(1)

2013 m. gegužės mėn. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 412/2013 (2) Taryba importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatė galutinį antidempingo muitą. Šiuo metu galioja 13,1–26,1 % individualūs antidempingo muitai. Visiems neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 17,9 % muitas, o visoms kitoms bendrovėms taikomas 36,1 % muitas (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią pradinių priemonių galiojimo pabaigą (3), Europos stalo ir dekoratyvinių reikmenų federacija (toliau – FEPF arba pareiškėjas), kurios atstovaujamų įmonių gamybos apimtis sudaro daugiau kaip 28 % visos 2017 m. Sąjungos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos apimties, paprašė inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Ji tvirtino, kad baigus galioti pradinėms priemonėms veikiausiai bus tęsiamas dempingas ir bus tęsiama arba pakartotinai daroma žala Sąjungos pramonei.

(3)

2018 m. gegužės 15 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (5) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį inicijuojanti pradinių priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(4)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Visų pirma, ji apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pranešė šioms šalims: pareiškėjui, žinomiems Sąjungos gamintojams ir jų atitinkamoms asociacijoms, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams, žinomiems nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir KLR valdžios institucijoms.

(6)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Skundą pateikę Sąjungos gamintojai, atstovaujami pareiškėjo, paprašė Komisijos neatskleisti jų pavadinimų, kad būtų išvengta galimos Kinijos vietos valdžios institucijų ir (arba) KLR privačių subjektų atsakomųjų veiksmų rizikos. Jie teigė, kad, atskleidus skundo teikėjų tapatybes, galėtų būti padarytas didelis neigiamas poveikis jų verslo veiklai ir santykiams su Kinijos partneriams, su kuriais jie yra užmezgę stiprius ryšius.

(8)

Komisija įvertino šiuos prašymus ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus. Ji nusprendė, kad išties yra įrodymų, kad gresia didelė atsakomųjų veiksmų rizika. Todėl ji patenkino prašymą neatskleisti skundą pateikusių gamintojų pavadinimų (6).

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(10)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Prieš inicijuojant peržiūrą atrankai prašomą informaciją pateikė ir norą bendradarbiauti su Komisija išreiškė 25 Sąjungos gamintojai. Tuo remdamasi Komisija preliminariai atrinko keturis gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai (7). Atranka atlikta atsižvelgiant į gamintojų panašaus produkto gamybos apimtis, dydį, geografinę vietą Sąjungoje ir produkto segmentą. Keturi Sąjungos gamintojai gamina visų pagrindinių rūšių produktus ir yra įsisteigę keturiose valstybėse narėse. Du iš šių gamintojų priskiriami mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ (8)). Preliminariai atrinktos bendrovės gamina daugiau kaip 10 % visos 2017 m. apskaičiuotos Sąjungos produkcijos.

(11)

Preliminariai atrinkus bendroves, vienas iš atrinktų gamintojų pranešė Komisijai klaidingai nurodęs esąs MVĮ, nors iš tikrųjų toks nėra. Siekdama užtikrinti tipinę atrinktų bendrovių grupę, Komisija pakeitė preliminariai atrinktą grupę, įtraukdama dar vieną MVĮ (9). Taigi galutinėje atrinktų bendrovių grupėje buvo penki Sąjungos gamintojai (du iš jų – MVĮ), gaminantys visų pagrindinių rūšių produktus ir įsisteigę penkiose valstybėse narėse (10). Šių atrinktų bendrovių gamybos apimtis sudaro daugiau kaip 10 % visos 2017 m. apskaičiuotos Sąjungos gamybos apimties.

(12)

Kinijos lengvosios pramonės ir amatų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCLA) pateikė pastabas dėl mažo (kiek didesnio kaip 10 %) procentinio atrinktų bendrovių reprezentatyvumo, palyginti su pradiniu tyrimu (tuomet šis rodiklis buvo didesnis kaip 20 %). Tačiau Komisija, atsižvelgdama į keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonės susiskaidymą ir poreikį įtraukti ir dideles, ir mažas bendroves, įvairiose valstybėse narėse gaminančias įvairių rūšių produktus, nusprendė, kad į atrinktų bendrovių grupę įtraukta didžiausia tipiška pardavimo apimtis, kurią pagrįstai būtų galima ištirti per turimą laiką.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Apie save Komisijai pranešė penkiolika importuotojų, dvylika iš jų pateikė reikiamą informaciją. Atsižvelgdama į atsakymų skaičių, Komisija nusprendė apriboti importuotojų, kuriuos ji tirs, skaičių, ir atrinko tam tikrą jų grupę. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pasirinko dvi bendroves, kurių tipiška peržiūrimojo produkto importo ir pardavimo Sąjungoje apimtis, kurią pagrįstai būtų galima ištirti per turimą laiką, buvo didžiausia (11). Remiantis atrankos etape pateiktais skaičiais, atrinktų bendrovių nagrinėjamojo produkto importas sudarė 2–5 % viso nagrinėjamojo produkto importo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Penki šimtai trisdešimt keturi (534) Kinijos eksportuojantys gamintojai ir (arba) eksportuojančių gamintojų grupės grąžino užpildytas atrankos formas ir sutiko būti įtraukti (-os) į atranką. Šie bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kartu pardavė apie 82 % visų Kinijos parduotų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, vertinant pagal apimtį, ir 76 %, vertinant pagal vertę. Išnagrinėjusi Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, Komisija nusprendė apriboti savo tyrimą pagrįstu eksportuojančių gamintojų skaičiumi, naudojant pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atrinktą jų grupę. 2018 m. birželio 29 d. (pranešimas byloje Nr. t18.007505) Komisija, remdamasi didžiausia pardavimo Sąjungoje apimtimi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, atrinko tris eksportuojančių gamintojų grupes. Eurostato duomenimis, šių trijų atrinktų grupių eksportas sudarė apie 8,8 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (12).

(16)

CCCLA pateikė pastabas dėl mažo procentinio atrinktų bendrovių reprezentatyvumo, palyginti su pradiniu tyrimu (tuomet šis rodiklis buvo beveik 20 %). Tačiau Komisija, atsižvelgdama į keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonės susiskaidymą, nusprendė, kad, pasirinkus tris didžiausias pagal jų deklaruotas eksporto į Sąjungą apimtis grupes, užtikrinta didžiausia tipiška eksporto apimtis, kurią pagrįstai būtų galima ištirti per turimą laiką.

(17)

2018 m. liepos 25 d. viena iš atrinktų grupių (13) pranešė Komisijos tarnyboms nusprendusi atšaukti savo bendradarbiavimą ir neteikti klausimyno atsakymų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalį Komisija nusprendė atlikti naują atranką, įtraukiant dar vieną grupę – ketvirtą pagal pardavimo Sąjungoje apimtį per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (14).

(18)

Komisija trims atrinktoms Kinijos eksportuojančių gamintojų grupėms, KLR Vyriausybei, penkiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir dviem atrinktiems nesusijusiems importuotojams nusiuntė klausimynus. Dvi Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir du atrinkti importuotojai pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(19)

Vienas smulkus Sąjungos gamintojas pranešė Komisijai, kad jis negalės pateikti reikšmingų klausimyno atsakymų, todėl atšaukia savo bendradarbiavimą. Kadangi procedūra jau ėjo į pabaigą, šios atrinktos bendrovės nebebuvo galima pakeisti kita. Šios bendrovės pasitraukimas turėjo įtakos atrankos reprezentatyvumui, nes atrinktoje bendrovių grupėje liko trys dideli gamintojai ir viena MVĮ vietoje dviejų. Tačiau, pasikeitusios atrinktų bendrovių grupės dalis apskaičiuotoje visoje 2017 m. Sąjungos pramonės sektoriaus gamybos apimtyje išliko didesnė kaip 10 %, atrinktų bendrovių grupė apėmė visus susijusius produktų segmentus (porceliano, akmens keramikos ir tauriosios keramikos dirbinius), dideles bendroves ir MVĮ, taip pat užtikrinta tipiška geografinė aprėptis (keturios valstybės narės (15)).

(20)

Vienos iš atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų grupių pateiktuose klausimyno atsakymuose buvo didelių trūkumų – nebuvo užpildyti skirsniai, skirti duomenims apie vidaus pardavimus ir sąnaudas, todėl Komisija negalėjo gauti visos informacijos, kuri, jos manymu, buvo reikalinga tyrimui. Todėl Komisija pranešė šiai grupei, kad su ja susijusias išvadas ji gali grįsti turimais faktais, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje (16).

(21)

Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės ir dėl Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(22)

Panašiai kaip tyrimo inicijavimo etapu paprašė skundą pateikę Sąjungos gamintojai, kaip aprašyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai, baimindamiesi, kad su šiuo tyrimu susiję pirkėjai ar konkurentai gali imtis atsakomųjų veiksmų, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 1 dalį paprašė, kad jų tapatybė nebūtų atskleista. Komisija atskirai iš esmės išnagrinėjo kiekvieną konfidencialumo prašymą. Ji nustatė, kad iš tiesų yra įrodymų, jog kiekvienu atveju yra didelė atsakomųjų veiksmų tikimybė, ir sutiko neatskleisti šių bendrovių pavadinimų (17). Be to, Komisija nusprendė, kad nereikėtų atskleisti penkių valstybių narių, kuriose yra įsisteigusios atrinktos bendrovės, nes taip būtų neišvengiamai atskleista ir nagrinėjamų įmonių tapatybė.

(23)

Tiek prieš galutinį faktų atskleidimą, tiek po jo CCCLA tvirtino, kad neatskleidus atrinktų Sąjungos gamintojų tapatybės padarytas grubus kitų suinteresuotųjų šalių teisių į gynybą pažeidimas. Pirma, ji tvirtino, kad nebuvo pateikta jokios informacijos apie Sąjungos gamintojų ryšius su Kinijos to paties sektoriaus bendrovėmis. Tačiau pranešime byloje, kuriame išdėstytas jos vertinimas dėl Sąjungos gamintojų pateiktų įrodymų, Komisija nurodė esamus ryšius su Kinijos bendrovėmis, kuriems galėtų kilti grėsmė, jei būtų atskleista Sąjungos gamintojų tapatybė (18). Antra, CCCLA kritikavo tai, kad dėl anonimiškumo ji negalės pateikti reikšmingų pastabų dėl atrankos reprezentatyvumo, nustatyti, ar atrinkta bendrovė gamina prekių ženklu žymimus ar prekių ženklu nežymimus produktus, ir patikrinti, ar Komisijos išvados dėl pažeidimo yra teisingos.

(24)

Remiantis Teisingumo Teismo praktika, teisių į gynybą apsauga, jei reikia, turi būti suderinta su konfidencialumo principu, kuris konkrečiai nustatytas pagrindinio reglamento 19 straipsnyje (19). Dėl tokio derinimo galima gauti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas (pvz., intervalų ir (arba) indeksuotų informacijos elementų forma), jei jomis neatskleidžiamos verslo paslaptys, tačiau tai nėra privaloma.

(25)

Taikydama šį principą, Komisija viso šio tyrimo metu užtikrino, kad visus susijusius dalykus būtų galima patikrinti ir nagrinėti bylose, su kuriomis suinteresuotosioms šalims galima susipažinti. Į šias bylas įtrauktos pastabos dėl atrankos ir jos reprezentatyvumo, nekonfidenciali atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, įskaitant intervalus ir (arba) indeksuotą informaciją bei kitą susijusį susirašinėjimą su tomis bendrovėmis ir jų atstovais, pvz., prekių ženklu žymimų produktų, kuriuos gamina įvairios atrinktos bendrovės, procentinę dalį. Atrenkant bendroves arba Komisijai darant išvadas dėl žalos, nenaudota jokios kitos informacijos, išskyrus tą, kurios nekonfidenciali versija buvo atskleista suinteresuotosioms šalims. Todėl, atskleidus šių bendrovių pavadinimus, suinteresuotosioms šalims nebūtų suteikta jokios papildomos informacijos, kuri būti svarbi Komisijos išvadų teisingumui patikrinti. Todėl Komisija nusprendė, kad suinteresuotosioms šalims atskleistuose dokumentuose pateiktos informacijos pakanka suinteresuotųjų šalių teisėms į gynybą užtikrinti, o atskleidus Sąjungos gamintojų pavadinimus, tiems gamintojams veikiausiai būtų padaryta nepataisoma ir neproporcinga žala. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(26)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(27)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Du gamintojai, kurie atsiuntė užpildytas atrankos formas, taip pat pateikė III priede prašytą informaciją.

(28)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei. Tame klausimyne Kinijos Vyriausybės paprašyta pareikšti savo nuomonę dėl pareiškėjo prašyme pateiktų įrodymų, dėl visų kitų byloje, visų pirma – Ataskaitoje, pateiktų įrodymų, susijusių su didelių iškraipymų buvimu, taip pat dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo nagrinėjamuoju atveju tinkamumo. Negauta jokio atsakymo.

(29)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo.

(30)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(31)

2018 m. liepos 18 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkto antrąją įtrauką paskelbė pirmąjį pranešimą byloje (20) (toliau – liepos 18 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. Remdamasi pateikta informacija, kurios buvo prašoma pranešimo apie inicijavimą III priede, Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagų, energijos ir darbo, naudojamų gaminant peržiūrimąjį eksportuojančių gamintojų produktą, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė tris galimas tipiškas šalis – tai Brazilija, Tailandas ir Turkija.

(32)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pateikti pastabas. Komisijai gavo CCCLA ir pareiškėjo pastabas.

(33)

Komisija suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas aptarė antrame, 2018 m. spalio 9 d., pranešime (21) (toliau – spalio 9 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. Spalio 9 d. pranešime Komisija patikslino gamybos veiksnių sąrašą ir padarė išvadą, kad tuo etapu Turkija buvo tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmąją įtrauką. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Komisijai gavo CCCLA ir pareiškėjo pastabas. Šiame reglamente šios pastabos išnagrinėtos 3.2.3 skirsnyje,

(34)

2019 m. balandžio 26 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas 20 dienų laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. CCCLA prašymu 2019 m. gegužės 17 d. buvo surengtas teismo posėdis.

(35)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(36)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats, kaip ir pradiniame tyrime – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, išskyrus keraminius pagardų arba prieskonių malūnėlius ir jų keramines malimo dalis, keraminius kavos malūnėlius, keraminius peilių galąstuvus, keraminius galąstuvus, keraminius virtuvės įrankius, naudotinus pjaustymui, malimui, smulkinimui, raikymui, skutimui ir lupimui, ir kordierito keramikos kepimo akmenis, skirtus picai arba duonai kepti (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 21, ex 6912 00 23, ex 6912 00 25 ir ex 6912 00 29 (TARIC kodai 6911100090, 6912002111, 6912002191, 6912002310, 6912002510 ir 6912002910).

(37)

Keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys gali būti gaminami iš porceliano (įskaitant kinišką ir (arba) kaulinį porcelianą), paprastosios keramikos, akmens keramikos arba tauriosios keramikos ar kitų medžiagų. Galutinio keramikos dirbinio pobūdis priklauso nuo pagrindinių žaliavų rūšies, pvz., tai gali būti molis, kaolinas, lauko špatas ir kvarcas, ir sudėties.

(38)

Keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys parduodami labai įvairių formų, jos ilgainiui kito. Jie naudojami labai įvairiose vietose, pvz., namuose, viešbučiuose, restoranuose ar priežiūros įstaigose, ir pirmiausia yra skirti sąlyčiui su maistu.

(39)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungoje parduodami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, KLR gaminami ir KLR vidaus rinkoje parduodami keraminiai stalo reikmenys ir iš KLR į Sąjungą importuojami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jų galutinė paskirtis yra ta pati. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi.

(41)

Remiantis Eurostato duomenimis, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Kinija į Sąjungą eksportavo 376 421 toną keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, bendra jų vertė – 671 978 000 EUR. Bendradarbiaujantys Kinijos eksportuojantys gamintojai deklaravo, kad per tą patį laikotarpį jie eksportavo 292 866 tonas tokių reikmenų, jų vertė – 484 020 950 EUR (atitinkamai 78 % ir 72 %). Atsižvelgiant į stalo reikmenų pramonės susiskaidymą, galima teigti, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas.

(42)

Be to, viena iš keturių atrinktų grupių atšaukė savo bendradarbiavimą ir nepateikė klausimyno atsakymų, o dar vienos grupės pateiktuose klausimyno atsakymuose buvo didelių trūkumų, todėl Komisija negalėjo gauti visos informacijos, kuri, jos manymu, buvo reikalinga tyrimui. Be to, trečia atrinkta grupė nusprendė atšaukti bendradarbiavimą tikrinamojo vizito metu (22). Atlikdama šios grupės patikrinimą, Komisija nustatė, kad pateiktų klausimyno atsakymų negalima tinkamai patikrinti, nes trūksta patvirtinamųjų dokumentų. Visų pirma bendrovė nepateikė dokumentų, kuriais būtų patvirtinta gamybos apimtis, taip pat dokumentų, susijusių su žaliavų ir (arba) pagamintų prekių pristatymu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Bendrovės patalpose taip pat nebuvo kai kurių elektroninių dokumentų, pvz., pirkimo užsakymų ir pirkimo sutarčių, susijusių su tiekimo sandoriais, sudarytais peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, bent dėl vieno sandorio pateikti dokumentai neatitiko patikrintos informacijos ir (arba) dokumentų, kuriuos Komisija gavo iš bendrovės tiekėjo. Visi šie nustatyti faktai patvirtina išvadą, kad pateikta informacija buvo nepatikima ir kad buvo neteisingai deklaruota dalies pardavimo eksportui į ES skirtos produkcijos apimtis ir kilmė.

