KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2020/1366

2020 m. rugsėjo 23 d.

dėl ES pasirengimo su migracija susijusioms krizėms ir jų valdymo mechanizmo

(Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

2015 m. pabėgėlių krizė išryškino ES ir nacionalinių migracijos krizių valdymo sistemų trūkumus ir spragas, taip pat pajėgumų ir priemonių, kuriais galėtų naudotis didžiausią spaudimą patiriančios valstybės narės, trūkumą. Krizė parodė, kad reikia vienu metu veikti keliais frontais – kilmės, tranzito ir (arba) paskirties trečiosiose šalyse, prie ES išorės sienų ir kitose spaudimą patiriančiose valstybėse narėse;

(2)

priemonės, kurių Sąjunga ir valstybės narės ėmėsi po 2015 m. pabėgėlių krizės, buvo skirtos daugialypiams politikos, teisėkūros, veiklos ir finansiniams poreikiams patenkinti ir migracijos valdymo tvarumui padidinti. Šios beprecedentės nacionalinio, tarptautinio ir ES lygmenų priemonės padėjo kasmet veiksmingai mažinti neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių ir jis 2019 m. galiausiai pasiekė žemiausią lygį per šešerius metus;

(3)

tačiau padėtis prie išorės sienų tebėra labai nestabili ir reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų geriau pasirengta atlaikyti galimas didelio masto migracijos krizes. Be to, neteisėtai judantys ir prieglobsčio prašymus keliose valstybėse narėse teikiantys migrantai gali būti didelė našta nacionalinėms prieglobsčio sistemoms;

(4)

siekiant išvengti, kad kaip 2015 m. neatsirastų manomai nekontroliuojamų migracijos į ES srautų, ir užtikrinti, kad nacionalinės migracijos sistemos veiksmingai veiktų, būtina konsoliduoti iki šiol vykdytą operatyvinį bendradarbiavimą sukuriant sistemą, pagal kurią būtų remiamas labiau koordinuotas atitinkamų teisės aktų taikymas. Tokios sistemos sukūrimas labai padėtų užtikrinti, kad valstybės narės ir Sąjunga didintų atsparumą, būtiną siekiant veiksmingai spręsti bet kokio pobūdžio migracijos krizes. Be to, migracijos padėtis turėtų būti reguliariai stebima, kad, kai įmanoma, sprendimai būtų priimami remiantis visapusišku padėties vaizdu. Šis procesas turėtų būti grindžiamas patirtimi, įgyta po 2015 m. pabėgėlių krizės stebint migracijos padėtį, be kita ko, rengiant integruoto informuotumo apie padėtį ir analizės (ISAA) ataskaitas atitinkamai aktyvavus Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmą (IPCR);

(5)

siekiant stiprinti Sąjungos ir valstybių narių atsparumą, visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares dvišaliais kanalais, turėtų toliau aktyviai dalyvauti konfliktų prevencijos ir sprendimo veikloje, taip pat perspėti vieni kitus apie galimą krizę trečiojoje šalyje, dėl kurios galėtų kilti migracijos krizė ES. Visos susijusios ES priemonės, atitinkančios jų teisines sistemas ir pagrindinius tikslus, turėtų būti naudojamos siekiant padėti šalims partnerėms stiprinti savo gebėjimus ir spręsti tokias krizes, kol jų poveikis dar nepasiekė ES, kartu stiprinant migracijos politikos tikslus;

(6)

veiksmingas operatyvinis atsakas į migracijos krizę priklauso nuo atskirų valstybių narių pasirengimo ir jų gebėjimo siųsti reikiamą įrangą ir išteklius, taip pat nuo koordinuotų veiksmų, kuriuos palaiko esamos Sąjungos struktūros. Be to, šiuo tikslu visi susiję subjektai turi greitai ir veiksmingai bendradarbiauti. Todėl veiksmingas ir savalaikis krizių valdymo mechanizmas priklauso nuo to, ar yra anksčiau nustatytos bendradarbiavimo krizės atveju procedūros, kuriose aiškiai apibrėžti pagrindinių nacionalinio ir Sąjungos lygmens subjektų vaidmenys ir atsakomybė;

(7)

būtina sukurti struktūrinį migracijos valdymo mechanizmą, kurį sudarytų stebėsena tikruoju laiku, ankstyvasis perspėjimas ir centralizuotas bei koordinuotas ES atsakas, kad prireikus būtų sutelktos struktūros, priemonės, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai visose ES institucijose ir agentūrose, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1896 (1) dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų nustatyta bendra Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir valstybių narių kompetentingų institucijų atsakomybė už Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimą. Pagal jį taip pat turi būti užtikrintas informuotumas apie padėtį ir numatytas Europos integruoto sienų valdymo planavimas, įskaitant nenumatytų atvejų planavimą;

(9)	Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano pagrindiniai principai turėtų būti šie: numatymas, solidarumas ir teisingas atsakomybės pasidalijimas, koordinavimas, reagavimas laiku ir lankstus išteklių paskirstymas;

(10)	pagrindinis Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tikslas – užtikrinti, viena vertus, informuotumą apie padėtį ir geresnę parengtį ir, kita vertus, veiksmingą valdymą bei reagavimą laiku;

(11)

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plane turėtų būti numatyta veiklos sistema, skirta migracijos srautams ir migracijos situacijoms stebėti ir numatyti, atsparumui didinti ir koordinuotam reagavimui į migracijos krizę organizuoti. Šie tikslai atspindi du pagrindinius Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etapus – stebėseną bei pasirengimą ir krizių valdymą;

(12)

