskleisti pagrindinius savo metodikos elementus. Atskleidžiant kreditų vertinimo balų apskaičiavimo, kainos ar palūkanų normos nustatymo metodus neturėtų būti atskleidžiama neskelbtina verslo informacija ir neturėtų būti kliudoma inovacijoms;

(42)

siekiant užtikrinti tinkamą įvairių kategorijų investuotojų, dalyvaujančių sutelktinio finansavimo projektuose, apsaugą, kartu palengvinant investicijų srautus, šiame reglamente atskiriami patirties turintys ir neturintys investuotojai ir nustatomos įvairaus lygio investuotojų apsaugos priemonės, atitinkančios kiekvieną iš tų kategorijų. Šis patirties turinčių ir neturinčių investuotojų atskyrimas turėtų būti grindžiamas Direktyvoje 2014/65/ES nustatytu profesionaliųjų ir neprofesionaliųjų klientų atskyrimu. Vis dėlto taikant tą atskyrimą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į sutelktinio finansavimo rinkos ypatybes. Visų pirma, atskiriant patirties turinčius ir neturinčius investuotojus šiame reglamente taip pat reikėtų atsižvelgti į būsimų investuotojų patirtį ir žinias sutelktinio finansavimo srityje, tai turėtų būti iš naujo vertinama kas dvejus metus;

(43)

finansinių produktų, kuriais prekiaujama sutelktinio finansavimo platformose, negalima palyginti su įprastais investiciniais produktais ar taupymo produktais, todėl tokiais produktais neturėtų būti prekiaujama. Tačiau siekiant užtikrinti, kad būsimi patirties neturintys investuotojai suprastų su sutelktinio finansavimo investicijomis susijusį rizikos lygį, turėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai atliktų būsimų patirties neturinčių investuotojų pirminį žinių patikrinimą, kad būtų nustatytas jų supratimas apie tokias investicijas. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų aiškiai įspėti būsimus patirties neturinčius investuotojus, neturinčius pakankamų žinių, įgūdžių ar patirties, kad teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos galėtų būti jiems netinkamos;

(44)

atsižvelgiant į tai, kad patirties turintys investuotojai iš esmės žino apie su investavimu į sutelktinio finansavimo projektus susijusią riziką, nėra prasmės atlikti pirminį jų žinių patikrinimą. Panašiai, neturėtų būti reikalaujama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai patirties turintiems investuotojams nurodytų perspėjimus apie riziką;

(45)

siekiant užtikrinti, kad patirties neturintys investuotojai būtų susipažinę su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo jiems pateiktais aiškiais perspėjimais apie riziką ir juos suprastų, jie turėtų aiškiai patvirtinti suprantantys riziką, kurią jie prisiima investuodami į sutelktinio finansavimo projektus. Siekiant išlaikyti aukštą investuotojų apsaugos lygį ir atsižvelgiant į tai, kad tokio patvirtinimo nebuvimas rodo galimą nepakankamą supratimą apie susijusią riziką, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų priimti investicijas tik iš patirties neturinčių investuotojų, kurie aiškiai patvirtino, kad jie gavo ir suprato tuos įspėjimus;

(46)

atsižvelgiant į riziką, susijusią su sutelktinio finansavimo projektais, patirties neturintys investuotojai turėtų vengti pernelyg didelio jų finansavimo. Esama didelės rizikos prarasti dideles pradines investuotų lėšų sumas ar net patirti visišką nuostolį. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią sumą, kurią patirties neturintys investuotojai be papildomų apsaugos priemonių gali investuoti į atskirą projektą. Priešingai, patirties turintiems investuotojams, kurie turi reikiamos patirties, žinių ar finansinį pajėgumą arba šių elementų derinį, tokios didžiausios sumos riba neturėtų būti taikoma;

(47)

siekiant sustiprinti patirties neturinčių investuotojų apsaugą, būtina numatyti apmąstymo laikotarpį, per kurį būsimas patirties neturintis investuotojas galėtų atšaukti pasiūlymą investuoti arba pareikštą susidomėjimą konkrečiu sutelktinio finansavimo pasiūlymu, nepateikdamas priežasties ir be jokių sankcijų. Tai būtina siekiant išvengti situacijos, kai būsimas patirties neturintis investuotojas, priimdamas sutelktinio finansavimo pasiūlymą, taip pat priima ofertą sudaryti teisiškai privalomą sutartį be galimybės per atitinkamą laikotarpį atšaukti savo susidomėjimą. Apmąstymo laikotarpis nėra būtinas, kai būsimas patirties neturintis investuotojas gali pareikšti susidomėjimą konkrečiu sutelktinio finansavimo pasiūlymu kartu savęs nesusaistydamas sutartimi, išskyrus atvejus, kai toks pasiūlymas investuoti pateikiamas ar toks susidomėjimas pareiškiamas prieš pat numatomą paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną arba prieš pat dieną, kurią pasiekiamas norimas finansavimo tikslas. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad, kol nepasibaigia apmąstymo laikotarpis, iš investuotojo nebūtų imami jokie pinigai ir nereikalaujama jokių pervedimų projekto savininkui;

(48)

atsižvelgdama į galimą teisės atsisakyti pasiūlymo investuoti ar pareikšti susidomėjimą per apmąstymo laikotarpį poveikį kapitalo pritraukimo per sutelktinio finansavimo platformas išlaidoms, Komisija, rengdama ataskaitą pagal šį reglamentą, turėtų įvertinti, ar apmąstymo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingesniam kapitalo pritraukimo procesui, nekenkiant investuotojų apsaugai;

(49)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB (11) taikoma reikalavimams, kylantiems dėl investicinės įmonės nesugebėjimo grąžinti investuotojams skolingas ar jiems priklausančias ir jų vardu turimas su investicine veikla susijusias sumas arba jos nesugebėjimo grąžinti investuotojams priklausančias arba jų vardu laikomas, administruojamas ar valdomas su investicine veikla susijusias priemones. Atsižvelgiant į tai, kad turto, susijusio su investicinės bendrovės, turinčios veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES, teikiamomis sutelktinio finansavimo paslaugomis, saugojimas, neapima investicinių paslaugų, kaip apibrėžta tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teikimo, patirties neturintys investuotojai pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente turėtų būti informuojami apie tai, kad investuotojų kompensavimo sistemos apsauga netaikoma perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms, įsigytoms per sutelktinio finansavimo platformą. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos neturėtų būti laikomos indėlių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES (12) 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte, priėmimu;

(50)

šiuo reglamentu išdėstomas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento, kuris turi būti pateiktas būsimiems investuotojams dėl kiekvieno sutelktinio finansavimo pasiūlymo, turinys, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą investicinį sprendimą. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente būsimi investuotojai turėtų būti įspėjami apie tai, kad investavimo aplinka, į kurią jie patenka, yra susijusi su rizika, kuriai netaikomos nei indėlių garantijų sistemos, sukurtos pagal Direktyvą 2014/49/ES, nei investuotojų kompensavimo sistemos, sukurtos pagal Direktyvą 97/9/EB;

(51)

pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente turėtų atsispindėti konkretūs skolinimu grindžiamo ir investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo ypatumai. Tuo tikslu turėtų būti reikalaujama pateikti konkrečius ir aktualius rodiklius. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, jei tokios informacijos turima, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius ypatumus ir riziką, siejamus su projektų savininkais, ir turėtų būti skiriama dėmesio esminei informacijai apie projekto savininkus, investuotojų teises ir mokesčius, siūlomų perleidžiamųjų vertybinių popierių rūšį, sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones ir paskolas. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą turėtų parengti projekto savininkai, kadangi informaciją, kurią į jį reikalaujama įtraukti, geriausiai gali pateikti projekto savininkai. Tačiau kadangi už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento pateikimą savo būsimiems investuotojams atsako sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas būtų aiškus, teisingas ir išsamus;

(52)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams turėtų būti leidžiama projekto savininko parengtame pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikti daugiau informacijos nei reikalaujama. Vis dėlto tokia informacija turėtų papildyti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą kitą informaciją ir būti su ja suderinta;

(53)

jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente esama praleidimų, klaidų ar netikslumų, kurie galėtų turėti esminės įtakos numatomai investicijos grąžai, tas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų nedelsdamas apie tokius praleidimus, klaidas ar netikslumus pranešti projekto savininkui, o tas projekto savininkas turėtų papildyti arba pataisyti tą informaciją. Jei toks papildymas ar pataisymas neatliekamas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, esant tam tikroms sąlygoms, turėtų sustabdyti arba net atšaukti sutelktinio finansavimo pasiūlymą;

(54)

siekiant užtikrinti sklandų ir tinkamą startuolių ir MVĮ patekimą į kapitalo rinkas, sumažinti jų finansavimo išlaidas, išvengti vėlavimo ir išlaidų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, neturėtų būti keliamas reikalavimas kompetentingai institucijai patvirtinti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą;

(55)

kai tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turėtų galėti perleisti investicijomis grindžiamo sutelktinio finansavimo projekto akcijų nuosavybę, pakeisdamas informaciją savo informacinėje sistemoje. Be to, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, siekdamas užtikrinti skaidrumą ir informacijos srautą, turėtų galėti leisti klientams, kurie investavo naudodamiesi jo sutelktinio finansavimo platforma, jo sutelktinio finansavimo platformos skelbimų lentoje pranešti apie savo interesą pirkti ar parduoti paskolas, perleidžiamuosius vertybinius popierius ar sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones, susijusias su pradinėmis toje sutelktinio finansavimo platformoje padarytomis investicijomis, su sąlyga, kad skelbimų lentoje nesuveda daugiašalių trečiųjų šalių interesų pirkti ir parduoti tokiu būdu, kad reikėtų sudaryti su tokiais pranešimais susijusią sutartį. Todėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiama skelbimų lenta neturėtų būti naudojama kaip vidinė parinkimo sistema, kurioje vykdomi klientų pavedimai daugiašaliu pagrindu, nebent perleidžiamųjų vertybinių popierių atveju sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taip pat turi atskirą veiklos leidimą vykdyti investicinės bendrovės veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnį arba vykdyti reguliuojamosios rinkos funkcijas pagal tos direktyvos 44 straipsnį. Tokio veiklos leidimo dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių neturintys sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų aiškiai informuoti investuotojus, kad jie nepriima gavimo pavedimų dėl sutarčių, susijusių su pradinių toje sutelktinio finansavimo platformoje padarytų investicijų pirkimu ar pardavimu, kad bet kokia pirkimo ar pardavimo veikla, vykdoma jų sutelktinio finansavimo platformoje yra vykdoma investuotojo diskrecija ir atsakomybe ir kad jie nevykdo prekybos vietos funkcijų pagal Direktyvą 2014/65/ES;

(56)	siekdami suteikti daugiau skaidrumo ir užtikrinti tinkamą ryšių su klientais dokumentų tvarkymą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turėtų saugoti visus atitinkamus su savo paslaugomis ir sandoriais susijusius įrašus;

(57)	kad būtų užtikrintas sąžiningas ir nediskriminuojantis elgesys su klientais, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie skelbia savo paslaugas rinkodaros pranešimais, turėtų teikti informaciją, kuri yra teisinga, aiški ir neklaidinanti;

(58)

siekiant suteikti daugiau teisinio tikrumo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie vykdo veiklą visoje Sąjungoje, ir užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką, reikėtų elektroniniu būdu tarptautinių finansų srityje įprasta kalba skelbti išsamią informaciją apie valstybėse narėse taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais konkrečiai reglamentuojami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimai, ir jų santraukas. Siekdamos to tikslo ESMA ir kompetentingos institucijos turėtų nuolat atnaujinti savo svetaines;

(59)	siekdamos geriau suprasti rinkodaros pranešimams taikytinų reikalavimų reglamentavimo skirtumų tarp valstybių narių mastą, kompetentingos institucijos turėtų kasmet ESMA teikti išsamią savo reikalavimų vykdymo užtikrinimo toje srityje veiksmų ataskaitą;

(60)

siekiant išvengti nereikalingų išlaidų ir administracinės naštos, susijusių su tarpvalstybiniu sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu, neturėtų būti reikalaujama išversti rinkodaros pranešimus, jeigu jie pateikti bent viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje tie rinkodaros pranešimai platinami, kalbų arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba;

(61)

siekdamos užtikrinti veiksmingą priežiūros ir veiklos leidimų išdavimo procedūrą, valstybės narės turėtų apibrėžti pagal šį reglamentą kompetentingų institucijų vykdytinas pareigas ir funkcijas. Siekiant palengvinti veiksmingą tarpvalstybinį administracinį bendradarbiavimą, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti vieną bendrą informacinį punktą, kuris tvarkytų ryšius su ESMA ir kompetentingomis institucijomis visoje Sąjungoje;

(62)

kadangi veiksmingomis kompetentingų institucijų priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais užtikrinamas priežiūros veiksmingumas, šiame reglamente turėtų būti numatyti būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie turėtų būti pavesti kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę. Kai to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi kreipiantis į kompetentingas teismines institucijas. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą, ESMA ir kompetentingos institucijos turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(63)

šio reglamento pažeidimų nustatymo tikslais būtina, kad kompetentingos institucijos galėtų patekti į patalpas, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias patalpas, ir konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina, kai kyla pagrįstų įtarimų, kad yra su patikrinimo arba tyrimo dalyku susijusių dokumentų ir kitų duomenų, kurie galėtų būti svarbūs norint įrodyti šio reglamento pažeidimą. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam jau pateiktas reikalavimas suteikti informaciją, to reikalavimo nevykdo, arba kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad, jei toks reikalavimas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas, arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs reikalavimas suteikti informaciją, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti;

(64)

siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, svarbu, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad už šio reglamento pažeidimus būtų taikomos tinkamos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės. Tos sankcijos ir priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, jomis turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės laikytųsi bendro požiūrio, ir užtikrinamas atgrasomasis poveikis. Šis reglamentas neturėtų riboti valstybių narių galimybės numatyti griežtesnes administracines sankcijas;

(65)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai skirti administracines sankcijas ar taikyti kitas administracines priemones turėtų atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei, jos turėtų būti skelbiamos, nebent kompetentinga institucija nusprendžia, kad sprendimą geriau paskelbti anonimiškai, sprendimo paskelbimą atidėti arba jo iš viso neskelbti;

(66)

nors valstybės narės gali nustatyti taisykles dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė. Tačiau tai, kad už šio reglamento pažeidimus taikomos baudžiamosios sankcijos, o ne administracinės sankcijos, turėtų nesumažinti arba daryti kitokį poveikį kompetentingų institucijų galimybėms bendradarbiauti, laiku susipažinti su informacija ir ja keistis su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio reglamento tikslais, taip pat ir po to, kai dėl atitinkamų pažeidimų kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo;

(67)

kadangi pagrindinės informacijos apie informaciją dokumentas parengtas taip, kad jame būtų galima nurodyti konkrečias sutelktinio finansavimo pasiūlymo ypatybes ir investuotojų informacijos poreikius, sutelktinio finansavimo pasiūlymų pagal šį reglamentą atveju turėtų būti netaikoma pareiga skelbti prospektą pagal Reglamentą (ES) 2017/1129, o tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(68)

pranešėjai kompetentingoms institucijoms gali suteikti naujos informacijos, kuri padėtų joms nustatyti šio reglamento pažeidimus ir už juos skirti sankcijas. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tinkama tvarka, kuria pranešėjams būtų suteikiama galimybė perspėti kompetentingas institucijas apie esamus arba galimus šio reglamento pažeidimus ir jie būtų apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų. Tai turėtų būti padaryta iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (13), siekiant ją taip pat taikyti šio reglamento pažeidimams;