(43)

Taigi trys iš keturių atrinktų grupių, davusių pirminį sutikimą, galiausiai nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Komisija pranešė šioms įmonėms ir Kinijos valdžios institucijoms (23), kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ji išvadas dėl dempingo tęsimosi ir (arba) pasikartojimo gali grįsti turimais faktais.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(45)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (toliau – administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos, PBA).

(46)

Kaip išsamiau paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(47)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte apibrėžiama taip: „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(48)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, be kitų dalykų, atsižvelgiama į pirmiau pateiktą nebaigtinį elementų sąrašą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, vertinant, ar esama didelių iškraipymų, atsižvelgiama į poveikį, kurį vienas ar daugiau iš šių elementų gali daryti nagrinėjamąjį produktą eksportuojančiosios šalies kainoms ir sąnaudoms. Kadangi tas sąrašas nėra kompleksinis, nustatant, ar esama didelių iškraipymų, nebūtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, siekiant įrodyti, kad esama vieno arba daugiau sąraše nurodytų elementų, gali būti remiamasi tomis pat faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti grindžiamos visais turimais įrodymais. Siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma į tai, kad Kinijos Konstitucijoje įtvirtinta „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka ir visa teisine sistema valstybei suteikiami dideli įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos.

(49)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(50)

Dėl to Komisija anksčiau yra parengusi „Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais“ (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje Komisija parodė, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su daugeliu pagrindinių gamybos veiksnių (pvz., žemė, energija, kapitalas, žaliavos ir darbas), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., keramikos sektoriuje). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta svarbių Ataskaitą papildančių įrodymų.

(51)

Šiuo prašymu Ataskaitoje papildomai patvirtinti įtarimai dėl pirmiau minėtų didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(52)

Pirma, prašymo 3 skyriaus B skirsnio i punkte pareiškėjas nurodė, kad, kaip ir buvo nustatyta Ataskaitoje, Kinijoje, esama didelių iškraipymų. Be to, pareiškėjas šią informaciją išsamiau išdėstė atskirame dokumente, pridėtame prie jo prašymo (toliau – „ThinkDesk“ ataskaita) (24).

(53)

Iš pirmiau nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėjas įtarė, jog esama iškraipymų, susijusių su gamybos veiksniais. Be to, pareiškėjas įtarė, kad esama ryšių tarp Kinijos politikos formuotojų ir stalo bei virtuvės reikmenis gaminančių bendrovių, kurias pareiškėjas apibūdino kaip „gana dideles“.

(54)

Pareiškėjo prašyme taip pat pateikta pastaraisiais metais teiktos didelės valstybės paramos stalo ir virtuvės reikmenų gamintojams pavyzdžių. „ThinkDesk“ ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Kinijos valdžios institucijos keramikos sektoriui taikė finansinio atlygio ir paramos priemones. Be to, pirmiau minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad vykdoma ekonomikos politika, pagal kurią skatinama diegti novatoriškus pajėgumus ir technologijas, kuriomis būtų modernizuojamas keramikos sektorius. Šiuo atžvilgiu joje minimos tam tikros finansinės paramos priemonės, valdžios institucijų taikomos visais administravimo lygmenimis (25).

(55)

Pareiškėjas įrodė, kad, be kitų paramos priemonių, esama valstybės paramos eksportui PVM lengvatų arba eksporto kredito draudimo per valstybinę bendrovę China Export & Credit Insurance Corporation (Sinosure) forma ir kad Kinijos keramikos gamintojai naudojosi šia parama (26). Be to, „ThinkDesk“ ataskaitoje patvirtinama, kad dėl keramikos pramonės svarbos vietos ekonomikai regionų valdžios institucijos teikia didelę piniginę ir nepiniginę paramą (27). Be to, įmonėms teikiama finansinė parama, susijusi su komercializacija, patentais ir prekių ženklais (28).

(56)

Pareiškėjas, remdamasis Ataskaita ir „ThinkDesk“ ataskaita, tvirtino, kad dabar Kinijos ekonomikoje valstybė atlieka dominuojantį vaidmenį, ir padarė išvadą, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriui būdingi dideli rinkos iškraipymai.

(57)

Komisija išnagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai padarė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant Ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie yra pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(58)

Pagal pranešimo apie inicijavimą 5.2.2 skirsnį ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo inicijavimo metu tyrimo byloje buvusius didelių iškraipymų įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Nė vienas iš eksportuojančių gamintojų nepasinaudojo šia galimybe. Be to, eksportuojančių gamintojų buvo konkrečiai paprašyta eksportuojančių gamintojų klausimyne pateikti savo argumentus ir patvirtinamuosius dokumentus, jei jie mano, kad kai kurios arba visos jų sąnaudos nebuvo labai iškraipytos. Vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad jo žaliavų sąnaudos nebuvo iškraipytos. Tačiau, nepaisant to, kad prieš patikrinimą to buvo aiškiai paprašyta, vietoje jis nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų. Be to, kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje, jis netgi nusprendė apskritai nutraukti bendradarbiavimą.

(59)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA pareiškė, kad PPO 1994 m. Susitarime dėl antidempingo nėra numatyta, kad pastabų teikimas dėl šalies ataskaitos būtų procesinė kliūtis. Komisija atkreipė dėmesį, kad šis teiginys yra susijęs su CCCLA pozicija dėl naujosios metodikos atitikties PPO teisei, kaip toliau aptarta 126 ir 127 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(60)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA taip pat tvirtino, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta jokių galimybių įrodyti, kad jų, kaip atskirų subjektų, sąnaudos nebuvo labai iškraipytos, kaip nurodyta Ataskaitoje ir „ThinkDesk“ ataskaitoje. Be to, CCCLA tvirtino, kad pagal ES naująją antidempingo metodiką (2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2321) atskiriems eksportuotojams nebesuteikiama galimybės įrodyti, kad jie galėtų būti vertinami atsiribojant nuo įtariamos padėties visoje šalyje, nors pagal metodiką, kuri buvo taikoma KLR pagal ankstesnės redakcijos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, atskiriems eksportuotojams galėjo būti taikomas rinkos ekonomikos režimas, jei jie tai įrodydavo. Todėl CCCLA tvirtino, kad Komisija visų Kinijos eksportuotojų atžvilgiu pažeidė gero administravimo principą, reikalavimą dėl tinkamo proceso ir teises į gynybą, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį.

(61)

Komisija primena, kad gero administravimo principas, kai jis yra konkrečios teisės, pvz., teisės į tai, kad asmens reikalai būtų tvarkomi nešališkai, teisingai ir per pagrįstą laiką, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, išraiška, turi būti laikomas ES teisės principu, kurio tikslas – asmenims suteikti teisių. Račiau, remiantis teismų praktika, pats gero administravimo principas asmenims nesuteikia jokių teisių, išskyrus atvejį, kai jis yra konkrečių teisių išraiška (29). Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad – priešingai nei tvirtina CCCLA – viso priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu visoms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl didelių iškraipymų buvimo, ryšio su nagrinėjamuoju produktu ir tų iškraipymų poveikio tų šalių verslui. Eksportuojantys gamintojai galėjo pateikti atsakymus į klausimyno F-5 skirsnį. Vienas eksportuojantis gamintojas galėjo pamėginti pateikti įrodymus, kuriais būtų patvirtintas jo pareiškimas, kad žaliavų sąnaudos nėra iškraipytos. Kaip minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, nė viena iš šių šalių to nepadarė. Todėl šios suinteresuotosios šalys negali taikyti gero administravimo principo, suformuluoto ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, kiek tai susiję su jų teiginiu dėl didelių iškraipymų buvimo eksportuojančių gamintojų atžvilgiu. Be to, Chartijos 41 straipsnio kontekste teoriniai argumentai, pagrįsti dviejų skirtingų antidempingo teisės aktų redakcijų palyginimu, nėra svarbūs, nes Komisija privalo laikytis galiojančių teisės aktų. Be to, Komisija pažymi, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto 2 pastraipos trečiąją įtrauką eksportuotojų vidaus sąnaudos gali būti naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti „tik tuo atveju, jei, remiantis tiksliais ir tinkamais įrodymais, […], aiškiai nustatyta, kad jos neiškraipytos“. Tai reiškia, kad, jei laikomasi šio reikalavimo, gali būti atsižvelgiama į atskirą kokio nors eksportuojančio gamintojo padėtį – tuomet jo individualios sąnaudos bus naudojamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Bet kokiu atveju Komisija primena, kad CCCLA negali remtis procesine teise, kuri jai pačiai nedaro neigiamo poveikio, todėl ji negali reikšti pretenzijų dėl konkrečios teisės, kurią turi atskiri jos nariai, pažeidimo.

(62)

Todėl Komisija atmetė teiginį, kad buvo pažeistas Chartijos 41 straipsnis.

(63)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama „socialistinės rinkos ekonomikos“ sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas Kinijos ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė turi įgaliojimus „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (30). Todėl bendra Kinijos ekonomikos struktūra sudaro sąlygas ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet ir aiškiai suteikiami įgaliojimai tokiam kišimuisi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: tai pagrindinis socializmo etapas, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (31).

(64)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po jau esamo nuostatos pirmojo sakinio „[s]ocialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „[s]kiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“ (32). Tai rodo neabejotiną ir vis didėjančią KKP vykdomą Kinijos ekonominės sistemos kontrolę. Toks vadovavimas ir kontrolė būdingi Kinijos sistemai ir yra gerokai didesnė nei kitose šalyse, kuriose vyriausybės vykdo bendrąją makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(65)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (33). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą, finansų sistemą ir reglamentavimo aplinkos lygį.

(66)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra išsamūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus vis dar įtraukiami aiškūs numatomi tikslai, o seniau jie būdavo įtraukiami į visus planavimo ciklus. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Taip yra ne tik dėl privalomo planų pobūdžio, bet ir dėl to, kad atitinkamos Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais ir taip skatina ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.2.2.5 skirsnį) (34).

(67)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį) (35). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Be to, šios finansų sektoriaus, išskyrus bankų sektorių, dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (36).

(68)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (37). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam daro didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vietos pramonę, remti (38).

(69)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (39).

(70)

Įmonės, kurios priklauso valstybei, yra jos kontroliuojamos ir (arba) strategiškai prižiūrimos arba vadovaujasi valstybės gairėmis, Kinijoje sudaro labai didelę ekonomikos dalį.

(71)

Dėl valstybės nuosavybės pažymėtina, kad Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonė yra labai susiskaidžiusi, todėl sunku daryti bendras išvadas dėl sektoriaus nuosavybės pobūdžio. Pareiškėjo prašyme išnagrinėtos devynios biržinės bendrovės – gana didelės virtuvės ir stalo reikmenų gamintojos, eksportuojančios didelę savo produkcijos dalį. Pareiškėjo teigimu, tuo metu, kai buvo atliekama analizė, aštuoniose iš šių devynių bendrovių valstybei priklausanti nuosavybės dalis sudarė iki 5 %, o devintojoje bendrovėje bendra įvairiems valstybės valdomiems subjektams priklausanti nuosavybės dalis sudarė beveik 50 % (40). Valstybės kapitalo dalys kitose didžiausiose keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos bendrovėse (41): Jiangsu Gaochun (42) – 46,5 %, Jingdezhen Redleaf Ceramics (43) – 30,34 %, Sanyuan Ceramics (44) – 33 %. Apie kitas šiame sektoriuje veiklą vykdančias Kinijos bendroves Komisija atitinkamų duomenų neturi. Todėl išvada, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonėje valstybei priklauso didelė nuosavybės dalis, byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta.

(72)

Dėl valstybės kontrolės pažymėtina, kad vyriausybė ir KKP turi struktūras, kuriomis užtikrinama nuolatinė jų įtaka įmonėms. Valstybė (o daugeliu aspektų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti priimant jų veiklos sprendimus. Aspektai, iš kurių matyti, kad vyriausybė kontroliuoja keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus įmones, išsamiau išdėstyti 3.2.2.4 skirsnyje.

(73)

Kalbant apie valstybės taikomą strateginę priežiūrą ir gaires keramikos sektoriuje, ši situacija išanalizuota 3.2.2.4 ir 3.2.2.5 skirsniuose. Kadangi keramikos sektoriuje yra didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net ir privatūs keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(74)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų rinką KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias Kinijos vyriausybė kontroliuoja ir strategiškai prižiūri arba kurios vadovaujasi jos nustatytomis gairėmis.

(75)

Kinijos valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą įmonių veikloje. Visų pirma KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra vienas iš svarbių kanalų, kuriais valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal KLR bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP Konstitucijoje (45)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę, kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (46). 2017 m. pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (47). Šios taisyklės bendrai taikomos visai Kinijos ekonomikai, visiems jos sektoriams, įskaitant keramikos sektorių. Todėl nuspręsta, kad šios taisyklės taikomos ir keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojams bei jų gamybos išteklių tiekėjams.

(76)

Būtent keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje esama glaudžių sąsajų tarp Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos bendrovių ir valstybės, visų pirma – KKP. „ThinkDesk“ ataskaitoje pateiktos asmenų, einančių vadovaujančias pareigas šešiose iš tų bendrovių ir vykdančių arba vykdžiusių valstybės arba viešąsias funkcijas, vardai ir pavardės (48). Komisija, remdamasi kitais šaltiniais, dėl trijų iš šių didžiausių keraminių stalo reikmenų gamintojų nustatė, kad: atrinktos bendrovės Guangdong Songfa Ceramics Co. Ltd, vienos iš didžiausių eksportuotojų į Sąjungos rinką, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius buvo 11-ojo Kinijos nacionalinio liaudies kongreso delegatas (49) ir 12-ojo Guangdongo provincijos liaudies kongreso narys (50); kitos biržinės Guangdongo bendrovės – Great Wall of Cultural Group Holding Co Ltd. – valdybos pirmininkas buvo minėtojo 12-ojo Guangdongo provincijos liaudies kongreso delegatas (51); biržinės bendrovės Guangdong Sitong Group Co., Ltd. valdybos pirmininkas taip pat buvo Liaudies politinės patariamosios konferencijos Čaodžou municipalinio komiteto narys (52); be to, tos pačios bendrovės valdybos pirmininko pavaduotojas ir generalinis direktorius tuo pat metu buvo 13-ojo Čaodžou municipalinio liaudies kongreso nuolatinio komiteto narys (53). Be to, Komisija nustatė, kad visi kandidatai 2018 m. rinkimuose į Songfa Ceramics Co. Ltd nepriklausomo valdybos direktoriaus postą buvo KKP nariai (54).

(77)

Be to, dėl Songfa Ceramics Komisija nustatė, kad 2017 ir 2018 m. šiai bendrovei buvo pervestos pinigų sumos, kurios jos apskaitoje buvo nurodytos kaip „subsidijos partijos narių veiklos, susijusios su „dviejų naujų tipų organizacijomis“, išlaidoms“ (55). Sąvoka „dviejų naujų tipų organizacijos“ apibūdinama valstybės politika, pagal kurią akcinėse bendrovėse ir vadinamosiose socialinėse organizacijose siekiama sukurti visuomenines organizacijas (iš esmės – partijos organus) (56). Nepaisant to, kokios pinigų sumos buvo pervestos bendrovei Songfa, vien tai, kad tai buvo padaryta, rodo, kad tarp keramikos gamybos įmonių ir KKP esama glaudaus ryšio ir kad KKP vysto veiklą šioje bendrovėje.

(78)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.2.2.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, daro papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį (57).

(79)

Remdamasi visu tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad dėl valstybės dalyvavimo keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus ir finansų bei kitų išteklių sektorių įmonių veikloje ir 3.2.2.3 ir tolesniuose skirsniuose aprašytos sistemos taikymo Kinijos Vyriausybė gali daryti įtaką kainoms ir sąnaudoms.

(80)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai Kinijos planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (58).