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tikslais migracijos krizė turėtų būti apibrėžiama kaip bet kokia padėtis ar pokyčiai ES arba trečiojoje šalyje, darantys poveikį ir ypač apsunkinantys bet kurios valstybės narės prieglobsčio, migracijos ar sienų valdymo sistemą arba galintys tai padaryti. Tai apima ir viršija pasiūlymo dėl Reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas aplinkybes arba pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 2 straipsnio w punkte apibrėžtas aplinkybes;

(13)

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas dera su nustatytais ES krizių valdymo mechanizmais, visų pirma Sąjungos civilinės saugos mechanizmu, įskaitant jo Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, Tarybos integruoto politinio atsako į krizes mechanizmu (IPCR), Komisijos ARGUS ir EIVT reagavimo į krizes mechanizmu (CRM), kurie gali būti aktyvuojami tuo pačiu metu arba po to, kai aktyvuojamas Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapas, ir juos papildo. Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tikslas – palaikyti šių bendrųjų krizių valdymo mechanizmų sąveiką ir bendradarbiavimą užtikrinant, kad jiems būtų teikiama naujausia informacija apie krizinę situaciją.

(14)

nors Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas grindžiamas susijusiais galiojančiais teisės aktais, juo taip pat siekiama padėti įgyvendinti Komisijos siūlomas naujas priemones, įskaitant Reglamentą dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo ir Reglamentą dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje;

(15)

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano stebėsenos ir parengties etape turėtų būti numatyta veiksmų, kuriais reguliariai būtų užtikrinamas informuotumas apie padėtį, ankstyvasis perspėjimas ir (arba) prognozavimas, taip pat jis turėtų padėti parengti metinę migracijos valdymo ataskaitą, kurią Komisija teikia pagal pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 6 straipsnį. Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plane numatytas informuotumas apie padėtį galėtų, inter alia, sudaryti sąlygas Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei deeskaluoti dabartinį IPCR aktyvavimą migracijos krizės atveju. Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etape turėtų būti užtikrinta, kad visi subjektai gautų naujausią išsamią informaciją apie migracijos padėtį tam, kad jie galėtų laiku priimti sprendimus ir kad tų sprendimų įgyvendinimas būtų tinkamai stebimas ir koordinuojamas;

(16)

tam kad Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas taptų realybe, valstybės narės, Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos teisėsaugos agentūra (Europolas), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) ir Pagrindinių teisių agentūra (FRA) turėtų dirbti kartu kaip ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo tinklas (toliau – tinklas). Pagrindinis tinklo tikslas turėtų būti užtikrinti tinkamą keitimąsi informacija, svarbia dviem Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etapams;

(17)	šis tinklas turėtų remti migracijos srautų stebėseną ir numatymą, didinti atsparumą ir gerinti reagavimo į krizę techninį koordinavimą, visapusiškai laikantis galiojančių teisės aktų ir kartu naudojant bei papildant esamas priemones;

(18)

susijusios trečiosios kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalys taip pat turėtų būti, kai įmanoma, ad hoc pagrindu įtrauktos į Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano įgyvendinimą. Tokiu dalyvavimu turėtų būti prisidedama prie veiksmingo keitimosi informacija ir veiksmų, kuriais užtikrinamas tinkamas informuotumas apie migracijos padėtį tose šalyse ir jų atsaką į galimas krizes.

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Siekdamos padėti veiksmingiau valdyti migraciją stebint ir numatant migracijos srautus, didinant atsparumą ir parengtį, taip pat organizuojant reagavimą į migracijos krizę, valstybės narės, Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos teisėsaugos agentūra (EUROPOLAS), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) ir Pagrindinių teisių agentūra (toliau – subjektai) turėtų bendradarbiauti pagal Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą.

2.	Tuo tikslu subjektai turėtų bendradarbiauti ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinkle (toliau – tinklas), kad padėtų įgyvendinti Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą.

3.	Tinklui priklausantys subjektai turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai keičiamasi informacija, susijusia su dviem Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etapais, visapusiškai laikydamiesi jų kompetenciją ir atsakomybę reglamentuojančių teisinių nuostatų.

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano pirmuoju etapu, kuris turėtų būti aktyvuotas nuolat ir tęsiamas ir antruoju etapu, subjektai turėtų laiku teikti tinkamą informaciją, kad būtų galima susidaryti naujausią migracijos padėties vaizdą, ir turėtų numatyti ankstyvąjį perspėjimą ir (arba) prognozavimą, taip pat didinti atsparumą, kad būtų galima veiksmingai spręsti bet kokio pobūdžio migracijos krizes. Antrasis etapas turėtų būti taikomas bet kokiai padėčiai ar pokyčiams ES arba trečiojoje šalyje, darantiems poveikį ir ypač apsunkinantiems bet kurios valstybės narės prieglobsčio, migracijos ar sienų valdymo sistemą arba galintiems tai padaryti. Antrasis etapas apima ir viršija pasiūlymo dėl Reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtas aplinkybes arba pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 2 straipsnio w punkte apibrėžtas aplinkybes.

5.	Tinklas turėtų nustatyti įgyvendinimo gaires, kad būtų užtikrintas veiksmingas informacijos, susijusios su Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano veikimu, srautas tarp atitinkamų nacionalinių ir ES krizių valdymo mechanizmų.

Valstybės narės, Taryba, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos teisėsaugos agentūra (Europolas), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) ir Pagrindinių teisių agentūra (FRA) tinklo veikimo reikmėms turėtų paskirti ryšių punktą.

Ryšių punktai turėtų reguliariai keistis informacija, visų pirma, kad padėtų Komisijai rengti periodines migracijos valdymo ataskaitas, kaip nurodyta pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 6 straipsnio 4 dalyje ir padėties ataskaitas, kaip nurodyta to pasiūlymo dėl reglamento 6 straipsnio 6 dalyje.

8.	Atsižvelgdamos į migracijos valdymo ataskaitų ir padėties ataskaitų išvadas, valstybės narės turėtų aptarti, kokių priemonių būtina imtis. Tokios diskusijos turėtų vykti techniniu, strateginiu ir prireikus politiniu lygmenimis atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose arba Taryboje.

