3.9.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 297/48


KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2019 m. birželio 18 d.

dėl 2021–2030 m. laikotarpio Kipro integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto

(2019/C 297/13)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 kiekviena valstybė narė turi Komisijai pateikti 2021–2030 m. laikotarpio integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą, atitinkantį to reglamento 3 straipsnio 1 dalies ir I priedo reikalavimus. Pirmieji integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai turėjo būti pateikti iki 2018 m. gruodžio 31 d.;

(2)

Kipras integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą pateikė 2019 m. sausio 29 d. Šio plano projekto pateikimas yra kartotinio Komisijos ir valstybių narių sąveikos proceso, vykdomo siekiant priimti galutinius integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir juos įgyvendinti, pagrindas ir pirmasis etapas;

(3)

Reglamentu (ES) 2018/1999 reikalaujama, kad Komisija įvertintų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Komisija nuodugniai įvertino Kipro integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektą pagal atitinkamus Reglamento (ES) 2018/1999 elementus. Šis vertinimas (2) skelbiamas kartu su šia rekomendacija. Toliau pateikiamos rekomendacijos grindžiamos minėtu vertinimu;

(4)

tose Komisijos rekomendacijose gali būti visų pirma aptariama: i) tikslų, uždavinių ir įnašų užmojo lygis siekiant kolektyviai įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma pasiekti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, taip pat tos valstybės narės siekiamas elektros energijos tinklų sujungimo mastas 2030 m.; ii) politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita politika ir priemonės, kurios gali būti svarbios tarpvalstybiniu mastu; iii) papildoma politika ir priemonės, kurių gali prireikti siekiant įvykdyti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus; iv) esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, sąveika vieno energetikos sąjungos aspekto srityje ir skirtingų aspektų srityse ir jų derėjimas;

(5)

rengdama rekomendacijas Komisija, viena vertus, atsižvelgė į poreikį susumuoti tam tikrus kiekybinius suplanuotus visų valstybių narių įnašus, kad galėtų įvertinti Sąjungos lygmens užmojį, ir, kita vertus, poreikį atitinkamai valstybei narei suteikti pakankamai laiko deramai atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas prieš parengiant savo galutinį nacionalinį planą;

(6)

Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojų grindžiamos Reglamento (ES) 2018/1999 II priede pateikta formule, pagrįsta objektyviais kriterijais;

(7)

Komisijos rekomendacijos dėl energijos vartojimo efektyvumo grindžiamos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų plano projekte nurodyto nacionalinio užmojo lygio vertinimu lyginant jį su kolektyvinių pastangų, kurių reikia Sąjungos tikslams pasiekti, lygiu ir prireikus atsižvelgiant į pateiktą informaciją apie konkrečias nacionalines aplinkybes. Nustatant galutinius nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo srities įnašus reikėtų atsižvelgti į galimybes taupant energiją sutaupyti lėšų, o tuos įnašus pagrįsti patikima ilgalaike pastatų renovacijos strategija ir energijos taupymo priemonėmis, kurios turi būti įgyvendintos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (3) 7 straipsnį. Valstybės narės taip pat turėtų įrodyti, kad jos tinkamai taikė principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“: visų pirma jos turėtų paaiškinti, kaip energijos vartojimo efektyvumas padeda ekonomiškai efektyviai įgyvendinti nacionalinius konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslus, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir spręsti energijos nepritekliaus problemą;

(8)

Valdymo reglamentu reikalaujama, kad valstybės narės pateiktų bendrą investicijų, reikalingų norint įvykdyti nacionaliniame plane nustatytus uždavinius, pasiekti jo tikslus ir užtikrinti jame nustatytus įnašus, apžvalgą ir bendrą tų investicijų šaltinių vertinimą. Rengiant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus turėtų būti užtikrintas nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumas ir nuspėjamumas, kad būtų užtikrintas investicijų tikrumas;

(9)

kartu 2018–2019 m. Europos semestro cikle Komisija daug dėmesio skyrė valstybių narių investicijų poreikiams, susijusiems su energetika ir klimatu. Tai matyti iš 2019 m. Kiprui skirtos ataskaitos (4) ir Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos Kiprui (5), kurios pateiktos per Europos semestrą. Vertindama integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus, Komisija atsižvelgė į naujausias Europos semestro išvadas ir rekomendacijas. Komisijos rekomendacijomis papildomos naujausios per Europos semestrą pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose būtų atsižvelgta į naujausias per Europos semestrą pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

