EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/125
2019 m. sausio 16 d.
dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui
(kodifikuota redakcija)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
|
(1)
|
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Siekiant aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;
|
|
(2)
|
pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį pagarba žmogaus teisėms yra viena iš valstybėms narėms bendrų vertybių. 1995 m. Europos bendrija pasiryžo pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms padaryti esminiu savo santykių su trečiosiomis šalimis elementu. Buvo nuspręsta į kiekvieną naują su trečiosiomis šalimis sudaromą bendro pobūdžio prekybos, bendradarbiavimo ir asociacijos susitarimą įtraukti tam tikslui skirtą sąlygą;
|
|
(3)
|
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatomas besąlygiškas, visa apimantis kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo uždraudimas. Kitos nuostatos, visų pirma Jungtinių Tautų Deklaracija dėl visų asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo (4) ir 1984 m. Jungtinių Tautų konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, įpareigoja valstybes užkirsti kelią kankinimui;
|
|
(4)
|
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 2 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad niekam negali būti paskirta ar įvykdyta mirties bausmė. 2013 m. balandžio 22 d. Taryba patvirtino „ES gaires dėl mirties bausmės“ ir nusprendė, kad Sąjunga turėtų dirbti, kad būtų visuotinai panaikinta mirties bausmė;
|
|
(5)
|
Chartijos 4 straipsnyje teigiama, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. 2012 m. kovo 20 d. Taryba patvirtino ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires (toliau – atnaujintos gairės). Vadovaujantis tomis gairėmis trečiosios šalys turėtų būti skatinamos užkirsti kelią įrangos, sukurtos kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, naudojimui, jos gamybai ir prekybai ja. Be to, žiauraus, nežmoniško ar žeminančio baudimo uždraudimu turėtų būti nustatomos aiškios mirties bausmės taikymo ribos. Todėl mirties bausmė jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma teisėta bausme;
|
|
(6)
|
todėl reikėtų nustatyti Sąjungos prekybos su trečiosiomis šalimis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, taisykles. Šiomis taisyklėmis prisidedama prie pagarbos žmogaus gyvybei ir pagrindinėms žmogaus teisėms skatinimo, bei padedama saugoti visuomenės moralės normas. Tokios taisyklės turėtų užtikrinti, kad Sąjungos ūkio subjektai negautų jokios naudos iš prekybos, skatinančios arba kitaip palengvinančios politikos nuostatų dėl mirties bausmės arba kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo, kurios yra nesuderinamos su atitinkamomis ES gairėmis, Chartija ir tarptautinėmis konvencijomis bei sutartimis, įgyvendinimą;
|
|
(7)
|
manoma, kad šiame reglamente tikslinga taikyti kankinimo sąvokos apibrėžimą, nustatytą 1984 m. Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliucijoje 3452 (XXX). Tas sąvokos apibrėžimas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į teisminę praktiką aiškinant atitinkamas sąvokas Europos žmogaus teisių konvencijoje ir atitinkamuose Sąjungos arba jos valstybių narių priimtuose tekstuose. „Kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo“ apibrėžtis, kuri toje Konvencijoje nepateikta, turėtų būti suderinta su Europos žmogaus teisių teismo praktika. „Kankinimo“ ir „kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo“ apibrėžtyse vartojamo termino „teisėtos bausmės“ prasmė turėtų atsižvelgti į Sąjungos politiką mirties bausmės atžvilgiu;
|
|
(8)
|
manoma, kad būtina uždrausti prekių, kurios praktiškai naudojamos tik mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, eksportą ir importą bei uždrausti techninės pagalbos, susijusios su tokiomis prekėmis, tiekimą;
|
|
(9)
|
jei tokios prekės yra trečiosiose šalyse, būtina uždrausti tarpininkams Sąjungoje teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su tokiomis prekėmis;
|
|
(10)
|
siekiant prisidėti prie mirties bausmės panaikinimo trečiosiose šalyse ir užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, reikėtų uždrausti techninės pagalbos, susijusios su prekėmis, kurios praktiškai naudojamos tik mirties bausmei vykdyti ar kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, teikimą trečiosioms šalims;
|
|
(11)
|
taip pat reikėtų uždrausti tarpininkams ir techninės pagalbos teikėjams mokyti naudotis tokiomis prekėmis trečiosiose šalyse, taip pat uždrausti tokių prekių pardavimų skatinimą prekybos mugėse ar parodose Sąjungoje ir reklamos vietos spaudoje ar internete pardavimą ar pirkimą, taip pat tokių prekių televizijos ar radijo reklamos laiką;
|
|
(12)
|
siekiant išvengti, kad ekonominės veiklos vykdytojai nesipelnytų iš prekių, skirtų naudoti mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, pervežimo ir vežamų per Sąjungos muitų teritoriją į trečiąją šalį, būtina uždrausti tokių prekių transportą Sąjungos teritorijoje, jei jos nurodytos šio reglamento II priede;
|
|
(13)
|
pagal taikytinas Sąjungos taisykles valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti priemones, apribojančias tam tikrų paslaugų, susijusių su prekėmis, kurios praktiškai naudojamos tik mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, teikimą;
|
|
(14)
|
šiuo Reglamentu nustatyta eksporto leidimo sistema, skirta užkirsti kelią tam tikras prekes naudoti mirties bausmės vykdymui, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui arba baudimui;
|
|
(15)
|
todėl būtina įdiegti tam tikrų prekių, kurios galėtų būti naudojamos ne tik kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, bet ir teisėtiems tikslams, eksporto kontrolę. Turėtų būti kontroliuojamos prekės, kurios iš esmės yra naudojamos teisėsaugos tikslais, ir, nebent tokia kontrolė būtų neproporcinga – kita įranga ir produktai, kuriais galėtų būti piktnaudžiaujama kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo tikslais, atsižvelgiant į jų konstrukciją ir technines savybes;
|
|
(16)
|
teisėsaugai naudojamos įrangos atveju, reikėtų pažymėti, kad Teisėsaugos pareigūnų elgesio kodekso (5) 3 straipsnyje numatyta, kad teisėsaugos pareigūnai gali naudoti jėgą tik esant būtinybei ir tiek, kiek reikia jų pareigoms vykdyti. Pagrindiniai teisėsaugos pareigūnams taikomi jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principai, priimti 1990 m. Aštuntajame Jungtinių Tautų Kongrese nusikaltimų prevencijos ir elgesio su nusikaltėliais klausimais, numato, kad teisėsaugos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, prieš naudodami jėgą ir šaunamuosius ginklus turėtų kiek įmanoma taikyti neprievartines priemones;
|
|
(17)
|
atsižvelgiant į tai, pagrindiniais principais propaguojamas nemirtinų neutralizuojančių ginklų, skirtų naudoti atitinkamose situacijose, kūrimas pripažįstant, kad tokių ginklų naudojimas turėtų būti atidžiai kontroliuojamas. Todėl tam tikra įranga, kurią policija tradiciškai naudoja savigynai ir riaušėms malšinti, buvo pritaikyta taip, kad ji galėtų būti naudojama elektrošokui sukelti ir cheminėms medžiagoms išskirti siekiant neutralizuoti asmenis. Yra požymių, kad keliose šalyse tokie ginklai yra neleistinai naudojami kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui;
|
|
(18)
|
pagrindiniuose principuose pabrėžiama, kad teisėsaugos pareigūnai turėtų būti aprūpinti savigynai skirta įranga. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas prekybai tradicine savigynai skirta įranga, pavyzdžiui, skydais;
|
|
(19)
|
šis reglamentas turėtų būti taikomas prekybai kai kuriomis specifinėmis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis asmenims neutralizuoti;
|
|
(20)
|
grandinių kojoms, grandinių žmonių grupei surakinti, pančių ir antrankių atveju reikėtų pažymėti, kad Jungtinių Tautų standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių (6) 33 straipsnyje nustatyta, kad surakinimo įrankiai niekada neturi būti naudojami baudimui. Be to, grandinės neturi būti naudojamos surakinimui. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų standartinėse minimaliose elgesio su kaliniais taisyklėse numatyta, kad kiti surakinimo įrankiai turi būti naudojami tik kaip atsargumo priemonė, kad pervežamas asmuo nepabėgtų, dėl medicininių priežasčių gydytojo pareigas einančio pareigūno nurodymu arba, jei kiti suvaldymo būdai nepadeda, kad būtų užkirstas kelias kaliniui susižeisti ar sužeisti kitus arba padaryti žalą turtui;
|
|
(21)
|
siekiant apsaugoti darbuotojus ir kitus asmenis nuo spjūvių, kaliniai kartais verčiami dėvėti vadinamąjį gobtuvą nuo apspjovimo. Kadangi toks gobtuvas uždengia burną ir dažnai nosį, jis kelia uždusimo pavojų. Jei kartu naudojamos ir suvaržymo priemonės, kaip antai antrankiai, kyla ir pavojus susižaloti kaklą. Todėl reikėtų kontroliuoti gobtuvų nuo apspjovimo eksportą;
|
|
(22)
|
be nešiojamųjų ginklų, į eksporto kontrolę reikėtų įtraukti stacionarius arba pritvirtinamus elektros iškrovos ginklus, kurie veikia dideliame plote ir yra skirti nusitaikyti į kelis asmenis. Tokie ginklai dažnai pristatomi kaip nemirtini ginklai, bet kelia bent jau tokį patį didelio skausmo ar kančios pavojų kaip ir nešiojamieji elektros iškrovos ginklai;
|
|
(23)
|
kadangi rinkai tiekiami stacionarieji dirginančių cheminių medžiagų skleidimo įtaisai, skirti naudoti pastato viduje, o tokių medžiagų naudojimas patalpoje kelia didelio skausmo ar kančios pavojų, kurio nebūtų, jei jos būtų, kaip įprasta, naudojamos lauke, tokios įrangos eksportas turėtų būti kontroliuojamas;
|
|
(24)
|