Komisija, susitarusi su valstybe nare, kurioje susidarė krizinė migracijos situacija, kaip nurodyta 4 rekomendacijoje, turėtų informuoti kitus tinklo ryšių punktus apie padėtį, kad būtų aktyvuotas Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapas. Paveiktos valstybės narės ryšių punktas turėtų nedelsdamas Komisijos ryšių punktui pateikti būtiną informaciją, kaip nurodyta priede.

10.	Tokioje krizinėje situacijoje ryšių punktas turėtų padėti Komisijai teikdamas reikiamą informaciją ir gaires bei koordinuodamas reagavimo į krizę priemones.

11.	Informacija tinkle turėtų būti keičiamasi naudojantis esamais ryšių kanalais, įskaitant, jei įmanoma, IPCR platforma su jos specialiomis funkcijomis, ir laikantis 5-oje rekomendacijoje nurodytų įgyvendinimo gairių.

12.	Du Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etapai turėtų būti vykdomi laikantis priede nustatyto valdymo proceso ir darbo eigos.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugsėjo 23 d.

Komisijos vardu

Ylva JOHANSSON

Komisijos narė

(1) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

PRIEDAS

Šiame priede išdėstomi Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano principai bei pagrindiniai subjektai ir išsamiai aprašomas jo įgyvendinamas dviem etapais.

1. DVIEJŲ ETAPŲ PRINCIPAI IR SUBJEKTAI

Principai

Nustatant būtinas priemones ir priskiriant atsakomybę atitinkamiems subjektams, Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planas turėtų būti grindžiamas toliau nurodytais principais.

i)	Numatymo: migracijos padėtis turėtų būti reguliariai stebima, o sprendimai turėtų būti priimami remiantis visapusišku ir koordinuotu padėties vaizdu, visų pirma prevenciniais sumetimais.

ii)	Koordinavimo: reaguojant į krizę turėtų būti naudojamasi visų susijusių vidaus ir išorės politikos sričių priemonėmis ir turėtų dalyvauti visi susiję subjektai, vadovaujantis koordinuotu ir visapusišku požiūriu.

iii)	Reagavimo laiku: kad padėtis nepablogėtų, priemonių turėtų būti imamasi vos atsiradus poreikiui.

iv)	Lankstaus išteklių paskirstymo: ištekliai turėtų būti sutelkiami greitai, atitinkamiems subjektams pasinaudojant visomis lankstumo galimybėmis, numatytomis pagal skirtingas finansavimo priemones.

v)	Solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo, kaip nustatyta pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 5 straipsnyje.

Subjektai

Įgyvendinant Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano du etapus dalyvauja šie subjektai:

—	valstybės narės, įskaitant jų ryšių palaikymo pareigūnus,

—

Taryba

—	Europos Komisija, įskaitant vietoje ir ES delegacijose dirbančius darbuotojus, taip pat Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnus (EMLO),

—	Europos išorės veiksmų tarnyba, įskaitant ES delegacijas, atitinkamas bendros saugumo ir gynybos politikos misijas ir operacijas,

—	ES agentūros (EASO, FRONTEX, Europolas, eu-LISA ir FRA), įskaitant jų ryšių palaikymo pareigūnus.

2. STEBĖSENOS IR PASIRENGIMO ETAPAS (1 ETAPAS)

a) Tikslas

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano stebėsenos ir pasirengimo etapo tikslas – remti labiau koordinuotą esamų teisės aktų naudojimą didinant visų susijusių subjektų bendrą informuotumą apie padėtį ir dalijantis šia informacija, ES lygmeniu plėtojant ankstyvojo perspėjimo ir (arba) prognozavimo sistemą ir padedant didinti būtiną atsparumą valstybėse narėse, kad būtų galima veiksmingai įveikti bet kokios rūšies migracijos krizę.

Pirmuoju mechanizmo etapu siekiama šių pagrindinių tikslų:

—

dalytis informacija apie padėtį ir iš anksto perspėti ir (arba) prognozuoti. Visi atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų laiku gauti išsamią informaciją apie įvykius ir naujas tendencijas: tai jiems leistų stebėti padėtį ir prireikus tinkamai pasirengti pateikti koordinuotą atsaką. Reikėtų laiku numatyti besiformuojančias naujas problemines ir kritines situacijas. Visi subjektai turėtų teikti informaciją ir duomenis ankstyvojo perspėjimo ir (arba) prognozavimo sistemoje, kuri turi būti sukurta ES lygmeniu. Šios sistemos kūrimo pastangas turėtų koordinuoti Komisija, remdamasi turimomis ir galimomis būsimomis priemonėmis;

—	remti atsparumo didinimą. Bendras padėties, ją lemiančių veiksnių ir prognozės supratimas turėtų padėti valstybėms narėms sutelkti pastangas stiprinti savo pajėgumus atvejams, jei kiltų nauja migracijos krizė.

b) Valdymas

Komisija, prireikus bendradarbiaudama su EIVT, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį stebėsenos ir pasirengimo etape, ir naudotis visais savo ištekliais, įskaitant Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnus, Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą (RNKC) (pagal jų atitinkamus įgaliojimus, tikslus ir procedūras), ir turimas lėšas. Komisija turėtų pirmininkauti tinklui ir teikti jam sekretoriato paslaugas, rinkti informaciją, teikti reikiamas ataskaitas ir stebėti priemonių, kurių turi imtis bet kuris subjektas, įgyvendinimą.

Valstybės narės, ES agentūros ir kiti subjektai turėtų padėti Komisijai atlikti pirmiau nurodytą vaidmenį, visų pirma laiku teikti tikslią informaciją, analizę ir prognozes, taip pat įvertinti savo pasirengimą ir nenumatytų atvejų planavimą.

