KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS 2020/1208
2020 m. rugpjūčio 7 d.
dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (1), ypač į jo 19 straipsnio 5 dalį, 26 straipsnio 7 dalį, 37 straipsnio 6 dalį, 38 straipsnio 4 dalį ir 39 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
|
(1)
|
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 525/2013 (2) nustatytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmas yra pagrindinė išmetamo ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal klimato politiką sistema. To mechanizmo nuostatos visiškai integruotos į Reglamentą (ES) 2018/1999, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. Pagal tą mechanizmą būtina priimti taisykles, susijusias su nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, aukcionų pajamų panaudojimo, besivystančioms šalims teikiamos finansinės ir technologinės paramos, tarpinės ŠESD apskaitos, ŠESD apskaitos ir į apskaitą įtraukto išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio ataskaitomis, taip pat su nacionalinėmis apskaitos sistemomis, išsamia peržiūra ir politikos, priemonių bei prognozių ataskaitomis;
|
|
(2)
|
integruota ŠESD apskaitos, prognozių ir politikos bei priemonių, įskaitant nacionalines sistemas, stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistema padeda užtikrinti, kad ankstesnių išmetamo ŠESD kiekio tendencijų, būsimų išmetamo ŠESD kiekio tendencijų ir politikos bei priemonių, kuriomis siekiama klimato kaitos švelninimo tikslų, poveikio duomenys būtų renkami nuosekliai. Be to, valstybių narių teikiamos nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos yra smarkiai susijusios su nacionalinėmis apskaitos sistemomis, kurios apima institucines, teisines ir procedūrines išmetamo ŠESD kiekio įvertinimo priemones. Be to, pateiktų nacionalinių apskaitos duomenų kokybė tikrinama atliekant išsamią peržiūrą. Todėl tikslinga nacionalinių apskaitos sistemų, išsamios peržiūros, politikos, priemonių ir prognozių sistemų ir valstybių narių ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 skyrių įpareigojimų taisykles sujungti į vieną įgyvendinimo reglamentą;
|
|
(3)
|
Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) (3) šalių konferencijoje, kuri yra 2015 m. gruodžio 12 d. po 21-osios UNFCCC šalių konferencijos priimto Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas) šalių susitikimas, priimtu Sprendimu 18/CMA.1 patvirtintos veiksmų ir paramos skaidrumo užtikrinimo sistemos taisyklės, procedūros ir gairės, kuriose, inter alia, nustatyta, kaip teikti ŠESD apskaitos, taip pat politikos, priemonių, ir prognozių, poveikio ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir paramos besivystančioms šalims ataskaitas. ES ir jos valstybės narės informaciją pagal šias sąlygas, procedūras ir gaires turi pateikti ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.;
|
|
(4)
|
Reglamentu (ES) 2018/1999 reikalaujama, kad valstybės narės, laikydamosi pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą sutartų informacijos teikimo reikalavimų, Komisijai teiktų dvimetes ataskaitas, kuriose išdėstytų informaciją apie savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir strategijas. Ta informacija bus naudojama prisitaikymo prie klimato kaitos pažangai ir veiksmams stebėti, Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos įgyvendinimui ir peržiūroms pagrįsti ir paremti, taip pat ji padės vertinti ES pažangą, daromą siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo, ir leis valstybėms narėms ir Europos Sąjungai keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir įvertinti poreikius bei pasirengimo spręsti klimato kaitos problemas lygį. Pagal tarptautinę ataskaitų teikimo tvarką valstybės narės taip pat turi pateikti subnacionalinio lygmens veiklos apžvalgas arba gerosios praktikos pavyzdžių siekiant didinti informuotumą apie kitais valdymo lygmenimis įgyvendinamus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus ir sudaryti sąlygas ES geriau juos propaguoti;
|
|
(5)
|
atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, įgytą teikiant aukcionų pajamų panaudojimo ataskaitas, būtina, kad valstybės narės, kurios teikia informaciją apie savo aukcionų pajamų vertės finansinio atitikmens naudojimą, nurodytų vertes, kurios parodo, kiek lėšų jos panaudojo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (5) 3d ir 10 straipsnius;
|
|
(6)
|
valstybių narių finansinės ir technologinės paramos besivystančioms šalims ataskaitos turėtų būti kuo išsamesnės ir teikiamos programų arba veiklos lygmeniu. Informacija, pažymėta „jei yra“, turi būti pateikiama tik tuo atveju, jei valstybės narės ją turi tuo metu, kai ataskaita įtraukiama į ataskaitų teikimo sistemą. Valstybei narei nereikia užpildyti ir pateikti planuojamo paramos teikimo lentelės, jei ji, inter alia, dėl vykdomų arba neįvykdytų biudžeto procesų neturi atitinkamos informacijos visai lentelei užpildyti. Siekiant užtikrinti nuoseklumą, valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama naudoti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Paramos vystymuisi komiteto (DAC) nustatytą ataskaitų teikimo kreditorių duomenų teikimo sistemai (CRS) formatą; Pagal Sprendimą 18/CMA.1 valstybės narės savanoriškai teikia informaciją UNFCCC organui apie dotacijos ekvivalentą. Siekiant užtikrinti derėjimą su tarptautiniu lygmeniu teikiamomis ataskaitomis, šiame reglamente nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti kuo labiau suderinti su atitinkamais Šalių konferencijos, kuri yra Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, sprendimais ir EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) metodikos pakeitimais, kai jie bus priimti;
|
|
(7)
|
tarpinės apskaitos sektorinė taikymo sritis atitinka visos ŠESD apskaitos išsamesnės sektorinės taikymo srities aukščiausio lygmens suvestinę. Taip užtikrinama, kad tarpinėje ataskaitoje pateikti išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio t–1 metų įverčiai derėtų su t–2 metais praneštais ŠESD apskaitos įverčiais. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus (LULUCF) duomenys yra neatsiejama metinės apskaitos dalis, todėl valstybės narės šiame sektoriuje išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio įverčius turėtų įtraukti į savo tarpinę ŠESD apskaitą;
|
|
(8)
|
siekiant užtikrinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimų skaidrumą, nuolat gerinti kokybę ir palengvinti ekspertų atliekamos techninės peržiūros procesą, valstybių narių ataskaitos turi pasižymėti didelio laipsnio techniniu išsamumu ir informatyvumu. Be to, Reglamentu (ES) 2018/1999 ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) 2018/841 (6) ir (ES) Nr. 2018/842 (7), integruojami į metines ŠESD apskaitos ataskaitas ir pritaikomi pagal jų penkerių metų atitikties patikros ciklą įvedant išsamios peržiūros procesą 2027 ir 2032 m. Todėl būtina nustatyti pagal Reglamentą (ES) 2018/842 teikiamos informacijos apie numatomą lankstumo priemonių naudojimą ir atliktus perleidimo sandorius bei gautų pajamų panaudojimą struktūrą, formatą ir teikimo tvarką, taip pat Reglamente (ES) 2018/841 nustatytus reikalavimus integruoti į prognozių ataskaitas; informacijoje apie perleidimo sandorius, atliktus pagal reglamentus (ES) 2018/841 ir (ES) 2018/842, nurodytos individualių atliktų perleidimo sandorių kainos nebus atskleistos, bet bus galima susipažinti su už vienetą mokėtų sumų intervalais, t. y. mažiausia ir didžiausia kaina tarp visų sandorių, apie kuriuos pranešė valstybės narės;
|
|
(9)
|
siekiant užtikrinti, kad Paryžiaus susitarimo šalių konferencijoje nustatyti įpareigojimai būtų įgyvendinti laiku ir veiksmingai, būtina nustatyti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo ir darbo koordinavimo rengiant Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą ir UNFCCC organo atliekamą peržiūrą (toliau – UNFCCC peržiūra) terminus. Siekiant užtikrinti, kad išsamios valstybių narių ŠESD apskaitos duomenų peržiūros būtų atliekamos laiku ir veiksmingai, būtina nustatyti jų vykdymo procedūrą ir tvarkaraštį;
|
|
(10)
|
siekdamos užtikrinti ir pagerinti apskaitos kokybę planuodamos apskaitos veiklą, pasirengdamos jai ir ją valdydamos, valstybės narės turėtų sukurti ir naudoti nacionalines apskaitos sistemas, kurias sudarytų veiklos duomenų rinkimas, tinkama metodų ir išmetamųjų teršalų faktorių atranka, iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais šalinamo ŠESD kiekio apskaičiavimas, neapibrėžtumo vertinimas, kokybės užtikrinimo ir kontrolės veikla ir apskaitos duomenų tikrinimo nacionaliniu lygmeniu procedūros. Siekdamos, kad nacionalinių apskaitos sistemų kokybė išliktų tokia pat aukšta kaip ir praėjusiu laikotarpiu, valstybės narės turi toliau taikyti tokius pačius apskaitos planavimo, jos duomenų rengimo ir jos veiklos valdymo standartus, kokie nurodyti 27–29 straipsniuose;