(81)

Kinijos keramikos sektorius, įskaitant keraminių vartojimo prekių, pvz., keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, gamybą, yra imlus darbui, Kinijoje yra tradiciškai vertinamas, o jo plėtra yra atidžiai prižiūrima, reguliuojama ir valdoma Kinijos valstybės pagal įvairius planavimo dokumentus (59). Keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamyba reglamentuojama Kinijos taisyklių sąvadu, susijusiu su lengvąja pramone, taikant visa apimančią priemonę, nustatytą 13-ajame lengvosios pramonės plėtros plane, skirtame 2016–2020 m. laikotarpiui. Minėtame plane aiškiai nurodyta, kad visuose sektoriuose, kuriems jis taikomas (taigi ir stalo bei virtuvės reikmenų sektoriui), juo įgyvendinama KKP nacionaliniame kongrese ir įvairiuose 18-ojo Partijos kongreso plenariniuose posėdžiuose priimtų sprendimų dvasia. Šiame plane sektoriams, kuriems jis taikomas (įskaitant keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektorių), yra daugybė nuostatų, susijusių su pasiūlos ir paklausos valdymu, įmonių struktūros organizavimu, vertės grandinės valdymu, eksporto modeliais, taip pat gamybos ir investicijų planavimu. Jame atitinkamiems sektoriams nustatytas 6–7 % pridėtinės vertės metinio augimo tikslas. Be to, jame nurodytos įvairios paramos priemonės, kuriomis visų pirma siekiama padėti lengvosios pramonės įmonėms įgyti tarptautinį konkurencingumą (60). Tame plane yra labai išsamių nuostatų dėl gamybos vystymo keramikos sektoriuje. Be kita ko, dėl keraminių stalo ir virtuvės reikmenų valstybė nurodo „pirmiausia kurti mažai išteklių reikalaujančius produktus, pvz., aukštos kokybės kaulinį porcelianą, beta kvarco porcelianą, talko porcelianą, porcelianą, kurio sudėtyje yra daug lauko špato, ekologiškus buitinius keramikos gaminius, kurių sudėtyje nebūtų sunkiųjų metalų; didinti įmonių pajėgumus gamybos inovacijų ir dizaino srityse; didinti produktų pridėtinę vertę; didinti senovinių meniškų tradicinių metodų taikymą ir vystyti meniškus tradicinius metodus; pirmiausia vystyti meniškus tauriosios keramikos produktus; pirmiausia kurti itin grynas, itin aukštos kokybės keramines medžiagas, kurios pasižymėtų išskirtinėmis savybėmis, pvz., būtų labai stiprios, labai atsparios poveikiui, aukštai temperatūrai, korozijai, šilumos smūgiams, susilydžiusiam metalui ir pan., taip pat itin šilumai laidžias keramines medžiagas, itin geromis savybėmis pasižyminčias keramines membranines medžiagas, aukštos kokybės buitines keramines medžiagas.“ (61) Be to, jame yra nuostatų dėl bendrovių eksporto veiklos: „[…] Aktyviai veržtis į naujas ir besiformuojančias rinkas, pvz., Artimųjų Rytų, Rusijos, Afrikos, Europos, Pietryčių Azijos, Vakarų Azijos, Pietų Amerikos, Centrinės Amerikos ir kitas.“; „stiprinti bendradarbiavimą kuriant tarptautinius gamybos pajėgumus, remti prekių ženklą turinčių įmonių skverbimąsi [į užsienio rinkas], steigti logistikos ir paskirstymo centrus pagrindinėse pardavimo rinkose, […]“ (62). Kaip viena iš pirmiau nurodytų tikslų įgyvendinimo priemonė plane numatytos Kinijos priemonės, kuriomis valdomas įėjimas į rinką – visų pirma teisės aktai, kuriais ribojamos investicijos į tam tikrus sektorius: „Valstybės Taryba sudaro sąrašą, kuriame aiškiai nurodo pramonės šakas, sritis ir verslo sektorius, kuriuose draudžiama vykdyti investavimo operacijas arba kuriose jos yra ribojamos.“ Be to, valstybė plane nurodo įvairias paramos priemones, kuriomis bus remiami atitinkami sektoriai (taigi ir keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos sektorius), pvz., be kita ko, inovacijų fondai, lengvatinės paskolos, eksporto paskatos, piniginiai pervedimai, mokesčių lengvatos, žemės naudojimo sąnaudų naštos mažinimas arba užimtumo stabilizavimo schemos. Byloje esančiuose įrodymuose, pateiktuose Pareiškėjo prašyme ir pagrįstuose kai kurių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos bendrovių metinėmis ataskaitomis, yra minėtų paramos priemonių pavyzdžių (63).

(82)

Kinijos Vyriausybės kišimasis į keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektorių akivaizdžiai matomas ne tik iš pirmiau aprašyto centralizuoto plano, bet ir iš gausių visais lygmenimis – nuo nacionalinio iki savivaldos – pagal principą „iš viršaus į apačią“ parengtų planavimo dokumentų. Geras pavyzdys – Guangdongo provincija, kurioje įsisteigę daugiausia šiame tyrime bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir kurioje pagaminama daugiausia keramikos prekių Kinijoje (64). Šioje provincijoje aptariamas sektorius 2016–2018 m. buvo valdomas pagal regioninį planą – Guangdongo keramikos pramonės pertvarkymo ir modernizavimo technologines gaires ir veiksmų planą (toliau – Guangdongo veiksmų planas) (65). Pagal centralizuoto planavimo dokumentus Guangdongo veiksmų plane, be kitų pagrindinių tikslų, aiškiai nurodytas „nuolatinis pramonės struktūrų optimizavimas: gerokai padidinant didelės pridėtinės vertės produktų dalį; sukuriant ne mažiau kaip dvi nacionalines parodomąsias naujo industrializacijos modelio bazes; padedant vystyti bent: du didesnės kaip 50 mlrd. RMB vertės pramonės klasterius, 1–2 įmones (grupes), kurių metinės pagrindinės veiklos pajamos būtų didesnės kaip 10 mlrd. RMB, ir 40 įmonių, kurių metinės pagrindinės veiklos pajamos būtų didesnės kaip 1 mlrd. RMB.“ (66) Minėtame veiksmų plane taip pat nurodoma „kelti pramonės išsivystymo lygį“, be kita ko: „optimizuojant pramonės klasterius: dar labiau paspartinant keramikos gamybos bazių, pvz., Fošano, Čaodžou, Meidžou ir Čingjuano, statybą“, „išplečiant pramonės vertės grandinę: aktyviai integruojantis į pasaulinę keramikos pramonės vertės grandinę“ [ir] „aktyviai dalyvaujant tarptautiniuose mainuose ir bendradarbiavime: visapusiškai išnaudojant dviejų rūšių išteklius (67) ir dviejų rūšių rinkas (68), įgyvendinant užsienio investicijų strategiją, didinant tarptautinį pramonės konkurencingumą“ (69). Pagal centralizuoto 13-ojo lengvosios pramonės penkmečio plano nuostatas Guangdongo veiksmų plane nustatytos specialios tikslinės produktų vystymo gairės, kurių turi laikytis Guangdongo keramikos gamintojai: „Buitinės (meninės) keramikos srityje: kurti aukščiausios klasės sukomplektuotus produktų rinkinius, taip pat užtikrinti, kad buitinės keramikos dirbiniai būtų meniški, o meninės keramikos dirbiniai – patogūs naudoti buityje; bendrai kurti medžiagas, pvz., stiklo keramiką, sustiprintą porcelianą, kaulinį porcelianą, magnezijos porcelianą, beta kvarco porcelianą, aukštos kokybės emalį ir t. t.; kurti gražių spalvų glazūras.“ (70) Galiausiai veiksmų plane konkrečiai paskirstytos funkcijos, susijusios su plano nuostatų įgyvendinimu, visų pirma paskiriant tokias įgyvendinimo užduotis: provincijos Ekonomikos ir informacinių technologijų komisijai pavesta „imtis vadovaujamojo vaidmens koordinuojant keramikos pramonės pertvarkymą ir modernizavimą visoje provincijoje ir nustatant šių procesų gaires“, provincijos Aplinkos apsaugos departamentui – „prižiūrėti vietos aplinkos apsaugos institucijas, kurios pagal įstatymą atlieka aplinkos apsaugos vertinimus ir teikia susijusius patvirtinimus, išduoda su aplinkos apsauga susijusius leidimus, vykdo kasdienę keramikos pramonės projektų ekologinę priežiūrą ir valdo tuos projektus, ir nustatyti tų institucijų veiklos gaires“, provincijos Žemės ir išteklių, Finansų, Mokesčių ir Elektros energijos departamentams – „vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinama atitinkama politika“, o kiekvieno miesto kompetentingoms ekonomikos ir informacinių technologijų institucijoms – „užtikrinti glaudų atitinkamų departamentų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą, kad būtų skubiai parengti pagrindinių įmonių pertvarkymo ir modernizavimo projektai, kaip numatyta tvarkaraštyje“ (71).

(83)

Kaip nurodyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje dėl Guangdongo provincijos, keramikos sektoriaus valdymas nuo viršaus pasiekia labai smulkų vietos lygmenį. Pavyzdžiui, Čaodžou mieste – vienoje iš pagrindinių keramikos gamybos vietų (72) (kaip nurodyta Guangdongo veiksmų plane) – įsisteigę keramikos prekių gamintojai taip pat privalo laikytis vietos sektoriaus plano – Čaodžou miesto keramikos sektoriaus pertvarkymo ir techninio modernizavimo veiksmų gairių ir veiksmų plano (73) (toliau – Čaodžou veiksmų planas), kuriuo įgyvendinamos šio miesto generalinio pramonės plano (Čaodžou miesto ekonominio ir socialinio vystymosi 13-ojo penkmečio plano) nuostatos (74). Čaodžou veiksmų plane visų pirma konkrečiai nurodyta, ką miestas turi pasiekti pramonės struktūros ir gamybos srityse, pvz., nustatyti tokie tikslai: iki 2018 m. mieste turi būti ne mažiau kaip penki gamintojai, kurių metinės produkcijos vertė būtų didesnė kaip 500 mln. RMB, arba ne mažiau kaip 10 bendrovių, kurios būtų įtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus (padedant specialiomis valstybės priemonėmis (75)). Čaodžou veiksmų plane taip pat nustatyti miesto tikslai, susiję su produktų struktūra: iki planavimo laikotarpio pabaigos ne mažiau kaip 10 % didelių įmonių turėtų taikyti aukštąsias technologijas, o pradėtų gaminti naujų produktų dalis turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 % apyvartos (76).

(84)

Čaodžou – ne vienintelis miestas, kurio bendrovių veiklai taikomas valstybinis planavimas: Fošano miesto – dar vienos Guangdongo veiksmų plane nurodytos stambios keramikos gamybos bazės – keramikos gamintojams taikomas 2010–2020 m. Fošano miesto modernios keramikos pramonės vystymo planas (toliau – Fošano planas) (77). Pagal šį dokumentą vietos pramonė turi būti pertvarkyta „pagal principą „remti daug įmonių, pertvarkyti ir modernizuoti įmones, pertvarkyti ir likviduoti kai kurias įmones“, užtikrinant laipsnišką dabartinės nepažangios keramikos pramonės pertvarkymą į pažangią pramonę“ (78). Fošano plane vietos bendrovėms nustatyti įvairūs laipsniški kiekybiniai ir kokybiniai našumo uždaviniai: iki 2012 m. „užtikrinti pastovų pramonės vystymąsi ir nuosaikų augimą, kad produkcijos vertė pasiektų 72 mlrd. RMB; užtikrinti, kad būtų 10 įmonių, kurių metinės produkcijos vertė viršytų 1 mlrd. RMB; galiausiai turi būti sukurtos pažangios statybinės keramikos, sanitarinės paskirties keramikos, meninės keramikos, specialiosios keramikos ir kūrybinės keramikos pramonės šakos“; iki 2015 m. „užtikrinti pastovų pramonės vystymąsi ir nuosaikų augimą, kad produkcijos vertė pasiektų 80 mlrd. RMB; užtikrinti, kad būtų dvi įmonės, kurių metinės produkcijos vertė viršytų 2 mlrd. RMB, ir 15 įmonių, kurių metinės produkcijos vertė viršytų 1 mlrd. RMB; [taip pat] turi gerokai padidėti santykinė pažangios statybinės keramikos, sanitarinės paskirties keramikos, meninės keramikos, specialiosios keramikos ir kūrybinės keramikos pramonės šakų dalis visoje keramikos pramonėje.“; dėl vidutinės trukmės ir ilgo laikotarpio (2016–2020 m.) Fošano plane numatyta: „gamybos apimtis turi būti tokia, kad Kinija išsaugotų pirmaujančią poziciją keramikos pramonėje ir jai priklausytų reikšminga pasaulinės keramikos pramonės dalis, [o] pagal tokius rodiklius, kaip bendros keramikos produkcijos vertė ir apimtis, pelnas, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidų rodiklis, bendras ekonominis turinys ir t. t., pasiektų gana aukštą lygį, taip užtikrinant, kad Fošanas iš esmės taptų pasaulio keramikos sostine“ (79).

(85)

Komisija nusprendė, kad pirmiau pateiktų įrodymų dėl keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus pakanka, kad būtų galima manyti, jog viešoji politika arba priemonės daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms keramikos sektoriuje.

(86)

Bet kokiu atveju dėl iškraipymų žaliavų srityje CCCLA tvirtino, kad iškraipymų, susijusių su peržiūrimojo produkto gamyboje naudojamomis žaliavomis, nėra. CCCLA nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas jos teiginys. Komisija pažymi, kad nors ir nebuvo reikalaujama atlikti tokios peržiūrimojo produkto gamyboje naudojamų žaliavų analizės, kad būtų galima nustatyti, ar viešoji politika daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms keramikos sektoriuje, ji rado daugybę viešosios politikos dokumentų ir priemonių, kurios gali daryti įtaką laisvam rinkos jėgų veikimui žaliavų, naudojamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamyboje, rinkoje.

(87)

Kvarcas (SS kodas 250510), plačiai naudojamas Kinijos keramikos pramonėje, 2016–2020 m. Dziangsi (80) išsamiame mineralinių išteklių plane (81) nurodytas kaip viena iš naudingųjų iškasenų, patenkančių į valstybės strateginio valdymo sritį, pirmiausia kaip viena iš naudingųjų iškasenų, kurių tiekimo patikimumas ir pajėgumas turi būti didinami (82). Kvarco milteliai taip pat įtraukti į valstybinį technologinės plėtros ir naudojimo kiekybinio reguliavimo mechanizmą kaip viena iš naudingųjų iškasenų, kurių gavyba ir technologinė plėtra turi būti skatinami (83). Keramikos gamybai naudojamas kvarcinis smėlis Nacionaliniame 13-ajį mineralinių išteklių penkmečio plane, skirtame 2016–2020 m. laikotarpiui (84), nurodytas kaip viena iš naudingųjų iškasenų, kurioms, sprendžiant dėl kasyklų atidarymo, taikomi minimalaus dydžio kriterijai (85).

(88)

Bentonitas (SS kodas 250810), dar viena tam tikruose keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos procesuose naudojama žaliava, Dziangsi išsamiame mineralinių išteklių plane (žr. pirmiau) nurodytas kaip viena iš naudingųjų iškasenų, kurių technologinė plėtra ir žvalgymas turi būti paspartintas, kad „pranašumas išteklių srityje kuo greičiau taptų ekonominiu pranašumu“ (86).

(89)

Pigmentai (SS kodas 320710), plačiai naudojami keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamyboje, Pramonės, technologinių ir inovacinių pajėgumų vystymo plane (2016–2020 m.) (87) nurodyti kaip viena iš prioritetinių naftos chemijos ir chemijos pramonės vystymo sričių: šiame plane valstybė paveda „užtikrinti tvarią apie 1 000 tonų apimties ftalocianinių pigmentų, heterociklinių organinių pigmentų ir kitų rūšių organinių pigmentų gamybą“ (88).

(90)

Gipsas (SS kodas 252010), kaip žaliava, Nacionaliniame 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane (žr. pirmiau) nurodytas kaip viena iš naudingųjų iškasenų, kurioms, sprendžiant dėl kasyklų atidarymo, taikomi minimalaus dydžio kriterijai (89).

(91)

Kaolinas (SS kodas 2507), viena iš pagrindinių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos žaliavų, minimas keliuose regioniniuose ir vietos planavimo dokumentuose, kuriuose aptariamas gavybos ir gamybos valdymas. Pažymėtina, kad Guangsi provincijos (90) mineralinių išteklių plane (2016–2020 m.) (91) yra nuostatų dėl Hepu kaolino išteklių pramoninės bazės, kuriomis reikalaujama „didinti Hepu kaolino molio gavybą, kaolino giluminio apdorojimo pajėgumą ir lygį, ypatingą dėmesį skirti statybinei, sanitarinės paskirties, buitinei ir meninei keramikai, kaolino pramonei, orientuotai į popieriaus ir dažų gamybą, taip pat toliau didinti mineralinių produktų pridėtinę vertę; iki 2020 m. įsteigti 8–10 bazinių kaolino giluminio apdorojimo įmonių ir šalies lygmeniu paversti Hepu sritį pagrindine kaolino gamybos baze.“ (92) Jame taip pat yra nuostatų, kuriomis siekiama kurti pramoninės gavybos struktūras ir pajėgumus, įskaitant susijusius su kaolino tiekimu: „Atsižvelgdami į ekonominės ir socialinės plėtros poreikius, tvirtai remsime ypatingų savybių, privalumų ir besiformuojančių mineralinių išteklių pramonės šakų vystymą. Srityse, kuriose gamybos pajėgumui didelės įtakos turi aplinkos veiksniai ir kuriose galima plačiai naudotis pagalbine infrastruktūra, itin daug dėmesio skirdami naudingosioms iškasenoms, kaip antai […], kaolinui, […], taip pat atsižvelgdami į išteklių konjunktūrą, skatinsime didelių ir vidutinio dydžio kasyklų, kurios būtų konkurencingos rinkoje, statybą, užtikrinsime efektyvią pramonės koncentraciją ir vystysime apimtis, siekdami padidinti pagrindinių naudingųjų iškasenų tiekimo pajėgumą, gavybą ir naudojimo lygį“ (93). Galiausiai pažymėtina, kad planu reguliuojami minimalūs gavybos bendrovių pajėgumai – jame pagal bendrovių kategorijas nustatyti minimalūs išgautini kiekiai, įskaitant išgautiną kaolino kiekį (94).

(92)

Kaolino gamybos rinka taip pat įtraukta į Guangdongo provincijos mineralinių išteklių planą (2016–2020 m.) (95); šis planas itin svarbus, nes Guangdongo provincija yra labai svarbi keramikos gamybos požiūriu (žr. 82 konstatuojamąją dalį). Panašiai kaip ir pirmiau aprašytame Guangsi provincijos plane, Guangdongo plane numatyta daugybė dalykų, susijusių su naudingųjų iškasenų, įskaitant kaoliną, gavybos ir gamybos valdymu ir planavimu. Pažymėtina, kad tarp pagrindinių jo principų yra „[…] strateginių veiksmų ir tikslų įgyvendinimo spartinimas, siekiant užtikrinti proveržį naudingųjų iškasenų žvalgybos srityje, išteklių žvalgymo, gavybos ir apsaugos planų gerinimas“ arba „tolesnis su pasiūla susijusių struktūrinių reformų spartinimas“ (96).