Remiantis šiame Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etape Komisijos parengtų ataskaitų išvadomis, atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose turėtų būti rengiamos būtinos techninio, strateginio ir prireikus politinio lygmens diskusijos dėl priemonių, kurių reikia imtis valstybėse narėse.

Tais atvejais, kai Taryba nusprendžia paskelbti praktines išvadas ir rekomendacijas, tinklas turėtų padėti jas įgyvendinti keisdamasis susijusia informacija.

c) Darbo eiga

Dalijimasis informacija apie padėtį ir ankstyvasis perspėjimas ir (arba) prognozavimas

Komisija turėtų reguliariai, bent kas ketvirtį, rengti tinklo posėdžius arba vaizdo konferencijas. Tokių ryšių dažnumas turėtų priklausyti nuo migracijos padėties sunkumo, taip pat nuo problemų, nustatytų vykdant migracijos ir nenumatytų atvejų stebėseną.

Kai tinkama ir įmanoma, pagrindinių trečiųjų kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalių atstovai, taip pat pagrindinių tarptautinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų atstovai turėtų būti ad hoc pagrindu kviečiami į tinklo diskusijas konkrečiam migracijos maršrutui aptarti, siekiant laiku ir reguliariai keistis informacija apie migracijos srautus, neteisėto žmonių gabenimo veiklą ir visus kitus veiksnius (be kita ko, geopolitinius, sveikatos, aplinkos, klimato, demografinius ar kitus socialinius ir ekonominius), darančius poveikį ES prieglobsčiui, migracijai ar sienų valdymui. Tokio dalyvavimo tvarka turėtų būti nustatyta konsultuojantis su atitinkamomis šalimis per atitinkamas ES delegacijas, glaudžiai koordinuojant veiksmus su EIVT.

Pasirengimas turėtų būti pagrindinė dialogo migracijos klausimais su trečiosiomis šalimis, visų pirma su ES kaimyninėmis šalimis, dalis ir šiuo procesu turėtų būti siekiama sukurti ryšių kanalus bei nustatyti vietos subjektus, kuriais krizės atveju būtų naudojamasi ir su kuriais būtų susisiekiama.

Kai įmanoma, Komisija, bendradarbiaudama su EIVT, turėtų rengti ad hoc vaizdo konferencijas, skirtas kiekvienam migracijos maršrutui su pagrindinėmis trečiosiomis kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalimis ir sustiprinti šiuo metu rengiamas panašias vaizdo konferencijas. Tose vaizdo konferencijose turėtų dalyvauti visi kiti suinteresuotieji subjektai, kurie turi įtakos migrantų judėjimui tam tikru migracijos maršrutu arba turi aiškiai su juo susijusių interesų. Vaizdo konferencijos struktūra turėtų būti tokia, kad būtų skatinamos visiems dalyviams naudingos diskusijos esminiais klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant su ES delegacijomis.

Visi tinklo ryšių punktai turėtų teikti informaciją, kad padėtų sudaryti būtiną padėties vaizdą. Dalijantis informacija apie padėtį, be kita ko, dalijamasi duomenimis apie migracijos srautus, informacija apie priėmimo, prieglobsčio ir sienų valdymo sistemas, atitinkamus nacionalinius pokyčius migracijos srityje valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse, ankstyvojo perspėjimo ir (arba) prognozavimo pranešimus, taip pat bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis veiksmus. Visi ryšių punktai turėtų dalytis informacija apie problemas, trūkumus ir vietos reagavimo veiksmus, kad ES lygmeniu būtų galima susidaryti bendrą padėties vaizdą. Tiksli tinklo veikimo tvarka turėtų būti išsamiai aprašyta standartinėse veiklos procedūrose.

Tinklas turėtų visapusiškai naudotis esamais ryšių kanalais ir platformomis, be kita ko, kai įmanoma, IPCR platforma su jos specialiomis funkcijomis. Jei turimų priemonių nepakaks, Komisija apsvarstys galimybę patobulinti savo esamas platformas arba sukurti specialią saugią internetinę platformą, kuria būtų užtikrinamas greitas keitimasis informacija tinkle.

Remdamasi šia informacija, Komisija turėtų skelbti padėties ataskaitas – informuotumo apie migracijos padėtį ir jos analizės (angl. MISAA) ataskaitą – taip dažnai, kaip stebėsenos ir pasirengimo etape nuspręstų tinklas. MISAA ataskaita turėtų būti grindžiama integruoto informuotumo apie padėtį ir analizės (ISAA) ataskaitos šablonu ir metodologija. Ta ataskaita yra paskelbta ir buvo parengta 2015 m. pabėgėlių krizės metu aktyvavus IPCR ir pakeis ISAA ataskaitą, jei pirmininkaujanti valstybė narė deaktyvuos minėtą IPCR. Kai įmanoma, subjektai taip pat turėtų dalytis informacija, gauta iš ne ES šaltinių, įskaitant trečiąsias šalis ir tarptautinius partnerius. MISAA ataskaitoje turėtų būti nustatytos tendencijos ir galbūt pateikti ankstyvieji perspėjimai ir (arba) prognozės dėl srautų, kad būtų galima perspėti visus subjektus ir sudaryti sąlygas jiems imtis taisomųjų priemonių. MISAA ataskaita turėtų būti dalijamasi tik su subjektais per IPCR platformą, visapusiškai laikantis prieigos prie šios platformos taisyklių ir atitinkamai dalyvaujant Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui.

Valstybės narės turėtų aptarti priemones, kurių būtina imtis, ir MISAA ataskaitoje nustatytas išvadas. Valstybės narės turėtų palaikyti diskusijas techniniu, strateginiu ir prireikus politiniu lygmenimis atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose arba Tarybos posėdžiuose. Taryba gali paskelbti praktines išvadas ir rekomendacijas, kurių atitinkami subjektai turėtų laikytis, padedami tinklo.