eksporto kontrolė taip pat turėtų būti taikoma dideliame plote veikiančiai stacionariai ar pritvirtinamai įrangai, kuria skleidžiamos laikiną neveiksnumą sukeliančios ar dirginančios medžiagos, jeigu tokios įrangos eksporto kontrolė dar nėra nustatyta remiantis Tarybos bendrąja pozicija 2008/944/BUSP (7). Tokia technologija dažnai pristatoma kaip nemirtina, bet kelia bent jau tokį patį didelio skausmo ar kančios pavojų kaip ir nešiojamieji ginklai ir įtaisai. Nors vanduo nėra vienas iš laikiną neveiksnumą sukeliančių ar dirginančių cheminių medžiagų, vandens patrankos gali būti naudojamos tokioms medžiagoms skleisti skystu pavidalu ir jų eksportas turėtų būti kontroliuojamas;
|
|
(25)
|
capsicum aliejingosios dervos (OC) ir pelargono rūgšties vanililamido (PAVA) eksporto kontrolės nuostatas reikėtų papildyti nuostatomis dėl eksporto kontrolės, taikomos tam tikriems mišiniams, kuriuose yra šių medžiagų ir kurie gali būti naudojami kaip laikiną neveiksnumą sukeliančios ar dirginančios medžiagos arba tokioms cheminėms medžiagoms gaminti. Reikiamais atvejais nuorodos į laikiną neveiksnumą sukeliančias ar dirginančias chemines medžiagas turėtų būti aiškinamos kaip apimančios capsicum aliejingąją dervą ir atitinkamus mišinius, kuriuose yra šios medžiagos;
|
|
(26)
|
reikėtų numatyti konkrečias eksporto kontrolės išimtis, kad nebūtų sudaromos kliūtys valstybių narių policijos pajėgų veikimui ir taikos palaikymo ar krizių valdymo operacijoms;
|
|
(27)
|
atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės jau uždraudė tokių prekių eksportą ir importą, valstybėms narėms reikėtų suteikti teisę uždrausti grandinių kojoms, grandinių žmonių grupei surakinti ir nešiojamų elektrošoko įtaisų, išskyrus elektrošoko diržus, eksportą ir importą. Valstybių narių pageidavimu joms taip pat turėtų būti leista taikyti antrankių, kurių užrakintų bendras ilgis, įskaitant grandinę, yra didesnis nei 240 mm, eksporto kontrolę;
|
|
(28)
|
siekiant sumažinti eksportuotojų administracinę naštą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista eksportuotojui suteikti visuotinį leidimą prekėms, išvardytoms šio reglamento III priede, siekiant užkirsti kelią atitinkamų prekių naudojimui kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui;
|
|
(29)
|
pastaruoju metu kai kuriais atvejais į trečiąsias šalis eksportuoti vaistai buvo panaudoti ne pagal paskirtį, t. y. mirties bausmei įvykdyti – visų pirma buvo švirkščiama mirtina per didelė jų dozė. Sąjunga nepritaria mirties bausmei jokiomis aplinkybėmis ir siekia visuotinio jos uždraudimo. Eksportuotojai prieštaravo tam, kad prieš savo valią siejami su tokiu produktų, kuriuos sukūrė medicininėms reikmėms, naudojimu;
|
|
(30)
|
todėl būtina taikyti tam tikrų prekių, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, eksporto kontrolę siekiant užkirsti kelią tam, kad tam tikri vaistai nebūtų naudojami tuo tikslu, ir užtikrinti, kad visiems Sąjungos vaistų eksportuotojams būtų taikomos vienodos sąlygos šiuo klausimu. Atitinkami vaistai sukurti, inter alia, kaip anestetikai ir raminamieji vaistai;
|
|
(31)
|
eksporto leidimo sistema turėtų atitikti proporcingumo principą. Todėl ji neturėtų trukdyti eksportuoti vaistus, kurie naudojami teisėtais terapiniais tikslais;
|
|
(32)
|
sąrašas prekių, kurių eksportui reikalingas leidimas, siekiant užkirsti kelią šių prekių naudojimui mirties bausmei vykdyti, turėtų apimti tik prekes, kurios buvo naudojamos mirties bausmei vykdyti trečiojoje šalyje, kuri nėra panaikinusi mirties bausmės, ir prekes, kurių naudojimą mirties bausmei vykdyti bet kuri tokia trečioji šalis patvirtino, bet iki šiol jų šiuo tikslu dar nenaudojo. Sąrašas neturėtų apimti prekių, kurios nepritaikytos ir nebūtinos mirties bausmei vykdyti nuteistam asmeniui, pvz., standartinių baldų, kurie taip pat gali būti mirties bausmės vykdymo patalpoje;
|
|
(33)
|
atsižvelgiant į mirties bausmės bei kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo skirtumus, tikslinga nustatyti konkrečią eksporto leidimo sistemą, užkertančią kelią tam tikrų prekių naudojimui mirties bausmei vykdyti. Nustatant tokią sistemą reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai kuriose šalyse mirties bausmė yra panaikinta visų nusikaltimų atvejais ir tos šalys šiuo klausimu yra prisiėmusios tarptautinį įsipareigojimą. Kadangi egzistuoja reeksporto į to nepadariusias šalis rizika, reikėtų nustatyti tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kurie turėtų būti taikomi suteikiant eksporto į mirties bausmę panaikinusias šalis leidimus. Todėl bendrąjį eksporto leidimą tikslinga suteikti eksportui į tas šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę visų nusikaltimų atvejais ir tą panaikinimą patvirtino prisiimdamos tarptautinį įsipareigojimą;
|
|
(34)
|
jei šalis nepanaikino mirties bausmės visų nusikaltimų atvejais ir nepatvirtino panaikinimo prisiimdama tarptautinį įsipareigojimą, kompetentingos institucijos, nagrinėdamos prašymus dėl eksporto leidimo, turėtų patikrinti, ar nėra rizikos, kad paskirties šalies galutiniai naudotojai eksportuotas prekes naudos tokiai bausmei vykdyti. Reikėtų nustatyti atitinkamas sąlygas ir reikalavimus, skirtus galutinio naudotojo vykdomam prekių pardavimui ar perdavimui trečiosioms šalims kontroliuoti. Jeigu tas pat eksportuotojas pakartotinai siunčia prekes tam pačiam galutiniam naudotojui, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista reguliariai, pvz., kas šeši mėnesiai, o ne kiekvieną kartą, kai suteikiamas eksporto leidimas siuntai gabenti, peržiūrėti galutinio naudotojo statusą, nedarant poveikio kompetentingų institucijų teisei pagrįstais atvejais panaikinti, sustabdyti, pakeisti ar atšaukti eksporto leidimą;
|
|
(35)
|
siekiant sumažinti eksportuotojų administracinę naštą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista eksportuotojui suteikti visuotinį leidimą visų vaistų, kurie nustatytos trukmės laikotarpiu iš eksportuotojo vežami konkrečiam galutiniam naudotojui, siuntoms, nurodant, kai būtina, tokių produktų, atitinkančių galutinio naudotojo įprastinį naudojimą, kiekį. Toks leidimas turėtų galioti laikotarpiu nuo vienų iki trejų metų ir jį būtų galima pratęsti ne ilgiau kaip dvejiems metams;
|
|
(36)
|
taip pat būtų tikslinga suteikti visuotinį leidimą tuo atveju, kai gamintojas ketina eksportuoti į šio reglamento taikymo sritį patenkančius vaistus platintojui mirties bausmės nepanaikinusioje šalyje, jei eksportuotojas ir platintojas yra sudarę teisiškai įpareigojantį susitarimą, pagal kurį reikalaujama, kad platintojas taikytų tinkamas priemones, užtikrinančias, kad vaistai nebūtų naudojami mirties bausmei vykdyti;
|
|
(37)
|
vaistai, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, gali būti kontroliuojami remiantis tarptautinėmis konvencijomis dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pvz., 1971 m. Konvencija dėl psichotropinių medžiagų. Kadangi tokia kontrolė taikoma siekiant užkirsti kelią ne atitinkamų vaistų naudojimui mirties bausmei vykdyti, o neteisėtai prekybai narkotikais, be tų tarptautinių kontrolės priemonių turėtų būti taikoma šiame reglamente numatyta eksporto kontrolė. Vis dėlto valstybės narės turėtų būti raginamos taikyti vieną bendrą procedūrą tam, kad būtų galima taikyti abi kontrolės sistemas;
|
|
(38)
|
šiuo reglamentu numatyta eksporto kontrolė neturėtų būti taikoma prekėms, kurių eksportas kontroliuojamas pagal Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009 (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 258/2012 (9);
|
|
(39)
|
norint teikti tarpininkavimo paslaugas ir techninę pagalbą, susijusias su prekėmis, nurodytomis šio reglamento III ar IV priede, turėtų būti gautas išankstinis leidimas siekiant išvengti tarpininkavimo paslaugų ar techninės pagalbos, kuria būtų prisidedama naudojant susijusias prekes mirties bausmės vykdymo, kankinimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo tikslu;
|
|
(40)
|
tarpininkavimo paslaugos ir techninė pagalba, kurioms šiuo reglamentu nustatomas reikalavimas gauti išankstinį leidimą, turėtų būti teikiamos iš Sąjungos, t. y. būtų teikiamos iš teritorijų, esančių Sutarčių taikymo teritorinėje erdvėje, įskaitant oro erdvę ir visus orlaivius ar laivus, priklausančius valstybės narės jurisdikcijai;
|
|
(41)
|
išduodant leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su šio reglamento III priede nurodytomis prekėmis, kompetentingos institucijos turėtų stengtis užtikrinti, kad techninė pagalba ir bet kokie mokymai naudotis tokiomis prekėmis, kurios būtų tiekiamos arba siūlomos kartu su technine pagalba, dėl kurios prašoma leidimo, būtų teikiami tokiu būdu, kad jie skatintų teisėsaugos standartus, kuriais gerbiamos žmogaus teisės ir padedama išvengti kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo;
|
|
(42)
|
siekiant išvengti, kad ekonominės veiklos vykdytojai nesipelnytų iš prekių, skirtų naudoti mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, pervežimo ir vežamų per Sąjungos muitų teritoriją į trečiąją šalį, būtina uždrausti tokių prekių transportą Sąjungos teritorijoje, jei jos išvardytos šio reglamento III arba IV priede, kai ekonominės veiklos vykdytojas žino apie numatomą jų naudojimą;
|
|
(43)
|
ES politikos dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo, susijusios su trečiosiomis šalimis, gairėse, inter alia, numatoma, kad atstovybių trečiosiose šalyse vadovai į savo periodines ataskaitas turėtų įtraukti kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo atvejų savo akreditacijos valstybėje analizę ir nurodytų priemones, kurių buvo imtas kovai su šiais reiškiniais. Kompetentingos institucijos, priimdamos sprendimus dėl paraiškų leidimams gauti, turėtų atsižvelgti į tas ir panašias atitinkamų tarptautinių ir pilietinės visuomenės organizacijų ataskaitas. Tokiose ataskaitose taip pat turėtų būti aprašoma įranga, trečiosiose šalyse naudojama mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui;