(69)

siekiant tiksliai apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio, susijusio su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu pagal nacionalinę teisę, pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(70)

siekiant skatinti nuoseklų šio reglamento taikymą, įskaitant tinkamą investuotojų ir vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje, reikėtų parengti techninius standartus. Būtų efektyvu ir tikslinga pavesti ESMA ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (15) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (EBI) – itin specializuotos ekspertinės patirties turinčioms įstaigoms – parengti ir Komisijai pateikti techninių reguliavimo standartų, kurie nėra susiję su sprendimais dėl politikos, projektus;

(71)

Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti ESMA ir EBI parengtus techninius reguliavimo standartus, susijusius su individualaus paskolų portfelio valdymu, skundų nagrinėjimu, interesų konfliktais, veiklos leidimo teikti sutelktinio finansavimo paslaugas išdavimu, informacija klientams, įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių atskleidimu, pirminiu žinių patikrinimu ir galimybės patirti nuostolių modeliavimu, pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentu ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimu. Komisija tuos techninius reguliavimo standartus turėtų patvirtinti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir laikydamasi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių;

(72)

Komisija taip pat turėtų būti įgaliota patvirtinti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų teikiama informacija, nacionalinių rinkodaros reikalavimų nuostatų skelbimu ir kompetentingų institucijų bei ESMA bendradarbiavimu. Komisija tuos techninius įgyvendinimo standartus turėtų patvirtinti priimdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(73)

bet koks asmens duomenų tvarkymas taikant šį reglamentą, pavyzdžiui, kompetentingų institucijų keitimasis asmens duomenimis arba jų perdavimas, turėtų būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (16), o ESMA, keisdamasi informacija arba ją perduodama, visais atvejais turėtų laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (17);

(74)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. išspręsti sutelktinio finansavimo paslaugoms taikytinos teisinės sistemos susiskaidymo klausimą, siekiant užtikrinti tinkamą tokių paslaugų vidaus rinkos veikimą ir kartu stiprinti investuotojų apsaugą ir rinkos efektyvumą bei prisidėti prie kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų geriau būtų siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(75)

šio reglamento taikymo data turėtų būti atidėta siekiant ją suderinti su nacionalinių taisyklių, kuriomis perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504 (18), pagal kurią sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kuriems taikomas šis reglamentas, netaikoma Direktyva 2014/65/ES, taikymo data;

(76)

siekiant teisinio tikrumo ir siekiant nacionalines taisykles pakeisti šiame reglamente nustatytomis taisyklėmis, susijusiomis su sutelktinio finansavimo paslaugomis, kurios šiuo metu yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, tikslinga nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, kad pagal nacionalinę teisę, galiojusią prieš priimant šį reglamentą, tokias sutelktinio finansavimo paslaugas teikiantys juridiniai asmenys galėtų pritaikyti savo verslo veiklą prie šio reglamento ir turėtų pakankamai laiko kreiptis dėl veiklos leidimo. Todėl tokie asmenys pagal taikytiną nacionalinę teisę turėtų galėti toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, iki 2022 m. lapkričio 10 d. Tuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali nustatyti specialias procedūras, pagal kurias juridiniai asmenys, kuriems pagal nacionalinę teisę išduotas veiklos leidimas teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios šiuo metu yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį, galėtų savo pagal nacionalinę teisę išduotus veiklos leidimus pakeisti pagal šį reglamentą išduotais veiklos leidimais, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikosi šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų;

(77)

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie negavo veiklos leidimo pagal šį reglamentą iki 2022 m. lapkričio 10 d., neturėtų teikti jokių naujų sutelktinio finansavimo pasiūlymų po tos dienos. Siekiant išvengti situacijos, kai tikslinio kapitalo, susijusio su konkrečiu sutelktinio finansavimo projektu, pritraukimas neužbaigiamas iki 2022 m. lapkričio 10 d., kvietimai teikti finansavimą turėtų būti užbaigti ne vėliau kaip iki tos datos. Tačiau po 2022 m. lapkričio 10 d. galiojančių sutarčių tvarkymas, įskaitant gautinų sumų surinkimą ir perdavimą, turto saugojimo paslaugų teikimą arba emitento įvykių tvarkymą, gali būti tęsiamas pagal taikytiną nacionalinę teisę;

(78)	šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(79)	pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir išimtys

1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų organizaciniai, veiklos leidimų išdavimo ir priežiūros, sutelktinio finansavimo paslaugų platformų veiklos, taip pat skaidrumo ir rinkodaros pranešimų reikalavimai, susiję su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu Sąjungoje.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a)	sutelktinio finansavimo paslaugoms, kurios teikiamos projektų savininkams, kurie yra vartotojai, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio a punkte;

b)	kitoms paslaugoms, susijusioms su 2 straipsnio 1 dalies a punkte apibrėžtomis paslaugomis, kurios teikiamos laikantis nacionalinės teisės;

sutelktinio finansavimo pasiūlymams, kurių pardavimo vertė yra didesnė kaip 5 000 000 EUR, kuri turi būti apskaičiuojama per 12 mėnesių laikotarpį kaip suma, kurią sudaro:

perleidžiamųjų vertybinių popierių ir sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių bendra pasiūlymų pardavimo vertė, kaip apibrėžta šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies m ir n punktuose, ir sumos, kurias konkretaus projekto savininkas, pasitelkdamas paskolas, pritraukė per sutelktinio finansavimo platformą, ir

ii)	perleidžiamųjų vertybinių popierių bendra viešų pasiūlymų, kuriuos kaip siūlytojas pateikė šio punkto i papunktyje nurodytas projekto savininkas, remiantis Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 3 dalyje ar 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, pardavimo vertė.

3. Išskyrus atvejus, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui, projekto savininkui arba investuotojui išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas pagal Direktyvos 2013/36/ES 8 straipsnį, valstybės narės netaiko nacionalinių reikalavimų, kuriais įgyvendinama tos direktyvos 9 straipsnio 1 dalis, ir užtikrina, kad pagal nacionalinę teisę nebūtų reikalaujama kredito įstaigų veiklos leidimo ar kito individualaus veiklos leidimo, išimties ar kitokio leidimo, susijusio su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu, šiais atvejais:

a)	kai projektų savininkai priima lėšas iš investuotojų paskoloms, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, arba

b)	kai investuotojai projektų savininkams teikia paskolas, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

sutelktinio finansavimo paslauga – investuotojų ir projektų savininkų verslo finansavimo interesų suderinimas naudojant sutelktinio finansavimo platformą, apimantis bet kurį iš šių veiksmų:

i)	tarpininkavimą teikiant paskolas;

ii)

projektų savininkų arba specialiosios paskirties įmonės išleistų perleidžiamųjų vertybinių popierių ir sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių platinimą neįsipareigojant jų išplatinti, kaip nurodyta Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 7 punkte, ir su tais perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir sutelktinio finansavimo tikslais naudojamomis priemonėmis susijusį klientų pavedimų priėmimą ir perdavimą, kaip nurodyta to skirsnio 1 punkte;

b)	paskola – susitarimas, kuriuo investuotojas suteikia projekto savininkui sutartą pinigų sumą sutartam laikotarpiui ir kuriuo projekto savininkas prisiima besąlygišką įsipareigojimą grąžinti tą sumą investuotojui kartu su susikaupusiomis palūkanomis pagal mokėjimo dalimis grafiką;

individualaus paskolų portfelio valdymas – investuotojo, kuris yra pirminis skolintojas, iš anksto nustatytos lėšų sumos paskirstymas vienam ar keliems sutelktinio finansavimo projektams, kurį savo sutelktinio finansavimo platformoje vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pagal savo diskreciją atsižvelgdamas į individualų konkretaus investuotojo suteiktą įgaliojimą;

d)	sutelktinio finansavimo platforma – viešai prieinama internetinė informacinė sistema, kurią administruoja arba valdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas;

e)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, kuris teikia sutelktinio finansavimo paslaugas;

sutelktinio finansavimo pasiūlymas – bet kokia forma ir priemonėmis teikiamas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pranešimas, kuriame pateikiama pakankamai informacijos apie pasiūlymo sąlygas ir siūlomą sutelktinio finansavimo projektą, kad investuotojas galėtų investuoti į sutelktinio finansavimo projektą;

g)	klientas – būsimas arba esamas investuotojas arba projekto savininkas, kuriam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia ar ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugas;

h)	projekto savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris siekia gauti finansavimą per sutelktinio finansavimo platformą;

i)	investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris per sutelktinio finansavimo platformą teikia paskolas arba įgyja perleidžiamųjų vertybinių popierių ar sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių;

patirties turintis investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra profesionalusis klientas pagal Direktyvos 2014/65/ES II priedo I skirsnio 1, 2, 3 ar 4 punktus, arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo patvirtinimą, kad bus laikomas patirties turinčiu investuotoju pagal šio reglamento II priede nustatytus kriterijus ir procedūrą;

k)	patirties neturintis investuotojas – investuotojas, kuris nėra patirties turintis investuotojas;

l)	sutelktinio finansavimo projektas – vienos ar kelių rūšių verslo veikla, kuriai projekto savininkas siekia gauti finansavimą, pateikdamas sutelktinio finansavimo pasiūlymą;

m)	perleidžiamieji vertybiniai popieriai – perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte;

sutelktinio finansavimo tikslais naudojamos priemonės – kiekvienos valstybės narės atžvilgiu uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurioms netaikomi apribojimai, dėl kurių būtų veiksmingai užkertamas kelias jas perduoti, įskaitant apribojimus, susijusius su tuo, kaip tos akcijos yra siūlomos ar skelbiamos viešai;

o)	rinkodaros pranešimas – sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo informacija arba pranešimas būsimam investuotojui arba būsimam projekto savininkui apie sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo paslaugas, kurie nėra informacija, kurią reikalaujama atskleisti investuotojams pagal šį reglamentą;

p)	patvarioji laikmena – priemonė, leidžianti saugoti informaciją taip, kad ateityje ja būtų galima naudotis tam tikrą laikotarpį, kuris yra tinkamas informacijos tikslais, ir kuri leidžia atkurti saugomą informaciją jos nepakeičiant;

q)	specialiosios paskirties įmonė – subjektas, sukurtas ar naudojamas siekiant vienintelio tikslo – vykdyti pakeitimą vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1075/2013 1 straipsnio 2 punkte (19);

r)	kompetentinga institucija – institucija ar institucijos, kurią (-as) valstybė narė paskiria pagal 29 straipsnį;

2. Nedarant poveikio galimybei, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijoms gali būti taikoma perleidžiamųjų vertybinių popierių apibrėžtis pagal 1 dalies m punktą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui veiklos leidimą išdavusios kompetentingos institucijos gali leisti naudoti tokias akcijas šio reglamento tikslais, jei jos atitinka 1 dalies n punkte nurodytoms sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms taikomus reikalavimus.

3. Kompetentingos institucijos kasmet ESMA teikia informaciją apie uždarųjų akcinių bendrovių rūšis ir jų siūlomas akcijas, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, darydamos nuorodą į taikytiną nacionalinę teisę.

ESMA nepagrįstai nedelsdama viešai paskelbia pirmoje pastraipoje nurodytą informaciją savo svetainėje.

4. Pirmus dvejus šio reglamento taikymo metus ESMA kasmet gauna pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentus, sudarytus projektų savininkų, kuriuos įgyvendinant buvo išplatintos sutelktinio finansavimo tikslais naudojamos priemonės. ESMA palygina I priedo F dalies b ir c punktuose nurodytą informaciją, kaip pateikta pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentuose, su valstybių narių pagal šio straipsnio 3 dalį pateikta informacija. Tą palygintą informaciją ESMA pateikia Komisijai, o ši jį įtraukia į 45 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

II SKYRIUS

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas ir organizaciniai bei veiklos reikalavimai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams

3 straipsnis

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugas teikia tik Sąjungoje įsisteigę juridiniai asmenys, kuriems išduotas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimas pagal 12 straipsnį.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai veikia sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, atsižvelgdami į geriausius savo klientų interesus.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nemoka ar negauna jokio atlygio, nuolaidos ar nepiniginės naudos už tai, kad nukreipia investuotojų pavedimus į konkretų jų sutelktinio finansavimo platformoje pateiktą sutelktinio finansavimo pasiūlymą arba į trečiosios šalies sutelktinio finansavimo platformoje pateiktą konkretų sutelktinio finansavimo pasiūlymą.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali siūlyti atskiriems investuotojams konkrečius sutelktinio finansavimo projektus, kurie atitinka vieną ar kelis konkrečius investuotojo pasirinktus parametrus ar rizikos rodiklius. Kai investuotojas nori investuoti į siūlomus sutelktinio finansavimo projektus, investuotojas peržiūri kiekvieną atskirą sutelktinio finansavimo pasiūlymą ir aiškiai priima sprendimą dėl investavimo.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys individualaus paskolų portfelio valdymo paslaugas, tai daro laikydamiesi investuotojų nustatytų parametrų ir imasi visų būtinų veiksmų, kad tie investuotojai gautų kuo geresnį rezultatą. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai atskleidžia investuotojams sprendimų priėmimo procesą, susijusį su gautų diskrecinių įgaliojimų vykdymu.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies pirmos pastraipos, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys individualaus paskolų portfelio valdymo paslaugą, gali savo investuotojų vardu veikti vadovaudamiesi savo diskrecija ir laikydamiesi sutartų parametrų, nereikalaudami, kad investuotojai peržiūrėtų kiekvieną atskirą sutelktinio finansavimo pasiūlymą ir priimtų sprendimą dėl investavimo.

6. Kai specialiosios paskirties įmonė naudojama sutelktinio finansavimo paslaugoms teikti, per tokią specialiosios paskirties įmonę siūlomas tik vienas nelikvidus arba nedalomas turtas. Tas reikalavimas skaidrumo pagrindu taikomas pagrindiniam nelikvidžiam arba nedalomam turtui, kurį turi finansinės arba teisinės struktūros, visiškai arba iš dalies priklausančios specialiosios paskirties įmonei arba jos kontroliuojamos. Sprendimą prisiimti pagrindinio turto poziciją priima tik investuotojai.