Parama atsparumui didinti

Remiantis migracijos valdymo ataskaitomis ir nacionalinėmis strategijomis, kaip numatyta pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 6 straipsnio 4 ir 6 dalyse, ir siekiant apskritai padidinti ES migracijos valdymo atsparumą, turėtų būti nustatytas nenumatytų migracijos atvejų planavimo ciklas.

Pagal pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 6 straipsnio 3 dalį valstybės narės parengia nacionalines strategijas, kad užtikrintų pakankamus veiksmingo prieglobsčio ir migracijos valdymo pajėgumus. Tose strategijose taip pat pateikiama informacija apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina minėtame reglamente nustatytus principus ir su jais susijusius įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu. Į tas strategijas įtraukiamas nenumatytų atvejų planavimas nacionaliniu lygmeniu, kartu atsižvelgiant į nenumatytų atvejų planavimą pagal atitinkamus teisės aktus, įskaitant Reglamento (ES) 2019/1896 (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) 8 straipsnio 6 dalį ir 9 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis, ir Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimą, kaip nustatyta tame reglamente.

ES agentūros turėtų pranešti Komisijai apie savo pajėgumus ir nenumatytų atvejų planus, taip pat visas kitas ataskaitas, kurios gali būti naudingos Komisijai šioje srityje.

EIVT turėtų teikti informaciją prie migracijos išorės aspektus ir savo bendradarbiavimo veiksmus su trečiosiomis kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalimis.

Trečiosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė savanoriškai dalytis su Komisija arba tinklu savo migracijos strategijomis ir nenumatytų atvejų planais.

Remdamasi pirmiau pateikta informacija ir pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 6 straipsnio 4 dalimi, Komisija kasmet pateiks migracijos valdymo ataskaitą, kurioje išdėstys tikėtiną migracijos padėties raidą ir Sąjungos bei valstybių narių pasirengimą.

Komisijos rengiamų metinių migracijos valdymo ataskaitų išvadas valstybės narės turėtų aptarti atitinkamuose forumuose.

Komisija, padedama kitų tinklo subjektų, turėtų sukurti tolesnių veiksmų, susijusių su metinių migracijos valdymo ataskaitų išvadomis, stebėsenos sistemą ir kitose metinėse ataskaitose pranešti apie padarytą pažangą ir esamą padėtį.

3. MIGRACIJOS KRIZIŲ VALDYMO ETAPAS (2 ETAPAS)

a) Tikslas

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapo tikslas – padėti ES greitai, veiksmingai ir koordinuotai reaguoti į migracijos krizę, laiku teikiant naujausią informaciją ES sprendimus priimantiems asmenims apie besiformuojančią veiklos padėtį, taip pat remiant stebėseną, koordinavimą vietoje ir visų subjektų bendravimą techniniu lygmeniu.

b) Valdymas

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etape ir tol, kol neaktyvuojami bendrieji ES krizių valdymo mechanizmai (Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, integruotas politinio atsako į krizes mechanizmas, ARGUS ir reagavimo į krizes mechanizmas), siekiant Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano tikslų naudojama jo sistema, įskaitant tinklą ir ataskaitų teikimo mechanizmą.

Kai pagal atitinkamas procedūras ir tikslus aktyvuojami bendrieji ES krizių valdymo mechanizmai, turėtų būti užtikrintas bendro krizių valdymo vaidmuo, įskaitant būtiną mechanizmų tarpusavio koordinavimą.

2 etapo aktyvavimo laikotarpiu 1 etapo veikla tęsiama ir intensyvinama.

Pradėjęs veikti ir Komisijos pirmininkaujamas tinklas turėtų paremti bendrųjų ES krizių valdymo mechanizmų taikymą. Teikiant paramą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informuotumui apie padėtį užtikrinti – jis būtinas diskusijoms vykdyti ir sprendimams priimti pagal tuos mechanizmus. Taip pat turėtų būti stebima, kaip atitinkami subjektai juos įgyvendina. Šiuo tikslu tinklas turėtų rengti reguliarias vaizdo konferencijas ir aptarti visus sprendimų, priimtų taikant bendruosius ES krizių valdymo mechanizmus, veiklos aspektus ir teikti jiems ataskaitas.

Jei valstybių narių krizių valdymo centrai pradėtų veikti, jie turėtų užtikrinti tinkamą ryšį su bendraisiais ES krizių valdymo mechanizmais, įskaitant SCSM ir RNKC, ir remti jų atitinkamų ryšių punktų veiklą pagal 5-oje rekomendacijoje nurodytas gaires.

Prireikus, be Taryboje rengiamų posėdžių pagal IPCR taisykles, galėtų būti vykdomos tolesnės diskusijos atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose arba Taryboje, remiantis Komisijos padėties ataskaitų išvadomis.

Kiekvienas subjektas turėtų imtis būtinų priemonių, įskaitant toliau pateikto priemonių rinkinio d punkte išvardytas priemones.

c) Darbo eiga

Migracijos parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapą gali pradėti Komisija, susitarusi su valstybe nare, kurioje susidarė krizinė migracijos padėtis, kaip nurodyta 4-oje rekomendacijoje.

Komisijos ryšių punktas turėtų informuoti kitus tinklo ryšių punktus (ES pirmininkaujančią valstybę narę, valstybes nares, Tarybą, EIVT, ES agentūras) apie sprendimą aktyvuoti Migracijos parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapą.

