TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2020/1515

2020 m. spalio 19 d.

kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas ir panaikinamas Sprendimas (BUSP) 2016/2382

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2005 m. liepos 18 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2005/575/BUSP (1), įsteigiančius Europos saugumo ir gynybos koledžą (toliau – ESGK). Tie bendrieji veiksmai 2008 m. birželio 23 d. buvo pakeisti Tarybos bendraisiais veiksmais 2008/550/BUSP (2), kurie savo ruožtu buvo pakeisti Tarybos sprendimu 2013/189/BUSP (3). Galiausiai Tarybos sprendimas 2013/189/BUSP buvo pakeistas Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/2382 (4).

(2)	2008 m. lapkričio 10 ir 11 d. Taryba priėmė pagal „Erasmus“ programos pavyzdį parengtą Europos iniciatyvos dėl jaunų karininkų mainų schemą, ir susitarė, kad už įgyvendinimą atsakinga darbo grupė posėdžiaus ESGK vykdomojoje akademinėje taryboje;

(3)	2020 m. birželio 26 d. ESGK valdymo komitetas (toliau – valdymo komitetas) susitarė dėl rekomendacijų dėl ESGK ateities perspektyvų;

(4)	nors ESGK personalą daugiausia turėtų sudaryti deleguotieji nacionaliniai ekspertai, tam tikras itin svarbias pareigybes gali tekti užimti sutartininkams;

(5)	vadovaujantis Tarybos sprendimu 2010/427/ES (5), kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) struktūra ir veikimas, EIVT turėtų teikti ESGK paramą, kurią anksčiau jam teikė Tarybos generalinis sekretoriatas;

(6)	todėl Sprendimas (BUSP) 2016/2382 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

Įsteigimas, misija, tikslai ir uždaviniai

1 straipsnis

Įsteigimas

Šiuo sprendimu įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK).

2 straipsnis

Misija

ESGK teikia mokymo ir švietimo paslaugas Sąjungos bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) srityje platesniame bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) kontekste Europos lygmeniu siekiant plėsti ir ugdyti bendrą civilinio ir karinio personalo supratimą apie BUSP ir BSGP, ir nustatyti bei platinti geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su įvairiais BUSP ir BSGP klausimais, jam vykdant mokymo ir švietimo veiklą (toliau – ESGK mokymo ir švietimo veikla).

3 straipsnis

Tikslai

ESGK tikslai yra šie:

a)	toliau plėtoti bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą Sąjungoje ir propaguoti Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus už Sąjungos ribų;

b)	skatinti geresnį BSGP – vienos iš esminių BUSP dalių – supratimą;

c)	Sąjungos institucijas ir misijas aprūpinti kompetentingais darbuotojais, galinčiais veiksmingai dirbti sprendžiant visus BSGP klausimus platesniame BUSP kontekste;

d)	valstybių narių administravimo institucijas ir personalą aprūpinti kompetentingais darbuotojais, turinčiais žinių apie Sąjungos politikos kryptis, institucijas ir procedūras BSGP srityje;

e)	BSGP misijų ir operacijų personalui suteikti bendrą supratimą apie BSGP misijų ir operacijų vykdymo principus ir bendros Europos tapatybės suvokimą;

f)	suteikti mokymo ir švietimo paslaugas, atitinkančias BSGP misijų ir operacijų poreikius mokymo ir švietimo srityse;

g)	remti Sąjungos partnerystes BSGP srityje, ypač partnerystes su tomis valstybėmis, kurios dalyvauja BSGP misijose;

h)	remti civilinį krizių valdymą, be kita ko, konfliktų prevencijos ir tvariam vystymuisi reikalingų sąlygų kūrimo ar išsaugojimo srityse;

i)	propaguoti Europos iniciatyvą dėl jaunų karininkų mainų;

j)	skatinti doktorantūros lygio mokslinius tyrimus su BSGP susijusiose srityse;

k)	valstybių narių ir Sąjungos administravimo institucijas aprūpinti kompetentingais darbuotojais, turinčiais žinių apie Sąjungos politiką, institucijas, procedūras ir geriausią praktiką kibernetinio saugumo ir gynybos srityje;

l)	padėti skatinti mokymo ir švietimo dalyvių profesinius santykius bei ryšius.