4 straipsnis

Veiksmingas ir apdairus valdymas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organas nustato ir prižiūri, kaip įgyvendinama tinkama politika ir procedūros, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir apdairus valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą, veiklos tęstinumą ir interesų konfliktų prevenciją, kad būtų skatinamas rinkos vientisumas ir paisoma jo klientų interesų.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organas sukuria tinkamas sistemas ir kontrolės priemones, skirtas rizikai, susijusiai su paskolomis, dėl kurių tarpininkaujama sutelktinio finansavimo platformoje, įvertinti, ir prižiūri jų įgyvendinimą.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, teikiantis individualaus paskolų portfelio valdymą, užtikrina, kad jis būtų įdiegęs tinkamas tų teikiamų paslaugų rizikos valdymo ir finansinio modeliavimo sistemas ir kontrolės priemones ir kad laikytųsi 6 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organas bent kartą per dvejus metus peržiūri 12 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytas prudencines apsaugos priemones ir 12 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytą veiklos tęstinumo planą, atsižvelgdama į teikiamų sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

4. Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato sutelktinio finansavimo pasiūlymo kainą, jis:

prieš pateikdamas sutelktinio finansavimo pasiūlymą atlieka pagrįstą sutelktinio finansavimo projekto arba projekto savininko kredito rizikos vertinimą, be kita ko, atsižvelgdamas į riziką, kad projekto savininkas paskolos, obligacijos ar kitos formos skolos vertybinių popierių atveju iki nustatyto termino negrąžins vienos ar kelių grąžintinų sumų;

pagrindžia a punkte nurodytą kredito rizikos vertinimą pakankama informacija, įskaitant:

i)	jei turima, paskutinių dvejų finansinių metų audituotas ataskaitas;

ii)	informaciją, kurią jis žino atlikdamas a punkte nurodytą kredito rizikos vertinimą;

iii)	informaciją, kurią jis gavo, kai tikslinga, iš projekto savininko, ir

iv)	informaciją, dėl kurios sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas gali atlikti pagrįstą kredito rizikos vertinimą;

c)	nustato, įgyvendina ir taiko aiškią ir veiksmingą politiką ir procedūras, kad galėtų atlikti kredito rizikos vertinimą, ir paskelbti tą politiką ir procedūras;

d)	užtikrina, kad kaina būtų teisinga ir tinkama, taip pat ir tais atvejais, kai paskolų kainą nustatęs sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas padeda skolintojui pasitraukti iki paskolos termino pabaigos datos;

atlieka kiekvienos paskolos vertinimą bent šiomis aplinkybėmis:

i)	paskolos suteikimo momentu;

ii)	kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo manymu yra mažai tikėtina, kad projekto savininkas visiškai įvykdys pareigas išmokėti paskolą, ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nesiima jokių atitinkamų užtikrinimo teisės įvykdymo ir kitų panašaus poveikio veiksmų;

iii)	įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir

iv)	kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas padeda skolintojui pasitraukti iki paskolos termino pabaigos datos;

f)	sukuria ir naudoja rizikos valdymo sistemą, skirtą šios dalies a–e punktuose nustatytų reikalavimų laikymuisi užtikrinti;

saugoja įrašus apie kiekvieną sutelktinio finansavimo pasiūlymą, dėl kurio tarpininkauta; įraše turi būti pakankamai duomenų, rodančių, kad:

i)	prireikus ir laikantis šios dalies a ir b punktų buvo atliktas kredito rizikos vertinimas ir

ii)	sutelktinio finansavimo pasiūlymo kaina buvo teisinga ir tinkama pagal rizikos valdymo sistemą.

5 straipsnis

Išsamaus patikrinimo reikalavimai

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas vykdo bent minimalaus lygio projektų savininkų, siūlančių projektą, kuris būtų finansuojamas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformoje, išsamų patikrinimą.

2. 1 dalyje nurodytą minimalaus lygio išsamų patikrinimą apima visų šių įrodymų gavimas:

a)	tai, kad apie projekto savininką nėra įrašų nuosprendžių registre, susijusių su nacionalinių taisyklių komercinės teisės, bankroto teisės, finansinių paslaugų teisės, kovos su pinigų plovimu teisės, kovos su sukčiavimu arba profesinės atsakomybės pareigų srityse pažeidimais;

b)	tai, kad projekto savininkas nėra įsisteigęs šalyje ar teritorijoje, kuri pagal atitinkamą Sąjungos politiką laikoma nebendradarbiaujančia šalimi ar teritorija, arba didelės rizikos trečiojoje šalyje pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnio 2 dalį.

6 straipsnis

Individualaus paskolų portfelio valdymas

1. Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas siūlo individualaus paskolų portfelio valdymą, investuotojas suteikia įgaliojimą, kuriuo nustatomi paslaugos teikimo parametrai, kuris apima bent du iš toliau nurodytų kriterijų, kuriuos turės atitikti kiekviena portfelio paskola:

a)	mažiausią ir didžiausią palūkanų normą, mokėtiną už bet kurią paskolą, kurią suteikiant investuotojui tarpininkaujama;

b)	trumpiausią ir ilgiausią bet kurios paskolos, kurią suteikiant investuotojui tarpininkaujama, grąžinimo terminą;

c)	bet kokį paskoloms taikomą rizikos kategorijų spektrą ir pasiskirstymą ir

d)	jei siūloma metinė tikslinė investicijų grąžos norma, tikimybę, kad atrinktos paskolos leis investuotojui pagrįstai pasiekti šią tikslinę normą.

2. Siekiant laikytis 1 dalies, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato patikimus vidaus procesus ir metodikas bei naudojasi tinkamais duomenimis. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas gali naudotis savo turimais duomenimis arba duomenimis, gautais iš trečiųjų šalių.

Remdamasis patikimais ir aiškiai apibrėžtais kriterijais ir atsižvelgdamas į visus svarbius veiksnius, kurie gali daryti nepalankų poveikį paskolų veiksnumui, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas įvertina:

a)	atskirų sutelktinio finansavimo projektų, atrinktų investuotojo portfeliui, kredito riziką;

b)	kredito riziką investuotojo portfelio lygmeniu ir

c)	sutelktinio finansavimo projektų savininkų, atrinktų investuotojo portfeliui, kredito riziką, patikrinant tikimybę, kad projekto savininkai įvykdys savo su paskola susijusias pareigas.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas investuotojui taip pat pateikia antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų vertinimų metodo aprašymą.

3. Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas siūlo individualaus paskolų portfelio valdymą, jis registruoja suteiktus įgaliojimus ir duomenis apie kiekvieną individualaus portfelio paskolą. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas duomenis apie kiekvieną įgaliojimą ir paskolą saugo patvariojoje laikmenoje bent trejus metus nuo jos termino dienos pabaigos.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nuolat ir investuotojo prašymu elektroninėmis priemonėmis teikia bent šią informaciją apie kiekvieną atskirą portfelį:

a)	atskirų paskolų, iš kurių sudarytas portfelis, sąrašą;

b)	į portfelį įtrauktų paskolų vidutinę svertinę metinę palūkanų normą;

c)	paskolų pasiskirstymą pagal rizikos kategoriją procentais ir absoliučiais skaičiais;

d)	pagrindinę informaciją apie kiekvieną paskolą, iš kurios sudarytas portfelis, įskaitant bent palūkanų normą arba kitą kompensaciją investuotojui, termino pabaigos datą, rizikos kategoriją, pagrindinės sumos ir palūkanų grąžinimo grafiką, projekto savininko to mokėjimo dalimis grafiko laikymąsi;

e)	apie kiekvieną paskolą, iš kurios sudarytas portfelis – rizikos mažinimo priemones, įskaitant užtikrinimo priemonės davėjus arba garantus, arba kitų rūšių garantijas;

f)	visus projekto savininko įsipareigojimų pagal kredito sutartis neįvykdymo per pastaruosius penkerius metus atvejus;

g)	visus mokesčius, kuriuos už tą paskolą sumokėjo investuotojas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba projekto savininkas;

jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas atliko paskolos vertinimą:

i)	naujausio vertinimo rezultatus;

ii)	vertinimo datą;

iii)	paaiškinimą, kodėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas atliko vertinimą, ir

iv)	teisingą tikėtinos faktinės grąžos aprašymą, atsižvelgiant į mokesčius ir įsipareigojimų nevykdymo rodiklius.

5. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra įsteigęs ir valdo nenumatytų atvejų fondą savo veiklai, susijusiai su individualaus paskolų portfelio valdymu, jis investuotojams pateikia šią informaciją:

įspėjimą apie riziką, kuriame nurodoma: „Mūsų siūlomas nenumatytų atvejų fondas nesuteikia jums teisės į išmoką, todėl gali atsitikti taip, kad galite negauti kompensacijos, net jei patirsite nuostolių. Nenumatytų atvejų fondo valdytojas turi visapusišką diskreciją spręsti, kokia suma gali būti sumokėta, taip pat nuspręsti išmokos visai nemokėti. Todėl svarstydami, ar investuoti arba kiek investuoti, investuotojai neturėtų pasikliauti galimomis išmokomis iš nenumatytų atvejų fondo.“;

nenumatytų atvejų fondo politikos aprašymą, įskaitant:

i)	į fondą sumokėtų pinigų šaltinio paaiškinimą;

ii)	paaiškinimą, kaip fondas valdomas;

iii)	paaiškinimą, kam priklauso pinigai;

iv)

aplinkybes, į kurias atsižvelgia nenumatytų atvejų fondo valdytojas, spręsdamas, ar pasinaudoti savo diskrecija išmokėti lėšas iš fondo ir kaip tuo pasinaudoti, įskaitant:

—	tai, ar fonde yra pakankamai pinigų sumai išmokėti, ir

—	tai, kad bet kuriuo atveju nenumatytų atvejų fondo valdytojas turi visišką diskreciją nemokėti sumos arba nuspręsti dėl mokėtinos sumos dydžio;

v)	proceso, kaip nusprendžiama, ar iš fondo išmokėti diskrecinę išmoką, paaiškinimą, ir

vi)	paaiškinimą, kaip bus elgiamasi su į fondą sumokėtais pinigais nenumatytų atvejų fondo operatoriaus nemokumo atveju.

6. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuris įsteigė ir valdo nenumatytų atvejų fondą, kaip nurodyta 5 dalyje, kas ketvirtį viešai skelbia šią informaciją apie fondo veiklos rezultatus:

a)	nenumatytų atvejų fondo dydį, palyginti su visomis nesumokėtomis sumomis pagal paskolas, susijusias su nenumatytų atvejų fondu, ir

b)	mokėjimų, atliktų iš nenumatytų atvejų fondo, santykį su visa negrąžintų paskolų suma, susijusia su nenumatytų atvejų fondu.

7. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	elementus, įskaitant formatą, kurie turi būti įtraukti į 2 dalies trečioje pastraipoje nurodyto metodo aprašymą;

b)	4 dalyje nurodytą informaciją ir

c)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įdiegtą politiką, procedūras ir organizacinę tvarką, susijusias su visais nenumatytiems atvejams skirtais fondais, kuriuos jie gali siūlyti, kaip nurodyta 5 ir 6 dalyse.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

7 straipsnis

Skundų nagrinėjimas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nustato veiksmingų ir skaidrių procedūrų aprašymus, kad iš klientų gautus skundus išnagrinėtų greitai, sąžiningai ir nuosekliai, ir skelbia tų procedūrų aprašymus.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad klientai galėtų skundus jų atžvilgiu pateikti nemokamai.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai parengia ir pateikia klientams standartinį skundo šabloną ir saugo įrašus apie visus gautus skundus ir priemones, kurių imtasi.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai visus skundus išnagrinėja laiku ir sąžiningai ir per pagrįstą laikotarpį praneša to nagrinėjimo rezultatus skundo pateikėjui.

5. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato skundų nagrinėjimo reikalavimus, standartines formas ir procedūras.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

8 straipsnis

Interesų konfliktai

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo sutelktinio finansavimo platformos sutelktinio finansavimo pasiūlymuose nedalyvauja.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo administruojamose sutelktinio finansavimo platformose neskelbia projektų, kurių savininkai yra:

a)	bet kuris iš jų akcininkų, turintis 20 % ar daugiau akcinio kapitalo arba balsavimo teisių;

b)	jų vadovai arba darbuotojai;

c)	kiti tiesiogiai ar netiesiogiai su tais akcininkais, vadovais ar darbuotojais kontrolės ryšiais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkto b papunktyje.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie sutinka, kad investuotojais į jų sutelktinio finansavimo platformoje siūlomus sutelktinio finansavimo projektus būtų kuris nors iš pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų asmenų, savo svetainėje pilnai atskleidžia faktą, kad tokie asmenys gali būti investuotojais, įskaitant informaciją apie konkrečius sutelktinio finansavimo projektus, į kuriuos buvo investuota, ir užtikrina, kad tokios investicijos būtų daromos tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos kitiems investuotojams, ir kad tiems asmenims nebūtų taikomos jokios lengvatinės sąlygos ar suteikiama privilegijuota galimybė susipažinti su informacija.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikosi veiksmingų vidaus taisyklių ir jas taiko, siekdami išvengti interesų konfliktų.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai imasi visų tinkamų veiksmų, siekdami išvengti interesų konfliktų tarp pačių sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, jų akcininkų, vadovų ar darbuotojų, taip pat su jais kontrolės ryšiais susijusių fizinių ar juridinių asmenų, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 35 punkto b papunktyje, ir klientų, arba tarp vieno kliento ir kito kliento, šiuos konfliktus nustatyti, valdyti ir atskleisti.

5. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo klientams atskleidžia informaciją apie bendrą interesų konfliktų pobūdį ir priežastis, taip pat veiksmus, kurių imtasi jiems sumažinti.

Tokia informacija atskleidžiama sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo svetainėje aiškiai matomoje vietoje.

6. 5 dalyje nurodyta atskleidžiama informacija:

a)	pateikiama patvariojoje laikmenoje;

b)	yra pakankamai išsami, atsižvelgiant į kiekvieno kliento pobūdį, kad kiekvienas klientas galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl paslaugos, kurią teikiant gali kilti interesų konfliktas.

7. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	3 dalyje nurodytų vidaus taisyklių laikymosi arba taikymo reikalavimus;

b)	4 dalyje nurodytus veiksmus;

c)	5 ir 6 dalyse nurodytos informacijos atskleidimo tvarką.

Rengdama tuos techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA atsižvelgia į sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiamų sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

9 straipsnis

Veiklos ranga

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, perduodami trečiajai šaliai atlikti veiklos funkcijas, imasi visų pagrįstų veiksmų, kad išvengtų papildomos veiklos rizikos.

2. 1 dalyje nurodytas veiklos funkcijų perdavimas trečiajai šaliai turi nekenkti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės kokybei ir kompetentingos institucijos galimybėms prižiūrėti, kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas laikosi šio reglamento.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai išlieka visapusiškai atsakingi už tai, kad veiklos rangos atveju būtų laikomasi šio reglamento.

10 straipsnis

Turto saugojimo paslaugų ir mokėjimo paslaugų teikimas

1. Kai teikiamos turto saugojimo ir mokėjimo paslaugos, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai pateikia savo klientams visą šią informaciją:

a)	apie tų paslaugų pobūdį ir sąlygas, be kita ko, nuorodas į taikytiną nacionalinę teisę;

b)	ar tas paslaugas teikia jie tiesiogiai ar trečioji šalis.

2. Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vykdo mokėjimo operacijas, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir sutelktinio finansavimo tikslais naudojamomis priemonėmis, jie laiko lėšas vienoje iš šių įstaigų:

a)	centriniame banke arba

b)	kredito įstaigoje, turinčioje veiklos leidimą, išduotą pagal Direktyvą 2013/36/ES.

3. Sutelktinio finansavimo platformoje siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamas priemones, kurie gali būti registruojami finansinių priemonių sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, arba kurie gali būti fiziškai pristatyti saugotojui, saugo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis. Saugojimo paslaugas teikiantis subjektas turi turėti veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES arba 2014/65/ES.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas gali pats arba per trečiąją šalį teikti mokėjimo paslaugas su sąlyga, kad pats sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis yra mokėjimo paslaugų teikėjas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366.

5. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pats arba per trečiąją šalį neteikia mokėjimo paslaugų, susijusių su sutelktinio finansavimo paslaugomis, toks sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato tvarką, kuria užtikrinama, kad projektų savininkai priimtų sutelktinio finansavimo projektų lėšas arba bet kokį kitą mokėjimą tik per mokėjimo paslaugų teikėją pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, ir jos laikosi.

11 straipsnis

Prudencinės taisyklės

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai visada taiko prudencines apsaugos priemones, kurios atitinka didesnę iš šių sumų:

a)	25 000 EUR arba

b)	ketvirtadalį kasmet peržiūrimų praėjusių metų pastoviųjų netiesioginių išlaidų, kurios turi apimti trijų mėnesių paskolų tvarkymo išlaidas, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taip pat tarpininkauja teikiant paskolas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prudencinės apsaugos priemonės yra vienos iš šių formų:

a)	nuosavos lėšos, kurias sudaro Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (20) 26–30 straipsniuose nurodyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsniai, atlikus visus atskaitymus pagal to reglamento 36 straipsnį, netaikant ribinių išimčių pagal to reglamento 46 ir 48 straipsnius,

b)	draudimo liudijimas, apimantis Sąjungos teritorijas, kuriose aktyviai prekiaujama sutelktinio finansavimo pasiūlymais, ar panaši garantija, arba

c)	a ir b punktų derinys.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie yra įmonės, kurioms individualiai arba remiantis jų konsoliduota būkle taikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies III antraštinė dalis, arba kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 (21).

4. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie yra įmonės, kurioms taikomi Direktyvos 2009/110/EB 4 ir 5 straipsniai arba Direktyvos (ES) 2015/2366 7–9 straipsniai.

5. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas veikia trumpiau nei 12 mėnesių, apskaičiuodamas pastoviąsias netiesiogines išlaidas jis gali naudoti prognozuojamus verslo duomenis, su sąlyga, kad jis pradės naudoti ankstesnių laikotarpių duomenis, kai tik jie taps prieinami.

6. 2 dalies b punkte nurodytas draudimo liudijimas pasižymi bent visomis šiomis charakteristikomis:

a)	turi ne trumpesnį kaip vienų metų pradinį terminą;

b)	numatytas ne trumpesnis kaip 90 dienų pranešimo apie panaikinimą laikotarpis;

c)	jis gautas iš įmonės, kuriai išduotas veiklos leidimas teikti draudimo paslaugas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę;

d)	jį suteikė trečiosios šalies subjektas.

7. 2 dalies b punkte nurodytas draudimo liudijimas apima (tik tuo neapsiribojant) draudimą nuo rizikos, susijusios su:

a)	dokumentų praradimu;

b)	klaidingu aiškinimu ar klaidinančiais pareiškimais;

veiksmų, klaidų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos:

i)	įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos pareigos;

ii)	profesionalumo ir apdairumo pareiga klientų atžvilgiu;

iii)	konfidencialumo pareigos;

d)	nenustatytomis, neįgyvendinamomis ir netaikomomis tinkamomis procedūromis interesų konfliktams išvengti;

e)	nuostoliais, atsirandančiais dėl verslo sutrikdymo, sistemos gedimų arba procesų valdymo;

f)	kai taikytina verslo modeliui, dideliu aplaidumu atliekant turto vertinimą arba kredito kainodarą ir vertinimą balais.

8. 1 dalies b punkto tikslais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai apskaičiuoja savo praėjusių metų pastoviąsias netiesiogines išlaidas, naudodami pagal taikytiną apskaitos sistemą gautus skaičius, naujausiose audituotose metinėse finansinėse ataskaitose arba, jei audituotų ataskaitų nėra, nacionalinių priežiūros institucijų patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose iš visų išlaidų po pelno paskirstymo akcininkams atimdami šiuos punktus:

a)	darbuotojų premijas ir kitą atlygį tiek, kiek jie priklauso nuo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo grynojo pelno atitinkamais metais;

b)	darbuotojų, direktorių ir partnerių teises į pelno dalį;

c)	kitą paskirstytą pelną ir kitą kintamąjį atlygį, jei jie teikiami naudojantis visapusiška diskrecija;

d)	mokėtinus bendrus komisinius ir mokesčius, kurie yra tiesiogiai susiję su gautinais komisiniais ir mokesčiais ir įtraukti į bendrąsias pajamas, jei mokėtinų komisinių ir mokesčių mokėjimas priklauso nuo faktinio gautinų komisinių ir mokesčių gavimo, ir

e)	neperiodines išlaidas, susijusias su neįprasta veikla.

9. Jeigu trečiosios šalys sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų vardu patyrė pastoviųjų išlaidų ir tos pastoviosios išlaidos dar nėra įtrauktos į 8 dalyje nurodytas visas išlaidas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai imasi vieno iš šių veiksmų:

a)	kai galima suskirstyti tų trečiųjų šalių išlaidas, jie nustato pastoviųjų išlaidų, kurias tos trečiosios šalys patyrė jų vardu, sumą ir tą sumą prideda prie sumos, apskaičiuotos pagal 8 dalį;

b)	kai tų trečiųjų šalių išlaidų paskirstymo atlikti neįmanoma, jie nustato tų trečiųjų šalių jų vardu patirtų išlaidų sumą pagal sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų verslo planus ir tą sumą prideda prie sumos, gautos pagal 8 dalį.

III SKYRIUS

Veiklos leidimų išdavimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir jų priežiūra

12 straipsnis

Veiklos leidimų išdavimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams

1. Juridinis asmuo, kuris ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kreipiasi į valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, kompetentingą instituciją dėl sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimo išdavimo.

2. 1 dalyje nurodytame prašyme nurodomi visi šie elementai:

a)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pavadinimas (įskaitant juridinį pavadinimą ir visus kitus ketinamus naudoti prekybinius pavadinimus), to teikėjo administruojamos svetainės adresas ir fizinis adresas;

b)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teisinė forma;

c)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo įstatai;

d)	veiklos programa, kurioje nustatomos sutelktinio finansavimo paslaugų, kurias būsimas sutelktinio finansavimo teikėjas ketina teikti, rūšys, ir sutelktinio finansavimo platforma, kurią jis ketina administruoti, įskaitant tai, kur ir kaip bus prekiaujama sutelktinio finansavimo pasiūlymais;

e)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės mechanizmų, kuriais užtikrinamas šio reglamento laikymasis, įskaitant rizikos valdymo ir apskaitos procedūras, aprašymas;

f)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sistemų, išteklių ir procedūrų, skirtų duomenų tvarkymo sistemų kontrolei ir apsaugai, aprašymas;

g)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo operacinės rizikos aprašymas;

h)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo taikomų prudencinių apsaugos priemonių pagal 11 straipsnį aprašymas;

i)	įrodymas, kad būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taiko prudencines apsaugos priemones pagal 11 straipsnį;

būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos tęstinumo plano aprašymas, kuriame, atsižvelgiant į būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo ketinamų teikti sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustatomos priemonės ir procedūros, kuriomis užtikrinama, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų nevykdymo atveju būtų toliau teikiamos ypatingos svarbos paslaugos, susijusios su esamomis investicijomis, ir tinkamai administruojami būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo ir jo klientų susitarimai;

k)	fizinių asmenų, atsakingų už galimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymą, tapatybės duomenys;

l)	įrodymas, kad k punkte nurodyti fiziniai asmenys yra geros reputacijos ir turi tinkamų žinių, įgūdžių bei patirties galimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui valdyti;

būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vidaus taisyklių, kuriomis užkertamas kelias 8 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems asmenims, kaip projektų savininkams, naudotis sutelktinio finansavimo paslaugomis, kurias siūlo būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, aprašymą;

n)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos rangos tvarkos aprašymas;

o)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo klientų skundų nagrinėjimo procedūrų aprašymas;

p)	patvirtinimas, kad būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina teikti mokėjimo paslaugas pats arba per trečiąją šalį pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, arba pagal šio reglamento 10 straipsnio 5 dalį nustatytą tvarką;

q)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo procedūrų, pagal kurias tikrinamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos išsamumas ir aiškumas, aprašymas;

r)	būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo procedūrų, susijusių su investicijų apribojimais, taikomais patirties neturintiems investuotojams, kaip nurodyta 21 straipsnio 7 dalyje, aprašymas.

3. 2 dalies l punkto tikslais būsimi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai pateikia toliau nurodytus įrodymus:

įrodymą, kad nuosprendžių registre nėra įrašų, susijusių su nacionalinių taisyklių komercinės teisės, bankroto teisės, finansinių paslaugų teisės, kovos su pinigų plovimu teisės, kovos su sukčiavimu ar profesinės atsakomybės srityje pažeidimais, visų būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdyme dalyvaujančių asmenų ir akcininkų, turinčių 20 % ar daugiau akcinio kapitalo ar balsavimo teisių, atžvilgiu;

b)	įrodymą, kad būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdyme dalyvaujantys fiziniai asmenys kartu turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties būsimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui valdyti ir kad iš tų asmenų reikalaujama skirti pakankamai laiko savo pareigoms atlikti.

4. Kompetentinga institucija per 25 darbo dienas nuo 1 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos įvertina, ar paraiška yra išsami, patikrindama, ar pateikta 2 dalyje nurodyta informacija. Jeigu paraiška neišsami, kompetentinga institucija nustato terminą, iki kurio būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turi pateikti trūkstamą informaciją.

5. Jei pasibaigus 4 dalyje nurodytam terminui 1 dalyje nurodyta paraiška nepapildomas trūkstama informacija, kompetentinga institucija gali atsisakyti peržiūrėti paraišką, o tokio atsisakymo atveju pateiktus dokumentus grąžina būsimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui.

6. Jeigu 1 dalyje nurodyta paraiška išsami, kompetentinga institucija iš karto apie tai praneša būsimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui.

7. Prieš priimdama sprendimą išduoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti, kompetentinga institucija konsultuojasi su kitos valstybės narės kompetentinga institucija šiais atvejais:

a)	būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojamoji įmonė;

b)	būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė arba

c)	būsimą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją kontroliuoja tie patys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie kontroliuoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje.

8. Per tris mėnesius nuo išsamios paraiškos gavimo dienos kompetentinga institucija įvertina, ar būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir priima visapusiškai pagrįstą sprendimą išduoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui veiklos leidimą arba atsisakyti jį išduoti. Tame vertinime atsižvelgiama į būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo ketinamų teikti sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį, mastą ir sudėtingumą. Kompetentinga institucija gali atsisakyti išduoti veiklos leidimą, jeigu yra objektyvių ir pagrįstų priežasčių manyti, kad dėl būsimo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo galėtų kilti grėsmė jo veiksmingam, patikimam ir apdairiam valdymui bei veiklos tęstinumui ir galimybėms skirti pakankamai dėmesio klientų interesams ir rinkos vientisumui.

9. Kompetentinga institucija informuoja ESMA apie visus pagal šį straipsnį suteiktus veiklos leidimus. Informaciją apie patenkintus prašymus ESMA pagal 14 straipsnį įtraukia į numatytą patvirtintų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų registrą. ESMA gali prašyti informacijos, siekdama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos nuosekliai išduotų veiklos leidimus pagal šį straipsnį.

10. Kompetentinga institucija būsimam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui praneša apie savo sprendimą per tris darbo dienas po to sprendimo priėmimo.

11. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuriam išduotas veiklos leidimas pagal šį straipsnį, visada laikosi veiklos leidimo sąlygų.

12. Valstybės narės nereikalauja, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas, fiziškai būtų kitos valstybės narės nei ta, kurioje tiems sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams išduotas veiklos leidimas, teritorijoje.

13. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kuriems išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, taip pat gali vykdyti veiklą, kuriai netaikomas šiame straipsnyje minimas veiklos leidimas, laikydamiesi atitinkamos taikytinos Sąjungos arba nacionalinės teisės.

14. Kai subjektas, kuriam iki šio reglamento įsigaliojimo yra išduotas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2009/110/EB, 2013/36/ES, 2014/65/ES ar (ES) 2015/2366, arba nacionalinę teisę, taikytiną sutelktinio finansavimo paslaugoms, pateikia prašymą išduoti veiklos leidimą teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį reglamentą, kompetentinga institucija nereikalauja, kad subjektas pateiktų informaciją arba dokumentus, kuriuos jis jau yra pateikęs kartu su prašymu išduoti veiklos leidimą pagal tas direktyvas arba nacionalinę teisę, jeigu tokia informacija ar dokumentai tebėra aktualūs ir prieinami kompetentingai institucijai.

15. Kai būsimas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taip pat nori pateikti prašymą išduoti veiklos leidimą teikti mokėjimo paslaugas, susijusias vien tik su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu, ir tokiu mastu, kokiu kompetentingos institucijos taip pat yra atsakingos už veiklos leidimą pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, kompetentingos institucijos reikalauja, kad informacija ir dokumentai, kurie turi būti pateikti su kiekvienu prašymu, būtų pateikiami tik vieną kartą.

16. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose papildomai patikslina:

a)	1 dalyje nurodytam prašymui taikomus reikalavimus ir tvarką, įskaitant prašymo išduoti veiklos leidimą standartines formas, šablonus ir procedūras, ir

b)	2 dalies j punkte nurodytam veiklos tęstinumo planui taikomas priemones ir procedūras.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

13 straipsnis

Veiklos leidimo taikymo sritis

1. Veiklos leidimą, apie kurį pranešta pagal 12 straipsnio 10 dalį, išdavusios kompetentingos institucijos užtikrina, kad tokiame veiklos leidime būtų nurodyta, kokias sutelktinio finansavimo paslaugas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui leidžiama teikti.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, norintis gauti leidimą išplėsti savo veiklą įtraukiant papildomas sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios nebuvo numatytos išduodant veiklos leidimą pagal 12 straipsnį, prašymą dėl leidimo išplėsti veiklą pateikia kompetentingoms institucijoms, kurios tam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui suteikė veiklos leidimą pagal 12 straipsnį, papildydamas ir atnaujindamas 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Prašymas išplėsti veiklą tvarkomas pagal 12 straipsnio 4–11 dalis.

14 straipsnis

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų registras

1. ESMA sukuria visų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų registrą. Tas registras yra viešai prieinamas jos interneto svetainėje ir nuolat atnaujinamas.

2. 1 dalyje nurodytame registre pateikiama ši informacija:

a)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pavadinimas, teisinė forma ir, kai taikoma, juridinio asmens identifikatorius;

b)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo naudojamos sutelktinio finansavimo platformos komercinis pavadinimas, fizinis adresas ir interneto adresas;

c)	leidimą išdavusios kompetentingos institucijos pavadinimas bei adresas ir jos kontaktiniai duomenys;

d)	informacija apie sutelktinio finansavimo paslaugas, kurias teikti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui išduotas veiklos leidimas;

e)	valstybių narių, kuriose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pranešė apie savo ketinimą teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal 18 straipsnį, sąrašas;

f)	visos kitos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos, kurioms netaikomas šis reglamentas, nurodant atitinkamus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus;

g)	sankcijos, taikomos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui arba jo vadovams.

3. Bet koks sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimo panaikinimas pagal 17 straipsnį registre toliau skelbiamas ir lieka paskelbtas penkerius metus.

15 straipsnis

Priežiūra

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo paslaugas teikia prižiūrint veiklos leidimą išdavusios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. Atitinkama kompetentinga institucija vertina, ar sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas. Atsižvelgdama į paslaugų teikėjo veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą ji nustato, kaip dažnai ir nuodugniai turi būti atliekamas tas įvertinimas. To įvertinimo tikslais atitinkama kompetentinga institucija gali atlikti sutelktinio finansavimo paslaugos teikėjo patikrinimą vietoje.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nepagrįstai nedelsdami praneša atitinkamai kompetentingai institucijai apie visus esminius veiklos leidimo sąlygų pokyčius ir, gavę prašymą, pateikia informaciją, kurios reikia norint įvertinti, kaip jie laikosi šio reglamento.

16 straipsnis

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų teikiama informacija

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas kasmet ir konfidencialiai pateikia leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai per jų sutelktinio finansavimo platformą finansuotų projektų sąrašą, kiekvieno projekto atveju nurodydamas:

a)	projekto savininką ir pritrauktą sumą;

b)	išleistą priemonę, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies b, m ir n punktuose;

c)	apibendrintą informaciją apie investuotojus ir investuotą sumą, suskirstytą pagal investuotojų rezidavimo vietą mokesčių tikslais, atskiriant patirties turinčius ir neturinčius investuotojus.

2. Kompetentingos institucijos per vieną mėnesį nuo tos informacijos gavimo dienos pateikia ESMA 1 dalyje nurodytą nuasmenintą informaciją. ESMA rengia ir savo svetainėje skelbia apibendrintus metinius statistinius duomenis apie Sąjungos sutelktinio finansavimo rinką.

3. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektą, kuriame nustatomi duomenų standartai ir formatai, šablonai ir procedūros, naudojami teikiant informaciją pagal šį straipsnį.

