(1)

Po antidempingo tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 778/2003 (2) tam tikroms importuojamoms Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) ir Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą. Po pirmosios antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Taryba Įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (3) iš naujo nustatė antidempingo priemones. Po antrosios antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1283/2014 (4) iš naujo nustatė antidempingo priemones. Atlikus dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėti tik Korėjos eksportuojančio gamintojo „TK Corporation“ dempingo aspektai, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/306 (5) iš dalies pakeitė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1283/2014.

(2)

Šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms Korėjos Respublikos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms, buvo nustatytos kaip ad valorem muito norma iš atskirai nurodyto eksportuotojo („TK Corporation“) importuojamiems produktams, kurios dydis atitiko 32,4 % dempingo skirtumo dydį, ir pagal žalos skirtumą nustatyta 44,0 % muito norma iš kitų (tiriamosios šalies) eksportuotojų importuojamiems produktams.

(3)

Šiuo metu tam tikroms importuojamoms Malaizijos kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms galiojančios antidempingo priemonės buvo nustatytos kaip ad valorem muito norma iš atskirai nurodyto eksportuotojo importuojamiems produktams, kurios dydis atitiko 49,9 % ir 59,2 % dempingo skirtumo dydžius, ir 75,0 % muito norma iš kitų (tiriamosios šalies) eksportuotojų importuojamiems produktams.

(4)

Po antidempingo tyrimo Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 78/2013 (6) tam tikroms importuojamoms Turkijos Respublikos (toliau – Turkija) ir Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą.

(5)

Šiuo metu Rusijai galiojančios antidempingo priemonės buvo nustatytos kaip ad valorem kitiems (tiriamosios šalies) eksportuotojams nustatyta muito norma, kurios dydis atitiko 23,8 % dempingo skirtumo dydį. Turkijai buvo nustatyta ad valorem muito norma iš atskirai nurodytų eksportuotojų importuojamiems produktams, kurios dydis atitiko 2,9 %, 9,6 % ir 12,1 % dempingo skirtumo dydžius, ir 16,7 % muito norma iš kitų (tiriamosios šalies) eksportuotojų importuojamiems produktams.

(6)

Šiuo metu taikomos antidempingo priemonės tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms, kurių taikymas išplėstas Taivanui, Indonezijai, Šri Lankai ir Filipinams (7).

(7)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Turkijos, Rusijos, Korėjos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms, galiojimo pabaigą (8), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Prašymą Sąjungos gamintojų, kurie pagamina apie 51 % visų tam tikrų vamzdžių ir vamzdelių jungiamųjų detalių Sąjungoje, vardu pateikė Sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas).

(9)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi ir (arba) kartotųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi ir (arba) kartotųsi.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2018 m. sausio 27 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjami 2017 m. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Turkijos, Rusijos, Korėjos ir Malaizijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir paragino juos bendradarbiauti.

(13)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino maždaug 54 % visos Sąjungos produkcijos. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(16)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), visi nesusiję importuotojai / naudotojai buvo kviečiami dalyvauti šiame tyrime. Tų šalių buvo prašoma Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešimo apie inicijavimą II priede nurodytą informaciją apie savo bendroves. Apie save pranešė du importuotojai. Jie buvo paraginti bendradarbiauti užpildant klausimyną. Tačiau nė vienas iš jų atsakymų nepateikė.

(17)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį šių keturių nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų, kuriems taikoma ši priemonių galiojimo termino peržiūra, skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti atranką.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių visų žinomų eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Prašoma informacija – tai, be kita ko, pardavimo apimtis ir vertė, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai. Be to, Komisija paprašė nagrinėjamųjų šalių atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Atrankos klausimynai nusiųsti keturiasdešimčiai žinomų galimų eksportuojančių gamintojų: vienuolikai – Turkijoje, penkiems – Malaizijoje, dešimčiai – Pietų Korėjoje ir keturiolikai – Rusijoje. Trys Turkijos bendrovės pateikė atrankos klausimyno atsakymus, o viena iš jų vėliau atsisakė bendradarbiauti. Viena Rusijos bendrovė atsakė į atrankos klausimyną, tačiau vėliau atsisakė bendradarbiauti. Nė vienas Malaizijos ar Korėjos gamintojas, su kuriuo buvo susisiekta, arba bet kuris kitas Malaizijos / Korėjos gamintojas nepranešė apie save ir nepateikė prašomos informacijos.

(20)

Komisija klausimynus nusiuntė keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems eksportuojantiems gamintojams, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, ir dviem importuotojams, kurie pranešė apie save inicijavus tyrimą.

(21)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir du eksportuojantys Turkijos gamintojai. Importuotojai atsakymų neatsiuntė.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(23)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėjamas atliekant pradinį tyrimą, t. y. vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (neįskaitant nerūdijančio plieno), kurių didžiausias išorinis skersmuo neviršija 609,6 mm, kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu ar kitiems tikslams ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7307 93 11, ex 7307 93 19 ir ex 7307 99 80 (TARIC kodai 7307931191, 7307931193, 7307931194, 7307931195, 7307931199, 7307931991, 7307931993, 7307931994, 7307931995, 7307931999, 7307998092, 7307998093, 7307998094, 7307998095 ir 7307998098) (toliau – VVJD arba peržiūrimasis produktas).

(24)

Laikyta, kad keturiose nagrinėjamosiose šalyse gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas peržiūrimasis produktas ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas turi tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį. Todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus galiojančių priemonių galiojimo terminui dempingas iš nagrinėjamųjų šalių tęstųsi arba pasikartotų.

(26)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Rusijos, Malaizijos ir Korėjos gamintojas. Be to, dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių Turkijos gamintojų eksportas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 50 % viso Turkijos VVJD eksporto į Sąjungą. Jų produkcija sudarė apie 40 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytos visos Turkijos produkcijos. Todėl Turkijos bendradarbiavimo lygis laikytas žemu.

(27)

Komisija informavo visų keturių nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijas, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija, darydama su Turkija, Rusija, Malaizija ir Korėja susijusias išvadas, gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo atžvilgiu keturių šalių valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokių pastabų arba prašymų, kad klausymuose dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(28)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį su dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybe susijusios išvados buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma viešai skelbiama informacija, pavyzdžiui, oficialiose bendrovių interneto svetainėse pateikta informacija, prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir per peržiūros tyrimą iš bendradarbiaujančių šalių (t. y. pareiškėjo, atrinktų Sąjungos gamintojų ir abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų) gauta informacija. Komisija taip pat naudojo įvairius importo statistinius duomenis, įskaitant importo statistinius duomenis, surinktus pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį (toliau – 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė). Taip pat buvo naudojamasi Pasaulio prekybos atlaso (toliau – GTA, angl. Global Trade Atlas) (10) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) importo duomenų bazės duomenimis.

(29)

Remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu VVJD iš Turkijos į Sąjungą buvo importuojamos dempingo kainomis. Siekiant išsamumo, nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu taip pat buvo išnagrinėtas remiantis turimais faktais, visų pirma 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, pakoreguotais atsižvelgiant į frachtą ir draudimą, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atsakymais.

(30)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad kai kurie atliekant šį tyrimą bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai vykdė tikslinį dempingą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje. Atlikdama šį peržiūros tyrimą, Komisija išnagrinėjo pardavimus eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama išnagrinėti, ar per tą laikotarpį toliau buvo vykdomas tikslinis dempingas, t. y. ar buvo nustatyta aiški eksporto kainų tendencija, kuri žymiai skyrėsi priklausomai nuo pirkėjų, regionų ar laikotarpių. Šios priemonių galiojimo termino peržiūros metu tokių veiksmų požymių nenustatyta.

