(1)

2007 m. balandžio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 452/2007 Taryba importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms nustatė galutinius 9,9–38,1 % antidempingo muitus (2); 2010 m. gruodžio mėn., atlikus naują tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį (toliau – pradiniai tyrimai), Reglamentu (ES) Nr. 1243/2010 (3) Taryba eksportuojančio Kinijos lyginimo lentų gamintojo „Since Hardware (Guangzhou) Co“ importuojamoms lyginimo lentoms nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Atlikus naujo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, 2010 m. sausio mėn. priemonės buvo iš dalies pakeistos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 77/2010 (4).

(3)

Atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, 2010 m. kovo mėn. priemonės buvo iš dalies pakeistos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 270/2010 (5).

(4)

2010 m. rugsėjo mėn. laikydamasi Teisingumo Teismo sprendimo byloje C–141/08 P (6), Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 805/2010 Taryba eksportuojančio Kinijos lyginimo lentų gamintojo „Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd., Foshan“ importuojamoms lyginimo lentoms iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą (7).

(5)

2012 m. spalio mėn., laikydamasi Teisingumo Teismo sprendimo byloje T–274/07 (8), Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 987/2012 Taryba eksportuojančio Kinijos lyginimo lentų gamintojo „Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd.“ (9) importuojamoms lyginimo lentoms iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą.

(6)

2013 m. liepos mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 695/2013 Taryba pratęsė priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos kilmės lyginimo lentoms, galiojimą dar penkeriems metams ir panaikino priemones, taikomas importuojamoms Ukrainos kilmės lyginimo lentoms (10).

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (11), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį gavo prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą).

(8)

Prašymą 2018 m. balandžio 20 d. pateikė trys Sąjungos gamintojai („Colombo New Scal S.p.A“, „Rörets Polska Sp. z.o.o.“ ir „Vale Mill (Rochdale) Ltd“), kurie pagamina daugiau nei 50 % visų lyginimo lentų Sąjungoje (toliau – pareiškėjai).

(9)

Prašymas atlikti peržiūrą pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2018 m. liepos 19 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (12) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems ES naudotojams ir susijusios eksportuojančios šalies atstovams.

(13)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Buvo atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurių tipiška pardavimo ir gamybos apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo didžiausia ES ir ją galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Toms keturioms bendrovėms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį teko daugiau nei 55 % Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(16)

Vienas Sąjungos gamintojas, kuris nebuvo preliminariai atrinktas, pritarė dėl preliminariai atrinktų gamintojų. Daugiau pastabų nepateikta. Taigi preliminariai atrinkti gamintojai buvo patvirtinti. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(17)

Vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų vėliau nepateikė klausimyno atsakymų ir buvo pašalintas iš atrinktų Sąjungos gamintojų grupės. Likusiesiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 50 % visos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties, todėl atrinkti Sąjungos pramonės gamintojai tebelaikomi tipiškais.

(18)

Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad būtų galima atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai buvo paraginti dalyvauti šiame tyrime. Tos šalys buvo prašomos apie save pranešti Komisijai, pateikiant pranešimo apie inicijavimą II priede prašomą informaciją.

(19)

Nesusiję ES importuotojai nebendradarbiavo.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus prašomos informacijos nepateikė ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas.

(22)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei pranešė, kad dėl KLR eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas dėl KLR eksportuojančių gamintojų dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo pagrįsti turimais faktais.

(23)

Komisija išsiuntė klausimynus KLR Vyriausybei ir keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

Sąjungos gamintojai:

(25)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijavo tyrimą remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi. Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Kalbant apie svarbius šaltinius, Komisija paragino visus nagrinėjamosios šalies gamintojus per 15 dienų po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pateikti informaciją, kurios prašoma pagal pranešimo apie inicijavimą III priedą.

(26)

Klausimyno atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta. Iki nustatytų terminų pagal pranešimo apie inicijavimą III priedą prašoma informacija ir informacija dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo taip pat nebuvo pateikta.

(27)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(28)

2018 m. rugsėjo 6 d. pranešimu (toliau – rugsėjo 6 d. pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie svarbius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, susijusių su eksportuojančių gamintojų lyginimo lentų gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė tris galimas tipiškas šalis – Braziliją, Serbiją ir Turkiją.

(29)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabas. Komisijai gavo vieno iš pareiškėjų pastabas.

(30)

Kaip paaiškinta 105 ir 106 konstatuojamosiose dalyse, Komisija gautas pareiškėjo pastabas aptarė antrame 2018 m. spalio 26 d. pranešime (toliau – spalio 26 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Spalio 26 d. pranešime Komisija sudarė gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tame etape Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų negauta.

(31)

2019 m. liepos 4 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(32)

Pastabų, kuriomis būtų ginčijami Komisijos nustatyti faktai, negauta.

(33)

Šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentos, pastatomosios arba nepastatomosios, sugeriančios garus arba nesugeriančios ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), įskaitant rankovių lyginimo lentas, ir visos jų pagrindinės dalys, t. y. kojos, plokštės ir lygintuvo laikikliai (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 3924 90 00, ex 4421 99 99, ex 7323 93 00, ex 7323 99 00, ex 8516 79 70 ir ex 8516 90 00 (TARIC kodai 3924900010, 4421999910, 7323930010, 7323990010, 8516797010 ir 8516900051).

(34)

Atliekant šį peržiūros tyrimą pasitvirtino, kad, kaip buvo nustatyta atliekant pradinius tyrimus, Kinijoje ir tipiškoje šalyje Turkijoje gaminamų ir jų vidaus rinkose parduodamų lyginimo lentų bei Sąjungos pramonės gaminamų ir ES rinkoje parduodamų lyginimo lentų pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(35)

Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(37)

Nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Jie nepateikė jokios informacijos arba patvirtinamųjų įrodymų dėl tariamų didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Nė vienas eksportuojantis gamintojas taip pat nepateikė klausimyno atsakymų.

(38)

Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių klausimyno atsakymų ir pastabų dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, įskaitant Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos gynimo tyrimų tikslais (toliau – ataskaita) (13).

(39)

2018 m. liepos 27 d. Komisija Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei pranešė, kad dėl KLR eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimo ketina savo išvadas pagrįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Komisija taip pat pabrėžė, kad turimais faktais pagrįsta išvada gali būti mažiau palanki suinteresuotajai šaliai ir paragino ją teikti pastabas. Kinijos Liaudies Respublikos atstovybė jokių pastabų nepateikė.

(40)

Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, toliau pateikiamos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir statistiniais duomenimis, parengtais remiantis valstybių narių Komisijai pateiktais duomenimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė), ir statistiniais duomenimis, parengtais remiantis Kinijos muitinės oficialiosios duomenų bazės eksporto duomenimis (toliau – Kinijos duomenų bazė). Be to, Komisija naudojosi kitais viešai paskelbtos informacijos šaltiniais, kaip antai Pasaulio prekybos atlaso (14) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (15) (toliau – „Orbis“) duomenų bazėmis.

(41)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(42)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(43)

Kaip išsamiau paaiškinta 4.2 punkte, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, be kitų dalykų, atsižvelgiama į pirmiau pateiktą nebaigtinį elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma į tai, kad Kinijos Konstitucijoje įtvirtinta „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka ir visa teisine sistema valstybei suteikiami dideli įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(46)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(47)

Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Šiuo klausimu Komisija yra parengusi ataskaitą. Ataskaitoje Komisija parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbas), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ar chemijos sektoriuje). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etape.

(48)

Pareiškėjo prašymu taip pat buvo patvirtinti visi įtarimai dėl didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pirmiau nurodytame 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kaip pažymėta ataskaitoje, visų pirma, kalbant apie iškraipymus plieno sektoriuje, ypač dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, plienui tenka bent 40 % visų lyginimo lentų gamintojų patiriamų gamybos sąnaudų.

