1.   Šia direktyva nustatoma bendroji akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas, tvarka:

2.   Specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Sąjungos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės nustatymu, mokesčio apskaičiavimu, prievolės apskaičiuoti mokestį atsiradimu ir mokesčio stebėsena, tačiau neįskaitant nuostatų dėl atleidimo nuo mokesčių.

3.   Valstybės narės gali apmokestinti:

Tačiau prekyboje tarp valstybių narių dėl tokių mokesčių taikymo negali atsirasti su sienų kirtimu susijusių formalumų.

1.   Formalumai, nustatyti Sąjungos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių įvežimui į Sąjungos teritoriją iš vienos iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų.

2.   Formalumai, nustatyti Sąjungos muitų nuostatomis, reglamentuojančiomis prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos, mutatis mutandis taikomi akcizais apmokestinamų prekių išvežimui iš Sąjungos teritorijos į vieną iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų teritorijų.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, Suomija turi teisę, jei akcizais apmokestinamos prekės gabenamos tarp jos teritorijos ir teritorijų, nurodytų 4 straipsnio 2 dalies c punkte, taikyti tas pačias procedūras, kokios taikomos gabenimui jos teritorijoje.

4.   14–46 straipsniai netaikomi toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurių muitinis statusas yra ne Sąjungos prekės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (14) 5 straipsnio 24 punkte.

1.   Ši direktyva ir direktyvos 92/83/EEB, 92/84/EEB, 2003/96/EB ir 2011/64/ES taikomos Sąjungos teritorijoje.

2.   Ši direktyva ir direktyvos 92/83/EEB, 92/84/EEB, 2003/96/EB ir 2011/64/ES netaikomos šioms teritorijoms, kurios yra Sąjungos muitų teritorijos dalis:

3.   Ši direktyva ir direktyvos 92/83/EEB, 92/84/EEB, 2003/96/EB ir 2011/64/ES netaikomos teritorijoms, kurioms taikoma SESV 355 straipsnio 3 dalis, ir toliau nurodytoms kitoms teritorijoms, kurios nėra Sąjungos muitų teritorijos dalis:

4.   Pateikdama deklaraciją Ispanija gali pranešti, kad, laikantis priemonių, skirtų atsižvelgti į didelį Kanarų salų atokumą, ši direktyva ir direktyvos 92/83/EEB, 92/84/EEB, 2003/96/EB ir 2011/64/ES šioms saloms taikomos nuo pirmos antro mėnesio po tokios deklaracijos pateikimo dienos visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių atžvilgiu.

5.   Pateikdama deklaraciją Prancūzija gali pranešti, kad, laikantis priemonių, skirtų atsižvelgti į didelį tų teritorijų atokumą, ši direktyva ir direktyvos 92/83/EEB, 92/84/EEB, 2003/96/EB ir 2011/64/ES taikomos 2 dalies b punkte nurodytoms teritorijoms nuo pirmos antro mėnesio po tokios deklaracijos pateikimo dienos visų arba kai kurių 1 straipsnyje nurodytų akcizais apmokestinamų prekių atžvilgiu.

6.   Šios direktyvos nuostatos neriboja Graikijos teisių išsaugoti Ato kalnui suteiktą specialų statusą, kuris garantuojamas Graikijos Konstitucijos 105 straipsniu.

1.   Atsižvelgiant į atitinkamai su Prancūzija, Italija, Kipru ir Jungtine Karalyste sudarytas konvencijas ir sutartis, Monako Kunigaikštystė, San Marinas, Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorija ir Meno sala šios direktyvos tikslais nelaikomos trečiosiomis valstybėmis.

2.   Valstybės narės turi imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas:

3.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas iš Jungholco ir Mitelbergo (Kleines Walsertal) arba į juos būtų laikomas gabenimu iš Vokietijos arba į Vokietiją.

1.   Akcizais apmokestinamos prekės yra apmokestinamos akcizais:

2.   Prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje.

3.   Šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ – bet kuris iš toliau nurodytų atvejų:

4.   3 dalies a punkte nurodyto išėmimo iš akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo laiku laikomas:

5.   Visiškas akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sunaikinimas arba visiškas ar dalinis negrįžtamas praradimas dėl nenumatytų aplinkybių ar force majeure, arba gavus valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą prekes sunaikinti, nelaikomas išleidimu vartoti.

6.   Šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.

7.   Prekių dalinis praradimas dėl jų pobūdžio, kuris įvyksta prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenant tarp valstybių narių, nelaikomas išleidimu vartoti, jei prarastas kiekis nesiekia toms akcizais apmokestinamoms prekėms nustatytos bendrosios dalinio praradimo ribos, išskyrus atvejus, kai valstybė narė turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ar pažeidimą. Ta prarasta dalis, kuria viršijama toms akcizais apmokestinamoms prekėms nustatyta bendroji dalinio praradimo riba, laikoma išleista vartoti.

8.   Valstybės narės gali nusistatyti taisykles dėl prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, dalinio praradimo, kurio 7 dalis neapima, sąlygų.

9.   Akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba visiško ar dalinio negrįžtamo praradimo, kaip nurodyta 5 dalyje, faktas turi būti įrodytas tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba visiškai ar iš dalies negrįžtamai prarastos, kompetentingoms institucijoms, o jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos – valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.

Jei nustatomas akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba visiško ar dalinio negrįžtamo praradimo faktas, pateikus tinkamą įrodymą atitinkamai visiškai ar iš dalies grąžinama pagal 17 straipsnį pateikta garantija.

10.   Komisija pagal 51 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais, inter alia, pagal prekių pobūdį, prekių fizines ir chemines savybes, aplinkos temperatūrą gabenimo metu, gabenimo atstumą ar laiką, kurio prireikė gabenimui, nustatomos šio straipsnio 7 dalyje ir 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos bendrosios dalinio praradimo ribos ir kuriuose nurodomos akcizais apmokestinamos prekės, atitinkama bendroji dalinio jų praradimo riba, išreikšta procentine viso kiekio dalimi, ir kiti atitinkami su prekių transportavimu susiję aspektai.

Jeigu bendrosios dalinio praradimo ribos nenustatytos, valstybės narės toliau taiko nacionalines nuostatas.

1.   Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, yra:

2.   Jeigu prievolė sumokėti tą patį akcizą tenka keliams asmenims, jie solidariai atsako už tokios skolos sumokėjimą.

1.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, padaromas pažeidimas, dėl kurio tos prekės išleidžiamos vartoti pagal 6 straipsnio 3 dalies a punktą, jos turi būti išleistos vartoti tos valstybės narės, kurioje įvyko pažeidimas, teritorijoje.