(31)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % viso jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apimties.

(32)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į produkto, parduodamo eksportui į Sąjungą, rūšis, ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(33)

Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(34)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas ar ne, jeigu:

(35)

Tokiais atvejais normalioji vertė buvo nustatyta kaip tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(36)

Normalioji vertė buvo grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jeigu:

(37)

Kai tam tikrų rūšių panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai arba kai tam tikrų rūšių produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(38)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(39)

Visais atvejais peržiūrimasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(40)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir pirmiau nustatytą eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(41)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į frachto ir kredito išlaidas, o eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į frachto, draudimo ir kredito išlaidas.

(42)

Vertindama bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(43)

Palyginus dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą, nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo nebuvo.

(44)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais, nagrinėjo, ar nebendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taikė dempingą.

(45)

Komisija negalėjo taikyti bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytos vidutinės svertinės normaliosios vertės, nes šie duomenys buvo pagrįsti vienetais, o iš 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės paimti duomenys apie eksporto kainą buvo pateikti tonomis. Todėl Komisija taikė pareiškėjo pateiktą normaliąją vertę kaip tipiškesnę visos šalies mastu. Kaip nurodyta toliau, bet kuriuo atveju, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutine svertine normaliąja verte, Komisijos išvados dėl dempingo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvimo nepasikeistų.

(46)

Siekdama nustatyti vidutinę nebendradarbiaujančių Turkijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainą, Komisija naudojo 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenis, išskyrus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo duomenis.

(47)

Komisija eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir pirmiau nustatytą eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(48)

Komisija pakoregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo pakoreguotos atsižvelgiant į frachto, draudimo ir kredito išlaidas, apskaičiuotas remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis.

(49)

Komisija dempingo nenustatė, nes eksporto kaina buvo gerokai didesnė už normaliąją vertę. Be to, nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinė eksporto kaina buvo didesnė nei bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinė eksporto kaina. Taigi, jeigu būtų taikyta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų svertinė vidutinė normalioji vertė, dempingas ir šiuo atveju nebūtų nustatytas.

(50)

Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas nebuvo nustatytas, Komisija nagrinėjo, ar yra dempingo pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių VVJD importui iš Turkijos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Turkijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(51)

Komisija išnagrinėjo Turkijos eksportuotojų į kitas trečiąsias šalis kainų politiką, remdamasi Turkijos eksporto statistiniais duomenimis, kurių kodas yra 8 skaitmenų lygmens (11). Komisija rėmėsi šiais statistiniais duomenimis, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai neeksportavo į trečiąsias šalis.

(52)

Remiantis GTA eksporto statistiniais duomenimis, nors Sąjunga yra didžiausia Turkijos gamintojų eksporto rinka, šis eksportas sudarė tik apie 13 % apskaičiuotos VVJD gamybos Turkijoje, kaip aprašyta toliau pateiktoje 53 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Turkijos VVJD gamintojai ir toliau daugiausia dėmesio skiria Turkijos vidaus rinkai. Komisijos atlikta Turkijos eksporto statistikos analizė taip pat parodė, kad eksportas į trečiąsias šalis buvo nedidelis (12) ir kad produkto rūšies kainų skirtumai buvo reikšmingi tiek, kiek jie lėmė vidutinę vieneto kainą tose trečiosiose šalyse, ir tai, kad bet koks palyginimas su vidutine vieneto kaina Sąjungos rinkoje tapo netipiškas ir beprasmis.

(53)

Remiantis prašymu, bendradarbiaujančių bendrovių atsakymais į klausimyno klausimus ir Turkijos plieno eksportuotojų asociacijos pateiktais duomenimis, Komisija nustatė, kad Turkijos gamybos pajėgumai sudaro apie 35 000 tonų. Remdamasi tuo pačiu duomenų rinkiniu, Komisija nustatė, kad nepanaudoti Turkijos VVJD pajėgumai sudaro apie 23 000 tonų. Nors tai vis dar sudaro beveik pusę Sąjungos VVJD suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (53 000 tonų), kaip nustatyta 54–55 konstatuojamosiose dalyse, mažai tikėtina, kad šie nepanaudoti pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką dideliais kiekiais, jei priemonės nustotų galioti. Taip pat pažymima, kad nepanaudoti pajėgumai Turkijoje yra gerokai mažesni už kitose susijusiose šalyse nustatytus lygius, kurie, kaip apskaičiuota, siekė 50 000 tonų Rusijoje, 112 000 tonų Korėjoje ir 44 000 tonų Malaizijoje.

(54)

Nepaisant to, kad Turkijos VVJD gamintojams, iki šiol buvo suteiktas mažiausias muitas, palyginti su iš kitų šalių, kurioms taikomos priemonės (13), importuojamam peržiūrimajam produktui taikomu antidempingo muitu, jie neišnaudojo šio santykinio pranašumo – kaip matyti iš palyginti mažos eksporto į Sąjungą apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Taigi, nors Turkijos VVJD gamintojai ir toliau veikia Sąjungos VVJD rinkoje, jos patrauklumas minėtiems gamintojams buvo ribotas.

(55)

Atrodo, kad pirmiau išdėstytas aplinkybes patvirtina ir vieno didžiausių Turkijos VVJD gamintojų, kurio padėtis buvo nustatyta kaip geras rodiklis, rodantis, kas gali nutikti, jei priemonės Turkijai nebebūtų taikomos, elgsena. Bendrovei buvo nustatytas mažiausias antidempingo muitas (2,9 %). Nepaisant to, kad šis muitas buvo santykinai mažas, ypač lyginant su bendrovės konkurentais, jis nepadidino pardavimo eksportui į Sąjungą, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo dar mažesnis nei per pradinį tiriamąjį laikotarpį. Tuo pačiu metu bendrovės pardavimo vidaus rinkoje lygis buvo maždaug toks pat, kaip iki galutinių priemonių nustatymo.

(56)

Nors Turkijoje yra nepanaudotų VVJD gamybos pajėgumų, Komisija nenustatė jokių požymių, kad nepanaudoti pajėgumai būtų naudojami eksportui į Sąjungą dideliais kiekiais, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad Turkijos gamintojai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nerodė susidomėjimo Sąjungos rinka, nepaisant jų santykinio pranašumo patenkant į Sąjungos rinką. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad Turkijos gamintojai, kurie turi galimybę pasinaudoti mažais antidempingo muitų tarifais Sąjungoje, o tai suteikia jiems santykinį pranašumą palyginti su kitais eksportuojančiais gamintojais, nepasinaudojo šia galimybe savo rinkos daliai padidinti. Galiausiai mažai tikėtina, kad bet koks eksportas į Sąjungą būtų vykdomas dempingo lygio kainomis, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportas nebuvo vykdomas dempingo lygio kainomis. Komisija nenustatė jokių požymių, kad būsimas eksportas bus vykdomas dempingo lygio kaina. Atsižvelgiant į tai, tikimasi, kad net jei Turkijos eksportas gali padidėti, jei priemonė būtų panaikinta, šis padidėjimas nebus susijęs su dideliais kiekiais, ir toks eksportas jokiu būdu nebus vykdomas dempingo lygio kainomis.

(57)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra tikimybės, jog nustojus galioti priemonėms dempingas iš Turkijos pasikartos.

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę pasibaigus taikomų priemonių galiojimui.