|
|
(11)
|
politikos, priemonių ir prognozių sistemų taisyklės turėtų derėti su atitinkamais UNFCCC arba Paryžiaus susitarimo organų priimtais sprendimais. UNFCCC šalių konferencijoje, kuri yra Paryžiaus susitarimo šalių susitikimas, priimtu Sprendimu 18/CMA.1 reikalaujama teikti informaciją, būtiną Paryžiaus susitarimo 4 straipsnyje numatytų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų vykdymo pažangai stebėti, taigi valstybės narės turėtų teikti atitinkamą informaciją apie savo institucines, administracines ir procedūrines priemones, skirtas nacionaliniu lygmeniu nustatytam Sąjungos įpareigojančiam veiksmui įgyvendinti šalyje;
|
|
(12)
|
oro teršalų atskaitos, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje (ES) 2016/2284 (8), ir ŠESD ataskaitos teikiamos remiantis iš esmės panašiais principais, įskaitant valstybių narių taikomas metodikas. Todėl pageidautina, kad pagal šio reglamento VI skyrių teikiant informaciją apie politiką, priemones bei prognozes ir jų ataskaitų sistemas būtų laikomasi tokios pat metodikos, kaip teikiant informaciją politikos, priemonių ir prognozių ataskaitas pagal Direktyvą (ES) 2016/2284;
|
|
(13)
|
su visais energetikos sąjungos aspektais susijusias ataskaitas valstybės narės ir Komisija (padedama Europos aplinkos agentūros) turėtų teikti naudodamosi Reglamento (ES) 2018/1999 28 straipsnyje nurodyta elektronine platforma. Komisija imasi priemonių, kad toje platformoje atsidurianti informacija galėtų būtų nukreipiama arba perduodama per vieną bendrą Komisijos valdomą prieigą ir ja tuo pačiu būdu būtų keičiamasi su susijusiomis ataskaitų teikimo sistemomis, pvz., Europos aplinkos agentūros sistema „Reportnet“;
|
|
(14)
|
siekiant šio reglamento taikymo pradžią suderinti su atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1999 nuostatų taikymo data, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.;
|
|
(15)
|
pagal Reglamento (ES) 2018/1999 57 ir 58 straipsnius Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 nuo 2021 m. sausio 1 d. panaikinamas, išskyrus jo 7 straipsnį, 17 straipsnio 1 dalies a ir d punktus ir 19 straipsnį, kurie toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami 2019 ir 2020 m. duomenys. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 nuo 2021 m. sausio 1 d. turėtų būti panaikintas, tačiau jo 3–18 ir 27–43 straipsniai turėtų toliau galioti ataskaitoms, kuriose pateikiami minėtų metų duomenys;
|
|
(16)
|
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Klimato kaitos komiteto nuomonę,
|
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos Reglamento (ES) 2018/1999 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su:
|
(a)
|
nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, aukcionų pajamų panaudojimo ir finansinės bei technologinės paramos besivystančioms šalims ataskaitomis, valstybių narių teikiamomis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnį;
|
|
(b)
|
tarpinės ŠESD apskaitos, ŠESD apskaitos ir į apskaitą įtraukto išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio ataskaitomis, valstybių narių teikiamomis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnį;
|
|
(c)
|
Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnyje nurodytų nacionalinių apskaitos sistemų sukūrimo, vedimo ir veikimo reikalavimais;
|
|
(d)
|
Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnyje nurodytos išsamios peržiūros tvarkaraščiu ir atlikimo tvarka;
|
|
(e)
|
informacija apie nacionalines politikos, priemonių ir prognozių sistemas, valstybių narių teikiama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 39 straipsnį.
|
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas valstybių narių teikiamoms ataskaitoms, kuriose pateikiami 2021 ir vėlesnių metų duomenys.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
(1)
|
bendroji ataskaitos lentelė – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimto Sprendimo 24/CP.19 II priede pateikta lentelė, į kurią įrašoma informacija apie iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmestą ir absorbentais pašalintą ŠESD kiekį;
|
|
(2)
|
referencinis metodas – Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytas referencinis metodas, išdėstytas jos 2006 m. gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (2006 m. IPCC gairės);
|
|
(3)
|
1 metodas – 2006 m. IPCC gairėse išdėstytas bazinis neapibrėžtumo vertinimo metodas;
|
|
(4)
|
svarbi kategorija – kategorija, kuri daro reikšmingą poveikį valstybės narės arba Sąjungos bendrosios ŠESD apskaitos elementams, susijusiems su absoliučiu išmetamu ir absorbuojamu ŠESD kiekiu, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijomis arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžtumu;
|
|
(5)
|
sektorinis metodas – 2006 m. IPCC gairėse išdėstytas sektorinis metodas;
|
|
(6)
|
šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos dokumentų metmenys – Sprendimo 24/CP.19 I priede pateiktų UNFCCC metinių ŠESD apskaitos ataskaitų teikimo gairių priedėlyje pateikti metmenys;
|
|
(7)
|
skaidrumo užtikrinimo priemonės, procedūros ir gairės – Paryžiaus susitarimo 13 straipsnyje nurodytos veiksmų ir paramos skaidrumo užtikrinimo sistemos sąlygos, procedūros ir gairės, išdėstytos UNFCCC šalių konferencijos, kuri yra Paryžiaus susitarimo šalių susitikimas, sprendimo 18/CMA.1 priede;
|
|
(8)
|
šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairės – Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 (9) 3 straipsnyje nurodytos gairės;
|
|
(9)
|
perskaičiavimas – ankstesnėse ŠESD apskaitos ataskaitose nurodyto iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmesto ir absorbentais pašalinto ŠESD kiekio pakartotinio įvertinimo procedūra, taikoma pagal ŠESD apskaitos gaires tais atvejais, kai pasikeičia metodika ar išmetamųjų teršalų faktorių ir veiklos duomenų rinkimo ir naudojimo būdas arba atsiranda naujų šaltinių ar absorbentų kategorijų.
|
II SKYRIUS
VALSTYBIŲ NARIŲ TEIKIAMOS NACIONALINIŲ PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS VEIKSMŲ, AUKCIONŲ PAJAMŲ IR PARAMOS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS ATASKAITOS
4 straipsnis
Informacija apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus
Valstybės narės informaciją apie savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 1 dalį teikia naudodamos šio reglamento I priede nustatytą formatą.
5 straipsnis
Informacija apie aukcionų pajamų panaudojimą
Valstybės narės informaciją apie pajamų, gautų aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus, panaudojimą pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 19 straipsnio 2 dalį teikia naudodamos šio reglamento II priede nustatytą formatą.
6 straipsnis
Informacija apie finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VIII priedo 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytą kiekybinę informaciją apie viešuosius ir sutelktus finansinius išteklius ir to paties punkto iii papunktyje nurodytą turimą informaciją apie valstybių narių veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo projektais ir pajėgumų stiprinimo projektais, skirtais besivystančioms valstybėms pagal UNFCCC, teikia naudodamos EBPO Paramos vystymuisi komiteto nustatytą bendro formato lentelę, skirtą informacijai kreditorių duomenų teikimo sistemai teikti, arba šio reglamento III priede nustatytą formatą.
2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VIII priedo 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytą kokybinę metodinę informaciją, paaiškinančią naudotą kiekybinės informacijos gavimo metodą teikia naudodamos šio reglamento IV priede nustatytą formatą.
3. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VIII priedo 2 dalies b punkte nurodytą informaciją apie planuojamą paramos teikimą teikia naudodamos šio reglamento V priede nustatytą formatą.
III SKYRIUS
VALSTYBIŲ NARIŲ TEIKIAMOS TARPINĖS ŠESD APSKAITOS, ŠESD APSKAITOS IR Į APSKAITĄ ĮTRAUKTO IŠMESTO IR PAŠALINTO ŠESD KIEKIO ATASKAITOS
7 straipsnis
Tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitos
1. Valstybės narės tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 2018/1999 26 straipsnio 2 dalį teikia naudodamos šio reglamento VI priede nustatytą formatą:
|
(a)
|
duomenis išskaidydamos pagal kategorijas remdamosi X–1 metų įverčiams parengti turimais veiklos duomenimis ir metodais;
|
|
(b)
|
atskiruose stulpeliuose nurodydamos išmestą ŠESD, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, ir ŠESD, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, kiekį pagal šaltinio kategoriją, jei įmanoma.
|
2. Valstybės narės pateikia paaiškinimus, be kita ko, apie pagrindinius veiksnius, lemiančius didžiausius išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio, kurio duomenys teikiami naudojant VI priede nustatytą formatą, pokyčius, palyginti su paskutine galutinės ŠESD apskaitos ataskaita.