2.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustatomas pažeidimas, dėl kurio tos prekės išleidžiamos vartoti pagal 6 straipsnio 3 dalies a punktą, bet neįmanoma nustatyti, kur pažeidimas įvyko, tai laikoma, kad jis įvyko tos valstybės narės, kurioje tas pažeidimas buvo nustatytas, teritorijoje ir tuo laiku, kai jis buvo nustatytas.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais tos valstybės narės, kurioje prekės buvo išleistos vartoti arba, laikoma, kad buvo išleistos vartoti, kompetentingos institucijos informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas.

4.   Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, gabenamos joms pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, nepasiekė jų paskirties vietos ir gabenimo metu nenustatyta jokių pažeidimų, dėl kurių prekės būtų išleistos vartoti pagal 6 straipsnio 3 dalies a punktą, tai laikoma, kad pažeidimas įvyko išsiuntimo valstybėje narėje tuo metu, kai pradėtas gabenimas, išskyrus atvejus, kai per keturis mėnesius nuo gabenimo pradžios, kaip apibrėžta 19 straipsnio 1 dalyje, buvo pateikta įrodymų, įtikinančių išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas, kad gabenimas užbaigtas pagal 19 straipsnio 2 dalį, arba joms buvo pateikta įrodymų dėl vietos, kurioje įvyko pažeidimas.

Jei asmuo, kuris pagal 17 straipsnį garantavo, kad mokesčiai bus sumokėti, nebuvo arba negalėjo būti informuotas apie tai, kad prekės nepasiekė paskirties vietos, tai tam asmeniui suteikiamas vieno mėnesio laikotarpis, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią šią informaciją perduoda išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, įrodymams apie gabenimo užbaigimą pagal 19 straipsnio 2 dalį arba apie vietą, kurioje pažeidimas įvyko, pateikti.

5.   2 ir 4 dalyse nurodytais atvejais, jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo dienos, kurią pagal 19 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas gabenimas, nustatoma, kurioje valstybėje narėje pažeidimas faktiškai įvyko, tai taikoma 1 dalis.

Valstybės narės, kurioje įvyko pažeidimas, kompetentingos institucijos informuoja valstybės narės, kurioje buvo apmokestintos prekės, kompetentingas institucijas, kurios grąžina akcizus arba atsisako juos išieškoti, kai tik gauna įrodymus, kad kitoje valstybėje narėje tos prekės apmokestintos akcizais.

6.   Šio straipsnio tikslais „pažeidimas“ – situacija, įvykusi akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu, išskyrus 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, dėl kurios akcizais apmokestinamų prekių gabenimas arba jo dalis nėra užbaigiami pagal 19 straipsnio 2 dalį.

1.   Akcizais apmokestinamoms prekėms akcizai netaikomi tais atvejais, kai jos skirtos naudoti:

2.   Atleidimui nuo akcizų taikomos priimančiosios valstybės narės nustatytos sąlygos ir apribojimai. Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų jų grąžinimo forma.

1.   Iš vienos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir taikomas 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas atleidimas nuo akcizų, turi būti gabenamos su atleidimo sertifikatu. Atleidimo sertifikate nurodomas pristatyti numatytų akcizais apmokestinamų prekių pobūdis, kiekis ir vertė, taip pat nuo akcizų atleisto gavėjo tapatybė ir atleidimą sertifikavusi priimančioji valstybė narė.

2.   Valstybės narės gali naudoti 1 dalyje nurodytą atleidimo sertifikatą kitoms netiesioginio apmokestinimo sritims ir užtikrinti, kad jis būtų suderinamas su nacionalinės teisės aktuose nustatytomis atleidimo sąlygomis ir apribojimais.

3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma atleidimo sertifikato forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   20–27 straipsniuose nustatyta procedūra netaikoma, jei akcizais apmokestinamos prekės, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos 11 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoms ginkluotosioms pajėgoms, jeigu toms prekėms taikoma procedūra, tiesiogiai grindžiama Šiaurės Atlanto sutartimi.

Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad 20–27 straipsniuose nustatyta procedūra būtų taikoma prekėms, gabenamoms tik jų teritorijoje, arba, vadovaujantis atitinkamų valstybių narių susitarimu, tarp jų teritorijų.

1.   Valstybės narės gali atleisti nuo akcizų mokėjimo neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamas akcizais apmokestinamas prekes, kurias asmeniniame bagaže išveža keliautojai į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę, vykdami oru ar jūra.

2.   Prekėms, tiekiamoms orlaivyje ar laive skrydžio ar reiso į trečiąją teritoriją arba trečiąją valstybę metu, taikoma tokia pati tvarka, kaip neapmokestinamų prekių parduotuvių tiekiamoms prekėms.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad 1 ir 2 dalyse numatyti atleidimo nuo akcizų atvejai būtų taikomi užkertant kelią galimam slėpimui, vengimui ar piktnaudžiavimui.

4.   Šiame straipsnyje vartojamų terminų apibrėžtys:

1.   Kiekviena valstybė narė nustato akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikoma ši direktyva, gamybos, perdirbimo, laikymo ir saugojimo taisykles.

2.   Akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas, laikymas ir saugojimas turi būti vykdomi apmokestinamų prekių sandėlyje, jei akcizai nesumokėti.

1.   Įgaliotajam sandėlio savininkui leidžiama steigti ir eksploatuoti apmokestinamų prekių sandėlį, jei jis turi valstybės narės, kurioje yra sandėlis, kompetentingų institucijų leidimą.

Šiam leidimui taikomos sąlygos, kurias turi teisę nustatyti institucijos siekdamos užkirsti kelią bet kokiam galimam slėpimui ar piktnaudžiavimui.

2.   Įgaliotasis sandėlio savininkas privalo:

Pirmos pastraipos a punkte minėtos garantijos sąlygas nustato valstybės narės, kurioje mokestiniam sandėliui suteiktas leidimas, kompetentingos institucijos.

1.   Pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, akcizais apmokestinamos prekės Sąjungos teritorijoje gali būti gabenamos, įskaitant per trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją:

Šio straipsnio tikslais „importo vieta“ – vieta, kurioje prekės yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnį.

2.   Išskyrus tuos atvejus, kai importas vykdomas apmokestinamų prekių sandėlyje, akcizais apmokestinamos prekės, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš importo vietos gali būti išgabentos tik jei deklarantas arba kitas tiesiogiai ar netiesiogiai su muitinės formalumų atlikimu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 15 straipsnyje, susijęs asmuo importo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia:

3.   Valstybės narės gali numatyti, kad 2 dalies c punkte nurodytas įrodymas kompetentingoms institucijoms būtų pateikiamas tik joms paprašius.