(59)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Rusijos eksportuojančių gamintojų. Todėl, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Komisija rėmėsi turimais faktais, siekdama nustatyti, ar dempingas tęstųsi arba pasikartotų. Šiuo atžvilgiu Komisija naudojosi statistiniais duomenimis (t. y. 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir GTA eksporto statistiniais duomenimis), taip pat prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija.

(60)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad informacija, kurią Komisija naudojo dempingo skirtumui apskaičiuoti, buvo pagrįsta tik prašymu atlikti peržiūrą ir nebuvo tinkamai patikrinta ir neatspindi realios Rusijos rinkos padėties. Kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, atliekant peržiūros tyrimą nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas nereagavo į kvietimą ir nebendradarbiavo. Be to, priešingai nei teigia Rusijos Vyriausybė, naudodamasi turimais faktais Komisija naudojo ne tik pareiškėjo pateiktą informaciją, bet ir rėmėsi kitais nepriklausomų šaltinių statistiniais duomenimis. Todėl šis argumentas atmetamas.

(61)

Neturint jokios kitos informacijos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(62)

Kadangi Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, vidutinė eksporto į Sąjungą kaina buvo nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze. Nebuvo jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima atskirti 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje pateiktus produktų rūšių duomenis. Todėl buvo naudojama visų rūšių produktų vidutinė eksporto kaina.

(63)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė tvirtino, kad eksporto kaina buvo apskaičiuota pasirinktinai, remiantis tik Rusijos eksporto į Čekiją duomenimis. Tai netiesa. Eksporto kainai nustatyti Komisija rėmėsi peržiūrimojo produkto eksportu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į visas valstybes nares, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje, ne tik į Čekiją. Todėl šis argumentas atmetamas.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina.

(65)

Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčių veiksnių skirtumus. Šiuo atžvilgiu vežimo ir draudimo išlaidos, nustatytos remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija, buvo išskaičiuotos iš eksporto kainos.

(66)

Remiantis vidutinės normaliosios vertės ir vidutinės eksporto kainos, tinkamai pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau, palyginimu, išreikštu CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje procentine dalimi, dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 41,8 % Todėl Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi. Tačiau importo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti nedidelis – remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, per tą laikotarpį jis sudarė 0,9 % bendro Sąjungos suvartojimo. Vis dėlto Komisija tokią informaciją laiko geriausia turima informacija, pagal kurią galima daryti išvadą, jog peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas buvo tęsiamas.

(67)

Kaip nustatyta pirmiau, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu VVJD importas iš Rusijos buvo vykdomas dempingo kaina. Komisija toliau nagrinėjo, ar buvo tikėtina, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių iš Rusijos importuojamoms VVJD. Siekdama išsamumo Komisija taip pat nagrinėjo, ar buvo tikėtina, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių antidempingo priemonių iš Rusijos importuojamoms VVJD. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Rusijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(68)

Pagal GTA eksporto statistinius duomenis Rusijos VVJD gamintojams, be Sąjungos rinkos (eksportas į ją sudaro apie 12 % jų eksporto), svarbios tik dvi eksporto rinkos. Tai – Kazachstanas (apie 46 % viso eksporto) ir Baltarusija (apie 26 % viso eksporto). Tačiau informacija apie pardavimą eksportui į šias šalis pateikiama tik 6 skaitmenų lygmens kodu, todėl į ją įtraukiami duomenys apie kitus nei peržiūrimasis produktas produktus. Todėl GTA eksporto statistiniais duomenimis pagrįstos išvados dėl eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties gali būti laikomos tik orientacinėmis. Be to, šiuo pagrindu nustatyti vidutinių kainų duomenys taip pat apimtų duomenis apie kitus nei peržiūrimasis produktas produktus, kurių vieneto vertės gali būti skirtingos, ir bet kokia jais pagrįsta išvada taip pat turėtų būti laikoma orientacine.

(69)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad dempingo nebūtų nustatyta, jei Komisija naudotų Rusijos VVJD gamintojų pardavimą į trečiąsias šalis, o ne Rusijos eksportą į Sąjungą, kaip nurodyta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nagrinėti faktinių eksporto į trečiąsias šalis duomenų. Be to, duomenys, kuriais rėmėsi Rusijos Vyriausybė, yra pagrįsti 6 skaitmenų kodu (kuris apima ir kitus nei peržiūrimasis produktas produktus, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje). 66 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos atlikta analizė grindžiama 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis; šioje bazėje produkto rūšys nėra skiriamos, tačiau pateikiami tikslūs peržiūrimojo produkto importo duomenys. Todėl šis argumentas atmestas.

(70)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais faktais, apskaičiuota, kad Rusijos gamybos pajėgumai – 90 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 50 000 tonų. Todėl Rusijos nepanaudoti pajėgumai beveik atitinka visą Sąjungos VVJD suvartojimą.

(71)

VVJD daugiausia naudojamos naftos ir dujų pramonėje, statyboje, energijos gamybos pramonėje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose. Nė vienas iš turimų faktų nerodo, kad Rusijoje šie sektoriai būtų labai padidėję ar sumažėję, todėl laikoma, kad artimiausiais metais Rusijos VVJD rinka išliks pakankamai stabili ir Rusijos VVJD gamintojams nebus sudaryta reikšmingų plėtros galimybių. Be Rusijos, pagrindinės šių pramonės šakų eksporto rinkos yra Sąjunga, Kazachstanas ir Baltarusija. Nėra jokios informacijos apie tai, kad paklausa kurioje nors iš šių rinkų artimiausiais metais labai sumažėtų arba padidėtų. Remiantis pareiškėjo pateikta informacija, VVJD pajėgumai visame pasaulyje yra pertekliniai, o Sąjungos rinka yra viena didžiausių pasaulio rinkų, todėl ji yra patraukli eksporto vieta.

(72)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad Rusijos vidaus suvartojimas ir prognozuota VVJD paklausa šiek tiek didėjo (atitinkamai 2 % ir 2,4–2,8 %). Pažymima, kad Rusijos Vyriausybė šių duomenų nepagrindė patikrinamu duomenų rinkiniu. Bet kuriuo atveju, net jei būtų atsižvelgta į minėtų duomenų nominaliąją vertę, jie atitinka Komisijos išvadas, kad Rusijos nagrinėjamojo produkto rinkos padėtis yra gana stabili ir nepanašu, kad Rusijos VVJD atsirastų didelių galimybių plėstis. Todėl šis argumentas atmestas.

(73)

Rusijos eksportuojantys VVJD gamintojai atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo. Be to, nėra pagrįstos statistinės informacijos apie kainas, taikomas Rusijos VVJD pardavimui kitoms trečiųjų šalių rinkoms arba Rusijos vidaus rinkai. Todėl atliekant tyrimą kainų lygio į šias rinkas nebuvo galima nustatyti.

(74)

Atsižvelgiant į galiojančių antidempingo muitų dydį, Rusijos gamintojai beveik nutraukė eksportą į Sąjungą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2014 m. ir 2015 m. Sąjungos rinkoje Rusijos importo praktiškai nebuvo. Rusija vėl pradėjo eksportuoti į Sąjungą (eksportas taip pat buvo vykdomas dempingo kainomis nepaisant taikomų didelių antidempingo muitų) tik 2016 m. ir toliau didino savo eksportą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(75)

Jei būtų leista nebetaikyti muito, Rusijos eksportas galėtų patekti į Sąjungos rinką be kliūčių. Atsižvelgdama į didelius nepanaudotus Rusijos pajėgumus, taip pat į perteklinius visuotinius pajėgumus, Komisija laikėsi nuomonės, kad negalima atmesti galimybės, jog dėl to labai padidėtų eksportas iš Rusijos į Sąjungą, kuri dėl savo artumo yra svarbi galima Rusijos eksporto rinka. Be to, tikėtina, kad Rusijos eksportas į Sąjungą bus vykdomas dempingo kainomis, kaip nustatyta 66 konstatuojamojoje dalyje.