Kai tikslinga, dėmesys skiriamas suderinamumui su kita Sąjungos veikla užtikrinti.

4 straipsnis

ESGK užduotys

1. Pagrindinės ESGK užduotys, laikantis jo misijos ir tikslų, yra organizuoti ir vykdyti ESGK mokymo ir švietimo veiklą BSGP srityje platesniame BUSP kontekste.

2. ESGK mokymo ir švietimo veikla apima:

a)	bazinio ir aukštesnio lygio kursus, kuriais skatinamas bendras supratimas apie BUSP ir BSGP;

b)	lyderystės ugdymo kursus;

c)	kursus, kuriais tiesiogiai remiamos BSGP misijos ir operacijos, įskaitant mokymus ir švietimą prieš misijas ir misijų ir / arba operacijų metu;

d)	kursus, kuriais remiamos ES partnerystės ir valstybės, dalyvaujančios BSGP misijose ir operacijose;

e)	modulius, kuriais remiamas civilinis ir karinis mokymas ir švietimas BSGP srityje;

f)	BSGP kursus, seminarus, programas ir konferencijas, skirtus specialistų auditorijai arba specifinėms temoms;

bendrus modulius, vykdomus pagal Europos iniciatyvą dėl jaunų karininkų mainų, parengtą pagal „Erasmus“ programos pavyzdį; nors oficialiai tai nėra ESGK mokymo ir švietimo veikla, ESGK taip pat rems bei propaguos Europos semestrus ir jungtines magistrantūros programas, naudodamasis šiame punkte nurodytais bendrais moduliais;

h)	kibernetinio sąmoningumo ugdymo ir aukštesnio lygio kursus, be kita ko, remiant BSGP misijas ir operacijas;

i)	kursus ir seminarus, kurių tikslas – remti doktorantūros lygio mokslinius tyrimus keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi.

9 straipsnyje nurodytam valdymo komitetui nusprendus, vykdoma kita mokymo ir švietimo veikla.

3. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytos veiklos, ESGK visų pirma:

a)	remia santykius, kuriuos turi užmegzti 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti institutai, veikiantys toje dalyje nurodytame tinkle (toliau – tinklas);

b)	eksploatuoja ir toliau plėtoja e. mokymosi sistemą, kuri skirta mokymo ir švietimo veiklai BSGP srityje remti arba – ypatingomis aplinkybėmis – naudojama kaip atskira mokymo ir švietimo veikla;

c)	rengia bei teikia BSGP srities mokymo ir švietimo medžiagą, taip pat naudodamasis jau parengta atitinkama medžiaga;

d)	remia ankstesnių mokymų dalyvių asociaciją (absolventų asociaciją);

e)	remia valstybių narių mokymo ir švietimo institutų mainų programas BSGP srityje;

f)	veikia kaip projekto „Goalkeeper“ modulio „Schoolmaster“ skyriaus administratorius ir tuo moduliu prisideda prie metinės Sąjungos mokymo programos BSGP srityje;

g)	veikia kaip Sąjungos lygmens CD-TXP platformos, skirtos keistis su kibernetine erdve susijusio mokymo galimybėmis, administratorius;

h)	remia mokymo ir švietimo veiklos konfliktų prevencijos, civilinio krizių valdymo, tvariam vystymuisi reikalingų sąlygų kūrimo ar išsaugojimo, saugumo sektoriaus reformų iniciatyvų, taip pat informuotumo apie kibernetinį saugumą ir hibridines grėsmes skatinimo srityse valdymą;

i)	rengia ir veda kasmetinę dalyvių tinklo konferenciją, kurioje susitinka civilinio ir karinio mokymo ir švietimo BUSP ir BSGP srityse ekspertai iš valstybių narių mokymo ir švietimo institutų ir ministerijų bei, jei tikslinga, atitinkami mokymo ir švietimo srities išorės subjektai;

j)	palaiko santykius su atitinkamais subjektais laisvės, saugumo ir teisingumo srityje, vystymosi ir bendradarbiavimo srityje, taip pat su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis;