8 straipsnis
ŠESD apskaitos ataskaitų teikimo bendrosios taisyklės
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją teikia pagal ŠESD apskaitos gaires ir šiame reglamente numatytas taisykles šiais būdais:
|
(a)
|
pildo bendrąsias ataskaitos lenteles pateikdamos visą skaičiuoklės formato arba XML (priklausomai nuo turimos programinės įrangos) failų rinkinį ir apimdamos savo geografinę aprėptį pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;
|
|
(b)
|
teikia informaciją, kaip nurodyta šio reglamento 9–23 straipsniuose.
|
2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos nacionalinės apskaitos ataskaitos projektą parengia remdamosi ŠESD apskaitos dokumentų metmenimis ir laikydamosi šiame reglamente nustatytų taisyklių. Į nacionalinės apskaitos ataskaitą arba atskirą jos priedą jos įtraukia pagal šio reglamento 9, 10, 12 ir 14–18 straipsnius teikiamą informaciją ir pagal VII priedą aiškiai nurodo, kur ta informacija pateikta.
9 straipsnis
Informacijos apie perskaičiavimus teikimas
Valstybės narės teikia Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies d punkte nurodytą informaciją apie 1990, 2005 ir X–3 metų išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio perskaičiavimo priežastis, taip pat nacionalinės apskaitos ataskaitos specialaus suvestinio skyriaus apie perskaičiavimus projekte raštu nurodo, kaip išlaikytas visų ataskaitinių metų laiko eilučių nuoseklumas.
10 straipsnis
Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VIII priedo 1 dalies g punkte nurodytą informaciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos įverčius, teikia naudodamos šio reglamento VIII priede nustatytą formatą.
2. 1 dalyje nurodytos valstybių narių ataskaitos apima tiek klausimus, pirmą kartą iškeltus naujausioje atitinkamoje peržiūros ataskaitoje, tiek pasikartojančius klausimus iš ankstesnių atskaitų.
11 straipsnis
Informacija apie apskaitos metodus, išmetamųjų teršalų faktorius ir susijusius metodinius Sąjungos svarbių kategorijų aprašymus
1. Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies m punkte nurodytai Sąjungos apskaitos ataskaitai parengti valstybės narės teikia šią informaciją:
|
(a)
|
suvestinę informaciją apie metodus ir išmetamųjų teršalų faktorius, naudojamus Sąjungos svarbioms kategorijoms; ši informacija teikiama atitinkamose bendrųjų ataskaitos lentelių XML failuose;
|
|
(b)
|
Sąjungos svarbių kategorijų, kurių informacija apie metodus ir išmetamųjų teršalų faktorius nėra pateikta bendrosiose ataskaitos lentelėse, atveju – informaciją pagal šio reglamento IX priedo lentelės 3 dalį;
|
|
(c)
|
Sąjungos svarbioms kategorijoms skirtus atnaujintus suvestinius metodinius aprašymus, naudojant IX priedo lentelės 4 dalies formatą.
|
2. Kad valstybės narės galėtų teikti informaciją pagal 1 dalį, Komisija joms pateikia:
|
(a)
|
iki spalio 31 d. – naujausių Sąjungos svarbių kategorijų sąrašą pagal IX priedo lentelės 1 dalies formatą;
|
|
(b)
|
iki vasario 28 d. – atnaujintą a punkte nurodytą sąrašą su paryškintais pakeitimais;
|
|
(c)
|
iki spalio 31 d. – informaciją, jei yra, apie apskaitos metodus, išmetamųjų teršalų faktorius ir suvestinius metodinius aprašymus pagal IX priedo lentelės 2 dalies formatą;
|
|
(d)
|
iki vasario 28 d. – atnaujintą c punkte nurodytą informaciją.
|
12 straipsnis
Informacija apie neapibrėžtumą ir išsamumą
1. Valstybės narės teikia bent pagal 1 metodą nustatytus neapibrėžtumo įverčius, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies m punkte, naudodamos šio reglamento X priede nustatytą formatą.
2. Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies m punkte nurodytą informaciją apie bendrą išsamumo įvertinimą valstybės narės nacionalinėje apskaitos ataskaitoje teikia nurodydamos:
|
(a)
|
kategorijas, kurios buvo nurodytos kaip neįvertintos (NE), kaip nustatyta skaidrumo priemonėse, procedūrose ir gairėse, ir išsamius paaiškinimus, kaip naudotas šis žymėjimas, ypač tais atvejais, kai ŠESD apskaitos gairėse nurodyti ŠESD kiekio įvertinimo metodai;
|
|
(b)
|
ŠESD apskaitos geografinę aprėptį ir visus geografinės aprėpties pagal UNFCCC bei Paryžiaus susitarimą ir pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 skirtumus.
|
13 straipsnis
Informacija apie rodiklius
Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies e punkte nurodytą informaciją apie rodiklius teikia naudodamos XI priede nustatytą formatą.
14 straipsnis
Informacija apie pateiktų išmesto ŠESD kiekio duomenų derėjimą su ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos duomenimis
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies h punkte nurodytą informaciją teikia naudodamos šio reglamento XII priede nustatytą formatą.
2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies i punkte nurodytą informaciją apie patikrų rezultatus teikia teksto forma.
15 straipsnis
Informacija apie pateiktų oro teršalų duomenų derėjimą
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies j punkto i papunktyje nurodytą informaciją apie patikrų rezultatus ir tos pačios dalies b punkte nurodytą informaciją apie duomenų derėjimą teikia teksto forma, nurodydamos:
|
(a)
|
ar išmesto anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių kiekio įverčiai, nurodyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) Nr. 2016/2284 pateiktoje valstybės narės apskaitos ataskaitoje, dera su tų pačių teršalų įverčiais, nurodytais pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1999 pateiktoje ŠESD apskaitos ataskaitoje;
|
|
(b)
|
pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 pateiktų ataskaitų, kurios buvo palygintos su pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikta apskaitos ataskaita, pateikimo datas.
|
2. Jei 1 dalyje nurodytų patikrų rezultatai rodo, kad pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 pateikti konkretaus oro teršalo bendro išmesto kiekio (išskyrus žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektorių (LULUCF)) duomenys ir pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 pateikti to paties teršalo analogiški duomenys tarpusavyje skiriasi daugiau kaip +/–5 %, atitinkama valstybė narė, be 1 dalyje nurodytos tekstinės informacijos, pateikia informaciją apie tą oro teršalą naudodama šio reglamento XIII priede nustatytą formatą.
3. Jei 2 dalyje nurodytas didesnis kaip +/– 5 % skirtumas susidaro dėl duomenų klaidų taisymų arba dėl tų dviejų teisinių priemonių taikymo geografinės aprėpties arba taikymo srities skirtumų, valstybės narės gali pateikti tik 1 dalyje nurodytą tekstinę informaciją.
16 straipsnis
Informacija apie pateiktų fluorintų ŠESD duomenų derėjimą
Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies j punkto ii papunktyje nurodytą informaciją apie patikrų rezultatus teikia teksto forma, nurodydamos:
|
(a)
|
savo atliktų patikrų išsamumo lygį, tikrintus duomenų rinkinius bei lygintas ataskaitas;
|
|
(b)
|
pagrindinius patikrų rezultatus ir svarbiausių neatitikimų paaiškinimus;
|
|
(c)
|
ar naudoti ir kaip naudoti duomenys, operatorių surinkti pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 517/2014 (10) 6 straipsnio 1 dalį;
|
|
(d)
|
jei tos patikros atliktos nebuvo, – priežastis, dėl kurių jos laikytos nereikalingomis.
|
17 straipsnis
Informacija apie derėjimą su energetikos statistiniais duomenimis
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies j punkto iii papunktyje nurodytą informaciją apie patikrų rezultatus teikia teksto forma, nurodydamos referencinio metodo, apskaičiuoto remiantis į ŠESD apskaitą įtrauktais duomenimis, ir referencinio metodo, apskaičiuoto remiantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (11) 4 straipsnį ir B priedą teikiamais energetikos statistiniais duomenimis, skirtumus.
2. Valstybės narės teikia kiekybinę informaciją apie X–2 metais nacionaliniu lygmeniu suvartotą bendrą tikrąjį visų kategorijų iškastinio kuro suvartojimą ir paaiškina didesnius kaip +/– 2 % skirtumus, kaip nurodyta 1 dalyje, naudodamos šio reglamento XIV priede nustatytą formatą.
