(1)

kapitalo rinkų sąjungos iniciatyva siekiama mažinti visų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) priklausomybę nuo bankų skolinimo, įvairinti joms rinkoje prieinamus finansavimo šaltinius ir skatinti MVĮ leisti obligacijas ir akcijas viešosiose rinkose. Sąjungoje įsisteigusios įmonės, siekiančios pritraukti kapitalo prekybos vietose, susiduria su didelėmis vienkartinėmis ir nuolatinėmis informacijos atskleidimo ir reikalavimų laikymosi išlaidomis, kurios nuo pat pradžių gali jas atgrasyti nuo siekio būti įtrauktoms į Sąjungos prekybos vietų prekybos sąrašą. Be to, MVĮ išleidžiamoms akcijoms Sąjungos prekybos vietose dažniausiai būdingas mažesnis likvidumas ir didesnis kintamumas, o tai didina kapitalo kainą, todėl šis finansavimo šaltinis yra per sudėtingas;

(2)

Direktyva 2014/65/ES sukurta nauja prekybos vietų rūšis – MVĮ augimo rinkos, kurios yra daugiašalių prekybos sistemų (DPS) pogrupis ir kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti kapitalo ir specialistų rinkoms, kurios siekia patenkinti MVĮ emitentų poreikius, toliau plėtoti. Be to, Direktyvoje 2014/65/ES buvo numatyta, kad reikėtų dėmesį skirti klausimui, kaip būsimu reguliavimu būtų galima toliau didinti tos rinkos naudojimo mastą ir skatinti naudotis ta rinka, kad ji taptų patraukli investuotojams, taip pat sumažinti administracinę naštą ir suteikti naujų paskatų MVĮ patekti į kapitalo rinkas pasitelkiant MVĮ augimo rinkas;

(3)

siekiant užtikrinti MVĮ augimo rinkų likvidumą ir pelningumą, Direktyvos 2014/65/ES 33 straipsnio 3 dalies a punkte reikalaujama, kad bent 50 % emitentų, kurių finansinėmis priemonėmis leista prekiauti MVĮ augimo rinkoje, būtų MVĮ, leidžiančios nuosavo kapitalo ir (arba) skolos vertybinius popierius. Pagal Direktyvą 2014/65/ES nuosavo kapitalo MVĮ emitentai – bendrovės, kurių vidutinė rinkos kapitalizacija, remiantis paskutinių trejų kalendorinių metų kotiravimo verte metų pabaigoje, yra mažesnė nei 200 mln. EUR. Kita vertus, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/565 (2) nurodoma, kad ne nuosavo kapitalo (tik skolos vertybinių popierių) MVĮ emitentai turėtų atitikti bent dvi iš toliau nurodytų trijų sąlygų: i) darbuotojų skaičiaus (mažiau nei 250); ii) bendro balanso (mažiau nei 43 mln. EUR) ir iii) metinės grynosios apyvartos (mažiau nei 50 mln. EUR). Paaiškėjo, kad šis reikalavimas, pagal kurį ne nuosavo kapitalo emitentas laikomas MVĮ, yra per daug ribojantis, nes tokie emitentai paprastai yra didesni nei įprastos MVĮ. Taigi daugelis ne nuosavo kapitalo emitentų negali būti laikomi MVĮ pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/565, nors ir toliau yra santykinai mažo dydžio. Negalėdami atitikti MVĮ laikomų emitentų 50 % ribos, daugelis DPS, kurių veikla orientuota į MVĮ skolos vertybinių popierių emisijas arba tiek į obligacijų, tiek į akcijų emisijas, negali registruotis kaip MVĮ augimo rinkos. Jei DPS operatoriai nesinaudoja MVĮ augimo rinkų sistema, tokiose DPS veikiantys emitentai savo ruožtu negali gauti naudos dėl švelnesnių reguliavimo reikalavimų, numatytų siekiant skatinti įtraukimą į prekybos sąrašus ir emisijas šiose MVĮ augimo rinkose. Siekiant sudaryti sąlygas didesniam DPS skaičiui registruotis kaip MVĮ augimo rinkos, emitento skolos vertybinių popierių emisijų (išskyrus paskolas) nominaliąją vertę per ankstesnius kalendorinius metus reikėtų nustatyti kaip vienintelį kriterijų, pagal kurį ne nuosavo kapitalo emitentai MVĮ augimo rinkų atžvilgiu būtų laikytini MVĮ. Komisija stebės, ar nauja ne nuosavo kapitalo MVĮ emitentų apibrėžtis veiksmingai sudaro sąlygas DPS registruotis kaip MVĮ augimo rinkos ir koks jos poveikis rinkos pokyčiams ir investuotojų pasitikėjimui;

(4)

Deleguotajame reglamente (ES) 2017/565 nurodoma, kad MVĮ augimo rinkoje neturėtų būti nustatyta taisyklių, kurios emitentams užkrauna didesnę naštą nei ta, kuri emitentams tenka reguliuojamose rinkose. Tačiau Deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 78 straipsnio 2 dalies g punktu MVĮ augimo rinkų emitentai įpareigojami skelbti pusmetines finansines ataskaitas. Kita vertus, ne nuosavo kapitalo emitentams, kurių veikla orientuota į profesionaliuosius klientus reguliuojamose rinkose, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (3) tokia pati prievolė nėra taikoma. Įrodyta, kad MVĮ augimo rinkų ne nuosavo kapitalo emitentams taikoma pusmetinių finansinių ataskaitų rengimo prievolė yra neproporcinga. Kadangi daug į MVĮ orientuotų DPS ne nuosavo kapitalo emitentams netaiko pusmetinių finansinių ataskaitų teikimo reikalavimo, toks privalomas reikalavimas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/565, regis, atima norą DPS operatoriams registruotis kaip MVĮ augimo rinkos. Todėl MVĮ augimo rinkos operatoriui turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti, ar taikyti ne nuosavo kapitalo emitentams pusmetinių finansinių ataskaitų skelbimo reikalavimą;

(5)

būta atvejų, kai tam tikri MVĮ augimo rinkų emitentai į viešąsias rinkas pateikia tik nedidelę savo akcinio kapitalo emisijos dalį, taip padidindami prekybos tomis akcijomis rizikingumą investuotojams ir darydami neigiamą poveikį likvidumui. Tai savo ruožtu atima norą investuotojams investuoti į akcijas, esančias MVĮ augimo rinkos prekybos sąrašuose. Todėl, siekdami užtikrinti akcijų likvidumą ir padidinti investuotojų pasitikėjimą, MVĮ augimo rinkų operatoriai turėtų taikyti reikalavimą, pagal kurį pageidaujant pirmą kartą gauti leidimą prekiauti būtų privaloma į prekybos apyvartą pateikti minimalų akcijų kiekį (laisvosios cirkuliacijos sąlyga). Vis dėlto MVĮ augimo rinkų operatoriams turėtų būti suteikta galimybė nustatyti tinkamą ribą priklausomai nuo konkrečių rinkos aplinkybių, taip pat pasirenkant, ar kiekį išreikšti absoliučiąja verte, ar procentine išleisto akcinio kapitalo bendros vertės dalimi;

(6)

todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/565 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

kad įsitvirtinę MVĮ augimo rinkų operatoriai turėtų pakankamai laiko savo registracijos sąlygoms pritaikyti, jiems turėtų būti suteiktas minimalus laikotarpis po šio reglamento įsigaliojimo. Todėl šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti po trijų mėnesių nuo jo įsigaliojimo,