k)	remia Krizių valdymo civilinių aspektų komitetą ir ES civilinę mokymo grupę administruodamas ir valdydamas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, susijusias su civilinių mokymo koordinatorių veikla;

l)	dalyvauja Sąjungos civilinių ir karinių mokymo grupių posėdžiuose, remdamasis jų rezultatais nustato civilinio ir / arba karinio mokymo reikalavimus ir atsižvelgia į reikalavimų analizės rezultatus kasmet nustatant ESGK veiklos prioritetus bei rengiant ESGK mokymo programas ir

m)	toliau plėtoja, prižiūri ir propaguoja karininkų sektorinių kvalifikacijų sandarą.

II SKYRIUS.

Veiklos organizavimas

5 straipsnis

Tinklas

1. ESGK organizuojamas kaip tinklas, jungiantis valstybių narių nurodytus Sąjungos civilinius ir karinius institutus, koledžus, akademijas, universitetus, institucijas, kompetencijos centrus bei kitus subjektus, kurie sprendžia saugumo ir gynybos politikos klausimus, taip pat Europos Sąjungos saugumo studijų institutą (toliau – ESSSI).

ESGK užmezga glaudžius ryšius su Sąjungos institucijomis ir atitinkamomis Sąjungos agentūromis, visų pirma su šiais subjektais (bet jais neapsiribojant):

—	Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL),

—	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX),

—	Europos gynybos agentūra (EGA),

—	Europos palydovų centru (EU SatCen) ir

—	Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolu).

2. Kai tikslinga, tarptautinės, tarpvyriausybinės, vyriausybinės arba nevyriausybinės organizacijos gali gauti asocijuotųjų tinklo partnerių (ATP) statusą; dėl šio statuso suteikimo išsamios tvarkos susitaria valdymo komitetas.

3. Bendra atsakomybė už ESGK veiklą tenka Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

6 straipsnis

Europos Sąjungos saugumo studijų instituto vaidmuo

1. ESGK tinklui priklausantis ESSSI bendradarbiauja su ESGK suteikdamas galimybę ESGK, jam vykdant mokymo veiklą, naudotis ESSSI ekspertinėmis žiniomis ir žinių kaupimo pajėgumais, be kita ko, ESSSI publikacijomis, kiek jam leidžia pajėgumai.

2. Visų pirma ESSSI organizuoja ESSSI analitikų vedamas paskaitas ir prisideda prie tolesnio ESGK e. mokymosi turinio plėtojimo.

3. ESSSI remia ESGK absolventų asociaciją.

7 straipsnis

Teisnumas

1. ESGK turi teisnumą, kuris būtinas tam, kad jis galėtų:

a)	atlikti savo užduotis ir pasiekti savo tikslus;

b)	sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, kurie būtini siekiant užtikrinti jo veikimą, be kita ko, deleguoti darbuotojus ir įdarbinti sutartininkus; įsigyti įrangą, visų pirma mokymo įrangą;

c)	turėti banko sąskaitas ir

d)	būti teismo proceso šalimi.

2. Visi įsipareigojimai, kurie gali kilti pagal ESGK sudarytas sutartis, padengiami lėšomis, gautomis pagal 16 ir 17 straipsnius.

8 straipsnis

Struktūra

Nustatoma ši ESGK struktūra:

a)	Valdymo komitetas, atsakingas už bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos koordinavimą ir vadovavimą jai;

b)	Vykdomoji akademinė taryba (toliau – taryba), atsakinga už ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybės ir nuoseklumo užtikrinimą;

c)	ESGK vadovas (toliau – vadovas), kuris yra vienintelis ESGK teisinis atstovas, atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą; jis taip pat atsakingas už valdymo komiteto ir tarybos konsultavimą ESGK veiklos organizavimo ir valdymo klausimais;

d)	ESGK sekretoriatas (toliau – sekretoriatas), kuris padeda vadovui atlikti vadovo užduotis, visų pirma padėti tarybai užtikrinti bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybę ir nuoseklumą.

9 straipsnis

Valdymo komitetas

1. Valdymo komitetą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės paskirtą atstovą ir jis yra ESGK sprendimus priimantis organas. Kiekvienam komiteto nariui atstovauti ar jį lydėti gali pakaitinis narys.