(76)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ateityje dempingas tęstųsi. Komisija taip pat padarė išvadą, kad yra dempingo pasikartojimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta bendradarbiavimo, Komisija galėjo analizuoti tik 6 skaitmenų lygmens kodu pateiktus duomenis apie eksportą į trečiąsias šalis. Ši analizė negalėjo būti laikoma įtikinama dėl 68 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių. Nepaisant to, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Rusijoje, į VVJD eksportą į Sąjungą dempingo lygio kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir į Sąjungos rinkos, kuri yra labai svarbi galima Rusijos eksporto rinka, patrauklumą Rusijos VVJD gamintojams, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog leidus nebetaikyti priemonių, į Sąjungos rinką iš Rusijos būtų importuojami dideli VVJD kiekiai dempingo lygio kainomis.

(77)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija, remdamasi turimais faktais, padarė išvadą, kad nustojus galioti VVJD taikomoms antidempingo priemonėms Rusijos dempingas greičiausiai tęstųsi ir bet kokiu atveju pasikartotų.

(78)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Korėjos gamintojas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė buvo nustatyta remiantis turimais faktais. Šiuo atžvilgiu Komisija pasinaudojo prašymu, GTA eksporto statistiniais duomenimis ir JAV importo statistiniais duomenimis.

(79)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš Korėjos buvo nedidelis (mažesnis nei 40 tonų) ir todėl nebuvo laikomas tipišku. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo iš Korėjos pasikartojimo tikimybė buvo nagrinėjama remiantis turimais faktais.

(80)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Korėjos eksporto į kitas šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Korėjoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(81)

Siekdama išnagrinėti galimą Korėjos VVJD gamintojų elgesį Sąjungos rinkos atžvilgiu, jei priemonės nustotų galioti, Komisija išnagrinėjo Korėjos eksportuotojų elgseną JAV rinkoje. Komisija pasirinko JAV, nes šios šalies rinka, skirtingai nuo bet kurios kitos Korėjos eksporto paskirties šalies rinkos, yra panašaus dydžio kaip ir Sąjungos rinka: daug vietos gamintojų, taip pat didelė importo dalis ir importo tarifai yra nedideli, todėl rinka yra labai konkurencinga. Be to, JAV yra pirmoji eksporto iš Korėjos paskirties vieta, sudariusi apie 27 % jos VVJD eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (14), o statistiniai duomenys yra palyginti išsamūs (15). Galiausiai šis metodas yra tapatus metodui, taikytam per 1 konstatuojamojoje dalyje minėtą ankstesnę Korėjai taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(82)

Neturint jokios kitos informacijos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(83)

Siekdama išsamumo, Komisija taip pat naudojo pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktą vidaus rinkos kainų sąrašą kaip alternatyvų normaliosios vertės nustatymo metodą. Vis dėlto, taikant arba vieną, arba kitą normaliąją vertę, Komisijos išvados dėl dempingo išliko teigiamos. Iš tiesų, remiantis vidaus rinkos kainų sąrašu, buvo nustatyti didesni dempingo skirtumai.

(84)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis viešai skelbiamais duomenimis, t. y. JAV muitinės statistiniais duomenimis. Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo parengta metodika, Komisija koregavo statistinius duomenis taip, kad, siekiant geresnio palyginamumo, nebūtų įtrauktos produktų rūšys, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau aprašytą apskaičiuotą normaliąją vertę.

(85)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su pirmiau nustatyta vidutine svertine eksporto kaina gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu.

(86)

Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčių veiksnių skirtumus. Atitinkamai eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo apskaičiuotas vežimo, draudimo ir pakavimo išlaidas, siekiant, kad pagal JAV importo statistinius duomenis CIF pagrindu gautos kainos vertės atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(87)

Remiantis vidutinės normaliosios vertės ir vidutinės eksporto kainos, tinkamai pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau, palyginimu, išreikštu CIF kainos JAV pasienyje procentine dalimi, apskaičiuotos normaliosios vertės dempingo skirtumas buvo 7,2 %, o taikant vidaus rinkos kainų sąrašą – 9,1 %. Be to, kaip išsamiau paaiškinta toliau pateiktoje 90 konstatuojamojoje dalyje, neseniai nustatyta, kad Korėjos tam tikrų VVJD (sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš nelegiruotojo plieno) gamintojai pardavinėjo savo produktą dempingo kainomis Japonijoje.

(88)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais faktais, apskaičiuota, kad Korėjos gamybos pajėgumai – 160 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 112 000 tonų. Šie nepanaudoti pajėgumai du kartus viršija visą Sąjungos suvartojimą. Remiantis prašymu, nuo galutinių muitų įvedimo 2002 m. Korėjos VVJD gamybos pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai padidinti – nuo 10 000 tonų iki apytikriai 160 000 tonų.

(89)

Nė vienas iš turimų faktų nerodo, kad Korėjoje sektoriai, kuriuose naudojamos VVJD, būtų labai padidėję ar sumažėję, todėl laikoma, kad artimiausiais metais Korėjos vidaus VVJD rinka išliks pakankamai stabili ir Korėjos VVJD gamintojams nebus sudaryta reikšmingų plėtros galimybių. Be JAV, pagrindinės kitos Korėjos VVJD gamintojų eksporto rinkos yra Artimieji Rytai ir Pietryčių Azija. Remiantis atliekant tyrimą gauta informacija, nėra jokių požymių, kad paklausa kurioje nors iš šių rinkų artimiausiais metais labai padidėtų.

(90)

Be to, 2018 m. kovo 31 d. Japonija iš Korėjos importuojamoms sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms iš nelegiruotojo plieno nustatė galutinius antidempingo muitus – nuo 41,8 % iki 63,2 %. Atvira Sąjungos rinka būtų puikus taikinys, į kurį būtų galima nukreipti tą eksportą.

(91)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos VVJD rinka yra patraukli Korėjos eksportuojantiems gamintojams, nes, atsižvelgiant į taikomus aukšto lygio muitus (kurių dydis siekia nuo 32,4 % vienam gamintojui iki 44 % kitiems gamintojams), jie dar nevisiškai išnaudoja jos teikiamas galimybes. Nors 2002 m. įvedus priemones jų eksportas nutrūko, Korėjos VVJD pramonė yra vis dar labai priklausoma nuo eksporto. Atsižvelgiant į perteklinius pajėgumus Pietryčių Azijoje, Japonijoje taikomus antidempingo muitus ir jau šiuo metu esamą didelį eksportą į JAV, Sąjungos rinka būtų dar viena didelė galima perteklinių pajėgumų turinčių Korėjos eksportuojančių gamintojų eksporto rinka, jei priemonės nustotų galioti.

(92)

Atsižvelgiant į gamybos ir nepanaudotus pajėgumus, Korėjos gamintojų kainų nustatymo praktiką JAV rinkoje ir Sąjungos rinkos patrauklumą Korėjos VVJD gamintojams, labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Korėjos VVJD gamintojai į Sąjungą eksportuos didelius VVJD kiekius dempingo kainomis. Atsižvelgiant į gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų padidėjimą nuo pat priemonių taikymo pradžios, importo dempingo kaina lygis galėjo būti gerokai didesnis nei prieš nustatant galutines priemones. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos.

