EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/818

2019 m. gegužės 20 d.

dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį, 74 straipsnį, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ Komisija pabrėžė poreikį gerinti Sąjungos sienų valdymo ir saugumo srities duomenų valdymo struktūrą. Komunikatu pradėtas procesas siekiant užtikrinti ES saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacinių sistemų sąveikumą ir taip pašalinti su tomis sistemomis susijusius struktūrinius trūkumus, trukdančius nacionalinių institucijų darbui, ir užtikrinti, kad sienos apsaugos pareigūnai, muitinės įstaigos, policijos pareigūnai ir teisminės institucijos turėtų visą jiems būtiną informaciją;

(2)

savo 2016 m. birželio 6 d. Veiksmų gairėse, skirtose keitimuisi informacija ir informacijos valdymui, įskaitant sąveikumo sprendimus, stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų srityje, Taryba nustatė įvairių teisinių, techninių ir veikimo problemų ES informacinių sistemų sąveikumo srityje ir paragino jas spręsti;

(3)

savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl strateginių prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (3), Europos Parlamentas paragino teikti pasiūlymus, kaip reikėtų gerinti ir plėtoti esamas ES informacines sistemas, mažinti informacijos spragas ir siekti sistemų sąveikumo, taip pat pasiūlymus dėl privalomo keitimosi informacija ES lygmeniu, kartu taikant būtinąsias duomenų apsaugos priemones;

(4)	savo 2016 m. gruodžio 15 d. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumo;

(5)

savo 2017 m. gegužės 11 d. galutinėje ataskaitoje Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupė padarė išvadą, kad buvo būtina ir techniškai įmanoma siekti praktinių sąveikumo sprendimų ir kad sąveikumas iš esmės galėtų padidinti veiklos veiksmingumą ir galėtų būti sukurtas laikantis duomenų apsaugos reikalavimų;

(6)

Komisija, remdamasi savo 2016 m. balandžio 6 d. komunikatu bei Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės išvadomis ir rekomendacijomis, 2017 m. gegužės 16 d. komunikate „Septintoji pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita“ nustatė naują požiūrį į duomenų valdymą sienų, saugumo ir migracijos srityje, pagal kurį visų ES saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacinių sistemų sąveikumas turi būti užtikrintas visapusiškai laikantis pagrindinių teisių;

(7)	savo 2017 m. birželio 9 d. išvadose dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą Taryba paragino Komisiją įgyvendinti aukšto lygio ekspertų grupės pasiūlytus sąveikumo sprendimus;

(8)	savo 2017 m. birželio 23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį gerinti duomenų bazių sąveikumą ir paragino Komisiją remiantis Aukšto lygio informacinių sistemų ir sąveikumo ekspertų grupės pasiūlymais kuo greičiau parengti teisės akto projektą;

(9)

siekiant pagerinti tikrinimų kertant išorės sienas veiksmingumą ir efektyvumą, padėti užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir su ja kovoti, padėti užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymą bei saugumo užtikrinimą valstybių narių teritorijose, pagerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, padėti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, padėti užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir kitoms sunkioms nusikalstamoms veikoms, juos atskleisti ir tirti, sudaryti palankesnes sąlygas nežinomų asmenų, kurie negali savęs identifikuoti, arba nenustatytų žmogaus palaikų tapatybės nustatymui gaivalinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ar teroristinių išpuolių atveju, siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą Sąjungos migracijos ir prieglobsčio sistema, Sąjungos saugumo priemonėmis bei Sąjungos pajėgumais valdyti išorės sienas, turėtų būti užtikrintas ES informacinių sistemų – atvykimo ir išvykimo sistemos (toliau – AIS), Vizų informacinės sistemos (toliau – VIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (toliau – ETIAS), EURODAC, Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) ir trečiųjų šalių piliečiams skirtos Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (toliau – ECRIS-TCN) – sąveikumas, kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys vieni kitus papildytų, kartu gerbiant pagrindines asmenų teises, visų pirma teisę į asmens duomenų apsaugą. Siekiant šio tikslo turėtų būti sukurti sąveikumo komponentai – Europos paieškos portalas (toliau – EPP), bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (toliau – bendra BDANP), bendra tapatybės duomenų saugykla (toliau – bendra TDS) ir daugybinių tapatybių detektorius (toliau – DTD);

(10)

ES informacinių sistemų sąveikumas turėtų sudaryti sąlygas toms sistemoms vienoms kitas papildyti, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam asmenų, įskaitant nežinomus asmenis, kurie negali savęs identifikuoti, arba nenustatytus žmogaus palaikus, tapatybės nustatymui, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, patobulinti ir suderinti atitinkamose ES informacinėse sistemose taikomus duomenų kokybės reikalavimus, sudaryti palankesnes sąlygas ES informacinių sistemų techniniam ir veikimo įgyvendinimui valstybėse narėse, sustiprinti duomenų saugumo ir duomenų apsaugos priemones, taikomas atitinkamoms ES informacinėms sistemoms, teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais supaprastinti prieigą prie AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC bei padėti siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN tikslų;

(11)	sąveikumo komponentai turėtų apimti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN. Jie taip pat turėtų apimti Europolo duomenis, tačiau tik tokia apimtimi, kuri leistų pateikti užklausą Europolo duomenims tuo pat metu pateikiant užklausą toms ES informacinėms sistemoms;

(12)	sąveikumo komponentai turėtų būti skirti tvarkyti asmens duomenis tų asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi pirminėse ES informacinėse sistemose ir Europolo;

(13)

turėtų būti sukurtas EPP, kuris techniškai sudarytų palankesnes sąlygas greitai, sklandžiai, veiksmingai, sisteminei ir kontroliuojamai valstybių narių institucijų ir Sąjungos agentūrų prieigai prie ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (toliau – Interpolas) duomenų bazių, kiek to reikia jų užduotims atlikti, atsižvelgiant į jų prieigos teises. EPP taip pat turėtų būti sukurtas tam, kad padėtų siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS, ECRIS-TCN ir Europolo duomenų tikslų. Sudarydamas sąlygas vienu metu pateikti užklausą visoms atitinkamoms ES informacinėms sistemoms, Europolo duomenims bei Interpolo duomenų bazėms, EPP turėtų veikti kaip vienas langelis arba „pranešimų tarpininkas“, leidžiantis ieškoti duomenų įvairiose centrinėse sistemose ir gauti būtinos informacijos – sklandžiai ir laikantis visų pirminėms sistemoms taikomų prieigos kontrolės ir duomenų apsaugos reikalavimų;

(14)

EPP turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų užtikrinta, kad, pateikus užklausą Interpolo duomenų bazėms, EPP naudotojo užklausai pateikti naudojami duomenys nebūtų atskleisti Interpolo duomenų savininkams. EPP taip pat turėtų būti suprojektuotas taip, kad būtų užtikrinta, kad užklausos Interpolo duomenų bazėms būtų teikiamos tik laikantis taikytinos Sąjungos ir nacionalinės teisės;

(15)

tie EPP naudotojai, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (4) turi prieigos prie Europolo duomenų teisę, turėtų turėti galimybę užklausą Europolo duomenims pateikti vienu metu kaip ir ES informacinėms sistemoms, prie kurių jie turi prieigą. Bet koks tolesnis duomenų tvarkymas po tokios užklausos turėtų būti atliekamas pagal Reglamentą (ES) 2016/794, įskaitant jo nuostatas dėl duomenų teikėjo nustatytų prieigos ar naudojimo apribojimų;

(16)	EPP turėtų būti sukurtas ir sukonfigūruotas tokiu būdu, kad būtų leidžiama tokias užklausas pateikti tik naudojant su asmenimis ar kelionės dokumentais susijusius duomenis, laikomus ES informacinėje sistemoje, Europolo duomenyse ar Interpolo duomenų bazėse;

(17)

tam, kad būtų užtikrintas sistemingas atitinkamų ES informacinių sistemų naudojimas, užklausos bendrai TDS, AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN turėtų būti teikiamos per EPP. Vis dėlto turėtų būti išlaikytas nacionalinis sujungimas su įvairiomis ES informacinėmis sistemomis, kad būtų numatytas atsarginis techninis sprendimas. EPP taip pat turėtų naudotis Sąjungos agentūros, kai atsižvelgdamos į savo prieigos teises ir atlikdamos savo užduotis teikia užklausas centrinei SIS. EPP turėtų būti papildoma priemone teikti užklausas centrinei SIS, Europolo duomenims ir Interpolo duomenų bazėms, papildanti jau esamas tam skirtas sąsajas;

(18)

biometriniai duomenys, kaip antai pirštų atspaudai ir veido atvaizdai, yra unikalūs, todėl asmens tapatybės nustatymo tikslais jie yra daug patikimesni už raidinius skaitmeninius duomenis. Bendra BDANP turėtų būti technine priemone užtikrinti atitinkamų ES informacinių sistemų ir kitų sąveikumo komponentų veikimą bei sudaryti jam palankesnes sąlygas. Pagrindinis bendros BDANP tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas asmens, kuris yra užregistruotas keliose duomenų bazėse, tapatybės nustatymui, naudojantis vienu techniniu komponentu, o ne keliais komponentais, kad to asmens biometriniai duomenys būtų palyginti su kitose sistemose turimais duomenimis. Bendra BDANP turėtų padėti užtikrinti saugumą, taip pat suteikti naudos finansų, techninės priežiūros ir veikimo požiūriu. Visos automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemos, įskaitant dabar naudojamas EURODAC, VIS ir SIS, yra grindžiamos biometriniais šablonais, kurie sudaromi remiantis duomenimis, parengtais išskyrus konkrečių biometrinių ėminių savybes. Bendros BDANP sistemoje visi šie biometriniai šablonai (logiškai juos atskyrus pagal informacinę sistemą, iš kurios paimti duomenys) turėtų būti sutelkti ir saugomi vienoje vietoje, taip sudarant palankesnes sąlygas palyginti įvairių sistemų informaciją naudojant biometrinius šablonus ir pasiekti masto ekonomijos plėtojant ir prižiūrint ES centrines sistemas;

(19)

bendros BDANP sistemoje saugomi biometriniai šablonai turėtų būti sudaryti iš duomenų, parengtų išskyrus konkrečių biometrinių ėminių savybes, ir turėtų būti sukuriami taip, kad grįžtamasis procesas nebūtų įmanomas. Biometriniai šablonai turėtų būti sukuriami iš biometrinių duomenų, tačiau iš biometrinių šablonų neturėtų būti įmanoma gauti tų pačių biometrinių duomenų. Kadangi delno atspaudų duomenys ir DNR analitės yra saugomos tik SIS ir jų negalima naudoti siekiant atlikti jų ir duomenų, esančių kitose informacinėse sistemose, kryžminę patikrą, laikantis būtinumo ir proporcingumo principų, bendros BDANP sistemoje neturėtų būti saugomos DNR analitės arba biometriniai šablonai, sukurti iš delno atspaudų duomenų;

(20)	biometriniai duomenys yra neskelbtini asmens duomenys. Šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas pagrindas ir apsaugos priemonės, taikytini tokių duomenų tvarkymui siekiant tiksliai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę;

(21)	taikant AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN reikia tiksliai nustatyti asmenų, kurių asmens duomenys saugomi šiose sistemose, tapatybę. Todėl bendra TDS turėtų sudaryti palankesnes sąlygas teisingai nustatyti asmenų, užregistruotų tose sistemose, tapatybę;

(22)

tose ES informacinėse sistemose saugomi asmens duomenys gali būti to paties asmens, tačiau susieti su skirtingomis tapatybėmis arba neišsamiais tapatybės duomenimis. Valstybės narės turi veiksmingų priemonių, kad galėtų nustatyti savo piliečių ar jų teritorijoje registruotų nuolatinių gyventojų tapatybę. ES informacinių sistemų sąveikumas turėtų padėti teisingai nustatyti asmenų, užregistruotų tose sistemose, tapatybę. Bendroje TDS turėtų būti saugomi asmens duomenys, kurie yra būtini siekiant tiksliau nustatyti asmenų, kurių duomenys saugomi tose sistemose, tapatybę (visų pirma asmens tapatybės duomenys, kelionės dokumento duomenys ir biometriniai duomenys), nesvarbu, kurioje sistemoje duomenys buvo pirmą kartą surinkti. Bendroje TDS turėtų būti saugomi tik tokie asmens duomenys, kurie yra būtini tiksliam tapatybės tikrinimui atlikti. Bendroje TDS įrašyti asmens duomenys turėtų būti saugomi ne ilgiau, nei tikrai būtina siekiant pirminių sistemų tikslų, ir, vadovaujantis loginės atskirties principu, turėtų būti automatiškai ištrinami, kai tie duomenys ištrinami iš pirminių sistemų;

(23)

būtina nustatyti naują duomenų tvarkymo procedūrą, pagal kurią tokie duomenys būtų išsaugomi bendroje TDS, o ne kiekvienoje atskiroje sistemoje, siekiant tiksliau nustatyti asmenų tapatybę automatiškai palyginant duomenis ir nustatant duomenų atitiktį. Tai, kad tapatybės duomenys, kelionės dokumento duomenys ir biometriniai duomenys yra saugomi bendroje TDS, jokiu būdu neturėtų trukdyti duomenų tvarkymui AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN tikslais, nes bendra TDS turėtų būti nauju bendru visų tų pirminių sistemų komponentu;

(24)

todėl būtina bendroje TDS sukurti asmens bylą kiekvienam AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN užregistruotam asmeniui, kad Šengeno erdvėje būtų galima teisingai nustatyti asmenų tapatybę ir užtikrinti geresnį DTD veikimą, taip siekiant dvejopo tikslo – sudaryti palankesnes sąlygas bona fide keliautojų tapatybės tikrinimui ir kovoti su tapatybės klastojimu. Asmens byloje turėtų būti vienoje vietoje sukaupta visa su asmeniu siejama tapatybės informacija, o tinkamai įgalioti galutiniai naudotojai turėtų turėti galimybę prie jos prieiti;

(25)

taigi bendra TDS turėtų sudaryti palankesnes sąlygas institucijų, atsakingų už teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą, prieigai prie ES informacinių sistemų, kurios nėra sukurtos specialiai sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais, ir ją supaprastinti;

(26)

bendra TDS turėtų tapti bendra talpykla, kurioje saugomi asmenų, užregistruotų AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN, tapatybės duomenys, kelionės dokumento duomenys ir biometriniai duomenys. Ji turėtų būti šių sistemų techninės struktūros dalimi ir jas jungiančiu bendru komponentu, kuriame saugomi jų tvarkomi tapatybės duomenys, kelionės dokumento duomenys ir biometriniai duomenys bei teikiamos jų užklausos;

(27)	visi įrašai bendroje TDS turėtų būti logiškai atskirti, kiekvieną įrašą automatiškai pažymint pirminės sistemos, iš kurios jis paimtas, pavadinimo žyma. Pagal šias žymas turėtų būti vykdoma prieigos prie bendros TDS kontrolė ir nustatoma, ar prieiga prie įrašo turėtų būti suteikta;

(28)

jeigu valstybės narės policijos institucija negali nustatyti asmens tapatybės, nes nėra kelionės dokumento ar kito patikimo dokumento, patvirtinančio to asmens tapatybę, arba kai kyla abejonių dėl to asmens pateiktų tapatybės duomenų arba kelionės dokumento autentiškumo ar jo turėtojo tapatybės, arba kai asmuo negali ar atsisako bendradarbiauti, tai policijos institucijai turėtų būti suteikiama galimybė pateikti užklausą bendrai TDS, kad būtų nustatyta asmens tapatybė. Tais tikslais policijos institucijos turėtų paimti pirštų atspaudus, naudodamos elektroninio daktiloskopavimo metodą, su sąlyga, kad ta procedūra būtų pradėta dalyvaujant tam asmeniui. Tokių užklausų bendrai TDS neturėtų būti leidžiama pateikti dėl jaunesnių nei 12 metų amžiaus nepilnamečių asmenų tapatybės nustatymo, nebent vadovaujamasi vaiko interesų principu;

(29)

jei asmens biometrinių duomenų naudoti negalima arba jei užklausa pagal tuos duomenis neduoda rezultatų, užklausa turėtų būti teikiama pagal asmens tapatybės duomenis, kartu su kelionės dokumento duomenimis. Jei pateikus užklausą nustatoma, kad bendroje TDS duomenų apie tą asmenį yra, valstybių narių institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie bendros TDS, kad jos galėtų susipažinti su to asmens tapatybės duomenimis ir kelionės dokumento duomenimis, niekaip bendroje TDS nenurodant, iš kurios ES informacinės sistemos tie duomenys paimti;

(30)

valstybės narės turėtų priimti nacionalinės teisės aktus, kuriais paskiriamos institucijos, kompetentingos atlikti tapatybės tikrinimus naudojantis bendra TDS, ir, laikantis proporcingumo principo, nustatomos tokių tikrinimų procedūros, sąlygos ir kriterijai. Visų pirma šiuose nacionalinės teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kad tų institucijų darbuotojai, atlikdami fiziškai dalyvaujančio asmens tapatybės patikrinimą, turi įgaliojimą surinkti jo biometrinius duomenis;

(31)

šiame reglamente paskirtosioms valstybių narių institucijoms, atsakingoms už teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą, ir Europolui taip pat turėtų būti numatyta nauja supaprastintos prieigos prie kitų, ne tapatybės ar kelionės dokumento, duomenų, esančių AIS, VIS, ETIAS arba EURODAC, galimybė. Tokie duomenys konkrečiu atveju gali būti būtini vykdant teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad naudojimasis jais padės užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ar kitoms sunkioms nusikalstamoms veikoms, jas atskleisti ar tirti, ypač jeigu yra įtarimų, kad teroristinio nusikaltimo ar kitos sunkios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, teroristinio nusikaltimo ar kitos sunkios nusikalstamos veikos vykdytojas arba teroristinio nusikaltimo ar kitos nusikalstamos veikos auka yra asmuo, kurio duomenys saugomi AIS, VIS, ETIAS ar EURODAC;

(32)

visapusiška prieiga prie ES informacinėse sistemose saugomų duomenų, kuri yra būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais – ne tik prieiga prie bendroje TDS laikomų tapatybės duomenų ar kelionės dokumento duomenų – toliau turėtų būti reglamentuojama taikytinų teisės aktų. Paskirtosios institucijos, atsakingos už teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą, ir Europolas negali iš anksto žinoti, kuriose ES informacinėse sistemose yra duomenų apie tiriamus asmenis. Tai lemia vėlavimą ir neefektyvumą. Todėl paskirtosios institucijos įgaliotam galutiniam naudotojui turėtų būti leidžiama sužinoti, kurioje iš tų ES informacinių sistemų buvo įrašyti pateiktos užklausos rezultatą atitinkantys duomenys. Taigi atlikus automatinį patikrinimą dėl atitikties sistemoje, atitinkama sistema būtų pažymėta (vadinamoji atitikties žymų funkcija);

(33)

šiomis aplinkybėmis iš bendros TDS gautas atsakymas neturėtų būti aiškinamas ar naudojamas kaip pagrindas ar priežastis daryti išvadas arba imtis kokių nors priemonių atitinkamo asmens atžvilgiu – atsakymas turėtų būti naudojamas tik tam, kad pirminėms ES informacinėms sistemoms būtų galima pateikti prašymą dėl prieigos suteikimo, laikantis atitinkamuose tokią prieigą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų ir procedūrų. Bet kokiam tokiam prašymui dėl prieigos suteikimo turėtų būti taikomas šio reglamento VII skyrius ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (5), Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (6) ar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 (7);

(34)

paprastai tais atvejais, kai atitikties žyma parodo, kad duomenys yra įrašyti EURODAC, paskirtosios institucijos ar Europolas turėtų paprašyti visapusiškos prieigos prie bent vienos iš atitinkamų ES informacinių sistemų. Tais atvejais, kai išimties tvarka nepaprašoma tokios visapusiškos prieigos, pavyzdžiui, dėl to, kad paskirtosios institucijos ar Europolas jau gavo duomenis kitomis priemonėmis arba pagal nacionalinę teisę nebeleidžiama gauti duomenų, reikėtų įrašyti pagrindą, kuriuo remiantis neprašyta prieigos;

(35)

užklausų bendrai TDS registracijos įrašuose turėtų būti nurodomas užklausų tikslas. Jei tokia užklausa buvo pateikta taikant dviejų etapų prieigos prie duomenų principą, registracijos įrašuose turėtų būti nurodomas nacionalinis tyrimo ar bylos numeris – tai būtų įrodymas, kad užklausa pateikta teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais;

(36)

tam, kad paskirtosios institucijos ir Europolas galėtų pateikti užklausą bendrai TDS ir gautų atitikties žymą, kuri parodo, kad AIS, VIS, ETIAS ar EURODAC yra duomenų, turi būti vykdomas automatizuotas asmens duomenų tvarkymas. Atitikties žyma neturėtų atskleisti atitinkamo žmogaus asmens duomenų, tik parodyti, kad vienoje iš sistemų apie jį yra tam tikrų duomenų. Remdamasis vien tik gauta sutapties žyma įgaliotas galutinis naudotojas neturėtų priimti neigiamo sprendimo atitinkamo asmens atžvilgiu. Todėl tai, kad galutinis naudotojas gaus sutapties žymą, turės tik labai nedidelį poveikį atitinkamo asmens teisei į asmens duomenų apsaugą, kartu suteikiant paskirtosioms institucijoms ir Europolui galimybę veiksmingiau pateikti prašymą dėl prieigos prie asmens duomenų;

(37)

siekiant užtikrinti geresnį bendros TDS veikimą bei padėti siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN tikslų, turėtų būti sukurtas DTD. Tam, kad būtų veiksmingai įgyvendinami atitinkami visų šių ES informacinių sistemų tikslai, turi būti tiksliai nustatoma asmenų, kurių asmens duomenys saugomi tose sistemose, tapatybė;

