20.5.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 159/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/672

2020 m. gegužės 19 d.

dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 122 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl priemonių, tinkamų reaguojant į socialinę ir ekonominę padėtį, susidariusią dėl COVID-19 protrūkio;

(2)

pagal (SESV) 122 straipsnio 2 dalį Taryba gali suteikti Sąjungos finansinę pagalbą valstybei narei tais atvejais, kai ši patiria sunkumų arba dėl išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių, jai gresia dideli sunkumai;

(3)

sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2), sukeliantis koronavirusinę ligą, kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavadino COVID-19, yra nauja koronaviruso padermė, kuria anksčiau žmonės neužsikrėsdavo. Pasaulinis tos ligos protrūkis sparčiai plinta ir PSO paskelbė jos pandemiją. Nuo COVID-19 protrūkio Sąjungoje pradžios iki 2020 m. kovo 30 d. pranešta apie 334 396 susirgimo atvejus ir 22 209 mirties atvejus valstybėse narėse;

(4)

valstybės narės yra įgyvendinusios išskirtines priemones, siekdamos suvaldyti COVID-19 protrūkį ir jo poveikį. Tolesnio COVID-19 perdavimo Sąjungoje tikimybė laikoma didele. COVID-19 protrūkis ne tik padarė didelį poveikį visuomenės sveikatai lemdamas didelį mirtingumą, bet ir turėjo didelio masto trikdantį poveikį valstybių narių ekonomikos sistemoms, sutrikdė socialinį gyvenimą ir dėl jo vis daugiau valstybių narių patiria didesnių viešųjų išlaidų;

(5)

dėl šios išimtinės padėties, kurios valstybės narės negali kontroliuoti ir dėl kurios didelė jų darbo jėgos dalis negali dirbti, staiga smarkiai padidėjo valstybių narių viešosios išlaidos dėl darbuotojų sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, visų pirma taikomų savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat išlaidos dėl tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma darbo vietoje. Siekiant, kad šiame reglamente numatytos priemonės taikymas būtų itin tikslingas ir taip būtų užtikrintas jos veiksmingumas, su sveikata susijusios priemonės tos priemonės tikslu gali apimti priemones, kuriomis siekiama sumažinti profesinę riziką ir užtikrinti darbuotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą darbo vietoje ir, kai tikslinga, kitas su sveikata susijusias priemones. Būtina sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių pastangoms įveikti staigaus ir didelio viešųjų išlaidų padidėjimo iššūkį, kol bus suvaldytas COVID-19 protrūkis ir jo poveikis darbo jėgai;

(6)

sukūrus Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos (SURE) (toliau – Priemonė), susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, Sąjungai turėtų būti sudarytos sąlygos koordinuotai, greitai, veiksmingai ir vadovaujantis valstybių narių solidarumu reaguoti į krizę darbo rinkoje, ir taip sumažinti poveikį asmenų užimtumui ir užimtumui labiausiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose bei sušvelninti tiesioginį šios išimtinės padėties poveikį valstybių narių viešosioms išlaidoms;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) 220 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybėms narėms Sąjungos teikiama finansinė parama gali būti teikiama kaip paskola. Tokios paskolos turėtų būti teikiamos valstybėms narėms, kuriose dėl nacionalinių priemonių, priimtų reaguojant į COVID-19 protrūkį nuo 2020 m. vasario 1 d. staiga smarkiai padidėjo faktinės, taip pat galbūt ir numatytos viešosios išlaidos. Ta data užtikrina vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir leidžia atsižvelgti į jų faktinių ir galbūt numatytų išlaidų padidėjimą, susijusį su poveikiu valstybių narių darbo rinkoms, neatsižvelgiant į tai, kada kiekvienoje konkrečioje valstybėje narėje įvyko COVID-19 protrūkis. Nacionalinės priemonės, kurios yra laikomos atitinkančiomis susijusius pagrindinių teisių principus, turėtų būti tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių sukūrimu, išplėtimu ar pratęsimu ir su panašiomis priemonėmis, įskaitant priemones, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, arba su tam tikromis, su sveikata susijusioms priemonėmis. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonės – tai viešosios programos, pagal kurias tam tikromis aplinkybėmis ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms leidžiama laikinai sumažinti darbuotojų darbo valandų skaičių, o darbuotojų pajamas už nedirbtas valandas remti iš valstybės išteklių.