18 straipsnis
Informacija apie nacionalinės apskaitos sistemų arba nacionalinių registrų aprašų pakeitimus
Atitinkamuose nacionalinės apskaitos ataskaitos skyriuose valstybės narės aiškiai nurodo, ar nuo tada, kai buvo pateikta ankstesnė nacionalinės apskaitos ataskaita, nebuvo padaryta jokių nacionalinės apskaitos sistemos arba nacionalinio registro, jei yra, pakeitimų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies k ir l punktuose.
19 straipsnis
Informacija apie išmetamą ŠESD, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2018/842, kiekį
Valstybės narės teikia informaciją apie dėl žmogaus veiklos išmestų Reglamento 2018/1999 V priedo 2 dalyje išvardytų ŠESD, patenkančių į Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą taikymo sritį, kiekį, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies a punkte, ir nurodo tokios informacijos pasikeitimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies d punkte, naudodamos šio reglamento XV priede nustatytą formatą.
20 straipsnis
Suvestinė informacija apie perleidimo sandorius, atliktus pagal Reglamentą (ES) 2018/841
Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies f punkte nurodytą suvestinę informaciją apie perleidimo sandorius, atliktus pagal Reglamento (ES) 2018/841 12 ir 13 straipsnius, teikia naudodamos šio reglamento XVI priede nustatytą formatą. Komisijai surinkus pagal šią dalį pateiktą informaciją, per tris mėnesius nuo ataskaitų iš valstybių narių gavimo pateikiama elektroninė tos informacijos suvestinė. Toje suvestinėje nurodomas taršos mažinimo dėl žemės naudojimo vienetų sandorio kainų intervalas.
21 straipsnis
Suvestinė informacija apie perleidimo sandorius, atliktus pagal Reglamentą (ES) 2018/842
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies f punkte nurodytą suvestinę informaciją apie perleidimo sandorius, atliktus pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnį, teikia naudodamos šio reglamento XVII priedo 1 lentelės formatą. Komisijai surinkus pagal šią dalį pateiktą informaciją, per tris mėnesius nuo ataskaitų iš valstybių narių gavimo pateikiama elektroninė tos informacijos suvestinė. Toje suvestinėje nurodomas metinių išmetamų ŠESD kiekio kvotų perleidimo sandorio kainų intervalas.
2. Dviem laikotarpiais nuo Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto paskelbimo iki to straipsnio 6 dalyje nurodytos atitikties patikros, atliekamos pagal Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsnį, procedūros pradžios valstybės narės, naudodamos šio reglamento XVII priedo 2 lentelės formatą, kiekvieno mėnesio 15 d. gali Komisijai pateikti informaciją apie perleidimo sandorius, atliktus pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnį. Komisijai surinkus pagal šią dalį gaunamą informaciją, tinkamu laiku pateikiama elektroninė tos informacijos suvestinė.
22 straipsnis
Informacija apie ketinimą pagal Reglamentą (ES) 2018/842 pasinaudoti lankstumo priemonėmis
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies n punkte nurodytą informaciją apie ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lankstumo priemonėmis teikia naudodamos šio reglamento XVIII priede nustatytą formatą.
2. Dviem laikotarpiais nuo Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto įgyvendinimo akto paskelbimo iki to straipsnio 6 dalyje nurodytos atitikties patikros, atliekamos pagal Reglamento (ES) 2018/842 9 straipsnį, procedūros pradžios valstybės narės, naudodamos šio reglamento XVIII priedo 1 lentelės formatą, kiekvieno mėnesio 15 d. gali Komisijai pateikti informaciją apie ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis. Komisijai surinkus pagal šią dalį gaunamą informaciją, ne vėliau kaip iki pirmiau nurodyto mėnesio pabaigos ta informacija pateikiama elektronine forma.
3. Į informaciją, teikiamą pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, neįtraukiami jokie perleidimo sandoriai, apie kuriuos informacija teikiama pagal 21 straipsnį.
23 straipsnis
Informacija apie pajamų iš perleidimo sandorių, atliktų pagal Reglamentą (ES) 2018/842, panaudojimą
Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 V priedo 1 dalies n punkte nurodytą informaciją apie pajamų panaudojimą pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 6 dalį teikia naudodamos šio reglamento XIX priede nustatytą formatą.
24 straipsnis
Į apskaitą įtraukto išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio duomenys
Valstybės narės į apskaitą įtraukto išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio duomenis pagal Reglamento (ES) 2018/1999 26 straipsnio 5 dalį teikia naudodamos XX priede nustatytą formatą.
25 straipsnis
Bendradarbiavimo ir darbo koordinavimo veiksmų, atliekamų rengiant Sąjungos ŠESD apskaitos duomenis ir UNFCCC peržiūrą, terminai
1. Rengiant Sąjungos ŠESD apskaitos duomenis ir ataskaitą, valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja ir koordinuoja darbą laikydamosi XXI priede nustatytų terminų.
2. Kai valstybė narė savo apskaitos ataskaitą UNFCCC sekretoriatui pateikia pakartotinai, ji ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo pakartotinio pateikimo datos pateikia Komisijai toje atskaitoje padarytų pakeitimų santrauką.
3. Atliekant Sąjungos apskaitos duomenų UNFCCC peržiūrą valstybės narės, Komisijai paprašius, kuo skubiau jai pateikia atsakymus į UNFCCC peržiūros vykdytojų klausimus.
IV SKYRIUS
NACIONALINIŲ APSKAITOS SISTEMŲ SUKŪRIMO, VEDIMO IR VEIKIMO REIKALAVIMAI
26 straipsnis
Nacionalinių apskaitos sistemų funkcijos
Įgyvendindama Reglamento (ES) 2018/1999 37 straipsnyje nurodytą nacionalinės apskaitos sistemą kiekviena valstybė narė:
|
(a)
|
nustato ir palaiko institucinę, teisinę ir procedūrinę tvarką, reikalingą 27–29 straipsniuose nurodytoms funkcijoms vykdyti, kurios laikosi už visų tų funkcijų vykdymą atsakingos vyriausybinės agentūros ir kiti subjektai;
|
|
(b)
|
užtikrina pakankamus pajėgumus laiku vykdyti 27–29 straipsniuose nurodytas funkcijas, įskaitant duomenų, reikalingų vertinant iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmestą ir absorbentais pašalintą ŠESD kiekį, rinkimą ir apskaitos tvarkymo procese dalyvaujančių darbuotojų techninės kompetencijos užtikrinimo priemones.
|
27 straipsnis
Apskaitos planavimas
1. Planuodama apskaitą kiekviena valstybė narė:
|
(a)
|
paskiria vieną nacionalinį subjektą, atsakingą už visą nacionalinę apskaitą, ir paskelbia jo pašto ir elektroninius adresus;
|
|
(b)
|
apibrėžia ir paskirsto konkrečias pareigas, susijusias su apskaitos tvarkymu, be kita ko, metodų atranka, duomenų, visų pirma iš statistikos tarnybų ir kitų subjektų gaunamų konkrečios veiklos duomenų ir išmetamųjų teršalų faktorių, rinkimu, duomenų tvarkymu ir archyvavimu, kokybės kontrole ir užtikrinimu;
|
|
(c)
|
parengia apskaitos kokybės užtikrinimo ir kontrolės planą, kuriame aprašo konkrečias per apskaitos tvarkymo procesą įgyvendintinas kokybės kontrolės procedūras, sudaro palankesnes bendro kokybės užtikrinimo procedūrų vykdymo sąlygas ir nustato kokybės tikslus;
|
|
(d)
|
apsvarsto galimybę nustatyti oficialaus apskaitos duomenų svarstymo ir tvirtinimo (įskaitant reikalingus perskaičiavimus) prieš juos pateikiant tvarką ir sprendžia visus klausimus, kilusius per tų duomenų peržiūrą.
|
2. Planuodama apskaitą kiekviena valstybė narė prireikus apsvarsto būdus, kaip pagerinti veiklos duomenų, išmetamųjų teršalų faktorių, metodų ir kitų atitinkamų techninių apskaitos elementų kokybę. Į informaciją, gautą įgyvendinant kokybės užtikrinimo ir kontrolės planą, taip pat informaciją, gautą iš peržiūrų, atliekamų pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnį ir Reglamento (ES) 1999/2018 38 straipsnį, ir iš UNFCCC peržiūros, prireikus atsižvelgiama rengiant ir (arba) peržiūrint kokybės užtikrinimo ir kontrolės planą ir kokybės tikslus.
