(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (2) (toliau – pradinis tyrimas) Taryba nustatė importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės dviračiams 30,6 % galutinį antidempingo muitą. Atlikus vengimo tyrimą muito taikymas buvo išplėstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (3) tam tikroms importuojamoms KLR kilmės dviračių dalims. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 88/97 (4) tam tikroms dviračių dalims buvo sukurta atleidimo nuo muito sistema. Per tą laiką buvo atlikti keli tyrimai iš dalies pakeičiant pradines priemones.

(2)

Šiuo metu galiojančios priemonės yra galutiniai antidempingo muitai, nustatyti Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013 (5). Šiuo metu galioja 0–48,5 % antidempingo muitai (toliau – galiojančios priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, toliau vadinamas ankstesniu peržiūros tyrimu.

(3)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 501/2013 (6) Taryba taip pat išplėtė priemonių taikymą importuojamiems KLR kilmės dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės. Atliekant tyrimą keli tikrieji eksportuojantys gamintojai tose šalyse buvo atleisti nuo muitų.

(4)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/776 (7) Komisija išplėtė importuojamiems KLR kilmės dviračiams nustatytų priemonių taikymą importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Kambodžos, Pakistano ir Filipinų ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kambodžos, Pakistano ir Filipinų kilmės. Atliekant tyrimą keli tikrieji eksportuojantys gamintojai tose šalyse buvo atleisti nuo muitų.

(5)

2017 m. gruodžio 14 d. (8) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas reglamentas, kuriuo pareiškėjui „Giant Co. Ltd.“ buvo nustatytos antidempingo priemonės. Tad priemonės nėra taikomos „Giant Co. Ltd.“ ir ši įmonė nepatenka į šio tyrimo taikymo sritį.

(6)

Atlikusi naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/49 (9) iš dalies pakeitė importuojamiems KLR kilmės dviračiams nustatytas priemones.

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (10) Europos dviračių gamintojų asociacija (toliau – EBMA arba pareiškėjas) pateikė prašymą pradėti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymas pateiktas 2018 m. kovo 5 d. Pareiškėjas atstovauja ES dviračių gamintojams, kurie pagamina daugiau nei 45 % visų Sąjungoje pagaminamų dviračių. Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(8)

2018 m. birželio 4 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį pradeda importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams taikomų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė šioms šalims: pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų atitinkamoms asociacijoms, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams, dalių tiekėjams ir žinomai suinteresuotai Sąjungos naudotojų asociacijai ir KLR valdžios institucijoms.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Prieš inicijuojant peržiūrą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė daugiau nei 70 Sąjungos gamintojų. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko tris gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto pardavimo ir gamybos Sąjungoje apimtį. Atrinkti Sąjungos gamintojai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagamino 22 % visos apskaičiuotos Sąjungos pramonės produkcijos, be to, jiems teko 21 % Sąjungos pramonės viso pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta.

(14)

Inicijavus bylą paaiškėjo, kad keli Sąjungos gamintojai iš dalies arba visiškai subrangos pagrindu perleido gamybos procesą trečiųjų šalių bendrovėms, vykdančioms veiklą pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (toliau – pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai). Todėl Komisija paprašė dešimties didžiausių Sąjungos gamintojų pateikti papildomą informaciją apie jų verslo modelius ir gamybos apimtį. Atsižvelgdama į gautą naują informaciją Komisija nusprendė atrinkti dar du Sąjungos gamintojus, kad aprėptų įvairius Sąjungoje taikomus verslo modelius. Galutinai atrinktos bendrovės 2017 m. pagamino 27 % visos apskaičiuotos produkcijos, be to, joms teko 26 % viso apskaičiuoto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Jokių kitų pastabų negauta. Atrinktos bendrovės buvo laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(15)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai buvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime. Jų buvo prašoma Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešimo apie inicijavimą II priede nurodytą informaciją apie savo bendroves.

(16)

Be to, inicijavimo etape Komisija susisiekė su prašyme atlikti peržiūrą nurodytais 75 importuotojais ir jie buvo paraginti paaiškinti savo veiklą ir užpildyti pranešimo apie inicijavimą II priedą. Nė vienas iš jų informacijos nepateikė.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR peržiūrimojo produkto gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Po procedūros pradžios apie norą dalyvauti pranešė šeši eksportuojantys gamintojai (gamintojai); vienas iš jų vėliau atsisakė bendradarbiauti. Tik du iš likusių penkių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (gamintojų) per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportavo dviračius į Sąjungą.

(19)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko reprezentatyviąją trijų eksportuojančių gamintojų (gamintojų) grupių imtį remdamasi didžiausia deklaruota eksporto ir į ES, ir į trečiąsias šalis apimtimi ir peržiūrimojo produkto gamyba per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(20)

Taigi, trims atrinktoms Kinijos eksportuojančių gamintojų (gamintojų) grupėms tenka apie 89 % visos penkių bendradarbiaujančių bendrovių (bendrovių grupių) deklaruotos gamybos ir pardavimo apimties. Iš viso trys atrinktos grupės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pardavė 18 % dviračių iš KLR į ES ir pagamino 1 % dviračių KLR.

(21)

Šalims buvo sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl siūlomos imties. Komisijai pastabų pateikė tik pareiškėjas. Pirma, pareiškėjas tvirtina, kad gamintojai, kurie išreiškė norą bendradarbiauti, nėra Kinijos dviračių gamintojai, nes jie susiję su Taivano įmonėmis. Antra, pareiškėjas teigia, kad atrinktos bendrovės ir bendrovės, išreiškusios norą bendradarbiauti, nėra tipiniai Kinijos dviračių gamintojai, nes jos nėra įsisteigusios trijuose pagrindiniuose Kinijos dviračių pramonės centruose. Trečia, pareiškėjas tvirtina, kad atrinktos bendrovės ir bendrovės, išreiškusios norą bendradarbiauti, negamina pradinio lygio dviračių. Ketvirta, pareiškėjas tvirtina, kad dviem iš atrinktų bendrovių taikomas ad valorem 0 % antidempingo muitas.

(22)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad vieta yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso produkcijos rūšys arba sąnaudos, ir kad atrinktos bendrovės negamina pradinio lygio dviračių. Be to, Komisija turėjo galimybę įsitikinti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai gamina ir pradinio lygio dviračius.

(23)

Be to, sudarydama imtį Komisija privalėjo laikytis pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatų, kad sudarytų reprezentatyviąją imtį iš bendrovių, išreiškusių norą bendradarbiauti. Dėl tų bendradarbiaujančių bendrovių Komisija patikslino, kad, neatsižvelgiant į bendrovės savininkus, vietą ir produkcijos asortimentą, visos į imtį įtrauktos bendrovės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamino dviračius KLR.

(24)

Todėl EBMA pateikti prieštaravimai dėl imties buvo atmesti.

(25)

Komisija klausimynus nusiuntė penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, pareiškėjui ir Kinijos Vyriausybei (toliau – KV). Klausimyno atsakymus pateikė penki atrinkti Sąjungos gamintojai ir dešimt pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai, trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir pareiškėjas.

(26)

Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir dėl Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(27)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(28)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino nagrinėjamosios šalies gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Tie patys šeši eksportuojantys gamintojai (gamintojai), kurie užpildė atrankos formas, taip pat pateikė III priede prašomą informaciją.

(29)

Siekdama gauti tyrimui būtiną informaciją Komisija taip pat nusiuntė KV klausimyną dėl tariamų didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. KV klausimyno atsakymų nepateikė.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Jokių pastabų ar papildomų įrodymų šiuo klausimu negauta.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(32)

2018 m. liepos 4 d. Komisija paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – pirmasis pranešimas apie gamybos veiksnius), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antroje įtraukoje. Tame pranešime Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė šešias galimas tipiškas šalis: Brazilija, Meksika, Rusija, Serbija, Tailandas ir Turkija.

(33)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabų. Komisija gavo pastabų iš vieno eksportuojančio gamintojo ir vieno Sąjungos gamintojo, taip pat iš pareiškėjo, o nagrinėjamosios šalies valdžios institucijos pastabų nepateikė.

(34)

Komisija atsakė į pastabas dėl pirmojo pranešimo apie gamybos veiksnius 2018 m. rugpjūčio 9 d. antrajame pranešime apie gamybos veiksnius (toliau – antrasis pranešimas apie gamybos veiksnius). Komisija taip pat sudarė gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tame etape Serbija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisija jokių pastabų negavo.

(35)

2019 m. birželio 7 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(36)

Komisija gavo pareiškėjo ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME) pastabas.

(37)

Peržiūrimasis produktas – dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio (toliau – peržiūrimasis produktas arba dviračiai), kurių KN kodai yra 8712 00 30 ir ex 8712 00 70 (TARIC kodai 8712007091, 8712007092 ir 8712007099).

(38)

Komisija pažymėjo, kad po ankstesnio peržiūros tyrimo sektoriuje įvyko pokyčių. Vyko aktyvi technologinė plėtra, daugiausia susijusi su naudotomis žaliavomis. Be to, labai pasikeitė rinka; tam tikrų kategorijų dviračiai išpopuliarėjo ir įgijo didelę rinkos dalį. Siekdama perteikti šiuos pokyčius Komisija nusprendė pritaikyti ankstesniame peržiūros tyrime naudotas dviračių kategorijas. Apie šį sprendimą buvo pranešta visoms suinteresuotosioms šalims ir jos buvo paragintos teikti pastabas. Pastabų negauta.

(39)

Tad dviračiai buvo suskirstyti į šias pagrindines rūšis:

(40)

Visų nurodytų rūšių dviračių pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios. Be to, jie parduodami panašiais platinimo kanalais Sąjungos rinkoje, kaip antai mažmenininkų, sporto prekių parduotuvių tinkluose, didmenininkų ir nepriklausomų dviračių pardavėjų. Pagrindinė dviračių paskirtis ir naudojimas sutampa, tad kai kurie įvairių rūšių modeliai gali būti naudojami vienas vietoj kito ir tarpusavyje konkuruoti.

(41)

Tuo remiantis padaryta išvada, kad visų kategorijų dviračiai sudaro vieną produktą.

(42)

Atlikus šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad dviračių, gaminamų ir parduodamų KLR ir tipiškos šalies Serbijos vidaus rinkose, ir produkto, kurį Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos gamintojai, pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė paskirtis tokios pačios. Pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi visais atžvilgiais panašiais vienodais produktais.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(44)

Užpildytas atrankos formas pateikė šešios bendrovės (bendrovių grupės); viena iš tų bendrovių (bendrovių grupių) vėliau atsisakė bendradarbiauti. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį iš viso deklaruota penkių bendradarbiaujančių bendrovių dviračių eksporto į Sąjungą apimtis buvo [120 000–150 000] vienetų, t. y. 18 % viso peržiūrimojo produkto importo iš KLR apimties, kurią per tą patį laikotarpį užregistravo Eurostatas. Bendri deklaruoti bendradarbiaujančių bendrovių (bendrovių grupių) gamybos pajėgumai sudarė maždaug milijoną vienetų, t. y. apie 1 % visų apskaičiuotų Kinijos gamybos pajėgumų (117 mln. vienetų).

(45)

Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiavimo lygį Komisija pritaikė 18 straipsnį ir savo išvadas dėl Kinijos dviračių rinkos, įskaitant gamybą, pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, pagrindė turimais faktais.

(46)

Be to, viena iš atrinktų grupių, „Ideal Group“, Komisijai nepateikė savo pardavimo kainų, taikomų parduodant produkciją per susijusį prekiautoją pirmajam nepriklausomam pirkėjui, kad jis ją parduotų ir Sąjungoje, ir kituose pasaulio regionuose. Taigi Komisija vadovavosi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir naudojo patikimiausius turimus faktus, susijusius su ta grupės pardavimo eksportui dalimi.

(47)

Iš Eurostato duomenų bazės statistinių duomenų matyti, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį į Sąjungą iš KLR buvo importuota 747 313 dviračiai, t. y. maždaug 4 % viso Sąjungos suvartojimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad faktinis importas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo pakankamai tipiškas, kad būtų galima nagrinėti, ar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo toliau vykdomas dempingas.

(48)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(49)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <…> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad KV nebendradarbiavo, o eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių reikalavimų, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(50)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(51)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į neišsamų pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms peržiūrimąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos įrodant, kad esama vieno ar kelių to sąrašo elementų. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Bendrai vertinant, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrąsias aplinkybes ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus Vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į rinkos jėgų veikimą, nes tai rodo, kad kainos ir sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų.

(52)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(53)

Pagal tą nuostatą Komisija paskelbė su KLR susijusią šalies ataskaitą (toliau – ataskaita) (12). Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Dėl to ir atsižvelgdama į nenorą bendradarbiauti šioje byloje Komisija rėmėsi ataskaita, kurioje nurodyta, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su pagrindiniais gamybos veiksniais (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etape.

(54)

Prašymu taip pat patvirtinami įtarimai dėl didelio iškraipymo, kaip tai suprantama pagal pirmiau nurodytą 2 straipsnio 6a dalies b punktą, ir papildoma ataskaita.

(55)

Pirma, pareiškėjas daro nuorodą į 13-ojo penkmečio plano dviračių ir elektrinių dviračių sektoriui (toliau – 13-asis dviračių planas) nuostatas. Konkrečios to plano nuostatos išvardijamos prašymo 5.1 skirsnyje. Be to, pareiškėjas minėjo, kad dviračių sektoriuje yra valstybės įmonių (toliau – VĮ) (prašymo 5.2 skirsnis) ir kad mažesniems gamintojams daromas didelis spaudimas, kad jie konsoliduotųsi, kaip reikalaujama pagal 13-ąjį dviračių planą (prašymo 5.2 skirsnis).