2. Valdymo komiteto narius į komiteto posėdžius gali lydėti ekspertai.

3. Valdymo komitetui pirmininkauja atitinkamą patirtį turintis vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Komiteto posėdžiai vyksta bent keturis kartus per metus.

4. Į Sąjungą stojančiųjų valstybių atstovai gali dalyvauti valdymo komiteto posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai.

5. ESGK vadovas ir kiti darbuotojai, tarybos pirmininkas ir, kai tikslinga, įvairių tarybos sudėčių pirmininkai, taip pat Komisijos ir kitų Sąjungos institucijų (įskaitant EIVT) atstovas dalyvauja valdymo komiteto posėdžiuose be teisės balsuoti.

6. Valdymo komiteto uždaviniai yra:

a)	patvirtinti ir reguliariai peržiūrėti ESGK mokymo ir švietimo veiklą, kurioje atsispindi BSGP srities mokymo ir švietimo reikalavimai, dėl kurių buvo susitarta;

b)	patvirtinti ESGK metinę akademinę programą;

c)	pasirinkti mokymo ir švietimo veiklą, kurią vykdys ESGK, ir nustatyti jos prioritetus, atsižvelgiant į ESGK suteiktus išteklius, taip pat nustatytus mokymo bei švietimo reikalavimus;

d)	atrinkti valstybę (-es) narę (-es), kuri (-ios) bus ESGK mokymo ir švietimo veiklos priimančioji (-iosios) šalis (-ys), ir institutus, kurie vykdys šią veiklą;

e)	nuspręsti leisti konkrečioje ESGK mokymo ir švietimo veikloje dalyvauti trečiosioms šalims, atsižvelgiant į Politinio ir saugumo komiteto nustatytą bendrą politinę sistemą;

f)	priimti visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos programas;

g)	susipažinti su kursų įvertinimo ataskaitomis;

h)	susipažinti su ESGK mokymo ir švietimo veiklos bendrąja metine ataskaita ir priimti joje pateiktas rekomendacijas, kurios vėliau bus persiunčiamos atitinkamiems Tarybos organams;

i)	nustatyti bendras tarybos darbo gaires;

j)	paskirti tarybos pirmininkus ir patvirtinti įvairias jos sudėtis;

k)	priimti būtinus sprendimus dėl ESGK veikimo, jeigu sprendimai nėra skirti kitiems organams;

l)	patvirtinti metinį biudžetą ir visus taisomuosius biudžetus, remiantis vadovo pasiūlymais;

m)	patvirtinti metines finansines ataskaitas ir patvirtinti, kad vadovas biudžetą įvykdė;

n)	patvirtinti papildomas taisykles, taikytinas ESGK administruojamoms išlaidoms;

o)	patvirtinti visus finansavimo ir (arba) techninius susitarimus su Komisija, EIVT, Sąjungos agentūra ar valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo ir (arba) įvykdymo;

p)	padėti organizuoti vadovo atrankos procesą, kaip apibrėžta 11 straipsnio 3 dalyje;

q)	įvertinti, kaip vadovas vykdo savo užduotis, kiek tai susiję su galimu jo įgaliojimų pratęsimu, kaip nurodyta 11 straipsnio 4 dalyje.

7. Valdymo komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

8. Išskyrus Finansinių taisyklių, taikomų ESGK finansuojamoms išlaidoms ir ESGK išlaidų finansavimui (toliau – Finansinės taisyklės), 2 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį, valdymo komitetas sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, kaip apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje.

10 straipsnis

Vykdomoji akademinė taryba

1. Tarybą sudaro vyresnieji pareigūnai, atstovaujantys tiems civiliniams ir kariniams institutams bei kitiems subjektams, kuriuos valstybės narės nurodė ESGK mokymo ir švietimo veiklai remti, ir ESSSI direktorius arba direktoriaus atstovas.