(49)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(50)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais būtų paremti arba paneigti byloje, įskaitant ataskaitą, pateikti įrodymai.

(51)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (16). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra ne tik sudaro sąlygas svarbiam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (17).

(52)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (18) Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesnė nei kitose šalyse, kuriose Vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(53)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (19). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(54)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės šakoms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.5 skirsnį) (20).

(55)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį) (21). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (22).

(56)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (23). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (24).

(57)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (25).

(58)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, KLR sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(59)

Kalbant apie valstybės valdomą lyginimo lentų sektorių, kaip buvo nustatyta atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, lyginimo lentų gamintojų skaičius Kinijoje gali būti didelis. Nesant jokios Kinijos Vyriausybės pateiktos informacijos apie šį sektorių ir atsižvelgiant į jo netolygumą sunku daryti bendrąsias išvadas dėl sektoriaus valdymo modelių. Tačiau, kalbant apie peržiūrimojo produkto gamybos išteklių tiekėjus, kaip teigia pareiškėjas, plieno žaliavos sudaro 40–60 % lyginimo lentų gamintojų patiriamų gamybos sąnaudų. Taigi plienokainos yra svarbus sąnaudų veiksnys lyginimo lentų gamybos procese. Kaip savo ataskaitoje nustatė Komisija, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno sektoriuje. Keli dideli gamintojai priklauso valstybei; keli iš jų yra konkrečiai paminėti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (26) kaip 12-ojo penkmečio planavimo laikotarpio pasiekimų pavyzdžiai (kaip antai „Baosteel“, „Anshan Iron and Steel“, „Wuhan Iron and Steel“ ir kt.). Apskaičiuota, kad nominalus valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių skaičius beveik nesiskiria, tačiau iš penkių Kinijos plieno gamintojų, kurie priklauso pagrindinių pasaulio plieno gamintojų dešimtukui, keturios yra valstybės valdomos įmonės (27). Taigi pagrindinės lyginimo lentų sudedamosios dalies gamybos srityje valstybė valdo didelę dalį ir atitinkamai kišasi.

(60)

Dėl valstybės kontrolės – Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms, įskaitant įmones, gaminančias lyginimo lentas ir jų sudedamąsias dalis. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, bet ir reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų priėmimo procese, taip tam tikru lygmeniu kontroliuodama Kinijos įmones (28). Elementai, iš kurių matyti, kad Vyriausybė kontroliuoja lyginimo lentų gamybos sektoriaus ir gamybos išteklių tiekimo sektorių įmones, išsamiau paaiškinami 3.2.2.4 skirsnyje. Be to, kalbant apie vieną konkrečią lyginimo lentų sudedamąją dalį (suvirintus plieno vamzdžius, kurių kaina sudaro 25–30 % visų gamybos sąnaudų), Komisija jau yra nustačiusi valstybės kišimąsi net kai valstybė nevaldė bendrovių gamintojų arba valdė jas iš dalies ir verslo sprendimai buvo priimami neatsižvelgiant į rinkos signalus (29). Atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, kad valstybė labai kišasi į Kinijos suvirintų plieno vamzdžių sektorių, kuris iš esmės aptarnauja lyginimo lentų gamintojus, ir daro poveikį jo sąnaudoms.

(61)

Analizė dėl valstybės vykdomos politikos priežiūros ir nustatomų gairių lyginimo lentų gamybos sektoriuje ir plieno sektoriuje, kuris yra pagrindinis gamybos išteklių tiekėjas, pateikiama 3.2.2.4 ir 3.2.2.5 skirsniuose. Kadangi minėtuose sektoriuose stebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta nurodytuose skirsniuose, net privatūs lyginimo lentų gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(62)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad lyginimo lentų ir pagrindinių gamybos išteklių tiekėjų rinkas KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias Kinijos Vyriausybė valdo, kontroliuoja ar strategiškai prižiūri arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Komisija taip pat padarė išvadą, kad pagrindinių lyginimo lentų sudedamųjų dalių iš plieno rinką daugiausia aprūpina įmonės, vykdančios veiklą jas valdant, kontroliuojant ar strategiškai prižiūrint valdžios institucijoms arba laikydamosi valdžios institucijų gairių.

(63)

Kinijos valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje. Visų pirma KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent 3 KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (30)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti„patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (31). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (32). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, visuose sektoriuose, įskaitant lyginimo lentų gamybos sektorių. Taigi, nustatyta, kad šios taisyklės taip pat taikomos lyginimo lentų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(64)

Pavyzdžiui, KKP struktūrų nariai taip pat dalyvauja bent vieno lyginimo lentų gamintojo „Since Hardware (Guangzhou) Co. Ltd.“, teigiančio atliekant „vadovaujantį vaidmenį“ ir gamybos, ir eksporto rinkoje, valdymo organo veikloje (33). Komisija nustatė, kad bendrovės direktorių valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius yra Guangdžou savivaldybės liaudies politinio patariamojo komiteto narys ir Guangdžou Huadu rajono nuolatinio liaudies politinio patariamojo komiteto narys (34).

(65)

Šie veiksniai yra tiesioginis valstybės kišimosi įrodymas, pavyzdžiui, dalyvaujant KKP ir kišantis Kinijos Vyriausybei, darant poveikį lyginimo lentų gamybos kainoms ir sąnaudoms.

(66)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro iškreipiamąjį poveikį rinkai (35). Visų pirma, kalbant apie lyginimo lentų sudedamąsias dalis iš plieno, neseniai atlikusi tyrimus Komisija nustatė glaudžius ryšius tarp Kinijos plieno produktų gamintojų sprendimų priėmimo procesų ir valstybės, visų pirma, KKP (36).

(67)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama ir nebuvo pateikta informacijos, kuria būtų paneigtas pirmiau išdėstytas preliminarus faktas, šiame etape Komisija daro išvadą, kad valstybės dalyvavimas Kinijos įmonėse, be kita ko, lyginimo lentų gamybos sektoriuje, taip pat finansų sektoriuje ir kituose gamybos išteklių sektoriuose, kartu su 3.2.2.3 skirsnyje ir tolesniuose skirsniuose aprašyta sistema, leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(68)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (37).

(69)

Komisija nustatė, kad, atrodo, konkretaus sektoriaus viešosios politikos ir (arba) politikos dokumentų, tiesiogiai susijusių su lyginimo lentų gamyba, nėra, bet lyginimo lentų gamybai vis tiek taikomi bendrieji centrinio planavimo dokumentai, kaip buvo patvirtinta atlikus specializuotą Kinijos lyginimo lentų rinkos tyrimą. (38) Tame tyrime buvo atlikta konkreti sektoriaus plėtros analizė atsižvelgiant į centrinio 13-ojo penkmečio plano įgyvendinimą.

(70)

Be to, kaip teigia pareiškėjas, 40–60 % lyginimo lentų gamybos sąnaudų sudaro įvairūs gamybos ištekliai iš plieno, naudojami lyginimo lentoms gaminti. Be to, lyginimo lentų gamybos sąnaudų ir kainų struktūrai daro poveikį kitos žaliavos, įskaitant chemines medžiagas (putas, plastiką, dažus ar dangas) ir tekstilės medžiagas (medvilnės audinius). Šiuo požiūriu Komisija nustatė, kad Vyriausybė labai kišasi į lyginimo lentoms gaminti naudojamų žaliavų sektorius (39). Nustatyta itin daug viešosios politikos dokumentų ir priemonių, kurios gali padaryti poveikį laisvam rinkos jėgų veikimui minėtų žaliavų rinkoje ir atitinkamai lyginimo lentų sudedamųjų dalių kainoms ir kartu peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudoms.