(56)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais žinomų mokslininkų tyrimais ir (arba) straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(57)

Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, KV neatsakė į jai nusiųstą klausimyną. Į klausimynus atsakę eksportuojantys gamintojai nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(58)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (13). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra ne tik sudaro sąlygas svarbiam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (14).

(59)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo.“ (15) Tai rodo KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra didesnė nei kitose šalyse, kuriose Vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(60)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (16). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(61)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys Vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Ne tik kad planai yra privalomi, bet ir atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.2.5 skirsnį) (17).

(62)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie Vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.2.9 skirsnį) (18). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (19).

(63)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (20). Panašiai investicijų srityje KV toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (21).

(64)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (22).

(65)

Didžiausią KLR ekonomikos dalį sudaro įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso valstybei, kuri jas kontroliuoja arba strategiškai prižiūri, arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(66)

Dėl valstybės nuosavybės KV ir toliau išlaiko tam tikrą nuosavybės dalį dviračių sektoriuje. Dviračių pramonė KLR yra labai suskaidyta ir yra daug mažų gamintojų, pagrindiniai dviračių gamintojai, įskaitant „Flying Pidgeon“ ir „Phoenix“, yra VĮ, bet tikslių skaičių neįmanoma nustatyti remiantis iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija.

(67)

Dėl valstybės kontrolės – Vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų procese. Elementai, liudijantys tai, kad Vyriausybė kontroliuoja įmones plieno ir geležies sektoriuje, išsamiau apibūdinami 3.3.2.4 skirsnyje.

(68)

Kalbant apie valstybės taikomą strateginę priežiūrą ir gaires sektoriuje, ši situacija išanalizuota 3.3.2.4 ir 3.3.2.5 skirsniuose. Kadangi dviračių sektoriuje pastebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net privatūs gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(69)

Tai, kad Kinijos valdžios institucijos kontroliuoja sektorių, prižiūri politiką ir nustato gaires, taip pat matyti iš vadovaujančios sektoriaus asociacijos Kinijos dviračių organizacijos (toliau – CBA), kuri yra glaudžiai susijusi su KV ir KKP, tikslų. CBA interneto svetainėje paskelbta, kad asociacija jungia 650 narių, kuriems tenka 80 % visos sektoriaus metinės produkcijos ir eksporto apimties. Asociacijos tikslai: sutelkti sektoriaus jėgas, tvarkyti sektoriaus reikalus, tarnauti sektoriui ir skatinti sektoriaus plėtrą (23). CBA įstatuose akivaizdus glaudus ryšys su KV ir KKP, kurį matyti, pavyzdžiui, 2 straipsnyje: „Asociacijos tikslai: remiantis Si Dzinpingo socializmo teorija, kuriai būdingos Kinijos naujosios eros charakteristikos ir 19-ojo KKP nacionalinio kongreso dvasia, visapusiškai įgyvendinti atitinkamų sektorių nacionalinę politiką, padėti Vyriausybės administracijai stiprinti sektoriaus valdymą <…> Asociacija laikosi Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei nacionalinės politikos, grindžiamos pagrindinėmis socializmo vertybėmis“ (24). Be to, CBA paskelbė 13-ąjį dviračių planą ir Europos Komisijai neseniai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad ji tai padarė palaikydama glaudų ryšį su KV (25).

(70)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ji padarė išvadą, kad dviračių rinką KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias KV valdo, kontroliuoja ir strategiškai prižiūri arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(71)

KV gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (26), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (27)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (28). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (29). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, įskaitant geležies ir plieno sektorių. Taigi, nustatyta, kad šios taisyklės taip pat taikomos dviračių gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(72)

Būtent dviračių sektoriuje esama glaudžių sąsajų tarp sektoriuje aktyviai veikiančių įmonių sprendimo priėmimo procesų ir valstybės, visų pirma KKP. Partijos struktūrų sudėtis iš dalies sutampa su kelių Kinijos dviračių gamintojų valdymo organų sudėtimi. Pavyzdžiui, „Shanghai Phoenix Enterprise“ vadovas nuo 2012 m. taip pat yra tos įmonės partijos sekretorius (30). Be to, „Shanghai Zhonglu“ partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas buvo kartu ir jos priežiūros komiteto narys (31).

(73)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, toliau daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (32).

(74)

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad valstybės dalyvavimas dviračių sektoriaus įmonėse ir finansų sektoriuje bei kituose gamybos išteklių sektoriuose, kartu su 3.3.2.3 skirsnyje ir toliau aprašyta sistema, leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(75)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (33).

(76)

Kinijos Vyriausybės parengtame Lengvosios pramonės plėtros plane (2016–2020 m.) 13-ajam penkmečio planui ir strategijai „Pagaminta Kinijoje 2025“ įgyvendinti taip pat nustatyta, kad dviračiai yra vienas iš pagrindinių pramonės sektorių. Jame taip pat rekomenduojama „skatinti dviračių pramonę, kad jos plėtra būtų lengva, įvairi, moderni ir prasminga; paspartinti MTTP ir didelio stiprio lengvųjų medžiagų, transmisijos, pavaros sistemų, naujosios energijos, išmaniųjų stebėjimo technologijų ir daiktų interneto technologijos naudojimą; aktyviau kurti įvairius dviračius, kuriuos galima naudoti populiariais ir atsitiktiniais tikslais, sportuoti ir mankštintis, vykti į ilgalaikes keliones ir veiksmingai lankstyti <…>.“

(77)

Lengvosios pramonės plėtros plane taip pat išvardijamos kelios konkrečios politikos priemonės, kuriomis siekiama skatinti pagrindinius pramonės sektorius. Pirmasis priemonių rinkinys susijęs su patekimo į rinką gerinimo reforma, visų pirma supaprastinant administracines procedūras (t. y. panaikinant nereikalingus patvirtinimus, sumažinant ir standartizuojant mokesčius ir patvirtinimo procesą). Antrasis priemonių rinkinys susijęs su finansinės paramos mokesčių politikai didinimu:

(78)

Trečiasis priemonių rinkinys susijęs su paramos finansų politikai didinimu:

(79)

Lengvosios pramonės plėtros planai taip pat rengiami vietos lygmeniu. Tiandzino savivaldybės 12-ajame penkmečio lengvosios pramonės ir tekstilės sektoriaus plėtros plane (2011–2015 m.) skatinama provincijoje sukurti keturias nacionalinio lygmens lengvosios pramonės bazes: „Tiandzino miestas pastatys nacionalinio lygmens dviračių gamybos ir eksporto bazę. Laikydami „pramonės parką „Kinijos dviračių karalystė“ Učingo rajone ir (elektrinių) dviračių pramonės parką Binhajaus rajone pagrindu intensyviai plėtosime (elektrinių) dviračių, atsarginių dalių ir kt. gamybos pramonę“.

(80)

Panašiai Tiandzino 13-ajame pramonės ekonominės plėtros penkmečio plane nustatyti aiškūs dviračių ir elektrinių dviračių pramonės sektorių, įskaitant dalių sektorių, rėmimo tikslai, kaip antai:

(81)

Be to, 13-ajame dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio plane (toliau – 13-asis dviračių planas), kurį paskelbė CBA, dviračiai priskirti „besiformuojantiems pramonės sektoriams“: „besiformuojantys pramonės sektoriai iškelti į nacionalinės strategijos lygmenį, kaip antai naujoji energetika, naujosios medžiagos, internetas, energijos tvermė ir aplinkos apsauga, taip pat informacinės technologijos, tad tradiciniai sektoriai yra neišvengiamai linkę tapti vidutinio ir aukšto lygio produktų sektoriais. Ypač po Penktosios plenarinės sesijos, kurioje buvo pasiūlyta „skatinti eismo ir transporto plėtrą išskiriant mažą anglies dioksido kiekį ir skatinti „žaliąjį“ važiavimą dviračiu“, dviračių pramonei tikrai atsivers naujos istorinės plėtros galimybės.“

(82)

13-ajame dviračių plane nustatyti išmatuojami tikslai, kuriuos Kinijos Vyriausybė tikisi iki 2020 m. pasiekti dviračių pramonės sektoriuje: „pagrindinių aukšto lygio įmonių pajamos visame sektoriuje iki 2020 m. pasieks 6 % vidutinį metinį augimo lygį ir viršys 200 mlrd. RMB. Dviračių ir atsarginių dalių eksporto mastas išliks stabilus, o elektrinių dviračių eksportas drastiškai padidės. Sektorius bus dar labiau integruotas ir pirmaujančioms įmonėms tenkanti produkcijos kiekio dalis viršys 50 %. Sektoriuje bus sukurtos, kartu plėtojamos ir tobulinamos 3–5 pramonės įmonių grupės ir charakteringi regionai. Vidutinio ir aukšto lygio dviračių ir ličio baterijų elektrinių dviračių dalis kasmet didės.“ 13-ajame dviračių plane taip pat numatoma aktyviau plėtoti prekių ženklus ir stengtis kurti tarptautinius prekių ženklus.

(83)

Kaip jau minėta, dviračių pramonę atidžiai stebi ir remia KV. Siekiant įgyvendinti įvairius įvairiuose planuose nustatytus tikslus KV turi aktyviai dalyvauti dviračių sektoriaus veikloje.

(84)

Komisijos nuomone, pirmiau pateiktų su dviračių sektoriumi susijusių įrodymų pakanka, kad būtų galima manyti, jog viešoji politika ar priemonės daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms šiame sektoriuje.

(85)

Tačiau Komisija taip pat nustatė, kad Vyriausybė labai kišasi į dviračiams gaminti naudojamas žaliavas. Daugelis gaminant dviračius naudojamų sudedamųjų dalių pagaminama iš žaliavų labai kišantis KV (34), įskaitant aliuminį ir plieną (kurie gali būti naudojami gaminant rėmus, šakes, vairus, ratus ir stipinus, grandines, kreiptuvus, pavaras, kabelius, bagažines), gumą (ratams gaminti) ir chemines medžiagas (plastikiniai elementai ir dažai).

(86)

Pavyzdžiui, aliuminis yra įtrauktas į 2016–2020 m. spalvotųjų metalų pramonės plėtros planą (toliau – 13-asis spalvotųjų metalų pramonės penkmečio planas), kuriame yra nustatytos tikslios kiekybinės ir kokybinės siektinos reikšmės ir didelės paramos sektoriui priemonės, skirtos sektoriaus plėtrai. Plienas yra įtrauktas į 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planą (toliau – 13-asis plieno penkmečio planas), aprėpiantį praktiškai visus sektoriaus plėtros aspektus, įskaitant gamybos pajėgumų tikslus, modernizavimą ir veiksmingo tiekimo užtikrinimą, pramonės restruktūrizavimą, finansinę paramą, kiekybines siektinas reikšmes ir plieno gamyklų geografinę padėtį. 13-ajame naftos chemijos ir chemijos pramonės penkmečio plane (2016–2020 m.) taip pat griežtai reglamentuojamas chemijos sektorius, aprėpiantis dviračių dalims gaminti naudojamas žaliavas, kaip antai gumą, dažus ir plastiką.

(87)

Be to, plieno sektoriuje yra daug VĮ. Keli dideli gamintojai priklauso valstybei; keli iš jų yra konkrečiai paminėti 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo plane (35) kaip 12-ojo penkmečio planavimo laikotarpio laimėjimų pavyzdžiai (kaip antai „Baosteel“, „Anshan Iron and Steel“, „Wuhan Iron and Steel“ ir kt.). Plienas yra išsamiai reglamentuojamas nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmeniu parengtais planais, direktyvomis ir kitais dokumentais, susijusiais su plienu, pvz., 2016–2020 m. plieno pramonės prisitaikymo ir modernizavimo planu. Plane nurodyta, kad plieno pramonė yra „svarbus, pagrindinis Kinijos ekonomikos sektorius, nacionalinis kertinis akmuo“ (36).

(88)

13-ajame ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane (37) numatyta remti įmones, gaminančias aukščiausios klasės plieno produktus (38). Pagal jį taip pat siekiama užtikrinti produkto kokybę, patvarumą ir patikimumą remiant bendroves, kurios naudoja technologijas, susijusias su švaria plieno gamyba, tiksliuoju valcavimu ir kokybės gerinimu (39).

(89)

Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (40) (toliau – žinynas) geležies ir plieno pramonė įvardijama kaip skatinamoji pramonė. Visų pirma, žinyne raginama „plėtoti ir taikyti technologijas, skirtas didesnio veiksmingumo, aukštos kokybės ir moderniems plieno produktams, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) didelio stiprio automobilių lakštus, ne mažesnių kaip 600 MPa, didelio našumo vamzdynų plieną naftos ir dujų perdavimui, didelio stiprio plačias ir storas plokštes, skirtas naudoti laivuose, jūros inžinerinį plieną, ne mažesnio kaip 420 MPa vidutinio storio plokštes, skirtas pastatams, tiltams ir kitoms konstrukcijoms, plieną greitajam geležinkeliui ir vilkimo įtaisams, nedidelių magnetinių nuostolių ir didelės magnetinės indukcijos plieną, antikorozinį ir atsparų dilimui plieną, lydinių išteklius taupantį nerūdijantįjį plieną (modernų feritinį nerūdijantįjį plieną, dvigubo lydymo nerūdijantįjį plieną ir azoto nerūdijantįjį plieną), specialius plieninius strypus ir vielos strypus, skirtus didelio veiksmingumo pagrindinėms dalims (didelio veiksmingumo pavaroms, 12.9 ar aukštesnės klasės varžtams, didelio stiprio spyruoklėms ir ilgo naudojimo guoliams), taip pat aukštos kokybės specialias plieno kaltines medžiagas (įrankių ir formų plieną, nerūdijantįjį plieną ir, be kita ko, plieną mašinoms)“. Tai, kad žinynas yra taikomas, patvirtinta per naujausią antisubsidijų tyrimą dėl tam tikrų KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai) (41).