|
|
(44)
|
pagal Sąjungos muitų teisės aktus muitinės, naudodamosi muitinės rizikos valdymo sistema, turėtų dalytis tam tikra informacija su kitomis muitinėmis, o šio reglamento nurodytos kompetentingos institucijos turėtų dalytis tam tikra informacija su kitomis kompetentingomis institucijomis. Tikslinga reikalauti, kad kompetentingos institucijos naudotųsi saugia ir šifruota informacijos apie atsisakymą suteikti leidimus keitimosi sistema. Tuo tikslu Komisija turėtų parengti naują esamos sistemos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 428/2009 19 straipsnio 4 dalį, funkciją;
|
|
(45)
|
su asmens duomenimis susijusi informacija turėtų būti tvarkoma ir ja keičiamasi laikantis galiojančių asmens duomenų tvarkymo ir mainų taisyklių, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (11);
|
|
(46)
|
siekiant priimti šiam reglamentui taikyti reikalingas nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento I–IX priedų dalinių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
|
|
(47)
|
siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas greitai reaguoti tais atvejais, kai kuriamos naujos prekės, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, ir kai yra akivaizdus ir tiesioginis pavojus, kad tos prekės bus naudojamos tikslais, susijusiais su tokiais žmogaus teisių pažeidimais, tikslinga numatyti, kad atitinkamas Komisijos aktas būtų taikomas nedelsiant, kai šio reglamento II arba III priedo dalinio keitimo atveju tokį dalinį pakeitimą reikia atlikti dėl privalomų skubos priežasčių. Siekiant Sąjungai sudaryti sąlygas greitai reaguoti tuo atveju, kai viena ar daugiau trečiųjų šalių arba patvirtina tam tikrų prekių naudojimą mirties bausmei vykdyti, arba priima ar pažeidžia tarptautinį įsipareigojimą panaikinti mirties bausmę už visus nusikaltimus, tikslinga numatyti, kad atitinkamas Komisijos aktas būtų taikomas nedelsiant, kai šio reglamento IV arba V priedo dalinio keitimo atveju yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti. Kai taikoma skubos procedūra, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;
|
|
(48)
|
turėtų būti įsteigta koordinavimo grupė. Ši grupė turėtų būti tarsi platforma, skirta valstybių narių ekspertams ir Komisijai keistis informacija apie administracinę praktiką ir aptarti šio reglamento aiškinimo klausimus, techninius klausimus, susijusius su nurodytomis prekėmis, su šiuo reglamentu susijusius pokyčius ir bet kokius kitus klausimus, kurių gali kilti. Visų pirma, grupė turėtų turėti galimybę svarstyti klausimus, susijusius su prekių pobūdžiu ir numatomu poveikiu, prekių prieinamumu trečiosiose šalyse, ir klausimą, ar prekės yra specialiai sukurtos ar modifikuotos naudoti mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui. Jei Komisija, rengdama deleguotuosius aktus, nusprendžia konsultuotis su grupe, ji turėtų tai daryti laikydamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų;
|
|
(49)
|
Komisija neperka įrangos teisėsaugos tikslais, nes ji nėra atsakinga už teisėtvarkos palaikymą, baudžiamuosius procesus ar teismo sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymo užtikrinimą. Todėl reikėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinama, kad Komisija gautų informaciją apie į sąrašą neįtrauktą Sąjungos rinkai teikiamą teisėsaugai skirtą įrangą ir produktus, siekiant užtikrinti, kad prekių, prekyba kuriomis yra draudžiama arba kontroliuojama, sąrašai būtų atnaujinami atsižvelgiant į naujus pokyčius. Prašančioji valstybė narė, pateikdama Komisijai prašymą įtraukti prekes į šio reglamento II, III arba IV priedą, turėtų persiųsti savo prašymą kitoms valstybėms narėms;
|
|
(50)
|
šio reglamento priemonės yra skirtos užkirsti kelią mirties bausmei ir kankinimui bei kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui trečiosiose šalyse. Priemonėmis apribojama prekyba su trečiosiomis šalimis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui. Nemanoma, jog reikėtų įdiegti panašią sandorių kontrolę Sąjungoje, kadangi valstybėse narėse mirties bausmė nevykdoma ir jos bus patvirtinusios atitinkamas priemones įstatymais uždrausti ir užkardyti kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;
|
|
(51)
|
ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gairėse teigiama, kad siekiant imtis veiksmingų priemonių prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, turėtų būti imamasi priemonių užkirsti kelią įrangos, sukurtos kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, naudojimui, gamybai ir prekybai. Valstybės narės turi pačios nustatyti ir vykdyti būtinus tokios įrangos naudojimo ir gamybos apribojimus;
|
|
(52)
|
Komisija ir valstybės narės turėtų informuoti viena kitą apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ir viena kitai perduoti kitą turimą svarbią informaciją, susijusią su šiuo reglamentu;
|
|
(53)
|
valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos,
|
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos Sąjungos taisyklės, reglamentuojančios prekybą su trečiosiomis šalimis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, ir taisyklės, reglamentuojančios su tokiomis prekėmis susijusį tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos, mokymų ir reklamos teikimą.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente:
a) kankinimas– veiksmas, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas labai didelis fizinio ar psichinio pobūdžio skausmas ar kančia siekiant iš to asmens arba trečiojo asmens išgauti informaciją ar prisipažinimą, nubausti tą asmenį už veiksmą, kurį tas asmuo arba trečiasis asmuo yra padaręs ar yra įtariamas padaręs, ar siekiant tą asmenį arba trečiąjį asmenį įbauginti ar daryti jam spaudimą, arba dėl bet kurios kitos priežasties, grindžiamos bet kokio pobūdžio diskriminacija, kai toks skausmas ar kančia sukeliama valstybės pareigūno arba kito oficialias pareigas einančio asmens, arba jam pakursčius, sutikus ar tyliai pritarus. Tačiau ši sąvoka neapima tik dėl teisėtų bausmių patiriamo, joms būdingo ar su jomis susijusio skausmo ar kančios. Mirties bausmė jokiomis aplinkybėmis nėra laikoma teisėta bausme;
b) kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas– veiksmas, kuriuo asmeniui sukeliamas tam tikro minimalaus lygio fizinio ar psichinio pobūdžio skausmas ar kančia, kai toks skausmas ar kančia sukeliama valstybės pareigūno arba kito oficialias pareigas einančio asmens, arba jam pakursčius, sutikus ar tyliai pritarus. Tačiau ši sąvoka neapima tik dėl teisėtų bausmių patiriamo, joms būdingo ar su jomis susijusio skausmo ar kančios. Mirties bausmė jokiomis aplinkybėmis nėra laikoma teisėta bausme;
c) teisėsaugos institucija– valdžios institucija, atsakinga už nusikaltimų prevenciją, nustatymą, tyrimą, kovą su jais ir baudimą už juos, įskaitant policiją, prokuratūrą, teismines institucijas, viešąsias ar privačias įkalinimo įstaigas ir atitinkamais atvejais valstybės saugumo pajėgas ir karines institucijas, bet jomis neapsiribojant;
d) eksportas– prekių išvežimas iš Sąjungos muitų teritorijos, įskaitant prekes, kurioms būtina užpildyti muitinės deklaraciją, ir prekes, kurios buvo saugomos laisvojoje zonoje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 (13);
e) importas– prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją, įskaitant laikinąjį saugojimą, įvežimą į laisvąją zoną, specialios procedūros įforminimą ir išleidimą į laisvą apyvartą, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 952/2013;
f) techninė pagalba– visa techninė pagalba, susijusi su remontu, kūrimu, gamyba, bandymu, priežiūra, montavimu ar bet kuriuo kitu techniniu aptarnavimu, kuri gali būti teikiama duodant nurodymus, patarimus, organizuojant mokymą, perduodant darbo žinias ar įgūdžius arba teikiant konsultacines paslaugas. Techninei pagalbai priskiriama žodinė pagalba ir elektroninėmis priemonėmis teikiama pagalba;
g) muziejus– pelno nesiekianti nuolatinė visuomenei atvira įstaiga, skirta visuomenei ir jos raidai, kuri įsigyja, saugo, tiria, populiarina ir eksponuoja materialinius žmonių ir jų aplinkos įrodymus tyrimų, švietimo ir pomėgių tikslais;
h) kompetentinga institucija– vienos iš valstybių narių institucija, nurodyta I priede, kuri pagal 20 straipsnį turi teisę priimti sprendimą dėl paraiškos leidimui gauti arba uždrausti eksportuotojui naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu;
i) pareiškėjas– tai
|
1)
|
eksportuotojas 3, 11 ar 16 straipsnyje nurodytais atvejais;
|
|
2)
|
fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, vežantys prekes Sąjungos muitų teritorijoje, 5 straipsnyje nurodyto tranzito atveju;
|
|
3)
|
techninės pagalbos teikėjas 3 straipsnyje nurodytos techninės pagalbos teikimo atveju;
|
|
4)
|
muziejus, kuris eksponuos tas prekes, 4 straipsnyje nurodyto importo ir techninės pagalbos teikimo atveju;
|
|
5)
|
techninės pagalbos teikėjas arba tarpininkas 15 straipsnyje nurodytos techninės pagalbos arba 19 straipsnyje nurodytų tarpininkavimo paslaugų teikimo atveju;
|
j) Sąjungos muitų teritorija– teritorija, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje;
k) tarpininkavimo paslaugos– tai
|
1)
|
derybos dėl atitinkamų prekių pirkimo, pardavimo arba tiekimo iš vienos trečiosios šalies į bet kurią kitą trečiąją šalį sandorių arba tokių sandorių organizavimas, arba
|
|
2)
|
atitinkamų prekių, esančių trečiojoje šalyje, pardavimas arba pirkimas siekiant jas persiųsti į kitą trečiąją šalį.
