I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

1.1.2.2.2 skirsnio 1.1 lentelė pakeičiama taip:

„1.1. lentelė

Bendrosios ribinės vertės

Pavojingumo klasė

Bendrosios ribinės vertės, į kurias reikia atsižvelgti

Ūmus toksiškumas:

—	1–3 kategorijos

0,1 %

—	4 kategorija

1 %

Odos ėsdinimas/dirginimas

1 % (1)

Smarkus akių pažeidimas/akių dirginimas

1 % (2)

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui – vienkartinis poveikis, 3 kategorija

1 % (3)

Plaučių pakenkimo pavojus prarijus

1 %

Pavojinga vandens aplinkai

—	1 ūmaus poveikio kategorija

0,1 % (4)

—	1 lėtinio poveikio kategorija

0,1 % (4)

—	2–4 lėtinio poveikio kategorijos

1 %“

1.1.3.7 skirsnis pakeičiamas taip:

„1.1.3.7. Aerozoliai

Klasifikuojant 3.1, 3.2, 3.3, 3.4, 3.8 ir 3.9 skirsniuose aprašytus mišinius, aerozolinis mišinys turi būti priskiriamas tai pačiai pavojingumo kategorijai, kaip ir ištirtas ne aerozolinis mišinys, jei pridėtas propelentas purškiant nedaro poveikio pavojingoms mišinio savybėms.“

1.3.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„1.3.2.1.

Jei propanas, butanas ir suskystintos naftos dujos ar mišinys, kurio sudėtyje yra šių medžiagų, suklasifikuotų pagal šio priedo kriterijus, yra tiekiami rinkai kaip kuro dujos, išleidžiamos tik deginti, uždaruose daugkartiniuose balionuose ar vienkartiniuose balionėliuose, kuriems taikomas EN 417 (EN 417 „Metaliniai vienkartiniai suskystintų naftos dujų balionėliai su vožtuvu arba be jo, naudojami nešiojamuosiuose prietaisuose. Konstravimas, tikrinimas, bandymai ir ženklinimas“, galiojanti redakcija), šie balionai ar balionėliai turi būti ženklinami tik atitinkama piktograma ir pavojingumo bei atsargumo frazėmis dėl degumo.“

2 dalis iš dalies keičiama taip:

2.1.1.1 skirsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c)	ankstesniuose a ir b punktuose nepaminėtos medžiagos, mišiniai ir gaminiai, kurie gaminami praktiniam sprogstamajam ar pirotechniniam efektui gauti.“

2.1.2.2 skirsnio f punktas pakeičiamas taip:

„f)

1.6 poklasis. Ypač nejautrūs gaminiai, kurie nekelia masinio sprogimo pavojaus:

—	gaminiai, kuriuos daugiausiai sudaro ypač nejautrios medžiagos ar mišiniai

—	ir kurių atsitiktinio sužadinimo ar išplitimo tikimybė menka.“

2.1.4.1 skirsnio trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kai kurios sprogiosios medžiagos ir mišiniai sudrėkinami vandeniu ar alkoholiu, atskiedžiami kitomis medžiagomis arba ištirpinami ar suspenduojami vandenyje ar kitose skystose medžiagose, siekiant susilpninti arba sumažinti jų sprogumą. Jie gali būti priskiriami prie desensibilizuotų sprogmenų (žr. 2.17 skirsnį).“

2.1.4.1 skirsnio 2.1.3 paveikslas pakeičiamas taip:

„2.1.3 paveikslas

Priskyrimo sprogmenų klasės (1 vežimo klasės) poklasiui procedūra

1.1 POKLASIS

1.2 POKLASIS

1.3 POKLASIS

1.5 POKLASIS

1.6 POKLASIS

Ar medžiaga / mišinys arba gaminys yra pagaminti norint gauti praktinį sprogstamąjį ar pirotechninį efektą?

Ar didžiausią pavojų kelia spinduliuojamas karštis ir (arba) smarkus degimas, tačiau nėra pavojingo sprogimo ar skeveldrų pavojaus?

Ar produktas – gaminys, kuris iš esmės nepriskiriamas sprogmenims? (Žr. 2.1.1.1 skirsnio b punktą)

Ar galimas pavojingas poveikis pakuotės išorėje?

Ar didžiausią pavojų kelia pavojingos skeveldros?

Ar tai ypač nejautri sprogioji medžiaga / mišinys, keliantys masinio sprogimo pavojų?

Ar medžiaga / mišinys gali būti priskirti 1.5 poklasiui?

Ar gaminys gali būti priskirtas 1.6 poklasiui

Ar taikoma speciali 347 nuostata? (1)

1.4 POKLASIS

Kitos nei S suderinamumo grupės

1.4 POKLASIS

S suderinamumo grupė

Ar dėl pavojaus gali būti sutrukdyta gesinti šalia kilusį gaisrą?

Ar sukeliamas masinis sprogimas?

Ar tai ypač nejautrus gaminys?

BANDYMŲ 5 SERIJA

BANDYMŲ 6 SERIJA

Medžiaga / mišinys supakuojami

ŠIAI KLASEI LAIKINAI PRISKIRTAS GAMINYS AR MEDŽIAGA / MIŠINYS (iš 2.1.2 paveikslo)

NE SPROGMUO

BANDYMŲ 7 SERIJA

Taip

(1)	Daugiau informacijos galima rasti JT RTGD tipinių taisyklių 3.3 skyriuje.“

2.1.4.3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„2.1.4.3.

Sprogmenų pavojingumo klasei skirta pripažinimo procedūra neturi būti taikoma, jei:“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

organinės medžiagos arba homogeninio organinių medžiagų mišinio, kuriuose yra sprogstamųjų savybių turinčių cheminių medžiagų grupė (arba grupės):

—	egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 500 J/g arba

—	egzoterminis skilimas prasideda ne žemesnėje nei 500 °C temperatūroje,

kaip nurodyta 2.1.3 lentelėje.“

iii)

2.1.4.3 skirsnio c punktas papildomas 2.1.3 lentele:

„2.1.3 lentelė

Sprendimas sprogmenų pavojingumo klasei skirtą pripažinimo procedūrą taikyti organinei medžiagai arba homogeniniam organinių medžiagų mišiniui

Skilimo energija (J/g)	Skilimo pradžios temperatūra (°C)	Ar taikyti pripažinimo procedūrą? (Taip/Ne)
< 500	< 500	Ne
< 500	≥ 500	Ne
≥ 500	< 500	Taip
≥ 500	≥ 500	Ne

Egzoterminio skilimo energija gali būti nustatoma naudojant tinkamą kalorimetrijos metodą (Žr. JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo 20.3.3.3 skirsnį).“

f)	2.2 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „2.2. Degiosios dujos“.

2.2.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2.1. Apibrėžtys

2.2.1.1. Degiosios dujos– dujos ar dujų mišinys, kurie 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui tampa degūs ore.

2.2.1.2. Piroforinės dujos– degiosios dujos, kurios ne aukštesnėje kaip 54 °C temperatūroje savaime užsidega ore.

2.2.1.3. Chemiškai nestabilios dujos– degiosios dujos, kurios gali sprogti net ir nesant oro arba deguonies.“

2.2.2.1 ir 2.2.2.2 skirsniai pakeičiami taip:

„2.2.2.1.

Degiosios dujos pagal 2.2.1 lentelę priskiriamos 1A, 1B arba 2 kategorijai. Piroforinės ir (arba) chemiškai nestabilios degiosios dujos visada priskiriamos 1A kategorijai.

2.2.1 lentelė

Degiųjų dujų skirstymo į kategorijas kriterijai

Kategorija

Kriterijai

Degiosios dujos

Dujos, kurios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui:

a)	užsidega, kai jų koncentracija ore yra ne didesnė kaip 13 % tūrio, arba

b)	tampa degios ore, kai jų koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 procentinių punktų (neatsižvelgiant į apatinę degumo ribą),

išskyrus atvejus, kai iš duomenų matyti, kad jos atitinka 1B kategorijai taikomus kriterijus.

Piroforinės dujos

Degiosios dujos, kurios ne aukštesnėje kaip 54 °C temperatūroje savaime užsidega ore.

Chemiškai nestabilios dujos

Degiosios dujos, kurios yra chemiškai nestabilios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui.

Degiosios dujos, kurios yra chemiškai nestabilios aukštesnėje nei 20 °C temperatūroje ir (arba) esant didesniam nei 101,3 kPa slėgiui.

Degiosios dujos

Dujos, kurios atitinka 1A kategorijai taikomus degumo kriterijus, tačiau kurios nėra piroforinės ar chemiškai nestabilios ir kurių:

a)	apatinė degumo ore riba – didesnė kaip 6 % tūrio arba

b)	pagrindinio degimo greitis – mažesnis kaip 10 cm/s.

Degiosios dujos

Kitos nei 1A arba 1B kategorijai priskiriamos dujos, kurios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui tampa degios ore.

1 PASTABA.

Aerozoliai degiosioms dujoms nepriskiriami. Žr. 2.3 skirsnį.

2 PASTABA.

Jeigu duomenų, kuriais remiantis degiosios dujos gali būti priskiriamos 1B kategorijai, neturima, 1A kategorijai taikomus kriterijus atitinkančios degiosios dujos automatiškai priskiriamos 1A kategorijai.