(90)

KLR Vyriausybė taip pat aktyviai kišasi į aliuminio sektoriaus veiklą. Pirma, aliuminio sektoriuje daug VĮ. Apskaičiuota, kad valstybės įmonės pagamina daugiau kaip 50 % viso KLR pagaminamo pirminio aliuminio (42). Neseniai atliktame tyrime dėl KLR spalvotųjų metalų pramonės taip pat pabrėžta, kad valstybės įmonėms tenka dominuojanti vidaus rinkos dalis (43). Nors pajėgumų didėjimas pastaraisiais metais iš dalies siejamas su privačiomis bendrovėmis, jo paprastai nebūna be įvairaus pobūdžio (vietos) valdžios institucijų dalyvavimo, pavyzdžiui, neteisėto pajėgumų didinimo toleravimo (44). Be to, taip pat padidėjo pagrindinių valstybės įmonių aliuminio gamybos pajėgumai, nors ir mažesniu mastu (45).

(91)

Pagal 13-ąjį spalvotųjų metalų pramonės penkmečio planą siekiama didinti Kinijos aliuminio pramonės gaminamų produktų asortimentą, be kita ko, remiant inovacijas. Jame raginama skubiai plėtoti mišrią nuosavybės teisių sistemą ir didinti valstybės įmonių gyvybingumą. Jame taip pat numatyta galimybė kaupti spalvotųjų metalų atsargas ir didinti išteklių, įskaitant aliuminį, saugumą, ir nustatyti konkretūs kiekybiniai tikslai mažinti energijos suvartojimą, didinti perdirbto aliuminio naudojimą gamyboje ir didinti pajėgumų naudojimą (46).

(92)

Plane taip pat numatyti struktūriniai koregavimai ir griežtesnė naujos lydymo įrangos kontrolė, taip pat pasenusių pajėgumų šalinimas. Jame numatytas geografinis perdirbimo įmonių pasiskirstymas, daug dėmesio skiriama projektams, kuriais siekiama didinti boksitų ir aliuminio oksido išteklių naudojimą, ir įtraukiama elektros energijos tiekimo ir kainodaros politika (47).

(93)

Kiti politikos dokumentai, skirti aliuminio sektoriui, yra Aliuminio sektoriui taikomos standartinės sąlygos, kurias paskelbė Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (toliau – MIIT). Aliuminio sektoriui taikomos pradinės sąlygos, kurias paskelbė Nacionalinė plėtros ir reformų komisija (toliau – NDRC), ir NDRC paskelbtos Aliuminio pramonės restruktūrizavimo spartinimo gairės (48).

(94)

Taigi, yra daug nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmeniu parengtų planų, direktyvų ir kitų su aliuminiu susijusių dokumentų, iš kurių aiškiai matyti didelis KV kišimasis į aliuminio sektorių (49).

(95)

Taigi, nustatyta, kad KV vykdo viešąją politiką ir daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms dviračių gamybos atžvilgiu, įskaitant tame sektoriuje naudojamas žaliavas. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(96)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (50).

(97)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių KLR atžvilgiu (51). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (52). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (53).

(98)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Šie įstatymai taikomi ir dviračių sektoriui, įskaitant eksportuojančius peržiūrimojo produkto gamintojus. Visų pirma, atlikdama ankstesnį tyrimą Komisija nustatė, kad elektrinių dviračių gamintojai (tai sektorius, kuriam valdyti iš esmės taikomos tos pačios politikos priemonės, kaip dviračiams, pvz., 13-asis dviračių ir elektrinių dviračių pramonės penkmečio planas) įgijo žemės naudojimo teises už mažesnį nei pakankamas atlygį (54). Neseniai atlikus kitų sektorių tyrimus taip pat patvirtinta, kad žemės naudojimo teisės suteikiamos už mažesnį nei pakankamas atlygį (55).

(99)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dviračių sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

(100)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. KLR neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (56). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (57). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (58). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(101)

Iš šio tyrimo medžiagos negalima daryti išvados, kad aprašyta Kinijos darbo teisės sistema dviračių sektoriui netaikoma. Faktiškai dviračių sektoriui, atrodo, darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas vienodą poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(102)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad darbo užmokesčio sąnaudos dviračių sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą, buvo iškraipytos.

(103)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(104)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (59) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (60), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina Vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (61). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į Vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (62).

(105)

Nors pripažįstama, kad gali būti įvairių teisinių priemonių, kuriomis nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš susijusių įrodymų matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo (63). Iš per ankstesnius prekybos apsaugos tyrimus nustatytų faktų padarytos tos pačios išvados (64).

(106)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos KV ir bet kokios netiesioginės Vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (65).

(107)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(108)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(109)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami Vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(110)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui KV nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(111)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(112)

Iš šio tyrimo medžiagos negalima daryti išvados, kad dviračių gamintojai ir (arba) žaliavų ir kitų medžiagų tiekėjai nesinaudoja tokia finansine sistema. Faktiškai neseniai atlikus elektrinių dviračių gamintojų, kuriems taikomos tos pačios politikos priemonės, kaip dviračių gamintojams, tyrimą (žr. 80 ir 81 konstatuojamąsias dalis) paaiškėjo, kad jie naudojosi lengvatinėmis paskolomis (66), lengvatiniu finansavimu ir draudimu (eksporto kredito draudimu) (67), nemokėjo reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių pajamų iš dividendų mokesčių (68) ir naudojosi dotacijų programomis (69). Be to, iš šio tyrimo įrodymų matyti, kad kai kurie bendradarbiaujantys gamintojai per tiriamąjį laikotarpį gavo paskolas. Todėl dėl tokios paramos ir apskritai didelio valstybės kišimosi į pirmiau aprašytą finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dviračių gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

(114)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai nėra susiję tik su kokiu nors konkrečiu pramonės sektoriumi. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.2.1–3.3.2.5 skirsniuose ir ataskaitos A dalyje, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.2.6–3.3.2.8 skirsniuose ir ataskaitos B dalyje.

(115)

Dviračiams gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Kai dviračių gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(116)

Todėl negalima naudoti ne tik dviračių pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(117)

3.3.2.2–3.3.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir dviračių sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei bei KLR gamintojams nebendradarbiaujant ir KLR eksportuojantiems gamintojams pateikus ribotą informaciją apie šiuos klausimus, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(118)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką yra neiškraipytos.

(119)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisijos atlikta didelių iškraipymų analizė buvo makroskopinė ir bendra. Pirma, CCCME laikėsi nuomonės, kad socialistinė rinkos ekonomika pagal savo pobūdį yra rinkos ekonomika su įprastos rinkos ekonomikos ypatybėmis, suteikianti įmonėms visišką autonomiją priimti sprendimus dėl veiklos, įskaitant kainų nustatymą. Be to, CCCME tvirtino, kad KLR Vyriausybė vykdo makrokontrolę, siekdama užtikrinti stabilią nacionalinę ekonomiką, tačiau ši makroekonominė kontrolė neturėtų būti vertinama kaip Vyriausybės intervencija atskirose įmonėse ir ji neturi įtakos jų sąnaudoms ar produktų kainoms.

(120)

Antra, CCCME nesutiko, kad KLR Vyriausybė labai kišasi į aliuminio, plieno, gumos ir cheminių medžiagų rinką. NET jei tose rinkose iškraipymų yra, jų nėra dviračių dalių rinkoje, nes dviračių dalys yra susijusios su keliais tų žaliavų perdirbimo etapais, o jų kainai įtaką daro kiti veiksniai, kaip antai specifinės dviračių techninės savybės ir individualių vartotojų paklausa. Todėl bet koks aliuminio, plieno, gumos ir cheminių medžiagų rinkų iškraipymas neturėtų įtakos dviračių dalių kainoms.

(121)

Trečia, CCCME manė, kad subsidijos buvimas neturėtų būti naudojamas kaip rinkos iškraipymo buvimo įrodymas, nes subsidijos taikomos daugelyje kitų šalių, kurios laikomos visiškai rinkos ekonomikos šalimis. CCCME taip pat pažymi, kad išvados dėl subsidijų elektrinių dviračių byloje (70) yra nepagrįstos.

(122)

Pastabose CCCME taip pat teigė, kad tiek dviračių, tiek dviračių dalių rinkos yra laisvosios rinkos be valstybės įsikišimo, nes daugelis dviračių ir dviračių dalių gamintojų yra privačios arba užsienio kapitalo bendrovės. CCCME taip pat pridūrė, kad net jei yra bendrovių, priklausančių valstybei arba į kurias ji investuoja, tarp jų ir kitų bendrovių nėra jokio skirtumo, kuris galėtų turėti įtakos dviračių arba jų dalių kainoms, nes visi ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis tų pačių taisyklių, įskaitant PVM mokėjimą, sveikatos apsaugos ir pensijų įmokas ir t. t.

(123)

Iš pradžių Komisija pažymėjo, kad CCCME nepagrindė savo tvirtinimų jokiais įrodymais, kuriais paneigtų šiame skirsnyje pateiktus įrodymus, kuriais įrodoma, kad tiek apskritai KLR, tiek ir konkrečiai dviračių sektoriuje ir jo tiekėjų pramonės sektoriuose yra didelių iškraipymų. Todėl CCCME tvirtinimai galėjo būti iš karto visiškai atmesti kaip nepagrįsti.

(124)

Bet kuriuo atveju, Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar esama didelių iškraipymų, atsižvelgiama į poveikį, kurį vienas ar daugiau iš šių nurodytų elementų gali daryti nagrinėjamąjį produktą eksportuojančiosios šalies kainoms ir sąnaudoms. Visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais, rodančiais, kad šie elementai gali daryti poveikį kainoms ir sąnaudoms. Komisija pažymėjo, kad CCCME pripažino, kad KLR Vyriausybė vykdo kontrolę, siekdama užtikrinti stabilią nacionalinę ekonomiką. Kaip išsamiai paaiškinta 3.3.2.1–3.3.2.9 skirsniuose, KLR Vyriausybės intervencinis pobūdis daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį įmonių išlaidų struktūrai ir galutinėms kainoms. Iš KLR Vyriausybės intervencinių priemonių dviračių sektoriuje matyti, kad ji galėjo daryti bent jau galimą poveikį dviračių ir (arba) jo sudedamųjų dalių rinkai.

(125)

Dėl iškraipymų, susijusių su žaliavomis, 3.3.2.5 skirsnyje Komisija pateikė daug konkrečių valstybės intervencijos į tas rinkas pavyzdžių, iš kurių matyti, kad esama didelių iškraipymų. Komisija taip pat pažymėjo, kad CCCME nepateikė jokių priešingų įrodymų. Be to, Komisija nurodė, kad dėl rinką iškraipančių elementų aliuminio, plieno, gumos ir cheminių medžiagų rinkose susidaro bent jau galimas tų kainų iškraipymų perkėlimas perdirbtų dviračių dalių, pagamintų iš tų žaliavų, tiekimui ir taip daromas poveikis dviračių kainoms ar sąnaudoms. Išskyrus tvirtinimą, kad neginčijami žaliavų rinkos iškraipymai nedaro jokio poveikio tolesnės gamybos grandies pramonei, CCCME nepateikė jokių įrodymų, kad šie iškraipymai nedaro poveikio dviračių pramonei.

(126)

Kalbant apie CCCME tvirtinimą dėl subsidijų, Komisija pabrėžė, kad subsidijos yra vienas iš kainų ir sąnaudų iškraipymų ekonomikoje rodiklių, nes jos daro tiesioginį arba netiesioginį faktinį arba galimą poveikį tokioms sąnaudoms ir kainoms, kurios pagalbą gaunančioms įmonėms ir (arba) jų klientams paprastai sumažėja. Subsidijos, pavyzdžiui, žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei tinkamas atlygį ar galimybė gauti lengvatinį skolinimą ir finansavimą konkrečiame sektoriuje, sumažina gamintojo sąnaudas ir todėl turi įtakos gamybos sąnaudoms ir (arba) produktų kainoms (71). Komisija taip pat pažymėjo, kad tai, jog CCCME išvadas dėl elektrinių dviračių laiko nepagrįstomis, yra ribotos svarbos, nes subsidijos, susijusios su žemės naudojimo teisių suteikimu ir lengvatiniu skolinimu, buvo nuolat patvirtinamos daugelyje neseniai atliktų tyrimų, ne tik dėl elektrinių dviračių, bet ir dėl visos Kinijos ekonomikos (žr. 98 konstatuojamąją dalį). CCCME argumentas, kad kitų šalių įmonės taip pat gali gauti naudos iš subsidijų, nėra svarbus atliekant šį tyrimą, kuris susijęs su peržiūrimojo produkto padėtimi KLR, o ne abstrakčia subsidijų padėtimi kitose šalyse.