(93)

Kaip ir keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybos atveju, su kaolinu susiję planavimo dokumentai parengti įvairiais lygmenimis – nuo atitinkamos provincijos lygmens iki savivaldybių lygmens. Pavyzdžiui, Guangsi provincijoje (žr. pirmiau) esantis Beihajaus miestas turi individualų mineralinių išteklių valdymo planą (97), kuriame yra nuostatų dėl kaolino gavybos ir gamybos. Pažymėtina, kad minėtame plane numatant miesto pramoninę struktūrą nustatyti tokie mineralinių išteklių gavybos, gamybos ir naudojimo tikslai: „iki 2020 m. užtikrinti pastovų viso miesto gavybos pramonės ekonominį vystymąsi, užtikrinti, kad mineralinių medžiagų pramonėje pagaminamos produkcijos vertė pasiektų 450 mln. RMB, o apimtis – 9 mln. tonų“, taip pat tokie pramonės tikslai, įskaitant susijusius su kaolinu ir kvarcinių smėliu: „remiantis esamu gavybos pajėgumu, daugiausia dėmesio skirti kaolino ir stiklui gaminti skirto kvarcinio smėlio gavybai ir naudojimui [ir] Guangsi įkurti didžiausią kaolino (keramikai gaminti skirto molio), itin gryno kvarcinio smėlio ir kitų geležies neturinčių mineralinių produktų apdorojimo, importo ir eksporto bazę, didžiausią keramikos gamybos bazę ir didžiausią cemento gamybos bazę“ (98). Plane taip pat nustatyti 2025 m. tikslai, įskaitant susijusius su naudojimo ir gamybos didinimu: „tvirtai vystyti geležies neturinčių ir statybinių medžiagų“ gavybą ir naudojimą; daugiausia dėmesio skirti giluminio apdorojimo pramonės šakų, pvz., kaolino, stiklui gaminti skirto kvarcinio smėlio ir t. t., vystymui; stengtis užtikrinti, kad iki 2025 m. mineralinių medžiagų pramonėje pagaminamos produkcijos vertė pasiektų 600 mln. RMB; […]; veiksmingai ir smarkiai išplėsti ir industrializuoti gavybą; gerokai padidinti ekonomišką ir intensyvų mineralinių išteklių naudojimą“. Pažymėtina, kad jame taip pat nustatytas aiškus tikslas vietos valdžios institucijoms: „užtikrinti visapusišką mineralinių medžiagų pramonės valdymą“ (99). Vienas iš dalykų, kuriais grindžiama tokia valdymo politika, yra vietos pramonės struktūros ir našumo reguliavimas: „Visam miestui nustatyti vieną pagrindinę gavybos zoną – Hepu pagrindinę kaolino gavybos zoną, užimančią 542,49 km2 plotą. Šioje pagrindinėje gavybos zonoje dabar yra 6 didelės kaolino kasyklos. Iki 2020 m. kaolino kasyklų skaičius šioje pagrindinėje gavybos zonoje turi būti kontroliuojamas, kad neviršytų aštuonių, o gamybos apimtis turi būti didelė arba vidutinė. Septynios iš šių aštuonių zonų jau nužymėtos, vieną dar reikia nužymėti.“ (100)

(94)

Kaip matyti iš pirmiau minėtų planavimo dokumentų, Kinijos Vyriausybė vadovauja keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus plėtrai pagal įvairias politikos priemones ir direktyvas, susijusias, be kita ko, su: rinkos sandara ir restruktūrizavimu, žaliavomis, investicijomis, pajėgumo valdymu, produktų asortimentu, geografine vieta, modernizavimu ir pan. Šiomis ir kitomis priemonėmis Kinijos Vyriausybė teikia nurodymus dėl visų sektoriaus plėtros ir veikimo aspektų ir juos kontroliuoja (101). 3.3.1 skirsnyje aprašyta dabartinė keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriaus perteklinio pajėgumo problema be abejonės yra aiškiausias Kinijos Vyriausybės politikos poveikio ir su juo susijusių iškraipymų įrodymas (102).

(95)

Taigi Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė vykdo viešąją politiką, kuri turi įtakos laisvosios rinkos jėgoms keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje, įskaitant tame sektoriuje naudojamas žaliavas.

(96)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais, kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (103).

(97)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje atžvilgiu (104). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pvz., nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (105). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (106).

(98)

Taigi Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, dėl to – išlaikant nemokias įmones be skolų ir KLR skiriant žemės naudojimo teises – atsiranda iškraipymų. Šie įstatymai taikomi ir keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamybai. Be to, praeityje Komisija jau yra nustačiusi, kad šis sektorius turėjo naudos dėl žemės naudojimo operacijų, kurioms taip pat buvo būdingi iškraipymai (107).

(99)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai.

(100)

Kinijoje negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (108). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (109). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (110). Šie nustatyti faktai rodo, kad Kinijoje darbo užmokestis yra iškraipytas.

(101)

Kaip jau minėta, darbas sudaro didelę peržiūrimojo produkto gamybos sąnaudų dalį, nes tai darbui imlus procesas. Keramikos sektoriui, įskaitant stalo reikmenų gamybą, taip pat taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi pastarajam sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas nagrinėjamasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(102)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad darbo užmokesčio sąnaudos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje buvo iškraipytos.

(103)

Kinijos įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(104)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų (111) padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik dėl nuosavybės teisių, bet ir dėl asmeninių ryšių (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (112), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (113). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (114).

(105)

Nors pripažįstama, kad pagal įvairias teisines nuostatas nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš daugybės įrodymų, įskaitant per prekybos apsaugos tyrimus nustatytus faktus, matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo.

(106)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus.

(107)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(108)

Antra, skolinimosi išlaidos buvo dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(109)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimo dalis, kuri yra lygi lyginamajai palūkanų normai arba už ją mažesnė, vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dėl dirbtinai mažų palūkanų normų gali būti nepakankamai įvertintas ir dėl to atitinkamai per daug naudojamas kapitalas.

(110)

Bendras kredito augimas Kinijoje rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant įsiskolinimo rizikai Kinijos Vyriausybė nusprendė vengti įsipareigojimų nevykdymo. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(111)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, Kinijos įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(112)

Ši finansinė sistema taip pat naudinga keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojams ir žaliavų bei kitų gamybos išteklių tiekėjams. Visų pirma, kai kurie Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojai neseniai gavo rinkos sąlygų neatitinkančią valstybės paramą, turėjusią nekomercinėmis sąlygomis teikiamos finansinės paramos požymių (115). Taigi dėl minėtos paramos ir apskritai didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip aprašyta pirmiau, rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(113)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

(114)

Komisija pažymėjo, kad Ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra būdingi Kinijos ekonomikai. Iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.2.2.2–3.2.2.5 skirsniuose ir Ataskaitos A dalyje, tinka visai šaliai ir ekonomikos sektoriams. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.2.2.6–3.2.2.7 skirsniuose ir Ataskaitos B dalyje.

(115)

2018 m. liepos 30 d. pastabose dėl 2018 m. liepos 18 d. pranešimo CCCLA pareiškė prieštaravimą dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Jos nuomone, Komisija, prieš pradėdama alternatyviuose šaltiniuose ieškoti duomenų apie gamybos sąnaudas, pirma turėtų patikrinti, ar esama įtariamo didelio iškraipymo (-ų) Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonėje, ir priimti aiškų sprendimą, kaip reikalaujama 2 straipsnio 6a dalies a punkte. 2018 m. rugpjūčio 13 d. teikdama papildomas pastabas, CCCLA paaiškino, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai paprastai neimportuoja nagrinėjamajam produktui gaminti naudojamų 15-os žaliavų, o perka jas vietos rinkoje. Be to, ji tvirtino, kad „skundo teikėjas neteigė, kad Kinijos žaliavų rinka yra labai iškraipyta, o Komisija savo „šalies ataskaitoje“ dėl galimo iškraipymo Kinijoje, susijusio su keramikos pramonės žaliavomis, taip pat nenustatė tokio fakto“. Todėl, CCCLA nuomone, nebuvo jokio pagrindo faktines Kinijos eksportuotojų vidaus pirkimo kainas, mokėtas už tas 15 žaliavų, pakeisti importo iš Brazilijos, Tailando ir Turkijos kainomis. Toks požiūris dar kartą išdėstytas 2018 m. spalio 19 d. pastabose, nurodant, kad Komisija turėtų nagrinėti faktines Kinijos eksportuojančių gamintojų už žaliavas mokėtas pirkimo kainas.

(116)

Komisija paprašė CCCLA pagrįsti savo teiginį „tiksliais ir tinkamais įrodymais“, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečiojoje įtraukoje. Tačiau nei CCCLA, nei kuri nors iš atrinktų bendrovių, priklausančių CCCLA, nei viena iš atrinktų bendrovių, nutraukusi savo bendradarbiavimą atliekant patikrinimą vietoje, to nepadarė.

(117)

Komisija primena, kad keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims gaminti reikalingi labai įvairūs gamybos ištekliai. Atrinktos bendrovės tais gamybos ištekliais apsirūpindavo Kinijoje. Kai keraminių stalo ir virtuvės reikmenų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(118)

Todėl negalima naudoti ne tik nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos A ir B dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(119)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA pateikė kelias pastabas dėl Komisijos taikyto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto.

(120)

Iš pradžių CCCLA pareiškė, kad Komisijos nustatyti faktai didelių iškraipymų buvimo Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje neatitiko reikalavimų dėl objektyvių šaltinių ir pakankamos įrodomosios galios, nes tie faktai daugiausia buvo grindžiami Komisijos Ataskaita ir „ThinkDesk“ ataskaita. Komisijos Ataskaitoje nebuvo objektyvios Kinijos ekonomikos ir ekonominės politikos analizės, ši ataskaita tik padėjo pareiškėjui pateikti pakankamus įrodymus dėl didelių iškraipymų, o Komisijai – nustatyti su tuo susijusius faktus. CCCLA nuomone, „ThinkDesk“ ataskaita taip pat padėjo pareiškėjui parengti prašymą, o Komisijai – nustatyti faktus, susijusius su didelių iškraipymų buvimu Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pramonėje. Taigi, CCCLA nuomone, abu dokumentai buvo parengti tam tikru konkrečiu tikslu, todėl jų negalima laikyti objektyviais, taip pat tikėtina, kad juose pateiktoje didelių iškraipymų buvimo analizėje nebuvo faktinių elementų. Be to, jie buvo parengti gerokai anksčiau, nei buvo inicijuota priemonių galiojimo termino peržiūra, ir CCCLA pareiškė, kad Komisija nenustatė jokių naujų faktų, kurių nebūtų minėtuose dokumentuose.

(121)

Komisija priminė, kad jos Ataskaita yra pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkto reikalavimus tyrimo byloje pateiktų įrodymų visuma. Ataskaita paskelbta 2017 m. gruodžio 21 d., visiems (t. y. ne tik konkretaus antidempingo tyrimo šalims) suteikiant galimybę pateikti pastabas dėl Ataskaitoje pateiktų įrodymų, juos paneigti arba papildyti. Iki šiol Komisija dėl Ataskaitos negavo jokių pastabų, kuriomis būtų reiškiamos abejonės dėl jos objektyvumo. Be to, pati CCCLA nepateikė jokių konkrečių argumentų, kuriais būtų paneigiami Ataskaitoje pateikti įrodymai arba teisinės išvados. Taigi nebuvo įrodyta, kodėl Ataskaita galėtų būti neobjektyvi, teiginys, kad šiame tyrime Ataskaita remtis negalima, atmestas. CCCLA atitinkamai galėjo užginčyti bet kurį faktinį arba teisinį „ThinkDesk“ ataskaitos elementą, taip pat bet kurį kitą pareiškėjo pareiškimą. Kadangi asociacija nepateikė jokių išsamių paaiškinimų, kodėl toje ataskaitoje pateikta informacija nėra objektyvi, teiginys, kad Komisija neturėjo remtis „ThinkDesk“ ataskaita, atmestas.

(122)

Be to, CCCLA kaltino, kad abi ataskaitos buvo parengtos gerokai anksčiau, nei buvo inicijuota priemonių galiojimo termino peržiūra. Ji pareiškė, kad Komisija nenustatė jokių naujų faktų, kurių nebūtų minėtuose dokumentuose.

(123)

Komisija su tokiu požiūriu nesutiko. Šiame tyrime ji nustatė, kad Ataskaitoje pateikti svarbūs įrodymai yra tinkami ir aktualūs šiam priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimui, todėl į juos turėjo būti atsižvelgta vertinant didelių iškraipymų buvimą KLR. Dėl „ThinkDesk“ ataskaitos atitinkamai pažymėtina, kad Komisija naudojo jos turinį tirdama papildomus elementus, konkrečiai susijusius su keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriumi. Komisija taip pat rėmėsi svarbiais papildomais įrodymais ir tyrimo medžiaga, visų pirma – 3.2.2.5 skirsnyje pateikta informacija apie horizontalių iškraipymų Kinijoje ryšį su nagrinėjamuoju sektoriumi, gausiai papildančia įrodymus, pateiktus Ataskaitoje ir „ThinkDesk“ ataskaitoje. Šis tyrimas suteikė Komisijai galimybę nustatyti daugybę papildomų faktų, susijusių su didelių iškraipymų buvimu keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje. Todėl Komisija atmetė CCCLA teiginį.

(124)

CCCLA taip pat pareiškė, kad faktai dėl didelių iškraipymų buvo nustatyti neatlikus jokios kiekybinės analizės. CCCLA nuomone, norint įvertinti iškraipymų svarbą, tokių iškraipymų analizė turėtų būti pagrįsta atskirų eksportuojančių gamintojų nurodytų kainų arba sąnaudų palyginimu su kainomis arba sąnaudomis laisvoje rinkoje.

(125)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nustatyta, kad „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis“. Šios nuostatos antrajame sakinyje nurodyta, kaip Komisija turėtų vertinti didelių iškraipymų buvimą: „vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau [toliau nurodytų] elementų“, nurodytų 2 straipsnio 6a dalies b punkto įtraukose. Todėl, kaip pirmiau paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje ir kaip nurodyta 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisijos įvertinimas dėl tokių didelių iškraipymų buvimo yra rezultatas, gaunamas atlikus bendrą svarbių elementų, nurodytų tos nuostatos įtraukose, vertinimą, siekiant faktiškai palyginti eksportuojančio gamintojo kainas arba sąnaudas su neiškraipytomis kainomis arba sąnaudomis laisvoje rinkoje. Be to, kaip nurodyta toje pačioje 48 konstatuojamojoje dalyje, siekiant bendrai įvertinti, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrą kontekstą ir padėtį eksportuojančioje šalyje ir į visą teisinę sistemą, pagal kurią valstybei suteikiami dideli įgaliojimai kištis į ekonomiką tiek, kad kainos ir sąnaudos priklausytų ne nuo laisvos rinkos jėgų raidos. Teisės aktuose nustatyta, kad būtina atsižvelgti į galimą vieno ar daugiau svarbių kriterijų, nurodytų 2 straipsnio 6a dalies b punkte, poveikį, pasireiškiantį kišimusi į kainas ir sąnaudas, ir visiškai nereikalaujama atlikti faktinės kiekybinės analizės, kuri būtų grindžiama neiškraipytų lyginamųjų kainų ir sąnaudų palyginimu su eksportuojančių gamintojų kainomis ir sąnaudomis, siekiant nustatyti, ar nagrinėjamoje šalyje arba sektoriuje esama didelių iškraipymų. Todėl šis teiginys atmestas.

(126)

Galiausiai CCCLA tvirtino, kad baigus galioti Kinijos stojimo į PPO protokolo (toliau – Protokolas) 15 skirsniui, ES, nustatydama normaliąją vertę, neturėtų nukrypti nuo standartinės metodikos, t. y. turėtų remtis tik eksportuojančios šalies vidaus kainomis ir sąnaudomis, išskyrus atvejus, kai pagal 1994 m. Susitarimą dėl antidempingo leidžiama kitaip. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ES turėtų taikyti standartinę metodiką, kaip nustatyta 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 2 straipsnyje. Be to, CCCLA tvirtino, kad 1994 m. Susitarime dėl antidempingo „nenumatyta, kaip būtų galima iš esmės nustatyti, ar esama didelių iškraipymų“. Kadangi 1994 m. Susitarime dėl antidempingo ar GATT 1994 teisinio pagrindo tokiems konkretiems veiksmams nenustatyta, dėl didelių iškraipymų buvimo ir – atitinkamai – dėl normaliosios vertės apskaičiavimo nustatyti faktai neatitinka 1994 m. Susitarimo dėl antidempingo 1 ir 2 straipsnių, 6 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies.