|
Šiame reglamente į šią apibrėžtį neįtraukiamos tik pagalbinės paslaugos. Pagalbinės paslaugos – transportavimas, finansinės paslaugos, draudimas ar perdraudimas arba bendro pobūdžio reklamos ar pardavimo skatinimo veikla;
l) tarpininkas– bet kuris valstybėje narėje gyvenantis fizinis ar įsisteigęs juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, įskaitant bendriją, kurie teikia k punkte apibrėžtas paslaugas iš Sąjungos teritorijos; bet kuris fizinis asmuo, turintis valstybės narės, kurioje gyvena, pilietybę, kuris teikia tokias paslaugas iš Sąjungos teritorijos, ir bet kuris juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, įregistruoti ar įsisteigę pagal valstybės narės, kurioje yra įsikūrę, teisę, kurie teikia tokias paslaugas iš Sąjungos teritorijos;
m) techninės pagalbos teikėjas– bet kuris valstybėje narėje gyvenantis fizinis ar įsisteigęs juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, įskaitant bendriją, kurie teikia f punkte apibrėžtą techninę pagalbą iš Sąjungos teritorijos; bet kuris fizinis asmuo, turintis valstybės narės, kurioje gyvena, pilietybę, kuris teikia tokią pagalbą iš Sąjungos teritorijos, ir bet kuris juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, įregistruoti ar įsisteigę pagal valstybės narės, kurioje yra įsikūrę, teisę, kurie teikia tokią pagalbą iš Sąjungos teritorijos;
n) eksportuotojas– bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, įskaitant bendriją, kurio vardu sudaroma eksporto deklaracija, t. y. asmuo, subjektas ar įstaiga, kuris priimant deklaraciją yra sudaręs sutartį su gavėju atitinkamoje trečiojoje šalyje ir turi reikiamą įgaliojimą priimti sprendimą dėl prekių išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Jei tokia sutartis nesudaryta arba jei sutartį sudaręs asmuo veikia ne savo vardu, eksportuotoju laikomas asmuo, subjektas ar įstaiga, turintis reikiamą įgaliojimą priimti sprendimą dėl prekių išsiuntimo iš Sąjungos muitų teritorijos. Jei teisė parduoti prekes pagal tą sutartį priklauso ne Sąjungoje gyvenančiam asmeniui ar įsisteigusiam subjektui ar įstaigai, eksportuotoju yra laikoma Sąjungoje gyvenanti ar įsisteigusi sutarties šalis;
o) Sąjungos bendrasis eksporto leidimas– leidimas eksportuoti, kaip apibrėžta pagal d punktą, į tam tikras paskirties šalis, kurį gali gauti visi eksportuotojai, kurie laikosi V priede nustatytų naudojimosi juo sąlygų ir reikalavimų;
p) atskirasis leidimas– leidimas, suteiktas:
|
1)
|
vienam konkrečiam eksportuotojui, kaip apibrėžta d punkte, vienai arba kelioms prekėms eksportuoti vienam galutiniam naudotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje,
|
|
2)
|
vienam nurodytam tarpininkui tarpininkavimo paslaugoms teikti, kaip apibrėžta k punkte, vienai arba kelioms prekėms eksportuoti vienam galutiniam naudotojui ar gavėjui trečiojoje šalyje, arba
|
|
3)
|
fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai, vežantiems prekes tranzitu Sąjungos muitų teritorijoje, kaip apibrėžta s punkte;
|
q) visuotinis leidimas– vienam konkrečiam eksportuotojui arba tarpininkui suteiktas leidimas eksportuoti III arba IV priede nurodytas vienos rūšies prekes, kurios gali būti skirtos:
|
1)
|
eksportui, kaip apibrėžta d punkte, vienam ar daugiau konkrečių galutinių naudotojų vienoje ar keliose nurodytose trečiosiose šalyse;
|
|
2)
|
eksportui, kaip apibrėžta d punkte, vienam ar daugiau konkrečių platintojų vienoje ar keliose nurodytose trečiosiose šalyse, jei eksportuotojas yra į III priedo 3.2 ar 3.3 punktą arba į IV priedo 1 skirsnį įtrauktų prekių gamintojas;
|
|
3)
|
tarpininkavimo paslaugoms, susijusioms su prekių, esančių trečiojoje šalyje, pervežimu vienam ar keliems nurodytiems galutiniams naudotojams teikti vienoje ar keliose nurodytose trečiosiose šalyse;
|
|
4)
|
tarpininkavimo paslaugoms, susijusioms su prekių, kurios yra trečiojoje šalyje, pervežimu vienam ar daugiau konkrečių platintojų teikti vienoje ar keliose nurodytose trečiosiose šalyse, jei tarpininkas yra į III priedo 3.2 ar 3.3 punkte arba į IV priedo 1 skirsnį įtrauktų prekių gamintojas;
|
r) platintojas– ekonominės veiklos vykdytojas, užsiimantis didmeninės prekybos veikla, susijusia su III priedo 3.2 ar 3.3 punkte ar IV priedo 1 skirsnyje nurodytomis prekėmis, pvz., perkantis tokias prekes iš gamintojų ar laikantis, tiekiantis arba eksportuojantis tokias prekes; didmeninės prekybos tokiomis prekėmis veikla neapima ligoninių, farmacininkų ar medicinos specialistų vykdomo pirkimo, kurio vienintelis tikslas – tiekti tokias prekes visuomenei;
s) tranzitas– tai vežimas per Sąjungos muitų teritoriją ne Sąjungos kilmės prekių, kurios vežamos per Sąjungos muitų teritoriją į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų.
II SKYRIUS
PREKĖS, KURIOS PRAKTIŠKAI GALI BŪTI NAUDOJAMOS TIK MIRTIES BAUSMEI VYKDYTI, KANKINIMUI IR KITOKIAM ŽIAURIAM, NEŽMONIŠKAM AR ŽEMINANČIAM ELGESIUI IR BAUDIMUI
3 straipsnis
Eksporto draudimas
1. Bet koks II priede nurodytų prekių eksportas draudžiamas, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę.
II priedas apima prekes, kurios praktiškai gali būti naudojamos tik mirties bausmei vykdyti arba kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui.
Techninės pagalbos teikėjui draudžiama už atlygį ar neatlygintinai bet kokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje teikti techninę pagalbą, susijusią su II priede nurodytomis prekėmis.
2. Nukrypdama nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali išduoti II priede išvardytų prekių eksporto leidimą ir susijusios techninės pagalbos teikimo leidimą, jei įrodoma, kad šalyje, į kurią tos prekės bus eksportuojamos, jos bus naudojamos tik viešai ekspozicijai muziejuje, atsižvelgiant į jų istorinę reikšmę.
4 straipsnis
Importo draudimas
1. Bet koks II priede nurodytų prekių importas draudžiamas, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę.
Asmeniui, subjektui ar įstaigai Sąjungoje draudžiama priimti techninę pagalbą, susijusią su II priede nurodytomis prekėmis, kurią už atlygį ar neatlygintinai iš trečiosios šalies teikia bet koks asmuo, subjektas ar įstaiga.