3 PASTABA.

Piroforinės dujos ne visada savaime užsidega iš karto – jos gali užsidegti pavėluotai.

4 PASTABA.

Jei duomenų apie degiųjų dujų mišinio piroforines savybes neturima, toks mišinys piroforinėms dujoms priskiriamas tuomet, jei piroforinė (-ės) sudedamoji (-osios) dalis (-ys) sudaro daugiau kaip 1 % jo tūrio.“

2.2.3 skirsnio 2.2.3 lentelė pakeičiama taip:

„2.2.2 lentelė

Degiųjų dujų etikečių elementai

	1A kategorija	1A kategorijai priskiriamos dujos, atitinkančios piroforinėms arba nestabilioms A/B kategorijos dujoms taikomus kriterijus			1B kategorija	2 kategorija
		Piroforinės dujos	Chemiškai nestabilios dujos
		Piroforinės dujos	A kategorija	B kategorija
GHS piktograma						Nėra
Signalinis žodis	Pavojinga	Pavojinga	Pavojinga	Pavojinga	Pavojinga	Atsargiai
Pavojingumo frazė	H220: ypač degios dujos	H220: ypač degios dujos. H232: ore gali užsidegti savaime.	H220: ypač degios dujos. H230: gali sprogti net ir nesant oro	H220: ypač degios dujos. H231: gali sprogti net ir nesant oro, esant didesniam slėgiui ir (arba) aukštesnėje temperatūroje	H221: degiosios dujos	H221: degiosios dujos
Atsargumo frazė dėl prevencijos	P210	P210 P222 P280	P202 P210	P202 P210	P210	P210
Atsargumo frazė dėl poveikio	P377 P381	P377 P381	P377 P381	P377 P381	P377 P381	P377 P381
Atsargumo frazė dėl laikymo	P403	P403	P403	P403	P403	P403
Atsargumo frazė dėl pašalinimo

Klasifikavimo procedūra atliekama pagal nurodytą algoritmą (žr. 2.2.1 paveikslą).“

2.2.3 skirsnyje po 2.2.2 lentele įrašoma ši pastraipa:

„Jei degiosios dujos arba dujų mišinys priskiriami piroforinėms ir (arba) chemiškai nestabilioms dujoms, visa atitinkama klasifikacija (-os) nurodoma (-os) saugos duomenų lape, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priede, o atitinkami pranešimų apie pavojų elementai pateikiami etiketėje.“

2.2.3 skirsnio 2.2.1 paveikslas pakeičiamas taip:

„2.2.1 paveikslas

Degiosios dujos

1A kategorija

Chemiškai nestabilios A kategorijos dujos

1A kategorija

Piroforinės dujos ir chemiškai nestabilios A kategorijos dujos

1A kategorija

Piroforinės dujos

1A kategorija

Piroforinės dujos ir chemiškai nestabilios B kategorijos dujos

Pavojinga

Ar jos chemiškai nestabilios 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui?

Ar jos chemiškai nestabilios aukštesnėje nei 20 °C temperatūroje ir (arba) esant didesniam nei 101,3 kPa slėgiui?

Ar jos 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui yra chemiškai nestabilios?

Ar jos ne aukštesnėje kaip 54 °C temperatūroje savaime užsidega ore? (1)

Prie degiujų dujų nepriskiriamos

Ar jos 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui tampa degios ore?

Taip

Medžiaga / mišinys yra dujos

(1)	Jei duomenų apie degiųjų dujų mišinio piroforines savybes neturima, toks mišinys piroforinėms dujoms priskiriamas tuomet, jei piroforinė (-ės) sudedamoji (-osios) dalis (-ys) sudaro daugiau kaip 1 % jo tūrio.

1A kategorija

Chemiškai nestabilios B kategorijos dujos

2 kategorija

Piktogramos nėra

Atsargiai

Ar ju apatinė degumo ore riba – didesnė kaip 6 % tūrio ir (arba) pagrindinio degimo greitis – mažesnis kaip 10 cm/s?

Ar jos 20 °C temperatūroje ir esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui:

(a) užsidega, kai jų koncentracija ore yra ne didesnė kaip 13 % tūrio, arba

(b) tampa degios ore (neatsižvelgiant i apatinę degumo riba), kai jų koncentracija yra ne mažesnė kaip 12 procentinių punktų?

Ar jos chemiškai nestabilios aukštesnėje nei 20 °C temperatūroje ir (arba) esant didesniam nei 101,3 kPa slėgiui?

Ne arba nežinoma

Taip

1B kategorija

1A kategorija

Pavojinga

“

l)	2.2.3 skirsnio 2.2.2 paveikslas išbraukiamas.

2.2.4. skirsnis iš dalies keičiamas taip:

2.2.4.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2.4.1.

Degumas turi būti nustatomas bandymais, o mišinių degumas (jei turima pakankamai duomenų) – skaičiuojant pagal ISO priimtus metodus (žr. ISO 10156 „Dujos ir dujų mišiniai. Užsiliepsnojimo potencialo ir oksidacijos gebos nustatymas, skirtas balionų čiaupų atvamzdžiams parinkti“ su pakeitimais; jei 1B kategorijos atveju remiamasi pagrindinio degimo greičiu, žr. ISO 817 „Aušalai. Žymėjimas ir saugos klasifikacija“ (su pakeitimais) C priedą „Degiųjų dujų degimo greičio matavimo bandymo metodas“). Vietoj bandymo prietaiso, naudotino pagal ISO 10156 (su pakeitimais), gali būti naudojamas pagal EN 1839 „Degiųjų dujų ir garų sprogumo ribų nustatymas (su pakeitimais) 4.2 punktą taikant vamzdžių metodą naudotinas bandymo prietaisas.““

Įterpiami šie 2.2.4.2 ir 2.2.4.3 skirsniai:

„2.2.4.2.

Piroforinės savybės turi būti nustatomos 54 °C temperatūroje pagal IEC 60079–20–1 (ed1.0; 2010–01) „Sprogiosios atmosferos. 20–1 dalis. Medžiagų charakteristikos dujoms ir garams klasifikuoti. Bandymo metodai ir jo duomenys“ arba DIN 51794 „Naftos produktų užsidegimo temperatūros nustatymas“.

2.2.4.3.

Piroforinėms dujoms skirta klasifikavimo procedūra nebūtina, jei gamybos ar tvarkymo patirtis rodo, jog medžiaga ne aukštesnėje nei 54 °C temperatūroje ore savaime neužsidega. Degiųjų dujų mišiniai, kurių piroforinės savybės neištirtos ir kuriuose piroforinių sudedamųjų dalių yra daugiau kaip vienas procentas, priskiriami piroforinėms dujoms. Vertinant poreikį klasifikuoti degiųjų dujų mišinius, kuriuose piroforinių sudedamųjų dalių yra ne daugiau kaip vienas procentas, turi būti remiamasi ekspertiniu piroforinių dujų bei jų mišinių savybių ir fizinių pavojų vertinimu. Šiuo atveju poreikis atlikti bandymą turi būti apsvarstytas tik jei ekspertų vertinime nurodyta, kad klasifikavimo procesui pagrįsti reikalingi papildomi duomenys.“

n)	2.2.4.2 skirsnio numeris pakeičiamas taip: „2.2.4.4.“

Tekstas prieš 2.6.4.2 skirsnio a–d dalis pakeičiamas taip:

„2.6.4.2.

Jei tai mišiniai (5), kurių sudėtyje yra nustatytos koncentracijos žinomų degiųjų skysčių (nors juose gali būti nelakių sudedamųjų dalių, pvz., polimerų ar priedų), pliūpsnio temperatūra nebūtinai turi būti nustatoma eksperimentiniu būdu, jei taikant 2.6.4.3 skirsnyje nurodytą metodą apskaičiuota mišinio pliūpsnio temperatūra yra bent 5 °C (6) aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų ir jei:

(5) Šiuo metu yra patvirtintas skaičiavimo metodas, taikomas mišiniams, kurių sudėtyje yra iki šešių lakiųjų komponentų. Šie komponentai gali būti degieji skysčiai, pvz., angliavandeniliai, eteriai, alkoholiai, esteriai (išskyrus akrilatus) ir vanduo. Vis dėlto patvirtinto metodo, taikomo mišiniams, kurių sudėtyje yra halogenintų, sieros ir (arba) fosforo junginių, taip pat reaktyvių akrilatų, dar nėra."

(6) Jei apskaičiuota pliūpsnio temperatūra yra mažiau nei 5 °C aukštesnė už atitinkamą klasifikavimo kriterijų, šio apskaičiavimo metodo taikyti negalima, o pliūpsnio temperatūra apskaičiuojama eksperimentiniu būdu.“"

2.7.2.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.7.2.2.