4.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčių ir b punkto, paskirties valstybė narė gali jos nustatytomis sąlygomis leisti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenti į jos teritorijoje esančią tiesioginio pristatymo vietą, jei tą vietą nurodė įgaliotasis sandėlio savininkas paskirties valstybėje narėje arba registruotas gavėjas, jei to registruoto gavėjo leidimas nėra apribotas pagal 18 straipsnio 3 dalį.

Tas įgaliotasis sandėlio savininkas ar tas registruotas gavėjas išlieka atsakingi už 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo apie prekių gavimą pateikimą.

5.   1, 2 ir 4 dalys taip pat taikomos akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas nulinis tarifas ir kurios neišleistos vartoti, gabenimui.

1.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi jų nustatytomis sąlygomis, turi reikalauti, kad su prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu susijusi rizika būtų padengta garantija, kurią suteikia įgaliotasis išsiuntimo sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas.

2.   Kai energetikos produktai gabenami stacionariais vamzdynais, garantijos, išskyrus deramai pagrįstomis aplinkybėmis, nereikalaujama.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi jų nustatytomis sąlygomis, gali leisti, kad 1 dalyje nurodytą garantiją suteiktų transportuotojas ar vežėjas, akcizais apmokestinamų prekių savininkas, gavėjas arba bendrai du ar keli tokie asmenys ir 1 dalyje nurodyti asmenys.

4.   Garantija turi galioti visoje Sąjungoje.

5.   Išsiuntimo valstybė narė gali netaikyti pareigos suteikti garantiją šiais akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo atvejais:

6.   Valstybės narės nustato išsamias garantijos teikimo ir galiojimo taisykles.

1.   Registruotas gavėjas negali gaminti, perdirbti, saugoti, laikyti arba išsiųsti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

2.   Registruotas gavėjas turi laikytis šių reikalavimų:

3.   Jei registruotas gavėjas retai gauna akcizais apmokestinamų prekių, tai 3 straipsnio 9 punkte minėtas leidimas suteikiamas tik konkrečiam akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui. Valstybės narės gali apriboti leidimą iki vieno gabenimo.

1.   Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas prasideda:

2.   Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas baigiasi:

1.   Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas vykdomas pritaikius akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą tik, jei jis vykdomas turint pagal 2 ir 3 dalis parengtą elektroninį administracinį dokumentą.

2.   Šio straipsnio 1 dalies tikslais siuntėjas, naudodamasis Sprendimo (ES) 2020/2020/263 1 straipsnyje nurodyta kompiuterine sistema (toliau – kompiuterinė sistema), elektroninio administracinio dokumento projektą pateikia išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina elektroninio administracinio dokumento projekte pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama siuntėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir jį praneša siuntėjui.

4.   16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 16 straipsnio 1 dalies b punkte ir 16 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia elektroninį administracinį dokumentą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios turi jį persiųsti gavėjui, jei gavėjas yra įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotas gavėjas.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės skirtos įgaliotajam sandėlio savininkui išsiuntimo valstybėje narėje, tai tos valstybės narės kompetentingos institucijos elektroninį administracinį dokumentą jam persiunčia tiesiogiai.

5.   Siuntėjas pateikia akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui arba, jei tokio asmens nėra, transportuotojui ar vežėjui, unikalų administracinį nuorodos kodą. Akcizais apmokestinamas prekes lydintis asmuo, transportuotojas arba vežėjas tą kodą kompetentingų institucijų prašymu joms pateikia bet kuriuo prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo momentu. Tačiau, kai tikslinga, kompetentingos institucijos gali paprašyti atspausdintos elektroninio administracinio dokumento kopijos arba bet kokio kito komercinio dokumento.

6.   Siuntėjas naudodamasis kompiuterine sistema gali atšaukti elektroninį administracinį dokumentą, kol gabenimas pagal 19 straipsnio 1 dalį neprasidėjo.

7.   Prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu siuntėjas naudodamasis kompiuterine sistema gali pakeisti akcizais apmokestinamų prekių paskirties vietą arba gavėją į vieną iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ar v papunkčiuose arba, atitinkamais atvejais, 16 straipsnio 4 dalyje nurodytų paskirties vietų. Tuo tikslu siuntėjas naudodamasis kompiuterine sistema elektroninio paskirties vietos pakeitimo dokumento projektą pateikia išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

1.   16 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir v papunkčiuose nurodytais atvejais išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos persiunčia elektroninį administracinį dokumentą valstybės narės, kurioje pateikta eksporto deklaracija taikant Reglamento (ES) 2015/2447 221 straipsnio 2 dalį (toliau – eksporto valstybė narė), jei ta valstybė narė yra ne išsiuntimo valstybė narė, kompetentingoms institucijoms.

2.   Deklarantas eksporto valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia unikalų administracinį nuorodos kodą, žymintį eksporto deklaracijoje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes.

3.   Prieš išleisdamos prekes eksportui, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos patikrina, ar elektroninio administracinio dokumento duomenys atitinka eksporto deklaracijoje pateiktus duomenis.

4.   Jei nustatoma elektroninio administracinio dokumento ir eksporto deklaracijos neatitikimų, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos naudodamosi kompiuterine sistema apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5.   Jei prekių nebeketinama išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos, vos sužinojusios, kad prekės nebus išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, naudodamosi kompiuterine sistema apie tai praneša išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tą pranešimą nedelsdamos persiunčia siuntėjui. Gavęs pranešimą siuntėjas atitinkamai atšaukia elektroninį administracinį dokumentą, kaip nustatyta 20 straipsnio 6 dalyje, arba pakeičia prekių paskirties vietą, kaip nustatyta 20 straipsnio 7 dalyje.

1.   Jei energetikos produktai, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenami jūra ar vidaus vandenimis gavėjui, kuris nėra tiksliai žinomas tuo metu, kai siuntėjas pateikia 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą elektroninio administracinio dokumento projektą, tai išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos siuntėjui gali leisti tame dokumente nenurodyti su gavėju susijusių duomenų.

2.   Kai tik duomenys apie gavėją tampa žinomi, ir ne vėliau kaip atgabenus prekes, siuntėjas, taikydamas 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą tvarką, persiunčia juos išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3.   Šis straipsnis netaikomas 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir v papunkčiuose nurodytais gabenimo atvejais.