(127)

Nagrinėjamuoju atveju Komisija taikė atitinkamas taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje. ES teisės aktų leidėjas priėmė šias taisykles visapusiškai atsižvelgdamas į ES pareigas pagal PPO teisę. Komisija atkreipė dėmesį, kad PPO teisėje nėra absoliučios taisyklės, kad normalioji vertė būtinai turėtų būti skaičiuojama remiantis vidaus sąnaudomis ir kainomis. Be to, Komisija nesutiko su nuomone, kad Protokolo 15 skirsnis nebebus aktualus atliekant su Kinija susijusius dempingo tyrimus, ir priminė, kad šiuo metu pagal PPO ginčų sprendimo sistemą nagrinėjama su šiuo klausimu susijusi byla, kurioje ji gynė tokią nuomonę remdamasi to skirsnio d punkto formuluote, jos tikslu ir derybų dėl tos nuostatos istorija. Todėl Komisija tuos teiginius atmetė.

(128)

3.2.2.2–3.2.2.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su Kinijos kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir keramikos sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau jame nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(129)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje.

(130)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą nustačiusi, kad Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų sektoriuje esama didelių iškraipymų, turinčių įtakos kainoms ir (arba) sąnaudoms, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamybos ir pardavimo sąnaudomis atitinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(131)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(132)

Kaip minėta 31 konstatuojamojoje dalyje, liepos 18 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė tris galimas tipiškas šalis – Braziliją, Tailandą ir Turkiją – ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas ir siūlyti kitas šalis. Ir CCCLA, ir pareiškėjas pateikė įvairių pastabų dėl galimų tipiškų šalių, tačiau nė vienas iš jų nepasiūlė kitos šalies.

(133)

Brazilija, Tailandas ir Turkija priskiriamos šalims, kurių ekonominio išsivystymo lygis yra panašus į KLR, t. y. Pasaulio bankas visas šias šalis priskiria prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių.

(134)

CCCLA pateikė pastabą (117), kad 2017 m. BNI vienam gyventojui Turkijoje buvo gerokai didesnės nei Kinijoje ar Brazilijoje. Pareiškėjas taip pat pateikė panašią pastabą (118) – kad 2016 m. BVP vienam gyventojui Brazilijoje buvo labai panašus kaip Kinijoje, o Turkijoje – gerokai didesnis. Taigi abi šalys tvirtino, kad pagal šį kriterijų Turkija nėra tinkama šalis.

(135)

Pagrindiniame reglamente kalbama apie „atitinkamą valstybę, kurios ekonominis išsivystymas yra panašaus lygio“. Taigi pagrindiniame reglamente nenurodyta, kad Komisija turi pasirinkti tokią šalį, kurios BNI arba BVP vienam gyventojui lygis būtų panašus į Kinijos. Veikiau būtų galima teigti, kad tinkamas kriterijus yra ekonominio išsivystymo lygis. Norint nustatyti tokį panašumą, reikėtų remtis tuo, kokias šalis Pasaulio bankas atitinkamu laikotarpiu priskyrė prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, nes, nustatant galimai tinkamų šalių, kurių išsivystymo lygis yra panašus, skaičių, toks priskyrimas grindžiamas keliais objektyviais ekonominiais kriterijais. Kadangi Pasaulio banko duomenų bazėje visos šios trys šalys buvo priskirtos tai pačiai kategorijai, visos jos laikytos atitinkančiomis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmojoje įtraukoje nustatytą kriterijų. Todėl Komisija nusprendė, kad viso trys šalys vienodai atitinka šį kriterijų, ir pastaba buvo atmesta.

(136)

Tam tikrus peržiūrimojo produkto kiekius gamina beveik visos pasaulio šalys. Išnagrinėjusi prieinamus duomenis, visų pirma – Pasaulio prekybos atlaso (119) ir „Orbis Bureau van Dijk“ (toliau – „Orbis“) duomenis (120), Komisija nustatė, kad šiame tyrime tipiškos šalys gali būti Brazilija, Tailandas ir Turkija.

(137)

Savo pastabose CCCLA išreiškė susirūpinimą, kad Brazilijos, Tailando ir Turkijos nurodytos vidutinės gamybos veiksnių importo kainos labai skiriasi. Ji įtarė, kad šie skirtumai daugiausia susidaro dėl importuojamų kiekių. Paprastai galioja taisyklė, kad importuojant mažesnius kiekius taikomos didesnės kainos. Be to, CCCLA pareiškė abejojanti suderintos sistemos (SS) šešių skaitmenų kodų lygmeniu nurodytų importo kainų tikslumu ir paprašė Komisijos naudoti smulkesnio – aštuonių skaitmenų – lygmens kodus. Dėl finansinių duomenų prieinamumo CCCLA pažymėjo, kad Turkijos ir Brazilijos pelno ir PBA rodikliai pagrįsti tik viena ar dviem bendrovėmis, todėl jiems gali turėti įtakos atsitiktiniai veiksniai (pvz., prekių ženklu žymimų produktų pardavimas), o Tailando rodikliai pagrįsti 8 bendrovių vidurkiais. Todėl CCCLA tvirtino, kad turėtų būti pasirinktas Tailandas.

(138)

Tačiau pareiškėjas tvirtino, kad kaip tipiška šalis turėtų būti naudojama Brazilija. Jis teigė, jog neatrodo, kad dvi iš aštuonių Komisijos nurodytų Tailando bendrovių gamintų peržiūrimąjį produktą ir kad apie Tailandą nėra naujų finansinių duomenų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atliekant pradinį tyrimą Tailando gamintojas negalėjo pateikti pakankamai išsamių duomenų. Pareiškėjas tvirtino, kad peržiūros prašyme siūlyto Brazilijos gamintojo pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (toliau – PBA) ir pelnas iš esmės atitiko Sąjungos gamintojų PBA ir pelną, kurį jie tikėtųsi gauti, jei nebūtų importuojama dempingo kaina. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad vidutiniai Tailando gamintojų PBA ir pelno rodikliai yra pernelyg žemi ir kad nurodytieji dviejų iš jų pelno lygiai yra žemesni už siektiną pelną, nustatytą atliekant pradinį tyrimą. Pareiškėjas teigė, kad jo siūlomas Brazilijos gamintojas yra pasirengęs parengti ir pateikti prašomą sąnaudų informaciją.

(139)

Atsakydama į šiuos teiginius, Komisija pažymėjo, jog vien tai, kad skiriasi vidutinės importo kainos, nereiškia, kad duomenys yra nepatikimi. Jei importuoti gamybos veiksnių kiekiai yra pakankamai tipiški ir nėra jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių tie duomenys taptų netipiški arba netinkami, nėra jokio objektyvaus pagrindo atmesti šiuos duomenis arba siūlomas šalis. Dėl klasifikavimo lygmens pažymėtina, kad Komisija siekia taikyti patį tinkamiausią ir išsamiausią lygmenį, kokį įmanoma taikyti remiantis byloje esančia informacija. Kinijos eksportuojantys gamintojai kol kas pateikė Kinijos aštuonių skaitmenų lygmens kodus, daugeliu atvejų faktiškai atitinkančius SS šešių skaitmenų kodus, nes paskutiniai du skaitmenys buvo 00. Kai buvo įmanoma, Komisija nustatė ir naudojo atitinkamus tipiškos šalies nomenklatūros aštuonių skaitmenų lygmens kodus. Nesant jokių konkrečių pretenzijų dėl kokio nors konkretaus gamybos veiksnio, Komisija naudojo šiuos duomenis, kaip išsamiau paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje.

(140)

Be to, tai, kad Tailando finansiniai rodikliai (pvz., PBA ir pelnas) buvo pagrįsti didesniu bendrovių skaičiumi nei kitų dviejų šalių rodikliai, dar nereiškia, kad jie buvo patikimesni. Bet kokiu atveju pagrindiniame reglamente reikalaujama „reikiamų duomenų“, kurie turi būti „prieinami“, konkrečiai nenurodant, kad tai turėtų būti plačiausias duomenų rinkinys. Be to, kadangi yra galimybė susipažinti su auditorių patikrintomis Turkijos bendrovės ataskaitomis, prireikus Komisija gali pašalinti bet kokio neeilinio įvykio arba neįprastos veiklos įtaką finansiniams rodikliams. To negalima pasakyti apie kitų dviejų šalių bendroves. Taigi išsamiausi prieinami duomenys buvo Turkijos bendrovės duomenys. Remiantis tuo, kas išdėstyta, CCCLA teiginiai atmesti.

(141)

Dėl pareiškėjo teiginio, susijusio su Brazilijos gamintojo PBA ir pelno lygiu, Komisija pažymėjo, kad klausimas, ar PBA ir pelno lygiai tipiškoje šalyje atitiko Sąjungos gamintojų PBA ir pelno lygius arba jų lūkesčius, nėra svarbus parenkant tinkamiausią tipišką šalį. Be to, priešingai nei tvirtino pareiškėjas, peržiūros prašyme nurodyto Brazilijos gamintojo finansiniai duomenys ir sąnaudų rodikliai nebuvo viešai prieinami. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmesti.

(142)

Komisija atidžiai išnagrinėjo visus byloje esančius svarbius duomenis apie visus visų trijų galimų tipiškų šalių gamybos veiksnius ir pastebėjo, kad:

(143)

Remdamasi bendra visų šių veiksnių įtaka, Komisija nusprendė, kad Turkija yra šiam tyrimui tinkamiausia tipiška šalis. Spalio 9 d. pranešime Komisija suinteresuotąsias šalis informavo, kad tipiška šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(144)

Pastabose (123), pateiktose po spalio 9 d. pranešimo, pareiškėjas tvirtino, kad parinkdama tinkamiausią tipišką šalį Komisija taikė tik du iš keturių kriterijų, nustatytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte. Pareiškėjas paprašė Komisijos atskleisti galutinius atnaujintus lyginamuosius dydžius, susijusius su visais gamybos veiksniais, kuriais remiantis skaičiuojama normalioji vertė. Galiausiai pareiškėjas taip pat paprašė, kad Komisija įvertintų Turkijoje pastaruoju metu stebėtų politinių ir ekonominių įvykių, dėl kurių gerokai nukrito Turkijos liros vertė, įtaką normaliajai vertei.

(145)

Atsakydama į šias pastabas, Komisija patvirtino, kad, kaip jau paaiškinta 133–142 konstatuojamosiose dalyse, parenkant tipišką šalį, atidžiai išnagrinėti visi trys pagrindiniai kriterijai. Ketvirtasis kriterijus, susijęs su tinkamu socialinės ir aplinkos apsaugos lygiu, taikytinas tik tuomet, kai nėra galimybės pasirinkti šalies pagal pirmuosius tris kriterijus, o šiame tyrime taip nebuvo. Turkijos liros nuvertėjimas, kurį pareiškėjas taip pat pripažino, įvyko pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui, todėl Komisija nemato pagrindo vertinti to nuvertėjimo įtakos normaliajai vertei. Pareiškėjo prašymas pateikti su įvairiais gamybos veiksniais susijusius skaičius ir tų gamybos veiksnių šaltinius nebuvo susijęs su tipiškos šalies pasirinkimo argumentais ir buvo patenkintas toliau pateiktoje 1 lentelėje.

(146)

Savo pastabose (124) CCCLA nurodė, kad ji nesutinka su Komisijos išvada, kadangi visos trys galimos tipiškos šalys vienodai atitiko pirmąjį kriterijų dėl panašaus ekonominio išsivystymo lygio. CCCLA tvirtino, kad remiantis tik tuo, kokias šalis Pasaulio bankas priskiria prie vidutines pajamas gaunančių šalių, Komisija turėjo rinktis iš 56 šalių, tarp kurių yra daug tokių (pvz., Fidžis, Maršalo Salos, Nauru, Pusiaujo Gvinėja, Sent Lusija ir t. t.), kurių tikrai negalima laikyti panašaus ekonominio išsivystymo lygio kaip Kinija. Be to, CCCLA nesutiko su Komisija, kad tik Turkija viešai skelbė informaciją apie darbo sąnaudas. Norėdama pagrįsti savo teiginį, CCCLA rėmėsi kitu tyrimu (125), kuriame kaip tipiška šalis buvo siūlomas Tailandas. Galiausiai CCCLA tvirtino, kad Turkijos gamintojo PBA ir pelno rodikliai buvo santykinai aukšti (palyginti su vidutiniais Tailando ir (arba) Kinijos gamintojų rodikliais) dėl to, kad Turkijos gamintojas daugiausia prekiavo prekių ženklu žymimais produktais, o už juos mokama daugiau. CCCLA nuomone, kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai neeksportavo prekių ženklu žymimų produktų, jų sąnaudų ir pelno struktūra skiriasi nuo Turkijos bendrovės sąnaudų ir pelno struktūros, todėl Turkijos duomenys nėra tinkami Kinijos duomenims pakeisti. Norėdama pagrįsti savo teiginį, CCCLA priminė, kad per pradinį tyrimą Brazilijos normalioji vertė buvo pakoreguota (sumažinta) atsižvelgiant į prekių ženklų naudojimą. Komisija laikėsi savo nuomonės, kad kiekviena šalis vienodai atitiko kriterijų dėl panašaus ekonominio išsivystymo lygio, nes visos šalys buvo priskirtos prie vidutines pajamas gaunančių šalių. Tačiau, kaip paaiškinta spalio 9 d. pranešime, sprendimas dėl tinkamiausios tipiškos šalies buvo priimtas ne atskirai, o bendrai atsižvelgiant į visus tris kriterijus, pirmiau nurodytus 131 konstatuojamojoje dalyje.

(147)

Dėl teiginio, susijusio su viešai prieinamais duomenimis, Komisija pabrėžė, kad tinkamiausia tipiška šalis kiekvienu konkrečiu atveju parenkama atskirai, be kita ko, atsižvelgiant į kitus peržiūrimojo produkto ir peržiūros tiriamojo laikotarpio ypatumus, taip pat į kitus konkretaus atvejo ypatumus. Dėl to vienu atveju pasirinkta šalis nebūtinai bus tinkamiausia kitu atveju. Kad ir kaip būtų, CCCLA minėtu atveju Turkijos nebuvo tarp svarstytų galimų šalių, taigi rinktasi ne iš Turkijos ir Tailando. Komisija primena, kad tipiška šalis kiekvienu konkrečiu atveju parenkama atskirai. Be to, kaip pirmiau paaiškinta 142 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pasirinko Turkiją atsižvelgdama į bendrą įvairių veiksnių įtaką, o vienas iš tų veiksnių išties buvo su konkrečiu sektoriumi susijusių duomenų apie bendrovės lygmeniu dirbtų valandų skaičių ir darbo sąnaudas (ne darbo užmokestį) prieinamumas. CCCLA nepateikė jokių panašių prieinamų duomenų apie Tailandą, o Komisijai taip pat nepavyko gauti tokių išsamių duomenų.

(148)

Teiginys dėl Turkijos gamintojo PBA ir pelno duomenų netinkamumo dėl prekių ženklų naudojimo nebuvo pakankamai pagrįstas. Visų pirma, CCCLA neįrodė, kodėl ir kiek dėl prekių ženklu žymimų produktų pardavimo padidėtų kokios nors konkrečios bendrovės PBA. Be to, Komisijos nuomone, byloje buvo nepakankamai įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad Turkijos bendrovė būtų prekiavusi tik prekių ženklu žymimais produktais arba daugiausia prekių ženklu žymimais produktais. Priešingai, Komisija nustatė, kad Turkijos bendrovės svetainėje yra informacijos, iš kurios matyti (126), kad Kutahya Porselen Sanayi A.S. prekiavo ir prekių ženklu žymimais, ir prekių ženklu nežymimais produktais. Todėl šie pareiškėjo ir CCCLA teiginiai atmesti.

(149)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA tvirtino, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Turkijos liros kursas euro atžvilgiu nukrito 25 %. Įtariama, kad toks didelis nuvertėjimas turėjo įtakos sąnaudoms ir kainoms Turkijoje, dėl to veikiausiai atsirado iškraipymų, kurie buvo „nepalyginamai didesni, nei, Komisijos nuomone, galėtų būti Kinijoje“. Todėl Turkija neturėtų būti pasirinkta kaip tinkama tipiška šalis.

(150)

Komisija pakartojo, kad tipiška šalis pasirinkta remiantis 131 konstatuojamojoje dalyje minėtais kriterijais. Galimo valiutos nuvertėjimo poveikio tarp tų kriterijų nėra. Ji taip pat pažymėjo, kad lyginamuosius dydžius apskaičiavo remdamasi mėnesiniais valiutos kursais ir kad apskaičiavo tų mėnesinių valiutos kursų vidurkį visu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Taip buvo išlygintas galimas valiutos kurso svyravimų poveikis metinei lyginamojo dydžio vertei. Bet kokiu atveju CCCLA neįrodė, kaip Turkijos liros nuvertėjimas būtų faktiškai paveikęs Turkijos kilmės gamybos veiksnių ir gamybos išteklių vertę, o jei ir būtų paveikęs – kokia būtų faktinė įtaka toms vertėms. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

(151)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA pareiškė abejojanti Turkijos gamintojo pateiktų PBA ir pelno duomenų patikimumu: ji tvirtino, kad tie duomenys negali būti realūs, nes, PBA lygiui siekiant 33,14 %, bendrovė paprastai bankrutuotų, tačiau Turkijos bendrovės pelningumas siekė 17,8 %. Ji pasiteiravo, ar vietoj tų duomenų negalėtų būti naudojami kitos tipiškos šalies PBA ir pelno duomenys.

