(1)

2020 m. kovo 16 d. Komisija priėmė komunikatą (1), kuriuo rekomendavo vienam mėnesiui laikinai apriboti nebūtinas keliones iš trečiųjų šalių į ES+ erdvę (2). 2020 m. kovo 17 d. valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė įgyvendinti laikiną nebūtinų kelių apribojimą. Šį apribojimą taip pat įgyvendino keturios Šengeno asocijuotosios valstybės;

(2)

2020 m. kovo 26 d. Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai susitarė dėl COVID-19 pandemijos taikyti suderintą laikiną nebūtinų kelionių į ES apribojimą;

(3)

2020 m. balandžio 8 d. (3) ir 2020 m. gegužės 8 d. (4) Komisija priėmė du papildomus komunikatus; kiekvienu iš jų atitinkamai rekomenduojama vienam mėnesiui pratęsti nebūtinų kelionių apribojimus. Visos Šengeno valstybės narės ir keturios Šengeno asocijuotosios valstybės (toliau – valstybės narės) nusprendė įgyvendinti šiuos apribojimų pratęsimus; pastarąjį kartą – iki 2020 m. birželio 15 d.;

(4)

2020 m. balandžio 15 d. Europos Komisijos pirmininkė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas pristatė Bendras Europos COVID-19 plitimo valdymo priemonių atšaukimo veiksmų gaires (5). Šiose veiksmų gairėse nustatytas dviejų etapų metodas, kurio laikantis turėtų būti koordinuotai panaikinta vidaus sienų kontrolė. Atitinkamai būtų laipsniškai sušvelninti laikini apribojimai prie išorės sienų ir ne ES gyventojams būtų leista atnaujinti nebūtinas keliones į ES; Kelionių apribojimas prie išorės sienų turėtų būti panaikintas po to, kai valstybės narės bus panaikinusios vidaus sienų kontrolę, arba abu veiksmai turėtų vykti tuo pačiu metu;

(5)

konsultacijose su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad reikia toliau trumpam pratęsti esamus apribojimus prie išorės sienų ir kad svarbu laikytis koordinuoto požiūrio į laipsnišką apribojimų panaikinimą;

(6)

2020 m. birželio 11 d. Komisija priėmė komunikatą (6), kuriuo rekomendavo pratęsti nebūtinų kelionių į ES apribojimą iki 2020 m. birželio 30 d. ir kuriame išdėstytas požiūris į laipsnišką nebūtinų kelionių į ES apribojimo panaikinimą nuo 2020 m. liepos 1 d. Visos valstybės narės įgyvendino šį papildomą pratęsimą iki birželio 30 d.;

(7)

po to vyko valstybių narių diskusijos dėl taikytinų kriterijų ir metodikos;

(8)

ši rekomendacija nedaro poveikio valstybių narių atsakomybei toliau taikyti Šengeno sienų kodekso (7) 6 straipsnį, kuriame nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos. Visų pirma valstybės narės išlieka atsakingos už tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinta, ar trečiosios šalies pilietis turi būti laikomas keliančiu grėsmę visuomenės sveikatai. Šiame kontekste valstybės narės turėtų užtikrinti glaudų sienos apsaugos institucijų ir transporto paslaugų teikėjų bendradarbiavimą;

(9)

sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priemonės, kurių imtasi prie išorės sienų, būtų koordinuojamos siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą; Šiuo tikslu valstybės narės turėtų pradėti koordinuotai naikinti laipsnišką nebūtinų kelionių į ES apribojimą. Visų pirma tai turėtų būti pradėta taikyti šios rekomendacijos I priede išvardytų trečiųjų šalių gyventojų atžvilgiu. Šis sąrašas turėtų būti nuolat atnaujinamas;

(10)

priimant sprendimus dėl galimo nebūtinų kelionių į ES apribojimo panaikinimo reikėtų atsižvelgti į epidemiologinę padėtį ES, t. y. į vidutinį COVID-19 atvejų skaičių per pastarąsias 14 dienų, tenkančių 100 000 gyventojų;

(11)