1.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos tos valstybės narės nustatytomis sąlygomis gali leisti siuntėjui suskaidyti energetikos produktų, kuriems pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų, jei laikomasi šių sąlygų:

2.   Valstybės narės praneša Komisijai, ar jos savo teritorijoje leidžia skaidyti gabenimą ir kokiomis sąlygomis leidžia tai daryti. Komisija šią informaciją perduoda kitoms valstybėms narėms.

1.   Gavęs akcizais apmokestinamas prekes bet kurioje iš 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ar iv papunkčiuose arba 16 straipsnio 4 dalyje nurodytų paskirties vietų, gavėjas, naudodamas kompiuterinę sistemą, nedelsdamas ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo gabenimo užbaigimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kuriuos pripažįsta kompetentingos institucijos, pateikia pranešimą apie prekių gavimą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos turi nustatyti 11 straipsnio 1 dalyje nurodytiems gavėjams taikomas pranešimo apie prekių gavimą pateikimo procedūras.

3.   Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina pranešime apie gavimą pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama gavėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia gavėjui patvirtinimą, kad pranešimas apie gavimą užregistruotas, ir nusiunčia tą patvirtinimą išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą persiunčia siuntėjui. Jei išsiuntimo ir paskirties vietos yra toje pačioje valstybėje narėje, tai tos valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą tiesiogiai persiunčia siuntėjui.

1.   Šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir, kai taikoma, 16 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais atvejais, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi informacija apie prekių išvežimą, kurią jos gavo iš išvykimo muitinės, nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 329 straipsnyje, arba iš įstaigos, kurioje atlikti šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti formalumai dėl prekių išvežimo iš muitų teritorijos, naudodamosi kompiuterine sistema parengia eksporto pranešimą, patvirtinantį, kad akcizais apmokestinamos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos teritorijos.

2.   16 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktyje nurodytais atvejais eksporto pranešimą parengia eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi informacija, gauta iš išvežimo muitinės įstaigos, nustatytos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 329 straipsnio 5 dalyje.

3.   Eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina duomenis, kuriais remiantis rengiamas eksporto pranešimas pagal 1 ir 2 dalis. Patikrinus šiuos duomenis, taip pat jeigu išsiuntimo valstybė narė nėra eksporto valstybė narė, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos nusiunčia pranešimą apie eksportą išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie eksportą persiunčia siuntėjui.

1.   Nukrypstant nuo 20 straipsnio 1 dalies, jei išsiuntimo valstybėje narėje neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, tai akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas gali pradėti gabenti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

Išsiuntimo valstybė narė prieš gabenimo pradžią taip pat gali reikalauti iš siuntėjo a punkto pirmoje pastraipoje nurodyto dokumento kopijos, toje kopijoje pateiktų duomenų patikrinimo, kurį turi atlikti išsiuntimo valstybė narė, ir, jei dėl siuntėjo kaltės neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, atitinkamos informacijos apie tokios galimybės nebuvimo priežastis.

2.   Kai tik galimybė naudotis kompiuterine sistema atkuriama, siuntėjas nedelsdamas turi pateikti elektroninio administracinio dokumento projektą pagal 20 straipsnio 2 dalį.

Kai tik pagal 20 straipsnio 3 dalį patikrinami duomenys elektroninio administracinio dokumento projekte, jei tie duomenys yra teisingi, šiuo dokumentu pakeičiamas šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas atsarginės procedūros dokumentas. 20 straipsnio 4 dalis, 21 straipsnio 1 dalis bei 24 ir 25 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3.   Siuntėjas saugo 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto atsarginės procedūros dokumento kopiją savo apskaitoje.

4.   Jei išsiuntimo valstybėje narėje kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, tai siuntėjas gali pakeisti prekių paskirties vietą, kaip nurodyta 20 straipsnio 7 dalyje, arba suskaidyti energetikos produktų gabenimą, kaip nurodyta 23 straipsnyje ir tą informaciją perduoda kitomis ryšio priemonėmis išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Šiuo tikslu siuntėjas informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas prieš pakeičiant paskirties vietą arba suskaidant gabenimą. 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

5.   Jei 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii ir v papunkčiuose nurodytais atvejais kompiuterine sistema išsiuntimo valstybėje narėse pasinaudoti neįmanoma, siuntėjas deklarantui pateikia 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto atsarginės procedūros dokumento kopiją.

Deklarantas eksporto valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia atsarginės procedūros dokumento kopiją, kurios turinys atitinka eksporto deklaracijoje deklaruotas akcizais apmokestinamas prekes, arba atsarginės procedūros dokumento unikalų atpažinties kodą.

1.   Jei 16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 16 straipsnio 1 dalies b punkte ir 16 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais 24 straipsnio 1 dalyje numatyto pranešimo apie gavimą užbaigus akcizais apmokestinamų prekių gabenimą negalima pateikti per tame straipsnyje numatytą laikotarpį dėl to, kad kompiuterine sistema neįmanoma pasinaudoti paskirties valstybėje narėje arba dėl to, kad 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros dar neatliktos, tai gavėjas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia atsarginės procedūros dokumentą, kuriame turi būti tie patys duomenys, kaip pranešime apie gavimą, ir nurodyta, kad gabenimas užbaigtas.

Išskyrus atvejus, kai gavėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, gali skubiai pateikti pranešimą apie gavimą, kaip numatyta 24 straipsnio 1 dalyje, ir išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos nusiunčia pirmoje pastraipoje nurodyto atsarginės procedūros dokumento kopiją išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios ją persiunčia siuntėjui arba sudaro jam galimybę su ja susipažinti. Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, gavėjas turi pateikti pranešimą apie gavimą pagal 24 straipsnio 1 dalį. 24 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos mutatis mutandis.

2.   Kai 16 straipsnio 1 dalies a punkto iii arba v papunkčiuose nurodytu atveju 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto pranešimo apie eksportą arba 21 straipsnio 5 dalyje numatyto pranešimo, kad prekės nebus išvežamos iš Sąjungos teritorijos, negalima parengti užbaigus akcizais apmokestinamų prekių gabenimą dėl to, kad kompiuterine sistema neįmanoma pasinaudoti eksporto valstybėje narėje, arba dėl to, kad 26 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros dar neatliktos, tai eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms nusiunčia dokumentą, kuriame turi būti tie patys duomenys kaip pranešime apie eksportą arba kaip pranešime, kad prekių nebeketinama išvežti iš Sąjungos teritorijos, ir patvirtinta, kad gabenimas užbaigtas arba kad prekės nebus išvežamos iš Sąjungos teritorijos, išskyrus atvejus, kai pranešimas apie eksportą arba minėtas pranešimas, kad prekės nebus išvežamos iš Sąjungos, gali būti skubiai parengtas naudojantis kompiuterine sistema, arba tinkamai pagrįstus atvejus.

Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pirmoje pastraipoje nurodyto dokumento kopiją persiunčia siuntėjui arba sudaro jam galimybę su ja susipažinti.

Kai tik paskirties valstybėje narėje atkuriama galimybė naudotis kompiuterine sistema arba įvykdomos 26 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, eksporto valstybės narės kompetentingos institucijos nusiunčia pranešimą apie eksportą, parengtą pagal 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, arba 21 straipsnio 5 dalyje numatytą pranešimą. 25 straipsnio 3 dalis taikoma mutatis mutandis.

1.   Nepaisant 27 straipsnio, 24 straipsnio 1 dalyje numatytas pranešimas apie gavimą arba 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas pranešimas apie eksportą yra įrodymas, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas baigtas pagal 19 straipsnio 2 dalį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei pranešimo apie gavimą arba pranešimo apie eksportą negalima pateikti dėl kitų nei 27 straipsnyje nurodytų priežasčių, akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo užbaigimas gali būti įrodytas alternatyviu būdu pagal 3 ir 4 dalis.

3.   16 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii ir iv papunkčiuose, 16 straipsnio 1 dalies b punkte ir 16 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais alternatyvus gabenimo užbaigimo patvirtinimas gali būti paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinimas remiantis tinkamais įrodymais, kad akcizais apmokestinamos prekės pasiekė paskirties vietą.

26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas atsarginės procedūros dokumentas yra tinkamas įrodymas.

4.   16 straipsnio 1 dalies a punkto iii arba v papunktyje nurodytais atvejais, siekiant nustatyti, ar susiklosčius 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms akcizais apmokestinamos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos teritorijos, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos:

5.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pripažinus atitinkamus įrodymus, gabenimo baigimo faktą jos užregistruoja kompiuterinėje sistemoje.

1.   Komisija pagal 51 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma elektroninių administracinių dokumentų, kuriais keičiamasi per kompiuterinę sistemą 20–25 straipsnių taikymo tikslais, ir 26 bei 27 straipsniuose nurodytų atsarginės procedūros dokumentų, susijusių su akcizais apmokestinamų prekių gabenimu taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, struktūra ir turinys.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles ir procedūras, taikomas keitimuisi, naudojantis kompiuterine sistema, elektroniniais administraciniais dokumentais, susijusiais su akcizais apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimu, ir 26 bei 27 straipsniuose nurodytų atsarginės procedūros dokumentų naudojimo taisykles ir procedūras. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Kiekviena valstybė narė numato atvejus, kuriais galima laikyti, kad kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, ir nustato taisykles ir procedūras, kurios turi būti taikomos tokiais atvejais 26 ir 27 straipsniuose nustatytais tikslais ir laikantis tų straipsnių.

1.   Prievolė apskaičiuoti akcizais apmokestinamoms prekėms, kurias privatus fizinis asmuo įsigyja asmeniniam naudojimui ir gabena iš vienos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją, taikomus akcizus atsiranda tik valstybėje narėje, kurioje įsigytos akcizais apmokestinamos prekės.

2.   Siekdamos nustatyti, ar 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos privataus fizinio asmens asmeniniam naudojimui, valstybės narės turi atsižvelgti bent į:

3.   Taikydamos 2 dalies e punktą valstybės narės gali nustatyti orientacinius ribinius kiekius, naudotinus kaip įrodymo forma. Šie orientaciniai ribiniai kiekiai negali būti mažesni nei:

4.   Valstybės narės taip pat gali nustatyti, kad prievolė mokėti akcizus vartojimo valstybėje narėje atsiranda įsigijus mineralines alyvas, kurios kitoje valstybėje narėje jau išleistos vartoti, jeigu tokie produktai transportuojami neįprastu būdu privataus fizinio asmens ar jo naudai.

Šios dalies tikslu, „transportavimas neįprastu būdu“ – kuro transportavimas ne transporto priemonių talpose ar atitinkamose atsarginėse kuro talpose, taip pat šildymui skirto skystojo kuro transportavimas kitu būdu, nei ekonominės veiklos vykdytojų naudai naudojamose cisternose.

1.   Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurios yra išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje, yra gabenamos į kitos valstybės narės teritoriją pristatyti ten komerciniais tikslais ar ten naudoti, tai akcizai joms taikomi paskirties valstybėje narėje.

Pagal šiame skirsnyje išdėstytą tvarką akcizais apmokestinamos prekės gabenamos tik iš patvirtinto siuntėjo patvirtintam gavėjui.

2.   Šio straipsnio tikslais akcizais apmokestinamos prekės laikomos „pristatomomis komerciniais tikslais“, kai jos buvo išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje, buvo išgabentos iš tos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją ir yra pristatomos asmeniui, kuris nėra privatus fizinis asmuo, arba privačiam fiziniam asmeniui, jei gabenimui netaikomas 32 arba 44 straipsnis. Tačiau akcizais apmokestinamos prekės nelaikomos pristatomomis komerciniais tikslais, kai iš kitos valstybės narės teritorijos jas gabena tas privatus fizinis asmuo savo asmeninio naudojimo tikslams.

3.   Šiame straipsnyje nurodytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas prasideda, kai tos prekės išvežamos iš patvirtinto siuntėjo patalpų arba bet kurios išsiuntimo valstybėje narėje esančios vietos, apie kurią iki gabenimo pradžios pranešta išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4.   Šiame straipsnyje nurodytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas baigiasi, kai patvirtintas gavėjas priima pristatytas akcizais apmokestinamas prekes savo patalpose arba bet kurioje paskirties valstybėje narėje esančioje vietoje, apie kurią iki gabenimo pradžios pranešta paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5.   Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizus atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią paskirties valstybėje narėje atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.

1.   Patvirtintam siuntėjui tenka prievolė mokėti akcizus, kurių apskaičiavimo prievolė atsiranda, kai prekės pristatomos į paskirties valstybę narę, išskyrus tuos atvejus, kai gabenimo metu padaromas pažeidimas, nurodytas 46 straipsnyje.

2.   Jei neužregistruotas arba nepatvirtintas vienas ar visi gabenime dalyvaujantys asmenys, šiam (-iems) asmeniui (-ims) taip pat tenka prievolė mokėti akcizus.