(38)

kad galėtų geriau pasiekti ES informacinių sistemų tikslus, naudodamosi tomis sistemomis institucijos turėtų turėti galimybę pakankamai patikimai patikrinti asmenų, kurių duomenys saugomi skirtingose sistemose, tapatybes. Vienoje konkrečioje sistemoje saugomas tapatybės duomenų ar kelionės dokumento duomenų rinkinys gali būti neteisingas, neišsamus ar suklastotas ir šiuo metu nėra būdo aptikti neteisingus, neišsamius ar suklastotus tapatybės duomenis arba kelionės dokumento duomenis palyginus juos su kitoje sistemoje saugomais duomenimis. Siekiant išspręsti šią problemą būtina sukurti Sąjungos lygmens techninę priemonę, leisiančią užtikrinti tikslų asmenų tapatybės nustatymą šiais tikslais;

(39)

DTD turėtų būti kuriamos ir saugomos duomenų įvairiose ES informacinėse sistemose sąsajos, kad būtų galima nustatyti kelias vieno asmens tapatybes, taip siekiant dvejopo tikslo – sudaryti palankesnes sąlygas bona fide keliautojų tapatybės tikrinimui ir kovoti su tapatybės klastojimu. DTD turėtų būti saugomos tik asmenų duomenų, kurie užregistruoti daugiau nei vienoje ES informacinėje sistemoje, sąsajos. Susieti duomenys turėtų būti apriboti tik pačiais būtiniausiais duomenimis, kurių reikia siekiant patikrinti, ar asmuo pagrįstai ar nepagrįstai įrašytas skirtingose sistemose pagal naudojamas kelias skirtingas tapatybes, arba nustatyti, ar du asmenys, kurių tapatybės duomenys panašūs, iš tikrųjų nėra vienas asmuo. Siekiant susieti skirtingose sistemose saugomas asmens bylas, EPP ir bendros BDANP sistemoje turėtų būti leidžiamas tik pats būtiniausias duomenų tvarkymas, todėl tuo momentu, kai į vieną iš sistemų, kurios duomenys saugomi bendroje TDS ar įvesti SIS, įvedama naujų duomenų, bus galimas tik daugybinių tapatybių nustatymas. DTD turėtų būti taikomos apsaugos priemonės, kad teisėtai kelias tapatybes turintys asmenys nebūtų diskriminuojami ir nebūtų priimami jiems nepalankūs sprendimai;

(40)

šiuo reglamentu numatytos naujos duomenų tvarkymo operacijos, kurių tikslas – teisingai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę. Taip yra ribojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniais saugomos tų asmenų pagrindinės teisės. Kadangi veiksmingai įgyvendinti ES informacines sistemas įmanoma tik tuomet, jei teisingai nustatoma atitinkamų asmenų tapatybė, toks ribojimas yra pagrįstas tais pačiais tikslais, kurių siekiant sukurta kiekviena iš tų sistemų, veiksmingu Sąjungos sienų valdymu, Sąjungos vidaus saugumu bei veiksmingu Sąjungos prieglobsčio ir vizų politikos įgyvendinimu;

(41)

nacionalinei institucijai arba Sąjungos agentūrai sukūrus ar įkėlus naujus įrašus, EPP ir bendra BDANP turėtų palyginti duomenis apie asmenis bendroje TDS ir SIS. Toks palyginimas turėtų būti atliekamas automatiškai. Siekiant aptikti galimas sąsajas pagal biometrinius duomenis, bendroje TDS ir SIS turėtų būti naudojama bendra BDANP. Siekiant aptikti galimas sąsajas pagal raidinius skaitmeninius duomenis, bendroje TDS ir SIS turėtų būti naudojamas EPP. Bendroje TDS ir SIS turėtų būti galima nustatyti keliose sistemose saugomus tokius pačius arba panašius duomenis apie asmenį. Nustačius tokį atvejį turėtų būti sukuriama sąsaja, parodanti, kad tai tas pats asmuo. Bendra TDS ir SIS turėtų būti sukonfigūruotos taip, kad nedidelės transliteravimo ar rašybos klaidos būtų aptinkamos tokiu būdu, kad tai atitinkamam asmeniui nesukeltų nepagrįstų kliūčių;

(42)

nacionalinė institucija ar Sąjungos agentūra, įrašiusi duomenis į atitinkamą ES informacinę sistemą, turėtų patvirtinti arba pakeisti sąsajas. Šiai nacionalinei institucijai ar Sąjungos agentūrai turėtų būti suteikta prieiga prie duomenų, saugomų bendroje TDS ar SIS ir DTD, kad ji galėtų atlikti rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą;

(43)

rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą turėtų atlikti institucija, įrašiusi arba atnaujinusi duomenis, dėl kurių nustatyta sutaptis, kurios pagrindu sukurta sąsaja su kitoje ES informacinėje sistemoje saugomais duomenimis. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija turėtų įvertinti, ar yra daugybinių tapatybių, pagrįstai ar nepagrįstai nurodančių tą patį asmenį. Kai įmanoma, toks vertinimas turėtų būti atliekamas dalyvaujant atitinkamam asmeniui, ir, kai būtina, prašant pateikti papildomų paaiškinimų ar informacijos. Vertinimas turėtų būti atliktas nedelsiant, laikantis pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę nustatytų teisinių informacijos tikslumo reikalavimų;

(44)

jei naudojantis SIS nustatomos sąsajos, susijusios su perspėjimais dėl asmenų, ieškomų norint juos suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu, dėl dingusių ar pažeidžiamų asmenų, dėl asmenų, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, arba dėl asmenų, dėl kurių ketinama atlikti atsargius patikrinimus, tikslinius patikrinimus ar konkrečius patikrinimus, perspėjimą sukūrusios valstybės narės SIRENE biuras turėtų būti už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija. Šių kategorijų SIS perspėjimai yra riboto naudojimo ir neturėtų būti be reikalo atskleidžiami institucijoms, kurios įrašo su jais susijusius duomenis į vieną iš kitų ES informacinių sistemų arba juos atnaujina. Sąsajos su SIS duomenimis sukūrimu neturėtų būti daromas poveikis veiksmams, kurių turi būti imtasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2018/1860 (8), (ES) 2018/1861 (9) ir (ES) 2018/1862 (10);

(45)

kuriant tokias sąsajas reikia užtikrinti skaidrumą poveikį patiriantiems asmenims. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti būtinas apsaugos priemones pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles, asmenys, dėl kurių, atlikus rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, nustatyta raudona ar balta sąsaja, turėtų būti informuojami raštu, nedarant poveikio apribojimams, kuriais palaikomas saugumas ir viešoji tvarka, užkertamas kelias nusikaltimams ir užtikrinama, kad nebūtų trukdoma nacionaliniams tyrimams. Tiems asmenims turėtų būti priskirtas vienas identifikavimo numeris, leidžiantis jiems nustatyti instituciją, į kurią jie turėtų asmeniškai kreiptis, norėdami pasinaudoti savo teisėmis;

(46)

jei sukuriama geltona sąsaja, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingai institucijai turėtų būti suteikiama prieiga prie DTD. Jei esama raudonos sąsajos, valstybės narės institucijoms ir Sąjungos agentūroms, turinčioms prieigą prie bent vienos iš ES informacinių sistemų, susietų su bendra TDS, arba prie SIS, turėtų būti suteikiama prieiga prie DTD. Raudona sąsaja turėtų parodyti, kad asmuo nepagrįstai naudojasi skirtingomis tapatybėmis arba kad asmuo naudojasi kito asmens tapatybe;

(47)

jei esama baltos ar žalios sąsajos tarp duomenų iš dviejų ES informacinių sistemų valstybės narės institucijoms ir Sąjungos agentūroms turėtų būti suteikiama prieiga prie DTD, kai atitinkama institucija ar Sąjungos agentūra turi prieigą prie abiejų informacinių sistemų. Tokia prieiga turi būti suteikiama tik vieninteliu tikslu – leisti tai institucijai ar agentūrai aptikti galimus atvejus, kai duomenys buvo susieti neteisingai, arba nustatyti, kad DTD, bendroje TDS ir SIS tvarkomi duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ir imtis veiksmų šiai padėčiai ištaisyti bei atnaujinti ar ištrinti sąsają;

(48)

Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (toliau – Agentūra eu-LISA) turėtų nustatyti automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir bendrus duomenų kokybės rodiklius. Agentūra eu-LISA turėtų būti atsakinga už centrinių duomenų kokybės stebėjimo pajėgumų sukūrimą ir reguliarų duomenų analizės ataskaitų rengimą, kad būtų galima geriau kontroliuoti, kaip valstybės narės įgyvendina ES informacines sistemas. Bendri duomenų kokybės rodikliai turėtų apimti būtiniausius kokybės standartus, taikomus saugant duomenis ES informacinėse sistemose arba sąveikumo komponentuose. Tokiais duomenų kokybės standartais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ES informacinėse sistemose ir sąveikumo komponentuose būtų automatiškai nustatomi atvejai, kai pateikti duomenys akivaizdžiai neteisingi ar nenuoseklūs, kad juos pateikusi valstybė narė galėtų duomenis patikrinti ir imtis bet kokių būtinų taisomųjų veiksmų;

(49)

Komisija turėtų įvertinti Agentūros eu-LISA kokybės ataskaitas ir, jei tinkama, teikti valstybėms narėms rekomendacijas. Valstybėms narėms turėtų būti pavesta parengti veiksmų planą, kuriame būtų aprašyti duomenų kokybės trūkumų šalinimo veiksmai, ir reguliariai informuoti, kaip sekasi jį įgyvendinti;

(50)

universalus pranešimų formatas (toliau – UPF) turėtų būti teisingumo ir vidaus reikalų srities informacinių sistemų, valdžios institucijų ar organizacijų vykdomo struktūrizuoto tarpvalstybinio keitimosi informacija standartas. UPF turėtų būti nustatytas dažniausiai perduodamos informacijos bendras žodynas ir loginė struktūra, kad keičiantis perduodamą turinį būtų galima sukurti ir perskaityti pagal nuoseklią ir semantiškai lygiavertę formą, taip sudarant palankesnes sąlygas sąveikumui;

(51)	galima apsvarstyti galimybę UPF standartą įgyvendinti VIS, SIS ir kituose jau sukurtuose ar naujuose tarpvalstybiniuose keitimosi informacija modeliuose, taip pat valstybių narių sukurtoms teisingumo ir vidaus reikalų srities informacinėms sistemoms;

(52)

turėtų būti sukurta centrinė ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla (toliau – CASS), kad būtų galima, vadovaujantis taikytinais teisės aktais, politiniais, veiklos ir duomenų kokybės užtikrinimo tikslais rinkti tarpsisteminius statistinius duomenis ir teikti analitines ataskaitas. Agentūra eu-LISA turėtų sukurti ir savo techninėse stotyse įdiegti CASS bei vykdyti jos prieglobą. Joje turėtų būti kaupiami anonimizuoti statistiniai duomenys iš ES informacinių sistemų, bendros TDS, DTD ir bendros BDANP sistemos. Iš CASS laikomų duomenų turėtų būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės. Agentūra eu-LISA duomenis turėtų automatiškai paversti anoniminiais ir tokius anonimizuotus duomenis turėtų įrašyti į CASS. Duomenų pavertimas anoniminiais turėtų vykti automatiškai – Agentūros eu-LISA darbuotojams neturėtų būti suteikta tiesioginė prieiga prie jokių ES informacinėse sistemose arba sąveikumo komponentuose saugomų asmens duomenų;

(53)

sąveikumo tikslu pagal šį reglamentą nacionalinių institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, išskyrus atvejus, kai valstybių narių paskirtosios institucijos arba centriniai prieigos punktai duomenis tvarko teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais;

(54)	tais atvejais, kai sąveikumo tikslu valstybės narės pagal šį reglamentą vykdomą asmens duomenų tvarkymą atlieka kompetentingos institucijos teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais, taikoma Direktyva (ES) 2016/680;

(55)

pagal šį reglamentą bet kokiam atliekamam asmens duomenų perdavimui trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms taikomas Reglamentas (ES) 2016/679, Reglamentas (ES) 2018/1725 arba, kai aktualu, Direktyva (ES) 2016/680. Nedarant poveikio perdavimo pagrindams pagal Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių arba, kai aktualu, Direktyvą (ES) 2016/680, trečiosios šalies teismo ar tribunolo sprendimas ir administracinės institucijos sprendimas, kuriuo reikalaujama duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo perduoti asmens duomenis ar juos atskleisti, turėtų būti pripažįstamas ar užtikrinamas jo vykdymas tik tuomet, jei jis yra pagrįstas galiojančiu prašančiosios trečiosios šalies ir Sąjungos ar valstybės narės tarptautiniu susitarimu;

(56)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1862 ir Reglamento (ES) 2019/816 (11) konkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos taikomos asmens duomenis tvarkant sistemose, reglamentuojamose tais reglamentais;

(57)	savo pareigas pagal šį reglamentą atliekančių Agentūros eu-LISA ir kitų Sąjungos institucijų bei įstaigų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725, nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/794, kuris taikomas, kai asmens duomenis tvarko Europolas;

(58)

priežiūros institucijos, nurodytos Reglamente (ES) 2016/679 ar Direktyvoje (ES) 2016/680, turėtų stebėti, ar valstybės narės asmens duomenis tvarko teisėtai. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų stebėti su asmens duomenų tvarkymu susijusią Sąjungos institucijų ir įstaigų veiklą. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti vykdydamos stebėseną, kaip taikant sąveikumo komponentus tvarkomi asmens duomenys. Kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų įvykdyti jam šiuo reglamentu pavestas užduotis, reikia pakankamai išteklių, įskaitant žmogiškuosius ir finansinius išteklius;

(59)	vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2018 m. balandžio 16 d. (13);

(60)	29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė pateikė nuomonę 2018 m. balandžio 11 d.;

(61)

valstybės narės ir Agentūra eu-LISA turėtų turėti saugumo planus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas saugumo įsipareigojimų įgyvendinimui, ir turėtų tarpusavyje bendradarbiauti spręsdamos saugumo problemas. Be to, Agentūra eu-LISA turėtų užtikrinti, kad, siekiant duomenų vientisumo, kuriant, projektuojant ir valdant sąveikumo komponentus būtų visada išnaudojamos naujausios technologijų galimybės. Į atitinkamas Agentūros eu-LISA pareigas reikėtų įtraukti nurodymą priimti priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims, pavyzdžiui, išorės paslaugų teikėjų darbuotojams, gauti prieigą prie asmens duomenų, kurie tvarkomi naudojant sąveikumo komponentus. Valstybės narės ir Agentūra eu-LISA, sudarydamos sutartis dėl paslaugų teikimo, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti visas priemones, būtinas siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su asmens duomenų ir asmenų privatumo apsauga, laikymąsi ar užtikrinti pagrindinius saugumo interesus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1046 (14) ir taikytinas tarptautines konvencijas. Agentūra eu-LISA sąveikumo komponentų kūrimo metu turėtų taikyti pritaikytosios privatumo apsaugos ir standartizuotosios privatumo apsaugos principus;

(62)

siekiant prisidėti prie statistinių duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo tikslų, šiame reglamente nurodytų kompetentingų institucijų, Sąjungos institucijų ir agentūrų leidimą turintiems darbuotojams būtina suteikti galimybę susipažinti su tam tikrais duomenimis, susijusiais su tam tikrais sąveikumo komponentais, neatskleidžiant asmenų tapatybės;

(63)

tam, kad valstybės narės institucijos ir Sąjungos agentūros galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, susijusių su naudojimusi EPP, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį. Panašiai, siekiant užtikrinti nuoseklų ir optimalų DTD veikimą, turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, taikytinos jo veikimo pradžioje;

(64)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti sistemą, taikomą užtikrinant ES informacinių sistemų sąveikumą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(65)

nuo pažangiam sienų valdymui Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014 (15) skirto biudžeto likusi suma turėtų būti perskirstyta šiam reglamentui įgyvendinti, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punkte, siekiant padengti sąveikumo komponentų kūrimo išlaidas;

(66)

siekiant papildyti tam tikrus išsamius techninius šio reglamento aspektus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl:

—	EPP naudojimo pereinamojo laikotarpio pratęsimo,

—	ETIAS centrinio padalinio, vykdančio daugybinių tapatybių nustatymą, pereinamojo laikotarpio pratęsimo,

—	atvejų, kuriais tapatybės duomenis galima laikyti tokiais pačiais arba panašiais, nustatymo procedūrų,

—	taisyklių dėl CASS veikimo, įskaitant saugyklai taikytinas konkrečias apsaugos priemones tvarkant asmens duomenis ir saugumo taisykles, ir

—	išsamias taisykles dėl interneto portalo veikimo.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (16) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(67)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti datas, nuo kurių turėtų pradėti veikti EPP, bendra BDANP, bendra TDS, DTD ir CASS;

(68)

taip pat Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su išsamių nuostatų priėmimu dėl: EPP naudotojų profilių techninės išsamios informacijos; techninio sprendimo, kurį taikant sudaroma galimybė per EPP pateikti užklausas ES informacinėms sistemoms, Europolo duomenims ir Interpolo duomenų bazėms, ir EPP atsakymų formato specifikacijų; techninių taisyklių, kuriomis remiantis DTD sukuriamos sąsajos tarp duomenų iš skirtingų ES informacinių sistemų; duomenų subjekto informavimui naudotinos formos turinio ir pateikimo, kai sukuriama raudona sąsaja; bendros BDANP veiklos reikalavimų ir veiklos rezultatų stebėjimo; automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmų, procedūrų ir rodiklių; UPF standarto parengimo; taikytinos bendradarbiavimo procedūros saugumo incidento atveju bei valstybėms narėms skirto techninio sprendimo specifikacijų, kad jos galėtų tvarkyti naudotojų prašymus suteikti prieigą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(69)

kadangi sąveikumo komponentai bus susiję su ženklaus neskelbtinų asmens duomenų kiekio tvarkymu, svarbu, kad asmenys, kurių duomenys yra tvarkomi naudojant tuos komponentus, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis kaip duomenų subjektai, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (ES) 2018/1725. Duomenų subjektams turėtų būti suteiktas interneto portalas, kuris jiems sudarytų palankesnes sąlygas naudotis savo teisėmis susipažinti su savo asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą. Agentūra eu-LISA turėtų sukurti ir valdyti tokį interneto portalą;

(70)

vienas iš pagrindinių duomenų apsaugos principų yra duomenų kiekio mažinimo principas – pagal Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies c punktą tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi. Dėl šios priežasties sąveikumo komponentai neturėtų būti tinkami saugoti bet kokius naujus asmens duomenis, išskyrus sąsajas, kurios bus saugomos DTD, ir tik tokias sąsajas, kurios yra būtinos siekiant šio reglamento tikslų;

(71)

į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl atsakomybės ir teisės į kompensaciją už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą arba už bet kokius kitus su šiuo reglamentu nesuderinamus veiksmus. Tokiomis nuostatomis neturėtų būti daromas poveikis teisei į kompensaciją iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (ES) 2018/1725. Agentūra eu-LISA turėtų būti atsakinga už žalą, kurią ji padaro veikdama kaip duomenų tvarkytojas, tais atvejais, kai nesilaiko konkrečiai jai šiuo reglamentu nustatytų pareigų arba kai veikia nesilaikydama ar prieštaraudama valstybės narės, kuri yra duomenų valdytojas, teisėtiems nurodymams;

(72)	šiuo reglamentu nedaromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB (18) taikymui;

(73)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas tiek, kiek jo nuostatos susijusios su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(74)

įgyvendinant šį reglamentą tiek, kiek jo nuostatos susijusios su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, Jungtinė Karalystė taiko šį reglamentą pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir Tarybos sprendimo 2000/365/EB (19) 8 straipsnio 2 dalį. Be to, kiek jo nuostatos susijusios su EURODAC ir ECRIS-TCN, pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį 2018 m. gegužės 18 d. laišku Jungtinė Karalystė pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(75)

įgyvendinant šį reglamentą tiek, kiek jo nuostatos susijusios su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, Airija iš esmės galėtų taikyti šį reglamentą pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis 5 straipsnio 1 dalį ir Tarybos sprendimo 2002/192/EB (20) 6 straipsnio 2 dalį. Be to, kiek jo nuostatos susijusios su EURODAC ir ECRIS-TCN, pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šiomis aplinkybėmis neįmanoma užtikrinti, kad šis reglamentas Airijai būtų taikomas visa apimtimi, kaip reikalaujama pagal SESV 288 straipsnį, nedarant poveikio jos teisėms pagal protokolus Nr. 19 ir Nr. 21, Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(76)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu tiek, kiek jis susijęs su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (21), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (22) 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį;

(77)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu tiek, kiek jis susijęs su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (23), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/149/TVR (24) 3 straipsniu;

(78)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu tiek, kiek jis susijęs su SIS, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/1862, plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (25), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio G punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (26) 3 straipsniu;

(79)	šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, visų pirma nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir šis reglamentas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(80)	tam, kad šis reglamentas derėtų su galiojančia teisine sistema, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1726 (27) bei reglamentus (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/817 (28) sukuriama sistema, kuria užtikrinamas atvykimo ir išvykimo sistemos (toliau – AIS), Vizų informacinės sistemos (toliau – VIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (toliau – ETIAS), EURODAC, Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) ir trečiųjų šalių piliečiams skirtos Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (toliau – ECRIS-TCN) sąveikumas.

2. Sistemą sudaro šie sąveikumo komponentai:

a)	Europos paieškos portalas (toliau – EPP);

b)	bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (toliau – bendra BDANP);

c)	bendra tapatybės duomenų saugykla (toliau – bendra TDS);

d)	daugybinių tapatybių detektorius (toliau – DTD).

3. Šiame reglamente taip pat išdėstomos nuostatos dėl duomenų kokybės reikalavimų, universalaus pranešimų formato (toliau – UPF), centrinės ataskaitų ir statistinių duomenų saugyklos (toliau – CASS) ir dėl valstybių narių bei Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (toliau – Agentūra eu-LISA) pareigų, susijusių su sąveikumo komponentų projektavimu, kūrimu ir eksploatavimu.

4. Šiuo reglamentu taip pat suderinamos procedūros ir sąlygos, kuriomis paskirtosios institucijos ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), vykdydamos teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo veiklą, gali prisijungti prie AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC.