(71)

Pavyzdžiui, plienas yra įtrauktas į 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planą (toliau – 13-asis plieno penkmečio planas), aprėpiantį praktiškai visus sektoriaus plėtros aspektus, įskaitant gamybos pajėgumų tikslus, modernizavimą ir veiksmingo tiekimo užtikrinimą, pramonės restruktūrizavimą, finansinę paramą, kiekybines siektinas reikšmes ir plieno gamyklų geografinę padėtį. 13-ajame naftos chemijos ir chemijos pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.) taip pat griežtai reglamentuojamas chemijos sektorius, aprėpiantis dviračių dalims gaminti naudojamas žaliavas, kaip antai gumą, dažus ir plastiką.

(72)

Be to, plieno sektoriuje yra daug valstybės valdomų įmonių (žr. 59 konstatuojamąją dalį). Plienas yra išsamiai reglamentuojamas nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtais planais, direktyvomis ir kitais dokumentais, susijusiais su plienu, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planu. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (40).

(73)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (41) (toliau – žinynas) geležies ir plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Visų pirma, žinyne raginama „plėtoti ir taikyti technologijas, skirtas didesnio veiksmingumo, aukštos kokybės ir moderniems plieno produktams, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) didelio stiprio automobilių lakštus, ne mažesnių kaip 600 MPa, didelio našumo vamzdynų plieną naftos ir dujų perdavimui, didelio stiprio plačias ir storas plokštes, skirtas naudoti laivuose, jūros inžinerinį plieną, ne mažesnio kaip 420 MPa vidutinio storio plokštes, skirtas pastatams, tiltams ir kitoms konstrukcijoms, plieną greitajam geležinkeliui ir vilkimo įtaisams, nedidelių magnetinių nuostolių ir didelės magnetinės indukcijos plieną, antikorozinį ir atsparų dilimui plieną, lydinių išteklius taupantį nerūdijantįjį plieną (modernų feritinį nerūdijantįjį plieną, dvigubo lydymo nerūdijantįjį plieną ir azoto nerūdijantįjį plieną), specialius plieninius strypus ir vielos strypus, skirtus didelio veiksmingumo pagrindinėms dalims (didelio veiksmingumo pavaroms, 12,9 ar aukštesnės klasės varžtams, didelio stiprio spyruoklėms ir ilgo naudojimo guoliams), taip pat aukštos kokybės specialias plieno kaltines medžiagas (įrankių ir formų plieną, nerūdijantįjį plieną ir, be kita ko, plieną mašinoms)“. Tai, kad žinynas yra taikomas, patvirtinta per naujausią antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai) (42).

(74)

Kinijos Vyriausybė taip pat aktyviai kišasi į chemijos sektorių. Pirma, jame daug valstybės valdomų įmonių. Kai kurios didžiausios Kinijos chemijos bendrovės yra valstybės valdomos įmonės ir valstybei priklauso didelės viso chemijos bendrovių turto dalys (43). Antra, valstybė kontroliuoja chemijos sektorių remdamasi daugeliu planavimo ir reguliavimo dokumentų, kuriuos parengia paskesnių kadencijų įstatymų leidėjai ir administracinės įstaigos visuose Vyriausybės lygmenyse. Visos šios planavimo priemonės taikomos įvairiais administraciniais lygmenimis veikiant savo nuožiūra ir taikant sistemingą kontrolę, nuolat prižiūrint Vyriausybei (44).

(75)

Kaip nurodyta Komisijos ataskaitoje, pagrindinis chemijos sektoriaus planavimo dokumentas yra 13-asis naftos chemijos ir chemijos pramonės penkmečio planas (2016–2020 m.), kurį 2016 m. spalio 18 d. paskelbė MIIT. Jame pateikiamos 2016–2020 m. naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros gairės pagal nacionalinį 13-ąjį penkmečio planą ir strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“. Tame plane nustatomi plėtros tikslai ir pateikiami nurodymai dėl pramonės segmentų gamybos tikslų, taip pat įtvirtinama Vyriausybės vykdoma gamybos pajėgumų ir įmonių priimamų sprendimų kontrolė (45). Į planą, be kitų produktų, įtraukti keli gamybos ištekliai, naudojami gaminant lyginimo lentas, visų pirma, dažai ir dangos, kurios yra epoksidinių ir poliesterio komponentų mišiniai (46). Be to, minėtų produktų rinką provincijų lygmeniu (pavyzdžiui, Hebėjaus provincijoje) taip pat valdo valstybė vykdydama 13-ąjį Hebėjaus provincijos naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros penkmečio planą, kuriame yra įtvirtinti konkrečių pasektorių plėtros modeliai, be kita ko, imantis pajėgumų kontrolės priemonių (taikomu taip pat dažams ir poliesteriui) (47).

(76)

Kitų lyginimo lentų gamybos išteklių (medvilnės tekstilės) rinką taip pat valdo Kinijos valstybė rengdama planavimo dokumentus, visų pirma, pagrindinį 13-ąjį tekstilės pramonės plėtros penkmečio planą. Tame plane įtvirtinta politika, kuria siekiama: „pagerinti medvilnės importo kvotų valdymą; padidinti kvotų išnaudojimą; patenkinti tekstilės įmonių kokybiškos medvilnės paklausą; susieti rezervinės medvilnės minimalią kainą su vidaus ir užsienio momentinėmis rinkos kainomis, paspartinti rezervinės medvilnės įsisavinimą; toliau tobulinti medvilnės kainų formavimo mechanizmą, medvilnės tikslinių kainų subsidijų politiką ir medvilnės prekybos apsaugos priemones“ (48). Šios politikos kryptys taip pat perteikiamos sektorių gairių dokumentuose, visų pirma, Kinijos medvilnės tekstilės pramonės asociacijos paskelbtame 13-ajame medvilnės tekstilės pramonės plėtros penkmečio plane. Tame plane, visų pirma, nustatomi 2020 m. medvilnės pramonės plėtros tikslai, įskaitant didesnius pardavimo, pelno ir eksporto rodiklius bei gamybos tikslus (49). Tame plane taip pat nurodoma „stiprinti rinkos reguliavimą <...> pagal valstybės gaires dėl tam tų sektorių plėtros“, visų pirma, <…> „iš dalies pakeičiant laikinojo įvežimo perdirbti prekybos taisykles atsižvelgiant į medvilnės tekstilės gamybą“ arba „užtikrinant valstybės iš dalies pakeistų ir paskelbtų atitinkamų pramonės sektorių žinynų laikymąsi“ (50).

(77)

Kaip matyti iš pirmiau išvardytų planavimo dokumentų, atrodo, Kinijos Vyriausybė valdo rinkos plėtrą ne tik pačiame lyginimo lentų sektoriuje, bet ir daugumos gamybos išteklių, kurie yra pagrindinės lyginimo lentų sudedamosios dalys, sektoriuose diegdama daug įvairių politikos priemonių ir direktyvų, inter alia, susijusių su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, pajėgumų valdymu, produktų asortimentu, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus dėl visų minėtų sektorių plėtros ir veikimo aspektų ir juos kontroliuoja (51). Iškilusi Kinijos plieno ir chemijos sektorių perteklinių pajėgumų problema aiškiai rodo Kinijos Vyriausybės politikos poveikį ir su juo susijusius šių sektorių iškraipymus (52). Tokie iškraipymai savo ruožtu daro poveikį pagrindinių lyginimo lentų sudedamųjų dalių kainoms, dėl to iškraipomos jų gamybos sąnaudos ir jų nebegalima laikyti pagrįstomis rinka.

(78)

Apskritai Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė yra patvirtinusi viešąją politiką, darančią įtaką laisvosioms rinkos jėgoms lyginimų lentų gamybos sektoriuje, visų pirma, veikiančią laisvosios rinkos jėgas sektoriuose, tiekiančiuose visas lyginimo lentų sudedamąsias dalis.

(79)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (53).