(93)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Malaizijos gamintojas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė buvo nustatyta remiantis turimais faktais. Šiuo atžvilgiu Komisija pasinaudojo prašymu, GTA eksporto statistiniais duomenimis ir JAV importo statistiniais duomenimis.

(94)

Remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Malaizijos buvo nedidelis (mažesnis nei 10 tonų) ir todėl nebuvo laikomas tipišku. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį dempingo iš Malaizijos pasikartojimo tikimybė buvo nagrinėjama remiantis turimais faktais.

(95)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Malaizijos eksporto į kitas paskirties šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai Malaizijoje ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(96)

Siekdama ištirti galimą VVJD gamintojų elgseną Malaizijoje, Komisija analizavo Malaizijos eksportą į JAV. Šis metodas yra tapatus metodui, taikytam per 1 konstatuojamojoje dalyje minėtą ankstesnę Malaizijai taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą. Komisija pasirinko JAV, nes JAV rinka yra panašaus dydžio kaip ir Sąjungos rinka: daug vietos gamintojų, taip pat didelė importo dalis ir importo tarifai yra nedideli, todėl rinka yra labai konkurencinga. Be to, JAV rinka yra pati svarbiausia Malaizijos eksporto rinka. Remiantis GTA eksporto statistikos duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksporto į JAV apimtis buvo beveik 19 000 tonų, o tai sudaro maždaug 90 % viso Malaizijos VVJD eksporto į JAV per tą laikotarpį. Eksporto į JAV apimtis taip pat yra didesnė už bendrą apskaičiuotą Malaizijos gamybos apimtį (16). Kitos pagrindinės Malaizijos VVJD gamintojų eksporto rinkos yra Meksika, Turkija ir Kanada, kurioms tenka atitinkamai 4 %, 3 % ir 1 % VVJD eksporto.

(97)

Neturint jokios kitos informacijos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(98)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis viešai skelbiamais duomenimis, t. y. JAV muitinės statistiniais duomenimis. Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo parengta metodika, Komisija koregavo statistinius duomenis taip, kad, siekiant geresnio palyginamumo, nebūtų įtrauktos produktų rūšys, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau aprašytą apskaičiuotą normaliąją vertę.

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su VVJD vidutine svertine eksporto kaina, gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu.

(100)

Siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai palyginta normalioji vertė ir eksporto kaina, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgta į kainoms ir kainų palyginamumui poveikio turinčių veiksnių skirtumus. Atitinkamai eksporto kaina buvo pakoreguota, atsižvelgiant į prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo apskaičiuotas vežimo, draudimo ir pakavimo išlaidas, siekiant, kad pagal JAV importo statistinius duomenis CIF pagrindu nustatytos kainos vertės atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(101)

Remiantis vidutinės normaliosios vertės ir vidutinės eksporto kainos, tinkamai pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, kaip nurodyta pirmiau, palyginimu, išreikštu CIF kainos JAV pasienyje procentine dalimi, dempingo skirtumas visais atvejais peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė virš 86,7 %. Iš tiesų, kaip paaiškinta toliau pateiktoje 105 konstatuojamojoje dalyje, JAV valdžios institucijos nustatė, kad Malaizija buvo naudojamasi siekiant išvengti Kinijos VVJD gamintojams nustatytų antidempingo muitų taikymo. Muitų taikymas išplėstas ir Malaizijos VVJD eksportuotojams.

(102)

Remiantis prašymu, Malaizijos gamybos pajėgumai yra 59 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai sudaro 44 000 tonų – tai yra beveik tiek pat, kiek visas Sąjungos VVJD suvartojimas. Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, nuo galutinių muitų įvedimo 2002 m. Malaizijos VVJD gamybos pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo gerokai išplėsti – nuo 10 000 tonų iki 59 000 tonų.

(103)

Nė vienas iš turimų faktų nerodo, kad Malaizijos pramonės sektoriai, kuriuose naudojamos VVJD, būtų labai padidėję ar sumažėję, todėl laikoma, kad artimiausiais metais Malaizijos vidaus VVJD rinka išliks pakankamai stabili, ir todėl Malaizijos VVJD gamintojams nebus sudaryta reikšmingų plėtros galimybių.

(104)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos VVJD rinka yra patraukli Malaizijos eksportui. Tai daugiausia lemia Malaizijos VVJD gamintojams suteiktos galimybės, kurių dėl antidempingo muitų lygio jie neišnaudoja. Nors 2002 m. įvedus galutines priemones jų eksportas iš esmės nutrūko, Malaizijos VVJD pramonė labai priklauso nuo eksporto, o pagrindinė eksporto rinka yra JAV.

(105)

2018 m. liepos 25 d. JAV valdžios institucijos laikinai išplėtė 182,9 % antidempingo muito taikymą iš Kinijos Liaudies Respublikos importuojamoms sandūriniu būdu privirinamoms jungiamosioms detalėms iš nelegiruotojo plieno šio produkto importui iš Malaizijos, nes nustatė, kad Malaizija buvo naudojamasi siekiant išvengti šių priemonių taikymo. Nors tikri Malaizijos VVJD gamintojai gali būti atleisti nuo šio mokesčio, dėl sertifikavimo įpareigojimo pardavimo procedūros taptų sudėtingesnės, ir todėl galimybė jiems parduoti savo produktus JAV būtų mažiau patraukli.

(106)

Dėl to, kas išdėstyta pirmiau ir dėl 91 konstatuojamojoje dalyje minėtų perteklinių pajėgumų Pietryčių Azijoje, Sąjungos rinka būtų tikslinė perteklinių pajėgumų turinčių Malaizijos gamintojų ir produktų, kurie anksčiau buvo parduodami JAV, rinka, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(107)

Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus, kainų nustatymo praktiką JAV bei antidempingo muitų taikymo išplėtimą Malaizijai toje rinkoje, ir tai, kad Sąjungos rinka yra patraukli Malaizijos VVJD gamintojams, labai tikėtina, kad jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Malaizijos VVJD gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelius VVJD kiekius dempingo kainomis. Atsižvelgiant į gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų padidėjimą nuo pat priemonių taikymo pradžios 2002 m., importo dempingo kaina lygis galėjo būti gerokai didesnis nei prieš nustatant galutines priemones. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos.

(108)

Kaip nurodyta 43 ir 49 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo nenustatyta nė vienam Turkijos eksportuojančių gamintojų, taip pat nenustatyta jokios dempingo pasikartojimo tikimybės, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(109)

Todėl tyrimas dėl Turkijos turėtų būti nutrauktas, o Turkijai taikomos priemonės panaikintos.

(110)

Dėl Rusijos Komisija padarė išvadą, kad, remiantis turima informacija, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Rusija tęsė dempingą. Be to, atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus Rusijoje, į eksporto į trečiąsias šalis kainas, į VVJD eksportą į Sąjungą dempingo lygio kainomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir į Sąjungos rinkos, kuri yra labai svarbi galima Rusijos eksporto rinka, patrauklumą Rusijos VVJD gamintojams, Komisija taip pat padarė išvadą, kad tikėtina, jog leidus nebetaikyti priemonių, į Sąjungos rinką dempingo lygio kainomis patektų dideli VVJD importo kiekiai. Todėl Komisija taip pat padarė išvadą, kad yra įrodymų dėl dempingo pasikartojimo.