5. Šiuo reglamentu taip pat nustatoma asmenų tapatybės tikrinimo ir asmenų tapatybės nustatymo sistema.

2 straipsnis

Tikslai

1. Šiuo reglamentu užtikrinant sąveikumą siekiama tokių tikslų:

a)	pagerinti tikrinimų kertant išorės sienas veiksmingumą ir efektyvumą;

b)	padėti užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir su ja kovoti;

c)	padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymą bei saugumo užtikrinimą valstybių narių teritorijose;

d)	gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą;

e)	padėti nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus;

f)	prisidėti prie teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo;

g)	sudaryti palankesnes sąlygas nežinomų asmenų, kurie negali savęs identifikuoti, arba nenustatytų žmogaus palaikų tapatybės nustatymui gaivalinių nelaimių, nelaimingų atsitikimų ar teroristinių išpuolių atveju.

2. 1 dalyje nurodytų tikslų siekiama:

a)	užtikrinant teisingą asmenų tapatybės nustatymą;

b)	prisidedant prie kovos su tapatybės klastojimu;

c)	gerinant duomenų kokybę ir derinant ES informacinėse sistemose saugomų duomenų kokybės reikalavimus, kartu laikantis atskiras sistemas reglamentuojančių teisės aktų duomenų tvarkymo reikalavimų, duomenų apsaugos standartų ir principų;

d)	sudarant palankesnes sąlygas ES informacinių sistemų techniniam ir veikimo įgyvendinimui valstybėse narėse ir jį remiant;

e)	stiprinant, supaprastinant ir suvienodinant atitinkamoms ES informacinėms sistemoms galiojančias duomenų saugumo ir duomenų apsaugos sąlygas, nedarant poveikio tam tikroms duomenų kategorijoms taikomai specialiai apsaugai ir apsaugos priemonėms;

f)	supaprastinant paskirtųjų institucijų prieigos prie sistemų AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC sąlygas, kartu užtikrinant būtinas ir proporcingas tos prieigos sąlygas;

g)	padedant siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN tikslų.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas Europolo duomenims tokia apimtimi, kuri leidžia pateikti jiems užklausą kartu pateikiant užklausą 1 dalyje nurodytoms ES informacinėms sistemoms.

3. Šis reglamentas taikomas asmenims, kurių atžvilgiu asmens duomenys gali būti tvarkomi ES informacinėse sistemose, nurodytose 1 dalyje, ir Europolo duomenyse, nurodytuose 2 dalyje.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) išorės sienos– išorės sienos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (29) 2 straipsnio 2 punkte;

2) patikrinimai kertant sieną– patikrinimai kertant sieną, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 11 punkte;

3) sienos apsaugos institucija– sienos apsaugos pajėgos, pagal nacionalinę teisę paskirtos vykdyti patikrinimus kertant sieną;

4) priežiūros institucijos– Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija ir Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija;

5) tikrinimas– duomenų rinkinių lyginimo siekiant nustatyti nurodytos tapatybės autentiškumą procesas (tikrinimas „vienas su vienu“);

6) tapatybės nustatymas– asmens tapatybės nustatymo atliekant paiešką duomenų bazėje, kai duomenys lyginami su įvairiais duomenų rinkiniais, procesas (tikrinimas „vienas su daugeliu“);

7) raidiniai skaitmeniniai duomenys– raidėmis, skaičiais, specialiais ženklais, tarpu ir skyrybos ženklais pateikiami duomenys;

8) tapatybės duomenys– 27 straipsnio 3 dalies a–e punktuose nurodyti duomenys;

9) pirštų atspaudų duomenys– pirštų atspaudų ir pirštų latentinių atspaudų, kurie dėl savo unikalių požymių ir atskaitos taškų leidžia daryti tikslius ir įtikinamus palyginimus, nustatant asmens tapatybę, atvaizdai;

10) veido atvaizdas– skaitmeniniai veido atvaizdai;

11) biometriniai duomenys– pirštų atspaudų duomenys ar veido atvaizdai arba pirštų atspaudų duomenys ir veido atvaizdai;

12) biometrinis šablonas– matematinė išraiška, gauta iš biometrinių duomenų išskyrus savybes, kurios apimtų tik tuos požymius, kurie būtini tapatybei nustatyti ir tikrinimams atlikti;

13) kelionės dokumentas– pasas arba kitas lygiavertis dokumentas, kuris suteikia jo turėtojui teisę kirsti išorės sienas ir į kurį gali būti įklijuota viza;

14) kelionės dokumento duomenys– kelionės dokumento rūšis, numeris ir kelionės dokumentą išdavusi šalis, kelionės dokumento galiojimo pabaigos data ir kelionės dokumentą išdavusios šalies trijų raidžių kodas;

15) ES informacinės sistemos– AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN;

16) Europolo duomenys– asmens duomenys, kuriuos Reglamento (ES) 2016/794 18 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tvarko Europolas;

17) Interpolo duomenų bazės– Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazė (toliau – SLTD duomenų bazė) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazė (toliau – TDAWN duomenų bazė);

18) atitiktis– atitikimas, nustatomas automatiškai lyginant informacinėje sistemoje ar duomenų bazėje įrašytus arba įrašomus asmens duomenis;

19) policijos institucija– kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 punkte;

20) paskirtosios institucijos– valstybių narių paskirtosios institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2226 (30) 3 straipsnio 1 dalies 26 punkte, Tarybos sprendimo 2008/633/TVR (31) 2 straipsnio 1 dalies e punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240 (32) 3 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

21) teroristinis nusikaltimas– nacionalinėje teisėje nustatyta nusikalstama veika, atitinkanti kurią nors vieną iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (33) nurodytųjų arba jai lygiavertė;

22) sunki nusikalstama veika– nusikalstama veika, atitinkanti kurią nors vieną iš Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (34) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytųjų arba jai lygiavertė, jeigu už ją pagal nacionalinę teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent treji metai;

23) atvykimo ir išvykimo sistema arba AIS– atvykimo ir išvykimo sistema, sukurta Reglamentu (ES) 2017/2226;

24) Vizų informacinė sistema arba VIS– Vizų informacinė sistema, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008 (35);

25) Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema arba ETIAS– Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema, sukurta Reglamentu (ES) 2018/1240;

26) EURODAC– sistema EURODAC, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 (36);

27) Šengeno informacinė sistema arba SIS– Šengeno informacinė sistema, sukurta Reglamentais (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861 ir (ES) 2018/1862;

28) ECRIS-TCN– centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema, sukurta Reglamentu (ES) 2019/816.

5 straipsnis

Nediskriminavimas ir pagrindinės teisės

Šio reglamento tikslais tvarkant asmens duomenis asmenys nediskriminuojami jokiais pagrindais, kaip antai dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Juos tvarkant visapusiškai paisoma žmogaus orumo, asmens neliečiamybės ir pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.

II SKYRIUS

Europos paieškos portalas

6 straipsnis

Europos paieškos portalas

1. Europos paieškos portalas (EPP) sukuriamas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greitai, sklandžiai, veiksmingai, sisteminei ir kontroliuojamai valstybių narių institucijų ir Sąjungos agentūrų prieigai prie ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Interpolo duomenų bazių, joms atliekant savo užduotis ir naudojantis savo prieigos teisėmis, siekiant AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS bei ECRIS-TCN tikslų ir uždavinių.

2. EPP sudaro:

a)	centrinė infrastruktūra, įskaitant paieškos portalą, per kurį vienu metu galima pateikti užklausą AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS, ECRIS-TCN, Europolo duomenims ir Interpolo duomenų bazėms;

b)	saugus EPP, valstybių narių ir Sąjungos agentūrų, turinčių teisę naudotis EPP, ryšių kanalas;

c)	saugi ryšių infrastruktūra, apimanti EPP ir AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, centrinę SIS, ECRIS-TCN, Europolo duomenis ir Interpolo duomenų bazes, taip pat EPP ir bendros TDS ir DTD centrines infrastruktūras.

3. Agentūra eu-LISA kuria EPP ir užtikrina jo techninį valdymą.

7 straipsnis

Europos paieškos portalo naudojimas

1. Teisę naudotis EPP turi valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros, turinčios prieigą prie bent vienos ES informacinių sistemų pagal tas ES informacines sistemas reglamentuojančius teisės aktus, prie bendros TDS ir DTD pagal šį reglamentą, prie Europolo duomenų pagal Reglamentą (ES) 2016/794 arba prie Interpolo duomenų bazių pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, reglamentuojančią tokią prieigą.

Tos valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros gali pasinaudoti EPP ir jame pateiktais duomenimis tik siekdamos tas ES informacines sistemas reglamentuojančiuose teisės aktuose, Reglamente (ES) 2016/794 ir šiame reglamente numatytų uždavinių ir tikslų.

2. 1 dalyje nurodytos valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros per EPP ieško su asmenimis ar jų kelionės dokumentais susijusių duomenų EURODAC ir ECRIS-TCN centrinėse sistemose, naudodamosi joms suteiktomis prieigos teisėmis, kaip nurodyta tas ES informacines sistemas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir nacionalinėje teisėje. Be to, pagal šiame reglamente joms suteiktą prieigos teisę jos per EPP teikia užklausą bendrai TDS 20, 21 ir 22 straipsniuose nurodytais tikslais.

3. 1 dalyje nurodytos valstybių narių institucijos per EPP gali ieškoti su asmenimis ar jų kelionės dokumentais susijusių duomenų centrinėje SIS, nurodytoje reglamentuose (ES) 2018/1860 ir (ES) 2018/1861.

4. Kai tai numatyta pagal Sąjungos teisę, 1 dalyje nurodytos Sąjungos agentūros per EPP ieško su asmenimis ar jų kelionės dokumentais susijusių duomenų centrinėje SIS.

5. 1 dalyje nurodytos valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros per EPP gali ieškoti su asmenimis ar jų kelionės dokumentais susijusių duomenų Europolo duomenyse, kai tai numatyta Sąjungos ir nacionalinėje teisėje ir naudodamosi jomis joms suteiktomis prieigos teisėmis.

8 straipsnis

Europos paieškos portalo naudotojų profiliai

1. Kad būtų galima naudotis EPP, Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, pagal 2 dalyje nurodytus techninę informaciją ir prieigos teises sukuria profilį, grindžiamą kiekviena EPP naudotojo kategorija ir užklausų tikslais. Kiekvienas profilis pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę apima šią informaciją:

a)	užklausoms teikti naudotinų duomenų laukus;

b)	ES informacines sistemas, Europolo duomenis ir Interpolo duomenų bazes, kurioms turi būti teikiamos užklausos, kurioms gali būti teikiamos užklausos ir kurios naudotojui turi pateikti atsakymą;

c)	konkrečius ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Interpolo duomenų bazių duomenis, dėl kurių gali būti teikiamos užklausos;

d)	duomenų, kurie gali būti pateikiami kiekviename atsakyme, kategorijas.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patikslinama 1 dalyje nurodytų profilių techninė informacija, atsižvelgiant į EPP naudotojų prieigos teises pagal ES informacines sistemas reglamentuojančius teisės aktus ir pagal nacionalinę teisę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai, bent kartą per metus, peržiūri ir, jei būtina, atnaujina 1 dalyje nurodytus profilius.

9 straipsnis

Užklausos

1. EPP naudotojai pateikia užklausą į EPP įvesdami raidinius skaitmeninius ar biometrinius duomenis. Kai pateikiama užklausa, atsižvelgiant į naudotojo įvestus duomenis ir į jo profilį, EPP vienu metu ieško AIS, ETIAS, VIS, SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendroje TDS, Europolo duomenyse ir Interpolo duomenų bazėse.

2. Duomenų, naudojamų užklausai per EPP pateikti, kategorijos atitinka su asmenimis ar kelionės dokumentais susijusių duomenų kategorijas, kurios gali būti naudojamos užklausoms įvairioms ES informacinėms sistemoms, Europolo duomenims ir Interpolo duomenų bazėms pateikti, atsižvelgiant į jiems taikomus teisės aktus.

3. Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įgyvendina EPP skirtą sąsajos kontrolės dokumentą, grindžiamą 38 straipsnyje nurodytu UPF.

4. EPP naudotojui pateikus užklausą, atsakyme į užklausą pateikiami AIS, ETIAS, VIS, SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendroje TDS, DTD, Europolo duomenyse ir Interpolo duomenų bazėse saugomi duomenys.

Nedarant poveikio 20 straipsniui, EPP pateiktame atsakyme nurodoma ES informacinė sistema ar duomenų bazė, iš kurios paimti duomenys.

EPP neteikia informacijos, susijusios su ES informacinėse sistemose, Europolo duomenyse ir Interpolo duomenų bazėse saugomais duomenimis, su kuriais naudotojas pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę negali susipažinti.

5. Teikiant užklausą Interpolo duomenų bazėms per EPP užtikrinama, kad jokia informacija nebūtų atskleista Interpolo perspėjimo savininkui.

6. EPP pateikia atsakymus naudotojui, kai tik gauna duomenis iš vienos iš ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ar Interpolo duomenų bazių. Tuose atsakymuose nurodomi tik tie duomenys, su kuriais naudotojas pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę gali susipažinti.

7. Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl techninės procedūros, kurią taikant užklausos per EPP teikiamos ES informacinėms sistemoms, Europolo duomenims ir Interpolo duomenų bazėms, ir EPP atsakymų formato specifikacijos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

Registracijos įrašų laikymas

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1862 12 ir 18 straipsniams, Reglamento (ES) 2019/816 29 straipsniui ir Reglamento (ES) 2016/794 40 straipsniui, Agentūra eu-LISA laiko visus EPP atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama tokia informacija:

a)	užklausą pateikusi valstybė narė ar Sąjungos agentūra ir naudotas EPP profilis;

b)	užklausos data ir laikas;

c)	ES informacinės sistemos ir Europolo duomenys, kuriems pateikta užklausa.

2. Kiekviena valstybė narė laiko savo institucijų ir tų institucijų darbuotojų, tinkamai įgaliotų naudotis EPP, teikiamų užklausų registracijos įrašus. Kiekviena Sąjungos agentūra laiko savo tinkamai įgaliotų darbuotojų teikiamų užklausų registracijos įrašus.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti registracijos įrašai gali būti naudojami tik duomenų apsaugos stebėjimui, įskaitant užklausos priimtinumo ir duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimą, bei duomenų saugumo ir vientisumo užtikrinimui. Tie registracijos įrašai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus vieniems metams nuo jų sukūrimo. Tačiau, jei jie reikalingi jau pradėtoms stebėsenos procedūroms vykdyti, registracijos įrašai ištrinami, kai tik jų nebereikia stebėsenos procedūroms vykdyti.

11 straipsnis

Atsarginės procedūros, taikomos tuo atveju, kai nėra techninių galimybių naudotis Europos paieškos portalu

1. Kai dėl EPP gedimo nėra techninių galimybių per EPP pateikti užklausą vienai ar kelioms ES informacinėms sistemoms arba bendrai TDS, Agentūra eu-LISA apie tai automatiškai praneša EPP naudotojams.

2. Kai dėl valstybės narės nacionalinės infrastruktūros gedimo nėra techninių galimybių per EPP pateikti užklausą vienai ar kelioms ES informacinėms sistemoms ar bendrai TDS, ta valstybė narė apie tai automatiškai praneša Agentūrai eu-LISA ir Komisijai.

3. Šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais atvejais, kol techninis gedimas nebus sutvarkytas, 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta pareiga netaikoma, o valstybės narės prie ES informacinių sistemų arba prie bendros TDS prisijungia tiesiogiai, kai jų reikalaujama prisijungti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

4. Kai dėl Sąjungos agentūros infrastruktūros gedimo nėra techninių galimybių per EPP pateikti užklausą vienai ar kelioms ES informacinėms sistemoms arba bendrai TDS, ta agentūra automatiškai praneša apie tai Agentūrai eu-LISA ir Komisijai.

III SKYRIUS

Bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga

12 straipsnis

Bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga

1. Bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga (bendra BDANP), skirta saugoti biometriniams šablonams, kurie yra sukuriami iš 13 straipsnyje nurodytų biometrinių duomenų, saugomų bendroje TDS ir SIS, ir sudaryti sąlygas užklausas pagal biometrinius duomenis teikti kelioms ES informacinėms sistemoms, sukurta siekiant padėti įgyvendinti bendros TDS ir DTD bei AIS, VIS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN tikslus.

2. Bendrą BDANP sudaro:

a)	centrinė infrastruktūra, kuri atitinkamai pakeičia AIS, VIS, SIS, EURODAC ir ECRIS-TCN centrines sistemas, kiek tai susiję su tuo, kad joje saugomi biometriniai šablonai ir sudaroma galimybė atlikti paiešką pagal biometrinius duomenis;

b)	saugi bendros BDANP, centrinės SIS ir bendros TDS ryšių infrastruktūra.

3. Agentūra eu-LISA kuria bendrą BDANP ir užtikrina jos techninį valdymą.

13 straipsnis

Biometrinių šablonų saugojimas bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos sistemoje

1. Bendros BDANP sistemoje saugomi biometriniai šablonai, kurie yra sukuriami iš šių biometrinių duomenų:

a)	Reglamento (ES) 2018/1862 20 straipsnio 3 dalies w ir y punktuose nurodytų duomenų, išskyrus delnų atspaudų duomenis;

b)	Reglamento (ES) 2019/816 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodytų duomenų.

Bendros BDANP sistemoje saugomi pagal informacinę sistemą, iš kurios paimti duomenys, logiškai atskirti biometriniai šablonai.

2. Prie kiekvieno 1 dalyje nurodytų duomenų rinkinio, kiekviename bendros BDANP biometriniame šablone pateikiama nuoroda į ES informacines sistemas, kuriose saugomi atitinkami biometriniai duomenys, ir nuoroda į aktualius tų ES informacinių sistemų įrašus.

3. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių duomenų kokybės standartų, biometriniai šablonai į bendros BDANP sistemą įvedami tik po automatinio biometrinių duomenų, įrašytų į vieną iš ES informacinių sistemų, kokybės patikrinimo, kurį atlieka bendra BDANP.

4. 1 dalyje nurodyti duomenys saugomi laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų kokybės standartų.

5. Komisija įgyvendinimo aktu nustato bendros BDANP veiklos reikalavimus ir veiklos rezultatų stebėsenos praktinę tvarką, siekdama užtikrinti, kad biometrinių paieškų veiksmingumas atitiktų procedūrų, kurias vykdant itin svarbus laiko aspektas, pvz., patikrinimų kertant sieną ir tapatybės nustatymo, pobūdį. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Biometrinių duomenų paieška naudojant bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos sistemą

Norint atlikti bendroje TDS ir SIS saugomų biometrinių duomenų paiešką, bendroje TDS ir SIS turi būti naudojami bendros BDANP sistemoje saugomi biometriniai šablonai. Biometrinių duomenų užklausos teikiamos šiame reglamente bei reglamentuose (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 numatytais tikslais.

15 straipsnis

Duomenų saugojimas bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos sistemoje

13 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys bendros BDANP sistemoje saugomi tik tol, kol atitinkami biometriniai duomenys saugomi bendroje TDS ar SIS. Duomenys iš bendros BDANP sistemos ištrinami automatiškai.

16 straipsnis

Registracijos įrašų tvarkymas

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1862 12 ir 18 straipsniams ir Reglamento (ES) 2019/816 29 straipsniui, Agentūra eu-LISA laiko visų bendros BDANP sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama ši informacija:

a)	užklausą pateikusi valstybė narė ar Sąjungos agentūra;

b)	biometrinių šablonų sukūrimo ir saugojimo istorija;

c)	ES informacinės sistemos, kurioms pateikta užklausa naudojant bendros BDANP sistemoje saugomus biometrinius šablonus;

d)	užklausos data ir laikas;

e)	užklausai pateikti naudotų biometrinių duomenų rūšis;

f)	užklausos rezultatai bei rezultato pateikimo data ir laikas.

2. Kiekviena valstybė narė laiko savo institucijų ir tų institucijų darbuotojų, tinkamai įgaliotų naudotis bendra BDANP, teikiamų užklausų registracijos įrašus. Kiekviena Sąjungos agentūra laiko savo tinkamai įgaliotų darbuotojų teikiamų užklausų registracijos įrašus.

IV SKYRIUS

Bendra tapatybės duomenų saugykla

17 straipsnis

Bendra tapatybės duomenų saugykla

1. Bendra tapatybės duomenų saugykla (bendra TDS), kurioje sukuriama kiekvieno AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN registruoto asmens byla, joje pateikiant 18 straipsnyje nurodytus duomenis, sukurta siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN registruotų asmenų tapatybės nustatymui pagal 20 straipsnį ir jį palengvinti, DTD veikimui remti pagal 21 straipsnį, bei sudaryti palankesnes sąlygas paskirtųjų institucijų ir Europolo prieigai prie AIS, VIS, ETIAS ir EURODAC ir ją supaprastinti, kai tai būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais pagal 22 straipsnį.

2. Bendrą TDS sudaro:

a)	centrinė infrastruktūra, kuri atitinkamai pakeičia AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN centrines sistemas, kiek tai susiję su tuo, kad joje saugomi 18 straipsnyje nurodyti duomenys;

b)	saugus bendros TDS, valstybių narių ir Sąjungos agentūrų, pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę turinčių teisę naudotis bendra TDS, ryšių kanalas;

c)	saugi ryšių infrastruktūra, apimanti bendrą TDS ir AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ir ECRIS-TCN, taip pat EPP, bendros BDANP ir DTD centrines infrastruktūras.

3. Agentūra eu-LISA kuria bendrą TDS ir užtikrina jos techninį valdymą.

4. Kai dėl bendros TDS gedimo nėra techninių galimybių pateikti užklausą bendrai TDS siekiant nustatyti asmens tapatybę pagal 20 straipsnį, aptikti daugybinių tapatybių pagal 21 straipsnį arba pateikti užklausą teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais pagal 22 straipsnį, Agentūra eu-LISA automatiškai praneša apie tai bendros TDS naudotojams.