(80)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemės naudojimo teisių Kinijoje atžvilgiu (54). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (55). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (56).

(81)

Kaip daugelio kitų Kinijos ekonomikos sektorių atveju, lyginimo lentų sektoriui taikomos įprastos Kinijos bankroto, bendrovių ir nuosavybės teisės nuostatos. Dėl to lyginimo lentų sektoriuje dėl diskriminacinio arba netinkamo bankroto ir nuosavybės teisės aktų vykdymo užtikrinimo taip pat atsiranda iškraipymų iš viršaus į apačią. Be to, atlikus ankstesnį tyrimą paaiškėjo, kad žemės naudojimo teisės iškraipomos dėl valstybės veiksmų (57). Atliekant šį tyrimą nenustatyta nieko, dėl ko būtų galima suabejoti anksčiau nustatytais faktais. Taigi Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės teisės aktai nėra veiksmingi ir KLR išlaikant nemokias įmones ir paskirstant žemės naudojimo teises atsiranda iškraipymų.

(82)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (58). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (59). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (60). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(83)

Lyginimo lentų gamybos sektoriui ir pagrindinių gamybos išteklių tiekėjams, įskaitant plieno, chemijos ir tekstilės sektorius, taip pat taikoma pirmiau aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi lyginimo lentų sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (nes darbo sąnaudos sudaro 15–35 % lyginimo lentų gamybos sąnaudų), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(84)

Tad Komisija padarė išvadą, jog darbo užmokesčio sąnaudos lyginimo lentų gamybos sektoriuje ir pagrindinių sudedamųjų dalių gamybos sektoriuose yra iškraipomos.

(85)

Kinijos bendrovių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(86)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (61) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (62), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (63). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (64).

(87)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(88)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus.

(89)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(90)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(91)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(92)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(93)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(94)

Lyginimo lentų gamintojai arba žaliavų ir kitų gamybos išteklių tiekėjai taip pat naudojasi šia finansų sistema. Atlikus tyrimą faktiškai nenustatyta jokių veiksnių, dėl kurių lyginimo lentų sektoriui būtų taikomos kitokios taisyklės, nesusijusios su bendruoju esminiu Vyriausybės kišimusi į finansų sistemą. Dėl tokios sistemos daromas didelis poveikis rinkos sąlygoms visais galutinio produkto ir gamybos išteklių gamybos lygmenimis.

(95)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos lyginimo lentų gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

(96)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, aprašyti pirmiau 3.2.2.2–3.2.2.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, galioja visoje šalyje ir visuose ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.6–3.2.2.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(97)

Komisija primena, kad lyginimo lentoms gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai lyginimo lentų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse. Atliekant šį tyrimą vėlgi nerasta įrodymų, jog taip nėra.

(98)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(99)

3.2.2.2–3.2.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir lyginimo lentų gamybos sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(100)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(101)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(102)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, rugsėjo 6 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė tris galimas tipiškas šalis – Braziliją, Serbiją ir Turkiją – ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti kitas šalis. Pastabų pateikė tik vienas iš pareiškėjų, kuris pritarė dėl Turkijos pasirinkimo ir pateikė argumentus, kodėl nereikėtų rinktis Brazilijos ir Serbijos. Kitų šalių nepasiūlyta.

(103)

Brazilija, Serbija ir Turkija priskiriamos šalims, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, t. y. Pasaulio bankas visas šias šalis priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

(104)

Pasaulyje nedaug šalių, kuriose gaminamas peržiūrimasis produktas. Atlikusi turimų duomenų, visų pirma, Pasaulio prekybos atlaso ir „Orbis“ duomenų, analizę Komisija nustatė, kad šiame tyrime galimos tipiškos šalys yra Brazilija, Serbija ir Turkija.

(105)

Vienas iš pareiškėjų pateikė pastabų, kad peržiūrimojo produkto gamybos ir suvartojimo vidaus rinkoje lygiai Brazilijoje ir Serbijoje nėra reikšmingi. Pareiškėjo teigimu, tų šalių gamintojai perka peržiūrimąjį produktą iš KLR, kad papildytų savo produkciją.

(106)

Atsiliepdama į tas pastabas Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių gamybos lygio tose šalyse įrodymų ir argumentų, kodėl toks lygis neturėtų būti laikomas reikšmingu. Nesant jokių priešingų įrodymų, remdamasi turima informacija Komisija patvirtino, kad peržiūrimasis produktas gaminamas visose trijose šalyse, ir atmetė pateiktą pastabą.

(107)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie visus visų trijų galimų tipiškų šalių gamybos veiksnius ir pažymėjo:

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (PBA) ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius. Taigi Komisija ištyrė, ar trijose nagrinėjamose šalyse yra peržiūrimojo produkto gamintojų, kurių peržiūros tiriamojo laikotarpio finansiniai duomenys būtų viešai paskelbti.

(109)

Atranka buvo vykdoma naudojant „Orbis“. Kadangi lyginimo lentų gamyba paprastai nėra pagrindinė veikla, buvo nustatyti keli NACE (70) kodai, kurie buvo naudojami atrankai:

Šie kodai susiję su lyginimo lentų gamintojais, kurie Komisijai žinomi iš prašymo atlikti peržiūrą ir tam tikrų ankstesnių 1–6 konstatuojamosiose dalyse paminėtų tyrimų.

(110)

Atlikus ankstesnį tyrimą, pagal lyginimo lentas gaminančių šalių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR (t. y. Argentina, Brazilija, Ekvadoras, Kolumbija, Malaizija, Meksika, Peru, Pietų Afrika, Rusija, Serbija, Tailandas ir Turkija), sąrašą buvo nustatytos 433 veiklą vykdančios bendrovės, kurių finansiniai duomenys per peržiūros tiriamąjį laikotarpį yra žinomi. Remiantis turima informacija, lyginimo lentas, atrodo, gamino tik šios penkios bendrovės:

1 lentelė

Bendrovių sąrašas

(111)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl sąrašo ir papildyti jį įrašant papildomas joms žinomas bendroves, kurių duomenys yra viešai paskelbti, galimoje tipiškoje šalyje. Dėl atrinktų bendrovių sąrašo pastabų negauta.

(112)

Iš Komisijos analizės paaiškėjo, kad bendrovė Serbijoje prekiavo tik dviejų modelių lyginimo lentomis, o bendrovės Brazilijoje, be lyginimo lentų, siūlė daug kitų produktų, kurie tikriausiai sudarė didžiausią jų apyvartos ir pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų (PBA) dalį. Taigi Komisija padarė išvadą, kad paskelbti šių bendrovių duomenys nėra tinkama su lyginimo lentų pardavimu susijusių sąnaudų išraiška.

(113)

Kita vertus, Komisija nustatė, kad Turkijos bendrovės prekiavo įvairiomis lyginimo lentomis ir gamino mažiau kitų produktų, tad nusprendė, kad turimi šių bendrovių duomenys tikriausiai tiksliau perteikia lyginimo lentų gamybos ir pardavimo informaciją ir geriau tinka pakeisti neiškraipytos ir pagrįstos PBA ir pelno sumos duomenis.

(114)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Turkija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Spalio 26 d. pranešime Komisija suinteresuotąsias šalis informavo, kad tipiška šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Pastabų negauta.

(115)

Taigi Komisija pasinaudojo Turkijos ir Turkijos bendrovių

duomenimis, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą nustatytų atitinkamas gamybos ir pardavimo sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto antrą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius.

(117)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo turimą informaciją pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Taigi, remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, Komisija nustatė, kokią visų gamybos išlaidų dalį procentais sudarė gamybos pridėtinės išlaidos (71). Siekiant nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ta procentinė dalis vėliau buvo pritaikyta neiškraipytai tam tikros modelio gamybos išlaidų vertei.