Metalų ar metalų lydinių milteliai priskiriami degiosioms kietosioms medžiagoms, jei jie gali užsidegti ir reakcija per visą bandinio ilgį (100 mm) išplinta per 10 minučių ar greičiau.“

2.12.2.1 skirsnio 2.12.1 lentelė pakeičiama taip:

„2.12.1 lentelė

Cheminių medžiagų ir mišinių, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas, klasifikavimo kriterijai

Kategorija	Kriterijai
1	Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie aplinkos temperatūroje sparčiai reaguoja su vandeniu, o išsiskyrusios dujos paprastai užsidega savaime, arba kurie aplinkos temperatūroje iškart sureaguoja su vandeniu, o degiųjų dujų išsiskyrimo sparta yra ne mažesnė kaip 10 litrų vienam cheminės medžiagos kilogramui per minutę.
2	Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie aplinkos temperatūroje iškart sureaguoja su vandeniu, o didžiausia degiųjų dujų išsiskyrimo sparta yra ne mažesnė kaip 20 litrų vienam cheminės medžiagos kilogramui per valandą, ir kurie neatitinka 1 kategorijos kriterijų.
3	Cheminė medžiaga ar mišinys, kurie aplinkos temperatūroje lėtai reaguoja su vandeniu, o degiųjų dujų išsiskyrimo sparta yra didesnė kaip 1 litras vienam cheminės medžiagos kilogramui per valandą, ir kurie neatitinka 1 ir 2 kategorijų kriterijų.

Pastaba.

Bandymas atliekamas su tokio fizinio būvio chemine medžiaga ar mišiniu, kokio jie buvo pateikti. Jei, pavyzdžiui, tiekimo ar vežimo tikslais ta pati cheminė medžiaga turi būti pateikta kito fizinio būvio, nei tas, kurio ji naudota bandymui, ir laikoma, kad dėl to per klasifikavimo bandymą gali iš esmės pakisti jos charakteristikos, bandymas turi būti atliktas ir su naujo būvio chemine medžiaga.“

Pridedamas šis 2.17 skirsnis:

„2.17. Desensibilizuoti sprogmenys

2.17.1. Apibrėžtys ir bendrosios nuostatos

2.17.1.1. Desensibilizuoti sprogmenys – kietos arba skystos sprogiosios medžiagos ar mišiniai, kurie, siekiant susilpninti jų sprogstamąsias savybes, yra flegmatizuoti taip, kad neįvyktų masinis sprogimas ir jie per greitai nesudegtų, ir todėl gali būti nepriskiriami sprogmenų pavojingumo klasei (žr. taip pat 2.1.4.1 skirsnio 3 dalį) (7).

2.17.1.2. Desensibilizuotų sprogmenų pavojingumo klasei priskiriami:

kietieji desensibilizuoti sprogmenys – sprogiosios medžiagos ar mišiniai, kurie sudrėkinami vandeniu ar alkoholiais arba atskiedžiami kitomis medžiagomis siekiant suformuoti homogeninį kietąjį mišinį ir taip susilpninti jų sprogstamąsias savybes;

Pastaba. Tai apima jautrumo sumažėjimą dėl cheminių medžiagų hidratų susidarymo.

b)	skystieji desensibilizuoti sprogmenys – sprogiosios medžiagos ar mišiniai, kurie ištirpinami ar suspenduojami vandenyje ar kitose skystose medžiagose siekiant gauti homogeninį skystą mišinį ir taip susilpninti jų sprogstamąsias savybes.

2.17.2. Klasifikavimo kriterijai

2.17.2.1. Šiai klasei priskiriami visi sumažinto jautrumo būsenos sprogmenys išskyrus atvejus, kai tokios būsenos:

a)	juos ketinama naudoti, siekiant gauti praktinį sprogstamąjį ar pirotechninį efektą;

b)	jie kelia masinio sprogimo pavojų, remiantis bandymų 6 serijos a arba b tipo bandymais, arba jų degimo sparta, patikslinta atliekant JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo V dalies 51.4 poskirsnyje aprašytą degimo spartos bandymą, yra didesnė kaip 1 200 kg/min; arba

c)	egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 300 J/g.

1 PASTABA. Cheminės medžiagos arba mišiniai, kurie būdami sumažinto jautrumo būsenos atitinka a arba b kriterijus, priskiriami sprogmenims (žr. 2.1 skirsnį). Cheminės medžiagos arba mišiniai, kurie atitinka c kriterijų, gali būti priskiriami kitoms fizinio pavojingumo klasėms.

2 PASTABA. Egzoterminio skilimo energija gali būti apskaičiuojama naudojant tinkamą kalorimetrijos metodą (Žr. JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20 skirsnio 20.3.3.3 poskirsnį).

2.17.2.2. Desensibilizuoti sprogmenys priskiriami vienai iš keturių šios klasės kategorijų, kuri nurodoma juos pakuojant tiekimo bei naudojimo tikslais, atsižvelgiant į degimo spartą (Ac), patikslintą atlikus JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo V dalies 51.4 poskirsnyje aprašytą degimo spartos (išorinės ugnies) bandymą, ir vadovaujantis 2.17.1 lentele:

2.17.1 lentelė

Desensibilizuotų sprogmenų kriterijai

Kategorija	Kriterijai
1	Desensibilizuoti sprogmenys, kurių patikslinta degimo sparta (Ac) yra ne mažesnė kaip 300 kg/min, bet ne didesnė kaip 1 200 kg/min
2	Desensibilizuoti sprogmenys, kurių patikslinta degimo sparta (Ac) yra ne mažesnė kaip 140 kg/min, bet mažesnė kaip 300 kg/min
3	Desensibilizuoti sprogmenys, kurių patikslinta degimo sparta (Ac) yra ne mažesnė kaip 60 kg/min, bet mažesnė kaip 140 kg/min
4	Desensibilizuoti sprogmenys, kurių patikslinta degimo sparta (Ac) yra mažesnė kaip 60 kg/min

1 pastaba. Desensibilizuoti sprogmenys paruošiami taip, kad įprastomis laikymo ir tvarkymo sąlygomis jie išlieka homogeniški ir neatsiskiria, ypač jei jų jautrumas sumažintas drėkinant. Informaciją apie sprogmenų laikymo terminą ir instrukcijas, kaip patikrinti, ar jų jautrumas sumažėjęs, gamintojas/tiekėjas pateikia saugos duomenų lape. Tam tikromis sąlygomis tiekimo ir naudojimo etapuose desensibilizacijos veiksnio (pvz., flegmatizatoriaus, drėkiklio ar apdorojimo) poveikis gali sumažėti ir todėl desensibilizuoto sprogmens keliamo pavojaus galimybė gali padidėti. Be to, saugos duomenų lape turi būti pateikiamos rekomendacijos dėl to, kaip tuo atveju, kai cheminė medžiaga arba mišinys nėra pakankamai desensibilizuoti, išvengti keliamų didesnių ugnies, sprogimo ar išsvaidymo pavojų.

2 pastaba. Sprogstamosios desensibilizuotų sprogmenų savybės nustatomos atliekant JT RTDG bandymų ir kriterijų vadove nustatytus 2 serijos bandymus ir nurodomos saugos duomenų lape.

3 pastaba. Desensibilizuotiems sprogmenims 2.1 skirsnis (Sprogmenys), 2.6 skirsnis (Degieji skysčiai) ir 2.7 skirsnis (Degiosios kietosios medžiagos) laikymo, tiekimo ir naudojimo tikslais papildomai netaikomi.

2.17.3. Informacija apie pavojų

Ženklinant skystas arba kietas medžiagas ar mišinius, atitinkančius priskyrimo šiai pavojingumo klasei kriterijus, turi būti naudojami 2.17.2 lentelėje nurodyti etikečių elementai.

2.17.2 lentelė

Desensibilizuotų sprogmenų etikečių elementai

	1 kategorija	2 kategorija	3 kategorija	4 kategorija
GHS piktograma
Signalinis žodis	Pavojinga	Pavojinga	Atsargiai	Atsargiai
Pavojingumo frazė	H206: gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika	H207: gaisro arba išsvaidymo pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika	H207: gaisro arba išsvaidymo pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika	H208: gaisro pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika
Atsargumo frazė dėl prevencijos	P210 P212 P230 P233 P280	P210 P212 P230 P233 P280	P210 P212 P230 P233 P280	P210 P212 P230 P233 P280
Atsargumo frazė dėl poveikio	P370 + P380+ P375	P370 + P380+ P375	P370 + P380+ P375	P371 + P380 + P375
Atsargumo frazė dėl laikymo	P401	P401	P401	P401
Atsargumo frazė dėl pašalinimo	P501	P501	P501	P501

2.17.4. Papildomos klasifikavimo nuostatos

2.17.1. paveikslas

Desensibilizuoti sprogmenys

Sprogmuo

1.1 poklasis

Sprogmuo

1.1 poklasis

Pavojingumo klasė „Sprogmenys“ (žr. 2.1 skirsnio kriterijus)

Taip

Desensibilizuotiems sprogmenims nepriskiriama

Gali būti priskiriama kitoms fizinio pavojingumo klasėms

Taip

Pavojinga

Taip

Ar sukeliamas masinis sprogimas?

6 serijos a, b tipo bandymai

Ar egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 300 J/g?

Ar jo sudėtyje yra progiosios medžiagos ar mišinio, kuris yra flegmatizuotas siekiant sumažinti jo sprogstamąsias savybes?

Medžiaga / mišinys kietas arba skystas?

Taip

AC > 1 200 kg/min?

Ar sukeliamas masinis sprogimas?

Degimo spartos bandymas

(V dalies 51.4 poskirsnis)

AC ≥ 60 kg/min, bet < 140 kg/min?

4 kategorija

3 kategorija

2 kategorija

AC < 60 kg/min?