(10)

be to, Valdymo reglamentu reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė tinkamai atsižvelgtų į visas Komisijos rekomendacijas jos integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, kuris turi būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 31 d., projektui, o jei atitinkama valstybė narė į rekomendaciją arba didelę jos dalį neatsižvelgia, ta valstybė narė turėtų pateikti ir viešai paskelbti savo motyvus;

(11)

valstybės narės turėtų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir vėliau Eurostatui arba Europos aplinkos agentūrai teikiamuose atnaujintuose planuose teikti tokius pačius duomenis, jei tinka. Be to, baziniam lygiui, naudojamam modeliuojant ir prognozuojant, apskaičiuoti labai svarbu naudoti tą patį šaltinį ir, jei turima, Europos statistiką. Naudojantis Europos statistika būtų galima geriau palyginti integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikiamus duomenis ir prognozes;

(12)

į galutinį integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą turi būtų įtraukti visi Reglamento (ES) 2018/1999 I priede nurodyti elementai. Todėl reikėtų įvertinti planuojamos politikos ir priemonių makroekonominį poveikį ir pagal galimybes jų poveikį sveikatai, aplinkai, užimtumui, švietimui ir gebėjimams, taip pat socialinį poveikį. Rengiant galutinį integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą turi dalyvauti visuomenė ir kiti suinteresuotieji subjektai. Šie ir kiti elementai išsamiai aprašyti kartu su šia rekomendacija skelbiamame tarnybų darbiniame dokumente (6);

(13)

nors plano projekte aprašyta politika ir priemonės, susijusios su visais aspektais, atrodo iš esmės nuoseklios, galutiniame plane Kipras turėtų geriau įvertinti politikos ir priemonių sąsajas. Kipras taip pat turėtų pateikti daugiau informacijos apie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energetinio saugumo ir vidaus rinkos aspektų sinergiją laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Į analizę galima įtraukti kiekybinius įverčius, taip pat nurodyti galimas neigiamas politikos ir priemonių sąsajas ir paaiškinti, kaip Kipras ketina spręsti šį klausimą. Taip pat galėtų būti naudinga įvertinti didelį poveikį Kipro energetikos sistemai ir kitiems dalykams turinčios atskiros politikos ir priemonių arba atskiros politikos ir priemonių grupių sąveiką ir kompleksinį poveikį. Tai apima politiką, susijusią su visišku konkurencingos elektros energijos rinkos įgyvendinimu, gamtinių dujų įvedimu arba Kipro izoliuotos elektros energetikos sistemos sujungimu. Reikia atsižvelgti į tai, kokią reikšmę moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas turi įgyvendinant suplanuotas pastangas kitose energetikos sąjungos srityse;

(14)

galutinį integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą būtų galima papildyti nurodant išsamesnes priemones sąveikos su žiedine ekonomika potencialui išnaudoti;

(15)

Komisijos rekomendacijos Kiprui grindžiamos Kipro integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto vertinimu, kuris skelbiamas kartu su šia rekomendacija (7),

REKOMENDUOJA KIPRUI IMTIS ŠIŲ VEIKSMŲ:

1.

Paaiškinti, kaip planuojama pasiekti 2030 m. tikslą sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 24 %, palyginti su 2005 m., nuodugniau apsvarstant ekonomiškai efektyvią politiką 2021–2030 m., ir kaip numatoma naudoti lankstumo užtikrinimo priemones pastangų pasidalijimo sektoriuose ir į apskaitą įtraukiamuose žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuose. Ypatingą dėmesį galima skirti transportui.

2.

Gerokai padidinti Kipro užmojo lygį, kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis siekiant Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo būtų bent 23 %, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1999 II priedo formulėje, deramai atsižvelgus į svarbias aplinkybes ir nacionalinius apribojimus. Galutiniame integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateikti tos dalies orientacinę trajektoriją, rodančią, kaip bus pasiekti visi Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje nurodyti atskaitos taškai, atsižvelgiant į poreikį dėti daugiau pastangų siekiant kolektyviai įgyvendinti tą tikslą. Pasiūlyti išsamią ir kiekybiškai įvertintą politiką ir priemones, atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (8) nustatytus įpareigojimus, ir sudaryti sąlygas laiku ir ekonomiškai efektyviai užtikrinti tokį įnašą. Padidinti užmojo lygį šildymo ir vėsinimo sektoriuje ir transporto sektoriuje siekiant įgyvendinti atitinkamai orientacinį tikslą, nustatytą Direktyvos (ES) 2018/2001 23 straipsnyje, ir transporto tikslą, nustatytą Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnyje. Pateikti išsamesnę informaciją ir nurodyti priemones, kuriomis bus sudaromos sąlygos vartoti pasigamintą energiją ir dalyvauti atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 21 ir 22 straipsniuose.