(127)

Galiausiai dėl argumento, kad daug dviračių gamintojų priklauso privatiems subjektams ir kad visoms KLR bendrovėms taikomos laisvos rinkos sąlygos ir kad tos pačios taisyklės taikomos ir privatiems subjektams, ir valstybės įmonėms, Komisija pastebėjo, kad vienas iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų elementų, kurie yra didelių ekonomikos iškraipymų rodiklis, yra tai, kad „atitinkamoje rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis“. Kaip paaiškinta 66 konstatuojamojoje dalyje, dėl nepakankamų rinkos duomenų buvo neįmanoma nustatyti tikslaus KLR valstybės įmonių ir privačių dviračių gamintojų santykio. Tačiau, net jei tam tikrame sektoriuje valstybės įmonės nedominuoja, valstybės nuosavybė yra tik vienas iš didelių iškraipymų rodiklių. Valstybės kontrolė ir strateginė priežiūra arba gairės yra kiti 2 straipsnio 6a dalies b punkte išvardyti rodikliai; kadangi jie dažnai nustatyti dviračių sektoriuje (žr. 3.3.2.3 skirsnį), Komisija nustatė, kad visame dviračių sektoriuje KLR yra didelių iškraipymų. Antra, tai, kad tiek valstybės valdomoms, tiek privačioms įmonėms taikomos tos pačios taisyklės, kaip antai PVM mokėjimas, sveikatos apsaugos ir pensijų įmokos ir t. t., nepaneigia to, kad visos tos įmonės veikia aplinkoje, kuriai būdingi dideli iškraipymai, o tai turi įtakos tų įmonių sąnaudoms ir kainoms.

(128)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, CCCME tvirtinimai dėl didelių iškraipymų buvo atmesti.

(129)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(130)

Pirmuoju pranešimu apie gamybos veiksnius Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad nustatė šešias galimas tipiškas šalis: Braziliją, Meksiką, Rusiją, Serbiją, Tailandą ir Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir siūlyti kitas šalis. Antruoju pranešimu apie gamybos veiksnius Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad tinkama tipiška šalimi pasirinkta Serbija.

(131)

Pasaulio bankas mano, kad Brazilija, Meksika, Rusija, Serbija, Tailandas ir Turkija yra panašaus ekonominio išsivystymo lygio šalys, kaip KLR, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas jos laikomos didesnes nei vidutines pajamas gaunančiomis šalimis.

(132)

Savo pastabose dėl pirmojo pranešimo apie gamybos veiksnius pareiškėjas perspėjo, kad sunki ekonomikos krizė, kurią neseniai patyrė Brazilija, gali padaryti poveikį dviračių dalių importui ir kad dėl jos pablogėjo dviračių gamintojų veiklos rezultatai vidaus rinkoje.

(133)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo padarytas poveikis importui į Braziliją ir kad Brazilijos gamintojų veiklos rezultatai vidaus rinkoje sistemingai blogėjo. Nors Komisija pripažino, kad vienintelės žinomos dviračius gaminančios bendrovės, kurios duomenys buvo viešai paskelbti, veiklos pajamos buvo neigiamos, šio nustatyto fakto negalima ekstrapoliuoti visai šaliai.

(134)

Visose šešiose šalyse, išvardytose 3.3.3.2 skirsnyje, Komisija nustatė kelis gamintojus, gaminančius produkciją, priskiriamą prie NACE (Sąjungos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius) kodo 3092 ir susijusią su dviračių gamyba (74).

(135)

Savo pastabose dėl pirmojo pranešimo apie gamybos veiksnius pareiškėjas pažymėjo, kad Rusijoje skiriamos energijos subsidijos ir kad jos gali padaryti poveikį medžiagų, kurioms pagaminti suvartojama daug energijos, kaip antai dviračiams gaminti naudojamo aliuminio, gamybai.

(136)

Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė tokių subsidijų ir jų didelio poveikio dviračių gamybai įrodymų. Todėl tas tvirtinimas buvo atmestas.

(137)

Pareiškėjas teigė, kad Serbijos gamintojai perka dviračių dalis iš Sąjungos (maždaug 30 %), KLR (maždaug 30 %), kitų Azijos šalių (maždaug 30 %) ir vidaus rinkos (maždaug 10 %), o Turkijos gamintojai perka dviračių dalis iš Sąjungos (maždaug 15 %), KLR (maždaug 30 %), kitų Azijos šalių (maždaug 30 %), vidaus rinkos (maždaug 20 %) ir iš kitų šalių (maždaug 5 %).

(138)

Komisija patikrino ir patvirtino šią informaciją duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (75) ir mano, jog tai yra atvirų rinkų, kuriose esama įvairių tiekimo šaltinių, požymis.

(139)

Pareiškėjas pažymėjo, kad Sąjunga padidino iš Tailando importuojamiems dviračiams taikomus muitus (2015 m. panaikinusi BLS lengvatas (76)) ir kad Tailando į Sąjungą eksportuojamų dviračių skaičius sumažėjo. Pareiškėjas teigia, kad tai padarė didelį poveikį Tailando gamintojų, kurie daugiausia eksportuoja į Sąjungą, veiklos rezultatams. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Tailando gamintoja patiria nuostolius. Tačiau jis nepateikė jokių duomenų apie Tailando gamintojų pelningumą arba eksporto mastą.

(140)

Komisija nustatė, kad 2016 m. dviejų Tailando gamintojų, nurodytų liepos 4 d. pranešime, pelningumas buvo teigiamas. Komisija taip pat tyrė Tailando įmones, kurioms dviračių gamyba yra nepagrindinė veikla (t. y. nepagrindinė, NACE kodas 3092), ir nustatė, kad iš 93 bendrovių 2017 arba 2016 m. pelno ir nuostolių ataskaitų, paskelbtų duomenų bazėje „Orbis“, duomenimis, 76 buvo pelningos (77). Todėl pirmiau nurodytas tvirtinimas buvo atmestas.

(141)

Visose šešiose 130 konstatuojamojoje dalyje nurodytose šalyse Komisija toliau tikrino viešųjų duomenų (ir visų pirma viešųjų finansinių duomenų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamintojais) buvimą.

(142)

Komisija ieškojo dviračių gamintojų su viešai prieinamais finansiniais duomenimis, kuriuos būtų galima panaudoti siekiant nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) ir pelno sumas. Kaip nurodyta pirmajame ir antrajame pranešimuose apie gamybos veiksnius, Komisija naudojo duomenų bazę „Orbis“ (78) kaip duomenų šaltinį ir atrinko bendroves, kurių pagrindinei veiklai priskiriamas NACE kodas 3092, kad į analizę įtrauktų tik gamintojus, kuriems dviračių gamyba yra pagrindinė veikla. Be to, atlikdama paiešką Komisija apsiribojo tik bendrovėmis, kurių viešai paskelbtos pelno ir nuostolių ataskaitos yra susijusios su naujausiu laikotarpiu (2016 ir 2017 m.). Atlikus tokią paiešką rasta viena bendrovė Brazilijoje, dvidešimt devynios Rusijoje ir šešios Serbijoje. Iš jų Komisija atrinko pelningas bendroves. Taip buvo atmesta viena bendrovė Brazilijoje ir dešimt bendrovių Rusijoje, kurių pelningumas 2016 ir 2017 m. buvo neigiamas.

(143)

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad šešios Serbijos bendrovės turėjo 2017 m. viešai paskelbtų duomenų, o likusios devyniolika Rusijos bendrovių turėjo viešųjų duomenų tik iki 2016 m. Kadangi peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudaro trys paskutiniai 2017 m. ketvirčiai ir pirmasis 2018 m. ketvirtis, Komisija nusprendė, kad Serbija yra tinkama tipiška šalis.

(144)

Taigi antruoju pranešimu apie gamybos veiksnius Komisija pranešė visoms suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą naudoti Serbiją kaip tinkamą tipišką šalį, jeigu būtų padaryta išvada, jog bus įvykdytos visos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatytos metodikos taikymo sąlygos. Atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus elementus ir šalių pastabas Komisija priėmė galutinį sprendimą, kad tinkama tipiška šalis yra Serbija, ir atrinko toliau išvardytas šešias bendroves, kurių finansiniai duomenys yra viešai prieinami ir gali būti naudojami siekiant nustatyti neiškraipytas ir pagrįstas PBA išlaidų ir pelno sumas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto paskutinėje pastraipoje:

(145)

Remiantis šiais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Serbija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutiniame sakinyje.

(146)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Serbija atitiko visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi. Visų pirma, Serbijoje gaminama daug peržiūrimojo produkto ir turimi išsamūs visų gamybos veiksnių, PBA ir pelno duomenys.

(147)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę Komisija taikė metodiką, paaiškintą antrajame pranešime apie gamybos veiksnius, ir įtraukė šešių Serbijos bendrovių, paminėtų 144 konstatuojamojoje dalyje, PBA išlaidas ir pelną, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ketvirtoje pastraipoje.

(148)

Be to, Komisija pateikė gamybos pridėtinių išlaidų vertę siekdama aprėpti išlaidas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Ta vertė buvo nustatyta pagal gamybos pridėtinių išlaidų, viršijančių gamybos sąnaudas, apie kurias pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, santykį su atitinkamomis neiškraipytomis gamybos sąnaudomis (įskaitant medžiagų, darbo, energijos ir vandens suvartojimą), nustatomomis taikant 3.3.8 skirsnyje aprašytą metodiką.

(149)

Antrajame pranešime apie gamybos veiksnius Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji naudosis duomenų baze „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), kad nustatytų neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių sąnaudas. Tačiau paskelbusi antrąjį pranešimą apie gamybos veiksnius Komisija pažymėjo, kad GTA informacija apie dviračių dalių importą į Serbiją per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nėra išsami. Todėl Komisija pasitelkė Eurostatą, kad nustatytų medžiagų (79), elektros ir gamtinių dujų sąnaudas (80), „Bloomberg“ – kad gautų Serbijos Respublikos statistikos biuro duomenis apie vandens sąnaudas (81) ir šešių Serbijos bendrovių, išvardytų 144 konstatuojamojoje dalyje, finansinius duomenis, kad nustatytų PBA sąnaudas ir pelną.

(150)

Kaip paaiškinta 3.3.5 skirsnyje, gamybos pridėtinės išlaidos buvo pridėtos prie PBA ir pelno ir apskaičiuotos pagal gamybos pridėtinių išlaidų, viršijančių gamybos sąnaudas, apie kurias pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, santykį su atitinkamomis neiškraipytomis gamybos sąnaudomis.

(151)

Pirmajame ir antrajame pranešimuose apie gamybos veiksnius Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su KLR gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti.

(152)

Siekdama sudaryti išsamų dviračių gamybos veiksnių sąrašą Komisija rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis ir pranešimo apie inicijavimą III priedo atsakymais, kuriuos pateikė šeši pirminiai bendradarbiaujantys KLR gamintojai (82).

(153)

Kinijos ir Serbijos nomenklatūrų palyginamumo tikslais remdamasi ir pareiškėjo, ir bendradarbiaujančių KLR gamintojų pateikta informacija Komisija nustatė kiekvienam gamybos veiksniui atitinkamą šešiaženklį Suderintos sistemos (SS) kodą SS subpozicijos (šešių skaitmenų) lygmeniu. Suderinta sistema naudojama ir KLR, ir Serbijoje, ir Sąjungoje, tad visų trijų regionų tarifiniai kodai sutampa.

(154)

Atsižvelgiant į visą pareiškėjo ir bendradarbiaujančių KLR gamintojų pateiktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, SS kodai:

1 lentelė

(155)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki gamintojo gamyklos vartų pristatomų medžiagų kainą, kaip numatyta 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija naudojo tipiškoje šalyje galiojančias kiekvienos bendradarbiaujančių KLR gamintojų naudojamos medžiagos importo kainas.

(156)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal Komisijos metodiką prie tų importo kainų reikėtų pridėti gamybos veiksnių ir į Serbiją importuojamų medžiagų importo muitus ir vidaus vežimo išlaidas. Taip būtų apskaičiuota didesnė normalioji vertė, nes dėl importo muitų dviračių dalių importo kainos dar labiau padidėtų. Tad ir dempingo skirtumas būtų dar didesnis. Atsižvelgdama į 178 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo, kurio tikslas buvo nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, o ne jo tikslų mastą, pobūdį Komisija nusprendė, kad importo muitų ir vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia.

(157)

Iš TDO statistinių duomenų nustatyta informacija apie mėnesio darbo užmokestį gamybos sektoriuje ir išdirbtą valandų skaičių per savaitę Serbijoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. „Ideal“, kuri pateikė informaciją apie visą darbuotojų darbo užmokestį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, atveju Komisija ekstrapoliavo individualų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir pakeitė jį TDO vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. „Oyama“, kuri pateikė informaciją apie darbo užmokestį už žmogaus darbo valandą, atveju Komisija pirma ekstrapoliavo darbo valandas per mėnesį remdamasi TDO duomenimis apie darbo valandas per savaitę, po to padalijo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį iš vidutinio darbo valandų skaičiaus ir taip apskaičiavo vidutinį valandinį darbo užmokestį, kuriuo buvo galiausiai pakeista bendrovės pateikta informacija.

(158)

2017 m. Serbijos nebuitinių vartotojų ir, visų pirma, vidutinių įmonių elektros energijos ir gamtinių dujų kainų duomenis buvo viešai paskelbęs Eurostatas (83). Elektros energijos kaina buvo nurodyta eurais už kWh, o dujų kaina – eurais už gigadžaulį. Pastaruoju atveju taikoma fiksuota perskaičiavimo į kubinius metrus norma, kurią ir naudojo bendradarbiaujantys KLR gamintojai pranešdami apie suvartojamą dujų kiekį.