2. Nukrypdama nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali išduoti II priede išvardytų prekių importo leidimą ir susijusios techninės pagalbos teikimo leidimą, jei įrodoma, kad paskirties valstybėje narėje tokios prekės bus naudojamos tik viešai ekspozicijai muziejuje, atsižvelgiant į jų istorinę reikšmę.
5 straipsnis
Tranzito draudimas
1. Draudžiamas bet koks II priede nurodytų prekių tranzitas.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga institucija gali leisti II priede nurodytų prekių tranzitą, jei įrodoma, kad šalyje, į kurią jos bus eksportuojamos, tos prekės, atsižvelgiant į jų istorinę svarbą, bus naudojamos vien tik viešai eksponuoti muziejuje.
6 straipsnis
Tarpininkavimo paslaugų draudimas
Tarpininkams draudžiama teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje tarpininkavimo paslaugas, susijusias su II priede nurodytomis prekėmis, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę.
7 straipsnis
Mokymo draudimas
Techninės pagalbos teikėjui arba tarpininkui draudžiama bet kokį asmenį, subjektą ar įstaigą trečiojoje šalyje mokyti ar siūlyti mokyti naudotis II priede nurodytomis prekėmis.
8 straipsnis
Prekybos mugės
Fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, įskaitant bendriją, gyvenantiems ar įsisteigusiems valstybėje narėje ar ne, draudžiama demonstruoti arba siūlyti įsigyti II priede nurodytas prekes Sąjungoje vykstančioje parodoje ar mugėje, nebent būtų įrodyta, kad, atsižvelgiant į parodos ar mugės pobūdį, toks demonstravimas arba siūlymas įsigyti nei prisideda prie atitinkamų prekių pardavimo ar tiekimo kokiam nors asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje, nei jį skatina.
9 straipsnis
Reklama
Fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, įskaitant bendriją, kurie gyvena ar įsisteigę valstybėje narėje ir kurie parduoda ar perka reklamos vietą ar reklamos laiką Sąjungos valstybėje, fiziniam asmeniui, turinčiam valstybės narės pilietybę, parduodančiam arba perkančiam reklamos vietą ar reklamos laiką Sąjungos valstybėje, ir juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, įregistruotam ar įsisteigusiam pagal valstybės narės teisę, kuris perka arba parduoda reklamos vietą ar reklamos laiką Sąjungos valstybėje, draudžiama bet kokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje parduoti ar iš jų įsigyti reklamos, susijusios su II priede nurodytomis prekėmis, vietą spaudoje ar internete ar reklamos per televiziją ar radiją laiką.
10 straipsnis
Nacionalinės priemonės
1. Nedarant poveikio galiojančioms Sąjungos taisyklėms, įskaitant draudimą diskriminuoti dėl pilietybės, valstybės narės gali priimti arba toliau taikyti nacionalines priemones, kuriomis ribojamos transportavimo, finansinės, draudimo ar perdraudimo paslaugos arba bendra reklama ar pirkimo skatinimas, susiję su II priede nurodytomis prekėmis.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokias priemones, priimtas pagal 1 dalį, arba apie dalinius pakeitimus bei panaikinimus prieš jų įsigaliojimą.
III SKYRIUS
PREKĖS, KURIOS GALĖTŲ BŪTI NAUDOJAMOS KANKINIMUI AR KITOKIAM ŽIAURIAM, NEŽMONIŠKAM AR ŽEMINANČIAM ELGESIUI IR BAUDIMUI
11 straipsnis
Reikalavimas turėti eksporto leidimą
1. Norint eksportuoti III priede nurodytas prekes, reikalingas leidimas, neatsižvelgiant į tų prekių kilmę. Tačiau leidimo nereikalaujama prekėms, kurios yra tik vežamos per Sąjungos muitų teritoriją, t. y. kurioms neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, išskyrus išorinio tranzito procedūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 226 straipsnyje, įskaitant ne Sąjungos kilmės prekių saugojimą laisvojoje zonoje.
Į III priedą įtraukiamos tik toliau nurodytos prekės, kurios galėtų būti naudojamos kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui:
|
a)
|
prekės, kurios iš esmės yra naudojamos teisėsaugos tikslais;
|
|
b)
|
prekės, kurios, atsižvelgiant į jų konstrukciją ir technines savybes, kelia pagrįstą naudojimo kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui riziką.
|
Į III priedą neįtraukiama:
|
a)
|
Reglamentu (ES) Nr. 258/2012 kontroliuojami šaunamieji ginklai;
|
|
b)
|
Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 kontroliuojamos dvejopo naudojamo prekės;
|
|
c)
|
prekės, kontroliuojamos remiantis Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP.
|
2. 1 dalis netaikoma eksportui į tas valstybių narių teritorijas, kurios yra išvardytos VI priede ir nepriklauso Sąjungos muitų teritorijai, jei prekes naudoja paskirties šalies ar teritorijos bei tos valstybės narės, kuriai ta teritorija priklauso, metropolijos teisėsaugos institucija. Muitinės ir kitos atitinkamos institucijos turi teisę tikrinti, ar ši sąlyga yra įvykdyta, ir nuspręsti, kad, kol toks patikrinimas nėra atliktas, prekės nebūtų eksportuojamos.
3. 1 dalis netaikoma eksportui į trečiąsias šalis, jei prekes naudoja valstybės narės karinis ar civilinis personalas, jei tas personalas dalyvauja ES ar JT taikos palaikymo ar krizių valdymo operacijoje atitinkamoje trečiojoje šalyje arba operacijoje, grindžiamoje valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimais gynybos srityje. Muitinės ir kitos atitinkamos institucijos turi teisę tikrinti, ar ši sąlyga yra įvykdyta. Kol toks patikrinimas nėra atliktas, prekės neeksportuojamos.
12 straipsnis
Eksporto leidimo išdavimo kriterijai
1. Sprendimus dėl paraiškų III priede nurodytų prekių eksporto leidimui gauti priima kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į visas susijusias aplinkybes, visų pirma į tai, ar per praėjusius trejus metus kita valstybė narė nėra atmetusi paraiškos iš esmės tokių pačių prekių eksporto leidimui gauti, ir atsižvelgdamos į numatomą galutinio naudojimo paskirtį ir nukreipimo riziką.
2. Kompetentinga institucija neišduoda leidimo, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad trečiosios šalies teisėsaugos institucija arba fizinis ar juridinis asmuo III priede išvardytas prekes galėtų naudoti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, įskaitant teismo skirtos mirties bausmės vykdymą.
Kompetentinga institucija atsižvelgia į:
|
a)
|
esamus tarptautinio teismo sprendimus;
|
|
b)
|
JT, Europos Tarybos ir ES kompetentingų organų išvadas ir Europos Tarybos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bei JT Specialiojo pranešėjo apie kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitas.
|
Gali būti atsižvelgiama į kitą susijusią informaciją, įskaitant turimus nacionalinių teismų sprendimus, ataskaitas ir kitą pilietinės visuomenės organizacijų parengtą informaciją bei informaciją apie paskirties šalies taikytus II ir III prieduose išvardytų prekių eksporto apribojimus.
3. Įvertinant numatomą galutinio naudojimo paskirtį ir nukreipimo riziką vadovaujamasi antroje ir trečioje pastraipose nustatytomis taisyklėmis.
Jei III priedo 3.2 ar 3.3 punkte nurodytų prekių gamintojas prašo leidimo eksportuoti tokias prekes platintojui, kompetentinga institucija įvertina gamintojo ir platintojo sudarytus susitarimus ir priemones, kurių jie ėmėsi siekdami užtikrinti, kad šios prekės ir, jei taikytina, gaminiai, kurių gamybai bus jos panaudotos, nebus naudojamos kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui.
Jei prašoma leidimo III priedo 3.2 ar 3.3 punkte nurodytas prekes eksportuoti galutiniam naudotojui, kompetentinga institucija, įvertindama nukreipimo riziką, gali atsižvelgti į galiojančius susitarimus ir galutinio naudotojo pasirašytą galutinio naudojimo pareiškimą, jei toks pareiškimas yra pateiktas. Jei galutinio naudojimo pareiškimas nepateiktas, eksportuotojas turi įrodyti, kas bus galutinis naudotojas ir kokia bus prekių naudojimo paskirtis. Jeigu eksportuotojas nepateikia pakankamai informacijos apie galutinį naudotoją ir galutinį naudojimą, laikoma, kad kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad prekės gali būti naudojamos kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui.
4. Kompetentinga institucija, vertindama paraišką gauti visuotinį leidimą, atsižvelgia ne tik į 1 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir į tai, ar eksportuotojas taiko proporcingas ir tinkamas priemones bei procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų ir tikslų bei leidimo sąlygų.
13 straipsnis
Tranzito draudimas
Fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar įstaigai, įskaitant bendriją, gyvenančiam arba įsisteigusiam valstybėje narėje ar ne, draudžiama vežti tranzitu III priede nurodytas prekes, jei jis / ji žino, kad kuri nors tokių prekių siuntos dalis numatoma naudoti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui trečiojoje šalyje.
14 straipsnis
Nacionalinės priemonės
1. Nepaisydama 11 ir 12 straipsnių, valstybė narė gali nustatyti ar toliau taikyti grandinių kojoms, grandinių žmonių grupei surakinti ir nešiojamų elektrošoko įtaisų eksporto draudimą.
2. Valstybė narė gali nustatyti reikalavimą turėti leidimą antrankių, kurių užrakintų bendras ilgis, įskaitant grandinę, matuojant nuo išorinio vieno antrankio krašto iki išorinio kito antrankio krašto, yra didesnis nei 240 mm, eksportui. Atitinkama valstybė narė tokiems antrankiams taiko III ir V skyrius.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal 1 ir 2 dalis patvirtintas priemones prieš joms įsigaliojant.