ESMA pateikia tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

17 straipsnis

Veiklos leidimo panaikinimas

1. Veiklos leidimą išdavusios kompetentingos institucijos turi įgaliojimus panaikinti veiklos leidimą bet kuriuo iš šių atvejų, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas:

a)	per 18 mėnesių nuo veiklos leidimo išdavimo dienos juo nepasinaudojo;

b)	aiškiai atsisakė savo veiklos leidimo;

c)	devynis mėnesius iš eilės neteikė sutelktinio finansavimo paslaugų ir nebedalyvauja administruojant esamas sutartis, kurios yra pradinio verslo finansavimo interesų suderinimo rezultatas, naudojant jo sutelktinio finansavimo platformą;

d)	savo veiklos leidimą gavo pasinaudojęs neteisėtomis priemonėmis, be kita ko, teikdamas prašymą išduoti veiklos leidimą, pateikė klaidinančią informaciją;

e)	nebeatitinka tų sąlygų, kuriomis buvo išduotas veiklos leidimas;

f)	šiurkščiai pažeidė šį reglamentą;

Kompetentingos institucijos, suteikusios veiklos leidimą, taip pat turi įgaliojimus panaikinti šį veiklos leidimą esant vienai iš šių situacijų:

jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas taip pat yra mokėjimo paslaugų teikėjas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366, ir jis pats arba jo vadovai, darbuotojai arba trečiosios šalys, veikiančios jo vardu, pažeidė nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama Direktyva (ES) 2015/849 dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo;

jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba jo vardu paslaugas teikianti trečioji šalis prarado veiklos leidimą teikti mokėjimo paslaugas pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 arba investicines paslaugas pagal Direktyvą 2014/65/ES, ir tas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba paslaugas teikianti trečioji šalis neištaisė padėties per 40 kalendorinių dienų.

2. Jei kompetentinga institucija valstybėje narėje panaikina veiklos leidimą, kompetentinga institucija, paskirta vienu bendru informaciniu punktu toje valstybėje narėje pagal 29 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai nedelsdama pagal 18 straipsnį informuoja ESMA ir kitų valstybių narių, kuriose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas teikia sutelktinio finansavimo paslaugas, kompetentingas institucijas. ESMA įtraukia informaciją apie veiklos leidimo panaikinimą į 14 straipsnyje nurodytą registrą.

3. Prieš priimdama sprendimą panaikinti veiklos leidimą, veiklos leidimą išdavusi kompetentinga institucija konsultuojasi su kitos valstybės narės kompetentinga institucija, jei sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas yra:

a)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojamoji bendrovė;

b)	sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje, patronuojančiosios bendrovės patronuojamoji bendrovė arba

c)	kontroliuojamas tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją, kuriam išduotas veiklos leidimas toje kitoje valstybėje narėje.

18 straipsnis

Tarpvalstybinis sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas

1. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuriam pagal 12 straipsnį išduotas veiklos leidimas, ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios kompetentinga institucija yra išdavusi leidimą pagal 12 straipsnį, jis pateikia kompetentingai institucijai, kurią valstybė narė, kur išduotas veiklos leidimas, pagal 29 straipsnio 2 dalį yra paskyrusi vienu bendru informaciniu punktu, šią informaciją:

a)	valstybių narių, kuriose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, sąrašą;

b)	fizinių ir juridinių asmenų, atsakingų už sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą tose valstybėse narėse, tapatybės duomenis;

c)	sutelktinio finansavimo paslaugų, kurias ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, teikimo pradžios datą;

d)	visų kitų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vykdomų veiklų, kurioms netaikomas šis reglamentas, sąrašą.

2. Valstybės narės, kurioje veiklos leidimas buvo išduotas, vienas bendras informacinis punktas per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda tą informaciją valstybės narės, kurioje sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas ketina teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kompetentingoms institucijoms, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir ESMA. ESMA įtraukia tą informaciją į 14 straipsnyje nurodytą registrą.

3. Po to veiklos leidimą išdavusios valstybės narės, kurioje buvo išduotas veiklos leidimas, vienas bendras informacinis punktas nedelsdamas informuoja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėją apie 2 dalyje nurodytą pranešimą.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas gali pradėti teikti sutelktinio finansavimo paslaugas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurios kompetentinga institucija yra išdavusi veiklos leidimą, nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos arba vėliausiai po 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo.

IV SKYRIUS

Investuotojų apsauga

19 straipsnis

Klientų informavimas

1. Visa sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų klientams pateikiama informacija apie save, apie išlaidas, finansinę riziką ir mokesčius, susijusius su sutelktinio finansavimo paslaugomis arba investicijomis, apie sutelktinio finansavimo projektų atrankos kriterijus, ir apie jų sutelktinio finansavimo paslaugų pobūdį ir su jomis siejamą riziką, įskaitant 27 straipsnyje nurodytus rinkodaros pranešimus, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai informuoja savo klientus, kad jų sutelktinio finansavimo paslaugoms nėra taikoma pagal Direktyvą 2014/49/ES sukurta indėlių garantijų sistema ir kad perleidžiamiesiems vertybiniams popieriams arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamoms priemonėms, įsigytoms per jų sutelktinio finansavimo platformą, netaikoma pagal Direktyvą 97/9/EB sukurta investuotojų kompensavimo sistema.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai informuoja savo klientus apie 22 straipsnyje nurodytą patirties neturintiems investuotojams skirtą apmąstymo laikotarpį. Visais atvejais, kai pateikiamas sutelktinio finansavimo pasiūlymas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pateikia tą informaciją laikmenos, įskaitant visas mobiliąsias programėles, gerai matomoje vietoje ir interneto puslapyje, kuriame pateikiamas toks pasiūlymas.

4. Visa pagal 1 dalį teiktina informacija klientams pateikiama, kai tai tinkama, bent prieš sudarant sutelktinio finansavimo sandorį.

5. 1, 2 ir 6 dalyse nurodyta informacija klientams pateikiama aiškiai nurodytoje ir lengvai pasiekiamoje sutelktinio finansavimo platformos svetainės dalyje ir nediskriminacinėmis sąlygomis.

6. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai savo sutelktinio finansavimo platformose sutelktinio finansavimo projektams taiko kreditų vertinimo balus arba siūlo sutelktinio finansavimo pasiūlymų kainodarą, jie pateikia naudoto tokių kredito vertinimo balų arba kainų apskaičiavimo metodo aprašymą. Jeigu apskaičiavimas grindžiamas neaudituojamomis sąskaitomis, tai turi būti aiškiai nurodyta metodo aprašyme.

7. EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ESMA, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	elementus, įskaitant formą, kurie turi būti įtraukti į 6 dalyje nurodytą metodo aprašymą;

b)	informaciją ir veiksnius, į kuriuos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi atsižvelgti atlikdami 4 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytą kredito rizikos vertinimą ir atlikdami 4 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytą paskolos vertinimą;

c)	veiksnius, į kuriuos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas turi atsižvelgti užtikrindamas, kad paskolos, kurią teikiant jis tarpininkauja, kaina būtų teisinga ir tinkama, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalies d punkte;

d)	pagal šį straipsnį reikalaujamos politikos ir procedūrų ir 4 straipsnio 4 dalies f punkte nurodytos rizikos valdymo sistemos būtiniausią turinį ir valdymą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d.

20 straipsnis

Įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių atskleidimas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, teikiantys sutelktinio finansavimo paslaugas, kurias sudaro tarpininkavimas teikiant paskolas:

a)	kasmet atskleidžia bent per 36 pastaruosius mėnesius jų sutelktinio finansavimo platformoje siūlytų sutelktinio finansavimo projektų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius ir

per keturis mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų pabaigos paskelbia rezultatų suvestinę, kurioje pateikia, jei taikytina:

i)	visų paskolų, kurias teikiant sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas tarpininkavo, tikėtiną ir faktinį neįvykdymo rodiklius pagal rizikos kategorijas ir nurodant rizikos valdymo sistemoje nustatytas rizikos kategorijas;

ii)	prielaidų, kuriomis remtasi nustatant tikėtinus įsipareigojimų neįvykdymo rodiklius, santrauką ir

iii)	tais atvejais, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pasiūlė tikslinę normą, susijusią su individualaus paskolų portfelio valdymu – faktinę gautą grąžą.

2. 1 dalyje nurodyti įsipareigojimų neįvykdymo rodikliai paskelbiami, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo svetainės matomoje vietoje.

3. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai išdėstoma 1 dalyje nurodytų sutelktinio finansavimo platformoje siūlomų projektų įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių apskaičiavimo metodika.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius papildyti šį reglamentą priimant šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

21 straipsnis

Pirminis žinių patikrinimas ir gebėjimo prisiimti nuostolius modeliavimas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, prieš suteikdami būsimiems patirties neturintiems investuotojams visas galimybes investuoti į sutelktinio finansavimo projektus jų sutelktinio finansavimo platformoje, įvertina, ar siūlomos sutelktinio finansavimo paslaugos yra tinkamos būsimiems patirties neturintiems investuotojams ir kurios iš jų yra tinkamos.

2. 1 dalyje nurodyto įvertinimo tikslais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai prašo informacijos apie būsimų patirties neturinčių investuotojų patirtį, investavimo tikslus, finansinę padėtį ir susijusios investavimo rizikos apskritai bei investavimo į sutelktinio finansavimo platformoje siūlomų investavimo rūšių rizikos bendrą supratimą, be kita ko, informacijos apie:

a)	būsimo patirties neturinčio investuotojo ankstesnes investicijas į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba ankstesnius sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių arba paskolų įsigijimus, įskaitant verslo pradžios arba plėtros etapais;

būsimo patirties neturinčio investuotojo supratimą apie riziką, susijusią su paskolų teikimu, investicijas į perleidžiamuosius vertybinius popierius arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių įsigijimu per sutelktinio finansavimo platformą, ir profesinę patirtį, susijusią su sutelktinio finansavimo investicijomis.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai kiekvieno patirties neturinčio investuotojo atžvilgiu peržiūri 1 dalyje nurodytą vertinimą kas dvejus metus po pagal tą dalį atlikto pirminio įvertinimo.

4. Jeigu būsimi patirties neturintys investuotojai nepateikia pagal 2 dalį reikalaujamos informacijos arba jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, remdamiesi pagal tą dalį gauta informacija, mano, kad būsimi patirties neturintys investuotojai neturi pakankamai žinių, įgūdžių ar patirties sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai tiems būsimiems patirties neturintys investuotojams praneša, kad jų sutelktinio finansavimo platformose siūlomos paslaugos gali būti jiems netinkamos ir juos įspėja apie riziką. Tame įspėjime apie riziką aiškiai nurodoma visiško investuotų pinigų praradimo rizika. Būsimi patirties neturintys investuotojai aiškiai patvirtina, kad jie gavo ir suprato sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo įspėjimą.

5. 1 dalyje nurodyto įvertinimo tikslais sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai taip pat reikalauja, kad būsimi patirties neturintys investuotojai modeliuotų savo gebėjimą prisiimti nuostolius, apskaičiuojamus kaip 10 % jų grynosios vertės, grindžiamos šia informacija:

a)	nuolatinėmis ir bendrosiomis pajamomis, ir tuo, ar pajamos gaunamos nuolatos ar laikinai;

b)	turtu, įskaitant finansines investicijas ir bet kokius grynųjų pinigų indėlius, išskyrus asmeninį ir investicinį turtą bei pensijų fondus;

c)	finansiniais įsipareigojimais, įskaitant nuolatinius, esamus ar būsimus įsipareigojimus.

6. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai kiekvieno patirties neturinčio investuotojo atžvilgiu kasmet peržiūri 5 dalyje numatytą modeliavimą po pagal tą dalį atlikto pirminio modeliavimo.

Būsimiems patirties neturintiems investuotojams ir patirties neturintiems investuotojams nekliudoma investuoti į sutelktinio finansavimo projektus. Patirties neturintis investuotojas patvirtina, kad gavo 5 dalyje nurodytus modeliavimo rezultatus.

7. Kiekvieną kartą prieš būsimam patirties neturinčiam investuotojui ar patirties neturinčiam investuotojui priimant individualų sutelktinio finansavimo pasiūlymą ir investuojant sumą, viršijančią 1 000 EUR arba 5 % to investuotojo grynosios vertės, apskaičiuotos pagal 5 dalį (atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė), sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad toks investuotojas:

a)	būtų įspėtas apie riziką;

b)	duotų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui aiškų sutikimą ir

c)	įrodytų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui, kad būsimas patirties neturintis investuotojas supranta investiciją ir jos riziką.

Šios dalies pirmos pastraipos c punkto tikslais 1 dalyje nurodytas įvertinimas gali būti naudojamas kaip įrodymas, kad būsimas patirties neturintis investuotojas ar patirties neturintis investuotojas supranta investiciją ir jos riziką.

8. ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomos priemonės, būtinos:

a)	1 dalyje nurodytam įvertinimui atlikti;

b)	5 dalyje nurodytam modeliavimui atlikti;

c)	2 ir 4 dalyse nurodytai informacijai pateikti.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

22 straipsnis

Ikisutartinis apmąstymo laikotarpis

1. Sutelktinio finansavimo pasiūlymo nuostatos ir sąlygos projekto savininkui yra privalomos nuo to momento, kai pasiūlymas pateikiamas sutelktinio finansavimo platformoje iki ankstesnės iš šių datų:

a)	sutelktinio finansavimo pasiūlymo galiojimo pabaigos datos, kurią sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas paskelbia tuo metu, kai sutelktinio finansavimo pasiūlymas pateikiamas jo sutelktinio finansavimo platformoje, arba

b)	datos, kurią pasiekiamas norimas finansavimo tikslas, arba, finansavimo intervalo atveju – kai pasiekiamas didžiausias norimas finansavimo tikslas.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas numato ikisutartinį apmąstymo laikotarpį, per kurį būsimas patirties neturintis investuotojas gali bet kuriuo metu atšaukti savo pasiūlymą investuoti arba pareikštą susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu nepateikdamas priežasties ir be jokių sankcijų.

3. 2 dalyje nurodytas apmąstymo laikotarpis prasideda nuo to momento, kai būsimas patirties neturintis investuotojas pateikia pasiūlymą investuoti arba pareiškia susidomėjimą, ir baigiasi po keturių kalendorinių dienų.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas registruoja gautus pasiūlymus investuoti ir pareikšto susidomėjimo pareiškimus bei jų gavimo laiką.

5. Pasiūlymo investuoti arba pareikšto susidomėjimo atšaukimo priemonės apima bent tas pačias priemones, kuriomis būsimas patirties neturintis investuotojas gali pasinaudoti pateikdamas pasiūlymą investuoti arba pareikšti susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu.

6. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas būsimam patirties neturinčiam investuotojui laiku pateikia tikslią ir aiškią informaciją apie apmąstymo laikotarpį ir pasiūlymo investuoti arba pareikšto susidomėjimo atšaukimo priemones, įskaitant bent šias:

prieš pat momentą, kai būsimas patirties neturintis investuotojas turi galimybę pateikti savo pasiūlymą investuoti arba pareikšti susidomėjimą, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas informuoja būsimą patirties neturintį investuotoją apie:

i)	tai, kad pasiūlymui investuoti arba susidomėjimo pareiškimui taikomas apmąstymo laikotarpis;

ii)	apmąstymo laikotarpio trukmę;

iii)	pasiūlymo investuoti arba pareikšto susidomėjimo atšaukimo priemones.

b)	nedelsiant po to, kai gaunamas pasiūlymas investuoti arba pareiškiamas susidomėjimas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas per savo sutelktinio finansavimo platformą turi informuoti patirties neturintį investuotoją, kad apmąstymo laikotarpis prasidėjo.