(159)

Duomenys, naudojami vandens kainai nustatyti, buvo gauti iš „Bloomberg“ duomenų bazės kaip Serbijos VKI (vartotojų kainų) vandens tiekimo indeksų serija; 2019 m. sausio mėn. suma buvo 269,1 RSD.

(160)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių dviejų veiksmų.

(161)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Tuo tikslu ji padaugino kiekvieno gamybos veiksnio panaudos koeficientą iš neiškraipytų vieneto gamybos sąnaudų. Medžiagų, darbo jėgos, energijos ir vandens panaudos koeficientus pateikė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai. Buvo panaudotos neiškraipytos vieneto gamybos sąnaudos, kurios buvo pastebėtos tipiškoje šalyje.

(162)

Antra, Komisija nustatė gamybos pridėtines išlaidas. Jos buvo apskaičiuotos pagal gamybos pridėtinių išlaidų, viršijančių gamybos sąnaudas, apie kurias pranešė bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, santykį su atitinkamomis neiškraipytomis gamybos sąnaudomis (įskaitant medžiagų, darbo, energijos ir vandens suvartojimą), nustatomomis taikant 3.3.6 skirsnyje aprašytą metodiką.

(163)

Trečia, pirmiau nurodytoms gamybos sąnaudoms Komisija pritaikė vidutines šešių Serbijos bendrovių („Capriolo“, „Planet bike“, „Venera bike“, „Kripton“, „Crossbike“ ir „Cassini Wheels“) PBA sąnaudas ir pelną. Jie buvo nustatyti remiantis viešai skelbiama informacija apie tų bendrovių 2017 m. metines ataskaitas (84) ir išreikšti procentais:

(164)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta skirtinga normalioji vertė.

(165)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad nustatydama neiškraipytą normaliąją vertę Komisija nesinaudojo jokiais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis. CCCME tvirtino, kad, kadangi KLR nebėra laikoma ne rinkos ekonomika, tokie veiksniai kaip energijos sąnaudos, gamybos pridėtinės išlaidos, PBA ir pelnas neturėtų būti pakeisti lyginamaisiais indeksais. CCCME taip pat tvirtino, kad kiti gamybos veiksniai, pvz., anglies rėmai, neturėtų būti pakeičiami, nes anglis, naudojama šiuose rėmuose, nebuvo paminėta kaip medžiaga, kuriai KLR taikomi dideli iškraipymai.

(166)

Komisija pažymėjo, jog teiginys, kad, nustatydama neiškraipytą normaliąją vertę ji nesinaudojo jokiais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, yra faktiškai netikslus. Kaip minėta 150 ir 161 konstatuojamosiose dalyse, Komisija naudojo bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytus ir Komisijos patikrintus medžiagų, darbo, energijos ir vandens naudojimo veiksnius, taip pat pridėtinių gamybos sąnaudų santykį.

(167)

Be to, Komisija pažymėjo, kad CCCME argumentas, jog KLR nebėra laikoma ne rinkos ekonomikos šalimi, taip pat nėra svarbus. Komisija primena, kad naujo antidempingo teisės akto 2 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad „[š]iuo reglamentu nedaromas poveikis nustatant, ar PPO narė yra rinkos ekonomikos šalis, ar ne, ir neturėtų būti daromas poveikis tvarkai ir sąlygoms, kurios nustatytos protokoluose ir kituose dokumentuose, pagal kuriuos valstybės prisijungė prie 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo sutarties, kuria įsteigta Pasaulio prekybos organizacija“ (87). Kadangi naujame antidempingo teisės akte nebeskiriamos rinkos ekonomikos ir ne rinkos ekonomikos šalys, šis CCCME argumentas neturi teisinio pagrindo, taikomo šiam tyrimui. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis taikoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visus turimus įrodymus, susijusius su eksportuojančia šalimi.

(168)

Be to, Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta, kad dėl to, jog esama didelių rinkos iškraipymų, negalima naudoti vidaus sąnaudų ir kainų, todėl normalioji vertė turi būti apskaičiuota remiantis vien tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius indeksus. Jame taip pat nustatyta, kad į normaliąją vertę turi būti įtraukta neiškraipyta ir pagrįsta PBA ir pelno suma. Šiomis aplinkybėmis vidaus sąnaudas galima naudoti tik tokiu mastu, kad būtų nustatyta, kad tokios sąnaudos nėra iškraipomos, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, visų pirma remiantis suinteresuotųjų šalių pagal 2 straipsnio 6a dalies c punktą pateiktais įrodymais. CCCME nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų.

(169)

Galiausiai Komisija taip pat pažymėjo, kad nė vienas iš trijų atrinktų bendradarbiaujančių KLR gamintojų nenurodė, kad visi gamybos veiksniai buvo įsigyti neiškreiptomis vertėmis.

(170)

Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(171)

Iš dviejų atrinktų KLR gamintojų (gamintojų grupių), per peržiūros tiriamąjį laikotarpį parduodančių Sąjungai peržiūrimąjį produktą, vienas vykdė prekybą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, o kitas – per susijusius prekiautojus.

(172)

Eksportuojantys gamintojai eksportavo peržiūrimąjį produktą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje arba per prekiautoją. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kainomis, faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis už peržiūrimąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(173)

Kaip paminėta 46 konstatuojamojoje dalyje, viena iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių Komisijai nepateikė savo pardavimo kainų, taikomų parduodant produkciją per susijusį prekiautoją pirmajam nepriklausomam pirkėjui, kad jis ją parduotų ir Sąjungoje, ir kituose pasaulio regionuose. Taigi, naudodama geriausius turimus duomenis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, Komisija panaudojo tik sandorius, kuriems buvo galima nustatyti nepriklausomų pirkėjų kainą, kad būtų galima nustatyti tos eksportuojančių gamintojų grupės eksporto kainą.

(174)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertą su eksporto kaina EXW sąlygomis.

(175)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Korekcijos buvo pritaikytos vidaus transporto sąnaudoms, tvarkymo, pakrovimo ir papildomoms išlaidoms, kredito kainai ir banko mokesčiams.

(176)

Be to, vienam iš eksportuojančių gamintojų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo pakoreguota eksporto kaina atimant komisinius mokesčius, nes pardavimas vyko per prekiautoją. Komisiniai mokesčiai buvo apskaičiuoti remiantis prekiautojo PBA išlaidomis ir pagrįstu pelno dydžiu. Taikydama pelno korekciją Komisija rėmėsi lygiu, kuris buvo nustatytas atliekant tyrimą, kurio metu buvo nustatytas dabartinis muitų dydis.

(177)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(178)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 2,56 % „Ideal“ atveju ir 49,82 % „Oyama“ atveju.

(179)

Komisija taip pat apskaičiavo nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinį dempingo skirtumą. Atsižvelgdama į prastą KLR bendradarbiavimą, kaip išdėstyta 3.2 skirsnyje, Komisija vadovavosi turimais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(180)

Pirma, siekdama nustatyti normaliąją vertę Komisija naudojo dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų (gamintojų grupių) vidutinę normaliąją vertę.

(181)

Antra, siekdama nustatyti eksporto kainą Komisija naudojo Eurostato duomenis atėmusi dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportuojamą kiekį. Palyginimo tikslais Komisija pakoregavo eksporto kainą EXW sąlygomis naudodama dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutines patikrintas išmokas, įskaitant transporto išlaidas.

(182)

Tuo remiantis vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 206 %. Tas dempingo skirtumas būtų didesnis, jeigu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė būtų pakoreguota pagal vidaus transporto išlaidas ir importo į Serbiją muitus, kaip paminėta 156 konstatuojamojoje dalyje.

(183)

Kita vertus, siekdama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį panaudoti visą geriausią turimą informaciją Komisija apskaičiavo dempingo skirtumą remdamasi prašyme nurodyta vidutine apskaičiuotąja normaliąja verte. Tai buvo padaryta tipiška šalimi laikant Turkiją. Nepaisant to, kad į tą alternatyvią normaliąją vertę buvo įtraukti tik pagrindiniai gamybos veiksniai (15–20 priklausomai nuo dviračių rūšių), apskaičiuotas dempingo skirtumas sudarė 86 %.

(184)

Todėl nėra jokių abejonių, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(185)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(186)

Siekdama įvertinti dempingo tęsimosi tikimybę Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(187)

Kinijos dviračių asociacijos duomenimis, 2017 m. buvo iš viso pagaminta 80 mln. dviračių.

(188)

Be to, penkios bendradarbiaujančios bendrovės pranešė, kad pajėgumų naudojimo koeficientas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė 38 % ir 96 % (t. y. svertinis vidurkis buvo 68 %). Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudodama geriausią turimą informaciją Komisija įvertino, kad bendri pajėgumai sudaro 117 mln. dviračių (88). Vadinasi, nepanaudoti Kinijos pramonės pajėgumai būtų maždaug 37 mln. dviračių, t. y. daugiau nei dvigubai didesnis skaičius nei Sąjungos suvartojimas (t. y. 18 mln. vienetų).

(189)

Be to, kaip nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013 (89) ir patvirtinta atlikus tyrimą, dviračių gamyba yra iš esmės surinkimo veikla, kurią galima nesunkiai išplėsti padidinus darbuotojų skaičių. Taigi Kinijos gamintojai galėtų sparčiai sukurti naujus pajėgumus įdarbindami naujus darbuotojus.

(190)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai turi didelių nepanaudotų pajėgumų, kuriuos jie galėtų panaudoti į Sąjungos rinką eksportuojamiems dviračiams gaminti, jeigu priemonėms būtų leista pasibaigti.

(191)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija apytikriai įvertino nepanaudotus Kinijos pramonės pajėgumus ir nepateikė jokių įrodymų jos vertinimui pagrįsti.

(192)

Komisija priminė, kad dėl žemo KLR bendradarbiavimo lygio nepanaudotiems pajėgumams apskaičiuoti taikytas pagrindinio reglamento 18 straipsnis. Be to, kaip paaiškinta 187 ir 188 konstatuojamosiose dalyse, Komisija savo vertinimą pagrindė Kinijos dviračių asociacijos nurodytais bendros produkcijos duomenimis. Be to, išskyrus tvirtinimą, CCCME nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį, kad Komisija netinkamai apskaičiavo nepanaudotus pajėgumus KLR. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(193)

Pirmasis elementas, kuriuo patvirtinamas Sąjungos rinkos patrauklumas, yra Kinijos gamintojų kainų raida parduodant į Sąjungos rinką palyginti su kitomis eksporto rinkomis. Kalbant apie visą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksportuotą dviračių skaičių (90), tai buvo maždaug 58 mln. vienetų, įskaitant 15 mln., kurie buvo parduoti JAV (t. y. 26 % visų Kinijos eksportuojamų dviračių). Vidutinė Kinijos eksporto į JAV kaina yra 50 EUR už vienetą, t. y. mažiau nei į ES (64 EUR už vienetą) ir gerokai mažiau nei vidutinė Sąjungos gamintojų pardavimo kaina per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (129 EUR už vienetą). Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. pagal JAV prekybos akto 301 skirsnį (91) Kinijos dviračiams JAV pradėjus taikyti papildomą 10 % ad valorem muitą tai tikriausiai turės didelį poveikį Kinijos vykdomam dviračių eksportui į šią šalį. Be to, 2019 m. gegužės 10 d. JAV vėl padidino papildomą ad valorem importo muitą iki 25 % (92). Taigi tikėtina, kad poveikis Kinijos dviračių eksportui į JAV bus dar didesnis. Todėl pasibaigus taikomų priemonių galiojimui Sąjunga taptų patrauklesnė nei dabartinė didžiausia Kinijos dviračių rinka.

(194)

Apskritai, kalbant apie kainas, Sąjunga yra patraukli Kinijos dviračių gamintojams. Kinijos eksportuotojai vykdė prekybą 149 šalyse (kurioms teko 71 % visos dviračių eksporto vertės), kuriose vidutinės kainos buvo mažesnės nei Sąjungoje. Tik 24 šalyse (kurioms teko 25 % visos dviračių eksporto vertės) dviračiai buvo parduodami kainomis, kurios vidutiniškai buvo didesnės nei Sąjungoje.

(195)

Darytina išvada, kad eksportas į Sąjungą būtų patrauklesnis Kinijos eksportuotojams nei eksportas į daugelį kitų šalių, į kurias eksportuojama daugiausia.

(196)

Antrasis elementas, kuriuo patvirtinamas Sąjungos rinkos patrauklumas, yra prekybos apsaugos ir kitos ribojamosios importo priemonės, taikomos Kinijos dviračiams daugelyje eksporto rinkų. Tokių priemonių imamasi Meksikoje ir Argentinoje. Šioms šalims tenka 4 % viso kiekio, kurį atrinkti eksportuojantys gamintojai eksportuoja į visus kitus pasaulio regionus, ir 1 % viso Kinijos eksporto per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (93).

(197)

Kaip minėta 193 konstatuojamojoje dalyje, nuo 2019 m. sausio 1 d. Kinijos dviračiams nustatytas papildomas 10 % ad valorem importo į JAV muitas turės didelį poveikį Kinijos dviračių eksportui. Iš tikrųjų, vien JAV tenka 58 % visos atrinktų eksportuojančių gamintojų vykdomo eksporto į kitus pasaulio regionus apimties ir 26 % viso eksporto iš KLR. Per 2019 m. pirmąjį ketvirtį Kinijos dviračių eksportas į JAV jau buvo 54 % mažesnis nei per 2018 m. pirmąjį ketvirtį (arba maždaug 1,4 mln. vienetų mažiau). Tikimasi, kad tas poveikis bus dar didesnis JAV priėmus sprendimą nuo 2019 m. gegužės 10 d. dar padidinti papildomą ad valorem importo muitą iki 25 % (94).