(118)

Norėdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA ir pelno sumą Komisija vadovavosi dviejų Turkijos bendrovių 2017 m. finansiniais duomenimis.

(119)

Komisija naudojo dviejų bendrovių 2017 m. svertinį PBA ir pelno vidurkį, nurodytą „Orbis“ duomenų bazėje.

(120)

Spalio 26 d. pranešime Komisija pažymėjo, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti naudosis Pasaulio prekybos atlaso duomenų baze, kad nustatytų neiškraipytas visų su žaliavomis susijusių gamybos veiksnių sąnaudas. Siekdama nustatyti PBA išlaidas, pelną ir pridėtines išlaidas Komisija naudojo Turkijos statistikos instituto pateiktus dviejų 115 konstatuojamojoje dalyje paminėtų Turkijos bendrovių darbo jėgos ir finansinius duomenis, paskelbtus „Orbis“ duomenų bazėje.

(121)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą Komisija išnagrinėjo visus turimus gamybos veiksnių duomenis ir nusprendė naudoti šiuos šaltinius ir vertes:

2 lentelė

Lyginimo lentų gamybos veiksniai

(122)

Lyginimo lenta – tai paprastai siauras kietos plokščios medžiagos gabalas su šilumai atsparia apsauga, neretai sulankstomomis kojomis, ant kurio galima lyginti drabužius ar patalynę. Remiantis peržiūrimojo produkto, dėl kurio atliekamas šis tyrimas, apibrėžtimi, jį taip pat gali sudaryti garus sugeriantis, šildantis ar orą pučiantispaviršius, lentos rankovėms lyginti ir kitos dalys. Pagrindinė lyginimo lentoms gaminti naudojama žaliava yra metalas, dažniausiai plienas (metalo lakštas, vamzdžiai, viela). Kitos lyginimo lentoms gaminti naudojamos žaliavos gali būti dažai (dangos), plastikinės dalys, putos ir audiniai.

(123)

Skirtingą kainų struktūrą lemia gaminamos lentos rūšis, pvz., aukštos klasės lentos gaminamos iš kitų medžiagų nei paprastos lentos. Komisija nustatė lyginimo lentų gamybos veiksnius pagal prašymą atlikti peržiūrą. Kaip jau minėta, nė viena suinteresuotoji šalis šiuo klausimu jokių pastabų nepateikė. Neiškraipyta visų žaliavų vieneto vertė buvo nustatyta pagal vidutinę importo į tipišką šalį iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, kaip nurodyta Pasaulio prekybos atlase. Dėl didelių iškraipymų KLR, kaip pirmiau nustatyta 4.2 skirsnyje, importas iš šios šalies nebuvo įtrauktas.

(124)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal Komisijos metodiką prie tų importo kainų reikėtų pridėti gamybos veiksnių ir į Turkiją importuojamų medžiagų importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas. Taip būtų apskaičiuota didesnė normalioji vertė, nes dėl importo muitų gamybos veiksnių importo kainos dar labiau padidėtų. Todėl ir dempingo skirtumas būtų dar didesnis. Atsižvelgdama į 137 ir 138 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą išvadą ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad importo muitų ir vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia.

(125)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija vadovavosi naujausiais turimais statistiniais duomenimis (2016 m.) (72) dėl vidutinio valandinio darbo užmokesčio gamybos sektoriuje pagal kelis NACE 2 red. kodus (būtent 25, 27 ir 32; darbo užmokesčio duomenų yra tik dviženklių kodų lygmeniu), nustatytus lyginimo lentų gamybai.

(126)

Taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (73), 2016 m. vidutinė mėnesinė vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(127)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą gamybos procese suvartojama nedaug energijos (elektros ir gamtinių dujų). Kadangi atliekant tyrimą nerasta jokios informacijos, kuria minėtas teiginys būtų paneigtas, dėl jo pritarta ir šiame tyrime energijos sąnaudos laikomos nereikšmingomis.

(128)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių dviejų veiksmų.

(129)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant trijų modelių lyginimo lentas (žemos ir aukštos klasės). Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje.

(130)

Antra, kaip pažymėta 117 konstatuojamojoje dalyje, prie pirmiau nustatytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną. Jie buvo nustatyti remiantis dviejų Turkijos bendrovių (115 konstatuojamoji dalis) 2017 m. finansiniais duomenimis ir pareiškėjų prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įverčiais. Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(131)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, kokių modelių lyginimo lentos gaminamos Kinijoje. Todėl Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Tam pareiškėjai nustatė tris ir žemos, ir aukštos klasės lyginimo lentų modelius. Nustatyta tų modelių normalioji vertė.

(132)

Kadangi nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo nustatyta visai šaliai.

(133)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama, eksporto kainos buvo nustatytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį (žr. 40 konstatuojamąją dalį). Kaip ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros atveju (kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje), Komisija nustatė eksporto kainas vadovaudamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje pateiktais importo duomenimis.

(134)

Kadangi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje importo apimtis pateikiama kilogramais, Komisija pavertė vienetais nurodytus duomenis taikydama konvertavimo koeficientą, nustatytą atliekant ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą, paminėtą 6 konstatuojamojoje dalyje.

(135)

Kadangi pateikiamos kainos, draudimo ir frachto (toliau – CIF) kainos, Komisija atėmė vežimo iš KLR iki ES sienos sąnaudų sumą, apskaičiuotą remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įverčiais.

(136)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę su pirmiau nustatyta vidutine eksporto į ES kaina EXW sąlygomis.

(137)

Nustatyti dempingo skirtumai, pateikti kaip CIF kainos prie ES sienos, prieš sumokant muitą, procentinė dalis, sudarė 43–67 %.

(138)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(139)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdytas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės būtų panaikintos.

(140)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija atliko vertinimą remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. per ankstesnę 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytą priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra) nustatytais faktais, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir Kinijos duomenų baze. Analizuoti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai, Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainos ir ES rinkos patrauklumas.

(141)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nė vienas iš jų nepateikė jokios informacijos apie faktinius gamybos pajėgumus Kinijoje. Dėl lyginimo lentų nėra jokios viešai paskelbtos informacijos, kaip antai statistinių duomenų arba rinkos tyrimų, tad išvadas teko daryti vadovaujantis prašyme pateikta informacija ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais, kaip turima informacija, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(142)

Per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuota, kad gamybos pajėgumai KLR yra maždaug 8 mln. vienetų, t. y. apie 80 % ES suvartojimo 2009 m., o per šį peržiūros tiriamąjį laikotarpį tai būtų beveik 100 % suvartojimo ES (8,3 mln. vienetų; žr. 158 konstatuojamąją dalį). Tačiau, remiantis JAV valdžios institucijų atlikta to paties iš KLR į JAV importuojamo produkto priemonių galiojimo termino peržiūra (74), kuri buvo užbaigta 2016 m. kovo 8 d. (75) ir po kurios antidempingo priemonės iš Kinijos importuojamoms lyginimo lentoms buvo vėl nustatytos iki 2021 m. (toliau – JAV atlikta priemonių galiojimo termino peržiūra), po 2009 m. Kinijos gamybos pajėgumai padidėjo, o tai reikštų, kad dabartiniai KLR gamybos pajėgumai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį netgi viršija ES suvartojimą per tą patį laikotarpį.

(143)

Be to, remiantis ankstesnės priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis, Kinijos gamintojai gali nesunkiai sukurti papildomus gamybos pajėgumus, nes gamybos procese daugiausia naudojama darbo jėga. Be to, Kinijos lyginimo lentų gamintojai taip pat gamina kitus metalo produktus gamybos linijose, kurias galima nesunkiai panaudoti lyginimo lentoms gaminti. Tai sudaro sąlygas Kinijos gamintojams padidinti lyginimo lentų gamybą atsižvelgiant į paklausą perskirstant gamybą veikiančiose gamybos linijose. Norint taip padidinti pajėgumus nereikia jokių didelių investicijų ar įgūdžių, tad galima nesunkiai pereiti nuo vieno produkto prie kito. Atliekant šį tyrimą nepavyko rasti jokios informacijos, dėl kurios šios išvados taptų nebeaktualios.

