1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir veiklos duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Direktyvą 2003/87/EB Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos prekybos laikotarpiu, kuris prasideda 2021 m. sausio 1 d., ir vėlesniais prekybos laikotarpiais taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas vykdant su Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veikla susijusių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną bei teikiant ataskaitas ir vykdant stacionariųjų įrenginių veiklos duomenų, aviacijos veiklos duomenų ir aviacijos veiklos tonkilometrių duomenų stebėseną bei teikiant atitinkamas ataskaitas.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. išmetamoms ŠESD ir nuo tos dienos vykdomos veiklos duomenims.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	veiklos duomenys – duomenys apie vykstant procesui sunaudotą arba pagamintą kuro ar medžiagų kiekį, kuris įtraukiamas į skaičiavimu grindžiamą stebėsenos metodiką ir išreikštas atitinkamai teradžauliais, masės tonomis arba (dujų atveju) kaip tūris normaliaisiais kubiniais metrais;

2)	prekybos laikotarpis – Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnyje nurodytas laikotarpis;

3)	tonkilometris – vieno kilometro atstumu nuvežta vienos tonos masės naudingoji apkrova;

4)

sukėliklis: a) tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurį naudojant ar gaminant iš vieno ar kelių taršos šaltinių išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos; b) tam tikro tipo kuras, žaliava ar produktas, kurio sudėtyje yra anglies ir kuris įtraukiamas apskaičiuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal masės balanso metodiką;

5)	taršos šaltinis – pavienė identifikuojama įrenginio dalis ar jame vykdomas procesas, dėl kurio išmetamos atitinkamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, arba, jeigu tai aviacijos veikla, atskiras orlaivis;

6)

neapibrėžtis – su matuojamojo dydžio nustatymo rezultatu siejamas parametras, rodantis verčių, kurias pagrįstai galima priskirti konkrečiam dydžiui, dispersiją (įskaitant sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį), išreiškiamas procentais ir nusakantis vidurkio pasikliautinąjį intervalą, į kurį patenka 95 % numatomų verčių, atsižvelgiant į jų pasiskirstymo asimetriją;

7)	apskaičiavimo faktoriai – apatinis šilumingumas, išmetamųjų teršalų faktorius, preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius, oksidacijos koeficientas, konversijos koeficientas, anglies kiekis ar biomasės dalis;

8)	pakopa – nustatytų reikalavimų rinkinys, taikomas nustatant veiklos duomenis, apskaičiavimo faktorius, metinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valandinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio metinį vidurkį ir naudingąjį krovinį;

9)	būdingoji rizika – prieš atsižvelgiant į susijusios kontrolės poveikį įvertinamas metinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos arba tonkilometrių duomenų ataskaitos parametro jautrumas netikslumams, kurie pavieniui arba kartu su kitais netikslumais gali būti esminiai;

10)

kontrolės rizika – metinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos arba tonkilometrių duomenų ataskaitos parametro jautrumas netikslumams, kurie pavieniui arba kartu su kitais netikslumais gali būti esminiai ir kurių nebus neišvengta arba kurie nebus laiku aptikti ir ištaisyti taikant kontrolės sistemą;

11)	degimo metu išsiskiriančios ŠESD – vykstant egzoterminei kuro ir deguonies reakcijai išskiriančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

12)	ataskaitinis laikotarpis – vieni kalendoriniai metai, per kuriuos turi būti atliekama išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos, arba Direktyvos 2003/87/EB 3e ir 3f straipsniuose nurodyti stebėsenos metai, kuriais teikiami tonkilometrių duomenys;

13)	išmetamųjų teršalų faktorius – su sukėlikliui priskiriamais veiklos duomenimis siejama vidutinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, darant prielaidą, kad degimo rezultatas yra visiška oksidacija, o visų kitų cheminių reakcijų – visiška konversija;

14)	oksidacijos koeficientas – trupmena išreikštas vykstant degimo procesui CO2 virtusios anglies ir viso kure esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą anglies monoksido (CO) kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

15)	konversijos koeficientas – trupmena išreikštas anglies, kuri išmetama kaip CO2, ir viso sukėliklyje iki prasidedant išmetimo procesui esančios anglies kiekio santykis, į atmosferą išmestą CO kiekį laikant moliniu CO2 kiekio ekvivalentu;

16)	tikslumas – matavimo rezultato ir konkretaus matuojamojo dydžio tikrosios vertės arba atskaitos vertės, empiriškai nustatytos naudojant tarptautiniu mastu priimtas ir atsekamas kalibravimo medžiagas ir standartinius metodus, artumas atsižvelgiant į atsitiktinius ir sisteminius veiksnius;

17)	kalibravimas – operacijų, kurias atliekant apibrėžtomis sąlygomis nustatomas matavimo prietaiso ar matavimo sistemos rodomų verčių arba mato ar pamatinės medžiagos verčių ir pamatiniu etalonu pagrįstų atitinkamų matuojamojo dydžio verčių santykis, seka;

18)	skrydis – skrydis, kaip apibrėžta Sprendimo 2009/450/EB priedo 1 dalies 1 punkte;

19)	keleiviai – orlaivyje skrydžio metu esantys asmenys, išskyrus įgulos narius;

20)	konservatyvus – būdvardis, kuriuo nusakomos tam tikros apibrėžtos prielaidos, kuriomis užtikrinama, kad nebūtų pamažintas metinis išmetamųjų ŠESD kiekis arba nebūtų padidinti tonkilometrių duomenys;

21)

biomasė – biologiškai skaidūs biologinės kilmės produktai, atliekos ir liekanos, gaunami žemės ūkyje (įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas), miškų ūkyje ir susijusių šakų pramonėje, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, taip pat biologiškai skaidžios pramoninės ir komunalinės atliekos; ji apima skystuosius bioproduktus ir biodegalus;

22)	skystieji bioproduktai – iš biomasės pagamintas skystasis kuras, skirtas energetikos reikmėms – elektros energijai, šilumai ir (arba) vėsumai gaminti, išskyrus transporto degalus;

23)	biodegalai – iš biomasės pagaminti skystieji arba dujiniai transporto degalai;

24)	teisinė metrologinė kontrolė – pagal matavimo priemonės naudojimo sritį numatytų matavimo užduočių kontrolė, vykdoma dėl viešojo intereso, visuomenės sveikatos, viešojo saugumo ir tvarkos, aplinkos ir vartotojų apsaugos, mokesčių ir muitų rinkimo ir sąžiningos prekybos priežasčių;

25)	didžiausia leidžiamoji paklaida – atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/32/ES (7) I priede ir atitinkamam prietaisui skirtuose jos prieduose arba teisinę metrologinę kontrolę reglamentuojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatyta leidžiamoji matavimo paklaida;

26)	duomenų srauto valdymo veikla – veikla, susijusi su duomenų, reikalingų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitai naudojant pirminio šaltinio duomenis parengti, gavimu, apdorojimu ir tvarkymu;

27)	CO2(e) tonos – metrinės CO2 arba CO2(e) tonos;

28)	CO2(e) – bet kurios kitos nei CO2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos, išvardytos Direktyvos 2003/87/EB II priede, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra toks pat kaip CO2;

29)	matavimo sistema – matavimo prietaisų ir kitos įrangos, pvz., ėminių ėmimo ir duomenų apdorojimo įrangos, visuma, naudojama kintamiesiems, pvz., veiklos duomenims, anglies kiekiui, šilumingumui arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų faktoriui, nustatyti;

30)	apatinis šilumingumas – tam tikras kaip šiluma išskirtos energijos kiekis, kai kuras ar medžiaga visiškai sudega reaguodami su deguonimi įprastomis sąlygomis, atėmus susidariusio vandens garavimo šilumą;

31)

proceso metu išsiskiriančios ŠESD – išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios išskiria ne degimo metu, o vykdant medžiagų reakcijas ar joms vykstant savaime arba šių medžiagų virsmo metu, įskaitant cheminę arba elektrolitinę metalo rūdų redukciją, terminį cheminių medžiagų suardymą ir medžiagų, kurios naudojamos kaip produktai ar žaliavos, susidarymą;

32)

komercinis standartinis kuras – tarptautiniu mastu standartizuotas komercinis kuras, kurio šilumingumas 95 proc. pasikliautinajame intervale nuo nustatytojo nesiskiria daugiau kaip 1 proc., įskaitant gazolį, lengvąjį kurą, benziną, lempų ir kitokį žibalą, etaną, propaną, butaną, reaktyvinį žibalą (Jet A1 arba Jet A), reaktyvinį benziną (Jet B) ir aviacinį benziną (AvGas);

33)	partija – reprezentatyvųjį ėminį ir apibūdinimą atitinkančio kuro arba medžiagos kiekis, pristatomas viena siunta arba nepertraukiamai tam tikrą laikotarpį;

34)	mišrusis kuras – kuras, kurio sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

35)	mišrioji medžiaga – medžiaga, kurios sudėtyje yra ir biomasės, ir iškastinio kuro anglies;

36)

preliminarus išmetamųjų teršalų faktorius – remiantis visu anglies kiekiu (biomasės anglies dalimi ir iškastinio kuro anglies dalimi) preliminariai nustatytas bendras kuro ar medžiagos išmetamųjų teršalų faktorius, kurį padauginus iš iškastinio kuro anglies dalies apskaičiuojamas išmetamųjų teršalų faktorius;

37)	iškastinio kuro anglies dalis – trupmena išreikštas iškastinio kuro anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

38)	biomasės anglies dalis – trupmena išreikštas iš biomasės susidariusios anglies kiekio ir kuro ar medžiagos viso anglies kiekio santykis;

39)	energijos balanso metodas – metodas, kurį taikant nustatomas katile panaudoto kuro energijos kiekis, apskaičiuojamas kaip naudingosios šilumos ir visų dėl spinduliavimo, perdavimo ar dujų išmetimo per kaminus patiriamų energijos nuostolių suma;

40)

nuolatinis išmetamųjų ŠESD kiekio matavimas – seka operacijų, kurias atliekant kiekis nustatomas periodiniais matavimais, atliekant juos kamine arba iš jo ištraukus išmetamųjų dujų ir naudojant matavimo prietaisą, esantį arti kamino; šis matavimas neapima pavienių ėminių iš kamino ėmimu grindžiamų matavimo metodų;

41)	būdingasis CO2 – CO2, kuris yra sukėliklio dalis;

42)	iškastinio kuro anglis – neorganinė ir organinė anglis, kuri nėra biomasė;

43)	matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetami teršalai matuojami taikant nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemas (angl. CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant nuolatinio matavimo sistemas, sankirta;

44)

masės ir centruotės dokumentai – 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 6 priede nustatytų standartų ir rekomenduojamos tvarkos (SARP) tarptautinėse ar nacionalinėse įgyvendinimo priemonėse nurodyti dokumentai, taip pat nurodyti Komisijos reglamento (ES) Nr. 965/2012 (8) IV priedo C dalies 3 skirsnyje arba lygiavertėse tarptautinėse taisyklėse;

45)	atstumas – ortodrominis atstumas tarp išvykimo ir atvykimo aerodromų, pridėjus papildomą nekintamą 95 km dėmenį;

46)	išvykimo aerodromas – aerodromas, kuriame pradedamas skrydis, priskiriamas Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai aviacijos veiklai;

47)	atvykimo aerodromas – aerodromas, kuriame užbaigiamas skrydis, priskiriamas Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai aviacijos veiklai;

48)	naudingasis krovinys – bendra orlaivyje skrydžio metu esančių krovinių, pašto, keleivių ir bagažo masė;

49)	nevaldomai išmetamos ŠESD – iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar per mažų, kad būtų galima atskirai vykdyti jų stebėseną, šaltinių atsitiktinai ar netyčia išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

50)	aerodromas – aerodromas, apibrėžtas Sprendimo 2009/450/EB priedo 1 dalies 2 punkte;

51)	aerodromų pora – išvykimo ir atvykimo aerodromų pora;

52)	normaliosios sąlygos – 273,15 K temperatūra ir 101 325 Pa slėgis, kuriems esant nustatomas normalusis kubinis metras (Nm3);

53)	saugykla – saugykla, apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 3 punkte;

54)	CO2 surinkimas – CO2, kuris antraip būtų išmetamas į aplinką, surinkimas iš dujų srautų siekiant jį transportuoti į geologinę saugyklą, kurią leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir jį ten saugoti;

55)	CO2 transportavimas – CO2 transportavimas vamzdynais į geologinę saugyklą, kurią leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2009/31/EB;

56)	CO2 geologinis saugojimas – CO2 geologinis saugojimas, apibrėžtas Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 1 punkte;

57)	sąmoningai išmestos ŠESD – sąmoningai per specialiai tam skirtą dalį iš įrenginio išleistos šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

58)	veiksmingesnė angliavandenilių gavyba – gavyba išgaunant daugiau angliavandenilių, be išgaunamų įpurškiant vandens ar kitais būdais;

59)

pakaitiniai duomenys – empiriškai pagrįstos ar remiantis priimtais šaltiniais gautos metinės vertės, kurias, siekdamas parengti išsamią ataskaitą, veiklos vykdytojas naudoja vietoj veiklos duomenų arba apskaičiavimo faktorių, jeigu visų būtinų veiklos duomenų ar apskaičiavimo faktorių neįmanoma surinkti pagal taikomą stebėsenos metodiką;

60)	vandens storymė – vandens storymė, apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 2 punkte;

61)	nuotėkis – nuotėkis, apibrėžtas Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 5 punkte;

62)	saugyklos kompleksas – saugyklos kompleksas, apibrėžtas Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 6 punkte;

63)	vamzdynų tinklas – vamzdynų tinklas, apibrėžtas Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 22 punkte.

4 straipsnis

Bendras įpareigojimas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusius savo įpareigojimus pagal Direktyvą 2003/87/EB vykdo laikydamiesi 5–9 straipsniuose nustatytų principų.

5 straipsnis

Užbaigtumas

Stebėsena ir ataskaitos turi būti išsamios ir apimti visas vykdant Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių veiklą ir kitą atitinkamą veiklą, įtrauktą pagal tos direktyvos 24 straipsnį, iš visų taršos šaltinių bei sukėliklių proceso metu ir degimo metu išsiskiriančias ŠESD bei visas nurodytas su tomis veiklos rūšimis susijusias ŠESD ir turi būti atliekami taip, kad būtų išvengta dvigubos apskaitos.

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai taikydami atitinkamas priemones užtikrina, kad nebūtų jokių ataskaitinio laikotarpio duomenų spragų.

6 straipsnis

Nuoseklumas, palyginamumas ir skaidrumas

7 straipsnis

Tikslumas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai užtikrina, kad išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymas nebūtų netikslus nei dėl sisteminių priežasčių, nei sąmoningai.

Jie, kiek įmanoma, nustato netikslumų priežastis ir jas šalina.

Jie taip pat stengiasi kuo kruopščiau apskaičiuoti ir išmatuoti išmetamųjų ŠESD kiekį siekdami kuo didesnio tikslumo.

8 straipsnis

Metodikos ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitos patikimumas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai siekia užtikrinti išmetamųjų ŠESD kiekio duomenų, kurie bus pateikti ataskaitoje, pagrįstą patikimumą. Išmetamųjų ŠESD kiekį jie nustato taikydami atitinkamas šiame reglamente išdėstytas stebėsenos metodikas.

Išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitose ir susijusiuose dokumentuose neturi būti esminių netikslumų, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2067 (9) 3 straipsnio 6 dalyje, renkantis pateiktiną informaciją bei ją pateikiant vengiama šališkumo ir turi būti pateikiama patikima bei suderinta įrenginio išmetamųjų ŠESD arba su orlaivio naudotojo veikla susijusių išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaita.

Renkantis stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, įvertinami atsižvelgiant į papildomas išlaidas. Taigi vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną ir teikiant ataskaitas turi būti siekiama kuo didesnio tikslumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma arba dėl to nepagrįstai išaugtų išlaidos.

9 straipsnis

Nuolatinis tobulinimas

Veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai, vykdydami stebėseną ir teikdami ataskaitas, atsižvelgia į ankstesnio laikotarpio patikros ataskaitose, rengiamose pagal Direktyvos 2003/87/EB 15 straipsnį, jiems pateiktas rekomendacijas.

10 straipsnis

Koordinavimas

Jeigu valstybė narė pagal Direktyvos 2003/87/EB 18 straipsnį paskiria daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją, ji koordinuoja pagal šį reglamentą vykdomą tų institucijų darbą.

11 straipsnis

Bendras įpareigojimas

12 straipsnis

Stebėsenos plano turinys ir teikimas

13 straipsnis

Standartiniai ir supaprastinti stebėsenos planai

14 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimai

15 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimų tvirtinimas

16 straipsnis

Pakeitimų įgyvendinimas ir įrašų apie juos saugojimas

17 straipsnis

Techninės galimybės

Jeigu veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas teigia, kad tam tikros stebėsenos metodikos taikyti yra techniškai neįmanoma, kompetentinga institucija įvertina technines galimybes atsižvelgdama į veiklos vykdytojo arba orlaivio naudotojo pagrindimą. Toks pagrindimas turi būti pagrįstas tuo, kad veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas turi techninių išteklių, kuriais jis gali patenkinti siūlomos sistemos poreikius arba reikalavimą, kurie taikant šį reglamentą gali būti įgyvendinti reikiamu laiku. Minėti techniniai ištekliai apima galimybę taikyti reikiamus metodus ir naudoti reikiamas technologijas.