(152)

Visų pirma Komisija pažymėjo, kad CCCLA nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų savo teiginiui pagrįsti ir nenurodė jokios konkrečios Turkijos gamintojo auditorių patikrintos ataskaitos dalies, iš kurios būtų matyti, kad tie duomenys nepatikimi. Komisija byloje neturėjo jokių įrodymų, kad kas nors, pvz., neįprasti gamybos proceso ypatumai, būtų galėję turėti įtakos Turkijos bendrovės PBA ir gautam pelnui. Bet kokiu atveju Komisija priminė, kad bendrovės PBA ir pelno duomenys buvo išreikšti parduotų prekių sąnaudų, o ne apyvartos procentine dalimi. Be to, kaip toliau paaiškinta 222 konstatuojamojoje dalyje, kai kurių atrinktų Sąjungos gamintojų PBA lygis yra panašus, jis taip pat panašus į atrinktų Kinijos gamintojų PBA lygį ir Turkijos bendrovės, kuria remtasi, ataskaitose nurodytą PBA lygį. Todėl Komisija nusprendė, kad Turkijos bendrovės PBA ir pelno duomenys yra pagrįsti. Todėl CCCLA teiginys atmestas.

(153)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir turimus byloje surinktus duomenis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atitinkamoms gamybos ir pardavimo sąnaudoms tinkamoje tipiškoje šalyje nustatyti naudojo Turkijos ir Turkijos bendrovės Kutahya Porselen Sanayi A.S. duomenis.

(154)

Spalio 9 d. pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji ketina naudoti Pasaulio prekybos atlaso duomenis apie žaliavas, Turkijos statistikos instituto (toliau – „Turkstat“) (127) teikiamą informaciją apie darbą, elektros energiją ir gamtines dujas ir, kaip pagrindą PBA ir pelnui nustatyti, Turkijos bendrovės Kutahya Porselen Sanayi A.S finansinius duomenis, pateiktus „Orbis“ viešai skelbiamose auditorių patikrintose ataskaitose.

(155)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikta suvestinė informacija apie gamybos veiksnius, naudotus atliekant skaičiavimus, nurodant atitinkamus SS kodus arba nacionalinius kodus, kuriuos atitinkamai naudoja Kinija arba Turkija, ir vieneto vertes, gautas iš Pasaulio prekybos atlaso arba „Turkstat“ duomenų bazės.

1 lentelė.

Keraminių stalo reikmenų gamybos veiksniai

(156)

Net ir tos pačios eksportuojančių gamintojų grupės bendrovių duomenys, susiję su naudojamomis žaliavomis, pirmiausia – įvairių rūšių moliu ir glazūra, labai skyrėsi. Visų pirma pažymėtina, kad Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viena bendradarbiaujančios grupės bendrovė pirko paruoštą naudoti mišinį – vadinamąją nesukepintą pastą, sudarytą iš įvairių rūšių molio, o kita bendrovė visas žaliavas pirko atskirai ir jas maišė vietoje. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši bendrovė pirko ne mažiau kaip 25 skirtingas molio gamybos žaliavas, penkių svarbiausių gamybos žaliavų sąnaudos sudarė 92 % visų molio gamybos žaliavų sąnaudų. Panašiai pažymėtina, kad viena bendrovė pirko paruoštus naudoti dažus, kita – beveik 40 skirtingų glazūros gamybos žaliavų, penkių svarbiausių gamybos žaliavų sąnaudos sudarė 90 % visų glazūros ar dažų gamybos žaliavų sąnaudų. Todėl Komisija nagrinėjo penkis svarbiausius molio, dažų ir (arba) glazūros variantus. Panašus požiūris taikytas liejinių gamybai: čia vienos iš 12-os gamybos žaliavų sąnaudos sudarė daugiau kaip 97 % visų liejinių gamybos žaliavų sąnaudų. Todėl į 1 lentelę įtrauktos ne tarpinės medžiagos – glazūra, liejiniai ir dažai, o svarbiausios kiekvienos iš tų medžiagų gamybos žaliavos.

(157)

Visų žaliavų neiškraipytos vieneto kainos buvo nustatytos pagal vidutinę svertinę importo į tipišką šalį iš visų trečiųjų šalių kainą. Tačiau dėl didelių iškraipymų KLR buvimo, kaip pirmiau nustatyta 3.2.2.10 skirsnyje, importas iš šios šalies nebuvo įtrauktas. Prireikus iš bazinių duomenų buvo pašalinti netipiški kiekiai, parduoti nepagrįstai didelėmis vieneto kainomis.

(158)

Norėdama nustatyti neiškraipytą žaliavų, pristatytų prie eksportuojančio gamintojo gamyklos vartų, kainą, Komisija prie importo kainos paprastai turėtų pridėti tipiškos šalies importo muitą ir apskaičiuotas vežimo išlaidas. Tačiau nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumai, kaip toliau paaiškinta 174 konstatuojamojoje dalyje, jau buvo pakankamai dideli, kad būtų galima patvirtinti dempingo buvimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dempingo skirtumo padidėjimas dėl šio koregavimo nėra reikšmingas šios peržiūros rezultatui.

(159)

Silikatinės plokštės laikytos medžiaga, jų sąnaudos sudarė apie [1–5 %] (128) visų Hunan group gamybos sąnaudų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šios sąnaudos atskirai nebuvo pakeistos tipine lyginamąja kaina. Vietoj to, remiantis medžiagų sąnaudų ir eksportuojančio gamintojo žaliavų sąnaudų santykiu, medžiagų sąnaudos pridėtos prie žaliavų sąnaudų, nustatytų pagal neiškraipytas kainas.

(160)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo paskelbtus 2016 m. duomenis apie gamybos sektoriuje mokėtą darbo užmokestį, susijusį su ekonomine veikla, kurios kodas pagal NACE 2 red. klasifikatorių (129) yra C.23 (Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba) (130). Taikant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (131), 2016 m. vidutinė mėnesinė vertė buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į infliaciją.

(161)

Turkijoje bendrovėms (pramoniniams naudotojams) taikomą elektros energijos kainą skelbia Turkijos statistikos institutas savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija naudojo 2018 m. rugsėjo 28 d. paskelbtas (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojusias) (132) pramonines elektros energijos kainas, taikomas atitinkamame suvartojimo intervale, išreikštas kurušais už vieną kilovatvalandę (133).

(162)

Turkijoje bendrovėms (pramoniniams naudotojams) taikomą gamtinių dujų kainą skelbia Turkijos statistikos institutas savo reguliariuose pranešimuose spaudai. Komisija rėmėsi atitinkamu tarifų planu, pagrįstu panašiu suvartojimu lygiu (134) ir galiojusiu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (135).

(163)

Turkijos pramoniniams naudotojams taikomą vandens kainą skelbia Turkijos Respublikos investicijų biuro valdyba (136), remdamasi trijų regioninių šaltinių – Stambulo, Eskišechyro ir Antalijos vandenų ir nuotekų administracijų – teikiamais duomenimis. Komisija naudojo Eskišechyro duomenis, nes Turkijos bendrovė, kuria remtasi nustatant PBA ir pelną, įsisteigusi tame regione.

(164)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto ketvirtą pastraipą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(165)

Norėdama nustatyti neiškraipytą vertę, Komisija PBA ir pelnui nustatyti naudojo Turkijos bendrovės Kutahya Porselen Sanayi A.S. finansinius duomenis. Kalbant konkrečiau, Komisija naudojo šios bendrovės 2017 m. ir 2018 m. pirmojo ketvirčio auditorių patikrintose ataskaitose pateiktus PBA ir pelno rodiklius. Remiantis prieinama įmonės informacija, didžioji verslo veiklos dalis buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, o remiantis finansinėse ataskaitose pateikta informacija, šiuo laikotarpiu neįvyko jokių neeilinių įvykių, dėl kurių reikėtų pakoreguoti ataskaitose pateiktus duomenis. Procentiniai PBA ir pelno rodikliai buvo pakoreguoti, kad atitiktų EXW sąlygas, iš bendros PBA sumos ir apyvartos atimant pakavimo ir vežimo sąnaudas.

(166)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(167)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija taikė toliau aprašytą metodiką. Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Paskui Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio pareiškėjo gamybos proceso lygmeniu nustatytus medžiagų, darbo, elektros energijos ir vandens naudojimo koeficientus padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje Turkijoje. Be to, 159 konstatuojamojoje dalyje nurodytų medžiagų (silikatinių plokščių) atžvilgiu Komisija neiškraipytoms tiesioginėms gamybos sąnaudoms pritaikė procentinį dydį, lygų eksportuojančio gamintojo nurodytų gamybos sąnaudų su tų medžiagų gamyba susijusiai daliai.

(168)

Antra, pirmiau nurodytoms gamybos sąnaudoms Komisija pritaikė bendrovės Kutahya Porselen Sanayi A.S. PBA ir pelną.

(169)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju susijusią normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(170)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą.

(171)

Komisija palygino pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuotą normaliąją vertę EXW sąlygomis su eksporto į Sąjungą kaina EXW sąlygomis.

(172)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Visos eksportui parduotos prekės buvo parduotos FOB sąlygomis, todėl eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus kelių transportu, krovinių tvarkymo ir krovimo sąnaudas, pakavimą, banko mokesčius ir kredito išlaidas (šios sąnaudos sudarė 10–15 %).

(173)

Klausimas, ar koreguoti normaliąją vertę atsižvelgiant į eksportuotoms prekėms taikytą dalinį PVM grąžinimą, paliktas atviras, nes, atsižvelgiant į dempingo skirtumus, jau buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas. Todėl dempingo skirtumo padidėjimas dėl PVM koregavimo nėra reikšmingas šios peržiūros rezultatui.

(174)

Tuo remiantis Hunan Hualian group vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas šios grupės CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra 35,1 %.

(175)

Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos į Sąjungą kaina (CIF sąlygomis) buvo apie 1,8 EUR/kg. Ši kaina mažesnė už CIF sąlygomis apskaičiuotą bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto kainos vidurkį tuo pačiu laikotarpiu – [2,0–2,4 EUR/kg] (137).

(176)

Skaičiuojant pagal vidutinę bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir vidutinę Kinijos eksporto kainą (remiantis prieinamais duomenimis pakoreguota, kad atitiktų EXW sąlygas (138)) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, dempingo skirtumas buvo (65–75 %). Jei Komisija būtų naudojusi peržiūros prašyme Sąjungos pramonės nustatytą normaliąją vertę, dempingo skirtumas būtų dar didesnis. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į turimus faktus, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungą eksportuotas nagrinėjamasis produktas buvo parduodamas dempingo kaina.

(177)

Remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo Hunan Hualian group duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi, dempingo skirtumas buvo 35 %. Panašiai pažymėtina, kad, remiantis šalių lygmens statistiniais (Eurostato) duomenimis, iš Kinijos į Sąjungą eksportuojamas nagrinėjamasis produktas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo parduodamas dempingo kaina, dempingo skirtumas buvo apie 70 %.

(178)

Todėl Komisija nusprendė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(179)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija išnagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo tikslu Komisija taip pat išnagrinėjo šiuos aspektus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(180)

Kinija yra didžiausia pasaulyje keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuotoja, joje yra dešimtys tūkstančių aktyvių įvairaus dydžio gamintojų (139). Peržiūros prašyme pareiškėjas tvirtino, kad 2016 m. Kinijos gamybos pajėgumai buvo 5,5 mln. tonų, o nepanaudoti pajėgumai siekė daugiau kaip 36 %, ir prognozuota, kad iki 2021 m. jie nesumažės daugiau kaip iki 30 % (140). Turėdama tokius didelius gamybos pajėgumus, Kinija viena galėtų pagaminti kelis kartus daugiau nei iš viso suvartojama Sąjungoje, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu joje buvo suvartojama apie 634 000 tonų (žr. 205 konstatuojamąją dalį). Perteklinio pajėgumo problema taip pat pripažinta kai kurių stambių Kinijos gamintojų finansinėse ataskaitose (141).

(181)

Kai buvo nustatytos priemonės, stalo reikmenys ir toliau dideliais kiekiais buvo eksportuojami į Sąjungą, tie eksportuoti kiekiai vis dar sudarė beveik 60 % Sąjungoje suvartojamo kiekio, kaip išsamiau paaiškinta 4.3.1 skirsnyje. Tai rodo, kad Kinijos eksportuojantys keraminių stalo reikmenų gamintojai yra užmezgę stiprius verslo ryšius su savo klientais Sąjungoje.

(182)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinija yra viena didžiausių keraminių stalo reikmenų gamintojų pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurie, atsižvelgiant į stiprius verslo ryšius, panaikinus priemones, gali būti lengvai panaudoti eksportui į Sąjungą.

(183)

Panašiai kaip ir Sąjungai parduodamos prekės, visos į trečiąsias šalis eksportuojamos prekės buvo parduodamos nepriklausomiems pirkėjams ir FOB sąlygomis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį Komisija naudojo faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą už eksportui į likusio pasaulio sektorių parduodamą nagrinėjamąjį produktą.

(184)

Normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip pirmiau paaiškinta 154–167 konstatuojamosiose dalyse.

(185)

Komisija palygino apskaičiuotąją normaliąją vertę su eksporto į trečiąsias šalimis kaina EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Todėl FOB sąlygas atitinkanti eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus kelių transportu, krovinių tvarkymo ir krovimo sąnaudas, pakavimą, banko mokesčius ir kredito išlaidas (šios sąnaudos sudarė 10–15 %).

(186)

Atlikus šį palyginimą, nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 57 %.

(187)

Pasaulio prekybos atlaso duomenimis, Kinija (142) eksportavo 1 523 910 tonų produkcijos už 3 755 428 981 RMB, t. y. vidutinė vertė FOB sąlygomis buvo 19,09 RMB/kg.

(188)

Normalioji vertė apskaičiuota taip, kaip pirmiau paaiškinta 154–167 konstatuojamosiose dalyse.

(189)

Komisija palygino apskaičiuotąją normaliąją vertę su eksporto kaina EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Todėl FOB sąlygas atitinkanti eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus kelių transportu, krovinių tvarkymo ir krovimo sąnaudas, pakavimą, banko mokesčius ir kredito išlaidas (šios sąnaudos sudarė 10–15 %).

(190)

Atlikus šį palyginimą, nustatyta, kad eksporto į visas trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą) dempingo skirtumas šalies mastu buvo 15–24 %.

(191)

Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į trečiąsias šalis eksportuotas prekes pardavė dempingo kaina. Be to, Komisija, remdamasi prieinamais statistiniais duomenimis, nustatė, kad į likusio pasaulio sektorių Kinijos eksportuotos prekės taip pat buvo parduodamos dempingo kaina.

(192)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas buvo vykdomas ir trečiosiose rinkose.

(193)

Sąjunga yra viena didžiausių keraminių stalo reikmenų rinka pasaulyje. Kaip jau minėta 181 konstatuojamojoje dalyje, 2012 m. nustačius antidempingo priemones, nagrinėjamasis produktas iš Kinijos ir toliau buvo dideliais kiekiais eksportuojamas į Sąjungą. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą Kinijos eksportuoti keraminiai stalo reikmenys sudarė beveik 60 % Sąjungoje suvartojamo kiekio. Tai aiškiai rodo, kad Sąjunga išliko patraukli ir svarbi Kinijos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų tikslinė rinka.

(194)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamasis produktas iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuojamas dempingo kaina. Komisija taip pat nustatė, kad KLR yra didžiausia keraminių stalo reikmenų eksportuotoja pasaulyje ir turi daug nepanaudotų pajėgumų.

(195)

Be to, Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika trečiosiose rinkose patvirtina tikimybę, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Sąjungos rinkoje dempingas tęstųsi.

(196)

Galiausiai Komisija nustatė, kad ir nustačius priemones Sąjungos rinka išliko patraukli Kinijos eksportuojantiems keraminių stalo reikmenų gamintojams.

(197)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus antidempingo priemones padidėtų keraminių stalo reikmenų eksporto iš KLR į Sąjungą dempingo kaina apimtis.

(198)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino daugiau kaip 130 žinomų gamintojų. Daugiausia produkcijos pagaminama Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Remiantis ekstrapoliuotais Eurostato duomenimis, sutikrintais su atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir pareiškėjo pateiktais duomenimis ir pagal juos pakoreguotais, apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje iš viso pagaminta 279 339 tonos produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(199)

Po inicijavimo vienas Sąjungos gamintojas pareiškė abejojantis peržiūros prašyme pareiškėjų naudotų duomenų patikimumu. Visų pirma, ta bendrovė teigė, kad duomenys, kuriais rėmėsi pareiškėjas, nėra aiškūs trečiosioms šalims ir daugiausia yra pagrįsti ne oficialiais Eurostato arba PRODCOM duomenimis, o duomenimis, gautais iš Sąjungos gamintojų asociacijų, palaikančių peržiūros prašymą. Bendrovė tvirtino, kad, remiantis vien PRODCOM duomenimis, pareiškėjas neturėtų teisės teikti peržiūros prašymo, nes jis atstovautų tik 21,8 % Sąjungos produkcijos.

(200)

CCCLA taip pat pareiškė pastabą dėl peržiūros prašyme naudotų duomenų patikimumo. Ji tvirtino, kad naudota informacija apie kainas yra nepatikima, nes, atliekant su dempingu, priverstiniu kainų mažinimu ir priverstiniu pardavimu mažesnėmis kainomis susijusius skaičiavimus, neatsižvelgta į produkto savybes, pvz., dekoravimą, vartotojų vertinimą ar prekių ženklų naudojimą.

(201)

Komisija pažymėjo, kad, pirma, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ji prieš inicijavimą atliko išsamų patikrinimą. Ji išnagrinėjo prašyme pateiktus duomenis ir kreipėsi į visus žinomus Sąjungos gamintojus, kad šie taip pat pateiktų su gamyba susijusius duomenis ir nurodytų savo poziciją dėl skundo.