28 straipsnis
Apskaitos duomenų rengimas
1. Remdamasi ŠESD apskaitos gairėmis kiekviena valstybė narė:
|
(a)
|
naudodama tinkamus metodus nustato svarbias kategorijas ir parengia įverčius, kuriais remiantis bus vertinamas išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis pagal svarbias kategorijas;
|
|
(b)
|
surenka pakankamai veiklos duomenų, procesinės informacijos ir išmetamųjų teršalų faktorių, reikalingų iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmesto ir absorbentais pašalinto ŠESD kiekio vertinimo metodams pagrįsti;
|
|
(c)
|
nustato kiekybinius apskaitos neapibrėžtumo įverčius kiekvienai kategorijai ir visai apskaitai ir perskaičiuoja anksčiau pateiktus iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmesto ir absorbentais pašalinto ŠESD kiekio įverčius;
|
|
(d)
|
sukompiliuoja nacionalinės apskaitos duomenis ir remdamasi savo kokybės užtikrinimo ir kontrolės planu įgyvendina bendrąsias apskaitos kokybės kontrolės procedūras.
|
2. Rengdama apskaitos duomenis kiekviena valstybė narė prireikus:
|
(a)
|
laikydamasi ŠESD apskaitos gairių, svarbioms kategorijoms ir toms kategorijoms, kurių metodai ir (arba) duomenys smarkiai pasikeitė, taiko specialiai pritaikytas kokybės kontrolės procedūras;
|
|
(b)
|
laikydamasi 27 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų kokybės užtikrinimo ir (arba) kontrolės plane numatytų procedūrų, užtikrina, kad prieš pateikiant apskaitos duomenis nepriklausoma trečioji šalis arba su apskaitos duomenų rengimu nesusiję darbuotojai atliktų bazinę jų peržiūrą;
|
|
(c)
|
numato išsamesnę svarbių kategorijų ir kategorijų, kurių metodai smarkiai pasikeitė, peržiūrą;
|
|
(d)
|
remdamasi pagal skaidrumo užtikrinimo priemones, procedūras ir gaires ir pagal Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnį atliktomis peržiūromis, taip pat periodiniais apskaitos duomenų rengimo proceso vidaus vertinimais, iš naujo įvertina apskaitos planavimo procesą, kad įvykdytų šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus kokybės tikslus.
|
29 straipsnis
Apskaitos veiklos valdymas
1. Valdydama apskaitos veiklą kiekviena valstybė narė:
|
(a)
|
kiekvienais metais archyvuoja apskaitos duomenyse nurodytų laiko eilučių apskaitos informaciją, įskaitant: visus išskaidytus išmetamųjų teršalų faktorius, veiklos duomenis ir dokumentus apie tai, kaip jie buvo sukurti ir sukaupti; vidaus dokumentus dėl kokybės užtikrinimo ir kontrolės procedūrų, išorės ir vidaus peržiūrų, metinių svarbių šaltinių ir svarbių šaltinių nustatymo, taip pat planuojamų apskaitos patobulinimų;
|
|
(b)
|
laikydamasi nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pagal skaidrumo užtikrinimo priemones, procedūras ir gaires ir Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnį peržiūros grupėms suteikia prieigą prie visos archyvinės informacijos, kurią naudojo rengdama apskaitos duomenis;
|
|
(c)
|
laiku atsiliepia į prašymus paaiškinti apskaitos informaciją, gautus įvairiais apskaitos informacijos peržiūros proceso etapais, ir į prašymus paaiškinti informaciją apie nacionalinę sistemą.
|
2. Valdydama apskaitos veiklą kiekviena valstybė narė prireikus užtikrina, kad archyvinę informaciją gauti nebūtų sunku.
V SKYRIUS
IŠSAMIOS PERŽIŪROS VYKDYMO PROCEDŪRA IR TVARKARAŠTIS
30 straipsnis
Išsamios peržiūros procedūra
1. Atlikti Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsamią peržiūrą (toliau taip pat vadinama peržiūra) Komisijai ir Europos aplinkos agentūrai padeda iš dalyko ekspertų sudaryta peržiūros grupė; peržiūra atliekama laikantis XXII priede nustatytos procedūros.
2. Europos aplinkos agentūra atlieka su išsamiomis peržiūromis susijusias sekretoriato užduotis, kaip nurodyta XXII priede.
3. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, atrenka tiek peržiūros ekspertų, kiek reikia atitinkamiems į apskaitą įtrauktiems sektoriams apimti. Atrinkti peržiūros ekspertai turi turėti ŠESD apskaitos duomenų kompiliavimo patirties ir pageidautina, kad dalyvautų ŠESD apskaitos duomenų peržiūros procesuose. Konkrečios valstybės narės ŠESD apskaitos duomenis sukompiliuoti parengti padėję dalyko ekspertai arba tos valstybės narės piliečiai tos apskaitos duomenų peržiūroje nedalyvauja.
4. Išsamios peržiūros atliekamos kaip centralizuotos dokumentų peržiūros, kaip nurodyta XXII priede. Tačiau techninių peržiūros ekspertų grupei rekomendavus ir pasikonsultavus su atitinkama valstybe nare, gali būti rengiami apsilankymai šalyje.
5. Atitinkamais atvejais per patikras, atliekamas pagal Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 2 dalies b punktą, tikrinama XXII priede nurodyta informacija.
6. Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos patikros atitinkamais atvejais apima išsamų į apskaitą įtraukto išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio atitikties Sąjungos taisyklėms tyrimą.
7. Išsami peržiūra prireikus taip pat apima patikras kuriomis siekiama nustatyti, ar sritys, kurias, UNFCCC organo arba Sąjungos peržiūros duomenimis, turi tobulinti kuri nors valstybė narė, yra tobulintinos ir kitose valstybėse narėse.
8. Visų atitinkamų valstybių narių ŠESD apskaitos duomenų peržiūra atliekama vienodai ir objektyviai.
31 straipsnis
Techninės pataisos
1. Jei ŠESD kiekio įverčių nukrypimas į didesnę arba mažesnę pusę viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytą reikšmingumo ribą, laikoma, kad būtina atlikti Reglamento (ES) 2018/1999 38 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą techninę pataisą. Išsami informacija apie technines pataisas pateikta šio reglamento XXII priede.
2. Konkrečiam šaltiniui arba absorbentui nustatyta reikšmingumo riba yra 0,05 % viso tais metais, kurių apskaitos duomenys yra peržiūrimi, valstybės narės išmesto (neskaitant LULUCF) ŠESD kiekio arba 500 kt CO2 ekvivalento, priklausomai nuo to, kuris dydis mažesnis.
3. Atsiliepdama į peržiūros metu gautą Komisijos pranešimą dėl rastų netikslumų, valstybė narė gali prašyti pakeisti jos nurodytus išmesto ŠESD kiekio arba į apskaitą įtraukto išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio įverčius pateikdama pataisytus įverčius. Jei techninių peržiūros ekspertų grupė mano, kad pataisytas įvertis yra tinkamas, jis įtraukiamas į 32 straipsnyje nurodytą peržiūros ataskaitą ir pateikiamas pagrindimas.
32 straipsnis
Galutinė peržiūros ataskaita
Komisija informuoja atitinkamą valstybę narę apie išsamios peržiūros pabaigą ir atitinkamai iki 2027 m. rugpjūčio 30 d. ir 2032 m. rugpjūčio 30 d. pateikia jai galutinę peržiūros ataskaitą.
33 straipsnis
Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis
1. Valstybės narės:
|
(a)
|
dalyvauja peržiūroje laikydamosi XXII priede pateikto tvarkaraščio;
|
|
(b)
|
paskiria nacionalinį ryšių palaikymo Sąjungos atliekamos peržiūros klausimais punktą;
|
|
(c)
|
prireikus dalyvauja rengiant apsilankymą šalyje ir sudaro jam tinkamas sąlygas;
|
|
(d)
|
prireikus teikia atsakymus į klausimus, papildomą informaciją ir pastabas dėl peržiūros ataskaitos.
|
2. Valstybės narės prašymu Komisija į 32 straipsnyje nurodytą galutinę peržiūros ataskaitą įtraukia pastabas dėl peržiūros išvadų.
3. Komisija informuoja valstybes nares apie pagal 30 straipsnį atrinktų dalyko ekspertų peržiūros grupės sudėtį.
34 straipsnis
Išsamios peržiūros tvarkaraštis
Išsami peržiūra atliekama laikantis XXII priede nustatyto tvarkaraščio.
VI SKYRIUS
POLITIKA, PRIEMONĖS IR PROGNOZĖS
35 straipsnis
Ataskaitų teikimo procesai
Valstybės narės teikdamos informaciją pagal šį skyrių naudojasi Reglamento (ES) 2018/1999 28 straipsnyje nurodyta elektronine platforma ir susijusiomis priemonėmis bei šablonais, kuriuos parengia Komisija, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 42 straipsnį padedama Europos aplinkos agentūros.