Panašios pajamų pakeitimo tvarkos priemonės taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansinės paramos prašanti valstybė narė turėtų pateikti įrodymų apie staigų didelį faktinių ir galbūt numatytų viešųjų išlaidų, susijusių su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ar panašiomis priemonėmis, padidėjimą. Jei finansinė parama skiriama su sveikata susijusioms priemonėms, finansinės paramos prašanti valstybė narė taip pat turėtų pateikti faktinių arba numatomų išlaidų, susijusių su atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, įrodymų;

(8)

siekiant nukentėjusioms valstybėms narėms palankiomis sąlygomis suteikti pakankamai finansinių išteklių, kad jos galėtų sumažinti COVID-19 protrūkio poveikį jų darbo rinkai, Sąjungos skolinimosi ir skolinimo operacijos pagal Priemonę turėtų būti pakankamai didelio masto. Todėl Sąjungos teikiama finansinė parama paskolų forma turėtų būti finansuojama naudojantis tarptautinėmis kapitalo rinkomis;

(9)

COVID-19 protrūkis turi didelio masto trikdantį poveikį kiekvienos valstybės narės ekonomikos sistemai. Todėl reikalingi valstybių narių kolektyviniai įnašai garantijų, kuriomis remiamos paskolos iš Sąjungos biudžeto, forma. Tokios garantijos yra būtinos, kad Sąjunga galėtų suteikti pakankamo dydžio paskolų valstybėms narėms, skirtų darbo rinkos politikai, kuriai tenka didžiausia našta, remti. Siekiant užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl tokių paskolų, būtų suderinamas su taikytina daugiamete finansine programa (DFP) ir viršutinėmis nuosavų išteklių ribomis, valstybių narių teikiamos garantijos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą, o sistemos patikimumą turėtų padidinti papildomos apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į papildomą tokių garantijų vaidmenį ir nedarant poveikio tam, kad jos yra neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą, Komisija, prieš teikdama reikalavimą mokėti pagal valstybių narių suteiktas garantijas, turėtų pasinaudoti turima viršutinės nuosavų išteklių ribos, taikomos mokėjimų asignavimams, marža tiek, kiek Komisija ją laiko tvaria, atsižvelgdama, inter alia, į visus Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal mokėjimų balanso priemonę, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 332/2002 (2). Teikdama atitinkamą reikalavimą mokėti pagal garantijas Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie tai, kokiu mastu buvo panaudota turima marža. Jei susitariama dėl patikslintos viršutinės nuosavų išteklių ribos, valstybių narių suteiktų garantijų poreikis gali būti persvarstytas;

(10)

papildomas apsaugos priemones, kurios turėtų padidinti sistemos patikimumą, turėtų sudaryti konservatyvus finansų valdymas, didžiausia metinė pozicija ir pakankamas paskolų portfelio diversifikavimas;

(11)

pagal Priemonę suteiktos paskolos turėtų būti finansinė parama, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnyje. Pagal to reglamento 282 straipsnio 3 dalies g punktą, jo 220 straipsnis bus taikomas pagal Priemonę suteiktoms paskoloms tik nuo laikotarpiui po 2020 m. skirtos DFP taikymo pradžios dienos. Tačiau tikslinga, kad Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai skolinimosi ir skolinimo operacijoms pagal Priemonę būtų taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(12)

siekiant užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl pagal Priemonę suteiktų paskolų, būtų suderinamas su taikytina DFP ir viršutinėmis nuosavų išteklių ribomis, reikia nustatyti prudencines taisykles, įskaitant galimybę refinansuoti pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu;

(13)

atsižvelgiant į ypatingas finansines pasekmes, sprendimai, kuriais pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama, turi būti priimti naudojantis įgyvendinimo įgaliojimais, kurie turėtų būti suteikti Tarybai. Priimdama sprendimą dėl paskolos sumos, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų atsižvelgti į prašančiosios valstybės narės esamus ir numatomus poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus ar numatytus pateikti finansinės paramos pagal šį Reglamentą prašymus, laikydamasi vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių kompetenciją;

(14)

pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 143 straipsnio 1 dalį Jungtinės Karalystės atsakomybė už jos dalį Sąjungos neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų apribojama tais Sąjungos neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais, kurie susidaro dėl Sąjungos finansinių operacijų, kurias Sąjunga vykdė prieš Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datą. Bet koks Sąjungos neapibrėžtasis finansinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl finansinės paramos pagal šį reglamentą, būtų laikomas prisiimtu po Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Todėl Jungtinė Karalystė neturėtų dalyvauti teikiant finansinę paramą pagal šį reglamentą;