2. Tarybos pirmininką iš jos narių skiria valdymo komitetas.

3. Tarybos posėdžiuose dalyvauti kviečiami Komisijos ir EIVT atstovai.

4. Asocijuotųjų tinklo partnerių vyresnieji atstovai kviečiami dalyvauti tarybos posėdžiuose kaip aktyvūs stebėtojai.

5. Dalyvauti tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami mokslo ekspertai ir Sąjungos bei nacionalinių institucijų vyresnieji pareigūnai. Kai tikslinga ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, mokslo ekspertai ir vyresnieji pareigūnai, kurie yra tinklui nepriklausančių institutų atstovai, gali būti kviečiami dalyvauti tarybos posėdžiuose.

6. Tarybos užduotys yra:

a)	teikti mokslines konsultacijas ir rekomendacijas valdymo komitetui;

b)	pasitelkiant tinklą įgyvendinti sutartą metinę akademinę programą;

c)	prižiūrėti e. mokymosi sistemą;

d)	parengti visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos programas;

e)	užtikrinti bendrą visų institutų vykdomos ESGK mokymo ir švietimo veiklos koordinavimą;

f)	peržiūrėti praėjusiais akademiniais metais vykdytos mokymo ir švietimo veiklos standartus;

g)	teikti pasiūlymus valdymo komitetui dėl mokymo ir švietimo veiklos ateinančiais akademiniais metais;

h)	užtikrinti sistemingą visos ESGK mokymo ir švietimo veiklos vertinimą ir tvirtinti kurso įvertinimo ataskaitas;

i)	prisidėti prie ESGK veiklos bendrosios metinės ataskaitos projekto rengimo;

j)	remti pagal „Erasmus“ programos pavyzdį parengtos Europos iniciatyvos dėl jaunų karininkų mainų įgyvendinimą.

7. Vykdydama savo užduotis taryba gali posėdžiauti įvairia konkretiems projektams skirta sudėtimi. Taryba parengia tų sudėčių sudarymui ir veikimui reglamentuoti skirtas taisykles ir priemones, kurioms turi pritarti valdymo komitetas. Kiekviena sudėtis pateikia visai tarybai ataskaitą apie savo veiklą bent kartą per metus, po to jos įgaliojimai gali būti pratęsti.

8. Tarybai ir kiekvienai jos sudėčiai paramą teikia ir padeda sekretoriato nariai. Tie nariai dalyvauja posėdžiuose be teisės balsuoti. Narys gali tuo pačiu metu pirmininkauti posėdžiams, jei nerandamas kitas kandidatas.

9. Tarybos ir kiekvienos jos sudėties darbo tvarkos taisykles priima valdymo komitetas.

11 straipsnis

ESGK vadovas

1. Vadovas:

a)	yra atsakingas už ESGK veiklą;

b)	yra vienintelis ESGK teisinis atstovas;

c)	yra atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą;

d)	pataria valdymo komitetui ir tarybai bei remia jų darbą ir

e)	atstovauja ESGK mokymo ir švietimo veiklos klausimais tinklo viduje ir už tinklo ribų.

2. Į vadovo pareigybę kandidatūrą teikia asmenys, turintys pripažintų ilgalaikių ekspertinių žinių ir patirties mokymo ir švietimo srityje. Valstybės narės gali pasiūlyti kandidatūras į vadovo pareigybę. Sąjungos institucijų ir EIVT darbuotojai gali pateikti savo kandidatūras į šią pareigybę pagal taikomas taisykles.

3. Pirminės atrankos procedūra organizuojama vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Pirminės atrankos komisiją sudaro trys EIVT atstovai. Jai pirmininkauja valdymo komiteto pirmininkas. Remiantis pirminės atrankos rezultatais, vyriausiasis įgaliotinis pateikia valdymo komitetui rekomendaciją su bent trijų atrinktų kandidatų sąrašu, sudarytu pirminės atrankos komisijos nustatyta prioriteto tvarka. Ne mažiau kaip pusė sąraše nurodytų atrinktų kandidatų turėtų būti valstybių narių atstovai. Atrankos procedūros metu kandidatai pristato valdymo komitetui savo viziją dėl ESGK, po to valstybių narių paprašoma įvertinti kandidatus slaptu balsavimu raštu. Vadovą kaip EIVT personalo narį skiria vyriausiasis įgaliotinis ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