18 straipsnis

Nepagrįstai didelės išlaidos

19 straipsnis

Įrenginių, sukėliklių ir taršos šaltinių kategorijos

20 straipsnis

Stebėsenos ribos

21 straipsnis

Stebėsenos metodikos pasirinkimas

22 straipsnis

Nepakopinė stebėsenos metodika

Nukrypdamas nuo 21 straipsnio 1 dalies, veiklos vykdytojas gali pasirinkti sukėliklių ar taršos šaltinių stebėseną vykdyti naudodamas nepakopinę metodiką (toliau – alternatyvi metodika), jeigu tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos:

a)

taikyti bent 1 pakopą pagal skaičiavimu grindžiamą metodiką vienam ar daugiau didžiųjų sukėliklių arba mažiesiems sukėlikliams ir matavimu grindžiamą metodiką bent vienam taršos šaltiniui, susijusiam su tais pačiais sukėlikliais, yra techniškai neįmanoma arba tam prireiktų nepagrįstai didelių išlaidų;

b)

veiklos vykdytojas kiekvienais metais įvertina ir kiekybiškai nustato visų parametrų, kurie naudojami apibrėžiant metinį išmetamųjų ŠESD kiekį, neapibrėžtį pagal ISO Matavimų neapibrėžties nustatymo vadovą (JCGM 100:2008) arba kitą lygiavertį tarptautiniu mastu pripažintą standartą ir rezultatus įtraukia į metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą;

c)

veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taikant šį alternatyvų išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos metodą viso įrenginio metinio išmetamųjų ŠESD kiekio bendrosios neapibrėžties ribinės vertės neviršijamos daugiau nei 7,5 % A kategorijos įrenginiuose, 5,0 % B kategorijos įrenginiuose ir 2,5 % C kategorijos įrenginiuose.

23 straipsnis

Laikini stebėsenos metodikos pakeitimai

24 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimas pagal standartinę metodiką

25 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio apskaičiavimas pagal masės balanso metodiką

26 straipsnis

Taikytinos pakopos

27 straipsnis

Veiklos duomenų nustatymas

28 straipsnis

Veiklos vykdytojui pavaldžios matavimo sistemos

29 straipsnis

Veiklos vykdytojui nepavaldžios matavimo sistemos

30 straipsnis

Apskaičiavimo faktorių nustatymas

31 straipsnis

Apskaičiavimo faktorių numatytosios vertės

32 straipsnis

Analizės būdu gauti apskaičiavimo faktoriai

33 straipsnis

Ėminių ėmimo planas

34 straipsnis

Laboratorijų naudojimas

35 straipsnis

Analizių atlikimo dažnis

36 straipsnis

CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai

37 straipsnis

Oksidacijos ir konversijos koeficientai

38 straipsnis

Biomasės sukėlikliai

39 straipsnis

Biomasės dalies ir iškastinės anglies dalies nustatymas

40 straipsnis

Matavimu grindžiamos stebėsenos metodikos naudojimas

Matavimu grindžiamas metodikas veiklos vykdytojas taiko vykdydamas visų azoto suboksido (N2O) išmetamųjų ŠESD stebėseną, kaip nustatyta IV priede, ir pagal 49 straipsnį perduoto CO2 kiekiui nustatyti.

Be to, veiklos vykdytojas gali matavimu grindžiamas metodikas taikyti vykdydamas CO2 išmetimo šaltinių stebėseną, jeigu jis gali pateikti įrodymus, kad laikomasi kiekvienam taršos šaltiniui pagal 41 straipsnį privalomų pakopų.

41 straipsnis

Pakopų reikalavimai

42 straipsnis

Matavimo standartai ir laboratorijos

43 straipsnis

Išmetamųjų ŠESD kiekio nustatymas

44 straipsnis

Duomenų sumavimas

45 straipsnis

Trūkstami duomenys

46 straipsnis

Patvirtinimas apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį

Veiklos vykdytojas išmetamųjų ŠESD kiekį, nustatytą taikant matavimu grindžiamą metodiką, išskyrus N2O teršalus, išmestus gaminant azoto rūgštį, ir ŠESD, perduotas į transportavimo vamzdyną arba saugyklą, patvirtina apskaičiuodamas kiekvienų atitinkamų ŠESD kiekį, išmetamą iš tų pačių taršos šaltinių ir sukėliklių.

Pakopinių metodikų taikyti nebūtina.

47 straipsnis

Mažataršiai įrenginiai

48 straipsnis

Būdingasis CO2

49 straipsnis

Perduotas CO2 kiekis

50 straipsnis

N2O naudojimas arba perdavimas

51 straipsnis

Bendrosios nuostatos

52 straipsnis

Stebėsenos planų teikimas

53 straipsnis

Vykdant aviacijos veiklą išmetamų ŠESD kiekio stebėsenos metodika

54 straipsnis

Konkrečios nuostatos dėl biomasės

39 straipsnis taikomas atitinkamai nustatant biomasės dalį mišriame kure.

Nepaisydama 39 straipsnio 2 dalies, kompetentinga institucija leidžia naudoti visose valstybėse narėse vienodai taikomą biomasės dalies nustatymo metodiką, jeigu tokia yra.

Pagal tą metodiką degalų, naudojamų vykdant aviacijos veiklą, įtrauktą į Direktyvos 2003/87/EB I priedą, biomasės dalis, apatinis šilumingumas ir išmetamųjų teršalų faktorius arba anglies kiekis nustatomi pagal degalų pirkimo įrašus.

Metodika grindžiama Komisijos pateiktomis gairėmis, kuriomis siekiama nuoseklaus taikymo visose valstybėse narėse.

Biodegalų naudojimas aviacijoje vertinamas pagal Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnį.

55 straipsnis

Mažieji teršėjai

56 straipsnis

Neapibrėžties šaltiniai

57 straipsnis

Tonkilometrių duomenų nustatymas

58 straipsnis

Duomenų srauto valdymo veikla

59 straipsnis

Kontrolės sistema

60 straipsnis

Kokybės užtikrinimas

61 straipsnis

Informacinių technologijų kokybės užtikrinimas

Taikydamas 59 straipsnio 3 dalies b punktą veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas užtikrina, kad informacinių technologijų sistema būtų suprojektuota, pagrįsta dokumentais, išbandyta, įdiegta, kontroliuojama ir taikoma taip, kad būtų užtikrintas patikimas, tikslus ir laiku atliekamas duomenų apdorojimas atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 59 straipsnio 2 dalies a punktą.

Informacinių technologijų sistemos kontrolė apima prieigos kontrolę, atsarginių kopijų kontrolę, duomenų atkūrimą, tęstinumo planavimą ir saugumą.

62 straipsnis

Pareigų atskyrimas

Taikydamas 59 straipsnio 3 dalies c punktą veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas už visą duomenų srauto valdymo veiklą ir už visą kontrolę atsakingus asmenis paskiria taip, kad nesuderinamos pareigos būtų atskirtos. Jeigu netaikomos kitos kontrolės priemonės, jis užtikrina, kad visa duomenų srauto valdymo veikla būtų vykdoma proporcingai nustatytai būdingajai rizikai, t. y. visą atitinkamą informaciją ir duomenis turi patvirtinti bent vienas asmuo, kuris nedalyvavo nustatant ir registruojant šią informaciją ar duomenis.

Veiklos vykdytojas arba orlaivio naudotojas valdo su atitinkamomis pareigomis susijusias būtinąsias kompetencijas, įskaitant atitinkamą pareigų paskirstymą, mokymą ir veiklos rezultatų peržiūrą.

63 straipsnis

Vidinė peržiūra ir duomenų patvirtinimas

64 straipsnis

Taisymai ir korekciniai veiksmai

65 straipsnis

Rangovų atliekami procesai

Jeigu veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas samdo rangovus, kad jie atliktų vienos ar kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklą, nurodytą 58 straipsnyje, arba kontrolę, nurodytą 59 straipsnyje, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas atlieka šiuos veiksmus:

a)	tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šio reglamento nuostatas;

b)	nustato rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;

c)	tikrina šio straipsnio b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;

d)	užtikrina, kad rangovas jam patikėtą veiklą atliktų taip, kaip ji turi būti atlikta atsižvelgiant į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 59 straipsnyje nurodytą rizikos vertinimą.

66 straipsnis

Duomenų spragų šalinimas

67 straipsnis

Įrašai ir dokumentai

68 straipsnis

Ataskaitų teikimo laikas ir įpareigojimas teikti ataskaitas

69 straipsnis

Stebėsenos metodikos tobulinimo ataskaitos

70 straipsnis

Kompetentingos institucijos nustatomas išmetamųjų ŠESD kiekis

71 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija

Kompetentinga institucija turimą išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą teikia visuomenei susipažinti laikydamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (11) priimtų nacionalinių taisyklių. Dėl Direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatytos galimybės taikyti išimtį veiklos vykdytojai ar orlaivių naudotojai savo ataskaitose gali nurodyti, kurią informaciją jie laiko slapta komercine informacija.

72 straipsnis

Duomenų apvalinimas

73 straipsnis

Derėjimo su kitomis ataskaitomis užtikrinimas

Kiekviena į Direktyvos 2003/87/EB I priedą įtraukta veikla, kurią vykdo veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas, ženklinama, jeigu taikoma, naudojant šių ataskaitų teikimo sistemų kodus:

a)	Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos atitinkamų institucijų patvirtinta nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemų bendroji ataskaitos forma;

b)	įrenginio identifikavimo numeris Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registre pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (12);

c)	veikla pagal Reglamento (EB) Nr. 166/2006 I priedą;

d)	NACE kodas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1893/2006 (13).

74 straipsnis

Elektroninių duomenų mainų formatai

75 straipsnis

Automatizuotų sistemų naudojimas

76 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 601/2012 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 601/2012 iš dalies keičiamas taip:

1)

12 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos a punktas pakeičiamas taip: „a) dėl įrenginių – įrodymus, kuriais patvirtinama, kad kiekvieno didžiojo ir mažojo sukėliklio veiklos duomenys ir apskaičiavimo faktoriai (jei taikoma) atitinka neapibrėžties ribines vertes pagal taikytinas II ir IV prieduose apibrėžtas pakopas ir kad (jei taikoma) kiekvienam taršos šaltiniui taikomos VIII priede apibrėžtos pakopos atitinka neapibrėžties ribines vertes;“

2)

15 straipsnio 4 dalies a pastraipa pakeičiama taip: „a) pakeitimai, susiję su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos planu: i) stebėsenos plane nustatyto išmetamųjų teršalų faktoriaus verčių keitimas; ii) III priede nustatyto skaičiavimo metodo keitimas kitu ten pat nustatytu skaičiavimo metodu arba apskaičiavimo metodo pakeitimas apytikslio nustatymo metodu pagal 55 straipsnio 2 dalį arba atvirkščiai; iii) naujų sukėliklių atsiradimas; iv) orlaivių naudotojo kaip mažojo teršėjo statuso pasikeitimas, kaip apibrėžta 55 straipsnio 1 dalyje, arba pagal kurią nors Direktyvos 2003/87/EB 28a straipsnio 6 dalyje nustatytą ribinę vertę;“

3)

49 straipsnis pakeičiamas taip: „49 straipsnis Perduotas CO2 kiekis 1.   Veiklos vykdytojas iš įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekio atima visą CO2 kiekį, kuris susidaro iš anglies, esančios iškastiniame kure, kuris naudojamas veiklai, kuriai taikomas Direktyvos 2003/87/EB I priedas, vykdyti, jei tas kiekis neišmetamas iš įrenginio į atmosferą, o a) perduodamas iš įrenginio į kurį nors iš šių subjektų: i) CO2 surinkimo įrenginį siekiant šį CO2 transportuoti į geologinę saugyklą, kurią leista eksploatuoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir joje ilgą laiką saugoti; ii) transportavimo tinklą siekiant šį CO2 ilgą laiką saugoti geologinėje saugykloje, kurią leista eksploatuoti pagal Direktyvą 2009/31/EB; iii) geologinę saugyklą, kurią leista eksploatuoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, siekiant šį CO2 kiekį joje saugoti ilgą laiką. b) perduodamas iš įrenginio ir naudojamas nusodinto kalcio karbonatui, kuriame naudojamas CO2 chemiškai susijungia, gaminti. 2.   Veiklos vykdytojas, iš kurio įrenginio perduotas CO2, savo metinėje išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitoje nurodo CO2 priimančiojo įrenginio identifikacijos kodą, pripažintą pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnio 3 dalį, jeigu priimančiajam įrenginiui ta direktyva taikoma. Visais kitais atvejais perduodančiojo įrenginio veiklos vykdytojas pateikia priimančiojo įrenginio kontaktinio asmens vardą ir pavardę, adresą ir kontaktinę informaciją. Pirma pastraipa taip pat taikoma priimančiajam įrenginiui perduodančiojo įrenginio identifikacijos kodo atžvilgiu. 3.   Iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį veiklos vykdytojas nustato taikydamas matavimu grindžiamą metodiką ir 43, 44 bei 45 straipsnius. Taršos šaltinis turi atitikti matavimo tašką, o išmetamųjų ŠESD kiekis turi būti išreiškiamas perduoto CO2 kiekiu. Taikydamas 1 dalies b punktą, veiklos vykdytojas naudoja skaičiavimu grindžiamą metodiką. 4.   Nustatydamas iš vieno įrenginio į kitą perduoto CO2 kiekį, veiklos vykdytojas taiko VIII priedo 1 skirsnyje apibrėžtą aukščiausią pakopą. Tačiau veiklos vykdytojas gali taikyti vienu lygiu žemesnę pakopą, jeigu jis įrodo, kad VIII priedo 1 skirsnyje apibrėžtos aukščiausios pakopos techniškai neįmanoma taikyti arba ją taikant būtų patirta nepagrįstai didelių išlaidų. Kad nustatytų CO2, chemiškai surišto nusodintame kalcio karbonate, kiekį, veiklos vykdytojas naudoja duomenų šaltinius, kuriais užtikrinamas didžiausias pasiekiamas tikslumas. 5.   Iš įrenginio perduotą CO2 kiekį veiklos vykdytojai gali nustatyti tiek perduodančiajame, tiek priimančiajame įrenginyje. Tokiais atvejais taikoma 48 straipsnio 3 dalis.“

4)

52 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 5 dalis išbraukiama; b) 6 dalis pakeičiama taip: „6.   Jeigu į degalų bakus įpiltas ar bakuose likęs degalų kiekis nustatomas naudojant tūrio vienetus (litrus), orlaivio naudotojas, taikydamas faktinį tankį, šį tūrio vienetais nurodytą kiekį konvertuoja į masės vienetus. Orlaivio naudotojas taiko tą degalų tankio vertę (tai gali būti faktinė arba standartinė 0,8 kg litre vertė), kuri naudojama dėl eksploatavimo ir saugos priežasčių. Procedūra, pagal kurią matuojamas faktinis ar standartinis tankis, išdėstoma stebėsenos plane kartu su nuoroda į atitinkamus orlaivio naudotojo dokumentus.“ c) 7 dalis pakeičiama taip: „7.   1 dalyje nurodytus skaičiavimus orlaivio naudotojas atlieka naudodamas III priedo 2 lentelėje pateiktus numatytuosius išmetamųjų teršalų faktorius. Jeigu degalai į minėtą lentelę neįtraukti, orlaivio naudotojas išmetamųjų teršalų faktorių nustato pagal 32 straipsnį. Tų degalų apatinis šilumingumas nustatomas ir pranešamas kaip papildomi duomenys.“

5)

54 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa pakeičiama taip: „2.   Nukrypstant nuo 52 straipsnio, mažieji teršėjai sunaudojamų degalų kiekį gali nustatyti taikydami Eurokontrolės ar kitos atitinkamos organizacijos įdiegtas priemones, kurias naudojant galima apdoroti visą oro eismo informaciją ir išvengti nepakankamo išmestų ŠESD kiekio įvertinimo.“

6)	55 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1.   Orlaivio naudotojas, rinkdamasis stebėsenos metodiką pagal 52 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į neapibrėžties šaltinius ir su jais susijusius neapibrėžties lygius.“ b) 2, 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

7)

59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „Taikydamas 58 straipsnio 3 dalies a punktą, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas užtikrina, kad laikantis šio reglamento reikalavimų ir proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama ir tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, bei būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra. Jeigu matavimo sistemos sudedamųjų dalių negalima kalibruoti, veiklos vykdytojas juos nurodo stebėsenos plane ir pasiūlo alternatyvių kontrolės būdų. Jeigu nustatoma, kad įrangos veikimas neatitinka reikalavimų, veiklos vykdytojas ar orlaivio naudotojas nedelsdamas imasi veiksmų padėčiai ištaisyti.“

8)

65 straipsnio 2 dalis papildoma trečia pastraipa: „Jeigu skrydžiai, kurių duomenyse yra spragų, nurodytų pirmose dviejose pastraipose, sudaro daugiau kaip 5 % visų metinių ataskaitoje nurodytų skrydžių, veiklos vykdytojas nepagrįstai nedelsdamas apie tai praneša kompetentingai institucijai ir imasi taisomųjų veiksmų stebėsenos metodikai tobulinti.“

9)

I priedo 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip: a) 2 poskirsnio b punkto ii papunktis pakeičiamas taip: „ii) į bakus įpiltų degalų ir bakuose esančio degalų kiekio matavimo procedūras, naudojamų matavimo prietaisų aprašymą ir matavimų duomenų registravimo, suradimo, perdavimo ir laikymo procedūrų aprašymą, jei taikoma;“ b) 2 poskirsnio b punkto iii papunktis pakeičiamas taip: „iii) tankio nustatymo metodą, jei taikoma;“ c) 2 poskirsnio b punkto iv papunktis pakeičiamas taip: „iv) pasirinktos stebėsenos metodikos pagrindimą siekiant užtikrinti mažiausią neapibrėžties lygį pagal 55 straipsnio 1 dalį;“ d) 2 poskirsnio d punktas išbraukiamas; e) 2 poskirsnio f punktas pakeičiamas taip: „f) procedūrų ir sistemų, pagal kurias nustatomos, įvertinamos ir taisomos duomenų spragos pagal 65 straipsnio 2 dalį, aprašymas.“

10)	III priedo 2 skirsnis išbraukiamas;

11)	IV priedas iš dalies keičiamas taip: a) 10 skirsnio B poskirsnio ketvirta pastraipa išbraukiama; b) 14 skirsnio B poskirsnio trečia pastraipa išbraukiama.

