(1)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 53 straipsniu Komisija įgaliojama rekomenduoti koordinuotuosius kontrolės planus, kai manoma, kad tai būtina, sudaromus ad hoc pagrindu, visų pirma siekiant nustatyti pavojaus paplitimą pašaruose, maisto produktuose ar gyvūnuose;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 (2) nustatyti bendrieji reikalavimai dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, saugos (toliau – su maistu besiliečiančios medžiagos), ypač dėl su maistu besiliečiančių medžiagų komponentų patekimo į maistą. Be to, pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalį nustatytos specialios priemonės, skirtos su maistu besiliečiančių medžiagų grupėms. Visų pirma pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 10/2011 (3) buvo sudarytas leidžiamų naudoti su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų sąrašas. Kai kurioms iš šių leidžiamų naudoti cheminių medžiagų taip pat taikomi apribojimai, įskaitant konkrečias išsiskyrimo ribines vertes (SML), kurios apriboja jų patekimą į maisto produktus arba ant jų;

(3)

per Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemą (RASFF) gauta informacija, kuri teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (4) 50 straipsnį, rodo įvairius neatitikties reikalavimams atvejus, susijusius su tam tikrų medžiagų išsiskyrimu iš su maistu besiliečiančių medžiagų. Tačiau šiuo metu neturima pakankamai informacijos, kad būtų galima tinkamai nustatyti šių medžiagų, kurios išsiskiria iš su maistu besiliečiančių medžiagų, paplitimą maiste;

(4)

pirminiai aromatiniai aminai (PAA) yra junginių, iš kurių kai kurie yra kancerogeniniai, kiti – įtariami kancerogenai, šeima. PAA gali atsirasti su maistu besiliečiančiose medžiagose iš leidžiamų naudoti cheminių medžiagų, priemaišų ar skilimo produktų, taip pat dėl azodažiklių naudojimo medžiagų dažymui. Reglamento (ES) Nr. 10/2011 II priede nustatyta, kad tokie PAA negali išsiskirti iš plastikinių medžiagų ir gaminių į maistą ar maistinį modelinį tirpalą. Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras ėmėsi veiksmų, kuriais nustatė, kad PAA koncentracija spalvotose popierinėse servetėlėse yra tinkama stebėsenai vykdyti;

(5)

formaldehidas (FCM Nr. 98) yra medžiaga, Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų gamybai. Tačiau jam taikoma 15 mg/kg SML (išreikšta kaip bendras formaldehido ir heksametilentetramino kiekis);

(6)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 284/2011 (5) buvo nustatytos Kinijos Liaudies Respublikos ir Honkongo kilmės arba iš jų siunčiamų plastikinių virtuvės reikmenų iš poliamido ir melamino importo specialios sąlygos ir išsami tvarka, įskaitant valstybių narių atliekamus 10 % siuntų privalomus fizinius patikrinimus. Reglamentas priimtas atsižvelgiant į didelį neatitikties reikalavimams atvejų skaičių, susijusį su dideliu PAA, išsiskiriančių iš su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų, kuriose yra poliamido, kiekiu ir dideliu formaldehido, išsiskiriančio iš su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų, kuriose yra melamino, kiekiu;

(7)

naujausia duomenų, grindžiamų importo į Europos Sąjungą vietoje atliktais patikrinimais ir pateiktų pagal Reglamento (ES) Nr. 284/2011 9 straipsnį, analizė rodo, kad šių produktų neatitiktis sumažėjo. Vis dėlto iš RASFF duomenų matyti, kad, remiantis rinkoje paimtų mėginių analizės rezultatais, kai kurie iš šių produktų vis dar neatitinka reikalavimų. Be to, iš informacijos matyti, kad tokių produktų kilmė neapsiriboja Kinija ir Honkongu. Todėl, be pagal Reglamentą (ES) Nr. 284/2011 vykdomos kontrolės, tikslinga tikrinti PAA ir formaldehido kiekius;