Atsargiai

Taip

AC ≥ 140 kg/min, bet < 300 kg/min?

Atsargiai

Pavojinga

1 kategorija

Taip

AC ≥ 300 kg/min, bet ≤ 1 200 kg/min?

2.17.4.1. Desensibilizuotų sprogmenų klasifikavimo procedūra netaikoma, jei:

a)	vadovaujantis 2.1 skirsnyje nurodytais kriterijais, cheminių medžiagų arba mišinių sudėtyje sprogiųjų medžiagų nėra arba

b)	egzoterminio skilimo energija yra mažesnė nei 300 J/g.

2.17.4.2. Egzoterminio skilimo energija nustatoma naudojant jau desensibilizuotą sprogmenį (t. y. homogeninį kietąjį arba skystąjį mišinį, kurį sudaro sprogioji medžiaga ir jos sprogstamosioms savybėms susilpninti naudojama cheminė (-ės) medžiaga (-os). Egzoterminio skilimo energija gali būti apskaičiuojama naudojant tinkamą kalorimetrijos metodą (Žr. JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo II dalies 20 skirsnio 20.3.3.3 poskirsnį).“

3 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	3.1.1.1 skirsnis pakeičiamas taip: „3.1.1.1. Ūmus toksiškumas– didelis neigiamas (t. y. mirtinas) poveikis sveikatai, pasireiškiantis vieną kartą prarijus cheminės medžiagos ar mišinio arba vieną kartą ar trumpai jiems susilietus su oda ar jų įkvėpus.“

3.1.2.1 skirsnio įžanginė pastraipa pakeičiama taip:

„3.1.2.1.

Medžiagos gali būti priskiriamos vienai iš keturių pavojingumo kategorijų, remiantis ūmiu toksiškumu prarijus, susilietus su oda arba įkvėpus pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytus skaitinius ribinius kriterijus. Ūmaus toksiškumo vertės išreiškiamos kaip (apytikslės) LD50 (prarijus, susilietus su oda) arba LC50 (įkvėpus) vertės arba kaip ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE). Taikant kai kuriuos in vivo metodus LD50/LC50 vertės nustatomos tiesiogiai, tačiau pagal kitus, naujesnius in vivo metodus (pvz., naudojant mažiau gyvūnų) atsižvelgiama į kitus ūmaus toksiškumo rodiklius, kaip antai reikšmingus klinikinius toksiškumo požymius, kuriais remiantis medžiagos priskiriamos pavojingumo kategorijai. Paaiškinimai pateikiami po 3.1.1 lentele.“

c)	3.1.2.1 skirsnio 3.1.1 lentelės pavadinimas pakeičiamas taip: „3.1.1 lentelė Ūmaus toksiškumo įverčiai (ATE) ir ūmaus toksiškumo pavojingumo kategorijų nustatymo kriterijai“.

d)	3.2.1.1 skirsnis pakeičiamas taip: „3.2.1.1. Odos ėsdinimas– negrįžtamasis odos pažeidimas, t. y. matoma epidermio ir dermos nekrozė, odai susilietus su medžiaga arba mišiniu. Odos dirginimas– grįžtamasis odos pažeidimas odai susilietus su medžiaga arba mišiniu.“

3.3.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.3.1.1. Smarkus akių pažeidimas– ne visiškai grįžtamas akies audinio pažeidimas arba smarkus fizinis regėjimo pablogėjimas, pasireiškiantis medžiagos arba mišinio patekus į akis.

Akių sudirginimas– visiškai grįžtami akių pakitimai, pasireiškiantys medžiagos arba mišinio patekus į akis.“

f)	3.4.1.1 skirsnis pakeičiamas taip: „3.4.1.1. Kvėpavimo takų jautrinimas– įkvėpus medžiagos arba mišinio padidėjęs kvėpavimo takų jautrumas.“

g)	3.4.1.2 skirsnis pakeičiamas taip: „3.4.1.2. Odos jautrinimas– alerginė reakcija, pasireiškianti odai susilietus su medžiaga arba mišiniu.“

3.4.2.1.3.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.4.2.1.3.1.

Atitinkamų tyrimų su gyvūnais (8) duomenys, kurie gali rodyti medžiagos potencialą jautrinti žmogaus organizmą jos įkvėpus (9), gali apimti:

a)	imunoglobulino E (IgE) ir kitų savitų imuninių parametrų matavimo, pvz., atliekant tyrimus su pelėmis, duomenis;

b)	jūrų kiaulyčių plaučių specifinių reakcijų duomenis.

(8) Šiuo metu pripažintų ir patvirtintų bandymų su gyvūnais modelių padidėjusiam kvėpavimo takų jautrumui tirti nėra. Tam tikromis aplinkybėmis tyrimų su gyvūnais duomenys gali būti vertinga informacija atliekant įrodomosios vertės analizę."

(9) Mechanizmai, kaip medžiagos sukelia astmos simptomus, dar nėra visiškai žinomi. Dėl prevencinių priežasčių šios medžiagos laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis. Tačiau, jei remiantis duomenimis galima įrodyti, kad dėl dirginimo šiomis medžiagomis astmos simptomai pasireiškia tik žmonėms, kurių bronchų reaktyvumas padidėjęs, jos neturi būti laikomos kvėpavimo takus jautrinančiomis medžiagomis.“"

3.4.3.3.2 skirsnio 3.4.6 lentelės 1 pastaba pakeičiama taip:

„1 pastaba

Ši ribinė koncentracija, sukelianti reakciją, naudojama siekiant laikytis specialių II priedo 2.8 skirsnio ženklinimo reikalavimų, kad būtų apsaugoti jau įjautrinti asmenys. Mišiniui, kurio sudedamosios dalies kiekis yra ne mažesnis už šią koncentraciją, būtinas saugos duomenų lapas. Konkrečios ribinės koncentracijos jautrinančių medžiagų koncentracijos riba, sukelianti reakciją, turi būti viena dešimtoji konkrečios ribinės koncentracijos.“

j)	3.5.1.1 skirsnis pakeičiamas taip: „3.5.1.1. Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms– medžiagos arba mišinio poveikis, dėl kurio pasireiškia paveldimos genų mutacijos, įskaitant paveldimas chromosomų struktūros ir skaičiaus aberacijas lytinėse ląstelėse.“

3.5.1.1 skirsnio numeris pakeičiamas taip:

„3.5.1.2. Mutacija– nuolatinis ląstelės genetinės medžiagos kiekio ar sandaros pokytis. Terminu „mutacija“ vadinami tiek paveldimi genetiniai pokyčiai, kurie gali pasireikšti fenotipų lygmeniu, tiek žinomi pagrindiniai DNR pakitimai (įskaitant konkrečius pagrindinių porų pokyčius ir chromosomų translokacijas). Terminai „mutageninis“ ir „mutagenas“ vartojami medžiagoms, dėl kurių ląstelių ir (arba) organizmų populiacijose padidėja mutacijų skaičius, apibūdinti.“

3.5.1.2 skirsnio numeris pakeičiamas taip:

„3.5.1.3.

Bendresni terminai „genotoksinis“ ir „genotoksiškumas“ vartojami apibūdinti medžiagoms ar procesams, kurie keičia DNR sandarą, informaciją ar segregaciją, įskaitant tas medžiagas ir procesus, kurie pažeidžia DNR sutrikdę normalius jos replikacijos procesus arba jos replikaciją pakeičia nefiziologiniu būdu (laikinai). Genotoksiškumo bandymų rezultatai paprastai laikomi mutageniškumo padarinių rodikliais.“

3.5.2.3.5 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.5.2.3.5.

Mutageninio poveikio somatinėms ląstelėms in vivo bandymams priskiriama:

—	žinduolių kaulų čiulpų chromosomų aberacijų bandymas;

—	žinduolių eritrocitų mikrobranduolių bandymas.“

3.6.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.6.1.1. Kancerogeniškumas– medžiagos arba mišinio poveikis, dėl kurio susergama vėžiu arba padidėja sergamumo juo rodiklis. Medžiagos ir mišiniai, kurie per tinkamai atliktus tyrimus su gyvūnais sukėlė nepiktybinių ar piktybinių auglių, taip pat laikomos esamais ar įtariamais žmogaus kancerogenais, nebent turima tvirtų įrodymų, kad auglių formavimosi mechanizmas žmonėms netaikytinas.

Medžiaga arba mišinys kancerogeniškumo pavojų keliančioms medžiagoms arba mišiniams priskiriami remiantis jiems būdingomis savybėmis, todėl pagal šią klasifikaciją apie vėžio rizikos, galinčios kilti tą medžiagą arba mišinį naudojantiems žmonėms, lygį spręsti negalima.“

3.7.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.7.1.1. Toksinis poveikis reprodukcijai– paveikus medžiagai arba mišiniui pasireiškiantis neigiamas poveikis suaugusių vyrų ir moterų lytinei funkcijai bei vaisingumui ir toksinis poveikis palikuonių vystymuisi. Toliau pateikiamos apibrėžtys adaptuotos pagal IPCS/EHS dokumente Nr. 225 „Su cheminių medžiagų poveikiu reprodukcijai susijusios rizikos sveikatai įvertinimo principai“ suderintas darbines apibrėžtis. Žinomas genetinis paveldimasis poveikis palikuonims priskiriamas mutageniniam poveikiui lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis), nes manoma, kad pagal dabartinę klasifikavimo sistemą tokį poveikį labiau tinka priskirti atskirai mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms pavojingumo klasei.