15 straipsnis
Reikalavimas gauti leidimą tam tikroms paslaugoms
1. Atitinkamai techninės pagalbos teikėjui arba tarpininkui būtina gauti leidimą teikti, už atlygį ar neatlygintinai, bet kokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje bet kurią iš šių paslaugų:
|
a)
|
techninę pagalbą, susijusią su III priede nurodytomis prekėmis, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę, ir
|
|
b)
|
tarpininkavimo paslaugas, susijusias su III priede nurodytomis prekėmis.
|
2. Priimant sprendimą dėl paraiškų gauti leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su III priede nurodytomis prekėmis, mutatis mutandis taikomas 12 straipsnis.
Priimant sprendimą dėl paraiškų gauti leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su III priede nurodytomis prekėmis, atsižvelgiama į 12 straipsnyje nustatytus kriterijus siekiant įvertinti:
|
a)
|
ar ši techninė pagalba būtų teikiama asmeniui, subjektui ar įstaigai, kurie galėtų naudoti prekes, su kurioms ši techninė pagalba susijusi, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, ir
|
|
b)
|
ar ši techninė pagalba būtų naudojama III priede nurodytoms prekėms taisyti, kurti, gaminti, bandyti, eksploatuoti ar sumontuoti, ar ji būtų teikiama asmeniui, subjektui ar įstaigai, kurie galėtų naudoti prekes, su kuriomis ši techninė pagalba susijusi, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui.
|
3. 1 dalis netaikoma techninei pagalbai, jei
|
a)
|
techninė pagalba teikiama valstybės narės teisėsaugos institucijai ar valstybės narės kariniam ar civiliniam personalui, kaip apibrėžta 11 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje;
|
|
b)
|
techninė pagalba apima viešo naudojimo informacijos teikimą, arba
|
|
c)
|
techninė pagalba yra būtinai reikalinga III priede nurodytų prekių, kurių eksportui leidimą pagal šį reglamentą suteikė kompetentinga institucija, montavimui, eksploatavimui, priežiūrai ar taisymui.
|
4. Nepaisant 1 dalies, valstybė narė gali toliau taikyti draudimą teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su grandinėmis kojoms, grandinėmis žmonių grupei surakinti ir nešiojamais elektrošoko įtaisais. Kai valstybė narė toliau taiko tokį draudimą, ji informuoja Komisiją, jei anksčiau priimtos ir pagal Reglamento (EB) Nr. 1236/2005 7a straipsnio 4 dalį praneštos priemonės iš dalies pakeičiamos arba panaikinamos.
IV SKYRIUS
PREKĖS, KURIOS GALĖTŲ BŪTI NAUDOJAMOS MIRTIES BAUSMEI VYKDYTI
16 straipsnis
Reikalavimas turėti eksporto leidimą
1. Norint eksportuoti IV priede nurodytas prekes, reikalaujama gauti leidimą, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę. Tačiau leidimo nereikalaujama prekėms, kurios yra tik vežamos per Sąjungos muitų teritoriją, t. y. kurioms neįforminami muitinės sankcionuoti veiksmai, išskyrus išorinio tranzito procedūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 226 straipsnyje, įskaitant ne Sąjungos kilmės prekių saugojimą laisvojoje zonoje.
Į IV priedą įtraukiamos tik prekės, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti ir kurias viena ar daugiau trečiųjų šalių, nepanaikinusių mirties bausmės, patvirtino arba faktiškai naudojo mirties bausmei vykdyti. Į jį neįtraukiama:
|
a)
|
Reglamentu (ES) Nr. 258/2012 kontroliuojami šaunamieji ginklai;
|
|
b)
|
Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 kontroliuojamos dvejopo naudojamo prekės ir
|
|
c)
|
prekės, kontroliuojamos remiantis Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP.
|
2. Kai eksportuojamiems vaistams reikia gauti leidimą pagal šį reglamentą ir kai eksportui taip pat taikomas reikalavimas turėti leidimą pagal tarptautines konvencijas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės, kaip antai 1971 m. Konvencija dėl psichotropinių medžiagų, valstybės narės, siekdamos įvykdyti šiuo reglamentu ir atitinkamomis konvencijomis nustatytas pareigas, gali naudoti bendrą procedūrą.
17 straipsnis
Eksporto leidimų suteikimo kriterijai
1. Sprendimus dėl paraiškų IV priede nurodytų prekių eksporto leidimui gauti priima kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į visas susijusias aplinkybes, visų pirma į tai, ar per praėjusius trejus metus kita valstybė narė nėra atmetusi paraiškos iš esmės tokių pačių prekių eksporto leidimui gauti, ir atsižvelgdamos į numatomą galutinio naudojimo paskirtį ir nukreipimo riziką.
2. Kompetentinga institucija neišduoda leidimo, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad IV priede nurodytos prekės gali būti naudojamos mirties bausmei vykdyti trečiojoje šalyje.
3. Įvertinant numatomą galutinio naudojimo paskirtį ir nukreipimo riziką vadovaujamasi antros, trečios ir ketvirtos pastraipų taisyklėmis.
Jei IV priedo 1 skirsnyje nurodytų prekių gamintojas prašo leidimo eksportuoti tokius produktus platintojui, kompetentinga institucija įvertina gamintojo ir platintojo sudarytus susitarimus ir priemones, kurių jie ėmėsi siekdami užtikrinti, kad prekės nebūtų naudojamos mirties bausmei vykdyti.
Jei prašoma leidimo eksportuoti IV priedo 1 skirsnyje nurodytas prekes galutiniam naudotojui, kompetentinga institucija, įvertindama nukreipimo riziką, gali atsižvelgti į galiojančius susitarimus ir galutinio naudotojo pasirašytą galutinio naudojimo pareiškimą, jeigu toks pareiškimas yra pateiktas. Jei galutinio naudojimo pareiškimas nepateiktas, eksportuotojas turi nurodyti, kas bus galutinis naudotojas ir pagal kokią paskirtį prekės bus naudojamos. Jeigu eksportuotojas nepateikia pakankamai informacijos apie galutinį naudotoją ir galutinį naudojimą, laikoma, kad kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių manyti, kad prekės gali būti naudojamos mirties bausmei vykdyti.
Komisija, bendradarbiaudama su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, gali priimti galutinio naudojimo ir tikslo, kuriuo būtų naudojamasi technine pagalba, įvertinimo geriausios praktikos gaires.
4. Kompetentinga institucija, vertindama paraišką gauti visuotinį leidimą, atsižvelgia ne tik į 1 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir į tai, ar eksportuotojas taiko proporcingas ir tinkamas priemones bei procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų ir tikslų bei leidimo sąlygų.
18 straipsnis
Tranzito draudimas
Fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba įstaigai, įskaitant bendriją, gyvenantiems arba įsisteigusiems valstybėje narėje ar ne, draudžiama vežti tranzitu IV priede nurodytas prekes, jei jis / ji žino, kad kuri nors tokių prekių siuntos dalis numatoma naudoti mirties bausmei vykdyti trečiojoje šalyje.
19 straipsnis
Reikalavimas gauti leidimą tam tikroms paslaugoms
1. Atitinkamai techninės pagalbos teikėjui arba tarpininkui būtina gauti leidimą teikti, už atlygį ar neatlygintinai, bet kokiam asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje bet kurią iš šių paslaugų:
|
a)
|
techninę pagalbą, susijusią su IV priede nurodytomis prekėmis, neatsižvelgiant į tokių prekių kilmę, ir
|
|
b)
|
tarpininkavimo paslaugas, susijusias su IV priede nurodytomis prekėmis.
|
2. Priimant sprendimą dėl prašymų suteikti leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su IV priede nurodytomis prekėmis, 17 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Priimant sprendimą dėl prašymų suteikti leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su IV priede nurodytomis prekėmis, atsižvelgiama į 17 straipsnyje nustatytus kriterijus siekiant įvertinti:
|
a)
|
ar techninė pagalba būtų teikiama asmeniui, subjektui ar įstaigai, kurie galėtų naudoti prekes, su kuriomis ši techninė pagalba susijusi, mirties bausmei vykdyti, ir
|
|
b)
|
ar ši techninė pagalba būtų naudojama IV priede nurodytoms prekėms taisyti, kurti, gaminti, bandyti, eksploatuoti ar sumontuoti, ar ji būtų teikiama asmeniui, subjektui ar įstaigai, kurie galėtų naudoti prekes, su kuriomis ši techninė pagalba susijusi, mirties bausmei vykdyti.
|
3. 1 dalis netaikoma techninės pagalbos teikimui, jei
|
a)
|
techninė pagalba apima viešo naudojimo informacijos teikimą, arba
|
|
b)
|
techninė pagalba yra būtinai reikalinga IV priede nurodytų prekių, kurių eksportui leidimą pagal šį reglamentą suteikė kompetentinga institucija, montavimui, eksploatavimui, priežiūrai ar taisymui.
|
V SKYRIUS
LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKA
20 straipsnis
Leidimų rūšys ir juos išduodančios institucijos
1. Šiuo reglamentu tam tikroms V priede nurodytoms eksporto prekėms nustatomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas.
Valstybės narės, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos institucijos gali uždrausti eksportuotojui naudotis šiuo leidimu, jei turima pagrįstų įtarimų, kad eksportuotojas nesugebės laikytis šio leidimo sąlygų ar eksporto kontrolės teisės aktų nuostatų.
Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie visus eksportuotojus, kuriems atimta teisė naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, nebent jos nustato, kad konkretus eksportuotojas nemėgins eksportuoti IV priede nurodytų prekių per kitą valstybę narę. Šiuo tikslu naudojama saugi, šifruota informacijos mainų sistema.
2. Valstybės narės, kurioje eksportuotojas gyvena ar yra įsisteigęs, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, išduoda leidimą eksportuoti prekes, išskyrus nurodytąsias 1 dalyje, kurioms reikalingas leidimas pagal šį reglamentą. III arba IV priede nurodytų prekių atveju tai gali būti atskirasis arba visuotinis leidimas. II priede nurodytų prekių atveju išduodamas atskirasis leidimas.
3. II priede nurodytų prekių tranzito leidimą išduoda valstybės narės, kurioje fizinis ar juridinis asmuo, subjektas ar įstaiga, pervežantys prekes Sąjungos muitų teritorijoje, gyvena ar yra įsisteigę, kompetentinga institucija, nurodyta I priede. Jei tas asmuo, subjektas arba įstaiga negyvena ar nėra įsisteigę valstybėje narėje, leidimą išduoda valstybės narės, kurioje prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, kompetentinga institucija. Toks leidimas yra atskirasis leidimas.
4. Valstybės narės, kurioje yra įsteigtas muziejus, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, išduoda leidimą importuoti prekes, kurioms reikalingas leidimas pagal šį reglamentą. II priede nurodytų prekių atveju išduodamas atskirasis leidimas.
5. Leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su II priede nurodytomis prekėmis, suteikia:
|
a)
|
valstybės narės, kurioje gyvena arba yra įsisteigęs techninės pagalbos teikėjas, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, arba, jeigu tokios valstybės narės nėra, valstybės narės, kurios pilietis yra techninės pagalbos teikėjas arba pagal kurios teisę jis buvo įregistruotas ar įsteigtas, kompetentinga institucija, jeigu pagalba turi būti teikiama trečiojoje šalyje esančiam muziejui, arba
|
|
b)
|
valstybės narės, kurioje yra įsteigtas muziejus, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, jeigu pagalba turi būti teikiama Sąjungoje esančiam muziejui.
|
6. Leidimą teikti techninę pagalbą, susijusią su III ar IV priede išvardytomis prekėmis, išduoda valstybės narės, kurioje techninės pagalbos teikėjas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, arba, jeigu tokios valstybės narės nėra, valstybės narės, kurios pilietis yra techninės pagalbos teikėjas arba pagal kurios teisę jis buvo įregistruotas ar įsteigtas, kompetentinga institucija.
7. Leidimą teikti tarpininkavimo paslaugas, susijusias su III ar IV priede nurodytomis prekėmis, išduoda valstybės narės, kurioje tarpininkas gyvena arba yra įsisteigęs, kompetentinga institucija, nurodyta I priede, arba, jeigu tokios valstybės narės nėra, valstybės narės, kurios pilietis yra tarpininkas arba pagal kurios teisę jis buvo įregistruotas ar įsteigtas, kompetentinga institucija. Toks leidimas suteikiamas nustatytam konkrečių prekių, kurios vežamos iš vienos trečiosios šalies į kitą arba kelias kitas trečiąsias šalis, kiekiui. Aiškiai nurodoma prekių buvimo vieta kilmės trečiojoje šalyje, galutinis naudotojas ir jo buvimo vieta.
8. Pareiškėjai kompetentingai institucijai pateikia visą susijusią informaciją, reikalaujamą teikiant paraiškas dėl atskirojo ar visuotinio eksporto leidimo arba atskirojo ar visuotinio leidimo teikti tarpininkavimo paslaugas, leidimo teikti techninę pagalbą, atskirojo importo leidimo arba atskirojo tranzito leidimo.
Eksporto atveju kompetentingos institucijos gauna išsamią informaciją, ypač susijusią su galutiniu naudotoju, paskirties šalimi ir galutiniu prekių naudojimu.
Tarpininkavimo paslaugų atveju kompetentingos institucijos visų pirma gauna išsamią informaciją, kurioje nurodoma prekių buvimo vieta kilmės trečiojoje šalyje, pateikiamas aiškus prekių aprašymas ir nurodomas jų kiekis, nurodomi sandoryje dalyvaujančios trečiosios šalys, paskirties trečioji šalis, toje šalyje esantis galutinis naudotojas ir tiksli jo buvimo vieta.
Prireikus, išduodant leidimą gali būti reikalaujama pateikti pareiškimą dėl galutinio naudojimo.
9. Nukrypstant nuo 8 dalies, jeigu gamintojas arba gamintojo atstovas turi eksportuoti ar parduoti ir perduoti prekes, įtrauktas į III priedo 3.2 arba 3.3 punktą arba IV priedo 1 skirsnį, platintojui trečiojoje šalyje, gamintojas pateikia informaciją apie sudarytus susitarimus ir priemones, kurių buvo imtasi, siekiant išvengti, kad prekės, įtrauktos į III priedo 3.2 arba 3.3 punktą, būtų naudojamos kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, arba išvengti, kad prekės, įtrauktos į IV priedo 1 skirsnį, būtų naudojamos mirties bausmei vykdyti, informaciją apie paskirties šalį ir, jei turima, informaciją apie galutinį naudojimą ir prekių galutinius naudotojus.
10. Nacionalinių prevencijos institucijų, įsteigtų pagal 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą, prašymu kompetentingos institucijos gali nuspręsti suteikti informaciją, kurią jos gavo iš pareiškėjo apie paskirties šalį, gavėją, galutinį naudojimą ir galutinius naudotojus arba, kai tinkama, platintoją ir susitarimus bei priemones, nurodytus 9 dalyje, prašančioms nacionalinėms prevencijos institucijoms. Prieš suteikdamos informaciją, kompetentingos institucijos išklauso pareiškėją ir gali taikyti šios informacijos naudojimo apribojimus. Kompetentingos institucijos priima sprendimus atsižvelgdamos į nacionalinės teisės aktus ir praktiką.
11. Valstybės narės išnagrinėja prašymus dėl atskirųjų ar visuotinių leidimų per laikotarpį, kuris nustatomas vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ar praktika.
21 straipsnis
Leidimai
1. Eksporto, importo ar tranzito leidimai išduodami naudojant VII priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą. Leidimai teikti tarpininkavimo paslaugas išduodami naudojant VIII priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą. Leidimai teikti techninę pagalbą išduodami naudojant IX priede pateiktą pavyzdį atitinkančią formą. Tokie leidimai galioja visoje Sąjungoje. Leidimo galiojimo trukmė yra nuo trijų iki dvylikos mėnesių, jį galima pratęsti iki dvylikos mėnesių. Visuotinio leidimo galiojimo trukmė – nuo vienų iki trejų metų ir jį galima pratęsti ne ilgiau kaip dvejiems metams.
2. Eksporto leidimas, suteikiamas pagal 12 arba 17 straipsnį, reiškia leidimą eksportuotojui teikti techninę pagalbą galutiniam naudotojui, jei tokia pagalba yra būtina prekėms, kurių eksportui suteiktas leidimas, montuoti, eksploatuoti, prižiūrėti ar taisyti.
3. Leidimai gali būti išduoti naudojant elektronines priemones. Konkreti tvarka nustatoma nacionaliniu lygmeniu. Šia galimybe pasinaudojusios valstybės narės apie tai praneša Komisijai.
4. Eksporto, importo, tranzito leidimams, leidimams teikti techninę pagalbą arba tarpininkavimo paslaugas taikomi visi reikalavimai bei sąlygos, kuriuos kompetentinga institucija laiko tinkamais.
5. Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi šiuo reglamentu, gali atsisakyti išduoti leidimą ir gali panaikinti, sustabdyti, pakeisti ar atšaukti leidimą, kurį jau yra išdavusios.
22 straipsnis
Muitinės formalumai
1. Atlikdamas muitinės formalumus, eksportuotojas arba importuotojas pateikia tinkamai užpildytą VII priede nustatyto pavyzdžio dokumentą, kaip įrodymą, kad yra gautas reikalingas eksporto ar importo leidimas. Jei dokumentas yra užpildytas ne valstybės narės, kurioje yra atliekami muitinės formalumai, oficialia kalba, gali būti reikalaujama, kad eksportuotojas arba importuotojas pateiktų vertimą šios valstybės narės oficialia kalba.
2. Jei muitinės deklaracija yra parengiama II, III arba IV priede nurodytoms prekėms ir jei patvirtinama, kad numatytam eksportui arba importui nėra išduotas leidimas pagal šį reglamentą, muitinė sulaiko deklaruotas prekes ir informuoja eksportuotoją ar importuotoją apie galimybę pateikti paraišką leidimui gauti pagal šį reglamentą. Jei paraiška leidimui gauti nepateikiama per šešis mėnesius nuo sulaikymo arba jei kompetentinga institucija tokią paraišką atmeta, muitinė sunaikina sulaikytas prekes pagal taikytiną nacionalinę teisę.
23 straipsnis
Pranešimo ir konsultavimosi reikalavimas
1. Valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai, jei jos kompetentingos institucijos, nurodytos I priede, priima sprendimą atmesti paraišką leidimui gauti pagal šį reglamentą arba jei jos panaikina leidimą, kurį buvo išdavusios. Toks pranešimas pateikiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ar panaikinimo dienos.