(15)

kadangi Priemonė yra laikina kovos su COVID-19 protrūkiu priemonė, Komisija turėtų kas šešis mėnesius įvertinti, ar valstybėse narėse vis dar esama išimtinių aplinkybių, dėl kurių patiriamas didelis ekonomikos sukrėtimas, ir teikti Tarybai tokio vertinimo ataskaitas. Atsižvelgiant į šio reglamento priėmimo teisinį pagrindą, pasibaigus COVID-19 ekstremaliajai situacijai neturėtų būti teikiama jokia finansinė parama pagal šį reglamentą. Todėl tikslinga nustatyti ribotą laikotarpį, kuriuo galima būtų pasinaudoti Priemone. Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu pratęsti laikotarpį, kuriuo galima pasinaudoti Priemone, jei išlieka išimtinių aplinkybių, kuriomis yra pagrįstas šio reglamento taikymas;

(16)

Europos Centrinis Bankas pateikė savo nuomonę 2020 m. gegužės 8 d.;

(17)

atsižvelgiant į COVID-19 protrūkio poveikį ir į tai, kad reikia skubiai reaguoti į šio protrūkio padarinius, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Siekiant mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti jo socialinius bei ekonominius padarinius, šiuo reglamentu sukuriama Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE) (toliau – Priemonė).

2.   Šiame reglamente nustatomos sąlygos ir procedūros, kuriomis Sąjunga gali teikti finansinę paramą valstybei narei, kuri dėl COVID-19 protrūkio patiria didelį ekonomikos sukrėtimą arba kuriai toks sukrėtimas gresia, pirmiausia sutrumpinto darbo laiko sistemoms ar panašioms priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis ir taip sumažinti nedarbo ir pajamų praradimo mastą, taip pat, kaip papildomą priemonę, tam tikroms su sveikata susijusioms priemonėms, visų pirma darbo vietoje, finansuoti.

2 straipsnis

Priemonės papildomumas

Priemonė papildo nacionalines priemones, kurių imasi nukentėjusios valstybės narės – pagal ją teikiama finansinė parama siekiant padėti toms valstybėms narėms susidoroti su staigiu ir smarkiu faktinių ir galbūt numatytų viešųjų išlaidų, skirtų švelninti dėl išimtinių COVID-19 protrūkio sukeltų aplinkybių patiriamą tiesioginį ekonominį, socialinį ir su sveikata susijusį poveikį, padidėjimu.

3 straipsnis

Priemonės naudojimo sąlygos

1.   Valstybė narė gali prašyti Sąjungos finansinės paramos pagal Priemonę (toliau – finansinė parama), jei jos faktinės ir galbūt numatytos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. staiga smarkiai padidėjo dėl nacionalinių priemonių, tiesiogiai susijusių su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti dėl išimtinių COVID-19 protrūkio sukeltų aplinkybių patiriamą socialinį ir ekonominį poveikį.

2.   Paramą gaunančios valstybės narės finansinę paramą naudoja savo nacionalinėms priemonėms, kuriomis remiamos sutrumpinto darbo laiko sistemos ar panašios priemonės, arba, kai taikytina, atitinkamoms su sveikata susijusioms priemonėms remti.

4 straipsnis

Finansinės paramos forma

Finansinė parama teikiama kaip Sąjungos paskola atitinkamai valstybei narei. Tuo tikslu pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimą, priimtą pagal 6 straipsnio 1 dalį, Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų tinkamiausiu metu, kad finansavimo sąnaudos būtų optimalios ir būtų išsaugota jos, kaip Sąjungos emitento rinkose, reputacija.

5 straipsnis

Didžiausia finansinės paramos suma

Didžiausia finansinės paramos suma visoms valstybėms narėms neviršija 100 000 000 000 EUR.

6 straipsnis

Prašymo suteikti finansinę paramą procedūra

1.   Finansinė parama teikiama Tarybos įgyvendinimo sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu.

2.   Prieš pateikdama pasiūlymą Tarybai, Komisija nepagrįstai nedelsdama pasikonsultuoja su atitinkama valstybe nare, kad patikrintų, ar finansinės paramos prašančioje valstybėje narėje staiga smarkiai padidėjo faktinės ir galbūt numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat, kai taikytina, su priemonėmis sveikatos apsaugos srityje, siejamomis su išimtinėmis COVID‐19 protrūkio sukeltomis aplinkybėmis. Tuo tikslu atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai atitinkamus įrodymus. Be to, Komisija patikrina, ar laikomasi 9 straipsnyje nustatytų prudencinių taisyklių.