Pagal šią klasifikavimo sistemą toksinis poveikis reprodukcijai skirstomas į dvi pagrindines grupes:

a)	neigiamas poveikis lytinei funkcijai ir vaisingumui;

b)	neigiamas poveikis palikuonių vystymuisi.

Tam tikras toksinis poveikis reprodukcijai negali būti aiškiai priskiriamas nei lytinės funkcijos bei vaisingumo sutrikdymui, nei toksiniam poveikiui vystymuisi. Vis dėlto šį poveikį turinčios medžiagos ir mišiniai priskiriami toksinį poveikį reprodukcijai turinčioms medžiagoms ir mišiniams ir žymimi pateikiant bendrąją pavojingumo frazę.“

3.7.2.5.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.7.2.5.1.

Esama keleto tarptautiniu mastu pripažintų bandymų metodų; tai, be kita ko, – toksiškumo vystymuisi bandymų metodai (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bandymų gairės Nr. 414) ir toksinio poveikio vienai arba dviem kartoms bandymų metodai (pvz., EBPO bandymų gairės Nr. 415, 416 ir 443).“

3.8.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.8.1.1. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)– specifinis nemirtinas toksinis poveikis konkretiems organams, pasireiškiantis po vienkartinio medžiagos ar mišinio poveikio. Jam priskiriamas visas 3.1–3.7 bei 3.10 skirsniuose konkrečiai neminimas reikšmingas grįžtamasis ir negrįžtamasis poveikis sveikatai, kuris gali pakenkti funkcijai ir pasireiškia išsyk ir (arba) yra uždelstas (dar žr. 3.8.1.6 skirsnį).“

3.8.3.4.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.8.3.4.1.

Jei patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį neturima, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas kaip specifiškai toksiškas konkrečiam organui (nurodomas konkretus organas) po vienkartinio poveikio, jei bent viena jo sudedamoji dalis priskiriama 1 arba 2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) kategorijai ir jos kiekis atitinka arba viršija 3.8.3 lentelėje nurodytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai.“

3.8.3.4 skirsnis papildomas 3.8.3.4.6 skirsniu:

„3.8.3.4.6.

Jei 3 kategorijos sudedamosioms dalims taikomas adityvumo metodas, svarbios mišinio sudedamosios dalys – sudedamosios dalys, kurių koncentracija jame ≥ 1 % (masės dalimis, jei tai kietosios medžiagos, skysčiai, dulkės, rūkas ir garai, ir tūrio dalimis, jei tai dujos), nebent būtų priežasčių įtarti, kad sudedamoji dalis, kurios koncentracija < 1 %, vis tiek yra svarbi klasifikuojant mišinį pagal dirginamąjį poveikį kvėpavimo takams ir narkotinį poveikį.“

3.9.1.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.9.1.1. Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)– specifinis toksinis poveikis konkretiems organams, pasireiškiantis po kartotinio medžiagos arba mišinio poveikio. Jam priskiriamas visas reikšmingas grįžtamasis ir negrįžtamasis poveikis sveikatai, kuris gali pakenkti funkcijai ir pasireiškia išsyk ir (arba) yra uždelstas. Tačiau kitas specifinis toksinis poveikis, konkrečiai paminėtas 3.1–3.8 bei 3.10 skirsniuose, jam nepriskiriamas.“

3.9.3.4.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„3.9.3.4.1.

Jei patikimų įrodymų ar bandymų duomenų apie patį konkretų mišinį neturima, o siejimo principų klasifikavimui taikyti negalima, mišinys klasifikuojamas pagal jo sudedamųjų medžiagų klasifikaciją. Tokiu atveju mišinys klasifikuojamas kaip specifiškai toksiškas konkrečiam organui (nurodomas konkretus organas) po kartotinio poveikio, jei bent viena jo sudedamoji dalis priskiriama 1 arba 2 specifinio toksiškumo konkrečiam organui (kartotinis poveikis) kategorijai ir jos kiekis atitinka arba viršija 3.9.4 lentelėje nustatytą bendrąją koncentracijos ribą, taikomą atitinkamai 1 arba 2 kategorijai.“

v)	3.10.1.3 skirsnis pakeičiamas taip: „3.10.1.3. Plaučių pakenkimo pavojus prarijus– medžiagos arba mišinio dėl aspiracijos sukeliamas didelis ūmus poveikis, galintis sukelti, pvz., cheminę pneumoniją, plaučių pažeidimų ar mirtį.“

3.10.3.3 skirsnis papildomas nauju skirsniu:

„3.10.3.3.1.1.

Svarbios mišinio sudedamosios dalys – sudedamosios dalys, kurių koncentracija jame ≥ 1 %.“

3.10.3.3.1.1 skirsnio numeris ir tekstas pakeičiami taip:

„3.10.3.3.1.2.

Mišinys priskiriamas 1 kategorijai, kai jo sudedamųjų dalių, priskiriamų 1 kategorijai, bendra koncentracija yra ≥ 10 %, o mišinio kinematinė klampa 40 °C temperatūroje yra ≤ 20,5 mm2/s.“

3.10.3.3.1.2 skirsnio numeris ir tekstas pakeičiami taip:

„3.10.3.3.1.3.

Jei tai mišinys, kuris susiskirsto į du ar daugiau atskirų sluoksnių, kurių kiekvieno sudedamųjų dalių, priskiriamų 1 kategorijai, bendra koncentracija yra ≥ 10 %, o sluoksnio kinematinė klampa 40 C temperatūroje yra ≤ 20,5 mm2/s, visas mišinys priskiriamas 1 kategorijai.“

4 dalis iš dalies keičiama taip:

4.1.3.5.5.3.1 skirsnis pakeičiamas taip:

„4.1.3.5.5.3.1.

Pirmiausia išnagrinėjamos visos 1 ūmaus poveikio kategorijai priskiriamos sudedamosios dalys. Jei šių sudedamųjų dalių koncentracija (%), padauginus iš jų atitinkamų M faktorių, bendrai sudaro ≥ 25 % mišinio, jis visas priskiriamas 1 ūmaus poveikio kategorijai.“

(1) Arba tam tikrais atvejais < 1 %, žr. 3.2.3.3.1.

(2) Arba tam tikrais atvejais < 1 %, žr. 3.3.3.3.1.

(3) Arba tam tikrais atvejais < 1 %, žr. 3.8.3.4.6.

(4) Arba tam tikrais atvejais < 0,1 %, žr. 4.1.3.1.

(7) 2.1 skirsnyje apibrėžti nestabilieji sprogmenys taip pat gali būti stabilizuojami sumažinant jautrumą ir tuomet gali būti priskiriami desensibilizuotiems sprogmenims, jei tenkinami visi 2.17 skirsnyje išdėstyti kriterijai. Šiuo atveju desensibilizuotas sprogmuo bandomas pagal bandymų 3 seriją (JT RTDG bandymų ir kriterijų vadovo I dalį), nes tikėtina, kad informacija apie jo jautrumą mechaniniams dirgikliams yra svarbi nustatant saugaus tvarkymo ir naudojimo sąlygas. Rezultatai pateikiami saugos duomenų lape.

III PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 III priedas iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

1.1 lentelė papildoma šiomis pavojingumo frazėmis:

„H206	Kalba	2.17 – Desensibilizuoti sprogmenys, 1 pavojingumo kategorija
	BG	Опасност от пожар или разпръскване; повишен риск от експлозия при понижено съдържание на десенсибилизиращ агент.
	ES	Peligro de incendio, onda expansiva o proyección; mayor riesgo de explosión si se reduce el agente insensibilizante.
	CS	Nebezpečí požáru, tlakové vlny nebo zasažení částicemi; zvýšené nebezpečí výbuchu, sníží-li se objem znecitlivujícího prostředku.
	DA	Fare for brand, eksplosion eller udslyngning af fragmenter; øget risiko for eksplosion, hvis det desensibiliserende middel reduceres.
	DE	Gefahr durch Feuer, Druckstoß oder Sprengstücke; erhöhte Explosionsgefahr wenn das Desensibilisierungsmittel reduziert wird.
	ET	Süttimis-, plahvatus- või laialipaiskumisoht, desensibilisaatori vähenemise korral suurenenud plahvatusoht.
	EL	Κίνδυνος πυρκαγιάς, ανατίναξης ή εκτόξευσης· αυξημένος κίνδυνος έκρηξης εάν μειωθεί ο παράγοντας απευαισθητοποίησης.
	EN	Fire, blast or projection hazard; increased risk of explosion if desensitising agent is reduced.
	FR	Danger d'incendie, d'effet de souffle ou de projection; risque accru d'explosion si la quantité d'agent désensibilisateur est réduite.
	GA	Guais dóiteáin, phléasctha nó teilgin; baol méadaithe pléasctha má laghdaítear an dí-íogróir.
	HR	Opasnost od vatre, udarnog vala ili rasprskavanja; povećan rizik od eksplozije ako je smanjen udio desenzitirajućeg agensa.
	IT	Pericolo d'incendio, di spostamento d'aria o di proiezione; maggior rischio di esplosione se l'agente desensibilizzante è ridotto.
	LV	Ugunsbīstamība, triecienviļņbīstamība vai izmetbīstamība; ja desensibilizācijas līdzekļa daudzums samazinājies, palielinās eksplozijas risks.
	LT	Gaisro, sprogimo arba išsvaidymo pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika.
	HU	Tűz, robbanás vagy kivetés veszélye; fokozott robbanásveszély a deszenzibilizáló szer csökkenésével.
	MT	Periklu ta' nar, blast jew projjezzjoni; riskju ikbar ta' splużjoni jekk l-aġent disensitizzanti jitnaqqas.
	NL	Gevaar voor brand, luchtdrukwerking of scherfwerking; toegenomen ontploffingsgevaar als de ongevoeligheidsagens wordt verminderd.
	PL	Zagrożenie pożarem, wybuchem lub rozrzutem; zwiększone ryzyko wybuchu jeśli zawartość środka odczulającego została zmniejszona.
	PT	Perigo de incêndio, sopro ou projeções; risco acrescido de explosão se houver redução do agente dessensibilizante.
	RO	Pericol de incendiu, detonare sau proiectare; risc sporit de explozie dacă se reduce agentul de desensibilizare.
	SK	Nebezpečenstvo požiaru, výbuchu alebo rozletenia úlomkov; zvýšené riziko výbuchu, ak sa zníži obsah desenzibilizačného činidla.
	SL	Nevarnost za nastanek požara, udarnega vala ali drobcev; povečana nevarnost eksplozije, če se zmanjša vsebnost desenzibilizatorja.
	FI	Palo-, räjähdys- tai sirpalevaara; suurentunut, jos flegmatointitekijää vähennetään.
	SV	Fara för brand, tryckvåg eller splitter och kaststycken, ökad explosionsrisk om det okänsliggörande ämnet minskas.“