3.   Jeigu akcizais apmokestinamos prekės laikomos tarp dviejų valstybių narių teritorijų plaukiančiame laive ar skrendančiame orlaivyje, bet neparduodamos laivui ar orlaiviui esant vienos iš tų valstybių narių teritorijoje, tai toje valstybėje narėje šioms prekėms akcizai netaikomi.

1.   Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių gabenimas atitinka šio skirsnio reikalavimus tik tuomet, jei jis vykdomas turint supaprastintą elektroninį administracinį dokumentą, kuris tvarkomas pagal 36 straipsnį.

2.   34 straipsnio 1 dalyje nurodytas patvirtintas gavėjas turi įvykdyti visus šiuos reikalavimus:

3.   Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos savo nustatytomis sąlygomis gali leisti, kad garantiją pateiktų transportuotojas ar vežėjas, akcizais apmokestinamų prekių savininkas, patvirtintas siuntėjas, bendrai du ar daugiau bet kurių iš pirmiau išvardytų asmenų, nepriklausomai nuo to, ar gavėjas yra patvirtintas gavėjas, ar ne.

4.   2 dalies a punkte nurodyta garantija turi galioti visoje Sąjungoje.

5.   Valstybės narės nustato išsamias garantijos teikimo ir galiojimo taisykles.

6.   Taikant šį skirsnį įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotas siuntėjas gali veikti kaip patvirtintas siuntėjas, apie tai pranešęs išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

7.   Taikant šį skirsnį įgaliotasis sandėlio savininkas arba registruotas gavėjas gali veikti kaip patvirtintas gavėjas, apie tai pranešęs paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

8.   Jei patvirtintas siuntėjas arba patvirtintas gavėjas siunčia ar gauna akcizais apmokestinamų prekių retai, tai 3 straipsnio 12 ir 13 punktuose nurodytas patvirtinimas suteikiamas tik konkrečiam akcizais apmokestinamų prekių kiekiui, vienam gavėjui ar siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui. Valstybės narės gali apriboti patvirtinimą iki vieno gabenimo. Toks laikinas patvirtinimas, nepaisant 3 straipsnio 12 ir 13 punktų reikalavimų, taip pat gali būti suteiktas privatiems asmenims, kurie veikia kaip siuntėjai ar gavėjai, kai akcizais apmokestinamos prekės komerciniais tikslais yra pristatomos pagal 33 straipsnio 2 dalį.

1.   Kai akcizais apmokestinamas prekes numatyta gabenti kaip nurodyta šiame skirsnyje, patvirtintas siuntėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia supaprastinto elektroninio administracinio dokumento projektą.

2.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina supaprastinto elektroninio administracinio dokumento projekte pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama patvirtintam siuntėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia dokumentui supaprastintą unikalų administracinį nuorodos kodą ir jį praneša patvirtintam siuntėjui.

3.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia supaprastintą elektroninį administracinį dokumentą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios jį persiunčia patvirtintam gavėjui.

4.   Patvirtintas siuntėjas akcizais apmokestinamas prekes lydinčiam asmeniui arba, jei tokio asmens nėra, transportuotojui ar vežėjui, pateikia supaprastintą unikalų administracinį nuorodos kodą. Akcizais apmokestinamas prekes lydintis asmuo, transportuotojas arba vežėjas tą kodą kompetentingų institucijų prašymu joms pateikia bet kuriuo prekių gabenimo momentu.

5.   Šiame skirsnyje numatyto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo metu patvirtintas siuntėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, gali paskirties vietą pakeisti į kitą toje pačioje valstybėje narėje esančią ir to paties patvirtinto gavėjo valdomą pristatymo vietą arba į išsiuntimo vietą. Tuo tikslu patvirtintas siuntėjas naudodamasis kompiuterine sistema elektroninio paskirties vietos pakeitimo dokumento projektą pateikia išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

1.   Gavęs akcizais apmokestinamas prekes patvirtintas gavėjas, naudodamasis kompiuterine sistema, nedelsdamas ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo gabenimo užbaigimo, išskyrus kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu tinkamai pagrįstus atvejus, pateikia pranešimą apie prekių gavimą paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2.   Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos elektroniniu būdu patikrina pranešime apie gavimą pateiktus duomenis.

Jeigu šie duomenys neteisingi, apie tai nedelsiant pranešama patvirtintam gavėjui.

Jeigu šie duomenys teisingi, paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtintam gavėjui pateikia patvirtinimą, kad pranešimas apie gavimą užregistruotas, ir nusiunčia jį išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Pranešimas apie gavimą laikomas pakankamu įrodymu, kad patvirtintas gavėjas atliko visus būtinus formalumus ir sumokėjo, jei taikytina, nebent akcizais apmokestinamos prekėms akcizai netaikomi, visus paskirties valstybei narei mokėtinus akcizus arba pagal III skyrių prasideda akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

3.   Išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą apie gavimą persiunčia patvirtintam siuntėjui.

4.   Pateikus prašymą išsiuntimo valstybėje narėje sumokėti akcizai grąžinami remiantis 1 dalyje nurodytu pranešimu apie gavimą.

1.   Nukrypstant nuo 36 straipsnio, jei išsiuntimo valstybėje narėje neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, patvirtintas siuntėjas gali pradėti akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, jei laikomasi šių sąlygų:

Išsiuntimo valstybė narė prieš gabenimo pradžią gali iš patvirtinto siuntėjo reikalauti a punkto pirmoje pastraipoje nurodyto dokumento kopijos, taip pat kad toje kopijoje pateikti duomenys būtų patikrinti išsiuntimo valstybės narės, ir, jei dėl siuntėjo kaltės neįmanoma pasinaudoti kompiuterine sistema, atitinkamos informacijos apie tokios galimybės nebuvimo priežastis.

2.   Kai tik galimybė naudotis kompiuterine sistema vėl atsiranda, patvirtintas siuntėjas pateikia supaprastinto elektroninio administracinio dokumento projektą pagal 36 straipsnio 1 dalį.

Kai tik pagal 36 straipsnio 2 dalį patikrinami duomenys elektroninio administracinio dokumento projekte, jei tie duomenys yra teisingi, šiuo dokumentu pakeičiamas šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytas atsarginės procedūros dokumentas. 36 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnis taikomi mutatis mutandis.

3.   Patvirtintas siuntėjas 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyto atsarginės procedūros dokumento kopiją saugo savo apskaitoje.

4.   Jei išsiuntimo valstybėje narėje kompiuterine sistema pasinaudoti neįmanoma, patvirtintas siuntėjas gali pakeisti prekių paskirties vietą, kaip nurodyta 36 straipsnio 5 dalyje, ir tą informaciją kitomis ryšio priemonėmis perduoda išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Prieš inicijuodamas paskirties vietos keitimą patvirtintas siuntėjas informuoja išsiuntimo valstybės narės kompetentingas institucijas. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys taikomos mutatis mutandis.

