(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (2) (toliau – Kodeksas), visi informacijos mainai tarp muitinių tarpusavyje ir tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių bei tokios informacijos saugojimas turi būti vykdomi naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis;

(2)

tačiau pereinamuoju laikotarpiu Kodeksu leidžiama naudoti jo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas informacijos mainų ir saugojimo priemones, kurios nėra elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, tol, kol Kodekso nuostatoms taikyti būtinos elektroninės sistemos dar neveikia. Tas pereinamasis laikotarpis turi baigtis ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.;

(3)

vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės turi bendradarbiauti su Komisija kurdamos, prižiūrėdamos ir naudodamos elektronines sistemas, skirtas muitinės informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti, o Komisija turi parengti darbo programą, susijusią su tų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu;

(4)

darbo programa buvo nustatyta Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/578 (3). Joje išvardyta 17 Kodekso taikymui būtinų elektroninių sistemų, kurias turi sukurti arba pačios valstybės narės (nacionaliniu lygmeniu valdomos sistemos (toliau – nacionalinės sistemos)), arba, glaudžiai bendradarbiaudamos, valstybės narės ir Komisija (Sąjungos lygmens sistemos, iš kurių kelias sudaro tiek Sąjungos, tiek nacionaliniai komponentai (toliau – visos Europos sistemos));

(5)

darbo programoje nustatytas tų nacionalinių ir visos Europos sistemų įgyvendinimo planavimo tvarkaraštis;

(6)

perėjus prie visapusiško elektroninių sistemų naudojimo vykdant ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių, taip pat muitinių tarpusavio sąveiką bus sudarytos sąlygos iki galo įgyvendinti Kodekse numatytus supaprastinimus, kurie nulems geresnius informacijos mainus tarp subjektų, veiksmingesnę prekių atvežimo, tranzito ir išvežimo registraciją, centralizuotą muitinį įforminimą ir suderintus muitinius tikrinimus visoje Sąjungos muitų teritorijoje, taip sumažinant administracines išlaidas, biurokratizmą, klaidas ir sukčiavimą pildant muitinės deklaracijas bei palankiausios įvežimo vietos paieškos atvejus;

(7)

elektroninių sistemų diegimui reikia, kad Komisija ir valstybės narės suderintų duomenų elementus pagal tarptautiniu mastu pripažintus duomenų modelius, kaip reikalaujama Kodekse, atliktų investicijas tiek finansine, tiek laiko prasme ir tam tikrais atvejais visiškai perprogramuotų esamas elektronines sistemas. Valstybės narės skirtingai suplanavo tų elektroninių sistemų kūrimą, todėl tų sistemų diegimas Sąjungoje vyksta pagal skirtingus grafikus. Kadangi elektroninės sistemos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, svarbu jas diegti tinkama eilės tvarka. Taigi, vėluojant sukurti vieną sistemą, bus neišvengiamai vėluojama sukurti ir kitas sistemas. Kodeksas (su nustatyta galutine pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo data – 2020 m. gruodžio 31 d.) buvo priimtas 2013 m., tačiau taisyklės, kuriomis jis papildomas ir įgyvendinamas, konkrečiai Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 (4), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 (5) ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 (6), buvo paskelbtos tik 2015 m. ir 2016 m. Dėl to vėluojama parengti elektroninėms sistemoms kurti būtinas funkcines ir technines specifikacijas;

(8)

nors Kodekso 278 straipsnyje nustatytas bendras visų tame straipsnyje nurodytų sistemų diegimo terminas – 2020 m. gruodžio 31 d., ir nepaisant Sąjungos bei kai kurių valstybių narių pastangų biudžeto ir veiklos lygmenimis užbaigti darbą per nustatytą terminą, paaiškėjo, kad kai kurias sistemas iki tos datos pavyks įdiegti tik iš dalies. Tai reiškia, kad kai kurias buvusias sistemas reikės ir toliau naudoti po tos datos. Nesant teisės aktų dalinių pakeitimų, kuriais tas terminas būtų pratęstas, bendrovės ir muitinės negalės vykdyti savo prievolių ir atlikti teisinių pareigų, susijusių su muitinės operacijomis;

(9)

po 2020 m. gruodžio 31 d. darbas turėtų būti tęsiamas suskirsčius sistemas į tris grupes. Pirmąją grupę sudaro nacionalinės elektroninės sistemos, susijusios su pranešimais apie atvykimą, pateikimu, laikinojo saugojimo deklaracijomis ir prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, muitinės deklaracijomis (įskaitant specialiąsias procedūras, išskyrus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą), kurios turi būti patobulintos arba sukurtos taip, kad būtų atsižvelgta į tam tikrus Kodekso reikalavimus, pavyzdžiui, į tas sistemas įvestinų duomenų reikalavimų suderinimą. Antrąją grupę sudaro esamos elektroninės sistemos, kurias reikia patobulinti siekiant atsižvelgti į tam tikrus Kodekso reikalavimus, pavyzdžiui, į sistemas įvestinų duomenų reikalavimų suderinimą. Šią grupę sudaro trys visos Europos sistemos (sistema, naudojama įvežimo bendrajai deklaracijai, sistema išoriniam ir vidiniam tranzitui ir sistema, naudojama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms prekėms), taip pat nacionalinė eksporto sistema (įskaitant su eksportu susijusį nacionalinės specialiųjų procedūrų sistemos komponentą). Trečiąją grupę sudaro trys naujos visos Europos elektroninės sistemos (sistemos, susijusios su garantijomis, pateikiamomis dėl galinčių atsirasti arba atsiradusių skolų muitinei, prekių muitiniu statusu ir centralizuotu muitiniu įforminimu). Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengė išsamų tvarkaraštį, pagal kurį tos sistemos bus diegiamos iki 2025 m. pabaigos;

(10)

laikantis naujo elektroninių sistemų kūrimo plano, Kodekse nustatytas laikotarpis, kuriuo informacijos mainų ir saugojimo priemonės, kurios nėra jo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, gali būti naudojamos pereinamuoju laikotarpiu, turėtų būti pratęstas: pirmosios grupės atveju – iki 2022 m., o antrosios ir trečiosios grupių atveju – iki 2025 m.;

(11)

diegiant kitas Kodeksui įgyvendinti būtinas sistemas turėtų toliau galioti bendra galutinė informacijos mainų ir saugojimo priemonių, kurios nėra jo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, naudojimo data – 2020 m. gruodžio 31 d.;

(12)

siekdama Europos Parlamentui ir Tarybai sudaryti sąlygas stebėti visų elektroninių sistemų, būtinų Kodekso 278 straipsnyje nurodytoms nuostatoms taikyti, diegimą, Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie padarytą pažangą ir tarpinių tikslų įgyvendinimą pagal suplanuotą tvarkaraštį. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų du kartus per metus Komisijai pateikti tinkamą informaciją. Kai visos elektroninės sistemos pradės veikti, Komisija turėtų įvertinti, ar tos sistemos atitinka savo paskirtį, atliekant tinkamumo patikrą, kuri turi būti pradėta per vienus metus nuo pirmosios tų sistemų veikimo dienos;

(13)

todėl Kodeksas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,