Komisija nedelsdama aktyvuos tinklo veikimo visą parą kasdien režimą ir sušauks skubų tinklo posėdį ir (arba) vaizdo konferenciją, kad techniniu lygmeniu:

a)	keistųsi informacija apie padėtį;

b)	išanalizuotų galimybes greitai, veiksmingai ir efektyviai reaguoti;

c)	koordinuotų viešosios komunikacijos pranešimus, kad jie derėtų su jau esamomis struktūromis;

d)	koordinuotų paramą vietoje.

Paveikta valstybė narė turėtų imtis savo nenumatytų atvejų priemonių ir atlikti pradinį poreikių vertinimą, kuriuo turėtų nedelsdama pasidalyti su Komisija ir kitais tinklo nariais. Šiame pradiniame vertinime turėtų būti pateikta ši informacija:

a)	padėtis vietoje, pagrindiniai veiksniai ir prognozė, įskaitant galimas pasekmes;

b)	esami materialiniai, veiklos ir finansiniai pajėgumai;

c)	nenumatytų atvejų priemonių įgyvendinimas;

d)	materialiniai, veiklos ir finansiniai poreikiai, kuriuos turėtų patenkinti atitinkami subjektai, įskaitant kitas valstybes nares ar ES agentūras.

Remdamasi per tinklą surinkta informacija, Komisija turėtų informuoti tinklą, visų pirma pateikti šią informaciją:

a)	padėties apžvalga, įskaitant prognozes ir galimas pasekmes; jei įmanoma, turėtų būti įtraukta informacija iš atitinkamų trečiųjų šalių ir apie jas;

b)	esami krizės paveiktų valstybių narių ir trečiųjų kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalių pajėgumai ir esami ES ir kitų valstybių narių pajėgumai įveikti krizę;

c)	esamas ES ir valstybių narių pagalbos lygis;

d)	trūkumų ir poreikių vertinimas;

e)	galimi ES institucijų, ES įstaigų, ES agentūrų ir valstybių narių lygmens veiksmai, numatyti toliau pateiktame priemonių rinkinyje.

Kai valstybė narė pateikia motyvuotą prašymą pagal pasiūlymo dėl Reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje 2 straipsnio 1 dalį arba 6 straipsnio 1 dalį, per tinklą surinkta informacija gali būti naudinga Komisijai atliekant analizę ir veiksmus, kaip numatyta to pasiūlymo 2 ir 6 straipsniuose.

Kai Komisija atlieka migracijos padėties valstybėje narėje vertinimą pagal pasiūlymo dėl Reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo 47 straipsnį, per tinklą surinkta informacija gali būti naudinga Komisijai rengiant ataskaitą dėl migracijos spaudimo, kaip numatyta to pasiūlymo 48 straipsnyje.

Civilinės saugos pagalbos srityje valstybių narių veiklos koordinavimą turėtų užtikrinti Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė galėtų apsvarstyti būtinybę sušaukti neeilinį Tarybos posėdį.

Tinklas prisijungs prie bendrųjų ES krizių valdymo sistemų darbo po to, kai jos aktyvuojamos, – teiks informaciją apie padėtį ir keisis informacija, būtina techniniu lygmeniu stebėti, kaip įgyvendinami būtini veiksmai, dėl kurių susitarta pagal tas sistemas.

Turėtų būti užtikrintas atitinkamų nacionalinių krizių valdymo mechanizmų, susijusių su migracija, koordinavimas valstybėse narėse, dalyvaujant visiems atitinkamiems nacionaliniams subjektams, taip pat visapusiškas nuoseklumas ir derėjimas su Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano įgyvendinimo procesu, bendrai koordinuojant IPCR.

Jei aktyvuojamas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) turėtų padėti užtikrinti, kad būtų skubiai teikiama neatidėliotina parama jos paprašiusioms valstybėms narėms, ir veikti kaip visų ES valstybių narių ir dalyvaujančiųjų valstybių civilinės saugos pagalbos koordinavimo centras. Tarp atitinkamų Komisijos tarnybų turėtų būti sukurtas visą parą kasdien veikiantis ryšys.

10.

Kai tinkama ir įmanoma, trečiosiose šalyse turėtų būti sukurtas sustiprintos stebėsenos mechanizmas, ir pagal jį į pagrindines trečiųjų tranzito, kilmės ir (arba) paskirties šalis turėtų būti siunčiami arba įtraukiami jose jau esantys visų subjektų ryšių palaikymo pareigūnai.

11.

Atsižvelgiant į toliau pateiktame priemonių rinkinyje nurodytus poreikius, turėtų būti pradėti taikyti kiti sektorių krizių valdymo mechanizmai ir priemonės.

12.

Per visą krizę tinklas turėtų veikti visu pajėgumu visą parą kasdien.

13.

Jei aktyvuojamas IPCR, reguliari migracijos stebėsena bus užtikrinta ISAA ataskaitomis, kurios pakeis MISAA ataskaitas visą mechanizmo taikymo laikotarpį. Jei IPCR neaktyvuojamas, Komisijos parengtos Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano pirmojo etapo MISAA ataskaitos bus tęsiamos remiantis iš atitinkamų subjektų tinkle surinkta informacija.

14.

Šiame Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano etape Komisijos parengtos MISAA ir ISAA ataskaitos turėtų būti aptartos atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose arba Taryboje.

15.

Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano krizių valdymo etapą Komisija gali deaktyvuoti valstybės narės (-ių) prašymu arba savo iniciatyva, kai padėtis, dėl kurios kilo krizė, išnyksta arba kai ji laikoma kontroliuojama.

16.

Komisija kartu su Taryba, EIVT ir ES agentūromis turėtų rengti specialius mokymus apie krizinėse migracijos situacijose taikomas procedūras ir priemones, kad būtų pagerintos visų atitinkamų darbuotojų žinios ir pasirengimas.

17.