5. Agentūra eu-LISA, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įgyvendina bendrai TDS skirtą sąsajos kontrolės dokumentą, grindžiamą 38 straipsnyje nurodytu UPF.

18 straipsnis

Bendros tapatybės duomenų saugyklos duomenys

1. Bendroje TDS saugomi šie pagal informacinę sistemą, iš kurios paimti duomenys, logiškai atskirti duomenys: Reglamento (ES) 2019/816 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodyti duomenys ir šie 5 straipsnio 1 dalies a punkte išvardinti duomenys: pavardė, vardai, gimimo data, gimimo vieta (miestas ir šalis), pilietybė arba pilietybės, lytis, ankstesni vardai ir pavardės (jei taikoma), slapyvardžiai arba pravardės (jei turima) bei informacija apie kelionės dokumentus (jei turima).

2. Prie kiekvieno 1 dalyje nurodytų duomenų rinkinio bendroje TDS pateikiama nuoroda į ES informacines sistemas, iš kurių duomenys paimti.

3. Prieiga prie bendros TDS institucijos naudojasi atsižvelgdamos į savo prieigos teises pagal ES informacines sistemas reglamentuojančius teisės aktus ir pagal nacionalinę teisę bei savo prieigos teises pagal šį reglamentą 20, 21 ir 22 straipsniuose nurodytais tikslais.

4. Prie kiekvieno 1 dalyje nurodytų duomenų rinkinio bendroje TDS pateikiama nuoroda į aktualų įrašą ES informacinėse sistemose, iš kurių duomenys paimti.

5. 1 dalyje nurodyti duomenys saugomi laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų kokybės standartų.

19 straipsnis

Bendros tapatybės duomenų saugyklos duomenų papildymas, keitimas ir šalinimas

1. Jei EURODAC ar ECRIS-TCN duomenys yra papildomi, iš dalies keičiami ar šalinami, atitinkamai automatiškai papildomi, iš dalies keičiami ar šalinami bendros TDS asmens byloje saugomi 18 straipsnyje nurodyti duomenys.

2. Jeigu pagal 32 ar 33 straipsnį DTD sukuriama balta ar raudona sąsaja tarp duomenų, saugomų dviejose ar daugiau ES informacinių sistemų, susietų su bendra TDS, užuot sukūrus naują asmens bylą, bendroje TDS asmens byla, kurioje yra susietų duomenų, papildoma naujais duomenimis.

20 straipsnis

Prieiga prie bendros tapatybės duomenų saugyklos tapatybei nustatyti

1. Policijos institucija pagal 2 ir 5 dalis užklausas bendrai TDS pateikia tik šiomis aplinkybėmis:

a)	kai policijos institucija negali nustatyti asmens tapatybės, nes nėra kelionės dokumento ar kito patikimo to asmens tapatybę patvirtinančio dokumento;

b)	kai kyla abejonių dėl asmens pateiktų tapatybės duomenų;

c)	kai kyla abejonių dėl asmens pateikto kelionės dokumento ar kito patikimo dokumento autentiškumo;

d)	kai kyla abejonių dėl kelionės dokumento ar kito patikimo dokumento turėtojo tapatybės arba

e)	kai asmuo negali ar atsisako bendradarbiauti.

Tokios užklausos negali būti pateiktos dėl jaunesnių nei 12 metų amžiaus nepilnamečių asmenų, nebent vadovaujamasi vaiko interesų principu.

2. Jeigu susidūrus su viena iš 1 dalyje išvardytų aplinkybių policijos institucijai, kaip nurodyta 5 dalyje, nacionaliniais teisės aktais suteikti įgaliojimai, ji gali tik asmens tapatybės nustatymo tikslu pateikti užklausą bendrai TDS, įvedusi to asmens tapatybės tikrinimo metu vietoje paimtus biometrinius duomenis, su sąlyga, kad procedūra būtų pradėta dalyvaujant tam asmeniui.

3. Jeigu užklausos rezultatai rodo, kad to asmens duomenys yra saugomi bendroje TDS, policijos institucija turi teisę susipažinti su 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais duomenimis.

Jeigu asmens biometrinių duomenų naudoti negalima arba tų duomenų užklausa neduoda rezultatų, užklausa pateikiama įvedus asmens tapatybės duomenis kartu su kelionės dokumento duomenimis arba vien tik to asmens pateiktus tapatybės duomenis.

4. Jei policijos institucijai, kaip nurodyta 6 dalyje, nacionaliniais teisės aktais suteikti įgaliojimai, ji, įvykus gaivalinei nelaimei, nelaimingam atsitikimui ar teroristiniam išpuoliui, siekdama tik nustatyti nežinomų asmenų, kurie negali savęs identifikuoti, arba nenustatytų žmogaus palaikų tapatybę, gali pateikti užklausą bendrai TDS, įvedusi tų asmenų biometrinius duomenis.

5. Norėdamos pasinaudoti 2 dalyje numatyta galimybe valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus. Tai darydamos valstybės narės atsižvelgia į poreikį vengti bet kokios trečiųjų šalių piliečių diskriminacijos. Tokiais teisės aktais turi būti nustatomi konkretūs tapatybės nustatymo tikslai, atitinkantys 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytus tikslus. Jais paskiriamos kompetentingos policijos institucijos bei nustatomos tokių tikrinimų procedūros, sąlygos ir kriterijai.

6. Norėdamos pasinaudoti 4 dalyje numatyta galimybe valstybės narės priima nacionalinės teisės aktus, kuriuose nustato procedūras, sąlygas ir kriterijus.

21 straipsnis

Prieiga prie bendros tapatybės duomenų saugyklos daugybinėms tapatybėms aptikti

1. Jeigu bendrai TDS pateiktos užklausos rezultatai pagal 28 straipsnio 4 dalį rodo geltoną sąsają, už skirtingų tapatybių tikrinimą rankiniu būdu atsakingai institucijai vien tik tam tikrinimui atlikti pagal 29 straipsnį suteikiama prieiga prie 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų bendroje TDS saugomų duomenų, kurie yra susieti geltona sąsaja.

2. Jeigu bendrai TDS pateiktos užklausos rezultatai pagal 32 straipsnį rodo raudoną sąsają, 26 straipsnio 2 dalyje nurodytoms institucijoms vien kovos su tapatybės klastojimu tikslais suteikiama prieiga prie 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų bendroje TDS saugomų duomenų, kurie yra susieti raudona sąsaja.

22 straipsnis

Užklausos pateikimas bendrai tapatybės duomenų saugyklai teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais

1. Konkrečiu atveju, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad atliekant paiešką ES informacinėse sistemose būtų prisidėta prie teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo, ypač tais atvejais, kai įtariama, kad teroristinio nusikaltimo ar kitų sunkių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas asmuo, teroristinio nusikaltimo ar kitos sunkios nusikalstamos veikos vykdytojas arba tokio teroristinio nusikaltimo ar kitos sunkios nusikalstamos veikos auka yra asmuo, kurio duomenys saugomi EURODAC, paskirtosios institucijos ir Europolas gali susipažinti su bendros TDS duomenimis, siekdami gauti informacijos, ar konkretaus asmens duomenų esama EURODAC.

2. Jeigu bendrai TDS pateiktos užklausos rezultatai rodo, kad to asmens duomenys yra EURODAC, bendroje TDS paskirtosioms institucijoms ir Europolui pateikiamas atsakymas nuorodos, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalyje, forma, nurodant, kad EURODAC yra atitinkančių duomenų. Bendros TDS atsakymai pateikiami taip, kad nebūtų pažeistas duomenų saugumas.

Atsakymas, kuriame nurodoma, kad EURODAC yra duomenų apie tą asmenį, naudojamas tik pateikiant prašymą suteikti visapusišką prieigą, laikantis tokią prieigą reglamentuojančiame teisės akte nustatytų sąlygų ir procedūrų.

Tais atvejais, kai esama atitikties arba daugybinės atitikties, paskirtoji institucija ar Europolas pateikia prašymą suteikti visapusišką prieigą prie bent vienos iš informacinių sistemų, kuriose buvo nustatyta atitiktis.

Jeigu išimties tvarka nepaprašoma suteikti tokios visapusiškos prieigos, paskirtosios institucijos užregistruoja pagrindimą, kodėl nebuvo pateiktas prašymas, kuris turi būti susietas su nacionaline byla. Europolas pagrindimą įrašo į atitinkamą bylą.

3. Visapusiškai prieigai prie EURODAC duomenų teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais toliau galioja sąlygos ir procedūros, nustatytos tokią prieigą reglamentuojančiame teisės akte.

23 straipsnis

Duomenų saugojimas bendroje tapatybės duomenų saugykloje

1. 18 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyti duomenys iš bendros TDS automatiškai ištrinami pagal Reglamento (ES) 2019/816 duomenų saugojimo nuostatas.

2. Asmens byla saugoma bendroje TDS tik tol, kol atitinkami duomenys saugomi bent vienoje ES informacinėje sistemoje, kurios duomenys yra laikomi bendroje TDS. Sukurta sąsaja nedaro poveikio nė vienam susietųjų duomenų elemento saugojimo laikotarpiui.

24 straipsnis

Registracijos įrašų tvarkymas

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/816 29 straipsniui, Agentūra eu-LISA laiko visų bendroje TDS atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2. Agentūra eu-LISA pagal 20 straipsnį laiko visų bendroje TDS atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama tokia informacija:

a)	užklausą pateikusi valstybė narė ar Sąjungos agentūra;

b)	per bendrą TDS užklausą pateikusio naudotojo prieigos tikslas;

c)	užklausos data ir laikas;

d)	užklausai pateikti naudotų duomenų rūšis;

e)	užklausos rezultatai.

3. Agentūra eu-LISA pagal 21 straipsnį laiko visų bendroje TDS atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama tokia informacija:

a)	užklausą pateikusi valstybė narė ar Sąjungos agentūra;

b)	per bendrą TDS užklausą pateikusio naudotojo prieigos tikslas;

c)	užklausos data ir laikas;

d)	jeigu sukuriama sąsaja – užklausai pateikti naudoti duomenys ir užklausos rezultatai nurodant ES informacinę sistemą, iš kurios gauti duomenys.

4. Agentūra eu-LISA pagal 22 straipsnį laiko visų bendroje TDS atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama tokia informacija:

a)	užklausos data ir laikas;

b)	užklausai pateikti naudoti duomenys;

c)	užklausos rezultatai;

d)	užklausą bendrai TDS pateikusi valstybė narė arba Sąjungos agentūra.

Siekiant patikrinti, ar laikomasi šio reglamento 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų procedūrų ir sąlygų, tokios prieigos registracijos įrašus reguliariai, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, tikrina kompetentinga priežiūros institucija pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnį arba Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pagal Reglamento (ES) 2016/794 43 straipsnį.

5. Kiekviena valstybė narė laiko savo institucijų ir tų institucijų darbuotojų, tinkamai įgaliotų naudotis bendra TDS, pagal 20, 21 ir 22 straipsnius teikiamų užklausų registracijos įrašus. Kiekviena Sąjungos agentūra laiko savo tinkamai įgaliotų darbuotojų pagal 21 ir 22 straipsnius teikiamų užklausų registracijos įrašus.

Be to, kiekviena valstybė narė registruoja šią informaciją, susijusią su kiekvienu prieigos prie bendros TDS pagal 22 straipsnį atveju:

a)	nacionalinės bylos numerį;

b)	prieigos tikslą;

c)	pagal nacionalines taisykles – užklausą pateikusio pareigūno ir užklausą pateikti nurodžiusio pareigūno unikalius naudotojo identifikavimo ženklus.

6. Pagal Reglamentą (ES) 2016/794 Europolas kiekvienu prieigos prie bendros TDS pagal šio reglamento 22 straipsnį atveju laiko užklausą pateikusio pareigūno ir užklausą pateikti nurodžiusio pareigūno unikalių naudotojo identifikavimo ženklų registracijos įrašus.

7. 2–6 dalyse nurodyti registracijos įrašai gali būti naudojami tik duomenų apsaugos stebėsenai, įskaitant užklausos priimtinumo ir duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimą, bei duomenų saugumo ir vientisumo užtikrinimui. Tie registracijos įrašai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus vieniems metams nuo jų sukūrimo. Tačiau, jei jie reikalingi jau pradėtoms stebėsenos procedūroms vykdyti, registracijos įrašai ištrinami, kai tik jų nebereikia stebėsenos procedūroms vykdyti.

8. Agentūra eu-LISA saugo registracijos įrašus, susijusius su duomenų istorija, asmenų bylose. Kai duomenys ištrinami, Agentūra eu-LISA automatiškai ištrina tokius registracijos įrašus.

V SKYRIUS

Daugybinių tapatybių detektorius

25 straipsnis

Daugybinių tapatybių detektorius

1. Daugybinių tapatybių detektorius (DTD), kuriuo sukuriamos ir saugomos 34 straipsnyje nurodytos tapatybės patvirtinimo bylos, apimančios su bendra TDS ir SIS susietose ES informacinėse sistemose saugomų duomenų sąsajas, sudarant sąlygas daugybinėms tapatybėms aptikti, siekiant dvejopo tikslo – sudaryti palankesnes sąlygas tapatybės tikrinimui ir kovoti su tapatybės klastojimu, sukurtas siekiant užtikrinti geresnį bendros TDS veikimą ir padėti siekti AIS, VIS, ETIAS, EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN tikslų.

2. DTD sudaro:

a)	centrinė infrastruktūra, kurioje saugomos sąsajos ir nuorodos į ES informacines sistemas;

b)	saugi ryšių infrastruktūra, kad DTD būtų galima prijungti prie SIS bei EPP ir bendros TDS centrinių infrastruktūrų.

3. Agentūra eu-LISA kuria DTD ir užtikrina jo techninį valdymą.

26 straipsnis

Prieiga prie daugybinių tapatybių detektoriaus

1. 29 straipsnyje nurodyto rankinio skirtingų tapatybių tikrinimo tikslais prieiga prie 34 straipsnyje nurodytų DTD saugomų duomenų suteikiama:

a)	valstybės narės SIRENE biurui, kai jis sukuria arba atnaujina perspėjimą pagal Reglamentą (ES) 2018/1862;

b)	apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinėms institucijoms, kai jos įrašo arba keičia duomenis ECRIS-TCN pagal Reglamento (ES) 2019/816 5 ar 9 straipsnį.

2. Valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros, turinčios prieigą prie bent vienos ES informacinės sistemos, įtrauktos į bendrą TDS ar SIS, turi prieigą prie 34 straipsnio a ir b punktuose nurodytų duomenų, susijusių su bet kokiomis 32 straipsnyje nurodytomis raudonomis sąsajomis.

3. Valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros turi prieigą prie 33 straipsnyje nurodytų baltų sąsajų, jei jos turi prieigą prie dviejose ES informacinėse sistemose saugomų duomenų, tarp kurių buvo sukurta balta sąsaja.

4. Valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros turi prieigą prie 31 straipsnyje nurodytų žalių sąsajų, jei jos turi prieigą prie dviejose ES informacinėse sistemose saugomų duomenų, tarp kurių buvo sukurta žalia sąsaja, ir toms informacinėms sistemoms pateikus užklausą paaiškėjo, kad tarp dviejų susijusių duomenų rinkinių esama atitikties.

27 straipsnis

Daugybinių tapatybių aptikimas

1. Daugybinių tapatybių aptikimo procesas bendroje TDS ir SIS pradedamas, kai:

a)	pagal Reglamento (ES) 2018/1862 VI–IX skyrius SIS sukuriamas ar atnaujinimas perspėjimas dėl asmens;

b)	pagal Reglamento (ES) 2019/816 5 ar 9 straipsnį ECRIS-TCN sukuriamas ar pakeičiamas duomenų įrašas.

2. Kai 1 dalyje nurodytoje ES informacinėje sistemoje laikomus duomenis sudaro ir biometriniai duomenys, bendra TDS ir centrinė SIS daugybinių tapatybių aptikimui naudoja bendrą BDANP. Iš naujų biometrinių duomenų sukurtus biometrinius šablonus bendra BDANP palygina su bendros BDANP sistemoje jau saugomais biometriniais šablonais, kad būtų galima patikrinti, ar to paties asmens duomenys jau yra saugomi bendroje TDS ar centrinėje SIS.

3. Be 2 dalyje nurodyto proceso, centrinėje SIS ir bendroje TDS saugomų duomenų paiešką bendra TDS ir centrinė SIS atitinkamai vykdo per EPP pagal tokius duomenis:

a)	pavardes, vardus, vardus ir pavardes gimus, anksčiau naudotus vardus ir pavardes bei alias (kitus vardus), gimimo vietą, gimimo datą, lytį ir visas turimas pilietybes, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1862 20 straipsnio 3 dalyje;

b)	pavardę, vardus, gimimo datą, gimimo vietą (miestą ir šalį), pilietybę ar pilietybes ir lytį, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/816 5 straipsnio 1 dalies a punkte;

4. Be 2 ir 3 dalyse nurodyto proceso, centrinėje SIS ir bendroje TDS saugomų duomenų paiešką bendra TDS ir centrinė SIS atitinkamai vykdo pagal kelionės dokumento duomenis per EPP.

5. Daugybinių tapatybių aptikimo procesas pradedamas tik siekiant vienos ES informacinės sistemos duomenis palyginti su kitų ES informacinių sistemų duomenimis.

28 straipsnis

Daugybinių tapatybių aptikimo rezultatai

1. Jeigu pagal 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytas užklausas atitikčių nenustatoma, 27 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros tęsiamos pagal jas reglamentuojančius teisės aktus.

2. Jeigu pagal 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą užklausą nustatoma viena ar kelios atitiktys, bendroje TDS ir, kai taikoma, SIS sukuriama užklausai pateikti naudotų duomenų ir duomenų, pagal kuriuos nustatyta atitiktis, sąsaja.

Jeigu nustatomos kelios atitiktys, sukuriama visų duomenų, pagal kuriuos nustatyta atitiktis, sąsaja. Jeigu duomenys jau buvo susieti, ta sąsaja išplečiama, kad apimtų užklausai pateikti naudotus duomenis.

3. Jeigu pagal 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą užklausą nustatoma viena ar kelios atitiktys, o susietų bylų tapatybės duomenys yra tokie patys arba panašūs, pagal 33 straipsnį sukuriama balta sąsaja.

4. Jeigu pagal 27 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą užklausą nustatoma viena ar kelios atitiktys, o susietų bylų tapatybės duomenys negali būti laikomi panašiais, pagal 30 straipsnį sukuriama geltona sąsaja ir taikoma 29 straipsnyje nurodyta procedūra.

5. Komisija pagal 69 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustato procedūras, pagal kurias nustatomi atvejai, kai tapatybės duomenys gali būti laikomi tokiais pačiais ar panašiais.

6. Sąsajos saugomos 34 straipsnyje nurodytoje tapatybės patvirtinimo byloje.

7. Komisija, bendradarbiaudama su Agentūra eu-LISA, įgyvendinimo aktais nustato sąsajų tarp skirtingų ES informacinių sistemų duomenų sukūrimo technines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29 straipsnis

Rankinis skirtingų tapatybių tikrinimas ir atsakingos institucijos

1. Nedarant poveikio 2 daliai, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą yra atsakingos:

a)	valstybės narės SIRENE biuras, kuris ieško atitikčių, nustatytų sukūrus arba atnaujinus SIS perspėjimą pagal Reglamentą (ES) 2018/1862;

b)	apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinės institucijos, kurios tikrina atitiktis, nustatytas įrašant arba keičiant duomenis ECRIS-TCN pagal Reglamento (ES) 2019/816 5 ar 9 straipsnį.

DTD nurodo už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą tapatybės patvirtinimo byloje atsakingą instituciją.

2. Perspėjimą sukūrusios valstybės narės SIRENE biuras yra už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą tapatybės patvirtinimo byloje atsakinga institucija, jei susieti duomenys susiję su perspėjimu dėl:

a)	Reglamento (ES) 2018/1862 26 straipsnyje nurodytų asmenų, ieškomų norint juos suimti perdavimo ar ekstradicijos tikslu;

b)	Reglamento (ES) 2018/1862 32 straipsnyje nurodytų dingusių ar pažeidžiamų asmenų;

c)	Reglamento (ES) 2018/1862 34 straipsnyje nurodytų asmenų, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui;

d)	Reglamento (ES) 2018/1862 36 straipsnyje nurodytų asmenų, dėl kurių ketinama atlikti atsargius patikrinimus, tikslinius patikrinimus ar konkrečius patikrinimus.

3. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija turi prieigą prie atitinkamoje tapatybės patvirtinimo byloje laikomų susietų duomenų ir prie bendroje TDS bei, kai taikoma, SIS susietų tapatybės duomenų. Ji nedelsdama įvertina skirtingas tapatybes. Atlikusi tokį vertinimą, ji atnaujina sąsają pagal 31, 32 ir 33 straipsnius bei nedelsdama įveda ją į tapatybės patvirtinimo bylą.

4. Jeigu sukurta daugiau nei viena sąsaja, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija atskirai įvertina kiekvieną sąsają.

5. Jeigu duomenys, pagal kuriuos nustatyta atitiktis, jau susieti, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija prieš sukurdama naujas sąsajas įvertina esamas sąsajas.

30 straipsnis

Geltona sąsaja

1. Jei rankinis skirtingų tapatybių tikrinimas dar nebuvo atliktas, sąsajai tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų priskiriama geltona spalva bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	susietų duomenų biometriniai duomenys yra tokie patys, tačiau susietų duomenų tapatybės duomenys yra panašūs ar skiriasi;

b)	susietų duomenų tapatybės duomenys skiriasi, tačiau kelionės dokumento duomenys yra tokie patys ir bent vienoje ES informacinėje sistemoje nėra atitinkamo asmens biometrinių duomenų;

c)	susietų duomenų tapatybės duomenys yra tokie patys, tačiau skiriasi biometriniai duomenys;

d)	susietų duomenų tapatybės duomenys yra panašūs ar skiriasi ir kelionės dokumento duomenys yra tokie patys, tačiau skiriasi biometriniai duomenys.