(198)

Dėl tokių papildomų muitų didžiausioje Kinijos dviračių eksporto rinkoje ir panaikinus Sąjungoje rinkoje galiojančias priemones Kinijos eksportas tikriausiai bus nukreiptas iš JAV į Sąjungą.

(199)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, kad nepanaudoti pajėgumai KLR yra nukreipti į Sąjungos rinką.

(200)

Komisija pažymėjo, kad ji neteigė, jog nepanaudoti pajėgumai nukreipti į Sąjungos rinką, tačiau tikėtina, kad tai bus padaryta, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. 193–198 konstatuojamosiose dalyse Komisija išvardijo keletą aplinkybių, kurios aiškiai rodo tikimybę. Pažymėtina, kad CCCME neginčijo nė vienos iš šių aplinkybių.

(201)

Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(202)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus priemonių galiojimui tikimybė, kad dempingas tęsis, yra didelė.

(203)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuota dempingo kaina.

(204)

Komisija taip pat rado įrodymų, kad panaikinus priemones dempingas tikriausiai tęsis. KLR nepanaudoti pajėgumai buvo dideli palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, iš Kinijos eksportuojančių gamintojų elgesio nustatant kainas trečiosiose rinkose matyti, kad eksporto į daugelį tų rinkų kainos yra mažesnės nei eksporto į Sąjungą kainos ir kad leidus pasibaigti priemonių galiojimui tikėtina, jog dempingas eksportuojant į Sąjungą tęsis. Galiausiai, Sąjungos rinkos dydžio ir kainų patrauklumas ir tai, kad kitos rinkos išlieka uždarytos dėl taikomų prekybos priemonių, ypač JAV, rodo, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, jog Kinijos eksportas ir nepanaudoti pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką. Taigi, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus antidempingo priemones padidėtų dviračių eksporto iš KLR į Sąjungą dempingo kaina apimtis.

(205)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui dempingas tikriausiai tęsis.

(206)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį dviračius Sąjungoje gamino daugiau nei 400 žinomų gamintojų. Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie iš jų visą gamybos procesą arba jo dalį subrangos pagrindu perleidžia trečiosioms šalims, įmonėms, vykdančioms veiklą pagal žaliavų perdirbimo susitarimus (toliau – pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai). Tie 400 gamintojų ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Dalis Sąjungos pramonės taip pat gamina elektrinius dviračius, iš dalies naudodami tą pačią gamybos įrangą, kaip naudojama peržiūrimajam produktui gaminti.

(207)

Apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 11,2 mln. vienetų. Tas skaičius buvo nustatytas remiantis Europos dviračių pramonės konfederacijos (toliau – CONEBI) surinktais duomenimis.

(208)

Komisija įvertino Sąjungos suvartojimą remdamasi pareiškėjo ir CONEBI pateikta informacija.

(209)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(210)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 5 % ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė 18,3 mln. vienetų. Sumažėjusį suvartojimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad tuo pat metu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. elektrinių dviračių rinka išaugo nuo 1 139 000 iki 1 982 269 vienetų (95).

(211)

Komisija nustatė importo apimtį ir kainas remdamasi TARIC lygio Eurostato importo statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(212)

Importo iš KLR į Sąjungą raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(213)

Kinijos importo apimtis išliko nedidelė, maždaug tokio pat lygio, kaip per ankstesnį peržiūros tyrimą. Tačiau tendencija (padidėjimas 51 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) rodo, kad susidomėjimas Sąjungos rinka atgyja.

(214)

Bendras suvartojimo sumažėjimas ir importo apimties padidėjimas lėmė tai, kad rinkos dalis padidėjo nuo 2,6 % 2014 m. iki 4,1 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(215)

Importo iš KLR į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importo kainos

(216)

Kinijos importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 64 %. Importo kainose, pagrįstose Eurostato duomenimis, neatsižvelgiama į įvairias produkto rūšis ir kainų skirtumus tarp skirtingų peržiūrimojo produkto rūšių. Tačiau dėl prasto Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija turėjo pasikliauti turimais faktais, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(217)

Tad vidutinės bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su vidutinėmis importo iš KLR kainomis. Nustatyta, kad daugiau nei 80 % atvejų importo (viso importo, išskyrus du bendradarbiaujančius Kinijos eksportuojančius gamintojus) kainos privertė Sąjungos pramonę mažinti kainas 19,1 %. Atėmus taikomus antidempingo muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 43,0 %.

(218)

Kalbant apie du bendradarbiaujančius Kinijos eksportuojančius gamintojus, palyginimas buvo atliktas pirminės įrangos gamintojo (toliau – PĮG) kainų lygmeniu, nes jie abu eksportavo į ES rinką tik PĮG modelius. Taip pat nustatyta, kad priverstinis kainų mažinimas vieno iš dviejų eksportuotojų atveju siekė 6,4 %.

(219)

Importo apimties, rinkos dalies ir su importu iš kitų trečiųjų šalių susijusių importo kainų raida:

5 lentelė

Importo apimtis, rinkos dalis ir importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, kainos

(220)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 15 %. Jų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 38.3 iki 34,1 %.

(221)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos buvo sistemingai didesnės nei vidutinės importo iš KLR kainos. Per nagrinėjamąjį laikotarpį skirtumas sudarė 92–142 EUR už vienetą.

(222)

Vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos buvo sistemingai didesnės nei 250 konstatuojamosios dalies 12 lentelėje nurodytos Sąjungos gamintojų kainos. Priklausomai nuo metų skirtumas sudarė 30–58 EUR už vienetą.

(223)

Importo į Sąjungą iš kitų šalių, kuriam taikomos antidempingo priemonės, atlikus vengimo tyrimus, kaip nurodyta 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, raida:

6 lentelė

Importo apimtis, rinkos dalis ir importo iš kitų šalių, kuriam taikomos antidempingo priemonės, kainos

(224)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš kitų trečiųjų šalių, kuriam taikomos antidempingo priemonės, apimtis sumažėjo 7 %.

(225)

Visa rinkos dalis kito pagal tokią pat tendenciją ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 17,3 iki 16,9 %, nes visos šalys, išskyrus Kambodžą, neteko rinkos dalies.

(226)

Vidutinė importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 105 iki 130 EUR už vienetą.

(227)

Reikėtų pažymėti, kad daugeliu atvejų importą iš kitų šalių, kuriam taikomos antidempingo priemonės, vykdo tikrieji gamintojai, kuriems priemonės nepratęsiamos (96).

(228)

Importo į Sąjungą iš kitų šalių, kuriam netaikomos antidempingo priemonės, raida:

7 lentelė

Importo apimtis, rinkos dalis ir importo iš kitų šalių, kuriam netaikomos antidempingo priemonės, kainos

(229)

Importas iš kitų šalių, kuriam netaikomos antidempingo priemonės, sumažėjo 22 %. Kalbant apie apimtį, pirmavo trys šalys – Taivanas, Bangladešas ir Tailandas.

(230)

Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį šių šalių rinkos dalis sumažėjo nuo 21 iki 17,3 %. Importo iš Taivano ir Tailando rinkos dalys sumažėjo atitinkamai 3 ir 1,8 procentinio punkto, o importo iš Bangladešo rinkos dalis padidėjo 1,1 procentinio punkto.

(231)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo iš kitų šalių, kuriam netaikomos antidempingo priemonės, kainos buvo didesnės nei vidutinės importo iš Kinijos kainos. Importo iš kitų šalių, kuriam netaikomos priemonės, kainos buvo 78–320 EUR už vienetą.

(232)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(233)

Kaip minėta 13 ir 14 konstatuojamosiose dalyse, norint nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(234)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo). Vertinimas buvo atliktas remiantis pareiškėjo ir CONEBI pateikta informacija.

(235)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kaina ir sąnaudos, darbo sąnaudos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

(236)

Papildoma tam tikrų mikroekonominių rodiklių (darbo sąnaudų, investicijų ir investicijų grąžos) analizė laikoma būtina dėl to, kad kai kurie dviračių gamintojai subrangos pagrindu individualiai pavedė tam tikrus gamybos procesus vykdyti pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantiems gamintojams, kaip minėta 206 konstatuojamojoje dalyje. Dviejų iš atrinktų Sąjungos gamintojų vertinimas per nagrinėjamąjį laikotarpį atliktas pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų lygmeniu. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje aplankant penkis pagal gamybos apimtį didžiausius pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančius gamintojus.

(237)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(238)

Po padidėjimo 2015 m. gamyba nuolat mažėjo ir jos lygis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo šiek tiek mažesnis nei 2014 m. ir sudarė 11,2 mln. dviračių. Pajėgumų raidai būdingos panašios tendencijos: iš pradžių padidėjo, po to sumažėjo, bet apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 2 %. Taigi pajėgumų naudojimas sumažėjo 2,9 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį siekė 74,1 %.

(239)

Pajėgumai reiškia teorinį elektrinių dviračių, kuriuos galima pagaminti naudojant turimas gamybos linijas, skaičių. Pajėgumai gali būti didinami sukuriant papildomas pamainas, priklausomai nuo paklausos ir darbuotojų ir dalių buvimo. Be to, tas pačias gamybos linijas galima naudoti elektriniams dviračiams gaminti nepatiriant jokių papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tokių parametrų pritaikomumą, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo rodiklius reikėtų analizuoti atsargiai ir neskirti jiems didelės svarbos nagrinėjant žalą.

(240)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės vykdomo pardavimo ES ir jos rinkos dalies pagal suvartojimą raida:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(241)

Sąjungos pramonės pardavimas ES rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį išliko stabilus, apie 11,3 mln. dviračių.

(242)

Dėl mažėjančio suvartojimo, kaip parodyta 209 konstatuojamosios dalies 2 lentelėje, Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2,6 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė 61,8 %.

(243)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(244)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį užimtumas padidėjo 17 %, o našumo tendencija buvo priešinga. Našumo sumažėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai sugrąžino į kitas šalis perkeltą tam tikrų dalių gamybą arba integravo tam tikrus procesus, kaip antai dažymą, į savo veiklą. Taigi jie padidino darbuotojų skaičių, bet nepadidino gamybos apimties. Todėl našumas mažėjo. Atlikus ankstesnį peržiūros tyrimą buvo nustatytas žemesnis užimtumo lygis. Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti užimtumo skaičiai grindžiami naujausiais EBMA pateiktais atnaujintais duomenimis ir apie visą tiesioginį ar netiesioginį darbą, susijusį su dviračių gamybą.

(245)

Kadangi pardavimas liko stabilus, o suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo, Sąjungos pramonei pavyko konsoliduoti savo padėtį rinkoje ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidinti rinkos dalį (+ 2,6 procentinio punkto).

(246)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį tęsėsi didelis dempingas, kaip paaiškinta 3 skirsnyje, ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos ir toliau lėmė didelį priverstinį Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažinimą.

(247)

Dėl bendro poveikio, kurį darė didėjanti importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimtis ir faktiniai dempingo skirtumai, Sąjungos pramonei nepavyko visiškai atsigauti nuo buvusio dempingo.

(248)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(249)

2014–2017 m. laikotarpio pabaigos atsargos laipsniškai padidėjo 15 %. Palyginti su gamybos apimtimi, 2014–2017 m. jokio didelio padidėjimo nematyti. Kadangi dviračiai yra sezoninis produktas, Sąjungos pramonė turi didinti savo atsargų lygius prieš pardavimo sezoną. Tai matyti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį: peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaiga sutampa su pardavimo sezono pradžia ir atsargų lygiai gerokai padidėja.

(250)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir vidutinių vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pardavimo kaina ir sąnaudos Sąjungoje

(251)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei pavyko padidinti vidutinę pardavimo kainą 9 %. Vidutinės gamybos sąnaudos šiek tiek padidėjo 3 %.

(252)

Penkių atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Vidutinės darbo jėgos sąnaudos

(253)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 33 %. Šį rodiklį daugiausia paveikė nemenkas darbo užmokesčio padidėjimas Bulgarijoje, kur yra viena atrinkta bendrovė. Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo užmokestis šioje valstybėje narėje padidėjo 50 % (97).

(254)

Be to, taip pat buvo išanalizuotos penkiems atrinktiems gamintojams dirbančių pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų vidutinės darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Raida:

14 lentelė

Vidutinės pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų darbo jėgos sąnaudos

(255)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 9 %.

(256)

Pelningumo ir pinigų srauto raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

15 lentelė

Pelningumas

(257)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktiems Sąjungos gamintojams pavyko padidinti pelningumą. Po padidėjimo 5 % 2015 m. per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pelningumas laipsniškai sumažėjo iki 2,8 %. Nors Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pelninga, jos pelno lygis buvo mažesnis nei tikslinis pelno lygis (8 %), nustatytas atliekant ankstesnį peržiūros tyrimą.

(258)

Pinigų srautas perteikia Sąjungos pramonės pajėgumą pačiai finansuoti savo veiklą. Jo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

16 lentelė

Pinigų srautas

(259)

Pinigų srauto raida iš esmės perteikia viso Sąjungos pramonės pelningumo raidą. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį susiklosčiusią pinigų srauto padėtį galima iš esmės paaiškinti dideliu atsargų padidėjimu, kaip paaiškinta 249 konstatuojamojoje dalyje.