(8)

melaminas (MBM Nr. 239) yra medžiaga, kurią taip pat leidžiama naudoti gaminant su maistu besiliečiančias plastikines medžiagas ir kuriai taikoma 2,5 mg/kg SML. Pranešta, kad iš plastikinių virtuvės reikmenų, kuriuose yra melamino, be formaldehido taip pat išsiskiria ir melaminas. Todėl tikslinga patikrinti, koks melamino kiekis išsiskiria iš tų pačių mėginių;

(9)

fenolis (MBM Nr. 241) yra medžiaga, kurią leidžiama naudoti kaip monomerą su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms gaminti ir kuri taip pat gali būti naudojama kitų rūšių medžiagoms, kurios liečiasi su maistu, įskaitant lakuose ir dangose naudojamas epoksidines dervas, gaminti. Su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms taikoma 3 mg/kg SML, nustatyta Komisijos reglamentu (ES) 2015/174 (6) remiantis pakartotiniu Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) vertinimu. Savo nuomonėje Tarnyba sumažino leidžiamą paros dozę (LPD) nuo 1,5 mg/kg kūno masės iki 0,5 mg/kg kūno masės, ir pažymėjo, kad be su maistu besiliečiančių medžiagų esama daug fenolio poveikio šaltinių, kurie gali prisidėti prie LPD atitinkančio ar ją viršijančio poveikio lygių. Todėl, atsižvelgiant į galimą LPD viršijimą, tikslinga tikrinti fenolio kiekius;

(10)

medžiaga 2,2-bis(4-hidroksifenil)propanas (MBM Nr. 151), paprastai vadinama bisfenoliu A (BPA), yra medžiaga, kurią leidžiama naudoti kaip monomerą su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms gaminti, bet ji taip pat naudojama kitų rūšių medžiagoms ir gaminiams, kurie liečiasi su maistu, įskaitant lakuose ir dangose naudojamas epoksidines dervas, gaminti. Neseniai Komisijos reglamentu (ES) 2018/213 (7) buvo nustatyta nauja 0,05 mg/kg SML, skirta su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms, be to, ši SML taikoma lakams ir dangoms, remiantis pakartotiniu Tarnybos vertinimu – ji nustatė laikiną leidžiamą paros dozę (laikiną LPD), kuri yra mažesnė už ankstesnę LPD. Todėl tikslinga tikrinti šias su maistu besiliečiančias medžiagas siekiant nustatyti, ar, atsižvelgiant į šią naują SML, išsiskiriančio BPA kiekis atitinka reikalavimus;

(11)

su maistu besiliečiančiose medžiagose gali būti naudojami arba iš jų išsiskirti ne tik BPA, bet ir kiti bisfenoliai. Visų pirma 4,4′-dihidroksidifenilsulfonas, kuris paprastai vadinamas bisfenoliu S (BPS, MBM Nr. 154), yra naudojamas kaip monomeras polieterio sulfono plastikui gaminti, jį leidžiama naudoti besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms Sąjungoje gaminti ir jam yra nustatyta 0,05 mg/kg SML. Neturima naujausios informacijos apie galimą jo išsiskyrimą į maistą, o informacija apie galimą jo naudojimą arba išsiskyrimą iš lakuotų arba padengtų su maistu besiliečiančių medžiagų yra nepakankama. Todėl, siekiant patikrinti į maistą išsiskiriančio BPS paplitimą, tikslinga tikrinti medžiagas, iš kurių gali išsiskirti BPS;