3.

Gerokai padidinti savo užmojį, susijusį ir su galutinės, ir su pirminės energijos suvartojimo sumažinimu iki 2030 m., atsižvelgiant į poreikį dėti daugiau pastangų siekiant Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo. Parengti galutines prognozes ir scenarijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti tikėtiną naujos planuojamos politikos, priemonių ir programų poveikį pirminės ir galutinės energijos suvartojimui kiekviename sektoriuje bent iki 2040 m., įskaitant 2030 m. ir orientacinę trajektoriją nuo 2021 m. Skirti daugiau dėmesio energijos vartojimo efektyvumui transporto sektoriuje numatant šiam sektoriui daugiau priemonių, atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. jam teks pusė viso šalyje suvartojamo energijos kiekio.

4.

Apibrėžti į ateitį orientuotus rinkos integracijos uždavinius ir tikslus, visų pirma dujų sektoriui skirtas priemones, atsižvelgiant į planus artimiausiu metu šalies teritorijoje pradėti tiekti gamtines dujas. Aiškiai ir nuosekliai apibūdinti dabartinę elektros energijos rinkų organizavimo padėtį, atsižvelgiant į vidaus rinkos aspektui skirtoje dalyje aprašytus tikslus ir uždavinius.

5.

Su energetikos sąjunga susijusius nacionalinius mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo sričių uždavinius ir finansavimo tikslus, kurie turi būti įgyvendinti nuo dabar iki 2030 m., patikslinti taip, kad juos būtų galima lengvai išmatuoti ir jie padėtų siekti integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslų kitose srityse. Tokius uždavinius pagrįsti konkrečia ir tinkama politika bei priemonėmis, įskaitant tas, kurios turi būti parengtos bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis, kaip antai Europos strateginis energetikos technologijų planas.

6.

Stiprinti esamą regioninį bendradarbiavimą su kaimynine Graikija ir kitomis valstybėmis narėmis, be kita ko, vidaus rinkos, energetinio saugumo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo srityse. Stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir salų regionais, kuriuose pertvarkant energetiką patiriama panašių geografinių, klimato ir infrastruktūros sunkumų ir atsiveria panašios galimybės; tai galėtų būti daroma įgyvendinant iniciatyvą „Švari energija ES saloms“.

7.

Įtraukti išsamų skirsnį, kuriame būtų nustatyti visi investicijų poreikiai pagal aspektus ir jų dalis ir pateiktas aiškus vertinimo metodikos ir tikėtinų nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygmens finansavimo šaltinių aprašymas.

8.

Išvardyti visas energetikos subsidijas, visų pirma susijusias su iškastiniu kuru, ir veiksmus, kurie jau įgyvendinti, bei planus siekiant laipsniškai jų atsisakyti.

9.

Papildyti sąveikos su oro kokybės ir oro teršalų politika analizę, kurioje būtų nurodytas ir kiekybiškai įvertintas įvairių scenarijų poveikis oro taršai, pateikiama pagrindžiamoji informacija ir apsvarstyta sinergija bei kompromisai.

10.

Geriau integruoti su teisingu ir sąžiningu perėjimu susijusius aspektus, visų pirma pateikti daugiau informacijos apie planuojamų uždavinių, politikos ir priemonių socialinį poveikį ir poveikį užimtumui bei gebėjimams. Geriau išplėtoti strategiją, kaip bus sprendžiami energijos nepritekliaus klausimai, be kita ko, apsvarstant, kaip siūloma politika ir priemonėmis, susijusiomis su visais aspektais, tikimasi padaryti poveikį energijos nepritekliaus lygiui, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 18 d.

Komisijos vardu

Miguel ARIAS CAÑETE

Komisijos narys


(1)  OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(2)  SWD (2019) 223.

(3)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(4)  SWD (2019) 1012 final.

(5)  COM (2019) 513 final, 2019 m. birželio 5 d.

(6)  SWD (2019) 223.

(7)  SWD (2019) 223.

(8)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).