12)

IX priedas iš dalies keičiamas taip: a) 1 skirsnio 2 punktas pakeičiamas taip: „Dokumentai, kuriais pagrindžiamas stebėsenos metodikos pasirinkimas, ir dokumentai, kuriais pagrindžiami laikini arba nelaikini stebėsenos metodikos ir, jeigu taikytina, kompetentingos institucijos patvirtintų pakopų pakeitimai.“ b) 3 skirsnio 5 punktas pakeičiamas taip: „5) Jei taikoma, metodikos, taikomos trūkstamiems duomenims gauti, dokumentai, skrydžių, apie kuriuos trūksta duomenų, skaičius, duomenys, naudoti duomenų spragoms užpildyti, ir, tais atvejais, kai trūksta duomenų apie daugiau kaip 5 % į ataskaitą įtrauktų skrydžių, – duomenų spragų priežastys ir dokumentai, kokių taisomųjų veiksmų imtasi.“

13)

X priedo 2 skirsnis iš dalies keičiamas taip: a) 7 punktas pakeičiamas taip: „7) Į ataskaitą įtrauktas bendras skrydžių kiekvienai valstybių porai skaičius.“ b) po 7 punkto įterpiamas šis punktas: „7a) kiekvienos rūšies degalų masė (tonomis) kiekvienai valstybių porai.“ c) 10 punkto a papunktis pakeičiamas taip: „a) skrydžių skaičius, išreikštas metinių skrydžių, apie kuriuos trūko duomenų, procentine dalimi; ir su duomenų trūkumu susijusios aplinkybės ir priežastys;“ d) 11 dalies a punktas pakeičiamas taip: „a) skrydžių skaičius, išreikštas metinių skrydžių, apie kuriuos trūko duomenų, procentine dalimi (suapvalinant iki artimiausio 0,1 %); ir su duomenų trūkumu susijusios aplinkybės ir priežastys;“

77 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 601/2012 panaikinimas

78 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Tačiau 76 straipsnis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d. arba nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri diena vėlesnė.

I PRIEDAS

Būtinas stebėsenos plano turinys (12 straipsnio 1 dalis)

1.   BŪTINAS ĮRENGINIŲ STEBĖSENOS PLANO TURINYS

Įrenginio stebėsenos plane turi būti bent ši informacija:

(1)

bendro pobūdžio informacija apie įrenginį: (a) įrenginio ir jame vykdomos veiklos, kurios stebėsena turi būti vykdoma, aprašymas, įskaitant su įrenginyje vykdoma kiekvienos rūšies veikla, kurios stebėsena turi būti vykdoma, susijusių taršos šaltinių ir sukėliklių sąrašą, atitinkantis šiuos kriterijus: i) šis aprašymas turi būti tinkamas įrodyti, kad nebus duomenų spragų ir bus išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD kiekio apskaitos; ii) turi būti pridedama paprasta taršos šaltinių, sukėliklių, ėminių ėmimo ir matavimo įrangos schema, jeigu to reikalauja kompetentinga institucija, arba, jeigu pridėjus šią schemą yra paprasčiau aprašyti įrenginį ar nurodyti taršos šaltinius, sukėliklius, matavimo prietaisus ir bet kurias kitas įrenginio sudedamąsias dalis, susijusias su stebėsenos metodika, įskaitant duomenų srauto veiklą ir kontrolę; (b) su įrenginio stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusių užduočių paskirstymo procedūros ir atsakingų darbuotojų kompetencijų valdymo procedūros aprašymas; (c) stebėsenos plano tinkamumo reguliaraus vertinimo procedūros aprašymas, kuris apima bent šiuos dalykus: i) taršos šaltinių ir sukėliklių sąrašo patikrinimą, užtikrinant, kad būtų įtraukti visi taršos šaltiniai ir sukėlikliai ir kad visi su įrenginio pobūdžiu ir veikimu susiję pakeitimai būtų įtraukti į stebėsenos planą; ii) kiekvienam sukėlikliui ir taršos šaltiniui taikytų pakopų veiklos duomenų ir kitų parametrų (jei taikomi) neapibrėžties ribinių verčių atitikties vertinimą; iii) priemonių, kuriomis būtų galima patobulinti taikomą stebėsenos metodiką, vertinimą; (d) 58 straipsnyje numatytų duomenų srauto veiklos rašytinių procedūrų aprašymas, įskaitant diagramą, jeigu jos reikia dėl aiškumo; (e) pagal 59 straipsnį nustatytų kontrolės rašytinių procedūrų aprašymas; (f) jei taikoma, informacija apie svarbias sąsajas su veikla, vykdoma pagal Bendrijos aplinkos vadybos ir audito sistemą (EMAS), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 (1), sistemas, kurioms taikomas darnusis standartas ISO 14001:2004, ir kitas aplinkosaugos vadybos sistemas, įskaitant informaciją apie procedūras ir kontrolę, susijusias su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu; (g) stebėsenos plano versijos numeris ir data, nuo kurios ta stebėsenos plano versija turi būti taikoma; (h) įrenginio kategorija;

(2)

išsamus skaičiavimu pagrįstų metodikų, jei jos taikomos, aprašymas, kurį sudaro šie dalykai: a) išsamus taikomos skaičiavimu grindžiamos metodikos aprašymas, įskaitant įvesties duomenų ir naudojamų formulių sąrašą, veiklos duomenims taikomų pakopų sąrašą ir visus susijusius kiekvienam sukėlikliui, kurio stebėsena vykdoma, taikomus apskaičiavimo faktorius; b) jei taikoma ir jeigu veiklos vykdytojas ketina supaprastinti mažųjų sukėliklių ir labai mažų sukėliklių stebėsenos planą, sukėliklių skirstymas į didžiuosius, mažuosius ir labai mažus sukėliklius; c) naudojamų matavimo sistemų aprašymas ir jų matavimo intervalas, nurodytos neapibrėžtys ir tiksli matavimo prietaisų, naudojamų kiekvienam sukėlikliui, kurio stebėsena vykdoma, buvimo vieta; d) jei taikoma, kiekvienam sukėlikliui taikomų apskaičiavimo faktorių numatytosios vertės, nurodant faktoriaus šaltinį ar atitinkamą šaltinį, pagal kurį numatytasis faktorius bus periodiškai nustatomas; e) jei taikoma, analizės metodų, kurie bus naudojami nustatant kiekvienam sukėlikliui taikomus visus susijusius apskaičiavimo faktorius, sąrašas ir tų analizių rašytinių procedūrų aprašymas; f) jei taikoma, procedūros, taikomos sudarant analizuotino kuro ir medžiagų ėminių ėmimo planą, ir procedūros, taikomos ėminių ėmimo plano tinkamumui peržiūrėti, aprašymas; g) jei taikoma, laboratorijų, atliekančių atitinkamas analizės procedūras, sąrašas ir, jeigu laboratorija nėra akredituota, kaip nurodyta 34 straipsnio 1 dalyje, procedūros, taikomos įrodant jos atitiktį lygiaverčiams reikalavimams pagal 34 straipsnio 2 ir 3 dalis, aprašymas;

(3)	jeigu pagal 22 straipsnį taikoma pakaitinė stebėsenos metodika, visiems sukėlikliams ar taršos šaltiniams, kuriems netaikoma pakopinė metodika, taikomos stebėsenos metodikos išsamus aprašymas ir rašytinės procedūros, naudojamos atliekant susijusią neapibrėžties analizę, aprašymas;

(4)

išsamus skaičiavimu grindžiamų metodikų, jeigu taikomos, aprašymas, įskaitant šiuos dalykus: a) matavimo metodo aprašymą, įskaitant visų su matavimu susijusių rašytinių procedūrų aprašymus, ir: i) visas skaičiavimo formules, naudojamas sumuojant duomenis ir nustatant kiekvieno sukėliklio metinį išmetamųjų ŠESD kiekį; ii) metodą, kuriuo nustatoma, ar įmanoma apskaičiuoti kiekvieno parametro galiojančius valandinius ar trumpesnės trukmės atskaitos laikotarpius, ir trūkstamų duomenų nustatymo pagal 45 straipsnį metodą; b) visų atitinkamų ŠESD išmetimo taškų įrenginiui veikiant įprastu režimu ir apribojimų taikymo bei pereinamuoju laikotarpiais, įskaitant gedimo arba eksploatavimo pradžios laikotarpius, sąrašą, papildytą proceso schema, jeigu to pageidauja kompetentinga institucija; c) jeigu kaminų dujų debitas nustatomas skaičiuojant, – rašytinės to skaičiavimo procedūros, taikomos kiekvienam taršos šaltiniui, kurio stebėsena vykdoma naudojant matavimu grindžiamą metodiką, aprašymą; d) visos susijusios įrangos sąrašą, nurodant ja atliekamo matavimo dažnumą, veikimo intervalą ir neapibrėžtį; e) taikomų standartų ir visų nuokrypių nuo šių standartų sąrašą; f) jei taikoma, rašytinės procedūros, taikomos atliekant patvirtinamuosius skaičiavimus pagal 46 straipsnį, aprašymą; g) jei taikoma, metodo, naudotino apskaičiuojant iš biomasės išsiskyrusio CO2 kiekį ir jo atėmimo iš išmatuoto CO2 kiekio, aprašymą ir šiuo tikslu naudojamos rašytinės procedūros aprašymą; h) jei taikoma ir jeigu veiklos vykdytojas ketina pasinaudoti galimybe supaprastinti mažųjų taršos šaltinių stebėsenos planą, taršos šaltinių skirstymas į didžiuosius ir mažuosius;

(5)

be 4 punkte išvardytų elementų, išsamus stebėsenos metodikos aprašymas tuo atveju, jeigu vykdoma išmetamo N2O kiekio stebėsena; prireikus tas aprašymas pateikiamas kaip taikomų rašytinių procedūrų aprašymas, įskaitant šiuos dalykus: a) metodą ir parametrus, taikomus nustatant gamybos procesui naudojamų medžiagų kiekį ir didžiausią medžiagos kiekį, kuris naudojamas veikiant visa galia; b) metodą ir parametrus, taikomus nustatant per valandą pagaminamą produkto kiekį, išreikštą atitinkamai azoto rūgšties (100 %), adipo rūgšties (100 %), kaprolaktamo, glioksalio ir glioksilo rūgšties per valandą pagamintu kiekiu; c) metodą ir parametrus, naudojamus N2O koncentracijai iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamose kaminų dujose nustatyti, eksploatavimo intervalą ir neapibrėžtį, ir išsamiai aprašytus visus alternatyvius metodus, taikomus tuo atveju, jeigu koncentracijos nepatenka į eksploatavimo intervalą, taip pat situacijas, kada tai gali atsitikti; d) apskaičiavimo metodą, naudojamą iš periodinių, taršos mažinimo priemonių neturinčių įrenginių gaminant azoto rūgštį, adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilio rūgštį išmetamam N2O kiekiui nustatyti; e) duomenis apie tai, kaip ir kokiu pajėgumu įrenginys eksploatuojamas esant kintamoms apkrovoms ir kokiu būdu atliekamas eksploatavimo valdymas; f) iš kiekvieno taršos šaltinio išmetamo N2O metinio kiekio ir atitinkamų CO2(e) verčių nustatymo metodą ir visas taikytas skaičiavimo formules; g) informaciją apie proceso sąlygas, kurios nukrypsta nuo įprastos eksploatacijos sąlygų, informaciją apie galimą tokių sąlygų dažnumą ir trukmę, taip pat informaciją apie tokio nukrypimo metu, pvz., sutrikus išmetamųjų teršalų mažinimo įrangai, išmetamą N2O kiekį;

(6)

išsamus perfluorangliavandenilių stebėsenos metodikos gaminant pirminį aliuminį aprašymas, prireikus pateikiamas kaip taikomų rašytinių procedūrų aprašymas, įskaitant šiuos dalykus: a) jei taikoma, matavimų, atliekamų siekiant nustatyti konkretaus įrenginio NITFCF4 arba VĮK, ir DC2F6, išmetamųjų teršalų faktorius, datas ir tvarkaraštį, kada tie faktoriai bus iš naujo nustatomi; b) jei taikoma, protokolą, kuriame aprašyta, kokios procedūros laikytasi siekiant nustatyti konkretaus įrenginio CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius, ir įrodoma, kad matavimai buvo atlikti ir bus atliekami pakankamai ilgai iki matuojamos vertės suartės, bet kokiu atveju, ne mažiau kaip 72 valandas; c) jei taikoma, pirminio aliuminio gamybos įrenginiuose naudojamą nevaldomai išmestų ŠESD surinkimo veiksmingumo nustatymo metodiką; d) elektrolizės vonios tipo ir anodo tipo aprašymus;

(7)

išsamus stebėsenos metodikos aprašymas, jeigu atliekamas būdingojo CO2 kaip sukėliklio dalies perdavimas pagal 48 straipsnį, CO2 perdavimas pagal 49 straipsnį arba N2O perdavimas pagal 50 straipsnį, kuris prireikus pateikiamas kaip taikomų rašytinių procedūrų aprašymas, įskaitant šiuos dalykus: a) vamzdynų tinklo temperatūros ir slėgio matavimo įrangos buvimo vietą, jei tokia įranga naudojama; b) jei taikomos, vamzdynų tinklo nuotėkio prevencijos, nustatymo ir nutekančio kiekio matavimo procedūras; c) vamzdynų tinklų atveju procedūras, kuriomis veiksmingai užtikrinama, kad CO2 būtų perduodamas tik į tuos įrenginius, kuriems suteiktas galiojantis leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, arba kad bet koks išmetamas CO2 kiekis būtų veiksmingai stebimas ir apskaitomas pagal 49 straipsnį; d) priimančiojo ir perduodančiojo įrenginių identifikacijos kodus, pripažįstamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1193/2011; e) jei taikoma, nuolatinio matavimo sistemų, naudojamų CO2 arba N2O perdavimo taškuose tarp CO2 arba N2O perduodančiojo ir priimančiojo įrenginių, arba nustatymo metodo pagal 48, 49 ar 50 straipsnius aprašymą; f) jei taikoma, apytikslio konservatyvaus nustatymo metodo, kuris naudojamas nustatant perduodamo CO2 biomasės anglies dalį pagal 48 arba 49 straipsnius, aprašymą; g) jei taikoma, kiekybinio įvertinimo metodikas, kuriomis nustatoma, kiek ŠESD arba CO2 būtų išmesta į vandens storymę, jeigu įvyktų nuotėkis, ir naudojamas bei galbūt pritaikytas kiekybinio įvertinimo metodikas, kuriomis nustatoma, kiek ŠESD arba CO2 faktiškai išmetama į vandens storymę dėl nuotėkio, kaip nurodyta VI priedo 23 skirsnyje.

2.   BŪTINAS AVIACIJOS IŠMETAMŲJŲ ŠESD STEBĖSENOS PLANŲ TURINYS

1.

Visų orlaivių naudotojų stebėsenos planuose turi būti pateikta tokia informacija: a) orlaivio naudotojo tapatybė, šaukinys ar kitas unikalusis oro eismo kontrolės tikslais naudojamas žymuo, orlaivio naudotojo ir orlaivio naudotojo įmonės atsakingojo asmens kontaktiniai duomenys, adresas ryšiams, administruojanti valstybė narė, administruojanti kompetentinga institucija; b) orlaivių tipų, kurie yra orlaivių naudotojo orlaivių parke tuo metu, kai pateikiamas stebėsenos planas, pirminis sąrašas ir kiekvieno tipo orlaivių skaičius, taip pat papildomų orlaivių, kuriuos ketinama eksploatuoti, sąrašas, įskaitant, jeigu žinoma, kiekvieno tipo orlaivių apytikrį skaičių ir su kiekvieno orlaivio tipu susijusių sukėliklių (degalų tipų) skaičių; c) procedūrų, sistemų ir atsakomybės, susijusių su tuo, kad išsamus taršos šaltinių sąrašas būtų nuolat per stebėsenos metus atnaujinamas, aprašymas siekiant užtikrinti nuosavų ir išsinuomotų orlaivių išmetamųjų ŠESD stebėsenos ir teikiamų ataskaitų išsamumą; d) procedūrų, taikomų tikrinant skrydžių, atliktų pagal unikalų aerodromų poros kodą, sąrašo išsamumą ir procedūrų, taikomų nustatant, ar skrydžiams taikomos Direktyvos 2003/87/EB I priedo nuostatos, aprašymas, siekiant užtikrinti, kad būtų įtraukti visi skrydžiai ir išvengta dvigubos apskaitos; e) su stebėsena ir ataskaitų teikimu susijusių užduočių paskirstymo procedūros ir atsakingų darbuotojų kompetencijų valdymo procedūros aprašymas; f) stebėsenos plano tinkamumo reguliaraus vertinimo procedūros aprašymas, įskaitant visas galimas stebėsenos metodikos ir susijusių taikomų procedūrų tobulinimo priemones; g) duomenų srauto veiklos rašytinių procedūrų, numatytų 58 straipsnyje, aprašymas, įskaitant diagramą, jeigu jos reikia dėl aiškumo; h) pagal 59 straipsnį vykdomos kontrolės rašytinių procedūrų aprašymas; i) jei taikoma, informacija apie svarbias sąsajas su veikla, vykdoma pagal EMAS, su sistemomis, kurioms taikomas darnusis standartas ISO 14001:2004, ir kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis, įskaitant informaciją apie procedūras ir kontrolę, susijusias su išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu; j) stebėsenos plano versijos numeris ir data, nuo kurios ta stebėsenos plano versija turi būti taikoma; k) patvirtinimas, kad orlaivio naudotojas ketina pasinaudoti supaprastinimo priemone pagal Direktyvos 2003/87/EB 28a straipsnio 6 dalį.

2.