4. Iki 3 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos valdymo komitetas įvertina, kaip vadovas vykdo jam pavestas užduotis, visų pirma atsižvelgdamas į atrankos procedūros metu jo pristatytoje vizijoje išdėstytus tikslus. Remdamasis šiuo vertinimu, valdymo komitetas pasiūlo pratęsti esamo vadovo įgaliojimus arba pradėti naują atrankos procedūrą naujam vadovui atrinkti. Pastaruoju atveju esamas vadovas negali pretenduoti į šias pareigas. Pratęsimo atveju bendra vadovo įgaliojimų trukmė neviršija penkerių metų.

5. Vadovas visų pirma:

a)	imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas ESGK veiklos vykdymas, be kita ko, priima vidaus administracines taisykles ir skelbia pranešimus;

b)	rengia ESGK metinės ataskaitos preliminarų projektą ir jo darbo programos preliminarų projektą, kurie turi būti pateikti valdymo komitetui, remiantis tarybos pateiktais pasiūlymais;

c)	koordinuoja ESGK darbo programos įgyvendinimą;

d)	palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių valdžios institucijomis;

e)	palaiko ryšius su atitinkamais išorės subjektais, vykdančiais mokymo ir švietimo veiklą BUSP ir BSGP srityse;

f)	prireikus sudaro techninius susitarimus dėl ESGK mokymo ir švietimo veiklos su atitinkamomis valdžios institucijomis ir subjektais, vykdančiais mokymo ir švietimo veiklą BSGP srityje;

g)	atlieka visas kitas užduotis, kurias jam paskiria valdymo komitetas.

6. Vadovas yra atsakingas už ESGK finansinį ir administracinį valdymą, ir jis visų pirma:

a)	rengia visus biudžeto projektus ir pateikia juos valdymo komitetui;

b)	priima biudžetus juos patvirtinus valdymo komitetui;

c)	yra leidimus suteikiantis pareigūnas ESGK biudžeto atžvilgiu;

d)	atidaro vieną ar kelias banko sąskaitas ESGK vardu;

e)	derasi dėl visų finansavimo susitarimų ir (arba) techninių susitarimų su Komisija, EIVT ar kuria nors valstybe nare dėl ESGK išlaidų finansavimo ir (arba) įvykdymo, pateikia juos valdymo komitetui ir sudaro juos;

f)	padedamas atrankos komisijos, atrenka sekretoriato darbuotojus;

g)	veda derybas dėl sekretoriato darbuotojų delegavimo į ESGK ir ESGK vardu pasirašo pasikeitimus laiškais šiuo klausimu;

h)	veda derybas dėl darbo sutarčių su darbuotojais, kuriems mokama iš ESGK biudžeto, ir jas pasirašo ESGK vardu;

i)	apskritai atstovauja ESGK visų teisės aktų, turinčių finansinių pasekmių, tikslais;

j)	pateikia valdymo komitetui ESGK metines finansines ataskaitas.

7. Vadovas už savo veiklą atsiskaito valdymo komitetui.

12 straipsnis

ESGK sekretoriatas

1. Sekretoriatas padeda vadovui atlikti jo užduotis.

2. Sekretoriatas teikia paramą valdymo komitetui, tarybai, įskaitant jos sudėtis, ir institutams administruojant, koordinuojant ir organizuojant ESGK mokymo ir švietimo veiklą.

3. Sekretoriatas teikia paramą ir padeda tarybai užtikrinant bendrą ESGK mokymo ir švietimo veiklos kokybę ir nuoseklumą ir užtikrinant, kad ji būtų suderinama su Sąjungos politikos pokyčiais. Visų pirma jis padeda užtikrinti, kad visi mokymo ir švietimo veiklos įgyvendinimo etapai – nuo mokymo programos rengimo ir turinio iki metodinio požiūrio – atspindėtų aukščiausius galimus standartus.

4. Kiekvienas ESGK tinklo institutas skiria ryšių su sekretoriatu kontaktinį asmenį, kuris sprendžia organizacinius bei administracinius klausimus, susijusius su ESGK mokymo ir švietimo veiklos organizavimu.