7. Individualaus paskolų portfelio valdymo atveju šis straipsnis taikomas tik patirties neturinčio investuotojo suteiktam pirminiam investavimo įgaliojimui, o ne pagal tą įgaliojimą atliktoms investicijoms į konkrečias paskolas.

23 straipsnis

Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai suteikia būsimiems investuotojams visą šiame straipsnyje nurodytą informaciją.

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai būsimiems investuotojams pateikia pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą, kurį dėl kiekvieno sutelktinio finansavimo pasiūlymo parengia projekto savininkas. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas parengiamas bent viena iš valstybės narės, kurios kompetentingos valdžios institucijos suteikė leidimą pagal 12 straipsnį, oficialiųjų kalbų arba kita toms valdžios institucijoms priimtina kalba.

3. Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas reklamuoja sutelktinio finansavimo pasiūlymą paskelbdamas rinkodaros pranešimą kitoje valstybėje narėje pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas pateikiamas bent viena iš tos valstybės narės oficialiųjų kalbų arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams nekliudoma pasirūpinti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento vertimu į bet kurią kalbą ar kalbas, kurios yra kitos nei 2 arba 3 dalyje nurodyta kalba. Tuose vertimuose tiksliai perteikiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento originalo turinys.

5. Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie tai, kokia kalba ar kalbos joms yra priimtinos šio reglamento tikslais, kaip nurodyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tą informaciją ESMA skelbia savo interneto svetainėje.

6. 2 dalyje nurodytame pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiama visa ši informacija:

a)	I priede išvardyta informacija;

toliau išdėstytas atsakomybės ribojimo pareiškimas, kuris pateikiamas iš karto po pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento pavadinimo:

„Šis sutelktinio finansavimo pasiūlymas nėra nei patikrintas, nei patvirtintas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) arba kompetentingų institucijų.

Jūsų patirties ir žinių tinkamumas nebūtinai buvo įvertinti prieš suteikiant jums prieigą prie šios investavimo galimybės. Investuodami jūs prisiimate visą riziką už šią investiciją, taip pat dalinio ar visiško investuotų pinigų praradimo riziką.“;

toliau išdėstytas perspėjimas apie riziką:

„Investavimas į šį sutelktinio finansavimo projektą yra susijęs su rizika, įskaitant dalinio ar visiško investuotų pinigų praradimo riziką. Jūsų investicijoms netaikomos indėlių garantijos sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES (*1). Jūsų investicijoms taip pat netaikomos investuotojų kompensavimo sistemos, nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB (*2).

Jūs galite negauti jokios investicijų grąžos.

Tai nėra taupymo produktas ir į sutelktinio finansavimo projektus patariame investuoti ne daugiau kaip 10 % savo grynosios vertės.

Galbūt negalėsite parduoti investicinių priemonių, kada panorėsite. Jeigu pavyks jas parduoti, vis dėlto gali būti, kad patirsite nuostolių.

(*1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149)."

(*2) 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).“"

7. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas turi būti teisingas, aiškus ir neklaidinantis ir jame negali būti jokių išnašų, išskyrus tokias, kuriose pateikiamos nuorodos į taikytiną teisę, įskaitant, jei aktualu, citatas. Jis pateikiamas vienas, patvariojoje laikmenoje, kuri aiškiai skiriasi nuo rinkodaros pranešimų, ir jį sudaro ne daugiau kaip šeši atspausdinti A4 formato puslapiai. Sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių atveju, jeigu pagal I priedo F dalį reikalaujamos informacijos kiekis netelpa viename atspausdintame A4 formato puslapyje, likusi informacija pateikiama pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento priede.

8. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas prašo projekto savininko jam pranešti apie visus informacijos pakeitimus, kad visą sutelktinio finansavimo pasiūlymo laikotarpį pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente visuomet būtų pateikiama naujausia informacija. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas iš karto praneša investuotojams, kurie pateikė pasiūlymą investuoti ar pareiškė susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu, apie visus esminius pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos pakeitimus, apie kuriuos jam buvo pranešta.

9. Valstybės narės užtikrina, kad atsakomybė už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiamą informaciją tektų bent projekto savininkui arba jo administraciniams, valdymo arba priežiūros organams. Tie už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą atsakingi asmenys pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente aiškiai identifikuojami: fizinių asmenų atveju nurodomi jų vardai, pavardės ir funkcijos arba, jei tai juridiniai asmenys, jų pavadinimai ir registruotos buveinės, taip pat pateikiami jų pareiškimai, kad, jų turimomis žiniomis, pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiama informacija atitinka faktus ir kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente nepraleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.

10. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiamą informaciją, įskaitant visus jos vertimus, atsakingiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų taikomi bent šiais atvejais:

a)	kai informacija yra klaidinanti arba netiksli arba

b)	pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente praleidžiama pagrindinė informacija, kurios reikia norint padėti investuotojams apsvarstyti, ar finansuoti sutelktinio finansavimo projektą.

11. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi nustatyti ir taikyti atitinkamas procedūras, pagal kurias tikrinamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos išsamumas, teisingumas ir aiškumas.

12. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente esama praleidimo, klaidos ar netikslumo, kuris galėtų turėti esminės įtakos numatomai investicijos grąžai, tas sutelktinio finansavimo paslaugų tiekėjas skubiai praneša apie tokį praleidimą, klaidą ar netikslumą projekto savininkui, kuris skubiai papildo arba ištaiso tą informaciją.

Jei toks papildymas arba ištaisymas neatliekamas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas skubiai sustabdo sutelktinio finansavimo pasiūlymą iki kol nebus papildomas arba pakeičiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, tačiau ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai iš karto praneša investuotojams, pateikusiems pasiūlymą investuoti ar pareiškusiems susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu, apie tokius nustatytus pažeidimus, veiksmus, kurių ėmėsi ir vėliau imsis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, ir galimybę atšaukti savo pateiktą pasiūlymą investuoti ar pareikštą susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu.

Jeigu po 30 kalendorinių dienų pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas nepapildomas arba neištaisomas pašalinant visus nustatytus pažeidimus, sutelktinio finansavimo pasiūlymas panaikinamas.

13. Būsimas investuotojas gali prašyti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo pasirūpinti, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas būtų išverstas į investuotojo pasirinktą kalbą. Vertime turi būti sąžiningai ir tiksliai perteikiamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento originalo turinys.

Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nepateikia prašomo pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento vertimo, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas aiškiai pataria būsimam investuotojui neinvestuoti.

14. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui valstybės narės, kurioje buvo išduotas veiklos leidimas, kompetentingos institucijos gali reikalauti ex ante pranešti apie pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą bent prieš septynias darbo dienas iki jo pateikimo būsimiems investuotojams. Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentai neturi būti ex ante kompetentingų institucijų patvirtinti.

15. Kai būsimiems investuotojams pateikiamas pagal šį straipsnį parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ir projektų savininkai laikomi įvykdžiusiais pareigą parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 (22).

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims, konsultuojantiems dėl sutelktinio finansavimo pasiūlymo arba jį platinantiems.

16. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato:

a)	6 dalyje ir I priede nurodytos informacijos pateikimo modeliui taikomus reikalavimus ir jo turinį;

b)	su sutelktinio finansavimo pasiūlymu siejamas pagrindines rizikos, kurią reikia atskleisti pagal I priedo C dalį, rūšis;

c)	tam tikrų finansinių koeficientų naudojimą, kad pagrindinė finansinė informacija būtų aiškesnė, be kita ko, pateikiant I priedo A dalies e punkte nurodytą informaciją;

d)	I priedo H dalies a punkte nurodytus komisinius, mokesčius ir sandorių išlaidas, įskaitant išsamų tiesioginių ir netiesioginių išlaidų, kurios tenka investuotojui, išskaidymą.

ESMA tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d.

24 straipsnis

Pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas platformos lygmeniu

1. Nukrypstant nuo 23 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio ir 23 straipsnio 6 dalies a punkto, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, užsiimantys individualaus paskolų portfelio valdymu, pagal šį straipsnį parengia ir būsimiems investuotojams platformos lygmeniu pateikia pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą, kuriame pateikiama visa ši informacija:

a)	I priedo H ir I dalyse numatyta informacija;

informacija apie fizinius ar juridinius asmenis, atsakingus už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiamą informaciją. Fizinių asmenų, įskaitant sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo administravimo, valdymo ar priežiūros organų narius, atveju – fizinio asmens vardas, pavardė ir pareigos; juridinių asmenų atveju – pavadinimas ir registruotoji būstinė;

toliau išdėstytas pareiškimas dėl atsakomybės:

„Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pareiškia, kad jo turimomis žiniomis jokia informacija nebuvo praleista ar nėra iš esmės klaidinanti ar netiksli. Už šios pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento parengimą yra atsakingas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas.“

2. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas visą sutelktinio finansavimo pasiūlymo laikotarpį užtikrina, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente visuomet būtų pateikiama naujausia informacija platformos lygmeniu. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nedelsdami praneša investuotojams, pateikusiems pasiūlymą investuoti ar pareiškusiems susidomėjimą sutelktinio finansavimo pasiūlymu, apie visus esminius pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos pakeitimus.

3. 1 dalyje nurodytas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas turi būti teisingas, aiškus ir neklaidinantis ir jame negali būti jokių išnašų, išskyrus tokias, kuriose pateikiamos nuorodos į taikytinus teisės aktus, įskaitant, jei aktualu, citatas. Jis pateikiamas vienas, patvariojoje laikmenoje, kuri aiškiai skiriasi nuo rinkodaros pranešimų, ir jį sudaro ne daugiau kaip šeši atspausdinti A4 formato puslapiai.

4. Valstybės narės užtikrina, kad atsakomybė už 1 dalyje nurodytą pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente platformos lygmeniu pateikiamą informaciją tektų bent sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui. Už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą platformos lygmeniu atsakingi asmenys pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente aiškiai identifikuojami: fizinių asmenų atveju nurodomi jų vardai, pavardės ir funkcijos arba, jei tai juridiniai asmenys, jų pavadinimai ir registruotos buveinės, taip pat pateikiami jų pareiškimai, kad, jų turimomis žiniomis, pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiama informacija atitinka faktus ir kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente nepraleista nieko, kas galėtų turėti įtakos jo reikšmei.

5. Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymai ir kiti teisės aktai dėl civilinės atsakomybės už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente platformos lygmeniu pateikiamą informaciją, įskaitant visus jos vertimus, atsakingiems fiziniams ar juridiniams asmenims būtų taikomi bent šiais atvejais, kai:

a)	informacija yra klaidinanti arba netiksli arba

b)	pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente platformos lygmeniu praleidžiama pagrindinė informacija, kurios reikia norint padėti investuotojams apsvarstyti, ar investuoti individualaus paskolų portfelio būdu.

6. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai turi nustatyti ir taikyti atitinkamas procedūras, pagal kurias tikrinamas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente platformos lygmeniu pateiktos informacijos išsamumas, tikslumas ir aiškumas.

7. Jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas nustato, kad pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente platformos lygmeniu esama praleidimo, klaidos ar netikslumo, kuris galėtų turėti esminės įtakos numatomai individualaus paskolų portfelio valdymo grąžai, tas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pats ištaiso tą pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente esantį praleidimą, klaidą ar netikslumą.

8. Kai būsimiems investuotojams pateikiamas pagal šį straipsnį parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas platformos lygmeniu, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikomi įvykdžiusiais pareigą parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014.

Pirma pastraipa mutatis mutandis taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims, konsultuojantiems dėl sutelktinio finansavimo pasiūlymo arba jį platinantiems.

25 straipsnis

Skelbimų lenta

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali administruoti skelbimų lentą, kurioje jie leidžia savo klientams skelbti, jog juos domina paskolų, perleidžiamųjų vertybinių popierių arba sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių, kurios pirmiausia buvo siūlomos jų sutelktinio finansavimo platformose, pardavimas ir pirkimas.

2. 1 dalyje nurodyta skelbimų lenta nenaudojama siekiant tarpininkauti pirkimo ir pardavimo interesų turintiems asmenims naudojantis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo protokolais arba vidaus veiklos procedūromis tokiu būdu, kad būtų sudaryta sutartis. Todėl skelbimų lentos negali sudaryti vidinė susiejimo sistema, kurioje daugiašaliu pagrindu vykdomi klientų pavedimai.

3. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, leidžiantys skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie susidomėjimą, turi laikytis šių reikalavimų:

a)	pagal 1 ir 2 dalis informuoti savo klientus apie skelbimų lentos pobūdį;

b)	reikalauti, kad jų klientai, reklamuojantys 1 dalyje nurodytos paskolos, vertybinio popieriaus ar priemonės pardavimą, pateiktų pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą;

c)	pateikti klientams, ketinantiems pirkti skelbimų lentoje skelbiamus paskolų susitarimus, informaciją apie paskolų, suteiktų tarpininkaujant sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui, rezultatus;

d)	užtikrinti, kad jų klientai, skelbiantys interesą įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskolą, vertybinį popierių ar priemonę ir priskiriami patirties neturintį investuotojų kategorijai, gautų 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir 21 straipsnio 4 dalyje nurodytą įspėjimą apie riziką.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, leidžiantys skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą interesą ir teikiantys turto saugojimo paslaugas pagal 10 straipsnio 1 dalį, reikalauja, kad tokius interesus skelbiantys jų investuotojai nuosavybės patikrinimo ir dokumentų tvarkymo tikslais praneštų jiems apie visus nuosavybės pasikeitimus.

5. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, kurie siūlo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pirkimo ir pardavimo referencinę kainą, informuoja savo klientus, kad siūloma referencinė kaina yra neprivaloma, pagrindžia siūlomą referencinę kainą ir atskleidžia pagrindinius metodikos elementus, atsižvelgiant į 19 straipsnio 6 dalį.

26 straipsnis

Galimybė susipažinti su įrašais

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai:

a)	registruoja visą informaciją, susijusią su jų paslaugomis ir sandoriais patvariojoje laikmenoje ir saugo ją bent penkerius metus;

b)	užtikrina, kad klientai galėtų nedelsdami bet kuriuo metu susipažinti su jiems suteiktų paslaugų įrašais;

c)	bent penkerius metus saugo visus sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų ir jų klientų tarpusavio susitarimus.

V SKYRIUS

Rinkodaros pranešimai

27 straipsnis

Su rinkodaros pranešimais susiję reikalavimai

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visi rinkodaros pranešimai apie jų paslaugas, įskaitant perduotas teikti trečiosioms šalims, investuotojams būtų aiškiai atpažįstami.

2. Nė vienas rinkodaros pranešimas neturi būti neproporcingai orientuotas į atskirus planuojamus, rengiamus ar esamus sutelktinio finansavimo projektus arba pasiūlymus, kol lėšos projektui nėra baigtos rinkti.

Rinkodaros pranešime pateikiama informacija turi būti teisinga, aiški, neklaidinanti ir atitikti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktą informaciją, jei pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas jau turimas, arba informaciją, kurią reikalaujama pateikti pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente, jeigu pagrindinės informacijos apie investiciją dokumento dar nėra.

3. Savo rinkodaros pranešimuose sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai vartoja vieną ar daugiau valstybės narės, kurioje platinami rinkodaros pranešimai, oficialiųjų kalbų arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtiną kalbą.

4. Valstybės narės, kurioje platinami rinkodaros pranešimai, kompetentingos institucijos yra atsakingos už priežiūrą, kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai laikosi rinkodaros pranešimams taikomų jų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų ir užtikrinimą, kad jie jų laikytųsi.

5. Kompetentingos institucijos nereikalauja ex ante pranešimo apie rinkodaros pranešimus ir jų patvirtinimo.

28 straipsnis

Nacionalinių rinkodaros reikalavimų nuostatų skelbimas

1. Kompetentingos institucijos savo svetainėse paskelbia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimams taikomus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių laikymosi priežiūrą ir užtikrinimą, kad jų būtų laikomasi, kompetentingos institucijos yra atsakingos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu, ir atnaujina šią informaciją.