Į stebėsenos planą įtraukiama toliau nurodyta informacija apie orlaivių naudotojus, kurie pagal 55 straipsnio 1 dalį nelaikomi mažaisiais teršėjais arba neketina naudoti mažiesiems teršėjams skirtos priemonės pagal 55 straipsnio 2 dalį: a) rašytinės procedūros, taikytinos nustatant papildomų orlaivių tipų, kuriuos veiklos vykdytojas ketina naudoti, stebėsenos metodiką, aprašymas; b) kiekvieno orlaivio sunaudojamo degalų kiekio stebėsenos rašytinių procedūrų aprašymas, įskaitant: i) pasirinktą metodiką (A arba B metodas), taikomą skaičiuojant degalų sunaudojimą; jeigu tas pats metodas netaikomas visų rūšių orlaiviams, tos metodikos pagrindimą, taip pat sąrašą, kuriame nurodyta, kuris metodas taikomas kuriomis sąlygomis; ii) į bakus įpiltų degalų ir bakuose esančio degalų kiekio matavimo procedūras, naudojamų matavimo prietaisų aprašymą ir matavimų duomenų registravimo, suradimo, perdavimo ir laikymo procedūrų aprašymą, jei taikoma; iii) pasirinktą tankio nustatymo metodą, jei taikoma; iv) pasirinktos stebėsenos metodikos pagrindimą siekiant užtikrinti mažiausią neapibrėžties lygį pagal 56 straipsnio 1 dalį; c) nuokrypių nuo b punkte aprašytos bendrosios stebėsenos metodikos, kuriuos konkretiems aerodromams leidžiama taikyti, sąrašas, jeigu dėl ypatingų aplinkybių orlaivio naudotojas negali pateikti visų su taikytina stebėsenos metodika susijusių privalomų duomenų; d) kiekvienos rūšies degalų išmetamųjų teršalų faktoriai arba, alternatyvių degalų atveju, išmetamųjų teršalų faktorių nustatymo metodika, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, naudojamų laboratorijų aprašymą ir jų akreditacijos ir (arba) jų kokybės laidavimo procedūrų aprašymą; e) procedūrų ir sistemų, kurias taikant pagal 66 straipsnio 2 dalį nustatomos, vertinamos ir šalinamos duomenų spragos, aprašymas.

3.   BŪTINAS TONKILOMETRIŲ DUOMENŲ STEBĖSENOS PLANO TURINYS

Tonkilometrių duomenų stebėsenos plane pateikiama ši informacija:

a)	šio priedo 2 skirsnio 1 punkte išvardyti elementai;

b)

rašytinių procedūrų, taikomų nustatant kiekvieno skrydžio tonkilometrių duomenis, aprašymas, įskaitant: i) atstumo tarp kiekvienos aerodromo poros aerodromų nustatymo ir registravimo procedūras, atsakomybę, duomenų šaltinius ir apskaičiavimo formules; ii) nustatant keleivių masę, įskaitant registruotą bagažą, naudojamą pakopą; jei taikoma 2 pakopa, pateikiamas procedūros, kuri naudojama nustatant keleivių ir bagažo masę, aprašymas; iii) nustatant krovinio ir pašto masę naudojamų procedūrų aprašymą, jei taikoma; iv) matavimo prietaisų, naudojamų matuojant atitinkamai keleivių, krovinių ir pašto masę, aprašymą.

---

(1)  OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

II PRIEDAS

Įrenginiams taikomų skaičiavimu grindžiamų metodikų pakopų apibrėžtys (12 straipsnio 1 dalis)

1.   VEIKLOS DUOMENŲ PAKOPŲ APIBRĖŽTYS

1 lentelėje pateiktos neapibrėžties ribinės vertės taikomos su veiklos duomenų reikalavimais susijusioms pakopoms pagal šio reglamento 28 straipsnio 1 dalies a punktą, 29 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir IV priedą. Neapibrėžties ribinės vertės laikytinos didžiausiomis leidžiamomis neapibrėžties vertėmis nustatant sukėliklių duomenis ataskaitiniu laikotarpiu.

Jeigu 1 lentelėje nėra Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytos veiklos rūšies ir masės balansas netaikomas, tos rūšies veiklai veiklos vykdytojas taiko 1 lentelės skiltyje „Kuro deginimas ir kaip proceso žaliava naudojamas kuras“ nurodytas pakopas.

1 lentelė

Veiklos duomenų pakopos (didžiausia leidžiama kiekvienos pakopos neapibrėžtis)

Veikla / sukėliklio tipas	Parametras, kuriam taikoma neapibrėžtis	1 pakopa	2 pakopa	3 pakopa	4 pakopa
Kuro deginimas ir kaip proceso žaliava naudojamas kuras
Komercinis standartinis kuras	Kuro kiekis [t] arba [Nm3]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Kitas dujinis ir skystasis kuras	Kuro kiekis [t] arba [Nm3]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Kietasis kuras	Kuro kiekis [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Fakelų deginimas	Fakelo dujų kiekis [Nm3]	± 17,5 %	± 12,5 %	± 7,5 %
Dujų plovimas: karbonatai (A metodas)	Sunaudotų karbonatų kiekis [t]	± 7,5 %
Dujų plovimas: gipsas (B metodas)	Pagaminto gipso kiekis [t]	± 7,5 %
Dujų plovimas: karbamidas	Sunaudotas karbamido kiekis	± 7,5 %
Naftos perdirbimas
Regeneravimas katalizinio krekingo įrenginiu (*1)	Neapibrėžties reikalavimai taikomi atskirai kiekvienam taršos šaltiniui	± 10 %	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %
Kokso gamyba
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Metalo rūdų deginimas ir kepinimas
Karbonato žaliava ir proceso liekanos	Karbonato žaliava ir proceso liekanos [t]	± 5 %	± 2,5 %
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Geležies ir plieno gamyba
Kuras kaip proceso žaliava	Kiekvienas masės srautas į įrenginį ir iš jo [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Cemento klinkerio gamyba
Grindžiamas krosnies žaliava (A metodas)	Kiekvienos atitinkamos krosnies žaliava [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %
Klinkerio išeiga (B metodas)	Pagamintas klinkeris [t]	± 5 %	± 2,5 %
Cemento degimo krosnių dulkės	Cemento degimo krosnių dulkės arba pašalinės dulkės [t]	netaik. (*2)	± 7,5 %
Nekarbonatinė anglis	Kiekviena žaliava [t]	± 15 %	± 7,5 %
Kalkių gamyba ir dolomitų bei magnezitų kalcinavimas
Karbonatai ir kitos proceso medžiagos (A metodas)	Kiekvienos atitinkamos krosnies žaliava [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %
Šarminių žemių metalų oksidas (B metodas)	Pagamintos kalkės [t]	± 5 %	± 2,5 %
Degimo krosnių dulkės (B metodas)	Degimo krosnių dulkės [t]	netaik. (*2)	± 7,5 %
Stiklo ir mineralinės vatos gamyba
Karbonatai ir kitos proceso medžiagos (žaliavos)	Visos su išmetamu CO2 kiekiu susijusios karbonatinės žaliavos arba priedai [t]	± 2,5 %	± 1,5 %
Keramikos produktų gamyba
Anglies sąnaudos (A metodas)	Visos su išmetamu CO2 kiekiu susijusios karbonatinės žaliavos arba priedai [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %
Šarminių metalų oksidas (B metodas)	Bendra produkcija, įskaitant iš krosnių ir tiekiant atmestus produktus ir šukes [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %
Dujų valymas	Sunaudoto sauso CaCO3 kiekis [t]	± 7,5 %
Celiuliozės ir popieriaus gamyba
Sudėtinės cheminės medžiagos	CaCO3 ir Na2CO3 kiekis [t]	± 2,5 %	± 1,5 %
Suodžių gamyba
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Amoniako gamyba
Kuras kaip proceso žaliava	Kuro, naudoto kaip proceso žaliava, kiekis [t] arba [Nm3]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Vandenilio ir sintezės dujų gamyba
Kuras kaip proceso žaliava	Kuro, naudoto kaip proceso žaliava gaminant vandenilį, kiekis [t] arba [Nm3]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Biriųjų organinių cheminių medžiagų gamyba
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Juodųjų ir spalvotųjų metalų gamyba ar apdirbimas, įskaitant antrinį aliuminį
Proceso metu išsiskiriančios ŠESD	Kiekviena žaliava ar proceso atliekos, naudotos kaip proceso žaliava [t]	± 5 %	± 2,5 %
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Pirminio aliuminio gamyba
Masės balanso metodika	Kiekviena žaliava ir išeigos medžiaga [t]	± 7,5 %	± 5 %	± 2,5 %	± 1,5 %
Išmetamas PFC kiekis (nuolydžio metodas)	Pirminio aliuminio gamyba [t], anodinio efekto trukmė minutėmis [anodinių efektų skaičius / elektrolizės vonioje per dieną] ir [anodinio efekto trukmė minutėmis / atvejis]	± 2,5 %	± 1,5 %
Išmetamas PFC kiekis (viršįtampio metodas)	Pirminio aliuminio gamyba [t], anodinio efekto viršįtampis [mV] ir srovės išnaudojimo koeficientas [-]	± 2,5 %	± 1,5 %

2.   PAKOPŲ, TAIKOMŲ NUSTATANT DEGIMO METU IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD APSKAIČIAVIMO FAKTORIUS, APIBRĖŽTYS

Veiklos vykdytojai visų tipų degimo procesų, susijusių su bet kuria Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodyta veikla arba pagal tos direktyvos 24 straipsnį į Sąjungos sistemą įtraukta veikla, metu išmetamo CO2 kiekio stebėseną vykdo remdamiesi šiame skirsnyje nustatytomis pakopų apibrėžtimis. Jeigu kuras arba degiosios medžiagos, kurias deginant išsiskiria CO2, naudojamos kaip proceso žaliava, taikomas šio priedo 5 skirsnis. Jeigu kuras laikomas masės balanso dalimi pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalį, taikomos šio priedo 3 skirsnyje pateiktos masės balanso pakopų apibrėžtys.

Proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio, kai vykdomas išmetamųjų dujų plovimas, atveju atitinkamai taikomos pakopų apibrėžtys pagal šio priedo 4 ir 5 skirsnius.

2.1.   Išmetamųjų teršalų faktorių pakopos

Jeigu nustatoma mišraus kuro ar medžiagos biomasės anglies dalis, apibrėžtos pakopos siejamos su preliminariu išmetamųjų teršalų faktoriumi. Iškastinio kuro ir medžiagų pakopos siejamos su išmetamųjų teršalų faktoriumi.

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	VI priedo 1 skirsnyje išvardytus standartinius faktorius;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu VI priedo 1 skirsnyje nenurodyta jokia taikytina vertė.

2a pakopa. Veiklos vykdytojas atitinkamam kurui ar medžiagai taiko atitinkamos šalies išmetamųjų teršalų faktorius pagal 31 straipsnio 1 dalies b ir c punktus arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d punktą.

2b pakopa. Kuro išmetamųjų teršalų faktorius veiklos vykdytojas nustato remdamasis vienu iš toliau pateiktų nustatytų pakaitinių matų ir empirine koreliacija, nustatoma bent kartą per metus pagal 32–35 ir 39 straipsnius:

a)	konkrečių naftos ar dujų rūšių, įskaitant įprastas naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, tankio matavimu;

b)	konkrečių anglių rūšių apatiniu šilumingumu.

Veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam jos buvo nustatytos.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	išmetamųjų teršalų faktoriaus nustatymą pagal atitinkamas 32–35 straipsnių nuostatas;

b)

2b pakopai nustatytą empirinę koreliaciją, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad empirinės koreliacijos neapibrėžtis skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi laikytis veiklos vykdytojas nustatydamas su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis;

2.2.   Apatinio šilumingumo (AŠ) pakopos

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	VI priedo 1 skirsnyje išvardytus standartinius faktorius;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu VI priedo 1 skirsnyje nenurodyta jokia taikytina vertė.

2a pakopa. Veiklos vykdytojas atitinkamam kurui taiko atitinkamos šalies išmetamųjų teršalų faktorius pagal 31 straipsnio 1 dalies b ir c punktus arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d punktą.

2b pakopa. Komercinio kuro apatinis šilumingumas turi būti atitinkamo kuro pirkimo dokumentuose kuro tiekėjo nurodyta vertė, jeigu ji nustatyta remiantis pripažintais nacionaliniais ar tarptautiniais standartais.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas apatinį šilumingumą nustato pagal 32–35 straipsnius.

2.3.   Oksidacijos koeficientų pakopos

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko oksidacijos koeficientą, kurio vertė 1.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko atitinkamo kuro oksidacijos koeficientus pagal 31 straipsnio 1 dalies b arba c punktą.

3 pakopa. Kuro atveju veiklos vykdytojas nustato tam tikrai veiklai taikomus oksidacijos faktorius remdamasis pelenuose, nuotekose ir kitose atliekose bei šalutiniuose produktuose esančios anglies kiekiu, taip pat kitomis atitinkamomis ne iki galo oksidavusiomis dujinėmis išmestos anglies formomis, išskyrus CO. Sudėties duomenys nustatomi pagal 32–35 straipsnius.

2.4.   Biomasės anglies dalies pakopos

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko taikytiną kompetentingos institucijos ar Komisijos paskelbtą vertę arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalį.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko apytikslio nustatymo metodą, patvirtintą pagal 39 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas atlieka analizes pagal 39 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir pagal 32–35 straipsnius.

Jeigu veiklos vykdytojas pagal 39 straipsnio 1 dalį daro prielaidą, kad iškastinės anglies dalis sudaro 100 %, biomasės anglies daliai netaikoma jokia pakopa.

3.   PAKOPŲ, KURIOS NAUDOJAMOS NUSTATANT MASĖS BALANSUI TAIKOMUS APSKAIČIAVIMO FAKTORIUS, APIBRĖŽTYS

Jeigu veiklos vykdytojas masės balansą taiko pagal 25 straipsnį, jis turi taikyti šiame skirsnyje pateiktas pakopų apibrėžtis.

3.1.   Anglies kiekio pakopos

Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šiame punkte nurodytų pakopų. Nustatydamas anglies kiekį pagal išmetamųjų teršalų faktorių, veiklos vykdytojas naudoja šias lygtis:

a)	jeigu išmetamųjų teršalų faktoriai išreikšti t CO2/TJ	C = (ITF × AŠ) / f
b)	jeigu išmetamųjų teršalų faktoriai išreikšti t CO2/t	C = ITF/f

Šiose lygtyse C – trupmena (tona anglies tonai produkto) išreikštas anglies kiekis, ITF – išmetamųjų teršalų faktorius, AŠ – apatinis šilumingumas, o f – 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas faktorius.

Jeigu siekiama nustatyti mišraus kuro ar medžiagos biomasės anglies dalį, šiame skirsnyje apibrėžtos pakopos siejamos su bendru anglies kiekiu. Biomasės anglies dalis nustatoma naudojant šio priedo 2.4 skirsnyje apibrėžtas pakopas.

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	taikant VI priedo 1 ir 2 skirsniuose išvardytus standartinius faktorius nustatytą anglies kiekį;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies e punktą, jeigu VI priedo 1 ir 2 skirsniuose nenurodyta jokia taikytina vertė.

2a pakopa. Veiklos vykdytojas anglies kiekį nustato taikydamas atitinkamo kuro ar medžiagos atitinkamos šalies išmetamųjų teršalų faktorius pagal 31 straipsnio 1 dalies b ir c punktus arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d punktą.

2b pakopa. Veiklos vykdytojas anglies kiekį nustato pagal kuro išmetamųjų teršalų faktorius, remdamasis vienu iš toliau pateiktų nustatytų pakaitinių dydžių ir empirine koreliacija, nustatoma bent kartą per metus pagal 32–35 straipsnius:

a)	konkrečių naftos ar dujų rūšių, įprastų, pvz., naftos perdirbimo arba plieno pramonėje, tankio matavimu;

b)	konkrečių anglių rūšių apatinis šilumingumas.

Veiklos vykdytojas užtikrina, kad koreliacija atitiktų geros inžinerinės praktikos reikalavimus ir būtų taikoma tik pakaitinio mato vertėms, atitinkančioms intervalą, kuriam jos buvo nustatytos.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	anglies kiekio nustatymą pagal atitinkamas 32–35 straipsnių nuostatas;

b)

2b pakopai nustatytą empirinę koreliaciją, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad empirinės koreliacijos neapibrėžtis skiriasi ne daugiau kaip 1/3 neapibrėžties vertės, kurios turi laikytis veiklos vykdytojas nustatydamas su atitinkamu kuru ar medžiagomis susijusius veiklos duomenis;

3.2.   Apatinio šilumingumo pakopos

Taikomos šio priedo 2.2 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

3.3.   Biomasės anglies dalies pakopos

Taikomos šio priedo 2.4 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

4.   PAKOPŲ, KURIOS NAUDOJAMOS NUSTATANT KARBONATŲ IRIMO METU IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD KIEKIO APSKAIČIAVIMO FAKTORIUS, APIBRĖŽTIS

Vykdant visų proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėseną, jeigu jos stebimos naudojant standartinę metodiką pagal 24 straipsnio 2 dalį, taikomos šios išmetamųjų teršalų faktoriaus ir konversijos koeficiento pakopų apibrėžtys:

(a)	A metodas. Pagal žaliavas – išmetamųjų teršalų faktorius ir veiklos duomenys, susiję su procesui naudojamų žaliavų kiekiu;

(b)	B metodas: Pagal išeigą – išmetamųjų teršalų faktorius ir veiklos duomenys, susiję su proceso produkcijos išeiga.

4.1.   Išmetamųjų teršalų faktoriaus pakopos naudojant A metodą

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

(a)	VI priedo 2 skirsnio 2 lentelėje išvardytus standartinius faktorius;

(b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d ar e punktus, jeigu VI priede nenurodyta jokia taikytina vertė.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko atitinkamos šalies išmetamųjų teršalų faktorių pagal 31 straipsnio 1 dalies b arba c punktą arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d punktą.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas išmetamųjų teršalų faktorių nustato pagal 32–35 straipsnius. Sudėties duomenims perskaičiuoti į išmetamųjų teršalų faktorius taikomi VI priedo 2 skirsnyje pateikti stechiometriniai koeficientai.

4.2.   Konversijos koeficiento pakopos naudojant A metodą

1 pakopa. Naudojamas konversijos koeficientas, kurio vertė 1.

2 pakopa. Iš proceso pašalinami karbonatai ir kita anglis įvertinami taikant konversijos koeficientą, kurio vertė nuo 0 iki 1. Veiklos vykdytojas gali daryti prielaidą, kad vienos ar keleto žaliavos rūšių virsmas įvyksta visiškai, o nepakitusias medžiagas ar kitą anglį priskirti likusioms žaliavoms. Papildomi produktų atitinkami cheminiai parametrai nustatomi pagal 32–35 straipsnius.

4.3.   Išmetamųjų teršalų faktoriaus pakopos naudojant B metodą

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko vieną iš šių dalykų:

a)	VI priedo 2 skirsnio 3 lentelėje išvardytus standartinius faktorius;

b)	kitas pastovias vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d ar e punktus, jeigu VI priede nenurodyta jokia taikytina vertė.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko atitinkamos šalies išmetamųjų teršalų faktorių pagal 31 straipsnio 1 dalies b arba c punktą arba vertes pagal 31 straipsnio 1 dalies d punktą.