„H207	Kalba	2.17 – Desensibilizuoti sprogmenys, 2 ir 3 pavojingumo kategorijos
	BG	Опасност от пожар или разпръскване; повишен риск от експлозия при понижено съдържание на десенсибилизиращ агент.
	ES	Peligro de incendio o proyección; mayor riesgo de explosión si se reduce el agente insensibilizante.
	CS	Nebezpečí požáru nebo zasažení částicemi; zvýšené nebezpečí výbuchu, sníží-li se objem znecitlivujícího prostředku.
	DA	Fare for brand eller udslyngning af fragmenter; øget risiko for eksplosion, hvis det desensibiliserende middel reduceres.
	DE	Gefahr durch Feuer oder Sprengstücke; erhöhte Explosionsgefahr wenn das Desensibilisierungsmittel reduziert wird.
	ET	Süttimis- või laialipaiskumisoht, desensibilisaatori vähenemise korral suurenenud plahvatusoht.
	EL	Κίνδυνος πυρκαγιάς ή εκτόξευσης· αυξημένος κίνδυνος έκρηξης εάν μειωθεί ο παράγοντας απευαισθητοποίησης.
	EN	Fire or projection hazard; increased risk of explosion if desensitising agent is reduced.
	FR	Danger d'incendie ou de projection; risque accru d'explosion si la quantité d'agent désensibilisateur est réduite.
	GA	Guais dóiteáin nó teilgin; baol méadaithe pléasctha má laghdaítear an dí-íogróir.
	HR	Opasnost od vatre ili rasprskavanja; povećan rizik od eksplozije ako je smanjen udio desenzitirajućeg agensa.
	IT	Pericolo d'incendio o di proiezione; maggior rischio di esplosione se l'agente desensibilizzante è ridotto.
	LV	Ugunsbīstamība vai izmetbīstamība; ja desensibilizācijas līdzekļa daudzums samazinājies, palielinās eksplozijas risks.
	LT	Gaisro arba išsvaidymo pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika.
	HU	Tűz vagy kivetés veszélye; fokozott robbanásveszély a deszenzibilizáló szer csökkenésével.
	MT	Periklu ta' nar jew projezzjoni; riskju ikbar ta' splużjoni jekk l-aġent disensitizzanti jitnaqqas.
	NL	Gevaar voor brand of scherfwerking; toegenomen ontploffingsgevaar als de ongevoeligheidsagens wordt verminderd.
	PL	Zagrożenie pożarem lub rozrzutem; zwiększone ryzyko wybuchu jeśli zawartość środka odczulającego została zmniejszona.
	PT	Perigo de incêndio ou projeções; risco acrescido de explosão se houver redução do agente dessensibilizante.
	RO	Pericol de incendiu sau proiectare; risc sporit de explozie dacă se reduce agentul de desensibilizare.
	SK	Nebezpečenstvo požiaru alebo rozletenia úlomkov; zvýšené riziko výbuchu, ak sa zníži obsah desenzibilizačného činidla.
	SL	Nevarnost za nastanek požara ali drobcev; povečana nevarnost eksplozije, če se zmanjša vsebnost desenzibilizatorja.
	FI	Palo- tai sirpalevaara; suurentunut, jos flegmatointitekijää vähennetään.
	SV	Fara för brand eller splitter och kaststycken. ökad explosionsrisk om det okänsliggörande ämnet minskas.“

„H208	Kalba	2.17 – Desensibilizuoti sprogmenys, 4 pavojingumo kategorija
	BG	Опасност от пожар; повишен риск от експлозия при понижено съдържание на десенсибилизиращ агент.
	ES	Peligro de incendio; mayor riesgo de explosión si se reduce el agente insensibilizante.
	CS	Nebezpečí požáru; zvýšené nebezpečí výbuchu, sníží-li se objem znecitlivujícího prostředku.
	DA	Brandfare; øget risiko for eksplosion, hvis det desensibiliserende middel reduceres.
	DE	Gefahr durch Feuer; erhöhte Explosionsgefahr wenn das Desensibilisierungsmittel reduziert wird.
	ET	Süttimisoht; desensibilisaatori vähenemise korral suurenenud plahvatusoht.
	EL	Κίνδυνος πυρκαγιάς· αυξημένος κίνδυνος έκρηξης εάν μειωθεί ο παράγοντας απευαισθητοποίησης.
	EN	Fire hazard; increased risk of explosion if desensitising agent is reduced.
	FR	Danger d'incendie; risque accru d'explosion si la quantité d'agent désensibilisateur est réduite.
	GA	Guais dóiteáin; baol méadaithe pléasctha má laghdaítear an dí-íogróir.
	HR	Opasnost od vatre; povećan rizik od eksplozije ako je smanjen udio desenzitirajućeg agensa.
	IT	Pericolo d'incendio; maggior rischio di esplosione se l'agente desensibilizzante è ridotto.
	LV	Ugunsbīstamība; ja desensibilizācijas līdzekļa daudzums samazinājies, palielinās eksplozijas risks.
	LT	Gaisro pavojus; sumažėjus desensibilizacijos veiksnio poveikiui kyla didesnė sprogimo rizika.
	HU	Tűz veszélye; fokozott robbanásveszély a deszenzibilizáló szer csökkenésével.
	MT	Periklu ta' nar; riskju ikbar ta' splużjoni jekk l-aġent disensitizzanti jitnaqqas.
	NL	Gevaar voor brand; toegenomen ontploffingsgevaar als de ongevoeligheidsagens wordt verminderd.
	PL	Zagrożenie pożarem; zwiększone ryzyko wybuchu jeśli zawartość środka odczulającego została zmniejszona.
	PT	Perigo de incêndio; risco acrescido de explosão se houver redução do agente dessensibilizante.
	RO	Pericol de incendiu; risc sporit de explozie dacă se reduce agentul de desensibilizare.
	SK	Nebezpečenstvo požiaru; zvýšené riziko výbuchu, ak sa zníži obsah desenzibilizačného činidla.
	SL	Nevarnost za nastanek požara; povečana nevarnost eksplozije, če se zmanjša vsebnost desenzibilizatorja.
	FI	Palovaara; suurentunut, jos flegmatointitekijää vähennetään.
	SV	Fara för brand, ökad explosionsrisk om det okänsliggörande ämnet minskas.“

„H232	Kalba	2.2 – Degiosios dujos, 1A pavojingumo kategorija, piroforinės dujos
	BG	Може да се запали спонтанно при контакт с въздух.
	ES	Puede inflamarse espontáneamente en contacto con el aire.
	CS	Při styku se vzduchem se může samovolně vznítit.
	DA	Kan selvantænde ved kontakt med luft.
	DE	Kann sich bei Kontakt mit Luft spontan entzünden.
	ET	Kokkupuutel õhuga võib süttida iseenesest.
	EL	Ενδέχεται να αυτοαναφλεγεί εάν εκτεθεί στον αέρα.
	EN	May ignite spontaneously if exposed to air.
	FR	Peut s'enflammer spontanément au contact de l'air.
	GA	D'fhéadfadh an ní uathadhaint i gcás nochtadh don aer.
	HR	Može se spontano zapaliti u dodiru sa zrakom.
	IT	Spontaneamente infiammabile all'aria.
	LV	Saskarē ar gaisu var spontāni aizdegties.
	LT	Ore gali užsidegti savaime.
	HU	Levegővel érintkezve öngyulladásra hajlamos.
	MT	Jista' jieħu n-nar spontanjament jekk ikun espost għall-arja.
	NL	Kan spontaan ontbranden bij blootstelling aan lucht.
	PL	Może ulegać samozapaleniu w przypadku wystawienia na działanie powietrza.
	PT	Pode inflamar-se espontaneamente em contacto com o ar.
	RO	Se poate aprinde spontan dacă intră în contact cu aerul.
	SK	Pri kontakte so vzduchom sa môže spontánne vznietit.
	SL	V stiku z zrakom lahko pride do samodejnega vžiga.
	FI	Voi syttyä itsestään palamaan joutuessaan kosketuksiin ilman kanssa.
	SV	Kan spontanantända vid kontakt med luft.“