(144)

Todėl daroma išvada, kad KLR yra dideli gamybos pajėgumai, kuriais padengiama beveik 100 % suvartojimo ES ir kuriuos galima nesunkiai dar labiau padidinti.

(145)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisijai teko vadovautis turimais faktais, kad nustatytų eksporto iš Kinijos į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas. Nesant jokios kitos patikimesnės informacijos Komisija naudojo eksporto duomenis iš Kinijos duomenų bazės. Nors jie buvo surinkti 8 ženklų tarifinių kodų lygmeniu, tad į juos, be lyginimo lentų, yra įtraukti ir keli kiti namų ūkio reikmenys, manoma, kad jie yra patikimiausias turimas lyginamasis dydis, iš kurio galima prasmingai nustatyti galimus eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainų lygius.

(146)

Kinijos duomenų bazės duomenimis, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį trys pagrindinės KLR eksporto rinkos pagal apimtį buvo JAV, ES ir Japonija. JAV ir ES yra didelės rinkos, o Japonija daug mažesnė. Kalbant apie kainas, vidutinė vieneto eksporto į ES kaina buvo didesnė nei eksporto į JAV kaina ir panaši į eksporto į Japoniją kainą.

(147)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksportuojantys gamintojai ir toliau vykdė eksportą į ES rinką dempingo kainomis, kaip nustatyta 138 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi Kinijos eksporto kainos į kitas pagrindines eksporto rinkas yra panašios (76) arba mažesnės (77) nei eksporto į ES kainos, tai rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai elgiasi panašiai vykdydami eksportą į kitų trečiųjų šalių rinkas. Tai, atrodo, patvirtinama ir JAV priemonių galiojimo termino peržiūroje, kurią atlikus antidempingo priemonių į JAV importuojamoms Kinijos kilmės lyginimo lentoms galiojimas buvo pratęstas.

(148)

Atlikus Kinijos eksporto analizę paaiškėjo, kad, neatsižvelgiant į galiojančias antidempingo priemones, ES rinka Kinijos lyginimo lentų gamintojams išlieka viena iš svarbiausių eksporto rinkų. Kinijos eksporto į kitas rinkas kainos vidutiniškai mažesnės nei eksporto į ES kainos. Tai rodo, kad ES rinka yra pelningesnė ir atitinkamaipatrauklesnė Kinijos eksportui. Kalbant apie Japoniją, iš statistinių duomenų matyti, kad tai daug mažesnė rinka ir per pastaruosius metus Kinijos eksportas į Japoniją labai nedidėjo. Atsižvelgiant į ribotą paklausą Japonijos rinkoje, Kinijos eksportas į Japoniją tikriausiai labai nedidės.

(149)

Tai patvirtina ir tai, kad Kinijos rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nepaisant galiojančių antidempingo priemonių, vis tiek buvo 11 % (žr. 160 konstatuojamąją dalį). Maždaug 80 % importuojama iš Kinijos bendrovės, kuriai taikomas mažiausias individualus antidempingo muitas. Tai aiškiai parodo, kad Kinijos lyginimo lentų gamintojams ES tebėra patraukli rinka ir kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR importas tikriausiai padidėtų.

(150)

2016 m. kovo mėn. atlikus JAV priemonių galiojimo termino peržiūrą, nurodytą 142 konstatuojamojoje dalyje, JAV prekybos departamentas pranešė (78), kad pratęsė KLR kilmės lyginimo lentoms nustatytų antidempingo priemonių galiojimą dar penkeriems metams, t. y. iki 2021 m. „Visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta antidempingo muito norma yra 157,68 % (79) (palyginti su 42,3 % ES). Atlikdamos peržiūrą JAV valdžios institucijos nustatė, kad, nors KLR kilmės lyginimo lentos ir toliau buvo importuojamos į JAV, dėl priemonių importas sumažėjo (nuo 1,1 mln. 2012 m. iki 0,43 mln. 2014 m.); mažai tikėtina, kad artimoje ateityje padėtis pasikeistų.

(151)

Kadangi Kinijos gamintojai beveik nepatenka į JAV rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, labai tikėtina, kad Kinijos lyginimo lentų gamintojai perkels arba atnaujins eksportą į ES ir eksportas bus vykdomas dempingo kainomis.

(152)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, buvo padaryta išvada, kad ES yra Kinijos eksportui patraukli rinka.

(153)

Atsižvelgdama į reikšmingus KLR gamybos pajėgumus ir gebėjimą juos padidinti nepatiriant didelių išlaidų, Kinijos kainodaros politiką vykdant eksportą į kitas trečiąsias šalis ir ES rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus antidempingo priemones dempingas tęstųsi.

(154)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ES panašų produktą gamino 10 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(155)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 5,2 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo palyginti su patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis.

(156)

Suvartojimas ES buvo nustatytas remiantis Sąjungos pramonės importo apimtimi, užregistruota 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, ir pardavimo ES apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta.

(157)

Dėl 133 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Komisija nustatė importo iš KLR apimtį remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tuo tikslu importo iš KLR apimtis buvo nustatyta remiantis duomenimis, užregistruotais 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

(158)

ES suvartojimo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

3 lentelė

Suvartojimas Europos Sąjungoje

(159)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES padidėjo 5 %. Tai įvyko 2014–2015 m. ir po to suvartojimas išliko pastovus.

(160)

Importo iš KLR į ES ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

4 lentelė

Importas iš KLR ir rinkos dalis

(161)

2014–2016 m. importas sumažėjo 53 %, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo 54 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis iš viso sumažėjo 27 %. Kinijos importo rinkos dalies raida vyko panašiai, t. y. ji sumažėjo nuo 15,8 % 2014 m. iki 7,1 % 2016 m., o vėliau vėl padidėjo 3,8 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pasiekė 10,9 %. Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos importo rinkos dalis apskritai sumažėjo 31 %, ji išliko reikšminga.

(162)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, vidutinę importo iš KLR kainą teko nustatyti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. informacija 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, taikant tą patį konvertavimo koeficientą, nustatytą per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą. Atsižvelgiant į tai, 2014–2015 m. importo kainos iš pradžių padidėjo 20 %, o vėliau sumažėjo iki 2014 m. lygio. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kainos buvo 8,7 EUR už vienetą.

5 lentelė

Importo kainos

(163)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, taikytos nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje, pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio (t. y. atskaičius gabenimo ES sąnaudas ir nuolaidas bei lengvatas), buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo kainomis, nustatytomis 162 konstatuojamojoje dalyje, pagal CIF ir įtraukus muitus ir antidempingo muitą.

(164)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad importą iš Kinijos išreiškus atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi apskaičiuotas Sąjungos pramonės kainų priverstinis mažinimas sudarė 2,3 %. Atėmus taikomus antidempingo muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 19,4 %.

(165)

Importas iš trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, nustatytas vadovaujantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, kaip aprašyta 156 konstatuojamojoje dalyje.