(111)

Dėl Malaizijos ir Korėjos, atsižvelgiant į didelius perteklinius jų pajėgumus, nedidelį augimo potencialą jų vidaus rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą šių šalių VVJD gamintojams, padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių, iš šių šalių į Sąjungą būtų importuojami dideli peržiūrimojo produkto kiekiai. Be to, Komisija nustatė, kad šis importas veikiausiai būtų vykdomas dempingo kaina. Todėl Komisija padarė išvadą, kad nustojus galioti VVJD taikomoms priemonėms Korėjos ir Malaizijos vykdomas dempingas greičiausiai pasikartotų.

(112)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino dvidešimt vienas Sąjungos gamintojas. Trims iš šių gamintojų atstovauja pareiškėjas. Šis dvidešimt vienas Sąjungos gamintojas sudaro pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą „Sąjungos pramonę“. Buvo atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kaip nurodyta 14–15 konstatuojamosiose dalyse. Atrinktiems gamintojams tenka daugiau nei 54 % visos 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytos Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties.

(113)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

(114)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(115)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 %. Konkrečiau, Sąjungos suvartojimas 2015 m. sumažėjo 15 %, 2015–2016 m. jis padidėjo, o nuo 2016 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ir vėl sumažėjo.

(116)

Kaip minėta 43, 49 ir 57 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas nebuvo vykdomas arba dempingo pasikartojimo tikimybė nustatyta tiek, kiek tai susiję su Turkijos kilmės peržiūrimojo produkto importu. Todėl Turkijai taikomos priemonės turėtų būti nutrauktos. Taigi, atlikdama žalos tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą, Komisija nagrinės importą iš Turkijos kartu su importu iš trečiųjų šalių. Siekiant išsamumo, su Turkijos importu susiję skaičiai taip pat bus pateikti atskirai 4.3.5 skirsnyje.

(117)

Importo iš Malaizijos apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato (TARIC lygmens) statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje.

(118)

Nuo galutinių priemonių taikymo pradžios 2002 m. visu nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Malaizijos apimtis buvo beveik lygi nuliui ir išliko panašaus lygio. Rinkos dalis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelė.

(119)

Atsižvelgiant į labai mažą nagrinėjamojo produkto iš Malaizijos importo apimtį ir didelį įvairių peržiūrimojo produkto rūšių asortimentą (apimantį įvairius parametrus, pvz., specifikacijų standartus, medžiagos rūšis, pagrindinę žaliavą, tipą (alkūnė, trišakis ar reduktorius), išorinį skersmenį ir sienelių storį), šio importo kainos negalėtų būti prasmingai analizuojamos.

(120)

Importo iš Korėjos apimtis buvo nustatyta remiantis Eurostato (TARIC lygmens) statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje.

(121)

Importo iš Korėjos apimtis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelė ir per PTL sumažėjo iki 0,1 % rinkos dalies. Nuo galutinių priemonių taikymo pradžios 2002 m. ji išliko panašaus lygio. Rinkos dalis sumažėjo nuo 0,7 % 2014 m. iki 0,1 % per PTL.

(122)

Atsižvelgiant į labai mažą importo iš Korėjos apimtį ir didelį įvairių peržiūrimojo produkto rūšių asortimentą, šio importo kainos negalėjo būti prasmingai analizuojamos.

(123)

Importo apimtis ir vidutinė importo iš Rusijos kaina buvo pagrįstos Eurostato (TARIC lygmens) statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje.

(124)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Rusijos apimtis buvo nedidelė. Importas padidėjo nuo 18 tonų 2014 m. ir 2015 m. iki 431 tonų 2016 m. ir iki 468 tonų per PTL, o tai atitiko rinkos dalies padidėjimą nuo 0 % 2014–2015 m. iki 0,9 % per PTL.

(125)

Importo į Sąjungą iš Rusijos vidutinės kainos raida:

5 lentelė

Importo kaina

(126)

Vidutinė importo iš Rusijos kaina 2014 m. ir 2015 m. pasiekė labai aukštą lygį, tačiau nuo 2015 m. iki 2016 m. sumažėjo 84 %, o per PTL – dar 13 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainos iš viso sumažėjo 90 %.

(127)

Kaip nurodyta 124 konstatuojamojoje dalyje, nors importo apimtis buvo per maža, kad būtų laikoma tipiška, buvo manoma, kad šio importo kainos vis tiek galėtų būti laikomos teisingu būsimų kainų tendencijų rodikliu, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(128)

Kadangi, kaip minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuotojai / gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija turėjo remtis turimais faktais, kad nustatytų priverstinio kainų mažinimo lygį. Šiuo atveju Komisija Rusijos kilmės importo priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje taikytas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis su ii) vidutine iš Rusijos importuoto produkto pirmam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui rinkoje kaina, nustatyta remiantis Eurostato duomenimis pagrįsta CIF kaina, pakoreguota siekiant atsižvelgti į išlaidas po importo. Neturint jokios kitos informacijos, buvo apskaičiuota, kad šios išlaidos sudarė 1 % CIF vertės.

(129)

Kadangi Rusijos gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti iš Rusijos eksportuotų produktų rūšių. Todėl buvo neįmanoma atlikti palyginimo pagal rūšis. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(130)

Palyginus Rusijos atžvilgiu nustatytas 49,8 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas.

(131)

Importo apimtis ir vidutinė importo iš visų kitų trečiųjų šalių kaina buvo pagrįstos Eurostato (TARIC lygmens) statistiniais duomenimis. Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 113 konstatuojamojoje dalyje.

6 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(132)

Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2014 m. iki PTL sumažėjo 5 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 34,8–40,7 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, Kambodžos ir Vietnamo – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos atskirai užimamos rinkos dalys peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnės nei 5 %.

(133)

Kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu taikomos antidempingo priemonės importuojamiems Kinijos kilmės VVJD. Nepaisant sumažėjusios importo apimties (9 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), atsižvelgiant į sumažėjusį Sąjungos suvartojimą, Kinijos importo rinkos dalis per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo (0,5 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalis svyravo tarp 14,2 % ir 17,7 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos kainos nesikeitė. Jos buvo vidutiniškai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas ir taip pat mažesnės už importo iš kitų trečiųjų šalių kainas.

(134)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kambodžos apimtis absoliučiaisiais skaičiais padidėjo, o rinkos dalis padidėjo 4,6 procentinio punkto – nuo 1,9 % 2014 m. iki 6,5 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš Vietnamo apimtis sumažėjo (5 %), tačiau, kaip ir Kinijos atveju, dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo, rinkos dalis padidėjo (0,4 procentinio punkto). Taigi Vietnamo rinkos dalis padidėjo nuo 4,9 % 2014 m. iki 5,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš Vietnamo ir Kambodžos kainos buvo vidutiniškai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas ir taip pat mažesnės už importo iš kitų trečiųjų šalių kainas.

(135)

Galiausiai, pirmiau neminėtų likusiųjų trečiųjų šalių importo apimtys nuo 2014 m. iki PTL labai sumažėjo – 35 %. Jų rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3,3 procentinio punkto nuo 12,9 % 2014 m. iki 9,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš šių šalių kainos vidutiniškai buvo daug didesnės nei Sąjungos gamintojų kainos. Jos taip pat buvo gerokai didesnės už importo iš Kinijos, Kambodžos ir Vietnamo kainas.

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(137)

Kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei taikyta atranka.

(138)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius Komisija įvertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, sutikrintais su kelių Sąjungos gamintojų informacija, pateikta prieš inicijuojant tyrimą, ir atrinktų Sąjungos gamintojų patikrintais klausimyno atsakymais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais ir patikrintais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(139)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(140)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(141)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(142)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 15 %. Konkrečiau, 2015 m. ji pradėjo mažėti, o 2016 m. toliau mažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo.