Visi subjektai turėtų reguliariai vykdyti reagavimo į migracijos krizes nacionaliniu ir Europos lygmenimis pratybas ir prireikus, remdamiesi įgyta patirtimi, peržiūrėti dabartinį Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą.

d) Priemonių rinkinys

Toliau nurodytos priemonės sudaro reagavimo į migracijos krizę pagal atitinkamus teisės aktus priemonių rinkinį.

Priemonės kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalyse

—

Be vykdomo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerėmis, Komisija, bendradarbiaudama su EIVT, ES delegacijomis ir valstybėmis narėmis, koordinuoja veiksmus su pagrindinėmis trečiosiomis kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalimis, ypatingą dėmesį skirdama ES kaimyninėms šalims, siekdama padėti joms toliau gerinti savo priėmimo pajėgumus ir geriau valdyti migracijos srautus, visų pirma apsaugoti sienas ir kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu, taip pat stiprinti bendradarbiavimą grąžinimo srityje,

—	Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir EIVT, yra numačiusi papildomus saugius koridorius ir perkėlimo į ES programas atitinkamose trečiosiose kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalyse.

—

Tam, kad atitinkamoje kilmės, tranzito ir (arba) paskirties šalyje būtų tinkamai taikomos papildomos priemonės, Komisija bendradarbiauja ir užtikrina sąveiką su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis (visų pirma Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO)) bei pagrindinėmis NVO.

—

Komisija, remdamasi nustatytais poreikiais, peržiūri ir teikia turimą finansavimą pagal visas susijusias (vidaus ir išorės) finansavimo priemones, įskaitant, kai taikoma, jų neatidėliotinos pagalbos komponentus, laikydamasi jų teisinės sistemos ir tikslų. Siekiant pašalinti užsitęsusį migracijos spaudimą, labai svarbu derinti priemones.

—	Jei pirmiau minėto finansavimo nepakanka, išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija svarsto galimybes sutelkti papildomų išteklių pagal DPF nuostatas.

—	Komisija svarsto galimybę bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bendrai naudoti finansavimą iš ES ir nacionalinių biudžetų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnio finansavimo būsimą DFP laikotarpį.

—

Kai tinkama ir įmanoma, Komisija, atsižvelgdama į esamą tvarką valstybėse narėse, sukuria sustiprintą stebėsenos mechanizmą trečiosiose šalyse, naudodamasi specialiomis vaizdo konferencijomis, skirtomis konkrečiam migracijos maršrutui, jei tai nustatyta pagal Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą, ir į pagrindines trečiąsias tranzito, kilmės ir (arba) paskirties šalis siųsdama arba įtraukdama jose jau esančius ryšių palaikymo pareigūnus.

—	Kai ES ir trečioji šalis yra sudariusios susitarimą dėl statuso, FRONTEX siunčia sienų valdymo būrius, kad padėtų tos trečiosios šalies atitinkamoms institucijoms kontroliuoti jos sienas.

—

Susidarius rimtai padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, turinčiai migracijos išorės aspektą, arba su juo susijusiai, EIVT aktyvuoja savo reagavimo į krizes mechanizmą, prireikus naudodamasi atskirais reagavimo į krizes mechanizmo elementais: susitikimu krizių klausimais, krizių valdymo grupe, krizių platforma ir darbo grupe.

—	EIVT delegacijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su Komisija, atlieka savo atitinkamas funkcijas prieš krizę, jos metu ir po jos, be kita ko, informuoja apie padėtį, taip pat vykdydamos diplomatinį, politinį ir operatyvinį ES atsaką.

—

EIVT sutelkia Integruoto požiūrio į saugumą ir taiką direktorato, Civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro, Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro ir bendros saugumo ir gynybos politikos misijų funkcijas, kad, vykdydama informuotumo apie padėtį ir pasirengimo (atsparumo) didinimo funkcijas, pateiktų naujausią informaciją atitinkamoms koordinavimo platformoms.

Priemonės prie ES išorės sienų valstybėse narėse

—	Prie ES išorės sienų valstybėse narėse pradedami taikyti nacionaliniai nenumatytų atvejų planai ir (arba) priemonės sienų valdymo, priėmimo ir prieglobsčio srityse.

—	Valstybės narės teikia informaciją apie veiklos padėtį, spragas ir poreikius prie ES išorės sienų.

—	Valstybės narės prašymu prie ES išorės sienos gali būti aktyvuotas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kad būtų suteikta būtina pagalba.

—	Bendradarbiaujant su Komisija ir ES agentūromis, sustiprinamas sienų stebėjimas, kad būtų stebimos labiausiai paveiktos teritorijos.

—	Valstybių narių prašymu teikiama FRONTEX parama vykdomoms bendroms operacijoms sustiprinti arba FRONTEX skubiai pasienio pagalbai teikti.

—	EASO, koordinuodamas veiksmus su valstybėmis narėmis, siunčia atitinkamus darbuotojus ir įrangą, kad padėtų priėmimo ir prieglobsčio srityse.

—	Europolas, koordinuodamas veiksmus su valstybėmis narėmis, siunčia savo darbuotojus, įrangą, ryšių palaikymo pareigūnus, kad atliktų atvykstančių migrantų saugumo patikrinimus.

—	FRONTEX, koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, padeda vykdyti grąžinimo veiklą: siunčia grąžinimo specialistus ir organizuoja bei koordinuoja grąžinimo operacijas užsakomaisiais ir reguliariais skrydžiais, be kita ko, su grąžinimo lydinčiaisiais asmenimis ir grąžinimo stebėtojais.

—	Komisija prie ES išorės sienų valstybėse narėse yra įsteigusi Europos regionines specialiosios paskirties grupes (EURTF), kurios padeda lengviau keistis informacija ir gerinti visų suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimą.