6 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos

(166)

Importo iš visų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 28 %. Visa importo iš visų trečiųjų šalių, kurioms priemonės netaikomos, apimtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo maždaug 2,8 mln. vienetų ir sudarė 32,9 % rinkos dalį. Daugiausia buvo importuojama iš Ukrainos ir Turkijos. 2014–2016 m. importas iš Ukrainos padidėjo nuo 0,7 mln. vienetų iki 1,0 mln. vienetų ir toks išliko per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Iš pradžių 2014–2016 m. importas iš Turkijos padidėjo nuo 0,9 mln. vienetų iki 1,3 mln. vienetų, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo iki 1,0 mln. vienetų. Importas iš Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko palyginti stabilus (maždaug 0,5–0,6 mln. vienetų). Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis buvo nedidelė; per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo nuo 0,1 mln. vienetų iki 0,2 mln. vienetų. Kalbant apie rinkos dalį, Ukrainos rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais iki 12 %, Turkijos –1,1 procentinio punkto iki 11,9 %, o Indijos rinkos dalis sumažėjo nuo 6,6 % 2014 m. iki 6,1 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 0,7 % iki 2,9 %.

(167)

Vidutinė importo iš Ukrainos kaina sumažėjo nuo 11,3 EUR už vienetą 2014 m. iki 10,5 EUR už vienetą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Per tą patį laikotarpį vidutinė importo iš Turkijos kaina šiek tiek padidėjo nuo 10,5 EUR už vienetą iki 10,7 EUR už vienetą. Importo iš Indijos kaina padidėjo daugiau: nuo 7,9 EUR už vienetą 2014 m. iki 11,0 EUR už vienetą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Importo iš visų trečiųjų šalių kainos svertinis vidurkis išliko palyginti stabilus ir padidėjo nuo 10,4 EUR už vienetą 2014 m. iki 10,8 EUR už vienetą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(168)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(169)

Siekiant išnagrinėti žalą buvo nustatyti dviejų lygmenų žalos rodikliai:

(170)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(171)

Visa Sąjungos gamyba per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko stabili, o pajėgumai padidėjo 4 procentiniais punktais. Tokį nedidelį gamybos pajėgumų padidėjimą daugiausia lėmė automatizavimas ir nedidelio masto patobulinimai, dėl kurių gamybos procese pavyko atsikratyti tam tikrų trukdžių. Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį pajėgumų naudojimo koeficientas šiek tiek sumažėjo nuo 72 % iki 69 %; tai atitiko pajėgumų padidėjimą ir gamybos apimties pastovumą.

(172)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis buvo nustatyta remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. Pateikta informacija prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta vadovaujantis patikrinta trijų atrinktų Sąjungos gamintojų informacija.

(173)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo apimtis

(174)

2014–2016 m. Sąjungos pramonės pardavimas ES rinkoje šiek tiek padidėjo ir vėliau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį išliko stabilus. Per nagrinėjamąjį laikotarpį jis iš viso padidėjo 4 %.

(175)

Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 57,0 % iki 56,1 %. Tokį sumažėjimą nulėmė tai, kad Sąjungos pramonės pardavimas augo šiek tiek mažiau (4 %) nei suvartojimas ES, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %, kaip aprašyta 158 konstatuojamojoje dalyje.

9 lentelė

Rinkos dalis

(176)

Užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(177)

Užimtumas šiek tiek kito ir per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai sumažėjo 2 %. Konkrečiau, 2014–2015 m. stebimas padidėjimas, o nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio – sumažėjimas. Našumas, matuojamas kaip vieno įdarbinto asmens per metus pagaminamas produkcijos vienetų skaičius, taip pat šiek tiek kito ir per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo 2 %. Poveikį darbuotojų skaičiui ir našumui padarė du pagrindiniai veiksniai: gamybos proceso vertikalioji integracija ir automatizavimas. Dėl pirmosios padidėjo užimtumas, o dėl antrojo sumažėjo darbuotojų skaičius, tad užimtumas apskritai išliko stabilus ir kito tik truputį. Našumas apskritai padidėjo.

(178)

Kaip paaiškinta 158 ir 159 konstatuojamosiose dalyse, suvartojimas ES nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo 5 %. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ES rinkoje padidėjo 4 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 1 %. Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonės gamyba išliko stabili, o užimtumas šiek tiek (2 %) sumažėjo (177 konstatuojamoji dalis). Tad galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės augimas buvo nedidelis, mažesnis nei rinkos augimas per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(179)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas dempingas. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksportuojantys gamintojai ir toliau vertė Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainas.

(180)

Tuo pat metu importo iš Kinijos lygis išliko nemažas ir jo rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo 10,9 %. Todėl Kinijos faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei negali būti laikomas nereikšmingu.

(181)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo kainos ir gamybos sąnaudų parduodant nesusijusiems pirkėjams ES raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos

(182)

Vidutinės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %. Toks sumažėjimas buvo iš dalies susijęs su pokyčiais rinkoje, kai dideles nuolaidas siūlantys subjektai pasididino rinkos dalį palyginti su įprastais prekybos centrais ir dėl to kainoms buvo daromas dar didesnis spaudimas.

(183)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto gamybos sąnaudos dėl automatizavimo ir didesnės vertikaliosios integracijos, dėl kurios padidėjo našumas, sumažėjo 3 %. Tačiau pardavimo kainos sumažėjo šiek tiek daugiau nei sąnaudos, o tai padarė neigiamą poveikį Sąjungos pramonės pelningumui nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, kaip parodyta 14 lentelėje.

(184)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Darbo sąnaudos

(185)

Vidutinis darbo užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį kito, bet vis dėlto išliko gana stabilus. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jis padidėjo 1 %.

(186)

Laikotarpio pabaigos atsargų raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

13 lentelė

Atsargos

(187)

Atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo 32 % mažesnis nei 2014 m.

(188)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(189)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pelningumas laipsniškai mažėjo nuo 6,3 % 2014 m. iki 3,6 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Nepaisant pelningumo, per nagrinėjamąjį laikotarpį gauto pelno lygis išliko mažesnis nei tikslinis pelnas, kuris atliekant pradinį tyrimą buvo laikomas tinkamu šiam sektoriui (t. y. 7,0 %).

(190)

Su veikla susijęs grynasis pinigų srautas pirma pagerėjo 2014–2015 m. Vėliau nuo 2015 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jis sumažėjo, kaip ir pelningumas. Investicijų lygis pirma sumažėjo 2014–2015 m., o vėliau padidėjo ir apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 55 %. Didelė investicijų dalis buvo skirta padidinti vertikaliosios integracijos ir automatizavimo lygį siekiant sumažinti gamybos sąnaudas. Pajėgumai padidėjo tik 4 % dėl didesnio našumo (žr. 170 ir 171 konstatuojamąsias dalis).

(191)

Nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijų grąža, apibrėžta kaip pelnas investicijų grynosios balansinės vertės procentine dalimi, sumažėjo kartu su pelningumu.

(192)

Iš makroekonominių rodiklių analizės matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nepasikeitė. Sąjungos pramonės gamyba, rinkos dalis ir užimtumo lygis praktiškai išliko tokie pat, o pardavimo apimtis šiek tiek padidėjo, bet mažiau nei ES suvartojimas. Kita vertus, pablogėjo kai kurie svarbūs mikroekonominiai rodikliai, kaip antai pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža. Dėl investicijų į vertikaliąją integraciją ir automatizavimą Sąjungos pramonė sugebėjo truputį padidinti savo našumą ir sumažinti vieneto gamybos sąnaudas.

(193)

Taip pat keitėsi padėtis rinkoje: visų pirma, platinant peržiūrimąjį produktą svarbesniais veikėjais tapo dideles nuolaidas siūlantys subjektai. Dėl to kainoms buvo daromas dar didesnis spaudimas. Dėl to, kartu su spaudimu kainoms dėl Kinijos importo dempingo kaina, kuriam atiteko nemenka rinkos dalis ir dėl kurio Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Sąjungos pramonės finansinė padėtis pablogėjo, nes kainos sumažėjo labiau nei gamybos sąnaudos.