3 pakopa. Veiklos vykdytojas išmetamųjų teršalų faktorių nustato pagal 32–35 straipsnius. Sudėties duomenis perskaičiuojant į išmetamųjų teršalų faktorius naudojami VI priedo 2 skirsnio 3 lentelėje nurodyti stechiometriniai koeficientai, darant prielaidą, kad visi atitinkami metalų oksidai buvo gauti iš atitinkamų karbonatų. Šiuo tikslu veiklos vykdytojas atsižvelgia bent į CaO ir MgO ir pateikia kompetentingai institucijai įrodymus dėl to, kokie dar metalų oksidai yra susiję su žaliavose esančiais karbonatais.

4.4.   Konversijos koeficiento pakopos naudojant B metodą

1 pakopa. Naudojamas konversijos koeficientas, kurio vertė 1.

2 pakopa. Atitinkamų metalų ne karbonatų junginių kiekis žaliavose, įskaitant grįžtamąsias dulkes ar lakiuosius pelenus ar kitas jau kalcinuotas medžiagas, perteikiamas naudojant konversijos koeficientus, kurių vertė nuo 0 iki 1, kai vertė 1 atitinka visišką žaliavos karbonatų virtimą į oksidus. Papildomi proceso žaliavų atitinkami cheminiai parametrai nustatomi pagal 32–35 straipsnius.

5.   PAKOPŲ, TAIKOMŲ NUSTATANT IŠ KITŲ NEI KARBONATAI MEDŽIAGŲ PROCESO METU IŠSISKIRIANČIO CO2 KIEKIO APSKAIČIAVIMO FAKTORIUS, APIBRĖŽTYS

Proceso medžiagų, iš kurių išsiskiria CO2, įskaitant karbamidą, koksą, grafitą ir kitas medžiagas, kuriuose yra nekarbonatinės anglies, stebėsena vykdoma pagal šio skirsnio nuostatas taikant žaliavomis grindžiamą metodą, nebent šios medžiagos įtraukiamos į masės balansą.

5.1.   Išmetamųjų teršalų faktorių pakopos

Taikomos šio priedo 2.1 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

5.2.   Apatinio šilumingumo pakopos

Jeigu proceso medžiagoje yra degiosios anglies, veiklos vykdytojas nurodo apatinį šilumingumą. Taikomos šio priedo 2.2 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

5.3.   Konversijos ir (arba) oksidacijos koeficientų pakopos

Jeigu proceso medžiagoje yra degiosios anglies, veiklos vykdytojas taiko oksidacijos koeficientą. Šiuo tikslu taikomos šio priedo 2.3 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

Visais kitais atvejais veiklos vykdytojas taiko konversijos koeficientą. Šiuo tikslu taikomos šios pakopų apibrėžtys:

1 pakopa. Naudojamas konversijos koeficientas, kurio vertė 1.

2 pakopa. Iš proceso pašalinama anglis įvertinama taikant konversijos koeficientą, kurio vertė nuo 0 iki 1. Veiklos vykdytojas gali daryti prielaidą, kad vienos ar keleto žaliavos rūšių virsmas įvyksta visiškai, o nepakitusias medžiagas ar kitą anglį priskirti likusioms žaliavoms. Papildomi produktų atitinkami cheminiai parametrai nustatomi pagal 32–35 straipsnius.

5.4.   Biomasės anglies dalies pakopos

Taikomos šio priedo 2.4 skirsnyje apibrėžtos pakopos.

---

(*1)  Vykdant išmetamųjų ŠESD kiekio stebėseną naftos perdirbimo įrenginiuose atliekant regeneravimą katalizinio krekingo įrenginiu (kitoks katalizinis regeneravimas ir „lanksčiojo“ koksavimo įrenginiai (angl. flexi-cokers)), privalomoji neapibrėžtis yra susijusi su viso iš to šaltinio išmetamo ŠESD kiekio bendrąja neapibrėžtimi.

(*2)  Naudojant sektoriaus geriausios patirties gaires apytiksliai nustatytas iš krosnies sistemos ataskaitiniu laikotarpiu išsiskiriantis cemento degimo krosnių dulkių kiekis [t] arba (atitinkamai) pašalinių dulkių kiekis.

III PRIEDAS

Aviacijos sektoriuje taikomos stebėsenos metodikos (53 ir 57 straipsniai)

1.   AVIACIJOS SEKTORIUJE TAIKOMOS IŠMETAMŲJŲ ŠESD KIEKIO APSKAIČIAVIMO METODIKOS

A metodas

Orlaivio naudotojas taiko šią formulę:

per kiekvieną skrydį faktiškai sunaudojamas degalų kiekis [t] = degalų kiekis orlaivio bakuose, užbaigus degalų atsargų papildymą skrydžiui [t] – degalų kiekis orlaivio bakuose, užbaigus degalų atsargų papildymą paskesniam skrydžiui [t] + tam paskesniam skrydžiui įpiltų degalų kiekis [t].

Jeigu degalų atsargos nepapildomos skrydžiui ar paskesniam skrydžiui, orlaivio bakuose esantis degalų kiekis nustatomas trinkelių patraukimo metu ruošiantis skrydžiui ar paskesniam skrydžiui. Išskirtiniu atveju, kai orlaiviu vykdoma kita veikla negu skrydis, pavyzdžiui, atliekamas jo kapitalinis techninis aptarnavimas, kurio metu reikia ištuštinti bakus, po skrydžio, kurio metu sunaudotų degalų kiekį norima nustatyti, orlaivio naudotojas dydį „Degalų kiekis orlaivio bakuose, užbaigus degalų atsargų papildymą paskesniam skrydžiui + tam paskesniam skrydžiui įpiltų degalų kiekis“ gali pakeisti dydžiu „Bakuose likusių degalų kiekis paskesnės orlaivio veiklos pradžioje“, užregistruotu techninės būklės žurnaluose.

B metodas

Orlaivio naudotojas taiko šią formulę:

per kiekvieną skrydį faktiškai sunaudojamas degalų kiekis [t] = orlaivio bakuose likęs degalų kiekis trinkelių uždėjimo metu ankstesnio skrydžio pabaigoje [t] + skrydžiui įpiltų degalų kiekis [t] – bakuose esantis degalų kiekis trinkelių uždėjimo metu skrydžio pabaigoje [t].

Trinkelių uždėjimo momentas gali būti laikomas lygiaverčiu variklio išjungimo momentui. Jeigu orlaiviu neatliktas skrydis prieš skrydį, kurio metu sunaudotų degalų kiekį norima nustatyti, orlaivio naudotojas dydį „Orlaivio bakuose likęs degalų kiekis trinkelių uždėjimo metu ankstesnio skrydžio pabaigoje“ gali pakeisti dydžiu „Orlaivio bakuose likęs degalų kiekis ankstesnės orlaivio veiklos pabaigoje“, užregistruotu techninės būklės žurnaluose.

2.   STANDARTINIŲ DEGALŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ FAKTORIAI

1 lentelė

Aviacijos degalų CO2 išmetamųjų teršalų faktoriai

Degalai	Išmetamųjų teršalų faktorius (t CO2/t degalų)
Aviacinis benzinas (AvGas)	3,10
Reaktyvinis benzinas (Jet B)	3,10
Reaktyvinis žibalas (Jet A1 arba Jet A)	3,15

3.   ORTODROMINIO ATSTUMO APSKAIČIAVIMAS

Atstumas [km] = ortodrominis atstumas [km] + 95 km

Ortodrominis atstumas – tai trumpiausias atstumas tarp bet kurių dviejų Žemės paviršiaus taškų, kurie priartinami naudojant Čikagos konvencijos 15 priedo 3.7.1.1 straipsnyje nurodytą sistemą (WGS 84).

Aerodromų ilguma ir platuma paimama iš aerodromo vietovės duomenų, kurie skelbiami aeronautikos informacijos leidiniuose (AIL) pagal Čikagos konvencijos 15 priedą, arba iš šaltinio, kuriame naudojamasi tokiais AIL duomenimis.

Taip pat galima naudoti atstumus, kurie apskaičiuojami naudojantis programine įranga arba apskaičiuojami trečiosios šalies, jeigu ši apskaičiavimo metodika pagrįsta šiame skirsnyje pateikta formule, AIL duomenimis ir WGS 84 reikalavimais.

IV PRIEDAS

Konkrečiai įrenginiuose vykdomai veiklai taikomos stebėsenos metodikos (20 straipsnio 2 dalis)

1.   KONKREČIOS DEGIMO PROCESO METU IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD STEBĖSENOS TAISYKLĖS

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojai visų tipų degimo procesų, susijusių su bet kuria Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodyta veikla arba pagal tos direktyvos 24 straipsnį į Sąjungos sistemą įtraukta veikla, metu, įskaitant susijusius dujų plovimo procesus, išmetamo CO2 kiekio stebėseną vykdo taikydami šiame priede nustatytas taisykles. Nepažeidžiant kitos ŠESD klasifikacijos, visos iš kuro, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išsiskiriančios ŠESD taikant stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodikas laikomos degimo proceso metu išsiskiriančiomis ŠESD.

Veiklos vykdytojas nevykdo iš vidaus degimo variklių, kurie naudojami transportavimo tikslais, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsenos ir neteikia ataskaitų. Visas įrenginyje deginant kurą išsiskiriančias ŠESD veiklos vykdytojas priskiria tam įrenginiui, nepaisant kitiems įrenginiams perduodamos šilumos ar elektros energijos. Veiklos vykdytojas savo įrenginiui nepriskiria tų ŠESD, kurios susijusios su tos šilumos ar elektros energijos, kuri iš kitų įrenginių perduodama priimančiajam įrenginiui, gamyba.

Veiklos vykdytojas visų pirma į stebėseną įtraukia šiuos taršos šaltinius: katilus, degiklius, turbinas, šildytuvus, kūryklas, atliekų deginimo įrenginius, kalcinavimo įrenginius, degimo krosnis, krosnis, džiovyklas, variklius, kuro elementus, cheminės cirkuliacijos degimo įrenginius, fakelus, terminio arba katalizinio deginimo įrenginius ir dujų plautuvus (proceso metu išsiskiriančias ŠESD) ir bet kurią įrangą ar mašinas, kuriose naudojamas kuras, išskyrus įrangą ar mašinas su vidaus degimo varikliais, kurios naudojamos transportavimo tikslais.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo procesų metu išsiskiriančių ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal 24 straipsnio 1 dalį, nebent kuras įtraukiamas į masės balansą pagal 25 straipsnį. Taikomos II priedo 2 skirsnyje apibrėžtos pakopos. Be to, proceso metu išsiskiriančių ŠESD, gaunamų plaunant kaminų dujas, kiekio stebėsena vykdoma taikant C poskirsnio nuostatas.

Degant fakelams išsiskiriančioms ŠESD taikomi specialūs šio skirsnio D poskirsnyje nustatyti reikalavimai.

Degimo procesų, vykstančių dujų apdorojimo terminaluose, stebėseną galima vykdyti naudojant masės balansą pagal 25 straipsnį.

C.   Kaminų dujų plovimas

C.1.   Nusierinimas

Proceso, kai karbonatas naudojamas rūgščiosioms dujoms iš kaminų dujų debito plauti, metu išsiskiriantis CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal 24 straipsnio 2 dalį remiantis sunaudoto karbonato kiekiu (toliau pateikiamas A metodas) ar pagaminto gipso kiekiu (toliau pateikiamas B metodas). Nukrypstant nuo II priedo 4 skirsnio, taikomos toliau pateiktos nuostatos.

A metodas. Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa. Išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas remiantis VI priedo 2 skirsnyje nustatytais stechiometriniais koeficientais. Atitinkamoje žaliavoje esančio CaCO3 ir MgCO3 ar kitų karbonatų kiekis nustatomas pagal sektoriaus geriausios patirties gaires.

B metodas. Išmetamųjų teršalų faktorius

1 pakopa. Išmetamųjų teršalų faktorius yra sauso gipso (CaSO4 × 2H2O) ir išmesto CO2 stechiometrinis koeficientas – 0,2558 t CO2/t gipso.

Konversijos koeficientas

1 pakopa. Naudojamas konversijos koeficientas, kurio vertė 1.

C.2.   De-NOx

Nukrypstant nuo II priedo 5 skirsnio nuostatų, proceso, kai karbamidas naudojamas kaminų dujų debitui plauti, metu išsiskiriantis CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal 24 straipsnio 2 dalį taikant toliau nurodytas pakopas.

Išmetamųjų teršalų faktorius:

1 pakopa. Atitinkamoje žaliavoje esančio karbamido kiekis nustatomas pagal sektoriaus geriausios patirties gaires. Išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas taikant 0,7328 t CO2/t karbamido stechiometrinį koeficientą.

Konversijos koeficientas:

taikoma tik 1 pakopa.

D.   Fakelai

Apskaičiuodamas degant fakelams išmetamą ŠESD kiekį veiklos vykdytojas įtraukia įprastinį nesunaudotų dujų deginimą fakelu ir eksploatacinį nesunaudotų dujų deginimą fakelu (sujungimas, paleidimas ir sustabdymas, taip pat avarinis išleidimas). Veiklos vykdytojas taip pat įtraukia būdingąjį CO2 pagal 48 straipsnį.

Nukrypstant nuo II priedo 2.1 skirsnio nuostatų, išmetamųjų teršalų faktoriaus 1 ir 2b pakopos apibrėžiamos taip:

1 pakopa. Veiklos vykdytojas naudoja pamatinį išmetamųjų teršalų faktorių 0,00393 t CO2/Nm3, nustatytą remiantis sudegusio gryno etano kiekiu, kuriuo remiamasi kaip pakaitiniu konservatyviai nustatytu fakelo dujų matu.

2b pakopa. Konkrečiam įrenginiui skirti išmetamųjų teršalų faktoriai gaunami įvertinus fakelo srauto molekulinę masę modeliuojant procesą pagal standartinius pramonės modelius. Įvertinant atitinkamas kiekvieno iš sudėtinių srautų santykines dalis ir molekulinę masę gaunama fakelo dujų masės svertinio metinio vidurkio vertė.

Nukrypstant nuo II priedo 2.3 skirsnio nuostatų, fakelų oksidacijos faktoriui taikomos tik 1 ir 2 pakopos.

2.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTAS NAFTOS PERDIRBIMAS

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas vykdo viso vykstant degimo ir gamybos procesams naftos perdirbimo gamyklose išmetamo CO2 kiekio stebėseną ir teikia ataskaitas.

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: katilus, technologinius šildytuvus ir (arba) perdirbimo įrenginius, vidaus degimo variklius ir (arba) turbinas, katalitinio ir šiluminio oksidavimo įrenginius, kokso išdeginimo krosnis, vandens siurblius, skirtus gaisrui gesinti, avarinius ir (arba) atsarginius generatorius, fakelus, atliekų deginimo įrenginius, krekingo įrenginius, vandenilio gamybos įrenginius, Klauso proceso įrenginius, katalizinio regeneravimo įrenginius (katalizinio krekingo ir kitų katalizinių procesų) ir koksavimo įrenginius („lanksčiojo“ koksavimo įrenginius, uždelstojo koksavimo įrenginius).

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Naftos perdirbimo veiklos stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnio nuostatas, taikomas degimo proceso metu išsiskiriančioms ŠESD, įskaitant kaminų dujų plovimą. Veiklos vykdytojas gali rinktis masės balanso metodiką pagal 25 straipsnį taikyti visai naftos perdirbimo gamyklai ar pavieniams gamybos vienetams, pvz., mazuto dujinimo ar kalcinavimo įrenginiams. Jeigu naudojamas standartinės metodikos ir masės balanso derinys, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad bus vykdoma viso išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena ir bus išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

Iš specialių vandenilio gamybos įrenginių išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 19 skirsnį.

Nukrypstant nuo 24 ir 25 straipsnio nuostatų, regeneravimo katalizinio krekingo įrenginių bei kitokio katalizinio regeneravimo ir „lanksčiųjų“ koksavimo įrenginių išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsena vykdoma naudojant masės balansą, atsižvelgiant į paduodamo oro ir kaminų dujų būseną. Visas kaminų dujose esančios anglies monoksido (CO) kiekis turi būti apskaitomas kaip CO2 taikant masės santykį: t CO2 = t CO * 1,571. Paduodamo oro ir kaminų dujų analizė atliekama ir pakopos pasirenkamos pagal 32–35 straipsnius. Konkreti skaičiavimo metodika turi būti patvirtina kompetentingos institucijos.

3.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA KOKSO GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavas (įskaitant anglis arba naftos koksą), įprastą kurą (įskaitant gamtines dujas), procesų dujas (įskaitant aukštakrosnių dujas (AKD), kitą kurą ir išmetamųjų dujų plovimą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Vykdydamas gaminant koksą išmetamų ŠESD kiekio stebėseną veiklos vykdytojas gali rinktis naudoti masės balansą pagal 25 straipsnį ir II priedo 3 skirsnį arba taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir II priedo 2 ir 4 skirsnius.

4.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTAS METALŲ RŪDOS APDEGINIMAS IR SUKEPINIMAS

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavas (kalkakmenio, dolomito ir karbonatinių geležies rūdų, įskaitant FeCO3, kalcinavimas), įprastą kurą (įskaitant gamtines dujas ir koksą arba kokso anglių dulkes), procesų dujas (įskaitant koksavimo dujas (KD) ir aukštakrosnių dujas (AKD)), proceso atliekas, naudojamas kaip žaliavos, įskaitant iš sukepinimo įrenginio, konverterio ir aukštakrosnių išfiltruotas dulkes, kitą kurą ir kaminų dujų plovimą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Vykdydamas apdeginant metalo rūdą, ją sukepinant ir granuliuojant išmetamų ŠESD kiekio stebėseną veiklos vykdytojas gali rinktis naudoti masės balansą pagal 25 straipsnį ir II priedo 3 skirsnį arba taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir II priedo 2, 4 ir 5 skirsnius.