36 straipsnis
Informacija apie nacionalines politikos, priemonių ir prognozių sistemas
Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VI priedo a punkte nurodytą nacionalinės ataskaitų apie politiką, priemones ar priemonių grupes ir prognozes teikimo sistemos aprašymą teikia naudodamos šio reglamento XXIII priede nustatytą formatą.
37 straipsnis
Informacija apie nacionalinę politiką ir priemones
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VI priedo c punkte nurodytą informaciją apie nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupes teikia naudodamos šio reglamento XXIV priede nustatytą formatą.
2. Valstybės narės tekstine forma teikia šią informaciją:
|
(a)
|
Reglamento (ES) 2018/1999 VI priedo b punkte nurodytą naujausią informaciją, susijusią su jų ilgalaikėmis strategijomis;
|
|
(b)
|
Reglamento (ES) 2018/1999 VI priedo d punkte nurodytą informaciją apie planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones;
|
|
(c)
|
Reglamento (ES) 2018/1999 VI priedo e punkte nurodytą informaciją apie įvairios politikos ir priemonių sąsajas ir apie tai, kaip ta politika ir priemonės veikia įvairius prognozavimo scenarijus.
|
38 straipsnis
Informacija apie nacionalines prognozes
1. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalies b punkte ir VII priedo a punkte nurodytą informaciją apie iš įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo kiekio nacionalines prognozes pagal dujas arba dujų grupes teikia naudodamos šio reglamento XXV priede nustatytą formatą.
2. Valstybės narės Reglamento (ES) 2018/1999 VII priede nurodytą papildomą informaciją apie iš įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo kiekio nacionalines prognozes teikia tekstine forma, nurodydamos:
|
(a)
|
bendro išmetamo ŠESD kiekio, išmetamo ŠESD, kurioms atitinkamai taikomi Reglamentas (ES) 2018/842 ir Direktyva 2003/87/EB, kiekio ir iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2018/841, kiekio prognozių rezultatus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 VII priedo b punkte;
|
|
(b)
|
jautrumo analizės rezultatus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 VII priedo d punkte;
|
(1)
|
bendrą ataskaitose nurodytą išmestą ŠESD kiekį ir trumpą paaiškinimą, kokie parametrai buvo kaitomi ir kaip tai daryta;
|
|
(2)
|
išskaidymą pagal bendrą išmetamą ŠESD, kurioms atitinkamai taikoma Direktyva 2003/87/EB ir Reglamentas (ES) 2018/842, kiekį ir prognozuojamą išmetamą ir absorbentais pašalinamą ŠESD, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2018/841, kiekį, jei tokios informacijos yra;
|
|
|
(c)
|
apskaitos duomenų metus (bazinius metus) ir apskaitos ataskaitos metus, kurie rengiant prognozes naudoti kaip atskaitos taškai;
|
|
(d)
|
prognozėms rengti naudotas metodikas, įskaitant trumpą naudotų modelių ir jų sektorinės, geografinės bei laiko aprėpties aprašymą, nuorodas, kur galima rasti išsamesnės informacijos apie modelius ir informacijos apie duomenų šaltinius, pagrindines išorines prielaidas ir naudotus parametrus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 VII priedo e punkte.
|
3. Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 18 straipsnio 1 dalį teikiamose prognozių ataskaitose valstybės narės atsižvelgia į suderintas bent pagrindinių prognozėms naudotų parametrų – naftos, dujų ir anglių importo kainų, taip pat anglies dioksido kainų pagal Direktyva 2003/87/EB nustatytą Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą – vertes, kurias Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, rekomendavo likus dvylikai mėnesių iki ataskaitų pateikimo termino.
VII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
39 straipsnis
Panaikinimas
Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d. atsižvelgiant į šio reglamento 40 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
40 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostata
Nukrypstant nuo šio reglamento 39 straipsnio, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 749/2014 3–18 ir 27–43 straipsniai toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami reikalaujami 2019 ir 2020 m. duomenys.
41 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2020 m. rugpjūčio 7 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.
(2) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
(3) Patvirtinta 1993 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimu 94/69/EB dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sudarymo (OL L 33, 1994 2 7, p. 11).
(4) Patvirtinta 2016 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 282, 2016 10 19, p. 1).
(5) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(6) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).
(7) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).
(8) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
(9) 2020 m. gegužės 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1044, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, apskaitos gairių ir Sąjungos apskaitos sistemos ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (OL L 230, 2020 7 17, p. 1).
(10) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).
(11) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).
I PRIEDAS
Informacija apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, nurodyta 4 straipsnyje
1. Nacionalinės aplinkybės, poveikis, pažeidžiamumas, rizika ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos (1)
|
1.1.
|
Nacionalinės aplinkybės, susijusios su prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmais:
|
a)
|
biogeofizinės savybės;
|
|
c)
|
ekonomika ir infrastruktūra.
|
|
|
1.2.
|
Klimato stebėsenos ir modeliavimo sistema:
|
a)
|
pagrindinė veikla, susijusi su klimato stebėsena, modeliavimu, prognozėmis ir scenarijais;
|
|
b)
|
pagrindiniai principai, metodikos ir priemonės, susijęs neapibrėžtumas ir uždaviniai.
|
|
|
1.3.
|
Klimato kaitos poveikio, pažeidžiamumo dėl šio poveikio ir su juo susijusios rizikos, įskaitant gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos, vertinimas:
|
a)
|
klimato pavojų (iš išvardytų 1 lentelėje (2) ir esamų padarinių (3) stebėjimo apžvalga;
|
|
b)
|
svarbiausių būsimų klimato pavojų (iš nurodytų 1 lentelėje) ir pagrindinių paveiktų sektorių nustatymas (4);
1 lentelė. Su klimatu susijusių pavojų klasifikavimas (5)
|
|
Susiję su temperatūra
|
Susiję su vėju
|
Susiję su vandeniu
|
Susiję su kietąja mase
|
|
Lėtiniai
|
Temperatūros pokyčiai (oro, gėlo vandens, jūros vandens)
|
Vėjo pobūdžio pokyčiai
|
Kritulių pobūdžio ir tipų (lietaus, krušos, sniego / ledo) pokyčiai
|
Pakrančių erozija
|
|
|
|
Kritulių / hidrologinė kaita
|
Dirvožemio degradacija (įskaitant dykumėjimą)
|
|
Temperatūros nepastovumas
|
|
Vandenynų rūgštėjimas
|
Dirvožemio erozija
|
|
Daugiamečio įšalo sluoksnio tirpimas
|
|
Sūraus vandens intruzija
|
Soliflukcija
|
|
|
|
Jūros lygio kilimas
|
|
|
|
|
Jūros ledo dangos pokyčiai
|
|
|
|
|
Vandens trūkumas
|
|
|
Ūmūs
|
Karščio bangos
|
Ciklonai
|
Sausros
|
Lavinos
|
|
Šalčio bangos / šalnos
|
Audros (įskaitant pūgas, dulkių ir smėlio audras)
|
Dideli krituliai (lietus, kruša, sniegas / ledas)
|
Nuošliaužos
|
|
Gamtos gaisrai
|
Viesulai
|
Potvyniai (pakrančių, upių, lietaus, gruntinio vandens, staigieji)
|
Dirvožemio nusėdimas
|
|
|
|
Sniego ir ledo apkrova
|
|
|
|
|
Prieledyninių ežerų prasiveržimas
|
|
|
|
c)
|
kiekvieno pagrindinio paveikto sektoriaus toliau nurodytų aspektų apžvalga su įvertinimu pagal kokybinę skalę (didelis / vidutinis / mažas / netaikoma) ir atitinkamais paaiškinimais (6):
|
i.
|
stebimas svarbiausių pavojų poveikis, įskaitant dažnumo ir masto pokyčius;
|
|
ii.
|
svarbiausių pavojų tikimybė ir poveikis ateities klimato sąlygomis (analizė grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis klimato modeliavimo rekomendacijomis);
|
|
iii.
|
pažeidžiamumas, įskaitant gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos;
|
|
iv.
|
galimų būsimų padarinių rizika.
|
|
|
2. Teisinės bei politikos sistemos ir institucinės priemonės
|
2.1.
|
Teisinės ir politikos sistemos ir taisyklės, įskaitant nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus (7) ir visus sektorinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus.
|
|
2.2.