2. Kompetentinga institucija, jei būtina ar tinkama, diplomatiniais kanalais konsultuojasi su institucija ar institucijomis, kurios per ankstesnius trejus metus yra atmetusios paraišką eksporto, tranzito leidimui, leidimui teikti techninę pagalbą asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje arba leidimui teikti tarpininkavimo paslaugas pagal šį reglamentą, jei ji gauna paraišką dėl eksporto, tranzito, techninės pagalbos teikimo asmeniui, subjektui ar įstaigai trečiojoje šalyje arba dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, susijusio su tokioje ankstesnėje paraiškoje nurodytu iš esmės tokiu pačiu sandoriu, ir mano, kad leidimas vis dėlto turėtų būti išduotas.
3. Jei po 2 dalyje nurodytų konsultacijų kompetentinga institucija nusprendžia išduoti leidimą, atitinkama valstybė narė nedelsdama apie savo sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ir paaiškina savo sprendimo priežastis, atitinkamai pateikdama visą patvirtinančią informaciją.
4. Jei atsisakymas išduoti leidimą grindžiamas nacionaliniu draudimu pagal 14 straipsnio 1 dalį arba 15 straipsnio 4 dalį, jis nėra sprendimas atmesti paraišką, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.
5. Visi pagal šį straipsnį pateiktini pranešimai perduodami naudojant saugią, šifruotą informacijos mainų sistemą.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Priedų dalinis keitimas
Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII ir IX priedai. I priede nurodyti duomenys apie valstybių narių kompetentingas institucijas iš dalies keičiami remiantis valstybių narių pateikta informacija.
Pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 30 straipsnyje numatyta procedūra, jeigu iš dalies keičiant II, III, IV arba V priedą to reikia dėl privalomos skubos priežasčių.
25 straipsnis
Prašymai įtraukti prekes į vieną iš prekių sąrašų
1. Kiekviena valstybė narė gali pateikti Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą įtraukti į II, III ar IV priedą prekes, kurios skirtos naudoti teisėsaugos tikslais arba kuriomis prekiaujama kaip skirtomis naudoti tokiu tikslu. Tokiame prašyme pateikiama informacija apie:
|
a)
|
prekių konstrukciją ir savybes,
|
|
b)
|
visas galimas tokių prekių naudojimo paskirtis, ir
|
|
c)
|
tarptautines arba nacionalines taisykles, kurios būtų pažeistos, jeigu prekės būtų pradėtos naudoti teisėsaugos tikslais.
|
Pateikdama savo prašymą Komisijai, prašančioji valstybė narė tą prašymą persiunčia ir kitoms valstybėms narėms.
2. Jeigu Komisija mano, kad tokiame prašyme neatsižvelgiama į vieną ar kelis iškeltus klausimus arba reikia papildomos informacijos apie vieną ar kelis iškeltus klausimus, ji gali per tris mėnesius nuo prašymo gavimo paprašyti prašančiosios valstybės narės pateikti papildomą informaciją. Ji nurodo klausimus, dėl kurių būtina pateikti papildomos informacijos. Komisija savo klausimus persiunčia kitoms valstybėms narėms. Kitos valstybės narės taip pat gali Komisijai pateikti daugiau informacijos, kurios reikia prašymui įvertinti.
3. Jei Komisija mano, kad nebūtina prašyti papildomos informacijos, arba, jei taikytina, gavusi papildomos prašomos informacijos, ji per 20 savaičių atitinkamai nuo prašymo gavimo arba nuo papildomos informacijos gavimo pradeda procedūrą, skirtą prašomam daliniam pakeitimui priimti, arba nurodo prašančiajai valstybei narei priežastis, kodėl tokia procedūra nebuvo pradėta.
26 straipsnis
Valstybių narių institucijų ir Komisijos keitimasis informacija
1. Nedarant poveikio 23 straipsniui, Komisija ir valstybės narės, gavusios prašymą, viena kitą informuoja apie priemones, kurių buvo imtasi pagal šį reglamentą, ir teikia viena kitai visą turimą svarbią su šiuo reglamentu susijusią informaciją, visų pirma informaciją apie išduotus ir atmestus leidimus.
2. Pateikiant atitinkamą informaciją apie išduotus ar atmestus leidimus nurodoma sprendimo rūšis, sprendimo priežastys ar jų apibendrinimas, gavėjo bei galutinio vartotojo (jei jie skirtingi) vardai, pavardės arba pavadinimai bei atitinkamos prekės.
3. Valstybės narės, jei įmanoma, bendradarbiaudamos su Komisija, parengia viešą metinę veiklos ataskaitą, pateikdamos informaciją apie gautų paraiškų skaičių, su šiomis paraiškomis susijusias prekes bei šalis, ir apie sprendimus, kuriuos jos yra priėmusios dėl tų paraiškų. Šioje ataskaitoje nepateikiama informacija, kurios atskleidimą valstybė narė laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.
4. Komisija parengia metinę ataskaitą, kuri apima 3 dalyje nurodytas metines veiklos ataskaitas. Ta metinė ataskaita skelbiama viešai.
5. Šis straipsnis nedaro poveikio taikomoms nacionalinėms taisyklėms dėl slaptumo ir profesinės paslapties, išskyrus atvejus, kai 2 dalyje nurodyta informacija teikiama kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai.
6. Atsisakymas išduoti leidimą, jei jis grindžiamas pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtu nacionaliniu draudimu, nėra laikomas atmestu leidimu, kaip apibrėžta šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse.
27 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas
Asmens duomenys tvarkomi ir jais keičiamasi remiantis Reglamente (ES) 2016/679 bei Reglamente (ES) 2018/1725 nustatytomis taisyklėmis.
28 straipsnis
Informacijos naudojimas
Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 (14) ir nacionalinės teisės aktams dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio jos buvo prašoma.
29 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 24 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. gruodžio 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 24 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
30 straipsnis
Skubos procedūra
1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.
2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 29 straipsnio 6 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.
31 straipsnis
Kovos su kankinimu koordinavimo grupė
1. Įsteigiama Kovos su kankinimu koordinavimo grupė, kuriai pirmininkauja Komisijos atstovas. Kiekviena valstybė narė skiria atstovą į tą grupę.
2. Kovos su kankinimu koordinavimo grupė nagrinėja visus klausimus, susijusius su šio reglamento taikymu, įskaitant (tačiau tuo neapsiribojant) keitimąsi informacija apie administracinę praktiką ir visus klausimus, kuriuos gali iškelti pirmininkas arba valstybės narės atstovas.
3. Kovos su kankinimu koordinavimo grupė gali, kai mano esant reikalinga, konsultuotis su eksportuotojais, tarpininkais, techninės pagalbos teikėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems taikomas šis reglamentas.
4. Komisija raštu pateikia Europos Parlamentui metinę ataskaitą dėl Kovos su kankinimu koordinavimo grupės veiklos, tyrimų ir konsultacijų.
Metinė ataskaita rengiama deramai atsižvelgiant į poreikį nepakenkti fizinių ar juridinių asmenų komerciniams interesams. Diskusijos Kovos su kankinimu koordinavimo grupėje yra konfidencialios.
32 straipsnis
Peržiūra
1. Ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 31 d., o po to kas penkerius metus Komisija peržiūri šio reglamento įgyvendinimą ir teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią įgyvendinimo ir poveikio vertinimo ataskaitą, kurioje gali pateikti pasiūlymų iš dalies keisti reglamentą. Atliekant peržiūrą bus įvertinta, ar reikia įtraukti Sąjungos piliečių užsienyje vykdomą veiklą. Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti.
2. Ataskaitoje pateikiami atskiri skirsniai šiais klausimais:
|
a)
|
Kovos su kankinimu koordinavimo grupė ir jos veikla. Ataskaita rengiama deramai atsižvelgiant į poreikį nepakenkti fizinių ar juridinių asmenų komerciniams interesams. Diskusijos grupėje yra konfidencialios;
|
|
b)
|
informacija apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi pagal 33 straipsnio 1 dalį ir apie kurias Komisijai buvo pranešta pagal 33 straipsnio 2 dalį.
|
33 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokius su sankcijomis susijusius pakeitimus, apie kuriuos buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 1236/2005 17 straipsnio 2 dalį.
34 straipsnis
Teritorinio taikymo sritis
1. Šio reglamento teritorinė taikymo sritis yra tokia pati kaip Sutarčių, išskyrus 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 4 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, 5, 11, 13, 14, 16 ir 18 straipsnius, 20 straipsnio 1–4 dalis ir 22 straipsnį, kurie taikomi:
|
—
|
Sąjungos muitų teritorijoje,
|
|
—
|
Ispanijos Seutos ir Meliljos teritorijose,
|
|
—
|
Vokietijos Helgolando teritorijoje.
|
2. Taikant šį reglamentą, Seuta, Helgolandas ir Melilja laikomos Sąjungos muitų teritorijos dalimi.
35 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XI priede pateiktą atitikties lentelę.
36 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2019 m. sausio 16 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
G. CIAMBA
(1) 2018 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.
(2) 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (OL L 200, 2005 7 30, p. 1).
(3) Žr. X priedą.
(4) 1975 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 3452 (XXX).
(5) 1979 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 34/169.
(6) Patvirtintos Jungtinių Tautų ekonominės ir socialinės tarybos 1957 m. liepos 31 d. rezoliucija 663 C (XXIV) ir 1977 m. gegužės 13 d. rezoliucija 2076 (LXII).
(7) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).
(8) 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).
(9) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2012, kuriuo įgyvendinamas Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnis ir nustatoma šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės (OL L 94, 2012 3 30, p. 1).
(10) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(11) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Bendrijos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).
(14) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
Tekstas paveikslėlio
Tekstas paveikslėlio