5.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA LUITINIO KETAUS IR PLIENO GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavas (kalkakmenio, dolomito ir karbonatinių geležies rūdų, įskaitant FeCO3, kalcinavimą), įprastą kurą (gamtines dujas, anglis ir koksą), redukcinius reagentus (įskaitant koksą, anglis, plastikus), procesų dujas (koksavimo dujas (KD), aukštakrosnių dujas (AKD) ir pagrindinių deguoninių krosnių dujas (PDKD)), sunaudojamus grafito elektrodus, kitą kurą ir išmetamųjų dujų plovimą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Vykdydamas gaminant luitinį ketų ir plieną išmetamų ŠESD kiekio stebėseną veiklos vykdytojas gali rinktis bent daliai sukėliklių naudoti masės balansą pagal 25 straipsnį ir II priedo 3 skirsnį arba taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir II priedo 2 ir 4 skirsnius užtikrindamas, kad būtų apskaitomi visi išmetami ŠESD kiekiai ir būtų išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

Nukrypstant nuo II priedo 3.1 skirsnio nuostatų, anglies kiekiui taikoma 3 pakopa apibrėžiama taip:

3 pakopa. Veiklos vykdytojas sąnaudų ir išeigos srautų anglies kiekį nustato laikydamasis 32–35 straipsnių nuostatų dėl kuro, produktų bei šalutinių produktų tipinių ėminių ėmimo ir anglies kiekio bei biomasės anglies dalies juose nustatymo. Anglies kiekį produktuose ar pusfabrikačiuose veiklos vykdytojas pagrindžia pagal šio reglamento 32–35 straipsnių nuostatas atliktomis metinėmis analizėmis arba jį nustato pagal vidutinio intervalo sudėties vertes, nurodytas atitinkamuose tarptautiniuose ar nacionaliniuose standartuose.

6.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA JUODŲJŲ IR SPALVOTŲJŲ METALŲ GAMYBA ARBA APDIRBIMAS

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas šio skirsnio nuostatų netaiko gaminant luitinį ketų, plieną ir pirminį aliuminį išmetamo CO2 kiekio stebėsenai ir ataskaitų teikimui.

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent į šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: tradicinį kurą alternatyvų kurą, įskaitant granuliuotą plastiką iš pjaustymo įrenginių; redukcinius agentus, įskaitant koksą ir grafito elektrodus; žaliavas, įskaitant kalkakmenį ir dolomitą; anglies turinčias metalų rūdas ir koncentratus; antrines žaliavas.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Jeigu anglis, susidaranti iš šiame įrenginyje naudojamo kuro ar žaliavų, išlieka produkte ar kitoje gamybos išeigoje, veiklos vykdytojas taiko masės balansą pagal 25 straipsnį ir II priedo 3 skirsnį. Jeigu taip nėra, veiklos vykdytojas degimo metu ir procesų metu išmetamų ŠESD kiekį apskaičiuoja atskirai taikydamas standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir II priedo 2 ir 4 skirsnius.

Jeigu taikomas masės balansas, veiklos vykdytojas gali pasirinkti degimo procesų metu išmetamas ŠESD įtraukti į masės balansą arba daliai sukėliklių taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir šio priedo 1 skirsnį, užtikrindamas, kad būtų apskaitomi visi išmetami ŠESD kiekiai ir būtų išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

7.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTOS PIRMINIO ALIUMINIO GAMYBOS AR JO APDIRBIMO METU IŠMETAMAS CO2 KIEKIS

A.   Taikymo sritis

Šio skirsnio nuostatas veiklos vykdytojas taiko vykdydamas CO2, išmetamo gaminant elektrodus, naudojamus atliekant pirminio aliuminio lydymą, įskaitant pavienius šių elektrodų gamybos įrenginius, kiekio ir elektrolizės metu sunaudojamų elektrodų stebėseną ir teikdamas ataskaitas.

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: šilumos ar garo gamybai naudojamą kurą, elektrodų gamybą, Al2O3 redukciją vykstant elektrolizei, kuriai naudojami elektrodai, natrio karbonato ar kitų karbonatų naudojimą plaunant išmetamąsias dujas.

Dėl anodinių efektų išmetamo perfluorangliavandenilių (PFC) kiekio, įskaitant nevaldomai išmetamą jų kiekį, stebėsena vykdoma pagal šio priedo 8 skirsnį.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Gaminant pirminį aliuminį ir jį apdirbant išmetamą CO2 kiekį veiklos vykdytojas nustato taikydamas masės balanso metodiką pagal 25 straipsnį. Taikant masės balanso metodiką turi būti įvertinama visa žaliavose, atsargose, produktuose ir kituose maišant, formuojant, kepant ir perdirbant elektrodus, taip pat elektrolizei naudojant elektrodus iš įrenginio išeinančiuose srautuose esanti anglis. Jeigu naudojami iš anksto sukepinti anodai, jų gamybą ir naudojimą galima apskaičiuoti atskirai taikant masės balanso metodiką arba apskaičiuoti bendrai visą elektrodų gamybos ir naudojimo masės balansą. Sioderbergo elektrolizės vonių atveju veiklos vykdytojas apskaičiuoja vieną bendrą masės balansą.

Veiklos vykdytojas gali pasirinkti degimo procesų metu išsiskiriančias ŠESD įtraukti į masės balansą arba bent daliai sukėliklių taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir šio priedo 1 skirsnį siekdamas užtikrinti, kad būtų apskaitomi visi išmetami ŠESD kiekiai ir būtų išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

8.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTOS PIRMINIO ALIUMINIO GAMYBOS AR JO APDIRBIMO METU IŠMETAMAS PFC KIEKIS

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas šias nuostatas taiko dėl anodinio efekto išmetamam PFC kiekiui, įskaitant nevaldomai išmetamą PFC kiekį. Susijusiam išmetamam CO2 kiekiui, įskaitant gaminant elektrodus išmetamą ŠESD kiekį, veiklos vykdytojas taiko šio priedo 7 skirsnio nuostatas. Be to, veiklos vykdytojas apskaičiuoja su anodiniu efektu nesusijusį išmetamųjų PFC teršalų kiekį pagal apytikslio nustatymo metodus, remdamasis sektoriaus geriausia patirtimi ir šiuo tikslu Komisijos paskelbtomis gairėmis.

B.   Išmetamo perfluorangliavandenilių (PFC) kiekio nustatymas

Išmetamųjų PFC teršalų kiekis apskaičiuojamas prie išmetamo kiekio, išmatuojamo dujotakiuose arba kaminuose (taškiniuose taršos šaltiniuose), pridedant nevaldomai išmestą PFC kiekį, kuris nustatomas pagal dujotakio surinkimo efektyvumą:

Išmetamas PFC kiekis (bendras) = išmetamas PFC kiekis (dujotakio) / surinkimo efektyvumas.

Surinkimo efektyvumas išmatuojamas, kai nustatomi konkretaus įrenginio išmetamųjų teršalų faktoriai. Juos nustatant turi būti naudojamasi naujausia rekomendacijų, nurodytų 2006 m. TKKK gairių 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopai skirtoje dalyje, versija.

Veiklos vykdytojas per dujotakį arba kaminą išmetamus CF4 ir C2F6 teršalus apskaičiuoja taikydamas vieną iš šių metodų:

a)	A skaičiavimo metodas taikomas, kai registruojama anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;

b)	B metodas taikomas, kai registruojamas anodinio efekto viršįtampis.

A skaičiavimo metodas. Nuolydžio metodas

Nustatydamas išmetamą PFC kiekį veiklos vykdytojas taiko šias lygtis:

Išmetamas CF4 kiekis [t] = AEM × (NITFCF4/1 000) × PAl

Išmetamas C2F6 kiekis [t] = CF4 išmetimas * DC2F6

kur:

AEM= anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną;

NITFCF4 = išmetamųjų teršalų faktorius pagal nuolydžio metodą [(kg CF4 / t pagaminto Al) / (anodinio efekto trukmės minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną)]. Naudojant skirtingų tipų elektrolizės vonias prireikus galima taikyti skirtingą išmetamųjų teršalų faktorių pagal nuolydžio metodą.

PAl = per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t];

DC2F6 = C2F6 svorio dalis (t C2F6 / t CF4).

Anodinio efekto trukmė minutėmis vienoje elektrolizės vonioje per dieną išreiškiamas anodinio efekto dažnumas (anodinių efektų skaičius vienoje elektrolizės vonioje per dieną), padaugintas iš vidutinės anodinio efekto trukmės (anodinio efekto trukmė minutėmis / atvejis):

AEM = dažnumas × vidutinė trukmė

Išmetamųjų teršalų faktorius. Išmetamųjų teršalų faktoriumi (išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal nuolydžio metodą, NITFCF4) išreiškiamas CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai / anodinio efekto minutei / elektrolizės voniai per dieną. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi (svorio dalimi DC2F6) išreiškiamas išmetamas C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko IV priedo šio skirsnio 1 lentelėje nustatytus konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktorius.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas naudoja konkrečių įrenginių CF4 ir C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius, kurie nustatyti atliekant nuolatinius arba pertraukiamus matavimus. Nustatydamas šiuos išmetamųjų teršalų faktorius veiklos vykdytojas naudojasi naujausia 2006 m. TKKK gairių 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopai skirtoje dalyje nurodytų rekomendacijų versija (1). Nustatant išmetamųjų teršalų faktorių, taip pat atsižvelgiama į išmetamąsias ŠESD, susijusias su neanodiniu efektu. Veiklos vykdytojas kiekvieną išmetamųjų teršalų faktorių nustato su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.

Veiklos vykdytojas išmetamųjų teršalų faktorius nustato bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, pasikeitimus arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdžio pasikeitimus.

1 lentelė

Su nuolydžio metodo veiklos duomenimis susiję konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktoriai

Technologijos	CF4 išmetamųjų teršalų faktorius (NITFCF4) [(kg CF4/t Al)/(AE min / elektrolizės vonioje per dieną)]	C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius (DC2F6) [t C2F6 / t CF4]
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (CWPB)	0,143	0,121
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (VSS)	0,092	0,053

B skaičiavimo metodas – viršįtampio metodas

Jeigu matuojamas anodinio efekto viršįtampis, apskaičiuodamas išmetamą PFC kiekį veiklos vykdytojas taiko toliau pateiktas formules:

Išmetamas CF4 kiekis [t] = VĮK × (AEV/EN) × PAl × 0,001

Išmetamas C2F6 kiekis [t] = CF4 emissions × DCF2F6

kur:

VĮK= viršįtampio koeficientas („išmetamųjų teršalų faktorius“), išreikštas CF4 kilogramais vienai pagaminto aliuminio tonai / vienam mV viršįtampio;

AEV= vienos elektrolizės vonios anodinio efekto viršįtampis [mV], nustatomas kaip integralas (laikas × didesnė nei numatyta įtampa), padalytas iš duomenų rinkimo laiko (trukmės);

EN= vidutinis aliuminio gamybos esamas našumas [%];

PAl = per metus pagaminamas pirminio aliuminio kiekis [t];

DCF2F6 = C2F6 svorio dalis (t C2F6 / t CF4);

Terminu AEV/EN (anodinio efekto viršįtampis / esamas našumas) išreiškiamas vidutinis anodinio efekto viršįtampis [mV viršįtampis] atsižvelgiant į laiką ir esant vidutiniam esamam našumui [%].

Išmetamųjų teršalų faktorius. CF4 išmetamųjų teršalų faktoriumi („viršįtampio koeficientas“ VĮK) išreiškiamas išmestas CF4 kiekis [kg] vienai pagaminto aliuminio tonai / vienam viršįtampio milivoltui [mV]. C2F6 išmetamųjų teršalų faktoriumi 6 (svorio dalimi DC2F6) išreiškiamas išmetamas C2F6 kiekis [t] kaip išmesto CF4 kiekio [t] proporcija.

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko IV priedo šio skirsnio 2 lentelėje nustatytus konkrečių technologijų išmetamųjų teršalų faktorius.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas naudoja nuolatiniu arba pertraukiamu matavimu nustatytus konkrečių įrenginių CF4 [(kg CF4/t Al)/(mV)] ir C2F6 [t C2F6/t CF4] išmetamųjų teršalų faktorius. Nustatydamas šiuos išmetamųjų teršalų faktorius veiklos vykdytojas naudojasi naujausia 2006 m. TKKK gairių 4.4.2.4 skirsnio 3 pakopai skirtoje dalyje nurodytų rekomendacijų versija. Veiklos vykdytojas kiekvieną išmetamųjų teršalų faktorių nustato su ne didesne kaip ± 15 % neapibrėžtimi.

Veiklos vykdytojas išmetamųjų teršalų faktorius nustato bent kas trejus metus arba dažniau, jei to reikia dėl susijusių pakeitimų įrenginyje. Susiję pakeitimai apima anodinio efekto trukmės pasiskirstymo pasikeitimus, kontrolinio algoritmo, nuo kurio priklauso anodinio efekto tipų derinys, pasikeitimus arba anodinio efekto užbaigimo praktikos pobūdžio pasikeitimus.

2 lentelė

Konkrečių technologijų išmetamieji teršalų faktoriai, susiję su viršįtampio aktyvumo duomenimis

Technologijos	CF4 išmetamųjų teršalų faktorius [(kg CF4/t Al) / mV]	C2F6 išmetamųjų teršalų faktorius [t C2F6 / t CF4]
Tiekimas į vonių su termiškai apdorotais perforuotais anodais centrą (CWPB)	1,16	0,121
Sioderbergo vonia su vertikaliais strypais (VSS)	netaikoma	0,053

C.   Išmetamo CO2(e) kiekio nustatymas

Veiklos vykdytojas išmestų CF4 ir C2F6 CO2(e) ekvivalentą apskaičiuoja taikydamas VI priedo 3 skirsnio 6 lentelėje išvardytus visuotinio atšilimo potencialus (VAP):

išmetamų PFC kiekis [t CO2(e)] = išmetamo CF4 kiekis [t] * VAPCF4 + išmetamas C2F6 kiekis [t] * VAPC2F6

9.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA CEMENTO KLINKERIO GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavose esančio kalkakmenio kalcinavimą, tradicinį iškastinį degimo krosnių kurą, alternatyvų iškastinį krosnių kurą ir žaliavas, biomasės degimo krosnių kurą (biomasės atliekas), ne degimo krosnių kurą, kalkakmenio ir skalūnų organinės kilmės anglį bei išmetamųjų dujų plovimui naudojamas žaliavas.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį. Proceso metu iš žaliavinio mišinio sudedamųjų dalių išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal I priedo 4 skirsnį remiantis karbonatų kiekiu proceso žaliavoje (A apskaičiavimo metodas) arba pagaminto klinkerio kiekiu (B apskaičiavimo metodas). Taikant A metodą, karbonatai, į kuriuos privaloma atsižvelgti, yra bent CaCO3, MgCO3 ir FeCO3. Taikydamas B metodą, veiklos vykdytojas atsižvelgia bent į CaO ir MgO ir pateikia kompetentingai institucijai įrodymus dėl to, kokia apimtimi reikia atsižvelgti į papildomus anglies šaltinius.

Su dulkėmis, kurios šalinamos iš proceso, ir su žaliavose esančia organine anglimi susijęs išmetamas CO2 kiekis yra pridedamas pagal IV priedo šio skirsnio C ir D poskirsnius.

A apskaičiavimo metodas, grindžiamas krosnies sąnaudomis

Jeigu cemento degimo krosnių dulkės (CDKD) ir pašalinės dulkės palieka krosnies sistemą, veiklos vykdytojas susijusių žaliavų neturi laikyti proceso žaliavomis ir CDKD išmetamųjų ŠESD kiekius apskaičiuoti pagal C poskirsnį.

Jeigu žaliavinis mišinys nėra apibūdinamas, veiklos vykdytojas veiklos duomenims nustatytus neapibrėžties reikalavimus taiko atskirai kiekvienai anglies turinčiai krosnies žaliavai, siekdamas išvengti dvigubos apskaitos ir nepraleisdamas į procesą grąžinamų arba šalutinių medžiagų. Jeigu veiklos duomenys nustatomi atsižvelgiant į pagaminto klinkerio kiekį, grynąjį žaliavinio mišinio kiekį galima nustatyti remiantis konkrečiai vietai skirtu empiriškai nustatytu žaliavinio mišinio ir klinkerio santykiu. Šis santykis ne rečiau kaip kartą per metus iš naujo nustatomas taikant sektoriaus geriausios praktikos gaires. B

B apskaičiavimo metodas grindžiamas pagaminto klinkerio kiekiu

Veiklos vykdytojas vienu iš toliau nurodytų būdų nustato veiklos duomenis, kurie atitinka ataskaitiniu laikotarpiu pagamintą klinkerio kiekį [t]:

a)	tiesiogiai pasveria klinkerį;

b)

remdamasis pristatytu cemento kiekiu ir atsižvelgdamas į išsiųstą klinkerio kiekį, gautą klinkerį ir klinkerio atsargų pokytį, nustatydamas medžiagos balansą pagal šią formulę: pagamintas klinkeris [t] = ((pristatytas cementas [t] – cemento atsargų pokytis [t]) * klinkerio ir cemento santykis [t klinkerio/t cemento]) – (gautas klinkeris [t]) + (išsiųstas klinkeris [t]) – (klinkerio atsargų pokytis [t])

Veiklos vykdytojas klinkerio ir cemento santykį nustato atskirai skirtingiems cemento produktams pagal 32–35 straipsnius arba apskaičiuoja santykį atsižvelgdamas į pristatyto cemento kiekio, atsargų pokyčių ir visų į cementą dedamų medžiagų, įskaitant pašalines dulkes ir cemento degimo krosnių dulkes, skirtumą.

Nukrypstant nuo II priedo 4 skirsnio nuostatų, išmetamųjų dujų faktoriaus 1 pakopa apibrėžiama taip:

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko 0,525 t CO2/t klinkerio išmetamųjų teršalų faktorių.