(143)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %. Pažymima, kad vieno Sąjungos gamintojo gamybos vieta nustojo veikti ir 2017 m. rugpjūčio mėn., t. y. peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, buvo išmontuota.

(144)

Kadangi gamybos apimtis sumažėjo labiau nei gamybos pajėgumas, pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 1,8 procentinio punkto.

(145)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(146)

Visas Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 17 %, t. y. šiek tiek spartesniu tempu nei suvartojimas tuo pačiu laikotarpiu (– 12 %). Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Kasmet Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš esmės mažėjo nuo 2014 m. iki 2015 m. (11 %), 2016 m. išliko palyginti stabili, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – sumažėjo dar 6 %. Todėl rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, t. y. padidėjo 2,3 procentinio punkto 2015 m., 2016 m. sumažėjo 7 procentiniais punktais, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl padidėjo 1,3 procentinio punkto.

(147)

Nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Sąjungos suvartojimas sumažėjo 12 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 17 %, ir tai nulėmė 3,4 procentinio punkto rinkos dalies sumažėjimą.

(148)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

(149)

Nagrinėjamu laikotarpiu užimtumas Sąjungos pramonėje sumažėjo 30 %. Užimtumas labai sumažėjo 2017 m. iš dalies dėl vieno Sąjungos gamintojo gamybos vietos uždarymo.

(150)

Dėl gamybos sumažėjimo ir dar didesnio užimtumo sumažėjimo (atitinkamai 14 % ir 30 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį padidėjo 21 %.

(151)

Rusijai nustatytas dempingo skirtumas, susijęs su VVJD importu iš Rusijos į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, gerokai viršijo de minimis lygį. Tuo pačiu metu importo iš Rusijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu lygis buvo labai nedidelis ir sudarė tik 0,9 % Sąjungos suvartojimo. Todėl faktinio dempingo iš Rusijos skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo gana nedidelis.

(152)

Kaip paaiškinta 118 ir 121 konstatuojamosiose dalyse, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Malaizijos ir Korėjos buvo nedidelis. Todėl nebuvo įmanoma patvirtinti, kad dempingas iš šių dviejų šalių buvo vykdomas. Todėl šiame tyrime pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(153)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

(154)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina sumažėjo 8 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė 2 553 EUR už toną. Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo kainas, kad atspindėtų bendrą pardavimo kainų VVJD rinkoje sumažėjimą dėl mažėjančios paklausos.

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 6 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo sumažėjusi žaliavų kaina.

(156)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(157)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito.

(158)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(159)

Atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 21 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsargų lygis sudarė apie 32 % jų gamybos.

(160)

Pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(161)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės nuostoliai padidėjo nuo – 12,3 % 2014 m. iki – 14,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. padidėjo 2,6 procentinio punkto.

(162)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo gebėjimas pačiam finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas padidėjo ir tapo teigiamas. Jį iš esmės paveikė iš eksporto pardavimo gautas pelnas. Šis pardavimas eksportui sudarė 32 % visų nesusijusių atrinktų gamintojų pardavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir sudarė sąlygas atrinktiems Sąjungos gamintojams nagrinėjamuoju laikotarpiu priartėti prie lūžio taško.

(163)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu metinis Sąjungos pramonės investicijų į peržiūrimąjį produktą srautas padidėjo nuo 2,6 mln. EUR 2014 m. iki 3,6 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Investicijos buvo būtinos Sąjungos gamintojams, kad būtų galima išlaikyti Sąjungos gamybą, daugiausia atliekant senų mašinų techninę priežiūrą ir pakeičiant jas naujomis, ir jos turėtų būti vertinamos kaip Sąjungos pramonės restruktūrizavimo proceso dalis.

(164)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo svyravo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė – 18,5 %.

(165)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(166)

Atsižvelgiant į minėtus pokyčius galima daryti išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(167)

Neigiamą Sąjungos pramonės raidą iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiu vartojimu, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %, o importas iš kitų trečiųjų šalių, daugiausia Kinijos, Kambodžos ir Vietnamo, sudarė 67 % viso importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad importuotojai / naudotojai nebendradarbiavo ir kad Eurostato turimi duomenys nesuskirstyti pagal skirtingas produkto rūšis, nebuvo galima atlikti prasmingo kainų palyginimo pagal produkto rūšis ir nebuvo galima aiškiai nustatyti importo iš šių trečiųjų šalių poveikio.

(168)

166 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Komisija 167 konstatuojamojoje dalyje taip pat padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis negalėjo būti importas iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos dėl labai riboto jo kiekio.

(169)

Šiuo atžvilgiu Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra tikimybė, kad žala, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos, pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(170)

Siekiant nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: a) gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Malaizijoje, Korėjoje ir Rusijoje, b) galimas importo iš šių šalių kainų lygis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. ir jų poveikis Sąjungos pramonės padėčiai, c) prekybos ribojamųjų priemonių taikymas kitose trečiosiose šalyse VVJD eksportui iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai visiškai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados buvo pagrįstos turimais faktais. Šiuo atžvilgiu buvo remiamasi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, Eurostato (TARIC lygmens) ir JAV prekybos statistiniais duomenimis.

(172)

Kaip nurodyta 70, 88 ir 102 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuota, kad nepanaudoti pajėgumai Rusijoje, Malaizijoje ir Korėjoje per PTL sudarė maždaug 251 000 tonų, o tai daugiau nei keturiais kartais viršija Sąjungos suvartojimą tuo pačiu laikotarpiu.

(173)

Be to, nenustatyta faktų, kurie rodytų, kad artimiausioje ateityje VVJD paklausa Malaizijos, Korėjos ar Rusijos vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidės. Atsižvelgdama į VVJD suvartojimo Sąjungoje sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu Komisija padarė išvadą, kad paklausa Malaizijos, Korėjos ar Rusijos vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose neabsorbuotų turimų nepanaudotų pajėgumų.

(174)

Malaizijos, Korėjos ir Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Be to, atsižvelgiant į labai nedidelį iš Malaizijos ir Korėjos į Sąjungą importuotą kiekį, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šioms šalims nebuvo galima nustatyti patikimų importo kainų.

(175)

Tokiomis aplinkybėmis ir laikantis per paskutinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems Malaizijos ir Korėjos kilmės produktams, galiojimo termino peržiūrą taikytos metodikos, Korėjos ir Malaizijos eksporto į JAV kainos buvo naudojamos kaip pakaitinis rodiklis nustatant tikėtiną importo iš Malaizijos ir Korėjos kainų lygį, jei priemonės būtų panaikintos. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Korėjos ir Malaizijos importo į JAV apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 63 % Sąjungos suvartojimo. Be to, kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad JAV rinka yra panaši į Sąjungos rinką. Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo priverstinio kainų mažinimo skirtumus, išskyrus antidempingo muitus, dėl tokio importo į JAV. Atlikus skaičiavimus paaiškėjo, kad dėl importo iš Malaizijos ir Korėjos kainų Sąjungos pardavimo kainos veikiausiai būtų priverstinai sumažintos atitinkamai 53 % ir 20 %.

(176)

Kalbant apie Rusiją, nors importo į Sąjungą apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelė, manyta, kad ji buvo pakankama, kad būtų galima teisingai įvertinti būsimas kainų tendencijas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tuo remiantis, atlikus skaičiavimus be antidempingo muitų, nustatyta, kad dėl importo iš Rusijos kainų Sąjungos pardavimo kainos veikiausiai būtų priverstinai sumažintos 59 %.