(12)

ftalatų esteriai (ftalatai) – tai grupė medžiagų, plačiai naudojamų kaip plastifikatoriai ir techninės pagalbinės medžiagos. Su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose buvo leista naudoti penkis ftalatus: di-butilftalatą (DBP, MBM Nr. 157), butil-benzil-ftalatą (BBP, MBM Nr. 159), bis(2-etilheksil)ftalatą (DEHP, MBM Nr. 283), diizononilftalatą (DINP, MBM Nr. 728) ir diizodecilftalatą (DIDP, MBM Nr. 729). Šiems ftalatams kartu su kitomis cheminėmis medžiagomis taikoma grupinio apribojimo SML (T), siekianti 60 mg/kg. Medžiagoms DBP, BBP ir DEHP taip pat taikomos atskiros SML, o medžiagoms DINP ir DIDP taikoma 9 mg/kg siekianti grupinio apribojimo vertė. Kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (8) XVII priede, šių penkių ftalatų koncentracija maitinimui skirtose vaikų priežiūros prekėse taip pat yra apribota. Be RASFF rezultatų, rodančių neatitiktį SML vertėms, ftalatai, kurių neleidžiama naudoti su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose, vis dar gali būti aptinkami su maistu besiliečiančiose plastikinėse medžiagose ir išsiskirti į maistą. Todėl, atsižvelgiant į galimą neatitiktį, tikslinga tikrinti ftalatų kiekius;

(13)

be ftalatų, su maistu besiliečiančiose medžiagose kaip plastifikatoriai taip pat naudojamos kitos neftalatų medžiagos. Epoksidintą sojų aliejų (ESBO, MBM Nr. 532), 1,2-cikloheksandikarboksirūgšties diizononilo esterį (DINCH', MBM Nr. 775) ir tereftalio rūgšties bis(2-etilheksil) esterį (DEHTP arba DOTP, MBM Nr. 798) leidžiama naudoti su maistu besiliečiančioms plastikinėms medžiagoms gaminti ir šioms medžiagoms taikoma 60 mg/kg siekianti grupinė SML (T). Be to, medžiagoms DEHTP ir ESBO taikomos atskiros 60 mg/kg SML vertės, išskyrus PVC tarpiklius, naudojamus sandariai uždaryti stiklinius indelius, kuriuose yra kūdikiams ir mažiems vaikams skirtas maistas – šiuo atveju medžiagai ESBO taikoma SML siekia 30 mg/kg. Valstybės narės ir Šveicarija jau ėmėsi veiksmų ir nustatė atvejų, kai iš indelių dangtelių išsiskiriantis ESBO kiekis neatitiko reikalavimų. Kadangi taip pat esama požymių, kad medžiagos DINCH ir DEHTP gali būti naudojamos kaip ftalatų pakaitalai, o apie jų išsiskyrimą į maistą neturima informacijos arba jos yra mažai, tikslinga patikrinti šių medžiagų išsikyrimo į maistą paplitimą;

(14)

perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos (PFAS) – tai junginių grupė, kuriai priklauso perfluoroktano rūgštis (PFOA) ir perfluoroktano sulfonatas (PFOS). Šie fluorinti junginiai pasižymi amfifilinėmis savybėmis, tad jie naudojami vandeniui ir riebalams atsparioms dangoms gaminti, pvz., tokioms, kurios naudojamos ant popierinių ir kartoninių maisto pakavimo medžiagų. Kai kurių valstybių narių pateikta informacija rodo, kad šių medžiagų koncentracija ant kreidinio popieriaus ir kartoninių pakavimo medžiagų kelia susirūpinimą. Be to, kaip nustatyta Komisijos reglamente (ES) 2017/1000 (9), nuo 2020 m. liepos 4 d. apribojamas PFOA naudojimas gaminant ir pateikiant rinkai prekes, įskaitant su maistu besiliečiančias medžiagas ir gaminius. Todėl tikslinga toliau tirti šių medžiagų paplitimą su maistu besiliečiančiose medžiagose;