1.   Nepaisant 39 straipsnio, pranešimas apie gavimą, kurio reikalaujama pagal 37 straipsnio 1 dalį, yra įrodymas, kad akcizais apmokestinamos prekės pristatytos patvirtintam gavėjui.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei pranešimas apie gavimą nepateikiamas dėl kitų priežasčių nei nurodytos 39 straipsnyje, akcizais apmokestinamų prekių pristatymas gali būti patvirtintas alternatyviu būdu, t. y. paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos, remdamosi tinkamais įrodymais, gali suteikti patvirtinimą, kad išsiųstos akcizais apmokestinamos prekės pasiekė paskirties vietą.

39 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytas atsarginės procedūros dokumentas yra tinkamas įrodymas taikant šios dalies pirmą pastraipą.

3.   Kai išsiuntimo valstybės narės kompetentingos institucijos priima paskirties valstybės narės kompetentingų institucijų patvirtinimą, laikoma pakankamu įrodymu, kad patvirtintas gavėjas atliko visus būtinus formalumus ir sumokėjo visus paskirties valstybei narei mokėtinus akcizus.

1.   Jei valstybės narės teritorijoje jau išleistos vartoti akcizais apmokestinamos prekės į paskirties vietą tos valstybės narės teritorijoje gabenamos per kitos valstybės narės teritoriją, taikomi šie reikalavimai:

2.   Jei akcizais apmokestinamos prekės 1 dalyje nurodytomis sąlygomis gabenamos dažnai ir reguliariai, atitinkamos valstybės narės gali tarpusavio susitarimu savo nustatytomis sąlygomis supaprastinti 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

1.   Komisija pagal 51 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma elektroninių administracinių dokumentų, kuriais keičiamasi per kompiuterinę sistemą 36 ir 37 straipsnių taikymo tikslais, ir 38, 39 bei 41 straipsniuose nurodytų atsarginės procedūros dokumentų, susijusių su šiame skirsnyje nurodytu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, struktūra ir turinys.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės ir procedūros, kurių turi būti laikomasi 36 ir 37 straipsnių taikymo tikslais per kompiuterinę sistemą keičiantis su šiame skirsnyje nurodytu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu susijusiais elektroniniais administraciniais dokumentais, ir 38, 39 bei 40 straipsnyje nurodytų atsarginės procedūros dokumentų, susijusių su šiame skirsnyje nurodytu akcizais apmokestinamų prekių gabenimu, naudojimo taisyklės ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 52 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Akcizais apmokestinamoms prekėms, jau išleistoms vartoti vienos valstybės narės teritorijoje, kurias įsigyja asmuo, kuris nėra kitoje valstybėje narėje įsisteigęs įgaliotasis sandėlio savininkas, registruotas gavėjas ar patvirtintas gavėjas ir kuris nevykdo nepriklausomos ekonominės veiklos, ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai siuntėjas, kuris vykdo nepriklausomą ekonominę veiklą, arba jo naudai kitas asmuo siunčia arba transportuoja į kitos valstybės narės teritoriją, akcizai taikomi paskirties valstybėje narėje.

2.   1 dalyje nurodytu atveju, paskirties valstybėje narėje prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda akcizais apmokestinamų prekių pristatymo metu. Taikomos tokios prievolės apskaičiuoti akcizų atsiradimo sąlygos ir toks akcizų tarifas, kurie galioja tą dieną, kurią atsiranda prievolė apskaičiuoti akcizus.

Akcizai mokami paskirties valstybės narės nustatyta tvarka.

3.   Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus paskirties valstybėje narėje, yra siuntėjas.

Tačiau paskirties valstybė narė gali leisti siuntėjui asmeniu, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, paskirti mokestinį atstovą, įsisteigusį paskirties valstybėje narėje. Mokestinis atstovas turi būti patvirtintas tos valstybės narės kompetentingų institucijų. Valstybės narės gali numatyti, kad, jeigu siuntėjas arba mokestinis atstovas nesilaikė 4 dalies a punkto nuostatos, asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, yra akcizais apmokestinamų prekių gavėjas.

4.   Siuntėjas ar mokestinis atstovas turi laikytis šių reikalavimų:

Suinteresuotos valstybės narės gali savo nustatytomis sąlygomis supaprastinti šiuos reikalavimus sudarydamos dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

5.   1 dalyje nurodytu atveju siuntėjo prašymu, akcizai, kuriais apmokestinama pirmojoje valstybėje narėje, grąžinami, jei siuntėjas arba mokestinis atstovas laikėsi 4 dalyje nustatytos tvarkos.

6.   Valstybės narės gali nustatyti specialias taisykles dėl 1–5 dalių taikymo akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomos specialios nacionalinės platinimo nuostatos.

1.   33 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, jei akcizais apmokestinamos prekės yra visiškai sunaikintos ar negrįžtamai prarastos jų transportavimo metu kitos valstybės narės, nei ta, kurioje jos išleistos vartoti, teritorijoje dėl nenumatytų aplinkybių ar force majeure arba gavus tos valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą sunaikinti prekes, tai toje valstybėje narėje neatsiranda prievolės apskaičiuoti akcizus.

Šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.

2.   Kai akcizais apmokestinamos prekės visiškai sunaikinamos arba negrįžtamai prarandamos jų transportavimo kitos valstybės narės nei ta, kurioje jos išleistos vartoti, teritorijoje metu, prievolė apskaičiuoti akcizus toje valstybėje narėje neatsiranda, jei prarastas kiekis neviršija bendrosios dalinio praradimo ribos, toms akcizais apmokestinamoms prekėms nustatytos pagal 6 straipsnio 9 dalį, išskyrus atvejus, kai valstybė narė turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ar pažeidimą.

3.   Akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba visiško ar dalinio negrįžtamo praradimo, kaip nurodyta 1 dalyje, faktas turi būti įrodytas tos valstybės narės, kurioje prekės buvo visiškai sunaikintos arba visiškai ar iš dalies negrįžtamai prarastos, kompetentingoms institucijoms, o jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje prekės buvo prarastos – valstybės narės, kurioje tai buvo nustatyta, kompetentingoms institucijoms.

Jei nustatomas akcizais apmokestinamų prekių visiško sunaikinimo arba visiško ar dalinio negrįžtamo praradimo faktas, pateikus tinkamą įrodymą atitinkamai visiškai ar iš dalies grąžinama pagal 35 straipsnio 2 dalies a punktą arba 44 straipsnio 4 dalies a papunktį pateikta garantija.