2005 m. gegužės 23 d. 58-oje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.) (TSPT) sustiprino Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šalių, kurios apima visas Sąjungos valstybes nares, parengties tarptautinio masto ekstremaliai visuomenės sveikatai situacijai ir atsako į tokią situaciją tarpusavio koordinavimą. TSPT stebėsenos sistemoje nustatyti pagrindiniai visuomenės sveikatos pajėgumai, kuriuos turi užtikrinti PSO šalys. Pagal šią sistemą šalių periodiškai teikiami duomenys gali būti susumuoti į bendrą balą – bendrą bendrų atsako pajėgumų rodiklį;

(12)

sprendimų dėl nebūtinų kelionių į ES apribojimo panaikinimo veiksmingumas priklauso nuo to, kaip valstybės narės koordinuotai juos įgyvendina prie visų išorės sienų. Valstybė narė neturėtų vienašališkai nuspręsti panaikinti nebūtinų kelionių į ES apribojimą konkrečios trečiosios šalies atžvilgiu, kol kitos valstybės narės nėra koordinuotai priėmusios sprendimo dėl kelionių apribojimo panaikinimo tos šalies atžvilgiu. Tačiau valstybės narės, užtikrindamos visišką skaidrumą, gali pradėti tik laipsniškai naikinti kelionių apribojimus I priede išvardytų šalių atžvilgiu;

(13)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, Danija remdamasi minėto Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba bus nusprendusi dėl šios rekomendacijos, turi nuspręsti, ar jį ją įgyvendins;

(14)

šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (8); Todėl Airija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(15)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(16)

Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (10) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (11) 3 straipsniu;

(17)

Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (12) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (13) 3 straipsniu;

(18)

šios rekomendacijos teisinis statusas, kaip primenama 13–17 konstatuojamosiose dalyse, nedaro poveikio visų valstybių narių poreikiui nuspręsti koordinuotai panaikinti nebūtinų kelionių į ES apribojimą siekiant užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą,

1.

Nustatant, kurių trečiųjų šalių atžvilgiu dabartinis nebūtinų kelionių į ES apribojimas turėtų būti panaikintas, turėtų būti taikoma 2020 m. birželio 11 d. Komisijos komunikate (14) dėl laikino nebūtinų kelionių į ES apribojimo taikymo trečio įvertinimo nustatyta metodika ir kriterijai. Kriterijai yra susiję su epidemiologine padėtimi ir viruso plitimo valdymo priemonėmis, įskaitant fizinio atstumo laikymąsi, taip pat su ekonominiais ir socialiniais aspektais, ir jie visi taikomi kartu.

2.

3.

4.

Kelionių apribojimai į I priedą jau įtrauktos konkrečios trečiosios šalies atžvilgiu gali būti visiškai arba iš dalies panaikinti arba iš naujo nustatyti atsižvelgiant į kai kurių pirmiau išdėstytų sąlygų ir atitinkamai epidemiologinės padėties įvertinimo pokyčius. Jeigu padėtis trečiojoje šalyje sparčiai blogėja, sprendimai turėtų būti priimami skubiai.

5.

Tačiau valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, reikalauti, kad tokie asmenys, grįžtantys iš trečiosios šalies, kurios atžvilgiu laikinai taikomas kelionių apribojimas, saviizoliuotųsi arba imtųsi panašių priemonių, jei tokie patys reikalavimai keliami ir jų pačių piliečiams.

Be to, būtinos kelionės turėtų būti leidžiamos konkrečių kategorijų keliautojams, atliekantiems esmines funkcijas arba turintiems esminių poreikių, kaip nurodyta II priede (17). Valstybės narės šiems keliautojams gali nustatyti papildomas saugumo priemones, ypač tuo atveju, kai jų kelionės pradžia yra didelės rizikos regionas.

II priede nurodytų konkrečių kategorijų keliautojų, atliekančių esmines funkcijas arba turinčių esminių poreikių sąrašą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus, taip pat į bendrą epidemiologinės padėties raidos įvertinimą, Taryba gali peržiūrėti glaudžiai konsultuodamasi su Komisija ir remdamasi pirmiau nurodyta metodika, kriterijais ir informacija.

6.

7.

8.

9.