5. Sekretoriatas glaudžiai bendradarbiauja su Komisija ir EIVT.

13 straipsnis

ESGK personalas

1. ESGK personalą sudaro:

a)	Sąjungos institucijų, EIVT ir Sąjungos agentūrų į ESGK deleguoti darbuotojai;

b)	į ESGK valstybių narių deleguoti nacionaliniai ekspertai;

c)	sutartininkai tuo atveju, kai nebuvo paskirtas nacionalinis ekspertas ir patvirtinus valdymo komitetui.

2. ESGK gali priimti stažuotojus ir atvykstančius stipendininkus.

3. Dėl ESGK darbuotojų skaičiaus, taip pat dėl ateinančių metų biudžeto sprendžia valdymo komitetas; tas skaičius yra aiškiai siejamas su ESGK mokymo ir švietimo veiklos apimtimi ir kitomis 4 straipsnyje apibrėžtomis užduotimis.

4. Valstybių narių į ESGK deleguotiems nacionaliniams ekspertams mutatis mutandis taikomas vyriausiojo įgaliotinio sprendimas, kuriuo nustatomos taisyklės, taikytinos į EIVT komandiruotiems nacionaliniams ekspertams. Darbuotojams, kuriuos į ESGK deleguoja Sąjungos institucijos, įskaitant sutartininkus, kuriems mokama iš ESGK biudžeto, taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (6).

5. Valdymo komitetas, remdamasis vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, prireikus nustato sąlygas, taikytinas stažuotojams ir atvykstantiems stipendininkams.

6. ESGK darbuotojai negali sudaryti sutarčių ar prisiimti kitokių finansinių įsipareigojimų ESGK vardu, jei nėra gavę išankstinio rašytinio vadovo leidimo.

III SKYRIUS

Finansavimas

14 straipsnis

Nepiniginiai įnašai į mokymo ir švietimo veiklą

1. Kiekviena valstybė narė, Sąjungos institucija, Sąjungos agentūra bei institutas ir EIVT padengia visas išlaidas, susijusias su savo dalyvavimu ESGK veikloje, įskaitant atlyginimus, išmokas, kelionės ir pragyvenimo išlaidas bei išlaidas, susijusias su organizacine ir administracine parama ESGK mokymo ir švietimo veiklai.

2. Kiekvienas ESGK mokymo ir švietimo veiklos dalyvis padengia visas su savo dalyvavimu susijusias išlaidas.

15 straipsnis

EIVT parama

1. EIVT padengia vadovo ir sekretoriato priėmimo savo patalpose išlaidas, įskaitant su informacinėmis technologijomis, vadovo delegavimu ir vieno sekretoriato darbuotojo asistento delegavimu susijusias išlaidas.

2. EIVT suteikia ESGK administracinę paramą, būtiną jam siekiant įdarbinti ir valdyti savo personalą, taip pat vykdyti savo biudžetą.

16 straipsnis

Įnašas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto

1. ESGK iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gauna metinį arba daugiametį įnašą. Tuo įnašu gali būti finansuojamos visų pirma išlaidos, skirtos mokymo ir švietimo veiklai remti, ir išlaidos valstybių narių į ESGK deleguotiems nacionaliniams ekspertams ir ne daugiau kaip vienam sutartininkui.

2. Orientacinė finansavimo suma, skirta ESGK išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., yra 2 055 156 EUR.

Dėl orientacinės finansinės sumos, skirtos ESGK išlaidoms padengti vėlesniais laikotarpiais, sprendimus priima Taryba.

3. Atsižvelgdamas į 2 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą, vadovas derasi dėl finansavimo susitarimo su Komisija.

17 straipsnis

Savanoriški įnašai

1. Konkrečios veiklos finansavimo tikslu ESGK gali gauti savanoriškų įnašų iš valstybių narių ir institutų arba kitų paramos teikėjų ir juos administruoti. Tokius įnašus konkrečiam tikslui paskiria ESGK.