1.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 44 straipsnio 1 dalį pažeidimas įvyksta kitos valstybės narės, nei ta, kurioje prekės išleistos vartoti, teritorijoje, tai šioms prekėms taikomi akcizai ir prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda toje valstybėje narėje, kurioje įvyko pažeidimas.

2.   Jei gabenant akcizais apmokestinamas prekes pagal 33 straipsnio 1 dalį ar 44 straipsnio 1 dalį pažeidimas nustatomas kitos valstybės narės, nei ta, kurioje prekės išleistos vartoti, teritorijoje ir neįmanoma nustatyti, kur įvyko pažeidimas, tai laikoma, kad pažeidimas įvyko ir prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda toje valstybėje narėje, kurioje pažeidimas nustatytas.

Tačiau, jei nepasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kurią buvo įsigytos akcizais apmokestinamos prekės, nustatoma, kurios valstybės narės teritorijoje pažeidimas faktiškai įvyko, taikomos 1 dalies nuostatos.

3.   Akcizus turi sumokėti asmuo, kuris pagal 35 straipsnio 2 dalies a punktą arba 44 straipsnio 4 dalies a punktą garantavo, kad jie bus sumokėti, ir bet kuris asmuo, dalyvavęs pažeidime. Jeigu prievolė sumokėti tą patį akcizą tenka keliams asmenims, jie solidariai atsako už tokios skolos sumokėjimą.

Valstybės narės, kurioje akcizais apmokestinamos prekės išleistos vartoti, kompetentingos institucijos pateikus prašymą grąžina akcizus arba atsisako jų reikalauti, jei jais buvo apmokestinta valstybėje narėje, kurioje pažeidimas įvyko ar buvo nustatytas. Paskirties valstybės narės kompetentingos institucijos grąžina pagal 35 straipsnio 2 dalies a punktą arba 44 straipsnio 4 dalies a punktą pateikta garantiją.

4.   Šio straipsnio tikslais, „pažeidimas“ – situacija, įvykusi akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pagal 33 straipsnio 1 dalį arba 44 straipsnio 1 dalį metu, kurios neapima 45 straipsnis, ir dėl kurios akcizais apmokestinamų prekių gabenimas arba jo dalis nebuvo tinkamai užbaigti.

5.   Jei neužregistruotas arba nepatvirtintas vienas ar visi gabenime dalyvaujantys asmenys ir taip prieštaraujama 33 straipsnio 1 daliai arba 44 straipsnio 4 dalies a punktui, arba nesilaikoma nuostatų pagal 35 straipsnio 1 dalį, tokie atvejai laikomi pažeidimu. 1–4 dalys atitinkamai taikomos, išskyrus atvejus, jeigu gavėjui tenka prievolė mokėti akcizus pagal 44 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį.

1.   Nedarant poveikio 6 straipsnio 2 dalies taikymui, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokestiniais žymenimis arba nacionaliniais identifikavimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidžiant vartoti jų teritorijoje, arba, 33 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, – kai jos patenka į jų teritoriją.

2.   Valstybė narė, kuri reikalauja naudoti mokestinius žymenis arba nacionalinius identifikavimo ženklus, kaip nurodyta 1 dalyje, privalo kitų valstybių narių įgaliotiems sandėlio savininkams suteikti galimybę jais naudotis. Tačiau kiekviena valstybė narė gali reikalauti, kad žymenimis ar ženklais galėtų naudotis tos valstybės narės kompetentingų institucijų pripažintas mokestinis atstovas.

3.   Neribodamos jokių nuostatų, kurias jos gali nustatyti siekdamos užtikrinti tinkamą šio straipsnio įgyvendinimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, vengimui ar piktnaudžiavimui, taikymo, valstybės narės užtikrina, kad dėl 1 dalyje nurodyto mokestinių žymenų ar nacionalinių identifikavimo ženklų naudojimo neatsirastų kliūčių laisvam akcizais apmokestinamų prekių judėjimui.

Kai tokie žymenys ar ženklai tvirtinami ant akcizais apmokestinamų prekių, visą tokiems žymenims ar ženklams įsigyti sumokėtą sumą, išskyrus administracinius jų išleidimo mokesčius, grąžina, atsisako jos reikalauti ar leidžia laisvai ja disponuoti juos išleidusi valstybė narė, jei prievolė apskaičiuoti akcizus atsirado ir jie buvo surinkti kitoje valstybėje narėje.

Tačiau tuos žymenis ar ženklus išleidusi valstybė narė gali nustatyti, kad sumokėta ar garantuota suma grąžinama, atsisakoma jos išieškoti ar leidžiama ja laisvai disponuoti tuo atveju, jei pateikiamas jos kompetentingas institucijas įtikinantis įrodymas, kad žymenys ir ženklai yra pašalinti ar sunaikinti.

4.   Mokestiniai žymenys arba nacionaliniai identifikavimo ženklai, nurodyti 1 dalyje, galioja juos išleidusioje valstybėje narėje. Tačiau valstybės narės šiuos žymenis ar ženklus gali pripažinti pagal tarpusavio pripažinimo principą.

1.   Valstybės narės gali leisti netaikyti smulkiesiems vyno gamintojams 14–31 straipsnių reikalavimų bei kitų su gabenimu ir stebėsena susijusių reikalavimų. Jei tie smulkieji gamintojai Sąjungos vidaus sandorius vykdo patys, jie turi informuoti atitinkamas nacionalines institucijas ir laikytis reikalavimų, nustatytų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/273 (16).

2.   Jei smulkiesiems vyno gamintojams reikalavimai netaikomi pagal 1 dalį, tai gavėjas turi pranešti paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie gautas vyno siuntas pateikdamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 nuostatas dokumentą arba nuorodą į jį.

3.   Šio straipsnio tikslais „smulkusis gamintojas“ – gamintojas, kuris, atsižvelgiant į vidutinę metinę produkciją ne trumpiau kaip trejus iš eilės einančius vyno metus, per vienus vyno metus pagamina vidutiniškai mažiau nei 1 000 hl vyno pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2018/273 2 straipsnio 3 dalį.

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   6 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 20 d.

3.   Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 10 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 6 straipsnio 10 dalį, 29 straipsnio 1 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1.   Komisijai padeda Akcizų komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi 2, 3, 6, 12, 16, 17, 19–22, 25–29, 33–46, 54, 55 ir 57 straipsnių. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Atsižvelgiant į 54 straipsnį, tas nuostatas jos taiko nuo 2023 m. vasario 13 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvą, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.