2. Kai sąsajai pagal 1 dalį priskiriama geltona spalva, taikoma 29 straipsnyje nustatyta procedūra.

31 straipsnis

Žalia sąsaja

1. Sąsajai tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų priskiriama žalia spalva šiais atvejais:

a)	susietų duomenų biometriniai duomenys skiriasi, tačiau tapatybės duomenys yra tokie patys ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys susiję su dviem skirtingais asmenimis;

b)	susietų duomenų biometriniai duomenys skiriasi, tapatybės duomenys yra panašūs ar skiriasi, kelionės dokumento duomenys yra tokie patys ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys susiję su dviem skirtingais asmenimis;

susietų duomenų tapatybės duomenys skiriasi, tačiau kelionės dokumento duomenys yra tokie patys, bent vienoje ES informacinėje sistemoje nėra atitinkamo asmens biometrinių duomenų ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys susiję su dviem skirtingais asmenimis.

2. Kai pateikus užklausą bendrai TDS ar SIS nustatoma žalia sąsaja tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų, DTD nurodo, kad susietų duomenų tapatybės duomenys nėra to paties asmens.

3. Jei valstybės narės institucija turi įrodymų, kad žalia sąsaja DTD įrašyta neteisingai, kad žalia sąsaja yra neatnaujinta arba kad DTD ar ES informacinėse sistemose duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ji patikrina atitinkamus bendroje TDS ir SIS saugomus duomenis ir, jei būtina, nedelsdama ištaiso ar ištrina sąsają iš DTD. Ta valstybės narės institucija nedelsdama apie tai informuoja už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą valstybę narę.

32 straipsnis

Raudona sąsaja

1. Sąsajai tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų priskiriama raudona spalva šiais atvejais:

a)	susietų duomenų biometriniai duomenys yra tokie patys, tačiau tapatybės duomenys yra panašūs ar skiriasi ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys nepagrįstai susiję su tuo pačiu asmeniu;

susietų duomenų tapatybės duomenys yra tokie patys, panašūs ar skiriasi ir kelionės dokumento duomenys yra tokie patys, tačiau skiriasi biometriniai duomenys ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys susiję su dviem skirtingais asmenimis, iš kurių bent vienas nepagrįstai naudojasi tuo pačiu kelionės dokumentu;

c)	susietų duomenų tapatybės duomenys yra tokie patys, tačiau skiriasi biometriniai duomenys ir skiriasi kelionės dokumento duomenys arba jų nėra ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys nepagrįstai susiję su dviem skirtingais asmenimis;

2. Kai pateikus užklausą bendrai TDS ar SIS nustatoma raudona sąsaja tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų, DTD nurodo duomenis, nurodytus 34 straipsnyje. Tolesnių veiksmų dėl raudonos sąsajos imamasi pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, atitinkamam asmeniui taikomas teisines pasekmes pagrindžiant tik atitinkamais su tuo asmeniu susijusiais duomenimis. Teisinės pasekmės atitinkamam asmeniui neatsiranda vien dėl raudonos sąsajos buvimo.

3. Jeigu raudona sąsaja sukuriama tarp duomenų AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN, bendroje TDS saugoma asmens byla atnaujinama pagal 19 straipsnio 2 dalį.

4. Nedarant poveikio reglamentų (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861 ir (ES) 2018/1862 nuostatoms dėl SIS perspėjimų apdorojimo ir nedarant poveikio apribojimams, būtiniems saugumui ir viešajai tvarkai palaikyti, užkirsti kelią nusikaltimams bei užtikrinti, kad nebūtų trukdoma jokiam nacionaliniam tyrimui, kai sukuriama raudona sąsaja, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija praneša atitinkamam asmeniui apie nustatytus neteisėtus daugybinės tapatybės duomenis ir asmeniui pateikia vieną identifikavimo numerį, nurodytą šio reglamento 34 straipsnio c punkte, nurodo už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą instituciją, nurodytą šio reglamento 34 straipsnio d punkte, ir vadovaujantis šio reglamento 49 straipsniu sukurto interneto portalo adresą.

5. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija 4 dalyje nurodytą informaciją teikia raštu standartizuota forma. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tos formos turinį ir pateikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6. Kai sukuriama raudona sąsaja, DTD automatiškai praneša apie tai institucijoms, kurios yra atsakingos už susietus duomenis.

7. Jei valstybės narės institucija ar Sąjungos agentūra, turinti prieigą prie bendros TDS ar SIS, turi įrodymų, kad raudona sąsaja DTD įrašyta neteisingai arba kad DTD, bendroje TDS ar SIS duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ta institucija ar agentūra patikrina atitinkamus bendroje TDS ir SIS saugomus duomenis ir:

a)	nedelsdama informuoja atitinkamą valstybės narės SIRENE biurą, kuris sukūrė SIS perspėjimą, kai sąsaja susijusi su vienu iš SIS perspėjimų, nurodytų 29 straipsnio 2 dalyje;

b)	visais kitais atvejais nedelsdama ištaiso ar ištrina sąsają iš DTD.

Jei pagal pirmos pastraipos a punktą kreipiamasi į SIRENE biurą, jis patikrina valstybės narės institucijos ar Sąjungos agentūros pateiktus įrodymus ir, jei reikia, nedelsdamas ištaiso ar ištrina sąsają iš DTD.

Įrodymus gaunanti valstybės narės institucija nedelsdama informuoja už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą valstybės narės instituciją apie atitinkamą raudonos sąsajos ištaisymą ar ištrynimą.

33 straipsnis

Balta sąsaja

1. Sąsajai tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų priskiriama balta spalva šiais atvejais:

a)	susietų duomenų biometriniai duomenys yra tokie patys ir tapatybės duomenys yra tokie patys ar panašūs;

b)	susietų duomenų tapatybės duomenys yra tokie patys ar panašūs, kelionės dokumento duomenys yra tokie patys ir bent vienoje ES informacinėje sistemoje nėra atitinkamo asmens biometrinių duomenų;

c)	susietų duomenų biometriniai duomenys yra tokie patys, kelionės dokumento duomenys yra tokie patys ir tapatybės duomenys yra panašūs;

d)	susietų duomenų biometriniai duomenys yra tokie patys, tačiau tapatybės duomenys yra panašūs ar skiriasi ir už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija nusprendė, kad susieti duomenys pagrįstai susiję su tuo pačiu asmeniu;

2. Kai pateikus užklausą bendrai TDS ar SIS nustatoma balta sąsaja tarp dviejų ar daugiau ES informacinių sistemų duomenų, DTD nurodo, kad susietų duomenų tapatybės duomenys yra to paties asmens. ES informacinių sistemų, kurioms pateikta užklausa, atsakymuose nurodomi, kai aktualu, visi susieti duomenys apie tą asmenį, todėl jų ieškant nustatoma atitiktis balta sąsaja susietiems duomenims, jeigu užklausą teikianti institucija pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę turi prieigą prie susietų duomenų.

3. Jeigu balta sąsaja sukuriama tarp duomenų AIS, VIS, ETIAS, EURODAC ar ECRIS-TCN, bendroje TDS saugoma asmens byla atnaujinama pagal 19 straipsnio 2 dalį.

4. Nedarant poveikio reglamentų (ES) 2018/1860, (ES) 2018/1861 ir (ES) 2018/1862 nuostatoms dėl SIS perspėjimų apdorojimo ir nedarant poveikio apribojimams, būtiniems saugumui ir viešajai tvarkai palaikyti, užkirsti kelią nusikaltimams ir užtikrinti, kad nebūtų trukdoma jokiam nacionaliniam tyrimui, kai rankiniu būdu patikrinus skirtingas tapatybes sukuriama balta sąsaja, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija praneša atitinkamam asmeniui apie nustatytus panašius ar skirtingus tapatybės duomenis ir asmeniui pateikia vieną identifikavimo numerį, nurodytą šio reglamento 34 straipsnio c punkte, nurodo už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą instituciją, nurodytą šio reglamento 34 straipsnio d punkte, ir vadovaujantis šio reglamento 49 straipsniu sukurto interneto portalo adresą.

5. Jei valstybės narės institucija turi įrodymų, kad balta sąsaja DTD įrašyta neteisingai, kad balta sąsaja yra neatnaujinta arba kad DTD ar ES informacinėse sistemose duomenys buvo tvarkomi pažeidžiant šį reglamentą, ji patikrina atitinkamus bendroje TDS ir SIS saugomus duomenis ir, jei būtina, nedelsdama ištaiso ar ištrina sąsają iš DTD. Ta valstybės narės institucija nedelsdama apie tai informuoja už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą valstybę narę.

6. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija 4 dalyje nurodytą informaciją teikia raštu standartizuota forma. Komisija įgyvendinimo aktais nustato tos formos turinį ir pateikimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

34 straipsnis

Tapatybės patvirtinimo byla

Tapatybės patvirtinimo byloje laikomi tokie duomenys:

a)	30–33 straipsniuose nurodytos sąsajos;

b)	nuoroda į ES informacines sistemas, kuriose laikomi susieti duomenys;

c)	vienas identifikavimo numeris, kurį nurodžius galima gauti susietus duomenis iš atitinkamų ES informacinių sistemų;

d)	už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga institucija;

e)	sąsajos sukūrimo ar bet kokio jos atnaujinimo data.

35 straipsnis

Daugybinių tapatybių detektoriaus duomenų saugojimas

Tapatybės patvirtinimo bylos ir duomenys juose, įskaitant sąsajas, DTD saugomi tik tol, kol susieti duomenys saugomi dviejose ar daugiau ES informacinių sistemų. Jie iš DTD ištrinami automatiškai.

36 straipsnis

Registracijos įrašų laikymas

1. Agentūra eu-LISA laiko visų DTD atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose pateikiama ši informacija:

a)	užklausą pateikusi valstybė narė;

b)	naudotojo prieigos tikslas;

c)	užklausos data ir laikas;

d)	užklausai pateikti naudotų duomenų rūšis;

e)	susietų duomenų nuoroda;

f)	tapatybės patvirtinimo bylos istorija.

2. Kiekviena valstybė narė laiko savo institucijų ir tų institucijų darbuotojų, tinkamai įgaliotų naudotis DTD, teikiamų užklausų registracijos įrašus. Kiekviena Sąjungos agentūra laiko savo tinkamai įgaliotų darbuotojų teikiamų užklausų registracijos įrašus.

3. 1 ir 2 dalyse nurodyti registracijos įrašai gali būti naudojami tik duomenų apsaugos stebėsenai, įskaitant užklausos priimtinumo ir duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimą, bei duomenų saugumo ir vientisumo užtikrinimui. Tie registracijos įrašai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus vieniems metams nuo jų sukūrimo. Tačiau, jei jie reikalingi jau pradėtoms stebėsenos procedūroms vykdyti, registracijos įrašai ištrinami, kai tik jų nebereikia stebėsenos procedūroms vykdyti.

VI SKYRIUS

Sąveikumo rėmimo priemonės

37 straipsnis

Duomenų kokybė

1. Nepažeidžiant valstybių narių pareigų į sistemas įvestų duomenų kokybės atžvilgiu, Agentūra eu-LISA nustato automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras dėl duomenų, saugomų SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendros BDANP sistemoje ir bendroje TDS.

2. Agentūra eu-LISA įgyvendina bendros BDANP tikslumo vertinimo priemones, nustato bendrus duomenų kokybės rodiklius ir būtiniausius kokybės standartus, taikomus saugant duomenis SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendros BDANP sistemoje ir bendroje TDS.

Į SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendros BDANP sistemą, bendrą TDS ir DTD gali būti įvesti tik būtiniausius kokybės standartus atitinkantys duomenys.

3. Agentūra eu-LISA valstybėms narėms reguliariai teikia ataskaitas dėl automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmų ir procedūrų bei bendrų duomenų kokybės rodiklių. Agentūra eu-LISA Komisijai taip pat reguliariai teikia ataskaitas dėl atitinkamoms valstybėms narėms iškilusių problemų. Agentūra eu-LISA paprašius tą ataskaitą taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal šią dalį teikiamose ataskaitose negali būti jokių asmens duomenų.

4. Nuostatos dėl automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmų ir procedūrų, bendrų duomenų kokybės rodiklių ir būtiniausių kokybės standartų, taikomų saugant duomenis SIS, EURODAC, ECRIS-TCN, bendros BDANP sistemoje ir bendroje TDS, visų pirma dėl biometrinių duomenų, išdėstomos įgyvendinimo aktuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Praėjus vieniems metams nuo automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmų ir procedūrų, bendrų duomenų kokybės rodiklių ir būtiniausių duomenų kokybės standartų sukūrimo ir vėliau kiekvienais metais Komisija įvertina, kaip valstybės narės įgyvendina duomenų kokybės reikalavimus ir pateikia būtinas rekomendacijas. Valstybės narės Komisijai pateikia veiksmų planą visiems vertinimo ataskaitoje nustatytiems trūkumams, visų pirma, duomenų kokybės problemoms, kylančioms dėl klaidingų duomenų ES informacinėse sistemose, pašalinti. Iki šio veiksmų plano visiško įgyvendinimo valstybės narės reguliariai praneša Komisijai apie jo įgyvendinimo pažangą.

Vertinimo ataskaitą Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui, Europos duomenų apsaugos valdybai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, įsteigtai Tarybos reglamentu (EB) Nr. 168/2007 (37).

38 straipsnis

Universalus pranešimų formatas

1. Šiuo reglamentu sukuriamas universalaus pranešimų formato (UPF) standartas. UPF nustatomi standartai, taikytini tam tikriems turinio elementams, susijusiems su tarpvalstybiniu keitimusi informacija tarp informacinių sistemų, institucijų ar organizacijų, veikiančių teisingumo ir vidaus reikalų srityje.

2. UPF standartas naudojamas kuriant EURODAC, ECRIS-TCN, EPP, bendrą TDS, DTD ir, jei reikia, Agentūrai eu-LISA ar bet kuriai kitai Sąjungos agentūrai kuriant naujus teisingumo ir vidaus reikalų srities keitimosi informacija šablonus ir informacines sistemas.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto UPF standarto nustatymo ir sukūrimo. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

39 straipsnis

Centrinė ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla

1. Centrinė ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla (CASS) sukuriama siekiant padėti įgyvendinti SIS, EURODAC ir ECRIS-TCN tikslus pagal atitinkamus tas sistemas reglamentuojančius teisės aktus bei politiniais, veiklos ir duomenų kokybės užtikrinimo tikslais teikti tarpsisteminius statistinius duomenis ir analitines ataskaitas.

2. Agentūra eu-LISA sukuria ir savo techninėse stotyse įdiegia CASS, kurios prieglobą ji vykdo ir kurioje saugomi Reglamento (ES) 2018/1862 74 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/816 32 straipsnyje nurodyti pagal ES informacinę sistemą logiškai atskirti duomenys ir statistiniai duomenys. Prieiga prie CASS suteikiama tik ataskaitų teikimo ir statistinių duomenų rinkimo tikslais institucijoms, nurodytoms Reglamento (ES) 2018/1862 74 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2019/816 32 straipsnyje, naudojant kontroliuojamą, saugią prieigą ir konkrečius naudotojų profilius.

3. Agentūra eu-LISA duomenis paverčia anoniminiais ir tokius anonimizuotus duomenis įrašo į CASS. Duomenys anoniminiais paverčiami automatiškai.

Iš CASS laikomų duomenų neturi būti įmanoma nustatyti asmenų tapatybės.

4. CASS sudaro:

a)	duomenims anonimizuoti reikalingos priemonės;

b)	centrinė infrastruktūra, apimanti anoniminių duomenų saugyklą;

c)	saugi ryšių infrastruktūra, kad CASS būtų galima prijungti prie SIS, EURODAC ir ECRIS-TCN, taip pat prie bendros BDANP, bendros TDS ir DTD centrinių infrastruktūrų.

5. Komisija pagal 69 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustato išsamias taisykles dėl CASS veikimo, įskaitant konkrečias asmens duomenų tvarkymo pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis apsaugos priemones, ir saugyklai taikytinas saugumo taisykles.

VII SKYRIUS

Duomenų apsauga

40 straipsnis

Duomenų valdytojas

1. Jei duomenys tvarkomi bendros BDANP sistemoje, valstybių narių institucijos, kurios yra atitinkamai EURODAC, SIS ir ECRIS-TCN valdytojos, pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą ar Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punktą taip pat yra laikomos valdytojomis, kiek tai susiję su biometriniais šablonais, sukurtais iš šio reglamento 13 straipsnyje nurodytų duomenų, kuriuos jos įveda į pirmines sistemas, ir yra atsakingos už biometrinių šablonų tvarkymą bendros BDANP sistemoje.

2. Jei duomenys tvarkomi bendroje TDS, valstybių narių institucijos, kurios yra atitinkamai EURODAC ir ECRIS-TCN valdytojos, pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą ar Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punktą taip pat yra laikomos valdytojomis, kiek tai susiję su šio reglamento 18 straipsnyje nurodytais duomenimis, kuriuos jos įveda į pirmines sistemas, ir yra atsakingos už tų asmens duomenų tvarkymą bendroje TDS.

3. Jei duomenys tvarkomi DTD:

a)	Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra yra duomenų valdytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 8 punkte, kiek tai susiję su ETIAS centrinio padalinio asmens duomenų tvarkymu;

b)	valstybių narių institucijos, kurios papildo ar keičia duomenis tapatybės patvirtinimo byloje, yra valdytojos pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą arba Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 8 punktą ir yra atsakingos už asmens duomenų tvarkymą DTD.

4. Vykdydami duomenų apsaugos stebėseną, įskaitant užklausos priimtinumo ir duomenų tvarkymo teisėtumo tikrinimą, duomenų valdytojai turi prieigą prie 10, 16, 24 ir 36 straipsniuose nurodytų registracijos įrašų savikontrolės tikslais, kaip nurodyta 44 straipsnyje.

41 straipsnis

Duomenų tvarkytojas

Agentūra eu-LISA yra duomenų tvarkytoja, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 12 punkto a papunktyje, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu bendros BDANP sistemoje, bendroje TDS ir DTD.

42 straipsnis

Duomenų tvarkymo saugumas

1. Agentūra eu-LISA, ETIAS centrinis padalinys, Europolas ir valstybių narių institucijos užtikrina, kad taikant šį reglamentą būtų garantuojamas asmens duomenų tvarkymo saugumas. Agentūra eu-LISA, ETIAS centrinis padalinys, Europolas ir valstybių narių institucijos bendradarbiauja vykdydami su duomenų saugumu susijusias užduotis.

2. Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsniui, Agentūra eu-LISA imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų sąveikumo komponentų ir su jais susijusios ryšių infrastruktūros saugumą.

3. Visų pirma, Agentūra eu-LISA patvirtina būtinas priemones, įskaitant saugumo planą bei veiklos tęstinumo ir veiklos atkūrimo po ekstremaliųjų įvykių planą, siekdama:

a)	fiziškai apsaugoti duomenis, be kita ko, parengdama nenumatytų atvejų planus ypatingos svarbos infrastruktūroms objektams apsaugoti;

b)	nesuteikti neįgaliotiems asmenims prieigos prie duomenų tvarkymo įrangos ir įrenginių;

c)	užkirsti kelią neteisėtam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar šalinimui;

d)	užkirsti kelią neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam įrašytų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar ištrynimui;

e)	užkirsti kelią neleistinam duomenų tvarkymui ir neleistinam duomenų kopijavimui, keitimui ar ištrynimui;

f)	užkirsti kelią tam, kad neįgalioti asmenys, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, naudotųsi automatizuotomis duomenų tvarkymo sistemomis;

g)	užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikta prieiga prie sąveikumo komponentų, galėtų prieiti tik prie tų duomenų, kuriems taikomas jų prieigos leidimas, nurodant asmeninę naudotojo tapatybę ir taikant tik konfidencialias prieigos formas;

h)	užtikrinti galimybę tikrinti ir nustatyti, kurioms įstaigoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojantis duomenų perdavimo įranga;

i)	užtikrinti, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokius duomenis, kada, kas ir kokiu tikslu tvarkė naudojant sąveikumo komponentus;

j)	užkirsti kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar trynimui, kai asmens duomenys perduodami sąveikumo komponentams arba iš jų, arba kai gabenamos duomenų laikmenos, visų pirma naudojant tinkamus kodavimo metodus;

k)	užtikrinti, kad nutrūkus įdiegtų sistemų darbui būtų galima atkurti normalų jų veikimą;

l)	užtikrinti patikimumą garantuojant, kad apie visus sąveikumo komponentų veikimo trūkumus būtų tinkamai pranešta;

m)	stebėti šioje dalyje nurodytų saugumo priemonių efektyvumą ir imtis būtinų su vidaus stebėsena susijusių organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas šio reglamento nuostatų laikymasis ir būtų įvertintos tos saugumo priemonės, atsižvelgiant į naujus technologinius pokyčius.

4. Valstybės narės, Europolas ir ETIAS centrinis padalinys imasi 3 dalyje nurodytoms priemonėms lygiaverčių saugumo priemonių, susijusių su asmens duomenų tvarkymu, kurį atlieka prieigos prie bet kurio sąveikumo komponento teisę turinčios institucijos.

43 straipsnis

Saugumo incidentai

1. Bet koks įvykis, kuris paveikė ar gali paveikti sąveikumo komponentų saugumą ir kuris gali padaryti juose saugomiems duomenims žalos arba dėl kurio jų duomenys gali būti prarasti, laikomas saugumo incidentu, visų pirma, jeigu galėjo būti pasinaudota neleistina prieiga prie duomenų arba jeigu buvo pakenkta ar galėjo būti pakenkta duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.

2. Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų užtikrintas greitas, veiksmingas ir deramas reagavimas.