1.1 lentelė iš dalies keičiama taip:

H220 skirto įrašo viršutinė eilutė pakeičiama taip:

„H220

Kalba

2.2 – Degiosios dujos, 1A pavojingumo kategorija“.

ii)

H221 skirto įrašo viršutinė eilutė pakeičiama taip:

„H221

Kalba

2.2 – Degiosios dujos, 1B ir 2 pavojingumo kategorijos“.

iii)

H230 skirto įrašo viršutinė eilutė pakeičiama taip:

„H230

Kalba

2.2 – Degiosios dujos, 1A pavojingumo kategorija, chemiškai nestabilios A kategorijos dujos“.

iv)

H231 skirto įrašo viršutinė eilutė pakeičiama taip:

„H231

Kalba

2.2 – Degiosios dujos, 1A pavojingumo kategorija, chemiškai nestabilios B kategorijos dujos“.

H314 skirto įrašo 10-oji eilutė pakeičiama taip:

„FR

Provoque de graves brûlures de la peau et de graves lésions des yeux.“

2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)	2.1 lentelės EUH 001 skirtas įrašas išbraukiamas.

IV PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 IV priedas iš dalies keičiamas taip:

IV priedo pirmoji įžanginė pastraipa pakeičiama taip:

„Šiame priede pateikiama matrica, kurioje išvardijamos kiekvienai pavojingumo klasei ir pavojingumo kategorijai nurodyti rekomenduojamos atsargumo frazės, suskirstytos pagal tų frazių tipus. Matrica padeda pasirinkti tinkamas atsargumo frazes ir joje pateikiama visų kategorijų atsargumo veiksmams tinkančių elementų. Turi būti vartojami visi su konkrečiomis pavojingumo klasėmis susiję specifiniai elementai. Be to, prireikus taip pat turi būti vartojamos su konkrečia pavojingumo klase arba kategorija nesusijusios bendrosios atsargumo frazės.

Kad atsargumo frazės būtų vartojamos lanksčiai, o etiketėje būtų taupoma vieta ir tekstas būtų įskaitomas geriau, atsargumo frazes derėtų derinti arba jungti tarpusavyje. Šio priedo 1 dalies matricoje ir lentelėse pateikiami keli sujungtų atsargumo frazių pavyzdžiai. Tačiau tiekėjai gali derinti bei jungti ir kitas frazes, jei dėl to informacija etiketėse pagal 22 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį teikiama aiškiau ir suprantamiau.

Nepaisant 22 straipsnio, etiketėse arba saugos duomenų lapuose pateikiamos atsargumo frazės nuo šiame priede nustatytų frazių gali šiek tiek skirtis, jei tai padeda geriau perduoti saugos informaciją, o saugos rekomendacijos nesumenkinamos ar nesušvelninamos. Tokie skirtumai gali apimti rašybos variantus, sinonimus ar kitus lygiareikšmius terminus, tinkamus vartoti regione, kuriame produktas tiekiamas ir naudojamas.“

6.1 lentelė iš dalies keičiama taip:

P103 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P103

Atidžiai perskaitykite ir vadovaukitės visomis instrukcijomis.

jei reikia

Plataus vartojimo produktai (praleisti, jei vartojamas P202)“

6.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

P201 ir P202 kodams skirti įrašai pakeičiami taip:

„P201	Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas.	Sprogmenys (2.1 skirsnis)	Nestabilieji sprogmenys
		Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis)	1A, 1B, 2	Plataus vartojimo produktai (praleisti, jei vartojamas P202)“
		Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis)	Papildoma kategorija
P202	Nenaudoti, jeigu neperskaityti ir nesuprasti visi saugos įspėjimai.	Degiosios dujos (2.2 skirsnis)	A, B (chemiškai nestabilios dujos)
		Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Toksinis poveikis reprodukcijai, poveikis laktacijai arba vaikui per motinos pieną (3.7 skirsnis)	Papildoma kategorija

P210 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P210	Laikyti atokiau nuo šilumos šaltinių, karštų paviršių, žiežirbų, atviros liepsnos ir kitų uždegimo šaltinių. Nerūkyti.	Sprogmenys (2.1 skirsnis)	1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai
		Degiosios dujos (2.2 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Aerozoliai (2.3 skirsnis)	1, 2, 3
		Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)	1, 2, 3
		Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis)	1, 2
		Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)	1
		Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)	1
		Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)	1, 2, 3
		Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)	1, 2, 3
		Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	1, 2, 3, 4“

Įterpiamas šis P212 kodui skirtas įrašas.

„P212

Vengti kaitimo uždaroje talpykloje arba desensibilizacijos veiksnio poveikio sumažėjimo.

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3, 4“

P222 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P222

Saugoti nuo kontakto su oru.

Degiosios dujos (2.2 skirsnis)

Piroforinės dujos

—	jei manoma, kad būtina pabrėžti pavojingumo frazę.“

Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)

Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)

P230 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P230

Laikyti sudrėkintą … (kuo)

Sprogmenys (2.1 skirsnis)

1.1, 1.2, 1.3, 1.5 poklasiai

Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamą medžiagą

—	(taikoma medžiagoms ir mišiniams, kurie sudrėkinti, atskiesti, ištirpinti ar suspenduoti naudojant flegmatizatorių, siekiant susilpninti jų sprogstamąsias savybes).

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3, 4

Gamintojas/tiekėjas nurodo atitinkamą medžiagą.“

P233 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P233

Talpyklą laikyti sandariai uždarytą.

Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)

1, 2, 3

—	jei skystis yra lakus ir gali susidaryti sprogi atmosfera.

Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)

Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3, 4

Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis)

1, 2, 3

—	jei cheminis produktas yra lakus ir gali susidaryti pavojinga atmosfera.“

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis)

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkotinis poveikis (3.8 skirsnis)

P280 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P280

Mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius/naudoti akių (veido) apsaugos priemones/naudoti klausos apsaugos priemones/…

Sprogmenys (2.1 skirsnis)

Nestabilieji sprogmenys ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai

Gamintojas/tiekėjas nurodo tinkamą asmeninės apsaugos priemonės tipą.

Degiosios dujos (2.2 skirsnis)

Piroforinės dujos

Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)

1, 2, 3

Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis)

1, 2

Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)

A, B, C, D, E, F tipai

Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)

Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)

Savaime kaistančios medžiagos ir mišiniai (2.11 skirsnis)

1, 2

Medžiagos ir mišiniai, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas (2.12 skirsnis)

1, 2, 3

Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)

1, 2, 3

Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)

1, 2, 3

Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)

A, B, C, D, E, F tipai

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3, 4

Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis)

1, 2, 3, 4

—	nurodyti mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius.

Prireikus gamintojas/tiekėjas gali tiksliau nurodyti priemonių tipą.

Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis)

1A, 1B, 1C

—	nurodyti mūvėti apsaugines pirštines/dėvėti apsauginius drabužius ir naudoti akių/veido apsaugos priemones.

Prireikus gamintojas/tiekėjas gali tiksliau nurodyti priemonių tipą.

Odos dirginimas (3.2 skyrius)

—	nurodyti mūvėti apsaugines pirštines.

Prireikus gamintojas/tiekėjas gali tiksliau nurodyti priemonių tipą.

Odos jautrinimas (3.4 skirsnis)

1, 1A, 1B

Smarkus akių pažeidimas (3.3 skirsnis)

—	nurodyti naudoti akių/veido apsaugos priemones.

Prireikus gamintojas/tiekėjas gali tiksliau nurodyti priemonių tipą.

Akių sudirginimas (3.3 skirsnis)

Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis)

1A, 1B, 2

Gamintojas/tiekėjas nurodo tinkamą asmeninės apsaugos priemonės tipą.“

Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis)

1A, 1B, 2

Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis)

1A, 1B, 2

6.3 lentelė iš dalies keičiama taip:

P301 ir P302 kodams skirti įrašai pakeičiami taip:

„P301	PRARIJUS:	Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis)	1, 2, 3, 4
		Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis)	1, 1A, 1B, 1C
		Plaučių pakenkimo pavojus (3.10 skirsnis)	1
P302	PATEKUS ANT ODOS:	Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)	1
		Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)	1
		Medžiagos ir mišiniai, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas (2.12 skirsnis)	1, 2
		Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis)	1, 2, 3, 4
		Odos dirginimas (3.2 skirsnis)	2
		Odos jautrinimas (3.4 skirsnis)	1, 1A, 1B“

P332 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P332

Jeigu sudirginama oda:

Odos dirginimas (3.2 skirsnis)

Galima praleisti, jei etiketėje nurodytas P333.“

P370 ir P371 kodams skirti įrašai pakeičiami taip:

„P370	Gaisro atveju:	Sprogmenys (2.1 skirsnis)	Nestabilieji sprogmenys ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai
		Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis)	1
		Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)	1, 2, 3
		Degiosios kietosios medžiagos (2.7 skirsnis)	1, 2
		Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Piroforiniai skysčiai (2.9 skirsnis)	1
		Piroforinės kietosios medžiagos (2.10 skirsnis)	1
		Medžiagos ir mišiniai, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas (2.12 skirsnis)	1, 2, 3
		Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)	1, 2, 3
		Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)	1, 2, 3
		Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	1, 2, 3
P371	Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju:	Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)	1
		Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)	1
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	4“

P375 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P375

Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus.