|
Nacionalinio lygmens institucinių priemonių ir valdymo, kurių paskirtis išvardyta toliau, apžvalga:
|
a)
|
vertinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir riziką;
|
|
b)
|
planuoti, įgyvendinti, stebėti, vertinti ir koreguoti prisitaikymo prie klimato kaitos politiką (8);
|
|
c)
|
klimato kaitos poveikio ir atsparumo jai aspektą įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo procedūras;
|
|
d)
|
rinkti, valdyti ir pakartotinai naudoti atitinkamus duomenis (pvz., nuostolių, patirtų dėl klimato sukeltų nelaimių, duomenis arba rizikos duomenis) ir suteikti prieigą prie jų;
|
|
e)
|
klimato kaitos poveikio ir prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo aspektus integruoti į nelaimių rizikos valdymo sistemas ir atvirkščiai (9).
|
|
|
2.3
|
Subnacionalinio lygmens institucinių priemonių ir valdymo apžvalga (10):
|
a)
|
teisiniai reikalavimai ir strateginiai dokumentai;
|
|
b)
|
nacionalinių valdžios institucijų tinklai ar kitoks bendradarbiavimas prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;
|
|
c)
|
vietos ir regioninių valdžios institucijų tinklų ar kitokio bendradarbiavimo prisitaikymo prie klimato kaitos srityje gerosios praktikos pavyzdžiai.
|
|
3. Prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos, politika, planai ir tikslai
|
3.1.
|
Prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetai
|
|
3.2.
|
Prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkiai, spragos ir kliūtys (11)
|
|
3.3.
|
Nacionalinių strategijų, politikos, planų ir pastangų suvestinės daugiausia dėmesio skiriant tikslams ir uždaviniams, numatytiems veiksmams (12), biudžetui ir tvarkaraščiui (13)
|
|
3.4.
|
Subnacionalinių strategijų, politikos, planų ir pastangų turinio apžvalga
|
|
3.5.
|
Pastangų integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į sektorinę politiką, planus ir programas, įskaitant nelaimių rizikos valdymo strategijas ir veiksmų planus, apžvalga
|
|
3.6.
|
Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas
Nacionalinio lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių, kuriomis siekiama bendradarbiauti su toliau nurodytais subjektais, ir subnacionalinio lygmens gerosios praktikos šioje srityje pavyzdžių apžvalga:
|
a)
|
suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra ypač pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio,
|
|
b)
|
privačiuoju sektoriumi (14).
|
|
4. Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir procesų stebėsena ir vertinimas
|
4.1
|
Stebėsenos ir vertinimo metodika (15), susijusi su:
|
a)
|
poveikio klimatui, pažeidžiamumo, rizikos mažinimu ir gebėjimo prisitaikyti prie klimato kaitos gerinimu;
|
|
b)
|
prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų įgyvendinimu.
|
|
|
4.2
|
3.3–3.6 punktuose nurodytų priemonių įgyvendinimo pažangos ataskaita, įskaitant subnacionalinio lygmens apžvalgą ir atsparumui klimato kaitai didinti išmokėtų lėšų apžvalgą. Informacija apie finansavimą turi apimti:
|
a)
|
išlaidas, numatytas prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti, įskaitant nelaimių rizikos valdymą;
|
|
b)
|
kiek įmanoma, išlaidų dalį, numatytą prisitaikymui prie klimato kaitos remti (16) kiekviename sektoriuje (17).
|
|
|
4.3.
|
Pažangos, padarytos siekiant toliau nurodytų tikslų (18), vertinimas:
|
a)
|
mažinti poveikį klimatui, pažeidžiamumą ir riziką;
|
|
b)
|
didinti gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos;
|
|
c)
|
įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetus;
|
|
d)
|
šalinti prisitaikymo prie klimato kaitos kliūtis.
|
|
|
4.4.
|
Veiksmai, kurių imtasi siekiant peržiūrėti ir atnaujinti:
|
a)
|
pažeidžiamumo ir rizikos vertinimus;
|
|
b)
|
nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką, strategijas, planus ir priemones.
|
|
|
4.5.
|
Gerosios praktikos, susijusios su veiksmais, kurių imtasi siekiant peržiūrėti ir atnaujinti subnacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, politiką, strategijas ir priemones, apžvalga
|
5. Bendradarbiavimas, geroji praktika, sinergija, patirtis ir įgytos žinios prisitaikymo prie klimato kaitos srityje
|
5.1.
|
Geroji praktika ir įgytos žinios, be kita ko, subnacionaliniu lygmeniu (19)
|
|
5.2.
|
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų sąveika su kitomis tarptautinėmis sistemomis ir (arba) konvencijomis, visų pirma darnaus vystymosi tikslais ir Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa
|
|
5.3.
|
Bendradarbiavimas su Sąjungos valstybėmis narėmis, kitomis šalimis ir regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis (20):
|
a)
|
bendradarbiavimas siekiant dalytis informacija ir stiprinti mokslinę bazę, institucijas ir prisitaikymo prie klimato kaitos žinias;
|
|
b)
|
bendradarbiavimas siekiant stiprinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus subnacionaliniu, nacionaliniu, makroregioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, įskaitant bendradarbiavimo sritį, mastą ir rūšis.
|
|
6. Visa kita informacija, susijusi su klimato kaitos poveikiu ir prisitaikymu prie jos
|
6.1.
|
Pagrindiniai nacionalinio koordinatoriaus ir organizacijos kontaktiniai duomenys
|
|
6.2.
|
Atitinkamos interneto svetainės ir socialinės medijos šaltiniai, naudojami informacijai apie klimato kaitos veiksmus perduoti nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis, jei yra
|
|
6.3.
|
Pagrindinės nacionalinio ir subnacionalinio lygmens ataskaitos ir leidiniai
|
|
6.4.
|
Kita svarbi informacija
|
(1) Gebėjimas prisitaikyti, apibrėžtas Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktojoje vertinimo ataskaitoje (IPCC AR5): Sistemų, institucijų, žmonių ir kitų organizmų gebėjimas prisitaikyti prie galimos žalos, pasinaudoti galimybėmis arba reaguoti į pasekmes.
(2) Sąrašas nėra išsamus.
(3) Valstybės narės teikia informaciją apie neigiamus padarinius aplinkai, ekonomikai ir visuomenei, kuriuos veikiausiai labai paskatintų klimato kaita, pvz., biologinės įvairovės nykimą, prastą derlių, energijos nepriteklių, nedarbą, migraciją.
(4) Valstybės narės pagrindinius sektorius atrenka iš šių sektorių: žemės ūkis ir maistas, biologinė įvairovė (įskaitant ekosistemomis grindžiamus metodus), pastatai, pakrančių rajonai, civilinė sauga ir ekstremaliųjų situacijų valdymas, energetika, finansai ir draudimas, miškininkystė, sveikata, jūra ir žuvininkystė, transportas, miestai, vandentvarka, informacinės ir ryšių technologijos, žemės naudojimo planavimas, verslas, pramonė, turizmas, kaimo plėtra, kita (nurodykite).
(5) Prireikus valstybės narės taip pat atsižvelgia į šių pavojų antrinį poveikį, kaip antai miškų gaisrus, invazinių rūšių plitimą ir tropines ligas, pakopinį poveikį ir tuo pačiu metu kylančius kelis pavojus.
(6) Atliekant i–iv punktus apimančią analizę remiamasi IPCC mokslinėmis rekomendacijomis dėl pažeidžiamumo ir rizikos analizės ir naujausiomis Komisijos gairėmis dėl Sąjungos finansuojamų projektų tinkamumo atsparumui klimato kaitai užtikrinti.
(7) Valstybės narės praneša kiekvienos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos ir kiekvieno prisitaikymo prie klimato kaitos plano pavadinimą, priėmimo metus ir statusą (pakeistas nauju / priimtas / baigtas rengti ir pateiktas priimti / rengiamas).
(8) Aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, apima sprendimų priėmimą, su prisitaikymo prie klimato kaitos strategijomis, politika, planais ir tikslais susijusį planavimą ir koordinavimą, kompleksinių klausimų sprendimą, prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetų ir veiklos koregavimą, prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų įgyvendinimą, įskaitant sąlygų imtis veiksmų, kuriais siekiama išvengti neigiamo klimato kaitos poveikio, jį kuo labiau sumažinti ir spręsti jo keliamas problemas, sudarymą.
(9) Įskaitant 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (EB) Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo 6 straipsnio 1 dalį (OL L 347 I, 2013 12 20, p. 924).
(10) Visame priede subnacionalinis lygmuo reiškia vietos ir regioninį lygmenis.
(11) Įskaitant tas institucines, valdymo ir kitas kliūtis, kurios riboja gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip nurodyta pažeidžiamumo vertinime.
(12) Įskaitant gamtos procesais grindžiamus sprendimus ir veiksmus, kuriais siekiama klimato kaitos švelninimo ir kitokios susijusios papildomos naudos.