(260)

Sąjungos pramonės investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

17 lentelė

Investicijos ir investicijų grąža

(261)

2014–2016 m. investicijos gerokai padidėjo – 87 %. Nuo 2017 m. dėl pelningumo tendencijos investicijos mažėjo. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 32 %.

(262)

Sąjungos gamintojai investavo į gamybos linijų modernizavimą ir automatizavimą. Kai kurios bendrovės taip pat optimizavo savo pajėgumus padidindamos sandėlių plotus.

(263)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį iš dalies atitiko pelningumo tendenciją, nes 2015 m. ji gerokai padidėjo, o vėliau laipsniškai sumažėjo, bet išliko didesnė nei 2014 m.

(264)

Taip pat buvo nagrinėjamos pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų investicijos ir investicijų grąža. Jų raida:

18 lentelė

Pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų investicijos ir investicijų grąža

(265)

Pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai reguliariai investavo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Iš tendencijos matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 20 %.

(266)

Buvo investuojama į naujas gamybos linijas, esamų linijų automatizavimą ir tam tikrų į kitas šalies perkeltų gamybos dalių sugrąžinimą.

(267)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sudarė 23–31 % ir apskritai šiek tiek padidėjo nuo 26 % 2014 m. iki 27 % per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(268)

Bendras pelningumo ir pinigų srauto pagerėjimas padarė teigiamą poveikį Sąjungos gamintojų ir pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų pajėgumui didinti kapitalą, nes dauguma jų finansavo savo veiklą ir investicijas pasitelkdami nuosavus išteklius. Kai kurios bendrovės taip pat pasinaudojo Europos ar nacionalinėmis plėtros programomis, kitos gavo finansavimą iš bankų.

(269)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis makrolygmeniu per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti stabili: per tą laikotarpį Sąjungos dviračių pramonėje vyko transformacija dėl didėjančio elektrinių dviračių rinkos augimo Sąjungoje. Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas sumažėjo, pardavimo ir gamybos apimtis išliko stabili ir Sąjungos pramonei pavyko padidinti jai tenkančią rinkos dalį.

(270)

Iš tyrimo taip pat paaiškėjo, kad pramonės padėtis mikrolygmeniu per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerėjo dėl mažesnio sąnaudų nei kainų padidėjimo, atitinkamai padidėjo pelningumas, gauta tam tikra investicijų grąža. Tačiau pelnas per nagrinėjamąjį laikotarpį ir toliau buvo mažesnis nei tikslinis pelnas, nustatytas atliekant pradinį tyrimą. Pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų padėtis panaši.

(271)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė nepatyrė didelės žalos, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

(272)

Tačiau, net jeigu Sąjungos pramonės padėtis stabilizavosi, ji vis dar nestabili, kaip matyti iš pelno per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(273)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo EBMA tvirtino, kad atlikdama Sąjungos pramonės veiklos rezultatų analizę Komisija neatsižvelgė į bendrą rinkos padėtį, ypač į iš KLR importuojamus dviračius, skirtus beplatformėms dalijimosi dviračiais paslaugoms (angl. dockless bike sharing), ir jų poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio. EBMA taip pat teigė, kad 243–244 konstatuojamosiose dalyse pateikta užimtumo ir našumo analizė gali būti klaidingai aiškinama.

(274)

Komisija priminė, kad 4.5 skirsnyje nurodyti makroekonominiai rodikliai buvo įvertinti visos Sąjungos pramonės lygmeniu ir visų rūšių produktams bendrai. Nebuvo pateikta jokių konkrečių įrodymų, susiejančių dviračių, skirtų beplatformėms dalijimosi dviračiais paslaugoms, importą su šių rodiklių pablogėjimu, kad būtų galima pagrįsti konkrečios rūšies produkto analizę. Be to, tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ir šiuo laikotarpiu tam tikri rodikliai pagerėjo. Dėl importo iš Kinijos lygio ir tendencijų Komisija pažymėjo, kad ji jau išnagrinėjo ir 213 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad susidomėjimas Sąjungos rinka atgyja.

(275)

Kalbant apie užimtumą ir našumą, Komisija pažymėjo, kad klaidingo aiškinimo galimybės nėra, nes, kaip nurodyta 243–244 konstatuojamosiose dalyse, ji jau pateikė išsamią užimtumo duomenų analizę, stebimą našumo tendenciją ir šios tendencijos priežastis. Bendras darbuotojų skaičius galėjo padidėti, tačiau tai daugiausia apėmė į kitas šalis perkeltos veiklos, kaip antai tam tikrų dalių gamybos ar dažymo, susigrąžinimą. Todėl dviračių gamybos apimtis nepadidėjo tuo pačiu tempu, o našumas mažėjo.

(276)

Todėl abu EBMA tvirtinimai buvo atmesti.

(277)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonė atsigavo nuo ankstesnės žalos, o tai pateisina priemonių nutraukimą.

(278)

Komisija pakartojo išvadas, pateiktas 269–272 konstatuojamosiose dalyse, kuriose taip pat padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama. Tai, inter alia, rodo nagrinėjamuoju laikotarpiu gautas pelnas, kuris buvo mažesnis už tikslinį pelną, kuris buvo nustatytas per pradinį tyrimą ir kurio atliekant šį tyrimą negalima pakeisti.

(279)

Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(280)

Kadangi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonė didelės žalos nepatyrė, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad leidus pasibaigti KLR taikomų priemonių galiojimui Kinijos importo daroma didelė žala pasikartotų.

(281)

Siekdama nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jeigu priemonės būtų panaikintos, Komisija išanalizavo šiuos elementus: a) tikėtinus importo iš KLR kainų lygius nesant antidempingo priemonių, b) Sąjungos rinkos patrauklumą, c) KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus ir d) prekybos ribojimo priemonių, taikomų dviračių eksportui iš KLR, buvimą kitose trečiosiose šalyse.

(282)

Per tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina (žr. 185 konstatuojamąją dalį), ir tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių (žr. 202 konstatuojamąją dalį).

(283)

Kaip paaiškinta 215–218 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos importo kainos buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, nepaisant nagrinėjamuoju laikotarpiu galiojusių antidempingo priemonių. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo ES rinkoje kaina buvo 129 EUR už vienetą, o vidutinė importo iš KLR kaina buvo beveik dvigubai mažesnė – 77 EUR už vienetą. Atsižvelgiant į tai, buvo padaryta išvada, jog leidus nebetaikyti priemonių Kinijos dviračių eksportas į ES būtų vykdomas žalingomis dempingo kainomis priverčiant Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainą.

(284)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Kinijos importo ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos skiriasi dėl palyginamų produktų skirtumo, o ne dempingo ir žalingų importo kainų, ir kad Komisija neatliko kainų palyginimo pagal produktų rūšis. CCCME taip pat tvirtino, kad net jei priemonės nustotų galioti, Kinijos eksportuotojai gali išlaikyti esamą kainų lygį ir neeksportuos dviračių į Sąjungą dempingo ir žalingomis kainomis.

(285)

Komisija pažymėjo, kad dėl žemo Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo kainų palyginimas pagal produktų rūšis nebuvo įmanomas. Žala buvo vertinama atsižvelgiant į visų rūšių produktus bendrai ir pirmenybė nebuvo teikiama aukščiausios klasės produktams. Tai buvo užtikrinta atrenkant Sąjungos gamintojus, dėl kurių nebuvo gauta jokių pastabų. Gamintojai atrinkti atsižvelgiant į didžiausią tipišką pardavimo ir gamybos apimtį, todėl jų gamyba apėmė visų rūšių produktus, ne tik aukščiausios klasės produktus. Dėl antrojo teiginio Komisija priminė 185 konstatuojamąją dalį ir kad Kinijos eksportuotojų dempingas jau buvo nustatytas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(286)

Todėl abu CCCME tvirtinimai buvo atmesti.

(287)

Sąjungos rinka patraukli dėl savo dydžio ir kainų. Remiantis turima pareiškėjo pateikta informacija (98), pagal paklausą Sąjungos rinka yra didžiausia rinka pasaulyje.

(288)

Kaip nurodyta 193 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad ji yra patraukli dėl kainų, o eksporto į ES kainos yra vidutiniškai didesnės nei į kitas šalis.

(289)

Iš Kinijos eksporto statistinių duomenų taip pat matyti, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinijos eksporto į pagrindines eksporto rinkas, t. y. JAV, Indoneziją ir Japoniją, kainos buvo vidutiniškai mažesnės (50 EUR už vienetą), nei eksportuojant į ES (64 EUR už vienetą).

(290)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat patvirtina importo iš KLR tendencija: nepaisant galiojančių priemonių per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebimas didelis padidėjimas (+ 51 %).

(291)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad net jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuotojams būtų sunku per trumpą laiką atgauti Sąjungos klientus. Be to, nusistovėję ryšiai kitose šalyse, mažėjanti paklausa Sąjungoje ir atsigavusių Sąjungos gamintojų konkurencija turėtų atgrasomąjį poveikį Kinijos eksportuotojams.

(292)

Komisija priminė 212 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, ypač tai, kad per 27 mėnesių laikotarpį (nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio) importas iš Kinijos padidėjo 59 %. Be to, priemonių vengimo praktika, nurodyta 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, patvirtina, kad Kinijos eksportuotojai vis dar labai domisi Sąjungos rinka ir gali įsiskverbti į ją gana greitai.

(293)

Todėl CCCMC tvirtinimas buvo atmestas.

(294)

Kaip paaiškinta 187–190 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos dviračių gamybos pajėgumai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį konservatyviai vertinami kaip 117 mln. vienetų. Atsižvelgiant į 80 mln. vienetų gamybos apimtį, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nepanaudoti pajėgumai sudarė atitinkamai 37 mln. dviračių. Sąjungos rinkos suvartojimo poreikiams patenkinti pakaktų pusės tokių pajėgumų.

(295)

Be to, kaip patvirtino Kinijos dviračių asociacija, Kinijos eksportuojantys gamintojai daugiausia orientuojasi į eksportą, nes kasmet eksportuoja 75 % savo produkcijos (99).

(296)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo padaryta išvada, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai orientuojasi į eksportą ir turėtų pakankamai nepanaudotų pajėgumų, kad gerokai padidintų savo eksportą į ES, jeigu priemonės būtų panaikintos.

(297)

Kaip minėta 196 konstatuojamojoje dalyje, kai kuriose pagrindinėse KLR dviračių eksporto rinkose, kaip antai Argentinoje ir Meksikoje, kuriose taikomos antidempingo priemonės, yra tam tikrų prekybos kliūčių.

(298)

Be to, kaip minėta 197 konstatuojamojoje dalyje, JAV padidinus importuojamiems KLR kilmės dviračiams taikomus ad valorem importo muitus (25 %) JAV rinka tapo ne tokia patraukli.

(299)

Be ES rinkos patrauklumo, kaip minėta 287 ir 290 konstatuojamosiose dalyse, šių KLR eksporto rinkų apribojimai yra dar vienas požymis, kad leidus nebetaikyti priemonių tikriausiai bus taikomasi į Sąjungos rinką.

(300)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad importas iš KLR ir toliau vykdomas dempingo kainomis ir kad nėra jokių požymių, jog ateityje tokia dempingo praktika būtų nutraukta.

(301)

Be to, jeigu priemonės būtų panaikintos, galima pagrįstai tikėtis, kad dėl Sąjungos rinkos patrauklumo, turimų nepanaudotų KLR pajėgumų ir prekybos kliūčių kitose rinkose bus gerokai daugiau importuojama į ES žalingomis dempingo kainomis priverčiant Sąjungos pramonę mažinti pardavimo kainą.

(302)

Pagal tokį scenarijų Kinijos eksportas į ES greitai įgytų Sąjungos pramonės rinkos dalį, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis staigiai sumažėtų ir padidėtų pastoviosios vieneto gamybos sąnaudos.

(303)

Be to, atsižvelgiant į tam tikrų platinimo kanalų kainų jautrumą ir tikėtiną Kinijos importo kainų lygį, Sąjungos pramonė tikriausiai bus priversta mažinti savo kainas, kad išsaugotų savo rinkos dalį. Padidėjus pastoviosioms išlaidoms ir kartu sumažėjus pardavimo kainoms būtų iš karto padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo daug mažesnis nei tikslinis pelno lygis. Taigi Sąjungos pramonė patirtų nuostolių, būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės bendrai ekonominei padėčiai ir vėl būtų padaryta didelė žala.

(304)

Gamybos apimties sumažėjimas ir pastoviųjų išlaidų padidėjimas taip pat padarytų neigiamą poveikį pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbančių gamintojų padėčiai, atsižvelgiant į jų pramonės ryšius. Ilgainiui visai Sąjungos pramonės veiklai kiltų pavojus ir tektų uždaryti kelias gamybos vietas.

(305)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(306)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(307)

Pirmiausia primenama, kad per ankstesnius tyrimus nuspręsta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(308)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(309)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(310)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar nestabili. Jeigu priemonės baigtų galioti, Sąjungos pramonės padėtis sparčiai pablogėtų ir trumpuoju laikotarpiu būtų vėl patiriama žala, o ilgainiui visas pramonės sektorius laipsniškai išnyktų.

(311)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad didelė gamybos dalis subrangos pagrindu perduodama pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantiems gamintojams, tad per nagrinėjamąjį laikotarpį į peržiūrimąjį produktą buvo nemažai investuota. Atsižvelgiant į tai, kad pagal žaliavų perdirbimo susitarimus dirbantys gamintojai yra labai priklausomi nuo savo verslo partnerių veiklos lygio, panaikinus priemones neigiamas poveikis būtų padarytas ir jų padėčiai.