(177)

Todėl, jei priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonei būtų daromas didelis kainų spaudimas dėl importo iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos, o tai dar labiau pablogintų jos ekonominę padėtį.

(178)

Kaip nurodyta 90 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. kovo mėn. Japonija nustatė galutinius antidempingo muitus Korėjos VVJD importui. Be to, kaip nurodyta 98 konstatuojamojoje dalyje, VVJD importui JAV taikomų antidempingo priemonių taikymas nuo 2018 m. liepos mėn. buvo išplėstas Malaizijai. Tai reiškia, kad galimybė patekti į trečiąsias dideles eksporto rinkas Korėjos ir Malaizijos eksportuojantiems gamintojams yra ribojama, ir, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinka yra patraukli Korėjos ir Malaizijos eksportuotojams, kaip nurodyta 3.4.2.3 ir 3.5.2.3 skirsniuose, taip pat į Sąjungos rinkos artumą 3.3.1.6 skirsnyje nurodytiems Rusijos eksportuotojams, yra didelė tikimybė, kad šie eksportuojantys gamintojai (vėl) nukreips savo importuojamą peržiūrimąjį produktą į Sąjungos rinką.

(179)

Galima pagrįstai tikėtis, kad, jei priemonės būtų panaikintos, dėl 3.3.1.6, 3.4.2.3 ir 3.5.2.3 skirsniuose aprašyto Sąjungos rinkos patrauklumo bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus (vėl) nukreipta į Sąjungos rinką.

(180)

76, 92 ir 107 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, kad tikėtina, jog eksportuojantys Malaizijos, Korėjos ir Rusijos gamintojai eksportuos didelius peržiūrimojo produkto kiekius į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir tikėtina, kad šis eksportas bus vykdomas dempingo kainomis.

(181)

Kalbant apie apimtį ir atsižvelgiant į didelius nepanaudotus pajėgumus, labai tikėtina, kad eksportuojantys Malaizijos, Korėjos ir Rusijos gamintojai vėl atnaujins savo importą į Sąjungą ir užims tam tikrą Sąjungos rinkos dalį. Atsižvelgiant į dabartinę mažėjančio suvartojimo tendenciją, numatoma, kad užimama rinkos dalis bus dar didesnė. Pagal šį scenarijų Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir užimama rinkos dalis staiga sumažėtų. Dėl to taip pat dar labiau sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas, kuris jau yra labai žemas, ir dar labiau padidėtų nuostoliai.

(182)

Be to, atsižvelgiant į jau ir taip neigiamą Sąjungos pramonės pelno dydį, Sąjungos gamintojai negalės toliau mažinti savo kainų, kad jos atitiktų importo kainas, ir išlaikyti pardavimo Sąjungoje apimties. Sumažėjus kainų lygiui Sąjungos pramonės padėtis iš karto dar labiau pablogėtų, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jai jau buvo padaryta materialinė žala, dėl kurios labai tikėtina, kad visai Sąjungos pramonei kils pavojus, susijęs su gamybos vietų sumažinimu arba net uždarymu.

(183)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad dėl importo iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos dempingo kaina padaryta žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(184)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo Rusijos Vyriausybė teigė, kad nėra priežastinio ryšio tarp Rusijos importo ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos. Šis teiginys neatsižvelgia į 170–183 konstatuojamosiose dalyse išvardytų elementų ir išvadų analizę, kuri rodo didelę importo iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos žalos pasikartojimo tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos, ir dėl to buvo atmestas. Todėl 183 konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados tebegalioja.

(185)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Malaizijai, Korėjai ir Rusijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(186)

Primenama, kad atliekant pradinius tyrimus laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(187)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(188)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(189)

Kaip nurodyta 166 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip patvirtino neigiamos daugumos žalos rodiklių tendencijos. Tuo pačiu 183 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti antidempingo priemonių Malaizijai, Korėjai ir Rusijai, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų.

(190)

Apskritai, nepaisant Sąjungos pramonės, kuriai daromas žalingas poveikis, padėties Sąjungos rinkoje, Komisija laikėsi nuomonės, kad pramonė tebėra gyvybinga. Tai buvo grindžiama tuo, kad, kaip minėta 162 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pardavimas eksportui sudaro didelę pardavimo apimties dalį ir sudarė sąlygas Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu priartėti prie lūžio taško. Vis dėlto Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis vis dar yra žemas ir bandymai pagerinti savo ekonominę padėtį vis dar yra labai prasti – nuolat investuojama siekiant sudaryti sąlygas restruktūrizavimo procesui.

(191)

Bet koks tolesnis padėties blogėjimas turėtų poveikį bendrai Sąjungos padėčiai, nes sumažėtų gamybos vietų Sąjungoje skaičius arba jos net galutinai būtų uždarytos. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Malaizijai, Korėjai ir Rusijai atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(192)

Inicijuojant šį tyrimą susisiekta su šešiasdešimt vienu importuotoju ir naudotoju ir jie buvo paraginti bendradarbiauti. Tačiau atliekant šį tyrimą nė vienas iš jų nebendradarbiavo. Primenama, kad atliekant ankstesnį VVJD tyrimą nustatyta, kad antidempingo priemonių nustatymas veikiausiai neturėtų didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėčiai.

(193)

Naudotojai nepateikė jokios įrodančios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(194)

Atliekant ankstesnius tyrimus, išnagrinėjus Sąjungos interesus, nenustatyta jokio neigiamo priemonių poveikio importuotojams ir naudotojams, kurie galėjo perkelti kainos padidėjimą. Atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nerasta jokių faktų, kurie prieštarautų minėtai išvadai. VVJD naudotojai daugiausia yra naftos chemijos pramonės šakos bei su statybų sektoriumi susijusios pramonės šakos. Peržiūrimasis produktas naudojamas vamzdžiams arba vamzdeliams sujungti. Nors su vamzdžiais ir vamzdeliais susijusios išlaidos sudaro didesnę projektų bendrų išlaidų dalį, VVJD apskritai sudaro tik nedidelę bendrų išlaidų dalį.

(195)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad priemonės Turkijai buvo panaikintos, apie 60 % VVJD galėtų būti importuojama į Sąjungą be antidempingo muitų, todėl būtų išsaugotas pagrįstas tiekėjų pasirinkimas.

(196)

Atsižvelgiant į tai ir į išvadas, padarytas per ankstesnius tyrimus, manoma, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones Malaizijai, Korėjai ir Rusijai būtų pakenkta Sąjungos interesams.

(197)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Malaizijos, Korėjos ir Rusijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti išplėstųjų galiojančių antidempingo priemonių.

(198)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti Malaizijai, Korėjai ir Rusijai galiojančias antidempingo priemones ir panaikinti importuojamam Turkijos kilmės peržiūrimajam produktui galiojančias priemones. Taip pat buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(199)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo Reglamentu (ES) Nr. 78/2013 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1283/2014 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/306, importuojamoms Malaizijos, Korėjos ir Rusijos kilmės VVJD nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos, o importuojamoms Turkijos kilmės VVJD taikomos antidempingo priemonės turėtų būti nebetaikomos.

(200)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(201)

Visus prašymus taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naujas gamybos ar pardavimo įmones) reikėtų siųsti Komisijai (17) kartu su visa svarbia informacija, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba, vidaus ir eksporto pardavimu, kurie yra susiję, pavyzdžiui, su tokiu pavadinimo arba gamybos ir pardavimo įmonių pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(202)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (18) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną.

(203)

Pagrindinio Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,