—	Didelį spaudimą patiriančiose vietose yra įsteigti migrantų antplūdžio valdymo centrai ir priėmimo centrai, kuriuose dirba atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų darbuotojai ir kuriuos remia ES agentūros, suteikdamos būtinas migracijos ir saugumo informacines sistemas.

—	Siekdama padėti koordinuoti reagavimo veiksmus, Komisija siunčia darbuotojus į valstybes nares prie ES išorės sienų.

—	Komisija, koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, susitaria dėl pagrindinių viešosios komunikacijos pranešimų krizes metu ir naudojasi veiksmingiausiomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant IPCR platformą, šiems pranešimams skleisti ir kovoti su dezinformacija.

—	Tam, kad prie ES išorės sienų būtų tinkamai taikomos papildomos priemonės, Komisija drauge su valstybėmis narėmis kiekvienu konkrečiu atveju bendradarbiauja su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis (visų pirma UNHCR ir TMO) ir pagrindinėmis NVO.

—	Komisija suteikia galimybę valstybėms narėms naudotis remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos projektais.

—	Komisija, remdamasi valstybių narių poreikių vertinimu, peržiūri ir teikia turimą finansavimą pagal visas susijusias (vidaus ir išorės) finansavimo priemones, įskaitant, kai taikoma, jų neatidėliotinos pagalbos komponentus.

—	Jei pirmiau minėto finansavimo nepakanka, išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija svarsto galimybes sutelkti papildomų išteklių pagal DPF nuostatas.

—	Komisija svarsto galimybę bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bendrai naudoti finansavimą iš ES ir nacionalinių biudžetų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnio finansavimo būsimą DFP laikotarpį.

—	Valstybės narės, kurios nepatiria spaudimo, gali teikti pagalbą valstybėms narėms prie ES išorės sienų teikdamos įrangą, medžiagas, siųsdamos paprastų ar specializuotų darbuotojų ir savanoriškai perkeldamos migrantus, taip pat skirti darbuotojų ES agentūrų operacijoms vykdyti.

—	Sunkumų nepatiriančios valstybės narės gali finansiškai prisidėti prie bet kokių papildomų finansinių sprendimų, būtinų neatidėliotinoms priemonėms įgyvendinti.

Kitose spaudimą patiriančiose valstybėse narėse taikomos priemonės

—	Nacionaliniai nenumatytų atvejų planai ir (arba) priemonės priėmimo ir prieglobsčio srityje pradedami taikyti kitose spaudimą patiriančiose valstybėse narėse.

—	Kitos spaudimą patiriančios valstybės narės teikia informaciją apie veiklos padėtį, spragas ir poreikius.

—	Spaudimą patiriančios valstybės narės prašymu gali būti aktyvuotas Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, kad būtų suteikta būtina pagalba.

—	Komisija kitose spaudimą patiriančiose valstybėse narėse yra įsteigusi Europos regionines specialiosios paskirties grupes (EURTF), kurios padeda lengviau keistis informacija ir gerinti visų suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimą.

—	FRONTEX, koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, padeda vykti grąžinimo veiklą: siunčia grąžinimo specialistus ir organizuoja bei koordinuoja grąžinimo operacijas užsakomaisiais ir reguliariais skrydžiais, be kita ko, su grąžinimo lydinčiaisiais asmenimis ir grąžinimo stebėtojais.

—	EASO, koordinuodamas veiksmus su valstybėmis narėmis, siunčia atitinkamus darbuotojus ir įrangą, kad padėtų priėmimo ir prieglobsčio srityse.

—	Europolas siunčia savo darbuotojus, įrangą, ryšių palaikymo pareigūnus, kad atliktų atvykstančių migrantų saugumo patikrinimus.

—	Siekdama padėti koordinuoti reagavimo veiksmus, Komisija siunčia darbuotojus į spaudimą patiriančias valstybes nares.

—	Komisija, koordinuodama veiksmus su valstybėmis narėmis, susitaria dėl pagrindinių viešosios komunikacijos pranešimų krizes metu ir naudojasi veiksmingiausiomis komunikacijos priemonėmis, įskaitant IPCR platformą, šiems pranešimams skleisti ir kovoti su dezinformacija.

—	Tam, kad spaudimą patiriančiose valstybėse narėse būtų tinkamai taikomos papildomos priemonės, Komisija drauge su valstybėmis narėmis bendradarbiauja su pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis (visų pirma UNHCR ir TMO) ir pagrindinėmis NVO.

—	Komisija suteikia galimybę kitoms spaudimą patiriančioms valstybėms narėms naudotis remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos projektais.

—	Komisija, remdamasi valstybių narių poreikių vertinimu, peržiūri ir teikia turimą finansavimą pagal visas susijusias (vidaus ir išorės) finansavimo priemones, įskaitant, kai taikoma, jų neatidėliotinos pagalbos komponentus.

—	Jei pirmiau minėto finansavimo nepakanka, išskirtinėmis aplinkybėmis Komisija svarsto galimybes sutelkti papildomų išteklių pagal DPF nuostatas.

—	Komisija svarsto galimybę bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bendrai naudoti finansavimą iš ES ir nacionalinių biudžetų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnio finansavimo būsimą DFP laikotarpį.

—	Valstybės narės, kurios nepatiria spaudimo, gali teikti pagalbą kitoms spaudimą patiriančioms valstybėms narėms teikdamos įrangą, medžiagas, siųsdamos paprastų ar specializuotų darbuotojų ir savanoriškai perkeldamos migrantus, taip pat skirti darbuotojų ES agentūrų operacijoms vykdyti.

—	Sunkumų nepatiriančios valstybės narės gali finansiškai prisidėti prie bet kokių papildomų finansinių sprendimų, būtinų neatidėliotinoms priemonėms įgyvendinti.

1 PAV.

Šiame paveikslėlyje pavaizduota Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo plano daugiapakopė struktūra.