3. Nedarant poveikio pranešimui ir informacijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus pagal Reglamento (ES) 2016/679 33 straipsnį, Direktyvos (ES) 2016/680 30 straipsnį arba pagal abu šiuos straipsnius, valstybės narės nedelsdamos praneša apie bet kokius saugumo incidentus Komisijai, Agentūrai eu-LISA, kompetentingoms priežiūros institucijoms ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 34 ir 35 straipsniams bei Reglamento (ES) 2016/794 34 straipsniui, ETIAS centrinis padalinys ir Europolas nedelsdami praneša apie bet kokius saugumo incidentus Komisijai, Agentūrai eu-LISA ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

Jeigu įvyksta su sąveikumo komponentų centrine infrastruktūra susijęs saugumo incidentas, Agentūra eu-LISA nedelsdama praneša apie tai Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4. Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė ar gali paveikti sąveikumo komponentų veikimą ar duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, nedelsiant pateikiama valstybėms narėms, ETIAS centriniam padaliniui ir Europolui bei pranešama laikantis incidentų valdymo plano, kurį turi parengti Agentūra eu-LISA.

5. Įvykus saugumo incidentui atitinkamos valstybės narės, ETIAS centrinis padalinys, Europolas ir Agentūra eu-LISA bendradarbiauja. Komisija įgyvendinimo aktais nustato šios bendradarbiavimo procedūros specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

44 straipsnis

Savikontrolė

Valstybės narės ir atitinkamos Sąjungos agentūros užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie sąveikumo komponentų teisę, imtųsi priemonių, kurios yra būtinos stebėti, kaip yra laikomasi šio reglamento, ir, jei būtina, bendradarbiautų su priežiūros institucijomis.

40 straipsnyje nurodyti duomenų valdytojai imasi priemonių, kurios yra būtinos stebėti, kaip yra laikomasi pagal šį reglamentą nustatyto duomenų tvarkymo, įskaitant dažną 10, 16, 24 ir 36 straipsniuose nurodytų registracijos įrašų tikrinimą, ir, jei būtina, bendradarbiauja su priežiūros institucijomis ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.

45 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės užtikrina, kad už bet kokį netinkamą duomenų naudojimą, duomenų tvarkymą ar keitimąsi duomenimis, kai tai prieštarauja šiam reglamentui, būtų baudžiama pagal nacionalinę teisę. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

46 straipsnis

Atsakomybė

1. Nedarant poveikio teisei į kompensaciją iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (ES) 2018/1725:

a)	bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę ar nematerialinę žalą dėl valstybės narės atliktos neteisėtos asmens duomenų tvarkymo operacijos ar bet kurio kito veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti kompensaciją iš tos valstybės narės;

b)	bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę ar nematerialinę žalą dėl Europolo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ar Agentūros eu-LISA veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti kompensaciją iš atitinkamos agentūros.

Atitinkama valstybė narė, Europolas, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ar Agentūra eu-LISA visiškai ar iš dalies atleidžiami nuo atsakomybės pagal pirmą pastraipą, jei įrodo, kad nėra atsakingi už įvykį, dėl kurio buvo padaryta žala.

2. Jeigu dėl to, kad valstybė narė nesilaiko savo pareigų pagal šį reglamentą, padaroma žala sąveikumo komponentams, ta valstybė narė yra atsakinga už tokią žalą; ši nuostata netaikoma tais atvejais ir ta apimtimi, kuria Agentūra eu-LISA ar kita reglamento saistoma valstybė narė nesiėmė pagrįstų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį.

3. Valstybei narei pateiktus reikalavimus atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja pažeidimu kaltinamos valstybės narės nacionalinė teisė. Duomenų valdytojui ar Agentūrai eu-LISA pateiktiems reikalavimams atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą taikomos Sutartyse nustatytos sąlygos.

47 straipsnis

Teisė į informaciją

1. Institucija, renkanti asmens duomenis, saugotinus bendros BDANP sistemoje, bendroje TDS ar DTD, pateikia asmenims, kurių duomenys yra renkami, informaciją, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsnius, Direktyvos (ES) 2016/680 12 ir 13 straipsnius bei Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsnius. Institucija informaciją pateikia tokių duomenų rinkimo metu.

2. Visa informacija pateikiama aiškia ir paprasta kalba, kurią atitinkamas asmuo supranta ar to galima pagrįstai tikėtis. Ši nuostata taip pat taikoma teikiant informaciją pagal amžių tinkamu būdu nepilnamečiams duomenų subjektams.

3. Taikytinos Sąjungos duomenų apsaugos taisyklės dėl teisės į informaciją taikomos asmens duomenims, įrašytiems ECRIS-TCN ir tvarkomiems šio reglamento tikslais.

48 straipsnis

Teisė gauti prieigą prie DTD saugomų asmens duomenų, prašyti juos ištaisyti ir ištrinti, taip pat apriboti jų tvarkymą

1. Bet kuris asmuo, norėdamas pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius, Reglamento (ES) 2018/1725 17–20 straipsnius bei Direktyvos (ES) 2016/680 14, 15 ir 16 straipsnius, turi teisę kreiptis į bet kurios valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri jo prašymą išnagrinėja ir į jį atsako.

2. Tokį prašymą nagrinėjanti valstybė narė atsako be reikalo nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 45 dienas nuo prašymo gavimo. Tas laikotarpis, jei būtina, gali būti pratęstas dar 15 dienų, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Prašymą nagrinėjanti valstybė narė per 45 dienas nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu nurodydama vėlavimo priežastis. Valstybės narės gali nuspręsti, kad atsakymus turi pateikti centriniai biurai.

3. Jeigu prašymas ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis pateikiamas valstybei narei, kuri nėra už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė, prašymą gavusi valstybė narė per septynias dienas kreipiasi į valstybės narės, atsakingos už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, institucijas. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė be reikalo nedelsdama ir bet kokiu atveju ne vėliau nei per 30 dienų nuo tokio kreipimosi patikrina duomenų tikslumą ir duomenų tvarkymo teisėtumą. Tas laikotarpis, jei būtina, gali būti pratęstas dar 15 dienų, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė informuoja su ja susisiekusią valstybę narę apie tokį pratęsimą, kartu nurodydama vėlavimo priežastis. Atitinkamas asmuo valstybės narės, kuri susisiekė su už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybės narės institucija, informuojamas apie tolesnę procedūrą.

4. Jeigu prašymas ištaisyti ar ištrinti asmens duomenis pateikiamas valstybei narei, kurioje už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą buvo atsakingas ETIAS centrinis padalinys, prašymą gavusi valstybė narė per septynias dienas kreipiasi į ETIAS centrinį padalinį su prašymu, kad jis pateiktų savo nuomonę. ETIAS centrinis padalinys pateikia savo nuomonę be reikalo nedelsdamas ir bet kokiu atveju ne vėliau nei per 30 dienų nuo kreipimosi pateikti nuomonę. Tas laikotarpis, jei būtina, gali būti pratęstas dar 15 dienų, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Atitinkamas asmuo valstybės narės, kuri susisiekė su ETIAS centriniu padaliniu, informuojamas apie tolesnę procedūrą.

5. Jeigu išnagrinėjus nustatoma, kad DTD saugomi duomenys yra netikslūs ar buvo įrašyti neteisėtai, už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė arba, jei nebuvo už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingos valstybės narės arba už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą buvo atsakingas ETIAS centrinis padalinys, valstybė narė, kuriai buvo pateiktas prašymas, be reikalo nedelsdama ištaiso ar ištrina tuos duomenis. Atitinkamas asmuo raštu informuojamas apie tai, kad jo duomenys buvo ištaisyti ar ištrinti.

6. Jeigu valstybė narė iš dalies pakeičia DTD saugomus duomenis jų saugojimo laikotarpiu, ta valstybė narė atlieka 27 straipsnyje ir, kai taikoma, 29 straipsnyje nustatytą duomenų tvarkymą, kad būtų nustatyta, ar iš dalies pakeisti duomenys turi būti susieti. Jeigu sutvarkius duomenis atitikčių nenustatoma, ta valstybė narė ištrina duomenis iš tapatybės patvirtinimo bylos. Jeigu sutvarkius duomenis automatiniu būdu nustatyta viena ar kelios atitiktys, ta valstybė narė pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas sukuria ar atnaujina atitinkamą sąsają.

7. Jeigu už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė ar, kai taikytina, prašymą gavusi valstybė narė nesutinka, kad duomenys, saugomi DTD, yra netikslūs ar buvo įrašyti neteisėtai, ta valstybė narė nedelsdama priima administracinį sprendimą, kuriame atitinkamam asmeniui raštu paaiškina, kodėl ji nėra pasirengusi ištaisyti ar ištrinti su juo susijusių duomenų.

8. 7 dalyje nurodytame sprendime atitinkamam asmeniui taip pat pateikiama informacija, paaiškinanti galimybę apskųsti dėl prašymo leisti susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą priimtą sprendimą, ir, kai aktualu informacija, kaip pateikti ieškinį ar skundą kompetentingoms institucijoms ar teismams, taip pat informacija apie pagalbą, įskaitant priežiūros institucijų pagalbą.

9. Prašymuose leisti susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą pateikiama informacija, būtina atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Ta informacija naudojama tik tam, kad būtų suteikta galimybė naudotis šiame straipsnyje nurodytomis teisėmis; vėliau ji nedelsiant ištrinama.

10. Už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakinga valstybė narė ar, kai taikytina, prašymą gavusi valstybė narė raštu užfiksuoja, kad prašymas leisti susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą buvo pateiktas, kaip jis buvo išnagrinėtas, ir nedelsdama pateikia tą įrašą priežiūros institucijoms.

11. Šis straipsnis nedaro poveikio pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ir Direktyvą (ES) 2016/680 šiame straipsnyje nustatytų teisių apribojimams.

49 straipsnis

Interneto portalas

1. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis teisėmis susipažinti su asmens duomenimis, juos ištaisyti, ištrinti ar apriboti jų tvarkymą sukuriamas interneto portalas.

2. Interneto portale pateikiama informacija apie 47 ir 48 straipsniuose nurodytas teises ir procedūras bei per naudotojų sąsają sudaroma galimybė asmenims, kurių duomenys tvarkomi DTD ir kurie buvo informuoti apie raudonos sąsajos buvimą pagal 32 straipsnio 4 dalį, gauti valstybės narės, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kompetentingos institucijos kontaktinius duomenis.

3. Norėdamas gauti valstybės narės, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kompetentingos institucijos kontaktinius duomenis, asmuo, kurio duomenys tvarkomi DTD, turėtų nurodyti už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą atsakingą instituciją, kaip numatyta 34 straipsnio d punkte. Pagal šią nuorodą interneto portalas pateikia valstybės narės, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kompetentingos institucijos kontaktinius duomenis. Interneto portalas taip pat pateikia el. laiško šabloną, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos portalo naudotojo ir valstybės narės, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kompetentingos institucijos komunikacijai. Tokiame el. laiške nurodomas laukas vienam identifikavimo numeriui, kaip numatyta 34 straipsnio c punkte, kad valstybės narės, kuri yra atsakinga už rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą, kompetentinga institucija galėtų identifikuoti atitinkamus duomenis.

4. Valstybės narės pateikia Agentūrai eu-LISA visų institucijų, kurioms pavesta nagrinėti 47 ir 48 straipsniuose nurodytus prašymus ir į juos atsakyti, kontaktinius duomenis ir reguliariai peržiūri, ar tie kontaktiniai duomenys yra atnaujinti.

5. Agentūra eu-LISA kuria interneto portalą ir užtikrina jo techninį valdymą.

6. Komisija pagal 69 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo nustato išsamias taisykles dėl interneto portalo veikimo, įskaitant naudotojo sąsają, kalbas, kurios naudojamos interneto portale, ir el. laiško šabloną.

50 straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ir privatiesiems subjektams

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 767/2008 31 straipsniui, Reglamento (ES) 2016/794 25 ir 26 straipsniams, Reglamento (ES) 2017/2226 41 straipsniui, Reglamento (ES) 2018/1240 65 straipsniui ir užklausų Interpolo duomenų bazėms teikimui per EPP pagal šio reglamento 9 straipsnio 5 dalį, kuriais laikomasi Reglamento (ES) 2018/1725 V skyriaus ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus nuostatų, asmens duomenys, saugomi ar tvarkomi sąveikumo komponentuose ar prieinami per juos, neperduodami ir prieiga prie jų nesuteikiama trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms ar privatiems subjektams.

51 straipsnis

Priežiūros institucijų vykdoma priežiūra

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad priežiūros institucijos nepriklausomai stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko asmens duomenis, kaip nurodyta šiame reglamente, įskaitant jų perdavimą sąveikumo komponentams ir iš jų.

2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/680 priimti nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, kai aktualu, taip pat būtų taikomi policijos ir paskirtųjų institucijų prieigai prie sąveikumo komponentų, be kita ko, asmenų, prie kurių duomenų prieiga suteikta, teisių atžvilgiu.

3. Priežiūros institucijos užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas atsakingų nacionalinių institucijų šio reglamento tikslais vykdytų asmens duomenų tvarkymo operacijų auditas.

Priežiūros institucijos kasmet skelbia prašymų ištaisyti asmens duomenis, juos ištrinti ar apriboti jų tvarkymą skaičių, veiksmus, kurių imtasi vėliau, ir ištaisymų, ištrynimų ir tvarkymo apribojimų, padarytų atsižvelgiant į atitinkamų asmenų pateiktus prašymus, skaičių.

4. Valstybės narės užtikrina, kad jų priežiūros institucijos turėtų pakankamai išteklių ir ekspertinių žinių šiuo reglamentu joms patikėtoms užduotims atlikti.

5. Valstybės narės teikia Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežiūros institucijai visą prašomą informaciją, visų pirma informaciją apie veiklą, joms vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą. Valstybės narės suteikia Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms priežiūros institucijoms prieigą prie savo registracijos įrašų, nurodytų šio reglamento 10, 16, 24 ir 36 straipsniuose, ir šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindimų bei leidžia šioms institucijoms bet kuriuo metu patekti į visas patalpas, naudojamas sąveikumo tikslais.

52 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atliekami auditai

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas ketverius metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas Agentūros eu-LISA, ETIAS centrinio padalinio ir Europolo šio reglamento tikslais vykdomų asmens duomenų tvarkymo operacijų auditas. To audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūrai eu-LISA, Komisijai, valstybėms narėms ir atitinkamai Sąjungos agentūrai. Agentūrai eu-LISA, ETIAS centriniam padaliniui ir Europolui suteikiama galimybė pateikti pastabas prieš priimant ataskaitą.

Agentūra eu-LISA, ETIAS centrinis padalinys ir Europolas pateikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašomą informaciją, suteikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui prieigą prie visų prašomų dokumentų ir savo registracijos įrašų, nurodytų 10, 16, 24 ir 36 straipsniuose, ir leidžia jam bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.

53 straipsnis

Priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas

1. Priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal atitinkamą savo kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamas pareigas ir užtikrina koordinuotą sąveikumo komponentų naudojimo priežiūrą bei kitų šio reglamento nuostatų taikymą, visų pirma jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ar priežiūros institucija nustato didelius valstybių narių praktikos neatitikimus arba nustato galimai neteisėto duomenų perdavimo sąveikumo komponentų ryšių kanalais atvejus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais koordinuota priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį.

3. Europos duomenų apsaugos valdyba Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europolui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir Agentūrai eu-LISA pagal šį straipsnį nusiunčia bendrą savo veiklos ataskaitą ne vėliau kaip 2021 m. birželio 12 d. ir vėliau tokią ataskaitą siunčia kas dvejus metus. Į tą ataskaitą įtraukiamas kiekvienai valstybei narei skirtas skyrius, kurį parengia atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija.

VIII SKYRIUS

Pareigos

54 straipsnis

Agentūros eu-LISA pareigos projektavimo ir kūrimo etapu

1. Agentūra eu-LISA užtikrina, kad sąveikumo komponentų centrinės infrastruktūros veiktų pagal šį reglamentą.

2. Agentūra eu-LISA savo techninėse stotyse suteikia sąveikumo komponentams prieglobą ir užtikrina, kad šiame reglamente nustatytos funkcijos būtų vykdomos laikantis 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų saugumo, prieinamumo, kokybės ir veiksmingumo sąlygų.

3. Agentūra eu-LISA yra atsakinga už sąveikumo komponentų kūrimą ir bet kokias pritaikymo priemones, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti sąveikumą tarp AIS, VIS, ETIAS, SIS, EURODAC, ECRIS-TCN centrinių sistemų ir EPP, bendros BDANP, bendros TDS, DTD ir CASS.

Nedarant poveikio 62 straipsniui, Agentūra eu-LISA neturi prieigos prie jokių asmens duomenų, kurie tvarkomi naudojant EPP, bendrą BDANP, bendrą TDS ar DTD.

Agentūra eu-LISA apibrėžia sąveikumo komponentų, įskaitant jų ryšių infrastruktūras, fizinės struktūros projektą bei nustato technines specifikacijas ir jų plėtojimą, kiek tai susiję su centrine infrastruktūra ir saugaus ryšio infrastruktūra, kuriuos patvirtina Valdančioji taryba, gavusi palankią Komisijos nuomonę. Agentūra eu-LISA taip pat įgyvendina visas pritaikymo prie SIS, EURODAC ar ECRIS-TCN priemones, kurios yra būtinos sąveikumui užtikrinti ir yra numatytos šiuo reglamentu.

Įsigaliojus šiam reglamentui ir Komisijai priėmus 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje, 28 straipsnio 5 ir 7 dalyse, 37 straipsnio 4 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje, 39 straipsnio 5 dalyje, 43 straipsnio 5 dalyje ir 74 straipsnio 10 dalyje numatytas priemones, Agentūra eu-LISA kuo greičiau sukuria ir įdiegia sąveikumo komponentus.

Kūrimas apima techninių specifikacijų išplėtojimą ir įgyvendinimą, bandymus bei bendrą projekto valdymą ir koordinavimą.

4. Projektavimo ir kūrimo etapu įsteigiama projekto valdyba, kurią sudaro ne daugiau kaip 10 narių. Ją sudaro septyni Agentūros eu-LISA Valdančiosios tarybos iš savo narių paskirti nariai ar jos pakaitiniai nariai, 71 straipsnyje nurodytos Sąveikumo patariamosios grupės pirmininkas, Agentūrai eu-LISA atstovaujantis narys, kurį skiria jos vykdomasis direktorius, ir vienas Komisijos paskirtas narys. Agentūros eu-LISA Valdančiosios tarybos skiriami nariai yra renkami tik iš tų valstybių narių, kurios pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistomos teisės aktų, reglamentuojančių visų ES informacinių sistemų kūrimą, diegimą, veikimą ir naudojimą, ir kurios dalyvaus su sąveikumo komponentais susijusioje veikloje.

5. Projekto valdyba posėdžiauja reguliariai, ne rečiau kaip tris kartus per ketvirtį. Ji užtikrina tinkamą sąveikumo komponentų projektavimo ir kūrimo etapo valdymą.

Projekto valdyba kiekvieną mėnesį teikia Agentūros eu-LISA Valdančiajai tarybai rašytines projekto pažangos ataskaitas. Projekto valdyba neturi teisės priimti sprendimų ir neturi jokių įgaliojimų atstovauti Agentūros eu-LISA Valdančiosios tarybos nariams.

6. Agentūros eu-LISA Valdančioji taryba nustato projekto valdybos darbo tvarkos taisykles; jas visų pirma sudaro taisyklės dėl:

a)	pirmininkavimo;

b)	posėdžių vietų;

c)	posėdžių rengimo;

d)	ekspertų dalyvavimo posėdžiuose;

e)	komunikavimo planų, kuriais užtikrinama, kad nedalyvaujantys valdybos nariai būtų visapusiškai informuoti.

Projekto valdybai pirmininkauja valstybė narė, kuri pagal Sąjungos teisę yra visapusiškai saistoma teisės aktų, reglamentuojančių visų ES informacinių sistemų kūrimą, diegimą, veikimą ir naudojimą, ir kuri dalyvaus su sąveikumo komponentais susijusioje veikloje.

Visas projekto valdybos narių patirtas kelionių ir pragyvenimo išlaidas atlygina Agentūra eu-LISA; mutatis mutandis taikomas Agentūros eu-LISA darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnis. Agentūra eu-LISA projekto valdybai paskiria sekretoriatą.

71 straipsnyje nurodyta Sąveikumo patariamoji grupė posėdžiauja reguliariai iki sąveikumo komponentų veikimo pradžios. Po kiekvieno posėdžio ši grupė pateikia ataskaitą projekto valdybai. Ji teikia technines ekspertines žinias, kad padėtų vykdyti projekto valdybos užduotis, ir stebi, koks yra valstybių narių pasirengimo lygis.

55 straipsnis

Agentūros eu-LISA pareigos pradėjus veikti sąveikumo komponentams

1. Kiekvienam sąveikumo komponentui pradėjus veikti, Agentūra eu-LISA yra atsakinga už sąveikumo komponentų centrinės infrastruktūros techninį valdymą, įskaitant jų priežiūrą ir technologinę plėtrą. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ji užtikrina, kad, remiantis sąnaudų ir naudos analize, būtų naudojamos geriausios turimos technologijos. Agentūra eu-LISA taip pat yra atsakinga už 6, 12, 17, 25 ir 39 straipsniuose nurodytos ryšių infrastruktūros techninį valdymą.

Sąveikumo komponentų techninis valdymas apima visas užduotis ir techninius sprendimus, būtinus siekiant užtikrinti sąveikumo komponentų veikimą ir nepertraukiamą paslaugų valstybėms narėms ir Sąjungos agentūroms teikimą 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę pagal šį reglamentą. Jis apima techninės priežiūros darbus ir techninius pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad komponentai veiktų palaikant pakankamą techninės kokybės lygį, visų pirma kiek tai susiję su laiku, per kurį centrinės infrastruktūros turi pateikti atsakymą į užklausą, vadovaujantis techninėmis specifikacijomis.

Visi sąveikumo komponentai kuriami ir valdomi taip, kad būtų užtikrinta greita, sklandi, veiksminga ir kontroliuojama prieiga, visapusiškas ir nepertraukiamas komponentų ir duomenų, saugomų DTD, bendros BDANP sistemoje ir bendroje TDS, prieinamumas, o laikas, per kurį pateikiamas atsakymas, atitiktų valstybių narių institucijų ir Sąjungos agentūrų operatyvinius poreikius.