(15)

su maistu besiliečiančiose medžiagose ir gaminiuose, įskaitant virtuvės ir stalo reikmenis bei maisto perdirbimo įrangą, naudojami metalai ir lydiniai. Sąjungos lygmeniu nustatytos kelios SML vertės, skirtos iš su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų išsiskiriantiems metalams; tačiau, remiantis rizikos vertinimu arba nacionalinės teisės aktais, RASFF informacija rodo, kad nustatyta keletas atvejų, kai metaliniai virtuvės ir stalo reikmenys neatitiko reikalavimų. Kadangi yra aiškiai apibrėžtas tam tikrų metalų, pvz., švino ir kadmio, pavojus, tikslinga tikrinti į maistą išsiskiriančius metalus ir geriau suprasti išsiskiriančių metalų paplitimą, visų pirma iš importuojamų su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių ir tradicinių bei amatininkų gaminių;

(16)

siekiant užtikrinti su maistu besiliečiančių plastikinių medžiagų inertiškumą ir saugą, suminė išsiskyrimo ribinė vertė (OML) turi būti tokia, kad būtų apribotas nelakiųjų komponentų išsiskyrimas į maistą, įskaitant daleles, pvz., mikropluoštus. Kadangi dėl aplinkosauginių sumetimų daromas spaudimas pakeisti tradicines plastikines medžiagas ir gaminius, kaip užpildai kartu su plastiku yra naudojami iš natūralių šaltinių gauti priedai, kad būtų sumažintas poveikis aplinkai. Siekiant patikrinti, kad buvo laikomasi geros gamybos praktikos ir kad šios su maistu besiliečiančios plastikinės medžiagos ir gaminiai yra pakankamai inertiški, tikslinga patikrinti suminį išsiskiriantį kiekį;

(17)

siekiant užtikrinti, kad ši rekomendacija būtų taikoma vienodai, ir gauti patikimus bei palyginamus patikrinimų rezultatus, Europos Sąjungos etaloninė su maistu besiliečiančių medžiagų laboratorija prireikus turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti šią rekomendaciją;

(18)

siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš su maistu besiliečiančių medžiagų, paplitimą, valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos pateikti aktualius duomenis, kurie buvo gauti prieš pat pradedant taikyti šią rekomendaciją. Siekiant užtikrinti, kad šie rezultatai būtų patikimi ir derėtų su rezultatais, gautais vykdant šią kontrolės programą, turėtų būti pateikiami tik tie rezultatai, kurie buvo gauti pagal atitinkamas su maistu besiliečiančių medžiagų mėginių ėmimo ir analizės taisykles bei teisės aktus dėl oficialios kontrolės;

(19)

pagrindinis šios rekomendacijos tikslas – nustatyti cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių į maistą, paplitimą arba cheminių medžiagų, esančių su maistu besiliečiančiose medžiagose ar gaminiuose, paplitimą; juo nesiekiama padėti suprasti poveikio lygius. Todėl siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi koordinuotai ir kaupiami nuosekliai, jie turėtų būti teikiami bendru formatu;

(20)

prireikus valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų apsvarstyti vykdymo užtikrinimo veiksmus laikydamosi taikomų teisės aktų ir procedūrų;

(21)

vadovaujantis šia rekomendacija gauta informacija apie šių medžiagų paplitimą turėtų būti naudojama siekiant nustatyti, ar būtina imtis kokių nors tolesnių veiksmų, visų pirma siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų lygį. Prie tokių būsimų veiksmų gali būti priskiriamos papildomos kontrolės priemonės, skirtos plastikinėse medžiagose esančioms cheminėms medžiagoms, kurioms jau yra nustatytos konkrečios ES priemonės. Be to, šie rezultatai gali padėti sukurti informacinę bazę, kuria remiantis būtų galima apsvarstyti būsimus prioritetus, kai vertinami teisės aktai, reglamentuojantys su maistu besiliečiančias medžiagas, ypač tas medžiagas, kurioms nėra nustatyta konkrečių ES priemonių;

(22)

šis koordinuotasis kontrolės planas vykdomas nedarant poveikio kitai valstybių narių vykdomai oficialiai kontrolei pagal nacionalines kontrolės programas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 3 straipsnyje,

1.

2.

3.

4.

5.