(194)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis smarkiai nepablogėjo ir kad iš Kinijos importuojamiems produktams taikomos priemonės buvo tam tikru mastu veiksmingos. Visų pirma, jos padėjo Sąjungos pramonei išvengti didelio rinkos dalies sumažėjimo. Tačiau, nepaisant akivaizdaus rinkos dalies stabilizavimosi ir pastangų sumažinti sąnaudas, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnis nei tikslinis pelnas (7 %). Todėl buvo padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė, bet jos padėtis išlieka nestabili.

(195)

Atsižvelgdama į 192–194 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus faktus Komisija išnagrinėjo, ar panaikinus priemones kyla žalos pasikartojimo tikimybė. Tam buvo išnagrinėti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, ES rinkos patrauklumas, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika kitų trečiųjų šalių rinkose ir tikėtini eksporto į ES kainų lygiai, jeigu priemonės būtų panaikintos, ir būsimo importo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(196)

Kaip jau minėta 140 konstatuojamojoje dalyje, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, analizė buvo pagrįsta turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Šiuo atveju Komisija vadovavosi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, Kinijos duomenų baze ir JAV atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytais faktais (80), kaip nurodyta 142 konstatuojamojoje dalyje.

(197)

Kaip paaiškinta 142–144 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos gamybos pajėgumai yra dideli ir atitinka beveik 100 % suvartojimo ES. Atsižvelgiant į rinkos plėtrą juos galima nesunkiai padidinti nedarant didelių investicijų.

(198)

Kaip minėta 148–152 konstatuojamosiose dalyse, ES yra viena iš pagrindinių lyginimo lentų eksporto iš Kinijos rinkų. Per trumpalaikį laikotarpį tai tikriausiai nepasikeis, nes iš Kinijos eksportuojamoms lyginimo lentoms JAV (kuri yra dar viena Kinijai svarbi eksporto rinka) bent iki 2021 m. taikomi dideli antidempingo muitai. Atliekant šį tyrimą taip pat nustatyta, kad ES rinka yra patraukli Kinijos lyginimo lentų gamintojams savo kainomis. Taigi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai tikriausiai vėl vykdys didelio masto eksportą į ES rinką dempingo kainomis.

(199)

Komisija išnagrinėjo tikėtiną Kinijos importo į ES kainų lygį, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių. Šiuo požiūriu manoma, kad galima pagrįstai vadovautis dabartiniais eksporto į ES kainų lygiais netaikant antidempingo muito ir eksporto į kitas dideles eksporto rinkas kainų lygiais. Atsižvelgdama į tai, kad nė vienas iš Kinijos eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavo, Komisija atliko analizę remdamasi informacija 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje ir Kinijos duomenų bazėje pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(200)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į ES rinką vidutinė kaina netaikant antidempingo muito buvo gerokai mažesnė nei Sąjungos pramonės kaina ES rinkoje ir priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 19,4 %. Faktiškai Kinijos importo kainos (netaikant antidempingo muito) (8,7 EUR už vienetą) taip pat buvo mažesnės nei importo iš kitų trečiųjų šalių į ES rinką kainos (kurios buvo 10,5–12,7 EUR už vienetą).

(201)

Kalbant apie Kinijos eksporto kainas eksportuojant į kitas pagrindines Kinijos eksporto rinkas, t. y. Japoniją ir JAV, jos buvo panašios arba net mažesnės nei eksporto į ES kainos, kaip nustatyta 147 konstatuojamojoje dalyje.

(202)

Taigi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl importo iš Kinijos apimties kainų lygio Sąjungos pramonė būtų priversta smarkiai mažinti pardavimo kainą ES rinkoje.

(203)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos pramonei teks susidurti su daug didesne importo iš Kinijos apimtimi ir ji bus priversta gerokai mažinti savo kainas. Atsižvelgiant į vykstančius rinkos pokyčius, visų pirma, spaudimą, kurį kainoms daro dideles nuolaidas siūlantys subjektai, dėl tokio importo spaudimas kainoms ES rinkoje dar labiau padidėtų.

(204)

Pagal tokį scenarijų, jeigu mėgindama išlikti pelninga Sąjungos pramonė išlaikytų dabartinius kainų lygius, ji tikriausiai greitai netektų pardavimo apimties ir rinkos dalies, net jeigu didėtų suvartojimas. Iš tikrųjų Kinijos kilmės lyginimo lentos yra tokios pat kokybės, kaip Sąjungos gamintojų gaminamos ir parduodamos lentos, tad vienas galima puikiai pakeisti kitomis. Sumažėjus pardavimo apimčiai sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientai ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Dėl to savo ruožtu pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir sumažėtų jos pelningumas, kuris ir taip jau buvo mažesnis už tikslinį pelną ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo.

(205)

Kita vertus, jeigu Sąjungos pramonė pabandytų sumažinti kainas iki importuojamų produktų kainų lygio ir taip išlaikyti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį, jai tektų parduoti produkciją tokiomis kainomis, kurios nepadengtų vieneto gamybos sąnaudų, ir ji netrukus taptų nuostolinga. Dėl to dar labiau pablogėtų kiti finansiniai rodikliai ir finansinė padėtis apskritai. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pasiektas pelningumas jau ir taip buvo mažesnis nei tikslinis pelnas, tad pelningumui mažėjant toliau Sąjungos pramonės padėtis sparčiai pablogėtų, kiltų grėsmė per nagrinėjamąjį laikotarpį padarytoms investicijoms ir susidarytų žalinga padėtis.

(206)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad iš KLR importuojamoms lyginimo lentoms panaikinus priemones materialinė žala Sąjungos pramonei veikiausiai pasikartotų.

(207)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję, t. y. Sąjungos pramonės ir importuotojų bei kitų šalių, interesai.

(208)

Komisija primena, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas ar tolesnis taikymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(209)

Atsižvelgiant į tai, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(210)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei (203–206 konstatuojamosios dalys). Kita vertus, jeigu priemonės būtų taikomos ir toliau, Sąjungos pramonė galėtų ir toliau atsigauti nuo ankstesnės importo dempingo kaina padarytos žalos, pasinaudoti per nagrinėjamąjį laikotarpį padarytų investicijų nauda ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių toliau dedama pastangas padidinti našumą ir ES rinkoje išnaudoti savo potencialą, kuriam nedaro poveikio nesąžiningos prekybos praktika.

(211)

Todėl daroma išvada, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(212)

Jokie nesusiję importuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Atliekant tyrimą apie save nepranešė nė viena iš kitų galimų suinteresuotųjų šalių. Atliekant ankstesnius tyrimus buvo išanalizuoti Sąjungos interesai ir nenustatyta jokio neigiamo priemonių poveikio importuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. Be to, importui iš kitų šalių netaikant antidempingo muito tenka 33 % rinkos dalis; taip užtikrinama konkurencija ir rinkoje siūlomų produktų pasirinkimas. Taigi daroma išvada, kad nėra jokių įrodymų, jog galiojančios priemonės darytų didelį poveikį peržiūrimojo produkto importuotojams arba kitoms suinteresuotosioms šalims.

(213)

Kaip ir per ankstesnį tyrimą, galutinių naudotojų interesams atstovaujančios šalys, pvz., vartotojų asociacijos, neatsiliepė į kvietimą dalyvauti tyrime ir per jį nebendradarbiavo. Kadangi atliekant šį priemonių galiojimo termino peržiūrą vartotojai ir toliau nebendradarbiavo, Komisija nusprendė, kad per ankstesnius tyrimus padarytos išvados vis dar galioja, o tolesnis priemonių taikymas nepadarytų netinkamo poveikio vartotojams, pavyzdžiui, namų ūkiams.

(214)

Taigi, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl importuojamoms KLR kilmės lyginimo lentoms nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(215)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų toliau taikyti importuojamoms Kinijos kilmės lyginimo lentoms nustatytas antidempingo priemones, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(216)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti toliau taikyti individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (81). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pakeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma. Jeigu pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(217)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 (82) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(218)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,