2. Nedarant poveikio Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsniui, savo darbuotojams, kurie turi dirbti su duomenimis, saugomais naudojant sąveikumo komponentus, Agentūra eu-LISA taiko tinkamas profesinės paslapties ar kitas lygiavertes konfidencialumo įsipareigojimus reglamentuojančias taisykles. Ši pareiga taikoma ir tokiems darbuotojams išėjus iš tarnybos ar darbo arba nutraukus savo veiklą.

Nedarant poveikio 62 straipsniui, Agentūra eu-LISA neturi prieigos prie jokių asmens duomenų, kurie tvarkomi naudojant EPP, bendrą BDANP, bendrą TDS ar DTD.

3. Agentūra eu-LISA sukuria ir prižiūri duomenų, pagal 37 straipsnį saugomų bendros BDANP sistemoje ir bendroje TDS, kokybės patikrinimo mechanizmą ir procedūras.

4. Agentūra eu-LISA taip pat vykdo užduotis, susijusias su mokymu sąveikumo komponentų techninio naudojimo klausimais.

56 straipsnis

Valstybių narių pareigos

1. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už:

a)	EPP ir bendros TDS prijungimą prie ryšių infrastruktūros;

b)	esamų nacionalinių sistemų ir infrastruktūrų integravimą į EPP, bendrą TDS ir DTD;

c)	savo esamos nacionalinės infrastruktūros organizavimą, valdymą, veikimą ir techninę priežiūrą bei jos prijungimą prie sąveikumo komponentų;

d)	kompetentingų nacionalinių institucijų darbuotojų, turinčių atitinkamą teisę, prieigos prie EPP, bendros TDS ir DTD pagal šį reglamentą valdymą ir tvarką bei tų darbuotojų ir jų profilių sąrašo sudarymą ir reguliarų jo atnaujinimą;

e)	20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų teisinių priemonių priėmimą, kad tapatybės nustatymo tikslais būtų galima prisijungti prie bendros TDS;

f)	29 straipsnyje nurodytą rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą;

g)	pagal Sąjungos teisę nustatytų duomenų kokybės reikalavimų laikymąsi;

h)	kiekvienos ES informacinės sistemos taisyklių dėl asmens duomenų saugumo ir vientisumo laikymąsi;

i)	trūkumų, nustatytų 37 straipsnio 5 dalyje nurodytoje Komisijos vertinimo ataskaitoje dėl duomenų kokybės, pašalinimą.

2. Kiekviena valstybė narė savo paskirtąsias institucijas prijungia prie bendros TDS.

57 straipsnis

Europolo pareigos

1. Europolas užtikrina užklausų Europolo duomenims per EPP tvarkymą. Europolas atitinkamai pritaiko savo Užklausų Europolo sistemoms (QUEST) sąsają, kad ją būtų galima naudoti pagrindinio apsaugos lygio (PAL) duomenims.

2. Europolas yra atsakingas už savo tinkamai įgaliotų darbuotojų prieigos prie EPP ir bendros TDS ir jų naudojimo pagal šį reglamentą valdymą ir tvarką ir tų darbuotojų bei jų profilių sąrašo sudarymą ir reguliarų jo atnaujinimą.

58 straipsnis

ETIAS centrinio padalinio pareigos

ETIAS centrinis padalinys yra atsakingas už:

a)	rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą pagal 29 straipsnį;

b)	daugybinių tapatybių aptikimą, atliekamą dėl duomenų, saugomų AIS, VIS, EURODAC ir SIS, kaip nurodyta 65 straipsnyje.

IX SKYRIUS

Kitų Sąjungos teisės aktų daliniai pakeitimai

59 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1726 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1726 iš dalies keičiamas taip:

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Duomenų kokybė

1. Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su duomenimis, įvestais į sistemas, už kurių operacijų valdymą Agentūra yra atsakinga, Agentūra, glaudžiai įtraukdama savo patariamąsias grupes, laikydamasi atitinkamų tas informacines sistemas reglamentuojančių teisės aktų bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) 2019/817 (*1) ir (ES) 2019/818 (*2) 37 straipsnio nuostatų, visoms sistemoms, už kurių operacijų valdymą ji yra atsakinga, sukuria automatizuotus duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, nustato bendrus duomenų kokybės rodiklius ir būtiniausius kokybės standartus, taikomus saugant duomenis.

2. Agentūra, laikydamasi reglamentų (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818 39 straipsnio, sukuria centrinę ataskaitų ir statistinių duomenų saugyklą, kurioje laikomi tik anoniminiais paversti duomenys ir kuriai taikomos Agentūros valdomų didelės apimties IT sistemų kūrimą, diegimą, veikimą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų konkrečios nuostatos.

(*1) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (OL L 135, 2019 5 22, p. 27)."

(*2) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).“;"

19 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

įterpiamas šis punktas:

„eea)

priima sąveikumo komponentų kūrimo pažangos ataskaitas pagal Reglamento (ES) 2019/817 78 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) 2019/818 74 straipsnio 2 dalį;“;

ff punktas pakeičiamas taip:

„ff)

priima šių sistemų techninio veikimo ataskaitas: SIS – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 (*3) 60 straipsnio 7 dalį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1862 (*4) 74 straipsnio 8 dalį, VIS – pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 50 straipsnio 3 dalį ir Sprendimo 2008/633/TVR 17 straipsnio 3 dalį, AIS – pagal Reglamento (ES) 2017/2226 72 straipsnio 4 dalį, ETIAS – pagal Reglamento (ES) 2018/1240 92 straipsnio 4 dalį, ECRIS-TCN ir ECRIS nuorodų sistemos įgyvendinimo – pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/816 (*5) 36 straipsnio 8 dalį, taip pat sąveikumo komponentų – pagal Reglamento (ES) 2019/817 78 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2019/818 74 straipsnio 3 dalį;

(*3) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 312, 2018 12 7, p. 14)."

(*4) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56)."

(*5) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (OL L 135, 2019 5 22, p. 1).“;"

hh punktas pakeičiamas taip:

„hh)

priima oficialias pastabas dėl Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno audito ataskaitų pagal Reglamento (ES) 2018/1861 56 straipsnio 2 dalį, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 42 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) Nr. 603/2013 31 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2017/2226 56 straipsnio 2 dalį, Reglamento (ES) 2018/1240 67 straipsnį, Reglamento (ES) 2019/816 29 straipsnio 2 dalį ir reglamentų (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818 52 straipsnį ir užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į to audito rezultatus;“;

mm punktas pakeičiamas taip:

„mm)

užtikrina, kad kasmet būtų skelbiamas kompetentingų institucijų, įgaliotų tiesiogiai ieškoti duomenų, esančių SIS, sąrašas pagal Reglamento (ES) 2018/1861 41 straipsnio 8 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1862 56 straipsnio 7 dalį, kartu su nacionalinių SIS sistemų tarnybų (N.SIS tarnybų) sąrašu ir SIRENE biurų sąrašu pagal atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1861 7 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1862 7 straipsnio 3 dalį, taip pat kompetentingų institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2017/2226 65 straipsnio 2 dalį, kompetentingų institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2018/1240 87 straipsnio 2 dalį, centrinių institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2019/816 34 straipsnio 2 dalį ir institucijų sąrašas pagal Reglamento (ES) 2019/817 71 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2019/818 67 straipsnio 1 dalį;“;

22 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Europolas ir Eurojustas gali stebėtojo teisėmis dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas su SIS II susijęs klausimas dėl Sprendimo 2007/533/TVR taikymo.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali stebėtojo teisėmis dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas su SIS susijęs klausimas dėl Reglamento (ES) 2016/1624 taikymo.

Europolas stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas su VIS susijęs klausimas dėl Sprendimo 2008/633/TVR taikymo arba su „Eurodac“ susijęs klausimas dėl Reglamento (ES) Nr. 603/2013 taikymo.

Europolas stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas su AIS susijęs klausimas dėl Reglamento (ES) 2017/2226 taikymo arba su ETIAS susijęs klausimas dėl Reglamento (ES) 2018/1240 taikymo.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas su ETIAS susijęs klausimas dėl Reglamento (ES) 2018/1240 taikymo.

Eurojustas, Europolas ir Europos prokuratūra stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas klausimas, susijęs su Reglamentu (ES) 2019/816.

Europolas, Eurojustas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Valdančiosios tarybos posėdžiuose, kuriuose svarstomas klausimas, susijęs su reglamentais (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818.

Valdančioji taryba gali pakviesti dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis bet kurį kitą asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.“;

24 straipsnio 3 dalies p punktas pakeičiamas taip:

„p)

nedarant poveikio Pareigūnų tarnybos nuostatų 17 straipsniui, konfidencialumo reikalavimų nustatymą, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 17 straipsnio, Sprendimo 2007/533/TVR 17 straipsnio, Reglamento (EB) Nr. 767/2008 26 straipsnio 9 dalies, Reglamento (ES) Nr. 603/2013 4 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) 2017/2226 37 straipsnio 4 dalies, Reglamento (ES) 2018/1240 74 straipsnio 2 dalies, Reglamento (ES) 2019/816 11 straipsnio 16 dalies ir reglamentų (ES) 2019/817 ir (ES) 2019/818 55 straipsnio 2 dalies;“;

27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„da)	Sąveikumo patariamoji grupė;“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Europolas, Eurojustas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali skirti po vieną atstovą į SIS II patariamąją grupę.

Europolas taip pat gali skirti atstovą į VIS, „Eurodac“ ir AIS-ETIAS patariamąsias grupes.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra taip pat gali skirti atstovą į AIS-ETIAS patariamąją grupę.

Eurojustas, Europolas ir Europos prokuratūra gali skirti po vieną atstovą į ECRIS-TCN patariamąją grupę.

Europolas, Eurojustas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali skirti po vieną atstovą į Sąveikumo patariamąją grupę.“;

60 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/1862 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/1862 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

„18) EPP– Europos paieškos portalas, sukurtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 (*6) 6 straipsnio 1 dalimi;

19) bendra BDANP– bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, sukurta Reglamento (ES) 2019/818 12 straipsnio 1 dalimi;

20) bendra TDS– bendra tapatybės duomenų saugykla, sukurta Reglamento (ES) 2019/818 17 straipsnio 1 dalimi;

21) DTD– daugybinių tapatybių detektorius, sukurtas Reglamento (ES) 2019/818 25 straipsnio 1 dalimi.

(*6) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).“;"

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)	nacionalinė sistema (toliau – N.SIS) kiekvienoje valstybėje narėje, susidedanti iš nacionalinių duomenų sistemų, kurios palaiko ryšį su centrine SIS, įskaitant bent vieną nacionalinę ar bendrą atsarginę N.SIS kopiją;

c)	CS-SIS, atsarginės CS-SIS kopijos ir NI-SIS ryšių infrastruktūra (toliau – Ryšių infrastruktūra), kuria užtikrinamas šifruotas virtualusis tinklas, skirtas SIS duomenims ir keitimuisi duomenimis tarp SIRENE biurų, kaip nurodyta 7 straipsnio 2 dalyje, ir

d)	saugi ryšių infrastruktūra, apimanti CS-SIS ir EPP, bendros BDANP ir DTD centrines infrastruktūras.“;

įterpiamos šios dalys:

„8. Nedarant poveikio 1–5 dalims, SIS duomenų apie asmenis ir asmens tapatybės dokumentus paiešką galima atlikti ir per EPP.

9. Nedarant poveikio 1–5 dalims, SIS duomenis apie asmenis ir asmens tapatybės dokumentus galima perduoti ir per saugią ryšių infrastruktūrą, nurodytą 1 dalies d punkte. Toks duomenų perdavimas atliekamas tik tais atvejais, kai duomenų reikia Reglamento (ES) 2019/818 tikslais.“;

7 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„2a. SIRENE biurai taip pat užtikrina rankinį skirtingų tapatybių tikrinimą pagal Reglamento (ES) 2019/818 29 straipsnį. Tiek, kiek būtina šiai užduočiai atlikti, SIRENE biurams suteikiama prieiga prie bendroje TDS ir DTD saugomų duomenų Reglamento (ES) 2019/818 21 ir 26 straipsniuose nustatytais tikslais.“;

12 straipsnio 1 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas prieigos prie asmens duomenų per EPP atvejis taip pat būtų registruojamas siekiant patikrinti, ar paieška buvo teisėta, vykdyti duomenų tvarkymo teisėtumo stebėseną bei savikontrolę ir užtikrinti duomenų vientisumą ir saugumą.“;

44 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„f)	skirtingų tapatybių patikrą ir kovą su tapatybės klastojimu pagal Reglamento (ES) 2019/818 V skyrių.“;

74 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7. 15 straipsnio 4 dalies bei šio straipsnio 3, 4 ir 6 dalių tikslais Agentūra eu-LISA centrinėje ataskaitų ir statistinių duomenų saugykloje, nurodytoje Reglamento (ES) 2019/818 39 straipsnyje, saugo 15 straipsnio 4 dalyje ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, iš kurių turi būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės.

Agentūra eu-LISA leidžia Komisijai ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms įstaigoms gauti individualizuotas ataskaitas ir statistinius duomenis. Gavusi prašymą, Agentūra eu-LISA valstybėms narėms, Komisijai, Europolui ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai suteikia prieigą prie centrinės ataskaitų ir statistinių duomenų saugyklos pagal Reglamento (ES) 2019/818 39 straipsnį.“.

61 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/816 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2019/816 iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„c)

sąlygos, kuriomis ECRIS-TCN prisideda prie palankesnių sąlygų teisingam ECRIS-TCN registruotų asmenų tapatybės nustatymui sudarymo ir jo palengvinimo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/818 (*7) 20 straipsnio sąlygomis ir tikslais, saugant tapatybės duomenis, kelionės dokumento duomenis ir biometrinius duomenis bendroje TDS.

(*7) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/818 dėl ES informacinių sistemų policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2018/1726, (ES) 2018/1862 ir (ES) 2019/816 (OL L 135, 2019 5 22, p. 85).“;"

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas trečiųjų šalių piliečių, dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai valstybėse narėse, tapatybės informacijos tvarkymui, siekiant nustatyti valstybes nares, kuriose buvo priimti tokie apkaltinamieji nuosprendžiai. Šio reglamento nuostatos, išskyrus 5 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį, kurios taikomos trečiųjų šalių piliečiams, taip pat taikomos Sąjungos piliečiams, kurie taip pat turi ir trečiosios šalies pilietybę ir dėl kurių valstybėse narėse priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiuo reglamentu taip pat sudaromos palankesnės sąlygos teisingam asmenų tapatybės nustatymui ir jis palengvinamas, vadovaujantis šiuo reglamentu ir Reglamentu (ES) 2019/818.“;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	8 punktas išbraukiamas;

įterpiami šie punktai:

„19) bendra TDS– bendra tapatybės duomenų saugykla, sukurta Reglamento (ES) 2019/818 17 straipsnio 1 dalimi;

20) ECRIS-TCN duomenys– visi pagal 5 straipsnį centrinėje sistemoje ir bendroje TDS saugomi duomenys;

21) EPP– Europos paieškos portalas, sukurtas Reglamento (ES) 2019/818 6 straipsnio 1 dalimi.“;

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	centrinė sistema;“;

įterpiamas šis punktas:

„(aa)

bendra TDS;“;

papildoma šiuo punktu:

„e)	ryšių infrastruktūra, apimanti centrinę sistemą bei EPP ir bendros TDS centrines infrastruktūras.“;

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies įvadinė dalis pakeičiama taip: „1. Kiekvieno nuteisto trečiosios šalies piliečio atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija ECRIS-TNC sukuria duomenų įrašą. Duomenų įraše turi būti:“;

įterpiama ši dalis:

„1a. Bendroje TDS laikomi 1 dalies b punkte nurodyti duomenys ir šie 1 dalies a punkto duomenys: pavardė, vardai, gimimo data, gimimo vieta (miestas ir šalis), pilietybė arba pilietybės, lytis, ankstesni vardai ir pavardės (jei taikoma), slapyvardžiai arba pravardės (jei turima), taip pat asmens kelionės dokumentų rūšis ir numeris (jei turima) bei juos išdavusios institucijos pavadinimas. Bendroje TDS gali būti laikomi 3 dalyje nurodyti duomenys. Likę ECRIS-TCN duomenys saugomi centrinėje sistemoje.“;

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Kiekvienas duomenų įrašas saugomas centrinėje sistemoje ir bendroje TDS tol, kol nuosprendžių registruose saugomi duomenys, susiję su atitinkamo asmens apkaltinamaisiais nuosprendžiais.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pasibaigus 1 dalyje nurodytam saugojimo laikotarpiui, apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios valstybės narės centrinė institucija iš centrinės sistemos ir bendros TDS ištrina duomenų įrašą, įskaitant visus pirštų atspaudų duomenis ar veido atvaizdus. Ištrynimas atliekamas automatiškai, jei įmanoma, ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį pasibaigus saugojimo laikotarpiui.“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalyje žodis „ECRIS-TCN“ pakeičiamas gramatiškai suderintais žodžiais „centrinė sistema ir bendra TDS“;

b)	2, 3 ir 4 dalyse žodžiai „centrinė sistema“ pakeičiami gramatiškai suderintais žodžiais „centrinė sistema ir bendra TDS“;

8)	10 straipsnio 1 dalies j punktas išbraukiamas;

9)	12 straipsnio 2 dalyje žodžiai „centrinėje sistemoje“ pakeičiami žodžiais „centrinėje sistemoje ir bendroje TDS“;

10)	13 straipsnio 2 dalyje žodžiai „centrinė sistema“ pakeičiami gramatiškai suderintais žodžiais „centrinė sistema, bendra TDS“;

11)	23 straipsnio 2 dalyje žodžiai „centrinę sistemą“ pakeičiami žodžiais „centrinę sistemą ir bendrą TDS“;

12)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Į centrinę sistemą ir bendrą TDS įvesti duomenys tvarkomi tik siekiant nustatyti valstybes nares, turinčias informacijos apie trečiųjų šalių piliečių teistumą. Į bendrą TDS įvesti duomenys taip pat tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2019/818, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam ECRIS-TCN registruotų asmenų tapatybės nustatymui ir jį palengvinti pagal šį reglamentą.“;

papildomas šia dalimi:

„3. Nedarant poveikio 2 daliai, prieiga prie bendroje TDS saugomų duomenų siekiant su jais susipažinti taip pat suteikiama tinkamai įgaliotiems kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų darbuotojams ir tinkamai įgaliotiems Sąjungos agentūrų, turinčių kompetencijos įgyvendinti Reglamento (ES) 2019/818 20 ir 21 straipsniuose nustatytus tikslus, darbuotojams. Tokios prieigos apimtis yra tik tokia, kokia tie duomenys reikalingi jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir turėtų būti proporcinga siekiamiems tikslams.“;

13)	32 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Taikydama šio straipsnio 1 dalį, Agentūra eu-LISA toje dalyje nurodytus duomenis saugo centrinėje ataskaitų ir statistinių duomenų saugykloje, nurodytoje Reglamento (ES) 2019/818 39 straipsnyje.“;

14)	33 straipsnio 1 dalyje žodžiai „centrinės sistemos“ pakeičiami žodžiais „centrinės sistemos, bendros TDS ir“ ;

15)

41 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Apkaltinamųjų nuosprendžių, priimtų anksčiau nei duomenų įvedimo pradžios data pagal 35 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu centrinės institucijos centrinėje sistemoje ir bendroje TDS sukuria atskirus duomenų įrašus taip:

a)	raidiniai skaitmeniniai duomenys į centrinę sistemą ir bendrą TDS įvedami ne vėliau kaip iki 35 straipsnio 2 dalyje nurodyto laikotarpio pabaigos;

b)	pirštų atspaudų duomenys į centrinę sistemą ir bendrą TDS įvedami per dvejus metus nuo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytos veikimo pradžios.“.

X SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

62 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir statistiniai duomenys

1. Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos ir Agentūros eu-LISA darbuotojai turi prieigą, kad susipažintų su užklausų, kurias pateikė vienas EPP profilio naudotojas, skaičiumi, tik ataskaitų teikimo ir statistinių duomenų rinkimo tikslais.

Iš duomenų turi būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės.

2. Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos ir Agentūros eu-LISA darbuotojai turi prieigą prie bendros TDS tik ataskaitų teikimo ir statistinių duomenų rinkimo tikslais, kad susipažintų su šiais duomenimis:

a)	20, 21 ir 22 straipsniuose nustatytais tikslais pateiktų užklausų skaičiumi;

b)	asmens pilietybe, lytimi ir gimimo metais;

c)	kelionės dokumento rūšimi ir jį išdavusios šalies trijų raidžių kodu;

d)	paieškų, atliktų naudojant biometrinius duomenis ir jų nenaudojant, skaičiumi.

Iš duomenų turi būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės.

3. Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos ir Agentūros eu-LISA darbuotojai turi prieigą prie DTD tik ataskaitų teikimo ir statistinių duomenų rinkimo tikslais, kad susipažintų su šiais duomenimis:

a)	paieškų, atliktų naudojant biometrinius duomenis ir jų nenaudojant, skaičiumi;

b)	kiekvienos rūšies sąsajų skaičiumi ir ES informacinėmis sistemomis, kuriose saugomi susieti duomenys;

c)	laikotarpiu, kuriuo atitinkamoje sistemoje buvo geltona ir raudona sąsaja.

Iš duomenų turi būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės.

4. Tinkamai įgalioti Europos pasienio ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais duomenimis, kad galėtų atlikti rizikos analizę ir pažeidžiamumo vertinimus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624 (38) 11 ir 13 straipsniuose.

5. Tinkamai įgalioti Europolo darbuotojai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais duomenimis, kad galėtų atlikti strateginę, teminę ar operatyvinę analizę, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/794 18 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose.