(13) Be to, suvestinėse turi būti aprašomos pastangos didinti atsparumą klimato kaitai, užkirsti kelią neigiamoms jos pasekmėms, kuo labiau jas sumažinti ir spręsti su jomis susijusias problemas, taip pat paaiškinta, kaip buvo atsižvelgta į lyčių aspektą.
(14) Valstybės narės turi pateikti turimos informacijos apie privačiojo sektoriaus planus, prioritetus, veiksmus ir programas, privačiojo ir viešojo sektorių partnerystes ir kitas atitinkamas privačiojo sektoriaus vykdomas prisitaikymo prie klimato kaitos iniciatyvas ir (arba) projektus apžvalgą.
(15) Valstybės narės turi pateikti informacijos apie metodus, naudojamas sistemas, skaidrumą ir rodiklius.
(16) Papildomos investicijos, dėl kurių projektas (kuris bet kuriuo atveju būtų buvęs įgyvendintas) tampa atsparus klimato kaitai.
(17) Valstybės narės teikia informaciją apie investicijas į prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus šiuose sektoriuose: žemės ūkio ir maisto, biologinės įvairovės (įskaitant ekosistemomis grindžiamus metodus), pastatų, pakrančių rajonų, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo, energetikos, finansų ir draudimo, miškininkystės, sveikatos, jūros ir žuvininkystės, transporto, miestų, vandentvarkos, informacinių ir ryšių technologijų, žemės naudojimo planavimo, verslo, pramonės, turizmo, kaimo plėtros, kituose (nurodyti).
(18) Remiantis 4.1 punkte nurodyta stebėsenos ir vertinimo metodika.
(19) Valstybės narės atitinkamais atvejais gali teikti informaciją apie gerąją patirtį ir įgytas žinias, susijusias su šiais elementais: klimato modeliavimo veikla ir metodika; poveikio klimatui, su klimato kaita susijusio pažeidžiamumo ir rizikos, įskaitant gebėjimą prisitaikyti prie klimato kaitos, vertinimu; nacionalinio lygmens institucinėmis priemonėmis ir valdymu; politikos ir reglamentavimo pokyčiais; koordinavimo mechanizmais; prisitaikymo prie klimato kaitos prioritetais; prisitaikymo prie klimato kaitos kliūtimis; prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais, uždaviniais, įsipareigojimais, pastangomis, strategijomis, politika ir planais; pastangomis integruoti prisitaikymo prie klimato kaitos aspektą į vystymąsi ir sektorinę politiką, planus bei programas; lyčių aspekto integravimu į prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą; čiabuvių, tradicinių ir vietos žinių integravimu į prisitaikymo prie klimato kaitos veiklą; suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu; informavimu apie su klimatu susijusią riziką; stebėsena ir vertinimu; mokslinių tyrimų ir žinių stiprinimu; nelaimių rizikos mažinimu ir valdymu, novatoriškais prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimais ir naujoviškais finansavimo mechanizmais.
(20) Išskyrus informaciją apie paramą besivystančioms šalims, nurodytą Reglamento (ES) 2018/1999 VIII priedo 2 dalyje.
IV PRIEDAS
Kokybinė metodinė informacija, nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje
1 šablonas. Kokybinė metodinė informacija, jei taikoma, ir kita informacija apie apibrėžtis ir metodiką
1. Kovos su klimato kaita finansavimas
2. Nauja ir papildoma parama
3. Besivystanti šalis
4. Pagrindinis / bendrasis
5. Susijęs su klimatu
6. Finansinės priemonės (pvz., dotacija, lengvatinė paskola, nelengvatinė paskola, nuosavas kapitalas, garantija, draudimas, kita (nurodyti))
7. Finansavimo šaltinis (oficiali parama vystymuisi (ODA), kiti oficialūs srautai (OOF), kt.)
8. Statusas (paskirta ir suteikta)
9. Sutelkta parama (pvz., i) aiškus priežastinis ryšys tarp viešosios intervencijos ir sutelkto privataus finansavimo, kai be Šalies intervencijos veikla nebūtų visai arba pakankamai pažengusi į priekį; ii) informacija apie viešosiomis priemonėmis sutelkto privačiojo finansavimo įvertinimo momentą (pvz., paskyrimo arba išmokėjimo momentą), kiek tai leidžia finansavimui sutelkti naudotos priemonės ar mechanizmo tipas; iii) informacija apie ribas, kuriomis remiantis nustatyta, kad finansavimas sutelktas viešosios intervencijos priemonėmis)
10. Sektorius, subsektorius
11. Paramos rūšis (klimato kaitos švelninimas, prisitaikymas prie klimato kaitos, kompleksinė veikla)
12. Viešasis finansavimas / privatusis finansavimas (ypač, pvz., kai subjektai arba fondai yra mišrūs)
13. Rio rodiklių (koeficientų) taikymas
14. Suteiktos paramos ir sutelktos paramos dalies, kuri laikytina dotacijos ekvivalentu, nustatymas, kai pateikta informacijos apie dotacijos ekvivalentą
15. Metodai, naudoti sutelktos paramos sumoms nustatyti
16. Kaip buvo siekiama išvengti dvigubos apskaitos tarp išteklių, nurodytų kaip paskirtų arba suteiktų, ir išteklių, kuriuos gaunančioji šalis pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį panaudojo savo nacionaliniu lygmeniu nustatytam įpareigojančiam veiksmui įgyvendinti?
17. Sistemų ir procesų, naudotų siekiant nustatyti, atsekti ir ataskaitoje nurodyti paskirtą, suteiktą ir viešosios intervencijos priemonėmis sutelktą paramą, aprašymas
18. Nacionalinių sistemų ir institucinių priemonių, skirtų informacijai apie planuojamą paramos teikimą, įskaitant informaciją apie planuojamą veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo ir gebėjimų stiprinimo projektais, pagal UNFCCC vykdomais besivystančiose šalyse, teikti, aprašymas
19. Turima informacija apie nacionalines sistemas ir institucines priemones, skirtas paramai technologijų perdavimui ir gebėjimų stiprinimui teikti, ir jų aprašymas, įskaitant informaciją apie pagrindines prielaidas, apibrėžtis ir metodikas, naudotas informacijai apie tą paramą teikti
20. Informacija apie kanalus ir kliūtis, įgytą patirtį ir priemones, kurių imtasi kliūtims įveikti
21. Informacija apie tai, kaip buvo siekiama užtikrinti, kad paskirta, suteikta ir viešosios intervencijos priemonėmis sutelkta parama atitiktų ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus
22. Informacija apie tai, kaip paskirta, suteikta ir sutelkta parama siekiama padėti besivystančioms šalims įgyvendinti ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus, be kita ko, padėti joms užtikrinti, kad finansiniai srautai atitiktų mažataršio ir klimato kaitos poveikiui atsparaus vystymosi planus
23. Informacija apie tai, kaip pateikta informacija atspindi pažangą, palyginti su ankstesniu paramos teikimo ir finansų telkimo pagal Paryžiaus susitarimą lygiu
24. Kaip siekiama užtikrinti, kad suteikta ir viešosios intervencijos priemonėmis sutelkta parama būtų veiksmingai panaudota su Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu susijusiems besivystančių šalių poreikiams ir prioritetams, nustatytiems konkrečios šalies strategijose ir priemonėse, pvz., dvimetėse skaidrumo ataskaitose, nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų planuose ir nacionaliniuose prisitaikymo prie klimato kaitos planuose
25. Informacija apie veiksmus ir planus, kuriais siekiama telkti papildomą kovos su klimato kaita finansavimą ir kurie yra pasaulinių pastangų telkti tokį finansavimą iš įvairių šaltinių dalis, įskaitant informaciją apie numatytos taikyti viešosios intervencijos ir sutelkto privataus finansavimo ryšį
26. Informacija apie ataskaitas dėl daugiašalio finansavimo, įskaitant informaciją apie tai, ar: i) daugiašalis finansavimas, apie kurį pranešama, yra grindžiamas daugiašalei institucijai skiriamu Šalies įnašu ir (arba) iš daugiašalės institucijos finansinių išteklių išmokama Šalies dalimi; ii) ar daugiašalis finansavimas nurodytas kaip susijęs su klimatu ir kaip tai padaryta, ir kaip apskaičiuota su klimatu susijusi dalis, pvz., remiantis esamais tarptautiniais standartais; iii) ar daugiašalis finansavimas nurodytas kaip pagrindinis / bendrasis, turint omenyje, kad faktinė kovos su klimato kaita finansavimo suma, kurią jis sudarys, priklauso nuo daugiašalių institucijų priimtų programavimo sprendimų; iv) ar informaciją teikiančiai Šaliai buvo skirtas daugiašalis finansavimas ir kaip tai padaryta.