C.   Su pašalinamomis dulkėmis susijusios išmetamosios ŠESD

Veiklos vykdytojas sudeda CO2 kiekius, kurie išsiskiria iš krosnies sistemą paliekančių pašalinių dujų ar cemento degimo krosnių dulkių (CDKD), ir pakoreguoja atsižvelgdamas į CDKD dalinio kalcinavimo santykį, apskaičiuotą kaip proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekis pagal 24 straipsnio 2 dalį. Nukrypstant nuo II priedo 4 skirsnio nuostatų, išmetamųjų dujų faktoriaus 1 ir 2 pakopos apibrėžiamos taip:

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko 0,525 t CO2/t dulkių išmetamųjų teršalų faktorių.

2 pakopa. Veiklos vykdytojas bent kartą per metus nustato išmetamųjų teršalų faktorių (ITF) pagal 32–35 straipsnius ir naudodamas šią formulę:

kur:

ITF CDKD = iš dalies kalcinuotų cemento degimo krosnių dulkių išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t CDKD];

ITF kli = konkretaus įrenginio klinkerio išmetamųjų teršalų faktorius [t CO2/t klinkerio];

l= CDKD kalcinavimo laipsnis (išmestas CO2, išreikštas kaip bendro karbonato kiekio CO2 žaliaviniame mišinyje procentinė dalis).

3 pakopa išmetamųjų teršalų faktoriui netaikoma.

D.   Iš žaliaviniame mišinyje esančios nekarbonatinės anglies išsiskiriančios ŠESD

Veiklos vykdytojas nustato iš nekarbonatinės anglies išsiskiriantį ŠESD kiekį (bent iš kalkakmenio, skalūnų ar pakaitinių žaliavų (pvz., lakiųjų pelenų), naudojamų krosnies žaliaviniame mišinyje) pagal 24 straipsnio 2 dalį.

Taikomos šios išmetamųjų teršalų faktoriaus pakopų apibrėžtys:

1 pakopa. Nekarbonatinės anglies kiekis atitinkamoje žaliavoje įvertinamas pagal geriausios pramonės praktikos gaires.

2 pakopa. Nekarbonatinės anglies kiekis atitinkamoje žaliavoje įvertinamas ne rečiau nei kartą per metus pagal 32–35 straipsnius.

Taikomos šios išmetamųjų teršalų faktoriaus pakopos apibrėžtys:

1 pakopa. Taikomas konversijos koeficientas, kurio vertė 1.

2 pakopa. Konversijos koeficientas apskaičiuojamas pagal sektoriaus geriausios patirties gaires.

10.   KALKIŲ GAMYBA ARBA DOLOMITO AR MAGNEZITO KALCINAVIMAS, KAIP NURODYTA DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavose esančio kalkakmenio, dolomito ar magnezito kalcinavimą, įprastą iškastinį degimo krosnių kurą, alternatyvų iškastinį degimo krosnių kurą ir žaliavas, biomasės degimo krosnių kurą (biomasės atliekas) ir kitą kurą.

Jeigu degtos kalkės ir iš kalkakmenio išsiskyręs CO2 valymo procesams naudojamos taip, kad apytiksliai toks pats CO2 kiekis vėl sunaudojamas, karbonatų irimo ir minėto valymo proceso nebūtina atskirai įtraukti į įrenginio stebėsenos planą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį. Proceso metu iš žaliavų išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal II priedo 4 ir 5 skirsnį. Visada turi būti atsižvelgiama į kalcio ir magnio karbonatus. Į kitus žaliavoje esančius karbonatus ir organinę anglį atsižvelgiama, jeigu to reikia apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį.

Jeigu taikoma sąnaudomis grindžiama metodika, karbonatų kiekio vertės patikslinamos atsižvelgiant į drėgmės ir uolienų priemaišų kiekį medžiagoje. Jeigu gaminamas magnio oksidas, prireikus turi būti atsižvelgiama į kitus nei karbonatai magnio turinčius mineralus.

Turi būti vengiama praleidimų ir dvigubos apskaitos, susijusių su grąžintomis ar šalutinėmis medžiagomis. Taikant B metodą, prireikus kalkių degimo krosnies dulkės laikomos atskiru sukėlikliu.

11.   STIKLO, STIKLO PLUOŠTO AR MINERALINĖS IZOLIAVIMO VATOS GAMYBA KAIP NURODYTA DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE

A.   Taikymo sritis

Šio skirsnio nuostatas veiklos vykdytojas taip pat taiko tirpiojo stiklo ir akmens vatos gamybos įrenginiams.

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: žaliavose esančių šarminių ir žemės šarminių metalų karbonatų skilimą lydant žaliavą, įprastą iškastinį kurą, alternatyvų iškastinį kurą ir žaliavas, biomasės kurą (biomasės atliekas), kitą kurą, priedus, kurių sudėtyje yra anglies, įskaitant koksą, anglių dulkes ir grafitą, kaminų dujų sudeginimą ir kaminų dujų plovimą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį. Proceso metu iš žaliavų išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal II priedo 4 skirsnį. Turi būti atsižvelgiama bent į šiuos karbonatus: CaCO3, MgCO3, Na2CO3, NaHCO3, BaCO3, Li2CO3, K2CO3, ir SrCO3. Taikytinas tik A metodas. Iš proceso medžiagų, įskaitant koksą, grafitą ir anglių dulkes, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal II priedo 5 skirsnį.

Nukrypstant nuo II priedo 4 skirsnio nuostatų, išmetamųjų teršalų faktoriui taikomos šios pakopų apibrėžtys:

1 pakopa. Taikomi VI priedo 2 skirsnyje išvardyti stechiometriniai koeficientai. Atitinkamų sunaudojamų žaliavų grynumas nustatomas pagal geriausią sektoriaus praktiką.

2 pakopa. Atitinkamų karbonatų kiekis kiekvienoje atitinkamoje žaliavoje nustatomas pagal 32–35 straipsnius.

Konversijos faktoriui taikoma tik 1 pakopa.

12.   KERAMIKOS PRODUKTŲ GAMYBA, KAIP NURODYTA DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: krosnių kurą, žaliavoje esančio kalkakmenio (dolomito) ir kitų karbonatų kalcinavimą, kalkakmenį ir kitus karbonatus oro teršalams mažinti bei kitoms kūryklų dujoms valyti, iškastinius ir (arba) biomasės priedus, naudojamus siekiant didesnio akytumo, įskaitant polistirolą, popieriaus gamybos liekanas ar pjuvenas, iškastines organines medžiagas molyje ir kitose žaliavose.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį. Proceso metu iš žaliavinio mišinio sudedamųjų dalių ir priedų išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal II priedo 4 ir 5 skirsnius. Keramikos produktams, pagamintiems iš valyto ar sintetinio molio, veiklos vykdytojas gali taikyti A metodą arba B metodą. Keramikos produktams, pagamintiems iš neapdoroto molio, jeigu naudojamas molis ar priedai, kuriuose yra didelis organinių medžiagų kiekis, veiklos vykdytojas taiko A metodą. Visada turi būti atsižvelgiama į kalcio karbonatus. Į kitus žaliavoje esančius karbonatus ir organinę anglį atsižvelgiama, jeigu to reikia apskaičiuojant išmetamųjų ŠESD kiekį.

Pagal A metodą su žaliavomis susiję veiklos duomenys gali būti nustatyti taikant tinkamą geriausia sektoriaus patirtimi pagrįstą ir kompetentingos institucijos patvirtintą atgalinio skaičiavimo metodą. Taikant tokį atgalinio skaičiavimo metodą, atsižvelgiama į tai, kokių matavimo duomenų turima apie sausuosius žaliuosius produktus ar degtus produktus, ir į atitinkamus duomenų šaltinius apie molio drėgnį, priedus ir susijusių medžiagų netekimą kaitinant (iškaitinimo nuostolį).

Nukrypstant nuo II priedo 4 skirsnio nuostatų, proceso metu iš žaliavų, kuriose yra karbonatų, išsiskiriančių ŠESD išmetamųjų teršalų faktoriams taikomos šios pakopų apibrėžtys:

A metodas (grindžiamas sąnaudomis)

1 pakopa. Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų faktorių vietoj analizės rezultatų taikoma 0,2 tonos CaCO3 konservatyvi vertė (atitinkanti 0,08794 tonos CO2) sauso molio tonai. Visa molio medžiagoje esanti neorganinė ir organinė anglis laikoma įskaičiuota į šią vertę. Priedai laikomi neįskaičiuotais į šią vertę.

2 pakopa. Kiekvieno sukėliklio išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas ir atnaujinamas bent kartą per metus šiuo tikslu naudojant sektoriaus geriausią patirtį, atitinkančią konkrečias vietos sąlygas ir įrenginyje naudojamą produktų mišinį.

3 pakopa. Atitinkamų žaliavų sudėtis nustatoma pagal 32–35 straipsnius. Sudėties duomenims perskaičiuoti į išmetamųjų teršalų faktorius taikomi VI priedo 2 skirsnyje pateikti stechiometriniai koeficientai.

B metodas (grindžiamas išeiga)

1 pakopa. Apskaičiuojant išmetamųjų teršalų faktorių vietoj analizės rezultatų taikoma 0,123 tonos CaO konservatyvi vertė (atitinkanti 0,09642 tonos CO2) produkto tonai. Visa molio medžiagoje esanti neorganinė ir organinė anglis laikoma įskaičiuota į šią vertę. Priedai laikomi neįskaičiuotais į šią vertę.

2 pakopa. Išmetamųjų teršalų faktorius nustatomas ir atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus taikant geriausią sektoriaus praktiką, atitinkančią konkrečias vietos sąlygas bei įrenginyje naudojamą produktų mišinį.

3 pakopa. Atitinkamų produktų sudėtis nustatoma pagal 32–35 straipsnius. Jeigu taikoma, sudėties duomenis perskaičiuojant į išmetamųjų teršalų faktorius naudojami VI priedo 2 skirsnio 3 lentelėje nurodyti stechiometriniai koeficientai, darant prielaidą, kad visi atitinkami metalų oksidai buvo gauti iš atitinkamų karbonatų.

Nukrypstant nuo šio priedo 1 skirsnio nuostatų, plaunant kaminų dujas išmetamųjų teršalų faktoriui taikoma ši pakopa:

1 pakopa. Veiklos vykdytojas taiko CaCO3 stechiometrinį koeficientą, kaip nurodyta VI priedo 2 skirsnyje.

Dujų plovimui netaikoma nei jokia kita pakopa, nei konversijos koeficientas. Panaudotas kalkakmenis, kuris tame pačiame įrenginyje perdirbamas kaip žaliava, neturi būti apskaitomas du kartus.

13.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA GIPSO PRODUKTŲ IR GIPSO KARTONINIŲ PLOKŠČIŲ GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent CO2 kiekius, kurie išmetami vykdant visų tipų degimo veiklą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo proceso metu išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį.

14.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA PLAUŠIENOS IR POPIERIAUS GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: katilus, dujų turbinas ir kitus deginimo įrenginius, kuriuose gaminamas garas ar elektra, išgavimo katilus ir kitus įrenginius, kūrenamus sunaudotomis celiuliozės perdirbimo nuoviromis, atliekų deginimo krosnis, kalkių degimo krosnis ir kalcinavimo įrenginius, išmetamųjų dujų plovimą ir kuru kūrenamas džiovyklas (pvz., infraraudonųjų spindulių džiovyklas).

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo procesų metu, įskaitant kaminų dujų plovimą, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal šio priedo 1 skirsnį.

Proceso metu iš žaliavų, kurios naudojamos kaip sudėtinės pradinės cheminės medžiagos, įskaitant bent klintis ir natrio karbonatą, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėsena vykdoma taikant A metodą pagal II priedo 4 skirsnį. CO2 kiekis, išsiskiriantis išgaunant kalkių defekatą celiuliozės gamyboje, laikomas iš perdirbtos biomasės išsiskyrusiu CO2. Laikoma, kad tik tas CO2 kiekis, kuris proporcingas sudėtinių pradinių cheminių medžiagų sąnaudoms, yra deginant iškastinį kurą išskiriantis CO2.

Iš sudėtinių pradinių cheminių medžiagų išsiskiriančių ŠESD išmetamųjų teršalų faktoriui taikomos šios pakopų apibrėžtys:

1 pakopa. Taikomi VI priedo 2 skirsnyje išvardyti stechiometriniai koeficientai. Atitinkamų sunaudojamų žaliavų grynumas nustatomas pagal geriausią sektoriaus praktiką. Gautos vertės perskaičiuojamos pagal naudojamų karbonatinių medžiagų drėgnumą ir uolienų priemaišų kiekį.

2 pakopa. Atitinkamų karbonatų kiekis kiekvienoje atitinkamoje žaliavoje nustatomas pagal 32–35 straipsnius. Sudėties duomenims perskaičiuoti į išmetamųjų teršalų faktorius taikomi VI priedo 2 skirsnyje pateikti stechiometriniai koeficientai.

Konversijos koeficientui taikoma tik 1 pakopa.

15.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA SUODŽIŲ GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną kaip CO2 išmetimo šaltinius įtraukia bent degimo procesams naudojamą visų rūšių kurą ir tą kurą, kuris naudojamas kaip proceso medžiaga.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Gaminant suodžius išmetamų ŠESD kiekio stebėseną galima vykdyti kaip degimo proceso, įskaitant kaminų dujų plovimą, stebėseną pagal šio priedo 1 skirsnio nuostatas, arba taikant masės balanso metodiką pagal 25 straipsnį ir II priedo 3 skirsnį.

16.   Į DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDĄ ĮTRAUKTOS AZOTO RŪGŠTIES, ADIPO RŪGŠTIES, KAPROLAKTAMO, GLIOKSALIO IR GLIOKSILO RŪGŠTIES GAMYBOS METU IŠMETAMO AZOTO SUBOKSIDO (N2O) KIEKIO NUSTATYMAS

A.   Taikymo sritis

Kiekvienas veiklos vykdytojas, vykdantis bet kokią veiklą, kurią vykdant išmetamas N2O, į stebėseną įtraukia visus šaltinius, iš kurių vykstant gamybos procesams išmetamas N2O, įskaitant tuo atveju, jeigu gamybos metu išmestas N2O perleidžiamas per bet kokią išmetamųjų teršalų kiekį mažinančią įrangą. Tai apima:

(a)	azoto rūgšties gamybą, kurios metu kataliziškai oksiduojant amoniaką ir (arba) iš NOx/N2O teršalų mažinimo įrenginių išmetamas N2O;

(b)	adipo rūgšties gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tą N2O, kuris išsiskiria vykstant oksidacijos reakcijai, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą;

(c)	glioksalio ir glioksilo rūgšties gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tą N2O, kuris išsiskiria proceso metu vykstant įvairioms reakcijoms, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą;

(d)	kaprolaktamo gamybą, kurios metu išmetamas N2O, įskaitant tą N2O, kuris išsiskiria proceso metu vykstant įvairioms reakcijoms, bet kuriam tiesioginiam dujų išleidimo procesui ir (arba) naudojant bet kurią išmetamųjų teršalų kontrolės įrangą.

Šios nuostatos netaikomos jokiam kurą deginant išmetamam N2O.

B.   Išmetamo N2O kiekio nustatymas

B.1.   Metinis išmetamas N2O kiekis

Stebėdamas gaminant azoto rūgštį išmetamą N2O kiekį veiklos vykdytojas taiko nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo metodą. Veiklos vykdytojas gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį išmetamo N2O kiekio stebėseną vykdo naudodamas matavimu grindžiamą metodiką, jeigu naudojama išmetamųjų teršalų mažinimo įranga, ir apskaičiavimu grindžiamą metodiką (grindžiamą masės balanso metodu), jeigu vykdoma atsitiktinai išmetamo valymo įranga neapdoroto N2O stebėsena.

Veiklos vykdytojas kiekvieno taršos šaltinio, kuriam taikomas nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo metodas, bendrą metinį išmetamųjų ŠESD kiekį laiko visų valandinių išmestų ŠESD kiekių suma pagal VIII priedo 3 skirsnyje pateiktą 1 lygtį.

B.2.   Valandinis išmetamas N2O kiekis

Veiklos vykdytojas kiekvieno taršos šaltinio, kuriam taikomas nuolatinio išmetamųjų teršalų matavimo metodas, metinį vidutinį valandinį išmetamo N2O kiekį apskaičiuoja pagal VIII priedo 3 skirsnyje pateiktą 2 lygtį.

Veiklos vykdytojas valandines N2O koncentracijas kiekvieno taršos šaltinio kaminų dujose nustato reprezentatyviuose taškuose taikydamas matavimu grindžiamą metodiką po to, kai šios dujos apdorojamos NOx/N2O šalinimo įranga (jeigu ji taikoma). Veiklos vykdytojas turi taikyti metodikas, tinkamas išmatuoti iš visų taršos šaltinių išmetamo N2O koncentracijas, jeigu naudojama išmetamųjų teršalų kiekį mažinanti įranga ir tuo atveju, kai ji nenaudojama. Jeigu šiais laikotarpiais padidėja neapibrėžtys, veiklos vykdytojas atsižvelgia į jas neapibrėžties vertinime.

Veiklos vykdytojas visus matavimus prireikus patikslina naudodamas sausų dujų vertę ir nuolat juos pateikia ataskaitose.

B.3.   Kaminų dujų debito nustatymas

Veiklos vykdytojas šio reglamento 43 straipsnio 5 dalyje nurodytus kaminų dujų debito stebėsenos metodus naudoja kaminų dujų debito N2O kiekiui nustatyti. Gamindamas azoto rūgštį veiklos vykdytojas taiko 43 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą metodą, nebent jo techniškai neįmanoma taikyti. Tokiu atveju, gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, veiklos vykdytojas taiko alternatyvų metodą, įskaitant pagal masės balanso metodiką, grindžiamą reikšminiais parametrais (pvz., procesui naudojamo amoniako kiekiu), arba srautą išmatuoja taikydamas nuolatinio išmetamųjų ŠESD srauto matavimo sistemą.

Kaminų dujų debitas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Vkaminų dujų debitas [Nm3/h] = Voro * (1 – O2, oro) / (1 – O2, kaminų dujų)

kur:

Voro = bendras oro srautas Nm3/h įprastomis sąlygomis;

O2, oro = O2 tūrio dalis sausame ore [= 0,2095];

O2, kaminų dujų = O2 tūrio dalis kaminų dujose.

Voro apskaičiuojamas sudėjus visų oro srautų, patenkančių į azoto rūgšties gamybos vienetą, vertes.