6. Taikydama 1, 2 ir 3 dalis, Agentūra eu-LISA tose dalyse nurodytus duomenis saugo CASS. Iš CASS laikomų duomenų turi būti neįmanoma nustatyti asmenų tapatybės, bet 1, 2 ir 3 dalyse išvardytos institucijos turi turėti galimybę gauti individualiems poreikiams pritaikytas ataskaitas ir statistinius duomenis, siekiant didinti patikrinimų kertant sieną veiksmingumą, padėti institucijoms tvarkyti prašymus išduoti vizą bei remti įrodymais grindžiamą Sąjungos migracijos ir saugumo politikos formavimą.

7. Komisija, gavusi prašymą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai pateikia susipažinti atitinkamą informaciją, kad būtų galima įvertinti šio reglamento poveikį pagrindinėms teisėms.

63 straipsnis

Europos paieškos portalo naudojimo pereinamasis laikotarpis

1. Dvejus metus nuo EPP veikimo pradžios 7 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos pareigos netaikomos ir EPP naudotis neprivaloma.

2. Komisijai siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą pagal 69 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo vieną kartą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis, kai įvertinus, kaip įgyvendinamas EPP, paaiškėja, kad toks pratęsimas yra būtinas visų pirma dėl EPP veikimo pradžios poveikio organizacijai ir patikrinimų kertant sieną trukmei.

64 straipsnis

Pereinamasis laikotarpis, taikomas nuostatoms dėl prieigos prie bendros tapatybės duomenų saugyklos teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais

22 straipsnis taikomas nuo 68 straipsnio 3 dalyje nurodytos bendros TDS veikimo pradžios dienos.

65 straipsnis

Daugybinių tapatybių aptikimo pereinamasis laikotarpis

1. Vienų metų laikotarpiu nuo Agentūros eu-LISA pranešimo apie baigtą DTD bandymą, nurodytą 68 straipsnio 4 dalies b punkte, ir prieš DTD veikimo pradžią, ETIAS centrinis padalinys yra atsakingas už daugybinių tapatybių aptikimą, naudojant AIS, VIS, EURODAC ir SIS saugomus duomenis. Daugybinių tapatybių aptikimas vykdomas naudojant tik biometrinius duomenis.

2. Jeigu nustatoma viena ar kelios užklausos atitiktys ir tapatybės duomenys susietose bylose yra tokie patys ar panašūs, sukuriama balta sąsaja pagal 33 straipsnį.

Jeigu nustatoma viena ar kelios užklausos atitiktys ir tapatybės duomenys susietose bylose negali būti laikomi panašiais, sukuriama geltona sąsaja pagal 30 straipsnį ir taikoma 29 straipsnyje nurodyta procedūra.

Jeigu nustatomos kelios atitiktys, sukuriama kiekvieno duomenų elemento, dėl kurio nustatyta atitiktis, sąsaja.

3. Jeigu sukuriama geltona sąsaja, ETIAS centriniam padaliniui suteikiama DTD prieiga prie tapatybės duomenų, esančių skirtingose ES informacinėse sistemose.

4. Jeigu sukuriama sąsaja su SIS perspėjimu, kuris nėra perspėjimas, sukurtas pagal Reglamento (ES) 2018/1860 3 straipsnį, Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 straipsnius ar Reglamento (ES) 2018/1862 38 straipsnį, valstybės narės SIRENE biurui, kuris sukūrė perspėjimą, suteikiama DTD prieiga prie tapatybės duomenų, esančių skirtingose informacinėse sistemose.

5. ETIAS centrinis padalinys arba šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės SIRENE biuras, kuris sukūrė perspėjimą, turi prieigą prie tapatybės patvirtinimo byloje laikomų duomenų ir įvertina skirtingas tapatybes, atnaujina sąsają pagal 31, 32 ir 33 straipsnius bei ją įveda į tapatybės patvirtinimo bylą.

6. ETIAS centrinis padalinys Komisijai pagal 67 straipsnio 3 dalį teikia pranešimą tik tuomet, kai visos geltonos sąsajos yra patikrintos rankiniu būdu ir jų statusas atnaujintas į žalią, baltą ar raudoną sąsajas.

7. Jeigu būtina, valstybės narės padeda ETIAS centriniam padaliniui vykdant daugybinių tapatybių aptikimą pagal šį straipsnį.

8. Komisijai pagal 69 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą pratęsiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį ne daugiau kaip šešiais mėnesiais; šį laikotarpį galima pratęsti dar du kartus, kiekvienu atveju ne daugiau kaip šešiais mėnesiais. Laikotarpis pratęsiamas tik tuomet, kai įvertinus numatomą daugybinės tapatybės aptikimo vykdymo laiką pagal šį straipsnį, paaiškėja, kad įvykdyti daugybinės tapatybės aptikimo iki šio straipsnio 1 dalyje numatyto laikotarpio ar pratęsto laikotarpio pabaigos neįmanoma dėl priežasčių, nepriklausančių nuo ETIAS centrinio padalinio, ir negalima imtis taisomųjų priemonių. Vertinimas atliekamas ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki tokio laikotarpio ar pratęsto laikotarpio pabaigos.

66 straipsnis

Išlaidos

1. Išlaidos, patirtos dėl EPP, bendros BDANP, bendros TDS ir DTD sukūrimo ir veikimo, apmokamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

2. Išlaidos, patirtos dėl esamų nacionalinių infrastruktūrų integravimo ir jų prijungimo prie vienodų nacionalinių sąsajų, taip pat dėl vienodų nacionalinių sąsajų prieglobos, apmokamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

Tai netaikoma išlaidoms, susijusioms su:

a)	valstybių narių projektų valdymo biuru (posėdžiai, komandiruotės, biurai);

b)	nacionalinių IT sistemų priegloba (patalpos, įgyvendinimas, elektros energija, vėsinimas);

c)	nacionalinių IT sistemų veikimu (operatorių ir paramos sutartys);

d)	nacionalinių ryšių tinklų projektavimu, kūrimu, diegimu, veikimu ir technine priežiūra.

3. Nedarant poveikio tolesniam finansavimui šiuo tikslu iš kitų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto šaltinių, iš 791 000 000 EUR dydžio finansinio paketo, numatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 5 straipsnio 5 dalies b punktą, 32 077 000 EUR suma skiriama šio reglamento įgyvendinimo išlaidoms padengti, kaip numatyta pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

4. Iš 3 dalyje nurodyto finansinio paketo 22 861 000 EUR suma skiriama Agentūrai eu-LISA, 9 072 000 EUR suma skiriama Europolui ir 144 000 EUR suma skiriama Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrai (CEPOL), siekiant paremti šias agentūras joms vykdant atitinkamas savo užduotis pagal šį reglamentą. Toks finansavimas skiriamas taikant netiesioginį valdymą.

5. Paskirtųjų institucijų patirtas išlaidas apmoka atitinkamai jas paskyrusios valstybės narės. Kiekvienos paskirtosios institucijos prijungimo prie bendros TDS išlaidas apmoka kiekviena valstybė narė.

Europolo patirtas išlaidas, įskaitant prijungimo prie bendros TDS išlaidas, apmoka Europolas.

67 straipsnis

Pranešimai

1. Valstybės narės praneša Agentūrai eu-LISA apie 7, 20, 21 ir 26 straipsniuose nurodytas institucijas, kurios gali naudotis prieiga atitinkamai prie EPP, bendros TDS ir DTD arba turi tokią prieigą.

Per tris mėnesius nuo kiekvieno sąveikumo komponento veikimo pradžios dienos pagal 68 straipsnį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamas tų institucijų suvestinis sąrašas. Jeigu sąraše daroma dalinių pakeitimų, Agentūra eu-LISA kartą per metus skelbia atnaujintą suvestinį sąrašą.

2. Agentūra eu-LISA praneša Komisijai apie sėkmingai atliktus bandymus, nurodytus 68 straipsnio 1 dalies b punkte, 2 dalies b punkte, 3 dalies b punkte, 4 dalies b punkte, 5 dalies b punkte ir 6 dalies b punkte.

3. ETIAS centrinis padalinys Komisijai praneša apie sėkmingą pereinamojo laikotarpio, nurodyto 65 straipsnyje, pabaigą.

4. Komisija supažindina valstybes nares ir visuomenę su pagal 1 dalį pranešta informacija, ją skelbdama nuolat atnaujinamoje viešoje svetainėje.

68 straipsnis

Veikimo pradžia

1. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios EPP turi pradėti veikti, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 7 dalyje ir 43 straipsnio 5 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus EPP bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis ir Sąjungos agentūromis, kurios gali naudotis EPP;

c)	Agentūra eu-LISA patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas rinkti ir perduoti 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis, ir pranešė apie jas Komisijai.

EPP pateikia užklausą Interpolo duomenų bazėms tik tuomet, kai techninėmis priemonėmis sudaromos sąlygos laikytis 9 straipsnio 5 dalies nuostatų. Galimybės laikytis 9 straipsnio 5 dalies nuostatų nebuvimas užkerta kelią EPP pateikti užklausą Interpolo duomenų bazėms, tačiau nepavėlina EPP veikimo pradžios.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo dienos.

2. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios bendra BDANP turi pradėti veikti, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 13 straipsnio 5 dalyje ir 43 straipsnio 5 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus bendros BDANP bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis;

c)	Agentūra eu-LISA patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas rinkti ir perduoti 13 straipsnyje nurodytus duomenis, ir pranešė apie jas Komisijai;

d)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas 5 dalies b punkte nurodytas bandymas.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo.

3. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios bendra TDS turi pradėti veikti, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 43 straipsnio 5 dalyje ir 74 straipsnio 10 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus bendros TDS bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis;

c)	Agentūra eu-LISA patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas rinkti ir perduoti 18 straipsnyje nurodytus duomenis, ir pranešė apie jas Komisijai;

d)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas 5 dalies b punkte nurodytas bandymas.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo.

4. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios DTD turi pradėti veikti, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 28 straipsnio 5 ir 7 dalyse, 32 straipsnio 5 dalyje, 33 straipsnio 6 dalyje, 43 straipsnio 5 dalyje ir 49 straipsnio 6 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus DTD bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis ir ETIAS centriniu padaliniu;

c)	Agentūra eu-LISA patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas rinkti ir perduoti 34 straipsnyje nurodytus duomenis, ir pranešė apie jas Komisijai;

d)	ETIAS centrinis padalinys pateikė Komisijai pranešimą pagal 67 straipsnio 3 dalį;

e)	Agentūra eu-LISA praneša, kad sėkmingai atlikti 1 dalies b punkte, 2 dalies b punkte, 3 dalies b punkte ir 5 dalies b punkte nurodyti bandymai.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo.

5. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios reikia naudoti automatizuotus duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, bendrus duomenų kokybės rodiklius ir būtiniausius duomenų kokybės standartus, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 37 straipsnio 4 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus automatizuotų duomenų kokybės kontrolės mechanizmų ir procedūrų, bendrų duomenų kokybės rodiklių ir būtiniausių duomenų kokybės standartų bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo.

6. Komisija įgyvendinimo aktu nustato datą, nuo kurios CASS turi pradėti veikti, kai yra įvykdytos šios sąlygos:

a)	priimtos priemonės, nurodytos 39 straipsnio 5 dalyje ir 43 straipsnio 5 dalyje;

b)	Agentūra eu-LISA pranešė, kad sėkmingai atliktas išsamus CASS bandymas, kurį ji atliko bendradarbiaudama su valstybių narių institucijomis;

c)	Agentūra eu-LISA patvirtino technines ir teisines priemones, skirtas rinkti ir perduoti 39 straipsnyje nurodytus duomenis, ir pranešė apie jas Komisijai.

Komisija nustato pirmoje pastraipoje nurodytą datą, kuri turi būti 30 dienų laikotarpyje nuo įgyvendinimo akto priėmimo.

7. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pagal 1 dalies b punktą, 2 dalies b punktą, 3 dalies b punktą, 4 dalies b punktą, 5 dalies b punktą ir 6 dalies b punktą atliktų bandymų rezultatus.

8. Valstybės narės, ETIAS centrinis padalinys ir Europolas kiekvieną sąveikumo komponentą pradeda naudoti nuo tos dienos, kurią Komisija nustato atitinkamai pagal 1, 2, 3 ir 4 dalis.

69 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 28 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnio 5 dalyje, 49 straipsnio 6 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje ir 65 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2009 m. birželio 11 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 28 straipsnio 5 dalyje, 39 straipsnio 5 dalyje, 49 straipsnio 6 dalyje, 63 straipsnio 2 dalyje ir 65 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 28 straipsnio 5 dalį, 39 straipsnio 5 dalį, 49 straipsnio 6 dalį, 63 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

70 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

71 straipsnis

Patariamoji grupė

Agentūra eu-LISA sudaro Sąveikumo patariamąją grupę. Sąveikumo komponentų projektavimo ir kūrimo etapu taikomos 54 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys.

72 straipsnis

Mokymas

Agentūra eu-LISA vykdo su mokymu sąveikumo komponentų techninio naudojimo klausimais susijusias užduotis pagal Reglamentą (ES) 2018/1726.

Valstybių narių institucijos ir Sąjungos agentūros savo darbuotojams, įgaliotiems tvarkyti duomenis naudojantis sąveikumo komponentais, parengia tinkamas mokymo programas apie duomenų saugumą, duomenų kokybę, duomenų apsaugos taisykles, duomenų tvarkymui taikytinas procedūras ir pareigas teikti informaciją pagal 32 straipsnio 4 dalį, 33 straipsnio 4 dalį ir 47 straipsnį.

Kai tikslinga, Sąjungos lygmeniu rengiami bendri mokymo kursai šiomis temomis, siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi tarp valstybių narių institucijų ir Sąjungos agentūrų darbuotojų, kurie yra įgalioti tvarkyti duomenis naudojantis sąveikumo komponentais. Ypatingas dėmesys skiriamas daugybinių tapatybių aptikimo procesui, be kita ko, rankiniam skirtingų tapatybių tikrinimui ir susijusiai būtinybei taikyti tinkamas apsaugos priemones pagrindinių teisių atžvilgiu.

73 straipsnis

Praktinis vadovas

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Agentūra eu-LISA ir kitomis atitinkamomis Sąjungos agentūromis, parengia praktinį sąveikumo komponentų įgyvendinimo ir valdymo vadovą. Praktiniame vadove pateikiamos techninės ir veiklos gairės, rekomendacijos ir geriausia patirtis. Komisija priima praktinį vadovą kaip rekomendaciją.

74 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1. Agentūra eu-LISA užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros sąveikumo komponentų kūrimui ir jų sujungimui su vienoda nacionaline sąsaja stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su planavimu ir išlaidomis, ir sąveikumo komponentų veikimui stebėti, atsižvelgiant į tikslus, susijusius su techniniais rezultatais, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe.

2. Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 12 d. ir vėliau kas šešis mėnesius sąveikumo komponentų kūrimo etapu Agentūra eu-LISA Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant sąveikumo komponentus, taip pat sujungiant juos su vienoda nacionaline sąsaja. Pasibaigus kūrimui, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama ataskaita, kurioje išsamiai paaiškinama, kaip buvo įgyvendinti tikslai, visų pirma su planavimu ir išlaidomis susiję tikslai, taip pat pagrindžiami bet kokie nukrypimai.

3. Pagal 68 straipsnį praėjus ketveriems metams nuo kiekvieno sąveikumo komponento veikimo pradžios ir vėliau kas ketverius metus Agentūra eu-LISA Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia sąveikumo komponentų techninio veikimo, įskaitant jų saugumą, ataskaitą.

4. Be to, praėjus vieniems metams nuo kiekvienos Agentūros eu-LISA pateiktos ataskaitos, Komisija parengia bendrą sąveikumo komponentų vertinimą, įskaitant:

a)	šio reglamento taikymo vertinimą;

b)	šio reglamento tikslų įgyvendinimo rezultatų ir poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, įskaitant visų pirma sąveikumo komponentų poveikio teisei į nediskriminavimą vertinimą;

c)	interneto portalo veikimo vertinimą, įskaitant interneto portalo duomenis, susijusius su interneto portalo naudojimu ir išnagrinėtų prašymų skaičiumi;

d)	tolesnio sąveikumo komponentų loginio pagrindo tinkamumo vertinimą;

e)	sąveikumo komponentų saugumo vertinimą;

f)	bendros TDS naudojimo tapatybės nustatymo tikslais vertinimą;

g)	bendros TDS naudojimo teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais vertinimą;

h)	visų pasekmių, įskaitant bet kokį neproporcingą poveikį eismo srautui sienos perėjimo punktuose ir Sąjungos bendrajam biudžetui poveikį darančias pasekmes, vertinimą;

i)	paieškos Interpolo duomenų bazėse per EPP vertinimą, įskaitant informaciją apie Interpolo duomenų bazėse rastų atitikčių skaičių ir informaciją apie bet kokias kilusias problemas.

Į bendrą vertinimą pagal šios dalies pirmą pastraipą įtraukiamos būtinos rekomendacijos. Komisija vertinimo ataskaitą perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai.

5. Ne vėliau kaip 2020 m. birželio 12 d., o vėliau – kasmet iki tol, kol bus priimti 68 dalyje nurodyti Komisijos įgyvendinimo aktai, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl esamos padėties, rengiantis visapusiškai įgyvendinti šį reglamentą. Toje ataskaitoje taip pat pateikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas ir informacija apie visų rūšių riziką, kuri gali turėti įtakos bendroms išlaidoms.

6. Praėjus dvejiems metams nuo DTD veikimo pradžios pagal 68 straipsnio 4 dalį, Komisija atlieka DTD poveikio teisei į nediskriminavimą vertinimą. Pateikus šią pirmąją ataskaitą, tolesnis DTD poveikio teisei į nediskriminavimą vertinimas įtraukiamas į šio straipsnio 4 dalies b punkte nurodytą vertinimą.

7. Valstybės narės ir Europolas teikia Agentūrai eu-LISA ir Komisijai informaciją, būtiną 3–6 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti. Ši informacija neturi trikdyti darbo metodų ar apimti informacijos, atskleidžiančios paskirtųjų institucijų šaltinius, darbuotojus ar jų atliekamus tyrimus.

8. Agentūra eu-LISA Komisijai teikia informaciją, kuri būtina 4 dalyje nurodytam bendram vertinimui parengti.

9. Kiekviena valstybė narė ir Europolas, atsižvelgdami į nacionalinės teisės nuostatas dėl neskelbtinos informacijos viešinimo ir nedarant poveikio apribojimams, būtiniems saugumui ir viešajai tvarkai palaikyti siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir užtikrinti, kad nebūtų trukdoma jokiam nacionaliniam tyrimui, parengia metines ataskaitas dėl prieigos prie bendroje TDS saugomų duomenų veiksmingumo teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais, kuriose pateikiama informacija ir statistiniai duomenys apie:

a)	tikslius susipažinimo su duomenimis tikslus, įskaitant teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų rūšis;

b)	pagrįstas priežastis, dėl kurių pagrįstai įtariama, kad įtariamajam, nusikaltimo vykdytojui ar aukai taikomas Reglamentas (ES) Nr. 603/2013;

c)	prašymų suteikti prieigą prie bendros TDS teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais skaičių;

d)	sėkmingo tapatybės nustatymo atvejų skaičių ir pobūdį;

e)	išimčių skubos tvarkos atvejais poreikį ir taikymą, įskaitant tuos atvejus, kai skubos pagrįstumo nepripažino centrinis prieigos punktas, atlikęs ex post patikrinimą.

Valstybės narės ir Europolo parengtos metinės ataskaitos Komisijai perduodamos ne vėliau kaip kitų metų birželio 30 d.

10. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų tvarkyti 22 straipsnyje nurodytus naudotojų prašymus susipažinti su duomenimis, ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkti informaciją pagal šio straipsnio 7 ir 9 dalis tose dalyse nurodytais ataskaitų ir statistinių duomenų rengimo tikslais, valstybėms narėms pateikiamas techninis sprendimas. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato techninio sprendimo specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 70 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

75 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su EPP, taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 1 dalį nustatytos datos.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su bendra BDANP, taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 2 dalį nustatytos datos.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su bendra TDS, taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 3 dalį nustatytos datos.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su DTD, taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 4 dalį nustatytos datos.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su automatizuotais duomenų kokybės kontrolės mechanizmais ir procedūromis, bendrais duomenų kokybės rodikliais ir būtiniausiais duomenų kokybės standartais atitinkamai taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 5 dalį nustatytų datų.

Šio reglamento nuostatos, susijusios su CASS, taikomos nuo Komisijos pagal 68 straipsnio 6 dalį nustatytos datos.

6, 12, 17, 25, 38, 42, 54, 56, 58, 66, 67, 69, 70, 71, 73 straipsniai ir 74 straipsnio 1 dalis taikomi nuo 2019 m. birželio 11 d.

Šis reglamentas EURODAC atžvilgiu taikomas nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti naujos redakcijos Reglamentas (ES) Nr. 603/2013.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 48.

(2) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL C 101, 2018 3 16, p. 116.

(4) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

(5) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(6) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

(7) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(8) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1860 dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui (OL L 312, 2018 12 7, p. 1).

(9) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (OL L 312, 2018 12 7, p. 14).

(10) 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1862 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (OL L 312, 2018 12 7, p. 56).

(11) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/816, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726 (žr. šio Oficialiojo leidinio, p. 1).

(12) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(13) OL C 233, 2018 7 4, p. 12.

(14) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(15) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).

(16) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(17) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(18) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(19) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(20) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(21) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(22) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(23) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(24) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/149/TVR dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 50).

(25) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(26) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(27) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99).

(28) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/817 dėl ES informacinių sistemų sienų ir vizų srityje sąveikumo sistemos sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 767/2008, (ES) 2016/399, (ES) 2017/2226, (ES) 2018/1240, (ES) 2018/1726 ir (ES) 2018/1861 bei Tarybos sprendimai 2004/512/EB ir 2008/633/TVR (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 27).

(29) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016.3.23, p. 1).

(30) 2017 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).

(31) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (OL L 218, 2008 8 13, p. 129).

(32) 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

(33) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

(34) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).

(35) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(36) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).

(37) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(38) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).