3.   1 dalyje nurodytame Tarybos įgyvendinimo sprendime nurodoma:

a)

paskolos suma, didžiausias jos vidutinis grąžinimo terminas, jos kainų nustatymo formulė, didžiausias jos mokėjimų dalimis skaičius, jos teikimo laikotarpis ir kitos išsamios taisyklės, kurių reikia finansinei paramai suteikti;

b)

įvertinimas, ar valstybė narė laikosi 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir

c)

nacionalinių sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių ar panašių priemonių ir, kai taikytina, kitų atitinkamų su sveikata susijusių priemonių, kurios gali būti finansuojamos, aprašymas.

4.   Priimdama įgyvendinimo sprendimą, kaip nurodyta 1 dalyje, Taryba atsižvelgia į prašančiosios valstybės narės esamus ir numatomus poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus ar numatytus pateikti finansinės paramos prašymus pagal šį reglamentą, kartu taikydama vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus.

7 straipsnis

Pagal Priemonę suteiktos paskolos išmokėjimas

Pagal Priemonę suteikta paskola (toliau – paskola) išmokama dalimis.

8 straipsnis

Skolinimosi ir skolinimo operacijos

1.   Skolinimosi ir skolinimo operacijos pagal Priemonę atliekamos eurais.

2.   Dėl paskolos ypatybių paramą gaunanti valstybė narė ir Komisija susitaria paskolos susitarime (toliau – paskolos susitarimas). Į tokius susitarimus įtraukiamos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos.

3.   Paramą gaunančios valstybės narės prašymu, kai atsižvelgiant į aplinkybes įmanoma sumažinti paskolos palūkanų normą, Komisija gali refinansuoti visas iš pradžių pasiskolintas lėšas ar jų dalį arba pakeisti atitinkamas finansines sąlygas.

4.   Ekonomikos ir finansų komitetas informuojamas apie 3 dalyje nurodytą refinansavimą arba sąlygų pakeitimą.

9 straipsnis

Paskolų portfeliui taikomos prudencinės taisyklės

1.   Trims valstybėms narėms suteiktų paskolų dalis, sudaranti didžiausią suteiktų paskolų dalį, turi neviršyti 60 procentų 5 straipsnyje nurodytos didžiausios sumos.

2.   Konkrečiais metais Sąjungos mokėtinos sumos turi neviršyti 10 procentų 5 straipsnyje nurodytos didžiausios sumos.

3.   Prireikus Komisija gali refinansuoti atitinkamas pasiskolintas lėšas, dėl kurių sudarytos sutartys Sąjungos vardu.

10 straipsnis

Paskolų administravimas

1.   Komisija nustato reikiamą paskolų administravimo kartu su Europos Centriniu Banku tvarką.

2.   Paramą gaunanti valstybė narė savo nacionaliniame centriniame banke atidaro specialią sąskaitą gautai finansinei paramai tvarkyti. Ji taip pat perveda pagrindinę paskolos sumą ir mokėtinas palūkanas pagal paskolos susitarimą į sąskaitą Europos centrinių bankų sistemoje likus 20 sistemos TARGET2 darbo dienų iki atitinkamo mokėjimo termino.

11 straipsnis

Valstybių narių įnašai pagal Priemonę garantijų forma

1.   Valstybės narės gali prisidėti prie Priemonės pateikdamos priešpriešines garantijas, padengiančias Sąjungos prisiimtą riziką.

2.   Valstybių narių įnašai teikiami neatšaukiamų, besąlyginių ir pagal pareikalavimą vykdomų garantijų forma.

3.   Komisija su prisidedančia valstybe nare sudaro susitarimą dėl neatšaukiamų, besąlyginių ir pagal pareikalavimą vykdomų garantijų, nurodytų 2 dalyje. Tokiuose susitarimuose nustatomos mokėjimo sąlygos.

4.   Reikalavimai mokėti pagal valstybių narių suteiktas garantijas taikomi proporcingai pagal kiekvienai valstybei narei tenkančią Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų dalį, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, jei valstybė narė visiškai ar iš dalies laiku neįvykdo reikalavimo, Komisija, siekdama padengti su atitinkama valstybe nare susijusią dalį, turi teisę kitoms valstybės narėms pateikti papildomus reikalavimus mokėti pagal garantiją. Tokie reikalavimai teikiami proporcingai kiekvienos kitos valstybės narės santykinei Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų daliai, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, ir jie koreguojami neskaičiuojant atitinkamos valstybės narės dalies. Valstybė narė, kuri neįvykdė reikalavimo, lieka atsakinga už jo vykdymą. Kitoms valstybėms narėms papildomi įnašai grąžinami iš sumų, kurias Komisija susigrąžino iš atitinkamos valstybės narės. Garantija, kurią vykdyti pareikalaujama iš valstybės narės, bet kokiomis aplinkybėmis neviršija bendros garantijos sumos, kurią ta valstybė narė suteikė pagal 3 dalyje nurodytą susitarimą.