2. Vadovas derasi dėl 1 dalyje nurodytų įnašų techninių aspektų.

18 straipsnis

Projektų įgyvendinimas

1. ESGK gali pateikti paraiškas dėl mokslinių tyrimų ir kitų projektų BUSP srityje. ESGK gali būti projekto koordinatorius arba dalyvis. Vadovas gali būti paskirtas į tokio projekto patariamąją valdybą. Vadovas gali deleguoti tą užduotį vienam iš tarybos sudėčių pirmininkų arba sekretoriato nariui.

2. Pagal tuos projektus gaunami įnašai turi būti matomi ESGK taisomajame biudžete ir naudojami atsižvelgiant į ESGK užduotis ir tikslus.

19 straipsnis

Finansinės taisyklės

ESGK finansuojamoms išlaidoms ir tokių išlaidų finansavimui taikomos Finansinės taisyklės.

IV SKYRIUS

Įvairios nuostatos

20 straipsnis

Dalyvavimas ESGK mokymo ir švietimo veikloje

1. Visų valstybių narių ir stojančiųjų valstybių piliečiai gali dalyvauti visoje ESGK mokymo ir švietimo veikloje. Veiklą organizuojantys ir vykdantys institutai užtikrina, kad tas principas būtų taikomas be išimčių.

2. Iš esmės ESGK mokymo ir švietimo veikloje taip pat gali dalyvauti valstybių, kurios yra šalys kandidatės stoti į Sąjungą, piliečiai ir, atitinkamais atvejais, kitų trečiųjų valstybių piliečiai ir organizacijų atstovai, visų pirma kai tai susiję su 4 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta mokymo ir švietimo veikla.

3. Dalyviai turi būti civilinio / diplomatinio / policijos / karinio personalo nariai, kurie sprendžia BSGP ir BUSP srities klausimus, ir ekspertai, kurie turės dalyvauti BSGP misijose ar operacijose.

Dalyvauti ESGK mokymo ir švietimo veikloje gali būti kviečiami, inter alia, tarptautinių organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinių institucijų ir žiniasklaidos atstovai, taip pat verslo bendruomenės nariai.

4. ESGK kursą pabaigusiam dalyviui išduodamas vyriausiojo įgaliotinio pasirašytas pažymėjimas. Pažymėjimo išdavimo sąlygas nuolat peržiūri valdymo komitetas. Tą pažymėjimą pripažįsta valstybės narės ir Sąjungos institucijos.

21 straipsnis

Bendradarbiavimas

ESGK bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis ir kitais atitinkamais subjektais (pavyzdžiui, trečiųjų valstybių nacionaliniais mokymo ir švietimo institutais), visų pirma su nurodytais 5 straipsnio 2 dalyje, bet jais neapsiribojant, ir remiasi jų praktine patirtimi.

22 straipsnis

Saugumo nuostatai

ESGK taikomas Tarybos sprendimas 2013/488/ES (7).

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

23 straipsnis

Tęstinumas

Taisyklės ir reglamentai, kurie buvo priimti siekiant įgyvendinti Sprendimą (BUSP) 2016/2382, toliau galioja šio sprendimo įgyvendinimo tikslais, jei jie suderinami su šiuo sprendimu, kol jie bus iš dalies pakeisti arba panaikinti.

24 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas (BUSP) 2016/2382 panaikinamas.

25 straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip 2024 m. spalio 20 d. vadovas inicijuoja mokymo ir švietimo veiklos peržiūrą, konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais.

2. Peržiūra pateikiama valdymo komitetui.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

27 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2020 m. spalio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. KLOECKNER

(1) 2005 m. liepos 18 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2005/575/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) (OL L 194, 2005 7 26, p. 15).

(2) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP, įsteigiantys Europos saugumo ir gynybos koledžą (ESGK) ir panaikinantys Bendruosius veiksmus 2005/575/BUSP (OL L 176, 2008 7 4, p. 20).

(3) 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/189/BUSP, kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinami Bendrieji veiksmai 2008/550/BUSP (OL L 112, 2013 4 24, p. 22).

(4) 2016 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/2382, kuriuo įsteigiamas Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) ir panaikinamas Sprendimas 2013/189/BUSP (OL L 352, 2016 12 23, p. 60).

(5) 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).

(6) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(7) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).