(312)

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tolesnis priemonių taikymas KLR importui atitinka Sąjungos pramonės interesus, nes taip būtų galima toliau stabilizuoti jos padėtį rinkoje ir užtikrinti užimtumą. Tai taip pat leistų Sąjungos pramonei pasinaudoti didelių per nagrinėjamąjį laikotarpį padarytų investicijų pranašumais, siekiant užtikrinti jos plėtrą ateityje.

(313)

2019 m. sausio mėn. įgyvendinimo reglamentais (ES) 2019/72 (100) ir 2019/73 (101) Komisija nustatė importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams kompensacines ir antidempingo priemones.

(314)

Kaip minėta 206 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės dalis taip pat dalyvauja gaminant elektrinius dviračius, kuriems gaminti iš esmės naudojamos tos pačios mašinos, darbo jėga ir surinkimo linijos, kaip gaminant peržiūrimąjį produktą. Šiuo požiūriu bet koks tradicinių dviračių gamybos ir pardavimo apimties sumažėjimas panaikinus priemones turėtų grandininį neigiamą poveikį elektrinių dviračių gamybos veiklai Sąjungoje. Faktiškai pastoviąsias išlaidas tektų padengti esant mažesnei gamybos apimčiai, tad sąnaudos padidėtų ir būtų padarytas neigiamas poveikis šio glaudžiai susijusio pramonės sektoriaus finansinei padėčiai.

(315)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Kinijos dviračiai neužtvindys Sąjungos ir kad bendra dviračių ir elektrinių dviračių gamyba neabejotinai didės. Pasak CCCME, tariama tikimybė, kad pastoviosios išlaidos, kurias reikės padengti esant mažesnei gamybos apimčiai, jokiu būdu nepasireikš.

(316)

Komisija jau išnagrinėjo 301–302 konstatuojamosiose dalyse nurodytą numatomą importo iš Kinijos raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių ir didelį neigiamą poveikį dviračių gamybai. Atsižvelgiant į tai, kad elektrinių dviračių gamyba yra gana ribota (10 kartų mažesnė nei įprastinių dviračių gamyba 2016 m.), mažai tikėtina, kad elektrinių dviračių gamybos padidėjimas galėtų kompensuoti neigiamą poveikį pastovioms sąnaudoms, kurį sukeltų įprastinių dviračių gamybos sumažėjimas.

(317)

Todėl CCCME tvirtinimas buvo atmestas.

(318)

Be to, atsižvelgiant į tradicinių ir elektrinių dviračių panašumą, panaikinus peržiūrimajam produktui taikomas priemones būtų paskatintas netinkamas elektrinių dviračių kaip tradicinių dviračių deklaravimas juos importuojant į ES ir dėl elektriniams dviračiams taikomų priemonių būtų sukčiaujama. Tokiomis aplinkybėmis elektriniams dviračiams taikomų antidempingo ir antisubsidijų priemonių veiksmingumas gerokai sumažėtų ir Sąjungos elektrinių dviračių pramonei būtų padarytas neigiamas poveikis.

(319)

Pastabose dėl galutinio atskleidimo CCCME tvirtino, kad įprasti ir elektriniai dviračiai yra visiškai skirtingi produktai, o elektrinių dviračių kaina paprastai yra daug didesnė nei įprastinių dviračių. Šiomis aplinkybėmis valstybių narių muitinės gali lengvai atskirti šiuos du produktus, todėl vargu ar bus galima pateikti netinkamą muitinės deklaraciją.

(320)

Komisija pažymi, kad iš esmės elektriniai dviračiai yra gana panašūs į įprastus dviračius sudedamųjų dalių ir kainų atžvilgiu. Pagrindinis skirtumas yra variklis ir baterija, kuriuos būtų galima integruoti vėliau. Todėl tikėtina, kad gali būti pateikiama klaidinga deklaracija. Tai, kad šiam sektoriui istoriškai būdingas antidempingo muitų priemonių vengimas, kaip minėta 1, 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, patvirtina šią išvadą.

(321)

Todėl Komisija pirmiau minėtą tvirtinimą atmetė.

(322)

Todėl padaryta išvada, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas peržiūrimajam produktui taip pat atitiktų elektrinių dviračių gamintojų interesus.

(323)

Remiantis tyrimo (102), kurį neseniai kartu atliko EBMA ir CONEBI, rezultatais, 2018 m. 20 valstybių narių daugiau nei 400 bendrovių gamino ir tradicinių, ir elektrinių dviračių dalis ir komponentus. Tose bendrovėse dirba iš viso 22 000 žmonių.

(324)

Reikėtų priminti, kad, kaip paaiškinta 1 konstatuojamojoje dalyje, atlikus vengimo tyrimą antidempingo priemonės buvo išplėstos jas taikant ir tam tikroms importuojamoms KLR kilmės dviračių dalims. Atlikus tą tyrimą buvo sukurta atleidimo nuo muito sistema siekiant paskatinti vietos dviračių dalių gamybą, nustatant apribojimą, kad naudojamos Kinijos dviračių dalys sudarytų mažiau nei 60 % visos vertės. Taip dviračių gamintojai skatinami pirkti dalis ne KLR, o daugiausia vietoje; taip užtikrinamas ir trumpas pristatymo terminas, sumažinamos atsargos. Taigi dviračių dalių gamintojams taip pat būtų naudingas galiojančių priemonių taikymas ir pagrindinėms dviračių dalims.

(325)

Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį dalių tiekėjai įdėjo nemažai pastangų siekdami sugrąžinti į kitas šalis perkeltą dalių ir komponentų gamybą atgal į ES ir daug investavo į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir įrangą. Atsižvelgiant į tokių investicijų ypatumus ir ilgalaikius dviejų sektorių ryšius, dviračių dalių sektoriaus tvarumas yra glaudžiai susijęs su gyvybingos Sąjungos dviračių pramonės buvimu. Jeigu sumažėtų Sąjungos dviračių pramonės gamybos ir pardavimo apimtis, tai padarytų neigiamą poveikį dviračių dalių pramonei.

(326)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad, jei priemonės nustotų galioti, dviračių dalių gamintojams nebus jokio neigiamo poveikio, nes Sąjungos dviračių pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nesumažės. Be to, dalys bus naudojamos elektriniams dviračiams gaminti, o jų gamyba didės.

(327)

Komisija pakartojo 316 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus. Priemonių panaikinimas gali turėti didelį neigiamą poveikį dviračių gamybai ir jo negalima kompensuoti elektrinių dviračių gamybos padidėjimu. Dviračių dalių pramonė yra glaudžiai susijusi, todėl ji bus nedelsiant paveikta.

(328)

Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(329)

Tuo remiantis nustatyta, kad, jeigu priemonės būtų panaikintos, ES dviračių dalių sektoriuje taip pat pasireikštų neigiamos pasekmės. Todėl padaryta išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų dviračių dalių pramonės interesus.

(330)

Kaip minėta 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paragino visus nesusijusius importuotojus dalyvauti tyrime ir tiesiogiai kreipėsi į 75 importuotojus. Kaip ir ankstesnio peržiūros tyrimo metu, nė vienas iš jų informacijos nepateikė ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(331)

Reikėtų priminti, kad antidempingo priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui, bet atstatyti sąžiningą prekybą ir užtikrinti, kad nebūtų importuojama žalingomis dempingo kainomis.

(332)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad buvo daug importuojama (ir tai sudarė daugiau nei 17 % rinkos dalį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį) iš šalių, kurioms antidempingo priemonės netaikomos. Be to, kaip minėta 227 konstatuojamojoje dalyje, didžioji dalis importo iš kitų šalių, kuriam taikomos priemonės ir kuris sudarė daugiau kaip 15 % rinkos dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, gauta iš tikrųjų gamintojų, kurie buvo atleisti nuo priemonių taikymo išplėtimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad importui, kuriam priemonės netaikomos, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį teko 32 % rinkos dalis, laikoma, kad importuotojai vis tiek gali gauti dviračius iš daugelio šalių.

(333)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad galiojančios priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio importuotojų finansinei padėčiai ir kad tolesnis priemonių taikymas nepadarytų jiems pernelyg didelio poveikio.

(334)

Pirmiausia primenama, kad ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad naudotojams (vartotojams) priemonės neturėtų didelio poveikio.

(335)

Europos dviratininkų federacija (ECF), atstovaujanti dviratininkų asociacijoms ir federacijoms, ir Švedijos dviratininkų organizacija „Cykelfämjandet“ pritarė priemonių taikymui. Jos teigė, kad dviratininkams būtų naudinga, jeigu būtų tiekiami aukštus kokybės ir saugos standartus atitinkantys produktai, o labai pigūs dviračiai neatitinka saugos standartų ir neskatina žmonių važinėti dviračiais, nes jie nepatogūs, nepatikimi ir neturi kasdieniam naudojimui reikalingų reikmenų. Jos taip pat išsakė nuomonę, kad kokybė vartotojams svarbesnė už kainą ir kad pigūs nekokybiški dviračiai kelia pavojų dviratininkų potyriams ir saugai.

(336)

Atlikus vertinimus nustatyta, kad antidempingo muitų poveikis vartotojų kainoms būtų nedidelis, nes kai kuriems Kinijos gamintojams taikomas nulinis muitas; be to, Sąjungos rinkoje yra ir kitų tiekimo šaltinių. Be to, dauguma Sąjungos dviračių gamintojų veikia pagal atleidimo nuo muito schemą, pagal kurią pagrindinės dviračių dalys gali būti importuojamos iš KLR be muito iki 60 % visos panaudotų dalių vertės. Užtikrinant vienodas veiklos sąlyga, rinkoje taip pat skatinama ES pagamintų ir importuojamų dviračių konkurencija.

(337)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad dviračių įsigijimo kaina Sąjungos vartotojams padidėjo, o mažas pajamas gaunantys žmonės negali įsigyti dviračių dėl antidempingo priemonių. CCCME pridūrė, kad antidempingo priemonių paskirtis yra apsaugoti aukščiausios klasės produktų gamintojų mažumos interesus aukojant aplinką ir visuomenės sveikatą.

(338)

Komisija pažymėjo, kad toliau taikant priemones padidėjo tiekėjų, o vėliau ir kainų, įvairovė. Kaip nurodyta 6 ir 7 lentelėse 223 ir 228 konstatuojamosiose dalyse, vidutinės importo iš kitų šalių kainos dažnai buvo mažesnės už importo iš KLR kainas. Todėl Sąjungos vartotojams priemonės neturėjo neigiamos įtakos.

(339)

Kalbant apie antrą CCCME tvirtinimą, Komisija pakartojo 268 konstatuojamojoje dalyje pateiktą atsakymą ir nurodė 250 konstatuojamojoje dalyje pateiktą 12 lentelę, kurioje nurodyta vidutinė pardavimo kaina Sąjungoje svyravo nuo 118 EUR iki 129 EUR už vienetą ir, be abejonės, negali būti laikoma orientacine aukščiausios klasės dviračio kaina.

(340)

Abu tvirtinimai taip pat buvo atmesti.

(341)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad galiojančios priemonės nepadarė neigiamo poveikio naudotojų finansinei padėčiai ir kad toliau taikant priemones jiems nebūtų daromas pernelyg didelis poveikis.

(342)

Sąjungos dviračių pramonę sudaro maždaug 400 bendrovių, daugiausia MVĮ; šiame sektoriuje Sąjungos rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo tiesiogiai įdarbinta daugiau nei 20 000 žmonių. Europos profesinė sąjunga „IndustriAll“, nepriklausomų profesinių sąjungų federacija, atstovaujanti fizinį ir nefizinį darbą dirbantiems įvairių sektorių darbuotojams, sutiko, kad priemones reikėtų taikyti ir toliau. Jos teigimu, taikant priemones būtų remiamas šios pramonės, kurioje, kaip tikimasi, po penkerių metų dirbs 200 000 žmonių, augimas. Ji taip pat tvirtina, kad taikant priemones sektorius galėtų įveikti strateginius iššūkius, susijusius su dviračių pavertimu išmaniaisiais dviračiais arba organizuojant žiedinę dviračių ekonomiką (perdirbimą, pakartotinį naudojimą ir atkūrimą).

(343)

„AEGIS Europe“, jungianti 25 Europos pramonės sektorių asociacijas, taip pat išreiškė pritarimą dėl priemonių, nes jomis užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos ir išsprendžiama rinkos iškraipymo problema, kylanti tarptautinės prekybos srityje, kai valstybės taiko prekybą iškraipantį ekonomikos modelį.

(344)

Remdamasi turima informacija apie Sąjungos interesus Komisija padarė išvadą, jog nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių reikėtų nutraukti galutines antidempingo priemones, taikomas importuojamiems KLR kilmės dviračiams.

(345)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis importuojamiems KLR kilmės dviračiams ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(346)

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį reikėtų toliau taikyti antidempingo priemones, kurios buvo nustatytos importuojamiems KLR kilmės dviračiams Tarybos reglamentu (ES) Nr. 502/2013, iš dalies pakeistu Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/49, ir kurios buvo išplėstos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 501/2013 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/776.

(347)

Visus prašymus taikyti šias individualias antidempingo muitų normas (pvz., pakeitus subjekto pavadinimą arba įsteigus naują gamybos ar pardavimo subjektą) reikėtų teikti Komisijai (103) kartu su visa svarbia informacija; prašyme, visa pirma, turi būti teikiama informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(348)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (104) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(349)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,