(202)

Antra, taikyta prašyme pateiktų gamybos rodiklių skaičiavimo metodika buvo tokia pat, kokia pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 9 dalį buvo taikoma atliekant pradinį tyrimą. Ši metodika buvo paaiškinta pačiame peržiūros prašyme, taip pat kituose pareiškėjo pareiškimuose po inicijavimo.

(203)

Trečia, skaičiavimai, kuriuos pareiškėjas atliko rengdamas peržiūros prašymą, išties buvo pagrįsti ribotu produkto rūšių skaičiumi, skaičiuojant neatsižvelgta į konkretesnes produkto savybes. Tačiau tuo metu pareiškėjas nebūtų galėjęs užtikrinti sudėtingesnio skaičiavimo. Išsami informacija apie kainų įvairovę pagal produkto rūšis ir savybes viešai neskelbiama arba lengvai neprieinama. Inicijavimo metu Komisija, remdamasi tuo metu turėtais duomenimis, įsitikino, kad būta pakankamo palaikymo (teisės teikti peržiūros prašymą) ir pakankamai įrodymų, kad būtų galima inicijuoti peržiūros tyrimą. Todėl šie teiginiai atmesti.

(204)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią nurodė pareiškėjas. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad ši atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta.

(205)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

(206)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 5,9 %.

(207)

Remiantis Eurostato duomenimis, nagrinėjamojo produkto importo apimties, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida buvo tokia:

2 lentelė

(208)

Viso importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 356 667 tonos. Nors nuo 2012 m. lapkričio mėn., kai buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, importo apimtis išliko didelė, ji sumažėjo. Nuo pradinio tyrimo iš Kinijos importuotų prekių dalis rinkoje taip pat panašiai sumažėjo, nagrinėjamuoju laikotarpiu ji tik šiek tiek svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabili, 56,2 %. Galima pagrįstai manyti, kad rinkos dalys sumažėjo ir šiuo metu yra stabilios dėl galiojančių antidempingo priemonių.

(209)

Importo iš KLR į Sąjungą kainos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

(210)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos padidėjo 10 % – nuo 1 626 iki 1 791 EUR už toną. Tai vidutinė visų importuojamų nagrinėjamųjų produktų importo kaina už toną, todėl tendencijai poveikio gali turėti produktų asortimento pokyčiai.

(211)

Pardavimo kainų Sąjungos rinkoje palyginimas atliktas atrinktų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas palyginant su atrinktų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinėmis svertinėmis kainomis. Atitinkamos Sąjungos gamintojų pardavimo kainos prireikus buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, t. y. atskaitytos gabenimo Sąjungoje sąnaudos ir komisinio atlyginimo sąnaudos, taip pat nuolaidos ir lengvatos.

(212)

Savo pastabose CCCLA tvirtino, kad Kinijos gamintojai parduoda tik generinius produktus, o Sąjungos gamintojai – aukščiausios klasės, prekių ženklu žymimus produktus (143).

(213)

Pradiniame tyrime Sąjungos pramonės kainos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į kokybės, prekybos lygio ir prekių ženklų naudojimo skirtumus. Dėl kokybės padaryta išvada, kad iš vartotojo perspektyvos Sąjungos rinkoje žemesnių kokybės kategorijų produktai konkuruoja su A kokybės kategorijos produktais. Todėl žemesnės kategorijos produktų kainos pakoreguotos pagal A kategorijos lygio kainas (144).

(214)

Tačiau dabartiniame tyrime panašaus koregavimo neatlikta. Nustatyta, kad atrinkti Kinijos ir Sąjungos gamintojai parduoda A, B arba AB kokybės kategorijų produktus. Kinijos gamintojai gamino ir žemesnių (C ir žemesnių) kokybės kategorijų produktus, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jų į Sąjungą neeksportavo. Sąjungos gamintojai taip pat gamino žemesnių kokybės kategorijų produktus, tačiau juos eksportavo į trečiąsias šalis arba labai žemomis kainomis pardavė labdaros organizacijoms arba kaip atliekas. Parduotų pastarųjų produktų kiekiai ir kainos į skaičiavimus neįtraukti.

(215)

A, B ir AB kokybės kategorijų produktų kokybės skirtumai yra nedideli, palyginti su žemesnio (C ir žemesnių) lygmens kategorijų skirtumais. Be to, toks skirstymas į kategorijas nėra visuotinis ar pagrįstas kokiais nors visos pramonės masto standartais, jis veikiau atliekamas bendrovių. Tai reiškia, kad gali būti, jog vienas gamintojas produktą ženklina kaip A kokybės kategorijos gaminį, o kita bendrovė tokį produktą, jei jis būtų gaminamas jos gamykloje, ženklintų kaip B kokybės kategorijos gaminį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kartais Sąjungos gamintojas tą patį produktą, kurio specifikacijos ir fizinės savybės yra tokios pat, parduoda tam pačiam klientui, kaip ir Kinijos gamintojas, tačiau savo vidaus gamybos sistemoje tą produktą nebūtinai priskiria tai pačiai kokybės kategorijai. Kadangi A, B ir AB kokybės kategorijos produktų objektyviai atskirti nebuvo galima, taip apibūdinti produktai priskirti tai pačiai kokybės kategorijai. Tai reiškia, kad Sąjungos ir Kinijos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje pardavė panašaus kokybės lygio produktus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nereikia daryti jokių su kokybe susijusių koregavimų.

(216)

Atliekant pradinį tyrimą, taip pat buvo padaryta koregavimų, kuriais siekta atsižvelgti į prekybos lygio skirtumus. Atrinkti Kinijos gamintojai savo produktais tuo metu prekiavo beveik tik didmeniniu lygiu, o ES gamintojai taip pat prekiavo mažmeniniu ir kitais lygiais. Kadangi šis platinimo grandinių skirtumas turėjo įtakos kainų lygiams, Sąjungos kainos buvo pakoreguotos atsižvelgiant į šį aspektą (145).

(217)

Tačiau, atliekant dabartinį peržiūros tyrimą, ir atrinkti Kinijos gamintojai, ir atrinkti Sąjungos gamintojai didžiąją dalį savo prekių pardavė didmenininkams ir platintojams, bet nemažą jų kiekį pardavė ir mažmenininkams bei kitiems pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad tarp prekybos lygių pastebėtų kainų skirtumų negalima apibūdinti jokia logiška tendencija. Todėl padaryta išvada, kad, esant panašiems prekybos lygiams ir nesant aiškaus ryšio tarp prekybos lygio ir kainodaros, šiuo pagrindu Sąjungos pramonės kainų koreguoti nereikia.

(218)

Per pradinį tyrimą taip pat buvo atlikti koregavimai, kuriais siekta pašalinti prekių ženklų naudojimo įtaką kainai. Tuo metu nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai neparduoda prekių ženklu žymimų produktų ir parduoda tik vadinamuoju platintojo prekių ženklu žymimus arba generinius produktus, o ES gamintojai – ir (daugiausia) prekių ženklu žymimus produktus, ir generinius produktus. Kadangi prekių ženklu žymimus produktus pirkėjai paprastai suvokia kaip prestižinius, užtikrintos kokybės ir dizaino, jų rinkos kainos yra didesnės nei generinių produktų, net jei jų fizinės ir techninės savybės tokios pat. Siekiant pašalinti šią įtaką kainai, Sąjungos pramonės kainos buvo pakoreguotos (146).

(219)

Tačiau, atliekant dabartinį peržiūros tyrimą, padėtis pasikeitė, palyginti su pradine padėtimi. Atrinkti Kinijos gamintojai parduoda ne tik generinius, bet ir prekių ženklu žymimus produktus, o atrinkti Sąjungos gamintojai prekių ženklu nežymimų produktų dabar parduoda daugiau nei prekių ženklu žymimų produktų. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Kinijos ir Sąjungos gamintojai kartais tiems patiems klientams netgi parduoda lygiai tokius pat produktus, kurių specifikacijos ir fizinės savybės yra tokios pat (žr. 215 konstatuojamąją dalį).

(220)

Todėl Komisija atmetė CCCLA teiginį, kad Kinijos gamintojai parduoda tik generinius produktus, o Sąjungos gamintojai – aukščiausios klasės, prekių ženklu žymimus produktus.

(221)

Apskritai, kaip paaiškinta ir pradiniame tyrime, papildomos prekių ženklu žymimo produkto vertės paprastai negalima tiksliai kiekybiškai įvertinti, nes ji priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių, kaip antai vartotojų suvokimo, prekių ženklo žinomumo ir kitų kiekybiškai neįvertinamų veiksnių (147). Pavyzdžiui, kai kurių atrinktų Sąjungos gamintojų prekių ženklu žymimi produktai gali turėti papildomą vertę dėl jų vardo žinomumo kai kuriuose konkrečiuose regionuose arba valstybėse narėse, o kituose regionuose arba valstybėse narėse tie patys prekių ženklu žymimi produktai gali būti mažiau žinomi. Taigi dėl šių atrinktų Sąjungos gamintojų produktų žymėjimo prekių ženklais jų kainos nebūtinai didesnės.

(222)

Savo pastabose CCCLA taip pat tvirtino, kad didelė procentinė PBA dalis (40 %) rodo, kad parduodami prekių ženklu žymimi produktai (148). Tačiau, iš patikrintų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenų matyti, kad vieno Sąjungos gamintojo, parduodančio beveik tik prekių ženklu žymimus produktus, PBA lygis yra beveik toks pats kaip Sąjungos gamintojo, parduodančio beveik tik prekių ženklu nežymimus produktus. Išties reikia pažymėti, kad visų keturių atrinktų gamintojų PBA lygis yra panašus, be to, jis panašus į atrinktų Kinijos gamintojų PBA lygį, taip pat į lygį, nurodytą Turkijos bendrovės, kuria remtasi atliekant šį tyrimą, auditorių patikrintose ataskaitose, arba mažesnis už tuos lygius. Taigi dėl žymėjimo prekių ženklais šių gamintojų PBA nėra didesnės (taip pat žr. 146 ir 148 konstatuojamąsias dalis.

(223)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atrinkti Kinijos ir Sąjungos gamintojai gamina ir prekių ženklu žymimus, ir prekių ženklu nežymimus produktus, ir į bendrovių padėties Sąjungos rinkoje, kainodaros strategijos ir PBA lygių vertinimą, CCCLA teiginiai atmesti, o Komisija padarė išvadą, kad nereikia koreguoti Sąjungos kainų atsižvelgiant į prekių ženklų naudojimą.

(224)

Sąjungos pramonės kainos buvo palygintos su Kinijos eksportuojančių gamintojų taikytomis kainomis, pakoreguotomis iki CIF kainos Sąjungos pasienyje lygio. Paskui CIF kainos pakoreguotos (padidintos) įtraukiant po importo patiriamas sąnaudas, pvz., muitinio įforminimo, krovinių tvarkymo ir krovimo sąnaudas, įprastus muitus ir antidempingo muitus. Remiantis pirmiau aprašyta metodika, atlikus palyginimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 17,7 %.

(225)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(226)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo). Vertinant remtasi pareiškėjo pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir skelbiama oficialiąja statistika.

(227)

Atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu atlikta mikroekonominių rodiklių (atsargų, pardavimo kainų, pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos, pajėgumo padidinti kapitalą, darbo užmokesčio ir gamybos sąnaudų) analizė. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri buvo tinkamai patikrinta per tikrinamuosius vizitus vietoje.

(228)

Sąjungos pramonė yra labai susiskaidžiusi, tačiau ją iš esmės galima padalyti į du segmentus – MVĮ ir didesnes bendroves. Nagrinėjant kai kuriuos mikroekonominius rodiklius (pardavimo kainą, pinigų srautą, investicijas, vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, atsargas, pelningumą ir gamybos sąnaudas), atrinktų bendrovių rezultatai pakoreguoti atsižvelgiant į grupei, kuriai priklauso konkreti bendrovė, tenkančią dalį. Šiuo tikslu taikyti specialūs korekciniai koeficientai, atitinkantys kiekvienos grupės gamybos apimtį visame keraminių stalo reikmenų sektoriuje (MVĮ – 42 %, didelės bendrovės – 58 %). Taip užtikrinta, kad būtų tinkamai atsižvelgta į mažesnių bendrovių padėtį ir, atliekant bendrą žalos analizę, išvengta disbalanso dėl didelių bendrovių rezultatų.

(229)

Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

(230)

Taigi šiek tiek padidėjo gamybos apimtis (6 %) ir pajėgumai (2 %), o pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 % ir pasiekė 85 %.

(231)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

(232)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje padidėjo 11 %. Tuo pat metu Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo tik nuo 29,6 % iki 31,0 %.

(233)

Sąjungos pramonės užimtumo lygio ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

(234)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo 6 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, nepakito. Iš dalies taip nutiko dėl ankstesniais metais Sąjungos pramonės dėtų pastangų reaguoti į spaudimą, kuris buvo juntamas dėl tuo metu Kinijos vykdyto importo dempingo kainomis, – našumas iki aukšto lygio padidintas dar neprasidėjus nagrinėjamajam laikotarpiui.

(235)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba padidėjo 6 %, o pardavimo nesusijusiems klientams Sąjungoje apimtis – 11 %. Tai paaiškinama sumažėjusia Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtimi. Sąjungos pramonei pavyko pasinaudoti Sąjungos rinkos augimu, nors gamybos priemonės, kurioms per pradinį tyrimą nustatytas sumažėjęs pajėgumų naudojimas turėjo didesnio poveikio, vis dar atsigavimo etape. Sąjungos pramonės rinkos dalys per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nepakitusios.

(236)

Kaip paaiškinta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas reikšmingas dempingas. Pažymima, kad Kinijos gamintojai priverstinai itin mažina Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(237)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pastebėta Sąjungos pramonės atsigavimo nuo ankstesnio dempingo poveikio ženklų. Nuo pradinio tyrimo Sąjungos gamybos ir pardavimo apimtis bei rinkos dalis padidėjo, o importo iš KLR apimtis ir iš KLR importuotų prekių rinkos dalis sumažėjo. Tačiau, nors Sąjungos gamybos, pajėgumų ir užimtumo lygis didėja, jis dar nėra toks, koks buvo pasiektas 2008 m., pradinio tyrimo nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Jau tuo metu laikyta, kad Sąjungos pramonės padėtis yra nestabili dėl didžiulio kiekio pigių iš Kinijos į Sąjungas rinką importuojamų prekių, kurių kiekis gerokai padidėjo 2002–2004 m. (149) Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė atgavo dalį ekonominių pozicijų, tačiau dar ne visiškai atsigavo nuo praeityje vykdyto reikšmingo dempingo.

(238)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

(239)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais sumažėjo 22 %. Tačiau nagrinėjamoje pramonės šakoje, kurioje daugiausia gaminama pagal užsakymus, tai nėra esminis rodiklis.

(240)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės kainos ir gamybos išlaidos padidėjo 12 %.

(241)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas svyravo nuo 2,0 % (2016 m.) iki 3,7 % (2017 m.), o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo 0,4 procentinio punkto. Jis išliko mažesnis už pelningumą, pasiektą, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas (tuo tiriamuoju laikotarpiu jis buvo 3,5 %). Be to, pelningumas išliko gerokai mažesnis už siektiną pelną, kuris laikytas priimtinu per pradinį tyrimą (t. y. 6,0 %).

(242)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pinigų srautas padidėjo 21 %, o investicijų lygis – 25 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad šį padidėjimą lėmė tik vienos iš (didžiųjų) bendrovių, pajėgusios daug investuoti į savo gamybos pajėgumų plėtrą, rezultatai. Kitų trijų bendrovių investicijos nepakito arba gerokai sumažėjo.

(243)

Nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijų grąža, apibrėžiama kaip procentais išreikštas pelno ir balansinės investicijų vertės santykis, mažėjo labiau nei nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo pelningumas. Per tą patį laikotarpį vidutinio darbo užmokesčio lygis šiek tiek padidėjo, tačiau mažiau nei vieneto gamybos sąnaudos.

(244)

Nagrinėjant žalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo. Gerėjo daugelis žalos rodiklių. Tai, kad priemonės buvo naudingos Sąjungos pramonei, be kita ko, matyti iš gamybos, Sąjungos pardavimo apimties ir rinkos dalies padidėjimo bei didesnių pardavimo kainų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(245)

Vis dėlto, net jei Sąjungos pramonė ir pradėjo atsigauti nuo praeityje patirtos žalos, šis atsigavimas labai lėtas. Atsižvelgiant į tai, kad iš KLR ir toliau daug importuojama kainomis, verčiančiomis mažinti Sąjungos pramonės kainas, Sąjungos pramonės pelningumas išliko mažesnis už siektiną pelną, o tai rodo, kad padėtis yra nestabili.