Sprogmenys (2.1 skirsnis)

1.4 poklasis

—	taikoma vežti supakuotoms1.4 poklasio sprogiosioms medžiagoms (S suderinamumo grupė).“

Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)

B tipas

Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)

Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)

Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)

B tipas

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3, 4“

P377 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P377

Dujų nuotėkio sukeltas gaisras. Negesinti, nebent nuotėkį būtų galima saugiai sustabdyti.

Degiosios dujos (2.2 skirsnis)

1A, 1B, 2“

P380 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P380	Evakuoti zoną.	Sprogmenys (2.1 skirsnis)	Nestabilieji sprogmenys ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai
		Savaime reaguojančiosios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)	A, B tipai
		Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)	1
		Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)	1
		Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)	A, B tipai
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	1, 2, 3, 4“

P381 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P381

Atsiradus nuotėkiui pašalinti visus uždegimo šaltinius.

Degiosios dujos (2.2 skirsnis)

1A, 1B, 2“

P301 + P312 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P301 + P312

PRARIJUS: pasijutus blogai, skambinti į APSINUODIJIMŲ KONTROLĖS IR INFORMACIJOS BIURĄ/kreiptis į gydytoją/…

Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis)

… Gamintojas/tiekėjas nurodo tinkamą skubios medicininės konsultacijos punktą.“

P370 + P380 + P375 ir P371 + P380 + P375 kodams skirti įrašai pakeičiami taip:

„P370 + P380 + P375

Gaisro atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus.

Sprogmenys (2.1 skirsnis)

1.4 poklasis

—	taikoma vežti supakuotoms1.4 poklasio (S suderinamumo grupės) sprogiosioms medžiagoms.“

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

1, 2, 3

P371 + P380 + P375

Didelio gaisro ir didelių kiekių atveju: evakuoti zoną. Gaisrą gesinti iš toli dėl sprogimo pavojaus.

Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)

Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)

Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)

6.4 lentelė iš dalies keičiama taip:

P401 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P401	Laikyti vadovaujantis…	Sprogmenys (2.1 skirsnis)	Nestabilieji sprogmenys ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai	… Gamintojas/tiekėjas nurodo taikomus vietos/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus.“
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	1, 2, 3, 4

P403 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P403

Laikyti gerai vėdinamoje vietoje.

Degiosios dujos (2.2 skirsnis)

1A, 1B, 2

Oksiduojančiosios dujos (2.4 skirsnis)

Slėgio veikiamos dujos (2.5 skirsnis)

Suslėgtosios dujos

Suskystintosios dujos

Atšaldytos suskystintosios dujos

Ištirpintosios dujos

Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)

1, 2, 3

—	taikoma 1 kategorijos degiesiems skysčiams ir kitiems degiesiems skysčiams, kurie yra lakūs ir gali susidaryti sprogi atmosfera.

Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)

A, B, C, D, E, F tipai

—	išskyrus reguliuojamos temperatūros sąlygomis laikomas savaime reaguojančias medžiagas ir mišinius arba organinius peroksidus, nes jie gali kondensuotis ir vėliau užšalti.

Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)

Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis)

1, 2, 3

—	jei medžiaga ar mišinys yra lakus ir gali susidaryti pavojinga atmosfera.“

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis)

Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkotinis poveikis (3.8 skirsnis)

6.5 lentelė iš dalies keičiama taip:

P501 kodui skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„P501	Turinį/talpyklą šalinti …	Degieji skysčiai (2.6 skirsnis)	1, 2, 3	… pagal vietos/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus (nurodyti). Gamintojas/tiekėjas turi nurodyti, ar šalinimo reikalavimai taikomi turiniui ar talpyklai, ar abiem.“
		Savaime reaguojančios medžiagos ir mišiniai (2.8 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Medžiagos ir mišiniai, kurie reaguodami su vandeniu išskiria degiąsias dujas (2.12 skirsnis)	1, 2, 3
		Oksiduojantieji skysčiai (2.13 skirsnis)	1, 2, 3
		Oksiduojančiosios kietosios medžiagos (2.14 skirsnis)	1, 2, 3
		Organiniai peroksidai (2.15 skirsnis)	A, B, C, D, E, F tipai
		Desensibilizuoti sprogmenys (2.17 skirsnis)	1, 2, 3, 4
		Ūmus toksiškumas prarijus (3.1 skirsnis)	1, 2, 3, 4
		Ūmus toksiškumas per odą (3.1 skirsnis)	1, 2, 3, 4
		Ūmus toksiškumas įkvėpus (3.1 skirsnis)	1, 2, 3
		Odos ėsdinimas (3.2 skirsnis)	1, 1A, 1B, 1C
		Kvėpavimo takų jautrinimas (3.4 skirsnis)	1, 1A, 1B
		Odos jautrinimas (3.4 skirsnis)	1, 1A, 1B
		Mutageninis poveikis lytinėms ląstelėms (3.5 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Kancerogeniškumas (3.6 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Toksinis poveikis reprodukcijai (3.7 skirsnis)	1A, 1B, 2
		Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis) (3.8 skirsnis)	1, 2
		Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); kvėpavimo takų dirginimas (3.8 skirsnis)	3
		Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis); narkotinis poveikis (3.8 skirsnis)	3
		Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis) (3.9 skirsnis)	1, 2
		Plaučių pakenkimo pavojus (3.10 skirsnis)	1
		Pavojinga vandens aplinkai. Ūmus pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)	1
		Pavojinga vandens aplinkai. Lėtinis pavojus vandens aplinkai (4.1 skirsnis)	1, 2, 3, 4

Po P502 kodo įterpiamas šis naujas įrašas:

„P503

Dėl informacijos apie šalinimą/naudojimą/perdirbimą kreiptis į gamintoją/tiekėją/…

Sprogmenys (2.1 skirsnis)

Nestabilieji sprogmenys ir 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5 poklasiai

… Gamintojas/tiekėjas pagal taikomus vietos/regioninius/nacionalinius/tarptautinius reikalavimus nurodo tinkamą informacijos šaltinį.“

1.2 lentelė iš dalies keičiama taip:

įrašomas šis naujas įrašas:

„P212	Kalba
	BG	Да се избягва нагряване в затворено пространство или понижаване на съдържанието на десенсибилизиращия агент.
	ES	Evitar el calentamiento en condiciones de aislamiento o la reducción del agente insensibilizante.
	CS	Zamezte zahřívání v uzavřeném obalu nebo snížení objemu znecitlivujícího prostředku.
	DA	Undgå opvarmning under indeslutning eller reduktion af det desensibiliserende middel.
	DE	Erhitzen unter Einschluss und Reduzierung des Desensibilisierungsmittels vermeiden.
	ET	Vältida suletuna kuumutamist ja desensibilisaatori vähenemist.
	EL	Να αποφεύγεται η θέρμανση σε περιορισμένο χώρο και η μείωση του παράγοντα απευαισθητοποίησης.
	EN	Avoid heating under confinement or reduction of the desensitising agent.
	FR	Éviter d'échauffer en milieu confiné ou en cas de diminution de la quantité d'agent désensibilisateur.
	GA	Seachain an téamh i limistéar iata nó i gcás laghdú ar an dí-íogróir.
	HR	Izbjegavati zagrijavanje u zatvorenom prostoru ili smanjenje udjela desenzitirajućeg agensa.
	IT	Evitare di riscaldare sotto confinamento o di ridurre l'agente desensibilizzante.
	LV	Nepieļaut karsēšanu slēgtā vidē vai desensibilizējošā aģenta daudzuma samazināšanos.
	LT	Vengti kaitimo uždaroje talpykloje arba desensibilizacijos veiksnio poveikio sumažėjimo.
	HU	Kerülje a hevítést zárt térben vagy a deszenzibilizáló szer mennyiségének csökkenése esetén.
	MT	Evita t-tisħin fil-magħluq jew it-tnaqqis tal-aġenti disensitizzanti.
	NL	Vermijd verwarming onder opsluiting of vermindering van de ongevoeligheidsagens.
	PL	Unikać ogrzewania pod zamknięciem lub w sytuacji zmniejszonej zawartości środka odczulającego.
	PT	Evitar o aquecimento em ambiente fechado ou a redução do agente dessensibilizado.
	RO	A se evita încălzirea în mediu confinat sau în caz de scădere a agentului de desensibilizare.
	SK	Zabráňte zahrievaniu v ohraničenom priestore alebo zníženiu obsahu desenzibilizačného činidla.
	SL	Izogibati se segrevanju v zaprtem prostoru ali zmanjšanju vsebnosti desenzibilizatorja.
	FI	Vältettävä kuumentamista suljetussa astiassa tai flegmatointiaineen vähentämistä.
	SV	Undvik uppvärmning i sluten behållare eller reducering av det okänsliggörande ämnet.“