2. Kompetentingos institucijos praneša ESMA apie 1 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus ir pateikia ESMA tų įstatymų ir kitų teisės aktų santrauką tarptautinių finansų srityje įprasta kalba.

3. Kompetentingos institucijos praneša ESMA apie bet kokius pagal 2 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus ir nedelsdamos ESMA pateikia atnaujintą 1 dalyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų santrauką.

4. Kai kompetentingos institucijos nėra atsakingos už priežiūrą, kaip laikomasi 1 dalyje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų, ir užtikrinimą, kad jų būtų laikomasi, jos savo svetainėse paskelbia kontaktinę informaciją apie tai, kur galima gauti informacijos apie 1 dalyje nurodytus įstatymus ir kitus teisės aktus.

5. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos standartinės formos, šablonai ir procedūros, taikomi teikiant pranešimus pagal šį straipsnį, projektus.

ESMA tuos techninius įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

6. ESMA savo svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina 2 dalyje nurodytą santrauką ir saitus į 1 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų svetaines. ESMA nėra atsakinga už santraukoje pateikiamą informaciją.

7. Kompetentingos institucijos yra vienas bendras informacinis punktas, atsakingas už informacijos apie prekybos taisykles teikimą savo atitinkamose valstybėse narėse.

8. Kompetentingos institucijos reguliariai, bent kas metus, praneša ESMA apie savo vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių ėmėsi praėjusiais metais pagal nacionalinę teisę, įstatymus ir nuostatas, taikytinas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimams. Visų pirma ataskaitoje pateikiama:

a)	kai taikytina, bendras vykdymo užtikrinimo veiksmų skaičius pagal nusižengimo rūšį;

b)	jeigu žinoma, vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatai, be kita ko, skirtos sankcijos pagal rūšį arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų taisomosios priemonės, ir

c)	jeigu turima, pavyzdžiai, kaip kompetentingos valdžios institucijos sprendė klausimą, kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai nesilaikė nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.

VI SKYRIUS

Kompetentingos institucijos ir ESMA

29 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šiame reglamente numatytų funkcijų ir pareigų vykdymą, ir apie tai informuoja ESMA.

2. Jeigu valstybės narės pagal 1 dalį paskiria daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, jos nustato jų atitinkamas užduotis ir vieną iš jų paskiria vienu bendru informaciniu punktu tarpvalstybiniam kompetentingų institucijų administraciniam bendradarbiavimui ir ryšiams su ESMA.

3. ESMA savo interneto svetainėje skelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.

30 straipsnis

Kompetentingųjų institucijų įgaliojimai

1. Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę turi turėti bent šiuos tyrimo įgaliojimus:

reikalauti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai ir trečiosios šalys, paskirtos vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, ir juos kontroliuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuos jie kontroliuoja, teiktų informaciją ir dokumentus;

b)	reikalauti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų auditoriai ir valdytojai ir trečiosios šalys, paskirtos vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, teiktų informaciją;

atlikti patikrinimus arba tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias patalpas, ir tuo tikslu patekti į patalpas siekiant susipažinti su dokumentais ir kitais bet kurios formos duomenimis, jeigu pagrįstai įtariama, kad su patikrinimo arba tyrimo dalyku susiję dokumentai ir kiti duomenys gali būti svarbūs įrodant šio reglamento pažeidimą.

2. Kad galėtų vykdyti šiuo reglamentu nustatytas pareigas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę turi turėti bent šiuos priežiūros įgaliojimus:

a)	sustabdyti sutelktinio finansavimo pasiūlymą vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu turima pagrįstų priežasčių įtarti, kad buvo pažeistas šis reglamentas;

uždrausti arba sustabdyti rinkodaros pranešimus arba reikalauti, kad sutelktinio finansavimo teikėjas arba trečioji šalis, paskirta vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, nutrauktų arba sustabdytų rinkodaros pranešimus vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu turima pagrįstų priežasčių manyti, kad buvo pažeistas šis reglamentas;

c)	uždrausti sutelktinio finansavimo pasiūlymą, jeigu jos nustato, kad buvo pažeistas šis reglamentas, arba turima pagrįstų priežasčių įtarti, kad jis bus pažeistas;

d)	sustabdyti arba reikalauti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas sustabdytų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą vienu kartu ne daugiau kaip 10 darbo dienų iš eilės, jeigu turima pagrįstų priežasčių manyti, kad buvo pažeistas šis reglamentas;

e)	uždrausti teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, jeigu jos nustato, kad buvo pažeistas šis reglamentas;

f)	viešai paskelbti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, paskirta vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, nesilaiko savo įsipareigojimų;

atskleisti arba reikalauti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, paskirta vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, atskleistų visą esminę informaciją, kuri gali turėti poveikį sutelktinio finansavimo paslaugos teikimui, siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą arba sklandų rinkos veikimą;

sustabdyti arba reikalauti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, paskirta vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, sustabdytų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą, jeigu kompetentingos institucijos mano, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo padėtis yra tokia, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikimas būtų žalingas investuotojų interesams;

perduoti esamas sutartis kitam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui tais atvejais, jeigu sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo veiklos leidimas panaikinamas pagal 17 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktą, jeigu tam pritaria klientai ir perimantis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas.

Visos priemonės, priimtos vykdant įgaliojimus pagal šią dalį, turi būti proporcingos, tinkamai pagrįstos ir taikomos pagal 40 straipsnį.

3. Jeigu to reikia pagal nacionalinę teisę, kompetentinga institucija gali prašyti atitinkamos teisminės institucijos priimti sprendimą dėl naudojimosi 1 ir 2 dalyse nurodytais įgaliojimais.

4. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui, kuriam perduotos esamos sutartys, kaip nurodyta 2 dalies pirmos pastraipos i punkte, suteikiami įgaliojimai teikti sutelktinio finansavimo paslaugas toje pačioje valstybėje narėje, kurioje buvo išduotas veiklos leidimas pirminiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjui.

5. Kompetentingos institucijos 1 ir 2 dalyse nurodytas funkcijas ir įgaliojimus, vykdo bet kuriais iš šių būdų:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

c)	savo atsakomybe pavesdamos funkcijas tokioms institucijoms;

d)	kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

6. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad kompetentingos institucijos turėtų visus savo pareigoms vykdyti būtinus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

7. Fizinis arba juridinis asmuo, pagal šį reglamentą teikiantis informaciją kompetentingai institucijai, nelaikomas pažeidusiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba įstatymų ir kitų teisės aktų nuostata, ir už tokį pranešimą jam netaikoma jokio pobūdžio atsakomybė.

31 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1. Šio reglamento taikymo tikslais kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Jos nepagrįstai nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimų, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiklą.

Jei valstybės narės, vadovaudamosi 39 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia nustatyti baudžiamąsias sankcijas už šio reglamento pažeidimą, jos užtikrina, kad būtų numatytos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus įgaliojimus palaikyti ryšius su savo jurisdikcijos teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamosios justicijos institucijomis, kad galėtų gauti konkrečią informaciją, susijusią su nusikalstamų veikų tyrimais ar teismo procesais, pradėtais dėl šio reglamento pažeidimų, ir įgaliojimus teikti tą pačią informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat ESMA, ir taip galėtų įvykdyti pareigą bendradarbiauti šio reglamento tikslais.

2. Kompetentinga institucija gali atsisakyti patenkinti prašymą pateikti informaciją ar prašymą bendradarbiauti vykdant tyrimą tik susiklosčius kuriai nors iš šių išimtinių aplinkybių:

a)	jeigu prašymo įvykdymas gali neigiamai paveikti jos pačios atliekamą tyrimą, vykdymo užtikrinimo veiklą arba nusikalstamos veikos tyrimą;

b)	jeigu valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius fizinius ar juridinius asmenis;

c)	jeigu valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis sprendimas tokiems fiziniams arba juridiniams asmenims dėl tų pačių veiksmų.

3. Gavusios prašymą, kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia visą šio reglamento tikslais reikalingą informaciją.

4. Kompetentinga institucija gali prašyti, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija padėtų vykdyti patikrinimus vietoje ar tyrimus.

Prašančioji kompetentinga institucija informuoja ESMA apie visus pirmoje pastraipoje nurodytus prašymus. Jeigu kompetentinga institucija gauna kitos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą vietoje arba tyrimą, ji gali atlikti bet kurį iš toliau nurodytų veiksmų:

a)	pati vykdyti patikrinimą vietoje ar tyrimą;

b)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrinimą vietoje ar tyrimą;

c)	leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrinimą vietoje ar tyrimą;

d)	paskirti tikrintojus ar ekspertus, kurie vykdys patikrinimą vietoje ar tyrimą;

e)	vykdyti konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis kartu su kita kompetentinga institucija.

5. Jeigu prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis informacija, atmetamas arba į jį per pagrįstą laiką nesureaguojama, kompetentingos institucijos gali kreiptis į ESMA. Nedarant poveikio SESV 258 straipsniui, tokiais atvejais ESMA gali imtis veiksmų naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsnį jai suteiktais įgaliojimais.

6. Kompetentingos institucijos glaudžiai koordinuoja savo atliekamą priežiūros veiklą, kad būtų nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimai, plėtojama ir skatinama geriausia praktika, palengvinamas bendradarbiavimas, padedama užtikrinti nuoseklų aiškinimą ir nesutarimų atveju teikiami įvairias jurisdikcijas apimantys vertinimai.

7. Kai kompetentinga institucija nustato, kad buvo pažeistas kuris nors iš šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, arba turi pagrindo taip manyti, ji apie savo išvadas pakankamai išsamiai informuoja subjekto ar subjektų, įtariamų padarius tokį pažeidimą, kompetentingą instituciją.

8. ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais patikslinama, kokia informacija kompetentingos institucijos turi keistis pagal 1 dalį.

ESMA pateikia tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d.

9. ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija standartinės formos, šablonai ir procedūros.

ESMA pateikia tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

32 straipsnis

Kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas

1. Kompetentingos institucijos ir ESMA glaudžiai bendradarbiauja šio reglamento tikslais ir laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010. Jos keičiasi informacija vykdydamos šiame skyriuje nustatytas pareigas.

2. Patikrinimo vietoje ar tarpvalstybinį poveikį darančio tyrimo atveju, jei to prašo viena iš kompetentingų institucijų, ESMA koordinuoja patikrinimą arba tyrimą.

3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos pateikia ESMA visą jos pareigoms vykdyti būtiną informaciją.

4. Kad būtų užtikrintos vienodos šio straipsnio taikymo sąlygos, ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, pagal kuriuos parengiamos standartinės formos, šablonai ir procedūros, skirti nacionalinių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimui ir keitimuisi ir informacija ir jų bendradarbiavimui ir keitimuisi informacija su ESMA.

ESMA pateikia tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį priimti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

33 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis

Kai sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas vykdo kitą veiklą, nei ta, kuriai taikomas 12 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas, kompetentingos institucijos bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už tokios kitos veiklos priežiūrą, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose.

34 straipsnis

Pareiga pranešti

Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d. praneša Komisijai ir ESMA apie įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant visas atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Valstybės narės nepagrįstai nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

35 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Visa informacija, kuria kompetentingos institucijos keičiasi tarpusavyje pagal šį reglamentą ir kuri yra susijusi su verslo ar veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija perduodama tokią informaciją nurodo, kad informaciją leidžiama atskleisti arba ją būtina atskleisti dėl teismo proceso.

2. Profesinės paslapties saugojimo pareiga taikoma visiems fiziniams arba juridiniams asmenims, dirbantiems arba dirbusiems kompetentingai institucijai, arba trečiajai šaliai, kuriai kompetentinga institucija delegavo savo įgaliojimus. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ar institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktų nuostatose nurodytus atvejus.

36 straipsnis

Duomenų apsauga

Kai pagal šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys, kompetentingos institucijos vykdo savo užduotis šio reglamento tikslais laikydamosi Reglamento (ES) 2016/679.

Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, ESMA laikosi Reglamento (ES) 2018/1725.

37 straipsnis

Atsargumo priemonės

1. Jeigu valstybės narės, kurioje yra teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos, kompetentinga institucija turi akivaizdžių ir įrodomų priežasčių manyti, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečiosios šalys, paskirtos vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, padarė pažeidimų arba sutelktinių paslaugų teikėjas ar trečiosios šalys pažeidė jiems šiuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus, ji praneša apie tai veiklos leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai ir ESMA.

2. Jeigu nepaisant priemonių, kurių ėmėsi veiklos leidimą išdavusi kompetentinga institucija, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas arba trečioji šalis, paskirta vykdyti su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu susijusias funkcijas, toliau pažeidžia šį reglamentą, valstybės narės, kurioje teikiamos sutelktinio finansavimo paslaugos, kompetentinga institucija, informavusi veiklos leidimą išdavusią kompetentingą instituciją ir ESMA, imasi visų tinkamų priemonių, kad apsaugotų investuotojus, ir apie tai nepagrįstai nedelsdama informuoja Komisiją ir ESMA.

3. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kokiomis nors priemonėmis, kurių pagal šio straipsnio 2 dalį ėmėsi kita kompetentinga institucija, ji gali perduoti klausimą ESMA. ESMA gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

38 straipsnis

Kompetentingų institucijų vykdomas skundų nagrinėjimas

1. Kompetentingos institucijos parengia procedūras, pagal kurias klientai ir kitos suinteresuotos šalys, įskaitant vartotojų asociacijas, kompetentingoms institucijoms gali pateikti skundus dėl įtariamų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įvykdytų šio reglamento pažeidimų. Visais atvejais skundai turėtų būti priimami rašytine arba elektronine forma ir valstybės narės, kurioje pateiktas skundas, oficialiąja kalba arba tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtina kalba.

2. Informacija apie 1 dalyje nurodytas skundų teikimo procedūras pateikiama kiekvienos kompetentingos institucijos svetainėje ir perduodama ESMA. Savo svetainėje ESMA paskelbia nuorodas į kompetentingų institucijų svetainių skundų teikimo procedūroms skirtas dalis.

VII SKYRIUS

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

39 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1. Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros ir tyrimo įgaliojimams pagal 30 straipsnį ir valstybių narių teisei numatyti ir skirti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės, laikydamosi nacionalinės teisės, numato, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus skirti reikiamas administracines sankcijas ir imtis atitinkamų kitų administracinių priemonių, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės taikomos bent už:

3, 4 ir 5 straipsnių, 6 straipsnio 1–6 dalių, 4 straipsnio, 7 straipsnio 1–4 dalių, 8 straipsnio 1–6 dalių, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio, 11 straipsnio, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 ir 3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 1 ir 4 dalių, 19 straipsnio 1–6 dalių, 20 straipsnio 1 ir 2 dalių, 21 straipsnio 1–7 dalių, 22 straipsnio, 23 straipsnio 2–13 dalių, 24, 25 bei 26 straipsnių ir 27 straipsnio 1–3 dalių pažeidimus;

b)	nebendradarbiavimą arba reikalavimų nevykdymą tyrimo, patikrinimo arba prašymo, kuriems taikoma 30 straipsnio 1 dalis, atveju.

Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių už pažeidimus, už kuriuos pagal jų nacionalinę teisę skiriamos baudžiamosios sankcijos.

Ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 10 d. valstybės narės išsamiai praneša Komisijai ir ESMA apie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas taisykles. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie bet kokius vėlesnius jų pakeitimus.

2. Valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus už 1 dalies pirmos pastraipos a punkte išvardytus pažeidimus skirti bent šias administracines sankcijas ir nustatyti bent šias kitas administracines priemones:

a)	viešą pareiškimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis ar juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)	įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimu laikomus veiksmus ir susilaikyti nuo tokių veiksmų kartojimo;

c)	draudimą bet kuriam už pažeidimą atsakingo juridinio asmens valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, vykdyti valdymo funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse;

d)	maksimalias administracines baudas, kurių suma būtų bent du kartus didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jeigu tokią naudą galima nustatyti, net ir tais atvejais, kai tai viršija e punkte nustatytas maksimalias sumas;

jei tai juridinis asmuo – administracines baudas, kurių maksimalus dydis yra ne mažesnis kaip 500 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2020 m. lapkričio 9 d., arba iki 5 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos, remiantis naujausiomis valdymo organo patvirtintomis finansinėmis ataskaitomis. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (23) turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą Sąjungos teisę apskaitos srityje, remiantis naujausiomis turimomis valdymo organo patvirtintomis pagrindinės patronuojančiosios įmonės konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis;

f)	jei tai fizinis asmuo – administracines baudas, kurių maksimalus dydis yra ne mažesnis kaip 500 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta 2020 m. lapkričio 9 d.

3. Valstybės narės tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsakingiems už pažeidimą, gali numatyti papildomas sankcijas ar priemones ir didesnes administracines baudas nei numatyta šiame reglamente.

40 straipsnis

Naudojimasis priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais skirti sankcijas

1. Priimdamos sprendimą dėl administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių, kurios turi būti skiriamos pagal 39 straipsnį, rūšies ir dydžio, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kiek pažeidimas yra tyčinis ar padarytas dėl aplaidumo, ir į visas kitas atitinkamas aplinkybes, be kita ko, kai tinkama, į:

a)	pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal atsakingo juridinio asmens bendrą apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas ir grynąjį turtą;

d)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno ar išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)	trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)	už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio poreikiui užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

g)	ankstesnius už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens padarytus pažeidimus;

h)	pažeidimo poveikį investuotojų interesams.

2. Kompetentingos institucijos 39 straipsnyje nurodytas funkcijas ir įgaliojimus vykdo pagal 30 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

3. Kompetentingos institucijos, naudodamosi įgaliojimais skirti administracines sankcijas ir taikyti kitas administracines priemones pagal 39 straipsnį, glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad jų naudojimasis priežiūros ir tyrimo įgaliojimais bei jų pagal šį reglamentą skiriamos administracinės sankcijos ir taikomos kitos administracinės priemonės būtų veiksmingos ir tinkamos. Jos koordinuoja savo veiksmus, kad tarpvalstybiniais atvejais naudodamosi savo priežiūros ir tyrimo įgaliojimais ir skirdamos administracines sankcijas bei taikydamos kitas administracines priemones, išvengtų dubliavimo ir kartojimo.

41 straipsnis

Teisė apskųsti

Valstybės narės užtikrina, kad visi pagal šį reglamentą priimti sprendimai būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima apskųsti teisme. Teisė apskųsti teisme taikoma ir tada, kai, pateikus prašymą išduoti veiklos leidimą ir kartu pateikus visą reikalaujamą informaciją, per šešis mėnesius nepriimamas sprendimas dėl to prašymo.

42 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1. Sprendimą už šio reglamento pažeidimą skirti administracines sankcijas arba taikyti kitas administracines priemones kompetentingos institucijos paskelbia savo oficialiose svetainėse iš karto, kai apie tą sprendimą pranešama fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuriam tas sprendimas skirtas. Paskelbiama bent informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų fizinių arba juridinių asmenų tapatybę. Ta pareiga netaikoma sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2. Jeigu kompetentinga institucija, kiekvienu atveju atskirai įvertinusi tokių duomenų skelbimo proporcingumą, mano, kad skelbti juridinių asmenų arba fizinių asmenų tapatybės arba asmens duomenis yra neproporcinga arba jeigu paskelbus tuos duomenis būtų pakenkta vykdomam tyrimui, kompetentingos institucijos atlieka vieną iš šių veiksmų:

a)	atideda sprendimo skirti sankciją ar taikyti priemonę paskelbimą, kol neišnyks neskelbimo priežastys;

b)	paskelbia sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę anonimiškai, nacionalinę teisę atitinkančiu būdu, jeigu taip anonimiškai paskelbus duomenis užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

c)	neskelbia sprendimo skirti sankciją arba taikyti priemonę tuo atveju, kai a ir b punktuose nurodytos galimybės laikomos nepakankamomis siekiant užtikrinti tokių sprendimų skelbimo proporcingumą, kai priemonės laikomos mažareikšmėmis.

Jeigu apie skirtą sankciją arba taikomą priemonę nusprendžiama paskelbti anonimiškai, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, atitinkamų duomenų paskelbimą galima atidėti pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, kad per tą laikotarpį priežastys juos skelbti anonimiškai išnyks.

3. Kai sprendimas skirti sankciją arba taikyti priemonę apskundžiamas atitinkamoms teisminėms arba kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos iš karto paskelbia šią informaciją savo oficialioje svetainėje, paskelbia visą vėlesnę informaciją apie to skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiami visi sprendimai panaikinti ankstesnį sprendimą skirti sankciją arba taikyti priemonę.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį viešai paskelbta informacija jų oficialioje svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje svetainėje laikomi tik tiek laiko, kiek būtina pagal taikytinas duomenų apsaugos taisykles.

43 straipsnis

Pranešimas ESMA apie sankcijas ir administracines priemones

1. Kompetentinga institucija kiekvienais metais pateikia ESMA apibendrintą informaciją apie visas pagal 39 straipsnį skirtas administracines sankcijas ir taikytas kitas administracines priemones. ESMA tą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

Jeigu valstybės narės pagal 39 straipsnio 1 dalį nusprendė skirti baudžiamąsias sankcijas už toje dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos kasmet pateikia ESMA anonimintus ir apibendrintus duomenis apie visus vykdytus nusikalstamų veikų tyrimus ir skirtas baudžiamąsias sankcijas. ESMA duomenis apie skirtas baudžiamąsias sankcijas skelbia metinėje ataskaitoje.

2. Jeigu kompetentinga institucija yra viešai atskleidusi informaciją apie administracines sankcijas, kitas administracines priemones ar baudžiamąsias sankcijas, ji tuo pačiu metu apie jas praneša ESMA.

3. Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas skirtas, tačiau nepaskelbtas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, įskaitant visus su jomis susijusius apeliacinius skundus ir jų rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų informaciją ir galutinį sprendimą dėl kiekvienos skirtos baudžiamosios sankcijos ir šiuos duomenis pateiktų ESMA. ESMA tvarko sankcijų ir administracinių priemonių, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę tik kompetentingų institucijų tarpusavio keitimosi informacija tikslais. Ta duomenų bazė prieinama tik ESMA, EBI ir kompetentingoms institucijoms ir atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikiama informacija.

VIII SKYRIUS

Deleguotieji aktai

44 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 48 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 36 mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. lapkričio 9 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 48 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 48 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

IX SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

45 straipsnis

Ataskaita

1. Iki 2023 m. lapkričio 10 d. Komisija, pasikonsultavusi su ESMA ir EBI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir, kai tikslinga, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

2. Ataskaitoje vertinami šie dalykai:

sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkos veikimas Sąjungoje, įskaitant rinkos plėtrą ir tendencijas, atsižvelgiant į patirtį priežiūros srityje, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, kuriems išduotas veiklos leidimas, skaičių ir jų rinkos dalis, taip pat šio reglamento poveikis, kiek tai susiję su kita atitinkama Sąjungos teise, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB ir direktyvą 2011/61/ES (24), Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) 2017/1129;

b)	ar paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, spektras tebėra tinkamas, kiek tai susiję su 1 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta riba;

c)	sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių naudojimas teikiant tarpvalstybines sutelktinio finansavimo paslaugas;

ar paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, spektras tebėra tinkamas, atsižvelgiant į verslo modelių, kuriuose naudojamasi tarpininkavimu finansinių reikalavimų srityje, įskaitant paskolų reikalavimų perleidimą arba pardavimą trečiosios šalies investuotojams per sutelktinio finansavimo platformas, raidą;

e)	ar reikia patikslinti šiame reglamente išdėstytas terminų apibrėžtis, įskaitant patirties turinčio investuotojo apibrėžtį, nustatytą 2 straipsnio 1 dalies j punkte, ir II priede nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į jų veiksmingumą užtikrinant investuotojų apsaugą;

ar 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnyje ir 24 straipsnyje nustatyti reikalavimai tebėra tinkami šio reglamento tikslams pasiekti, kiek tai susiję su valdymu, reikalavimų laikymusi ir informacijos atskleidimu individualaus paskolų portfelio valdymo srityje, ir atsižvelgiant į panašaus pobūdžio paslaugas, teikiamas perleidžiamųjų vertybinių popierių atžvilgiu pagal Direktyvą 2014/65/ES;

g)	šio reglamento poveikis tinkamam sutelktinio finansavimo paslaugų Sąjungos vidaus rinkos veikimui, be kita ko, poveikis MVĮ galimybėms gauti finansavimą ir investuotojams bei kitų kategorijų fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems tos paslaugos turi poveikį;

h)	technologinių inovacijų įgyvendinimas sutelktinio finansavimo sektoriuje, įskaitant naujų novatoriškų verslo modelių ir technologijų taikymą;

i)	ar 11 straipsnyje išdėstytos prudencinės taisyklės tebėra tinkamos šio reglamento tikslams siekti, visų pirma, kiek tai susiję su minimaliais nuosavų lėšų reikalavimais, nuosavų lėšų apibrėžtimi, draudimo naudojimu ir nuosavų lėšų bei draudimo derinimu;

j)	ar reikia 19 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo klientams arba 21 straipsnyje nustatytų investuotojų apsaugos priemonių pakeitimų;

k)	ar 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta suma išlieka tinkama šio reglamento tikslams siekti;

l)	kompetentingoms institucijoms priimtinų kalbų poveikis pagal 23 straipsnio 2 ir 3 dalis;

m)	25 straipsnyje nurodytų skelbimo lentų naudojimas, įskaitant poveikį paskolų, perleidžiamųjų vertybinių popierių ir sutelktinio finansavimo tikslais naudojamų priemonių antrinei rinkai;

n)	nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojami sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų rinkodaros pranešimai, poveikis laisvei teikti paslaugas, konkurencijai ir investuotojų apsaugai;

o)	administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių taikymas, ypač bet koks poreikis labiau suderinti administracines sankcijas, numatytas už šio reglamento pažeidimus;

būtinybė įpareigoti sutelktinio finansavimo teikėjus laikytis nacionalinės teisės, kuriomis įgyvendinamos Direktyvos (ES) 2015/849 nuostatos dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo, bei įpareigojimo proporcingumas, ir būtinybė tokius sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus įrašyti į įpareigotųjų subjektų sąrašą siekiant tos direktyvos tikslų bei tokio įrašymo proporcingumas;

q)	ar tikslinga leisti trečiosiose valstybėse įsisteigusiems subjektams teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį reglamentą;

r)	kompetentingų institucijų ir ESMA bendradarbiavimas ir kompetentingų institucijų tinkamumas vykdyti šio reglamento priežiūros funkcijas;

s)	galimybė šiame reglamente numatyti specialias priemones, kuriomis skatinami tvarūs ir novatoriški sutelktinio finansavimo projektai bei Sąjungos fondų naudojimas;

t)	bendras sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų, kuriems išduotas veiklos leidimas pagal šį reglamentą, skaičius ir jų rinkos dalis nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d., suskirstyta pagal mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių kategorijas;

u)	tarpvalstybinio sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo apimtis, projektų skaičius ir tendencijos kiekvienoje valstybėje narėje;

v)	šiuo reglamentu numatomo sutelktinio finansavimo paslaugų dalis pasaulinėje sutelktinio finansavimo rinkoje ir Europos finansų rinkoje;

w)	su šio reglamento laikymusi susijusios išlaidos, tenkančios sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, išreikštos procentine veiklos išlaidų dalimi;

investicijų, kurias investuotojai atšaukė per apmąstymo laikotarpį, apimtis, joms tenkanti bendros investicijų apimties dalis ir, remiantis tais duomenimis, vertinimas, ar 22 straipsnyje nustatyto apmąstymo laikotarpio trukmė ir pobūdis yra tinkami ir nedaro žalos kapitalo pritraukimo procesui ar investuotojų apsaugai;

y)	administracinių baudų ir baudžiamųjų sankcijų, paskirtų pagal šį reglamentą arba su juo susijusių, skaičius ir apimtis atskirose valstybėse narėse;

z)	investuotojų, sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių nesąžiningo elgesio, kiek jis susijęs su šiuo reglamentu, rūšys ir tendencijos.

46 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/1129 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2017/1129 1 straipsnio 4 dalis papildoma šiuo punktu:

„k)	visuomenei skirtam vertybinių popierių siūlymui, kurį pateikia sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, kuriam pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 (*3) išduotas veiklos leidimas, su sąlyga, kad juo neviršijama to reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta riba.

47 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/1937 dalinis pakeitimas

Direktyvos (ES) 2019/1937 priedo I.B dalis papildoma šiuo punktu:

„xxi)

2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 (OL L 347, 2020 10 20, p. 1).“

48 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo pagal nacionalinę teisę atveju

1. Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai gali pagal taikytiną nacionalinę teisę toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios yra įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį iki 2022 m. lapkričio 10 d. arba kol jiems bus suteiktas 12 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas, priklausomai nuo to, kuri data yra pirmesnė.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gali taikyti supaprastintas veiklos leidimų išdavimo procedūras subjektams, kuriems šio reglamento įsigaliojimo metu pagal nacionalinę teisę leidžiama teikti sutelktinio finansavimo paslaugas. Prieš išduodamos veiklos leidimus pagal tokias supaprastintas procedūras kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų laikomasi 12 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

3. Ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 10 d. Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, įvertina šio reglamento taikymą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie teikia sutelktinio finansavimo paslaugas tik nacionaliniu lygmeniu, ir šio reglamento poveikį nacionalinėms sutelktinio finansavimo rinkoms ir galimybėms gauti finansavimą. Remiantis tuo vertinimu, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 44 straipsnį, kuriais šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 12 mėnesių laikotarpis pratęsiamas dar vieną kartą.

49 straipsnis

Laikinai nuo 1 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytos ribos nukrypti leidžianti nuostata

Nukrypstant nuo šio reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkto, 24 mėnesius nuo 2021 m. lapkričio 10 d., kai valstybėje narėje pagal Reglamentą (ES) 2017/1129 prospekto paskelbimui taikoma bendros pardavimo vertės riba neviršija 5 000 000 EUR, šis reglamentas toje valstybėje narėje taikomas tik sutelktinio finansavimo pasiūlymams, kurių bendra pardavimo vertė siekia tą ribą.

50 straipsnis

Direktyvos (ES) 2019/1937 dalinio pakeitimo perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 10 d. priima, paskelbia ir taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šio reglamento 47 straipsnio. Tačiau jei ta data yra anksčiau nei perkėlimo data, nurodyta Direktyvos (ES) 2019/1937 26 straipsnio 1 dalyje, tokių įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimas, paskelbimas ir taikymas atidedamas iki perkėlimo, nurodyto Direktyvos (ES) 2019/1937 26 straipsnio 1 dalyje, datos.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai ir ESMA 47 straipsnio taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

51 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. lapkričio 10 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. spalio 7 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D.M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. ROTH

(1) OL C 367, 2018 10 10, p. 65.

(2) 2019 m. kovo 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2020 m. liepos 20 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). 2020 m. spalio 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(6) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

(7) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

(8) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(9) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).

(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(11) 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (OL L 84, 1997 3 26, p. 22).

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(13) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(14) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(15) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(16) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(17) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(18) 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1504, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 50).

(19) 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(20) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(21) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014, (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

(22) 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(23) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(24) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).