(246)

Kai buvo atskleisti faktai, CCCLA tvirtino, kad Komisija neturėjo daryti tokios išvados, nes beveik visi ekonominiai rodikliai, kuriais remtasi atliekant tyrimą, gerėja. Tačiau, kaip pirmiau paaiškinta 244 ir 245 konstatuojamosiose dalyse, nustačius priemones Sąjungos pramonės atsigavimas vis tik buvo lėtas. Kai po pradinio tyrimo buvo nustatomos priemonės, Sąjungos pramonė buvo patyrusi materialinę žalą, taigi buvo susidūrusi su dideliais ekonominiais sunkumais. Todėl santykinio Sąjungos pramonės makroekonominių rodiklių gerėjimo nereikėtų vertinti atskirai, neatsižvelgiant į šio absoliučiais skaičiais išreikšto atskaitos taško pablogėjimą dabartinio tyrimo pradžioje. Kartu atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės pelningumas nuolat yra žemas ir kad toliau daug importuojama iš KLR, Sąjungos pramonės padėtis dar nėra tokia, kad galėtų nesunkiai atlaikyti pakartotinį didesnės apimties importą dempingo kaina. Tai įrodyta ir 5.4 skirsnyje, kuriame prognozuojama, kas atsitiktų Sąjungos pramonei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(247)

Kaip nustatyta 3 skirsnyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir patvirtinta tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija išnagrinėjo tikimybę, kad, jei būtų leista KLR nebetaikyti priemonių, materialinė žala pasikartotų.

(248)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR, Sąjungos rinkos patrauklumas, įskaitant keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims kitose trečiosiose šalyse taikomas antidempingo ar kompensacines priemones, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika kitų trečiųjų šalių rinkose ir poveikis Sąjungos pramonės padėčiai.

(249)

KLR iki šiol yra didžiausia keraminių stalo ir virtuvės reikmenų eksportuotoja pasaulyje. Jos eksportas sudaro apie 70 % viso pasaulinio eksporto. Vertinant pagal bendrą pastaraisiais metais eksportuotų prekių vertę, ES yra svarbiausia KLR eksporto rinka (150).

(250)

Kaip paaiškinta 180–182 konstatuojamosiose dalyse, KLR gamintojai turi didelius gamybos pajėgumus ir atitinkamai nepanaudotus pajėgumus, kurie gerokai viršija visą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(251)

Sąjungos rinka yra didžiausia nagrinėjamojo produkto importuotoja pasaulyje (151). Be to, kaip parodyta 1 lentelėje, nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padidėjo nuo 598 829 iki 634 255 tonų. Tai rodo, kad Sąjungos suvartojimas tebėra didelis ir didėja. Sąjungos rinka dėl savo palyginti nemažo dydžio ir pastoviai didėjančio suvartojimo lieka patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(252)

Prieš nustatant priemones, vidutinė Kinijos importo apimtis buvo apie pusė milijono tonų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 356 667 tonos. Tai, kad importas iš Kinijos, nors ir mažesne apimtimi (žr. 2 lentelę), nustačius priemones nenutrūko, patvirtina, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra patraukli ir jie toliau produktus parduoda Sąjungos rinkoje.

(253)

Be to, kitose trečiosiose šalyse Kinijos eksportuojamiems keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims taikomos prekybos apsaugos priemonės, o tai rodo tą pačią kainodaros politiką, kaip pastebėta Kinijos eksporto į Sąjungą atveju (152). Dėl šių prekybos apsaugos priemonių Kinijos eksportuojantiems gamintojams bus sunkiau eksportuoti į tas rinkas, o Sąjungos rinkos patrauklumas dar padidės, jei tas eksportas galės būti į ją nukreiptas.

(254)

Sąjungos rinkos patrauklumą taip pat rodo Kinijos eksportuojančių gamintojų taikoma kainodaros strategija. Atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomos nagrinėjamojo produkto eksporto kainos yra didesnės už kainas, taikomas trečiųjų šalių (ne Sąjungos) rinkose (žr. 188 konstatuojamąją dalį). Be to, jos vis dar gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas Sąjungos rinkoje. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungos rinką kaina buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės kainą Sąjungos rinkoje. Iš Kinijos importuojamų prekių kainos iš tikrųjų yra beveik mažiausios Sąjungos rinkoje. Tų nedaugelio trečiųjų šalių, kurios eksportuoja mažesnėmis kainomis, prekės sudaro tik labai nedidelę dalį visų į Sąjungą importuojamų prekių, o tų šalių augimo potencialo net negalima lyginti su KLR gamybos priemonių apimtimi. Tačiau, vien tik arba iš dalies atsižvelgiant į dabartinių antidempingo muitų dydį, galima pagrįstai tikėtis, kad, leidus nebetaikyti priemonių, Kinijos prekės ir toliau bus žemesnėmis kainomis importuojamos į Sąjungos rinką.

(255)

Atsižvelgiant į pirmiau 249–254 konstatuojamosiose dalyse aprašytus didelius nepanaudotus KLR pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuojančių gamintojų taikomą kainodaros politiką, tikėtina, kad leidus nebetaikyti priemonių, jau per trumpą laiką Sąjungoje būtų parduodama arba į ją būtų nukreipiama daug pigių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų.

(256)

Norėdama įvertinti galimą importo iš Kinijos mažomis kainomis padidėjimo poveikį Sąjungos pramonei, Komisija pirmiausia nustatė, kokia rinkos dalis veikiausiai būtų prarasta. Ji prognozavo, koks būtų poveikis, jei nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai padidintų eksportą į Sąjungą, siekdami užimti panašią rinkos dalį, kokią turėjo pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, t. y. prieš nustatant priemones. Manoma, kad atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimtis sumažėtų 12 000 tonų, o importas iš KLR padidėtų 67 800 tonų. Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, tokios nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimties pakako, kad Sąjungos pramonei būtų padaryta materialinė žala.

(257)

Atlikdama analizę Komisija laikė, kad KLR eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės kainos buvo tokios pačios kaip ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad Kinija savo rinkos dalį daugiausia padidintų Sąjungos pramonės sąskaita. Iš 11 lentelės matyti, kad po to, kai buvo nustatytos antidempingo priemonės, KLR prarasta rinkos dalis iš esmės atiteko Sąjungos pramonei.

11 lentelė

(258)

Sumažėjus pardavimo apimčiai sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientai ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Dėl to savo ruožtu pablogėtų Sąjungos pramonės finansinė būklė ir sumažėtų jos pelningumas, o jis ir taip jau buvo gerokai mažesnis už siektiną pelną ir visą nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo. Panaudojus konservatyvų atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos apimties sumažėjimo įvertį (pusė galimo sumažėjimo, nustatyto 256 konstatuojamojoje dalyje, t. y. 6 000 tonų), poveikio vertinimas parodė, kad tuo atveju, jei priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonės apyvarta sumažėtų 8,5 %.

(259)

Kita vertus, Sąjungos pramonė galėtų nuspręsti sumažinti savo kainų lygius ir pamėginti išsaugoti savo pardavimo apimtis ir rinkos dalį. Dėl to dar labiau pablogėtų jos finansinė būklė ir, atsižvelgiant į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pelningumo lygis jau buvo žemas, Sąjungos pramonė taptų dar nuostolingesnė.

(260)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importui iš KLR panaikinus priemones materialinė žala Sąjungos pramonei veikiausiai pasikartotų.

(261)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant pradines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję, t. y. Sąjungos pramonės ir importuotojų bei kitų šalių, interesai.

(262)

Komisija priminė, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(263)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(264)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, jeigu priemonės baigtų galioti, tai veikiausiai turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonės padėtis greitai pablogėtų – sumažėtų pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, dėl to labai sumažėtų pelningumas. Kita vertus, jei priemonės būtų toliau taikomos, Sąjungos pramonė galėtų labiau atsigauti nuo žalos, kurią praeityje patyrė dėl importo dempingo kaina, ir išnaudoti savo potencialą Sąjungos rinkoje, joje nesant nesąžiningos prekybos praktikos.

(265)

Vienas neatrinktas Sąjungos gamintojas ir CCCLA tvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos gamintojų interesų. Jų nuomone, antidempingo muitais nesudaryta palankesnių sąlygų Sąjungos gamintojams, nes jie nesugebėjo padidinti savo rinkos dalies, pardavimo apimčių ar kainų. Be to, dėl antidempingo muitų padidėjo produktų, kuriuos Sąjungos gamintojai įsigyja norėdami papildyti savo asortimentą, kainos.

(266)

Tačiau, atlikus 4 skirsnyje (198–245 konstatuojamosiose dalyse) aprašytą žalos analizę, nustatyta, kad Sąjungos pramonė išties atsigauna nuo žalingo poveikio, kurį padarė importas iš KLR dempingo kaina. Pažymėtina, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis nuo 20,9 % (pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, 2011 m.) padidėjo iki 31 % (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, žr. 11 lentelę), o atrinktiems Sąjungos gamintojams kartu pavyko padidinti savo pardavimo apimtis nuo 152 095 tonų (2011 m.) iki 196 484 tonų (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), kainas – nuo 3 615 EUR už toną (2011 m.) iki 3 853 EUR už toną (peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Padidinti kainas pavyko nepaisant to, kad padidėjo produktų, kuriuos kai kurie Sąjungos importuoja iš KLR norėdami paįvairinti savo asortimentą, kaina. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(267)

Po to, kai buvo atskleisti faktai, CCCLA atkreipė dėmesį, kad vienas Sąjungos gamintojas nepritarė, kad būtų nustatytos priemonės. Ji tvirtino, kad tas gamintojas gamina ne visų rūšių keraminius stalo ir virtuvės reikmenis, savo produktų asortimentą papildo iš KLR atvežamais produktais ir yra priklausomas nuo patikimo tiekimo šaltinio KLR. CCCLA panašiai tvirtino, kad du atrinkti importuotojai teigia, kad Sąjungos gamintojai nėra pajėgūs pateikti Sąjungos rinkai reikiamos kokybės ir reikiamo kiekio prekių dėl, pvz., didelių darbo sąnaudų. CCCLA nuomone, tai rodo, kad Sąjungos produktai ir iš Kinijos importuojami produktai papildo vieni kitus, dėl to Sąjungos pramonės interesai yra nevienodi.

(268)

Komisija atkreipė dėmesį, kad šie argumentai sutampa su dviejų nesusijusių importuotojų pozicija, kurią Komisija įvertino 271–277 konstatuojamosiose dalyse. Todėl, nesant jokių naujų elementų, šie argumentai, nagrinėjant Sąjungos interesų pusiausvyrą, negali turėti įtakos interesų palyginimui.

(269)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad toliau taikant galiojančias antidempingo priemones Sąjungos pramonės interesams neprieštaraujama.

(270)

Šio tyrimo inicijavimo etape susisiekta su 45 žinomais nesusijusiais importuotojais ir jie pakviesti bendradarbiauti. Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, atsiliepė 15 importuotojų, du iš jų buvo atrinkti ir užpildė klausimyno formą.

(271)

Abi bendrovės pasisakė prieš tolesnį priemonių taikymą, iš esmės dėl to, kad manė, jog Sąjungos gamintojai nėra pajėgūs pateikti Sąjungos rinkai reikiamos kokybės ir reikiamo kiekio prekių. Jų nuomone, Sąjungos gamyba yra ne tokie lanksti ir ne taip gerai prisitaikanti prie kintančios paklausos, palyginti su Kinijos gamyba. Šių bendrovių taip pat buvo paprašyta atsakyti į klausimą, kas nutiktų, jei muitai būtų panaikinti. Į šį klausimą abi bendrovės atsakė, kad, jų nuomone, Kinijos produktų kainos padidėtų, o Sąjungos pirkėjai reikalautų mažesnių kainų. Atrinktų bendrovių nuomone, dėl to sumažėtų importuotojų maržos.

(272)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad, atsižvelgiant į importuotojų pelną ir tiekimo šaltinius, nustačius priemones tai neturėtų didelio neigiamo poveikio nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų padėčiai. Per dabartinį tyrimą, išnagrinėjus patikrintus duomenis, nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas bendrovės pardavimo apimtyje vidutiniškai sudaro [30–40 %] (153). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu abiejų bendradarbiaujančių importuotojų veikla buvo pelninga, vidutinis iš Kinijos įsigyto nagrinėjamojo produkto pelningumas buvo [5–9 %] (154). Nors šis vidutinis pelningumas buvo šiek tiek mažesnis nei pradinio tyrimo metu ([6–10 %]), jis tebebuvo pakankamas. Abi bendrovės nagrinėjamąjį produktą importuoja beveik tik iš KLR.

(273)

Vienas neatrinktas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojai netiekia produktų, kuriuos jis įsigyja iš KLR. Didžiąją šio importuotojo produktų dalį sudaro dekoruoti gaminiai, atskirai pakuojami į tokio paties dizaino dovanų dėžutes, į kokias pakuojami porceliano gaminiai. To importuotojo teigimu, tokių gaminių gamyba labai imli darbui, o atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje darbo sąnaudos didesnės, Sąjungos pramonei būtų per brangu gaminti tokius gaminius.

(274)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai yra ne tik pajėgūs gaminti, bet ir gamina dekoruotus gaminius, kurie atskirai arba mažais komplektais pakuojami į dekoruotas dovanų dėžutes. Nepaisant to, tolesnis priemonių taikymas galėtų turėti neigiamo poveikio importuotojų, kurie savo gaminius įsigyja iš KLR, finansinei padėčiai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šie gaminiai yra specifiniai ir todėl sudaro tik nedidelę viso importo iš KLR dalį, nemanoma, kad šis poveikis turėtų didelės neigiamos įtakos bendrai importuotojų padėčiai. Todėl Komisija atmetė šį teiginį.

(275)

Neatrinktas nesusijęs importuotojas taip pat tvirtino, kad, atliekant tyrimą, dekoruoti produktai nebuvo atskirti nuo baltojo porceliano produktų. Šio importuotojo teigimu, dekoruotus gaminius Sąjungoje gamina labai nedaug keramikos dirbtuvių, todėl šios rūšies paklausai patenkinti būtina importuoti iš KLR.

(276)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad 30 % visų produktų, kuriuos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavė atrinkti Sąjungos gamintojai, buvo dekoruoti gaminiai. Be to, Kinijos ir Sąjungos produktai buvo palyginti pagal produktų rūšis, produktus sugrupavus pagal šias savybes: keraminės medžiagos tipą, reikmenų tipą, pagrindinę formą, puošybą ir glazūrą. Tai reiškia, kad, pvz., dekoruoti Sąjungoje pagaminti gaminiai buvo lyginami tik su dekoruotais iš Kinijos importuotais gaminiais, spalvoti glazūruoti gaminiai – su spalvotais glazūruotais gaminiais, o balti gaminiai – su baltais gaminiais. Todėl šio teiginio priimti negalima.

(277)

Atsižvelgiant į tai, kad atrinktų importuotojų pelnas buvo pakankamas, nors ir buvo nustatytos antidempingo priemonės, taip pat į tai, kad, importuotojų nuomone, panaikinus priemones jų pelnas sumažėtų, tikėtina, kad palikus galioti esamas priemones nebūtų padaryta didelio neigiamo poveikio nesusijusių nagrinėjamojo produkto importuotojų veiklai.

(278)

Kai ir per pradinį tyrimą, galutinių naudotojų interesams atstovaujančios šalys, pvz., vartotojų asociacijos, neatsiliepė į kvietimą dalyvauti tyrime ir per jį niekaip nebendradarbiavo. Kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą toliau nebendradarbiavo nė vienas naudotojas, Komisija nusprendė, kad jos pradinio tyrimo išvados tebegalioja ir kad toliau taikant priemones nebūtų padaryta neigiamo poveikio vartotojams, pvz., namų ūkiams, arba toks poveikis būtų nedidelis.

(279)

Vienas neatrinktas Sąjungos gamintojas tvirtino, kad panaikinus priemones Sąjungos vartotojams bus geriau, nes i) nagrinėjamasis produktas yra galutinis produktas, o tai reiškia, kad muitai turi tiesioginės įtakos vartotojams, ii) Kinijos produktais tenkinama kitokia paklausa nei Sąjungos produktais, iii) dėl KLR užimamos didelės Sąjungos rinkos dalies muitai daro poveikį didelei daliai Sąjungos vartotojų. Be to, CCCLA tvirtino, jog dėl to, kad keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys yra galutinis produktas, antidempingo muitais tiesiogiai daromas neigiamas poveikis Sąjungos vartotojams, nes nėra jokios tarpinės pramonės šakos, kuri padengtų sąnaudas. Vienas neatrinktas nesusijęs importuotojas pažymėjo, kad antidempingo muitai išties paskatino jį padidinti vartotojų kainas.

(280)

Labai mažai tikėtina, kad panaikinus priemones kainos sumažėtų visa muitų suma. Net ir pagal tokį mažai tikėtiną scenarijų, kad vartotojų kainos būtų sumažintos visa dabartinių antidempingo muitų suma, metinės vartotojų išlaidos sumažėtų mažiau nei 1 EUR (155). Kadangi negalima laikyti, kad priemonės padarė didelį poveikį vartotojams, Komisija atmetė šiuos teiginius.

(281)

Lygindama įvairius konkuruojančius Sąjungos interesus, Komisija visų pirma atsižvelgė į tai, kad turi būti pašalintas žalingo dempingo daromas prekybą iškraipantis poveikis ir atkurta veiksminga konkurencija. Viena vertus, toliau taikant priemones, svarbi Sąjungos pramonės šaka, įskaitant daugybę mažųjų ir vidutinių įmonių, būtų apsaugota nuo tikėtino žalos pasikartojimo. Kita vertus, įvertinus importuotojų ir naudotojų padėtį, taip pat tai, kad naudotojai nebendradarbiavo, matyti, kad tolesnis priemonių taikymas jiems akivaizdžiai neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio.

(282)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl importuojamiems KLR kilmės stalo ir virtuvės reikmenims nereikėtų toliau taikyti galutinių antidempingo priemonių.

(283)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad antidempingo priemonės, taikomos importuojamiems KLR kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims, turėtų būti toliau taikomos.

(284)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (156). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(285)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (157) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(286)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,