5.   Prieš teikdama reikalavimą mokėti pagal valstybių narių suteiktas garantijas, Komisija, kaip Sąjungos institucija, kuriai pagal SESV 317 straipsnį pavesta vykdyti Sąjungos bendrąjį biudžetą, savo nuožiūra ir atsakomybe turėtų išnagrinėti galimybes pasinaudoti turima viršutinės nuosavų išteklių ribos, taikomos mokėjimų asignavimams, marža tiek, kiek Komisija ją laiko tvaria, atsižvelgdama, inter alia, į visus Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus (įskaitant įsipareigojimus pagal mokėjimų balanso priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002) ir Sąjungos bendrojo biudžeto tvarumą. Toks nagrinėjimas nedaro poveikio tam, kad pagal 2 dalį suteiktos garantijos yra neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą. Teikdama reikalavimą mokėti pagal garantijas Komisija informuoja valstybes nares apie tai, kokiu mastu buvo pasinaudota marža.

6.   Sumos, mokamos pagal 2 dalyje nurodytus reikalavimus mokėti pagal garantijas, sudaro Priemonės išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį.

12 straipsnis

Galimybė naudotis Priemone

1.   Priemone galima naudotis tik po to, kai visos valstybės narės prisideda prie Priemonės pagal 11 straipsnį įnašais, kurių suma sudaro bent 25 % 5 straipsnyje nurodytos didžiausios sumos, su sąlyga, kad santykinė kiekvienos valstybės narės įnašų dalis bendroje valstybių narių įnašų sumoje atitinka santykinę tos valstybės narės dalį bendroje Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų sumoje, apskaičiuotą pagal 2020 m. biudžeto įplaukų dalies A dalies „Įvadas ir bendrojo biudžeto finansavimas“ 3 lentelės 1 skiltį, kuri pateikta Sąjungos 2020‐ųjų finansinių metų bendrajame biudžete, priimtame 2019 m. lapkričio 27 d. (4)

2.   Komisija informuoja Tarybą apie tai, kad Priemone jau galima naudotis.

3.   Laikotarpis, kuriuo galima naudotis Priemone ir gali būti priimtas 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d.

4.   Tuo atveju, jei Komisija 14 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje padarė išvadą, kad vis dar patiriamas COVID-19 protrūkio sukeltas didelis ekonominis sutrikimas, dėl kurio finansuojamos 1 straipsnyje nurodytos priemonės, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti laikotarpį, kuriuo galima naudotis Priemone, kiekvieną kartą pratęsti dar šešiais mėnesiais.

13 straipsnis

Kontrolė ir auditas

1.   Į paskolos susitarimą įtraukiamos būtinos nuostatos dėl kontrolės ir audito, kaip reikalaujama Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalyje.

2.   Jei pagal 3 straipsnio 1 dalį pateiktas prašymas finansine paramai visiškai arba iš dalies grindžiamas numatytomis viešosiomis išlaidomis, paramą gaunanti valstybė narė kas šešis mėnesius informuoja Komisiją apie tokių numatytų viešųjų išlaidų įvykdymą.

14 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią pagal 12 straipsnį tapo galima naudotis Priemone, o po to – kas šešis mėnesius pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 250 straipsnį Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir finansų komitetui bei Užimtumo komitetui pateikia ataskaitą dėl finansinės paramos naudojimo, įskaitant pagal Priemonę mokėtinas sumas ir taikomus grąžinimo tvarkaraščius, ir dėl to, ar vis dar esama išimtinių aplinkybių, pateisinančių šio reglamento taikymą.

2.   Kai tinkama, prie 1 dalyje nurodytos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas galimybės naudotis Priemone laikotarpis.

15 straipsnis

Taikymas

1.   Šis reglamentas netaikomas Jungtinei Karalystei ar jos teritorijoje.

2.   Nuorodos į valstybes nares šiame reglamente neapima Jungtinės Karalystės.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. gegužės 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. GRLIĆ RADMAN


(1)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(2)  2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

(3)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(4)  Europos Sąjungos 2020-ųjų finansinių metų bendrojo biudžeto galutinis priėmimas (ES, Euratomas) 2020/227 (OL L 57, 2020 2 27, p. 1).