Jeigu stebėsenos plane nenurodyta kitaip, veiklos vykdytojas taiko šią formulę:

Voro = Vpirm + Vantrin + Vsandar

kur:

Vpirm = pirminis tiekiamo oro srautas (Nm3/h) įprastomis sąlygomis;

Vantr = antrinis tiekiamo oro srautas (Nm3/h) įprastomis sąlygomis;

Vsandar = tiekiamas sandarinimo oro srautas (Nm3/h) įprastomis sąlygomis.

Veiklos vykdytojas Vpirm nustato nuolat matuodamas srautą prieš srautui susimaišant su amoniaku. Veiklos vykdytojas Vantrin nustato nuolat matuodamas srautą, pvz., prieš srautui patenkant į šilumos atgavimo įrenginį. Vsandar veiklos vykdytojas laiko išvalytą oro srautą, susijusį su azoto rūgšties gamyba.

Jeigu visos tiekiamo oro srovės sudaro mažiau nei 2,5 % bendro oro srauto, kompetentinga institucija gali leisti oro srautą įvertinti taikant oro srauto tūrio įvertinimo metodus, kuriuos veiklos vykdytojas pasiūlo remdamasis geriausia sektoriaus patirtimi.

Veiklos vykdytojas pateikia normaliomis įrenginio eksploatavimo sąlygomis atliktus matavimus, kuriais įrodoma, kad išmatuotas kaminų dujų debitas pakankamai vienalytis, kad būtų galima taikyti siūlomą matavimo metodą. Jeigu šiais matavimais patvirtinama, kad dujų debitas nėra vienalytis, veiklos vykdytojas atsižvelgia į šį faktą pasirinkdamas tinkamus stebėsenos metodus ir apskaičiuodamas išmesto N2O kiekio neapibrėžtį.

Veiklos vykdytojas visus matavimus patikslina naudodamas sausųjų dujų vertę ir nuolat juos pateikia ataskaitose.

B.4.   Deguonies (O2) koncentracijos

Veiklos vykdytojas išmatuoja deguonies koncentraciją kaminų dujų debite, jeigu to reikia kaminų dujų debitui apskaičiuoti pagal IV priedo šio skirsnio B.3 poskirsnį. Matuodamas veiklos vykdytojas laikosi 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų koncentracijos matavimo reikalavimų. Nustatydamas išmetamo N2O kiekio neapibrėžtį, veiklos vykdytojas atsižvelgia į O2 koncentracijos matavimų neapibrėžtį.

Veiklos vykdytojas visus matavimus prireikus patikslina naudodamas sausų dujų vertę ir nuolat juos pateikia ataskaitose.

B.5   Išmetamo N2O kiekio apskaičiavimas

Jeigu gaminant adipo rūgštį, kaprolaktamą, glioksalį ir glioksilo rūgštį tam tikrais periodais išmetami valymo įranga neapdoroto N2O kiekiai (įskaitant valymo įranga neapdorotus teršalus, išmetamus saugumo tikslais išleidžiant dujas ir (arba) tais atvejais, jeigu sugenda teršalų apdorojimo įrenginys) ir jeigu nuolatinis išmetamo N2O kiekio stebėjimas techniškai neįmanomas, veiklos vykdytojas gali išmetamą N2O kiekį apskaičiuoti taikydamas masės balanso metodiką, jeigu tą konkrečią metodiką patvirtina kompetentinga institucija. Šiuo tikslu bendroji neapibrėžtis turi būti panaši į tą rezultatą, kuris gaunamas taikant 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus pakopų reikalavimus. Veiklos vykdytojas skaičiavimo metodą grindžia teršalų išmetimo proceso metu vykstant cheminei reakcijai išsiskiriančio N2O didžiausiu galimu kiekiu.

Nustatydamas taršos šaltinio metinę vidutinę valandinę neapibrėžtį veiklos vykdytojas atsižvelgia į bet kurio tam tikro taršos šaltinio apskaičiuoto teršalų kiekio neapibrėžtį.

B.6.   Su konkrečia veikla susijusios gamybos apimties nustatymas

Gamybos apimtis apskaičiuojama remiantis kasdienės gamybos ataskaitomis ir eksploatavimo valandų skaičiumi.

B.7.   Ėminių ėmimo dažnumas

Pagal 44 straipsnį apskaičiuojami šie galiojantys valandiniai vidurkiai ar trumpesnių ataskaitinių laikotarpių vidurkiai:

(a)	N2O koncentracija kaminų dujose;

(b)	bendras kaminų dujų debitas, jeigu reikia ir jeigu jis matuojamas tiesiogiai;

(c)	visi dujų debitai ir deguonies koncentracijos, kurių reikia bendram kaminų dujų debitui nustatyti netiesioginiu būdu.

C.   Metinio CO2 ekvivalento (CO2(e)) nustatymas

Veiklos vykdytojas bendrą metinį iš visų taršos šaltinių išmetamą N2O kiekį (matuojamas tonomis tūkstantųjų tikslumu) paverčia metiniu CO2(e) išmetamųjų teršalų kiekiu (vertė suapvalinama iki tonų) naudodamas VI priedo 3 skirsnyje pateiktas visuotinio atšilimo potencialo (VAP) vertes ir šią formulę:

CO2(e) [t] = N2Ometinis[t] * VAPN2O

kur:

N2Ometinis = bendras metinis išmetamas N2O kiekis, apskaičiuojamas pagal VIII priedo 3 skirsnyje pateiktą 1 lygtį.

Bendras metinis iš visų taršos šaltinių išmetamo CO2(e) kiekis bei visi iš kitų taršos šaltinių (jeigu jie nurodyti leidime išmesti ŠESD) tiesiogiai išmetami CO2 kiekiai pridedami prie bendro metinio iš įrenginio išmetamo CO2 kiekio ir naudojami teikiant ataskaitas bei atsisakant apyvartinių taršos leidimų.

Bendras metinis N2O išmetamųjų teršalų kiekis ataskaitose nurodomas tonomis tūkstantųjų tikslumu ir suapvalintomis CO2(e) tonomis.

17.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA AMONIAKO GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: kuro deginimas siekiant tiekti šilumą riformingui arba dalinei oksidacijai, kuras, naudojamas kaip proceso žaliava gaminant amoniaką (riformingas ar dalinė oksidacija), kuras, naudojamas kitiems degimo procesams, įskaitant karšto vandens ar garo ruošimą.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Degimo procesų metu ir iš kuro, kuris naudojamas kaip proceso žaliava, išsiskiriančių ŠESD stebėsena vykdoma taikant standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir šio priedo 1 skirsnį.

Jeigu gaminant amoniaką išsiskyręs CO2 naudojamas kaip karbamido ar kitų cheminių medžiagų gamybos žaliava arba jeigu jis iš įrenginio perduodamas, kad būtų naudojamas bet kuria kita į 49 straipsnio 1 dalį neįtraukta paskirtimi, atitinkamas CO2 kiekis laikomas išmestu iš to įrenginio, kuriame jis susidarė.

18.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA BIRIŲJŲ ORGANINIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas atsižvelgia bent į šiuos CO2 išmetimo šaltinius: krekingą (katalizinį ir nekatalizinį), riformingą, dalinę ar visišką oksidaciją, panašius procesus, kuriems vykstant CO2 išmetamas iš anglies, esančios žaliavose, kurių pagrindas angliavandeniliai, išmetamųjų dujų ir fakelų deginimą bei kuro deginimą vykdant kitus deginimo procesus.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Jeigu biriųjų organinių cheminių medžiagų gamyba techniškai yra integruota naftos perdirbimo įmonėje, tokio įrenginio veiklos vykdytojas taiko atitinkamas šio priedo 2 skirsnio nuostatas.

Nepaisydamas pirmos pastraipos, veiklos vykdytojas degimo procesų metu išmetamo ŠESD kiekio stebėseną, jeigu naudojamas kuras nėra susijęs su biriųjų organinių cheminių medžiagų gamybos reakcijomis ir jeigu jis nėra gautas vykstant šioms cheminėms reakcijoms, vykdo taikydamas standartinę metodiką pagal 24 straipsnį ir šio priedo 1 skirsnį. Visais kitais atvejais veiklos vykdytojas gali pasirinkti gaminant biriąsias chemines medžiagas išmetamų ŠESD stebėseną vykdyti taikydamas balanso metodiką pagal 25 straipsnį arba standartinę metodiką pagal 24 straipsnį. Jeigu veiklos vykdytojas taiko standartinę metodiką, jis kompetentingai institucijai pateikia įrodymus, kad pasirinkta metodika apima visas susijusias išmetamas ŠESD, kurioms taip pat būtų taikoma masės balanso metodika.

Nustatant anglies kiekį pagal 1 pakopos reikalavimus, taikomi VI priedo 5 lentelėje išvardyti pamatiniai išmetamųjų teršalų faktoriai. Anglies kiekį VI priedo 5 lentelėje ar kituose šio reglamento skirsniuose neišvardytose cheminėse medžiagose veiklos vykdytojas apskaičiuoja pagal stechiometrinį anglies kiekį grynoje medžiagoje ir cheminės medžiagos koncentraciją sąnaudų arba išeigos sraute.

19.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA VANDENILIO IR SINTEZĖS DUJŲ GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Veiklos vykdytojas į ŠESD stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: vandenilio ar sintezės dujų gamybos procesui naudojamą kurą (riformingas arba dalinė oksidacija) ir kitiems degimo procesams, įskaitant karšto vandens ar garo ruošimą, naudojamą kurą. Pagamintos sintezės dujos pagal masės balanso metodiką laikomos sukėlikliu.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Vykdant degimo procesų metu išsiskiriančių ir iš kuro, kuris gaminant vandenilį naudojamas kaip proceso žaliava, išsiskiriančių ŠESD kiekio stebėseną taikoma standartinė metodika pagal 24 straipsnį ir šio priedo 1 skirsnį.

Vykdant ŠESD, kurios išmetamos gaminant sintezės dujas, kiekio stebėseną taikoma masės balanso metodika pagal 25 straipsnį. Atskirų degimo procesų metu išsiskiriančias ŠESD veiklos vykdytojas gali pasirinkti įtraukti į masės balansą arba bent daliai sukėliklių taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį siekdamas užtikrinti, kad būtų apskaitomi visi išmetami ŠESD kiekiai ir būtų išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

Jeigu vandenilis ir sintezės dujos gaminami tame pačiame įrenginyje, veiklos vykdytojas išmestą CO2 kiekį apskaičiuoja vandeniliui ir sintezės dujoms taikydamas skirtingus metodus, kaip nurodyta šio poskirsnio pirmose dviejose pastraipose, arba apskaičiuodamas vieną bendrą masės balansą.

20.   DIREKTYVOS 2003/87/EB I PRIEDE NURODYTA NATRIO KARBONATO IR NATRIO VANDENILIO KARBONATO GAMYBA

A.   Taikymo sritis

Natrio karbonato ir natrio vandenilio karbonato gamybos įrenginių CO2 taršos šaltiniai ir sukėlikliai apima šiuos dalykus:

(a)	degimo procesams naudojamą kurą, įskaitant kurą, naudojamą siekiant gauti karštą vandenį arba garus;

(b)	žaliavas, įskaitant kalcinuojant kalkakmenį išleidžiamas dujas, kurios nenaudojamos saturavimui;

(c)	išmetamąsias dujas, susidarančias po saturavimo atliekamo plovimo arba filtravimo metu, kurios nenaudojamos saturavimui.

B.   Konkrečios stebėsenos taisyklės

Vykdydamas gaminant natrio karbonatą ir natrio vandenilio karbonatą išmetamų ŠESD kiekio stebėseną veiklos vykdytojas taiko masės balansą pagal 25 straipsnį. Degimo procesų metu išsiskiriančias ŠESD veiklos vykdytojas gali pasirinkti įtraukti į masės balansą arba bent daliai sukėliklių taikyti standartinę metodiką pagal 24 straipsnį siekdamas užtikrinti, kad būtų apskaitomi visi išmetami ŠESD kiekiai ir būtų išvengta dvigubos išmetamųjų ŠESD apskaitos.

Jeigu gaminant natrio karbonatą išsiskyręs CO2 naudojamas gaminant natrio vandenilio karbonatą, iš natrio karbonato išsiskyręs CO2, kuris naudojamas gaminant natrio vandenilio karbonatą, laikomas išmestu iš įrenginio, kuriame susidarė.

21.   VYKDANT CO2 SURINKIMO VEIKLĄ, KURIA CO2 SIEKIAMA TRANSPORTUOTI Į DIREKTYVA 2009/31/EB LEIDŽIAMĄ GEOLOGINIO SAUGOJIMO VIETĄ IR JOJE SAUGOTI, IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS

A.   Taikymo sritis

CO2 renkamas tam skirtame atskirame įrenginyje, į kurį perduodamas CO2 iš vieno ar daugiau kitų įrenginių, arba jis renkamas tame pačiame įrenginyje, kuriame vykdoma veikla, dėl kurios išmetamas CO2, ir kuriam taikomas tas pats leidimas išmesti ŠESD. Visos įrenginio, susijusio su CO2 surinkimu, tarpiniu laikymu, perdavimu į CO2 vamzdynų tinklą arba CO2 ŠESD geologinio saugojimo vietą, dalys įtraukiamos į leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir į susijusį stebėsenos planą. Jeigu įrenginyje vykdoma kita veikla, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, ją vykdant išmestų ŠESD kiekio stebėsena vykdoma pagal atitinkamus šio priedo skirsnius.

CO2 surinkimo veiklą vykdantis veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius:

(a)	CO2 surinkimo įrenginiams perduotą CO2;

(b)	su CO2 surinkimu susijusią įrenginyje vykdomą deginimo ir kitą susijusią veiklą, įskaitant kuro ir žaliavų naudojimą.

B.   Perduoto ir išmesto CO2 kiekio nustatymas

B.1.   Kiekybinis įrenginio lygio nustatymas

Kiekvienas veiklos vykdytojas ŠESD kiekį apskaičiuoja atsižvelgdamas į CO2 kiekį, kuris gali būti išmetamas vykdant visus atitinkamus procesus įrenginyje, ir į surinktą bei į vamzdynų tinklą perduotą CO2 kiekį pagal šią formulę:

Išmsurink. įrenginio = CO2 perduotas + Išmbe surinkimo – CO2 saugomas

kur:

Išmsurink.įrenginio = bendras surinkimo įrenginio išmetamųjų ŠESD kiekis;

CO2 perduotas = į surinkimo įrenginį perduotas CO2 kiekis, kuris nustatomas pagal 40–46 straipsnius ir 49 straipsnį;

Išmbe surinkimo = ŠESD kiekis, kuris būtų išmestas iš įrenginio, jeigu CO2 nebūtų surinktas, t. y. visų vykdant visų kitų rūšių veiklą įrenginyje išmestų ŠESD kiekių, nustatytų vykdant stebėseną pagal atitinkamus IV priedo skirsnius, suma;

CO2 saugomas = į vamzdynų tinklą ar saugojimo vietą perduotas CO2 kiekis, nustatytas pagal 40–46 straipsnius ir 49 straipsnį.

Tais atvejais, kai CO2 surenkamas tame pačiame įrenginyje, kuriame jis išmetamas, veiklos vykdytojas dydžiui CO2 perduotas naudoja vertę 0.

Jeigu surinkimo įrenginys yra atskiras, veiklos vykdytojas laiko, kad Išmbe surinkimo atitinka tą ŠESD kiekį, kuris išmetamas iš kitų šaltinių nei CO2 perdavimas į surinkimo įrenginį. Veiklos vykdytojas tokių išmetamųjų ŠESD kiekį nustato pagal šio reglamento nuostatas.

Jeigu CO2 rinkimo įrenginys yra atskiras, įrenginio, kuris CO2 perduoda surinkimo įrenginiui, veiklos vykdytojas iš savo įrenginio išmestų ŠESD kiekio atima CO2 perduotas kiekį pagal 49 straipsnio nuostatas.

B.2.   Perduoto CO2 kiekio nustatymas

Kiekvienas veiklos vykdytojas iš surinkimo įrenginio perduotą CO2 kiekį ir į šį įrenginį perduotą CO2 kiekį nustato pagal 49 straipsnį taikydamas matavimu grindžiamas metodikas pagal 40–46 straipsnius.

Tik tuo atveju, jeigu įrenginio, iš kurio CO2 perduodamas į surinkimo įrenginį, veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad į surinkimo įrenginį perduodamas visas CO2 ir bent lygiaverčiu tikslumu, kompetentinga institucija gali tam veiklos vykdytojui leisti perduoto CO2 kiekį (CO2 perduotas) nustatyti skaičiavimu grindžiama metodika pagal 24 arba 25 straipsnį, t. y. nereikalauti taikyti matavimu grindžiamas metodikas pagal 40–46 straipsnius ir 49 straipsnį.

22.   VAMZDYNU PERDUODANT CO2 Į GEOLOGINĘ SAUGYKLĄ, KURIĄ LEIDŽIAMA NAUDOTI DIREKTYVA 2009/31/EB, IŠSISKIRIANČIŲ ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS

A.   Taikymo sritis

Transportuojant CO2 vamzdynais, įskaitant visus su vamzdynų tinklu funkciškai susijusius įrenginius, tokius kaip slėginės ir šildytuvai, išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo ribos nustatomos vamzdynų tinklo leidime išmesti ŠESD. Kiekviename vamzdynų tinkle turi būti bent vienas pradinis ir vienas galinis taškas; abu jie turi būti sujungti su kitais įrenginiais, kuriuose vykdoma vienos ar daugiau čia paminėtų rūšių veikla: CO2 surinkimas, transportavimas arba geologinis saugojimas. Pradinis ir galinis taškas gali būti prie vamzdynų tinklo išsišakojimo (į dvi dalis) ar valstybių pasienyje. Leidime išmesti ŠESD nurodomas pradinis bei galinis taškas ir įrenginiai, su kuriais jie sujungti.

Kiekvienas veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: su vamzdynų tinklu funkciškai sujungtuose įrenginiuose, įskaitant slėginėse, vykstančius degimo ir kitus procesus, nenumatytą išmetimą iš vamzdynų tinklo, iš vamzdynų tinklo apgalvotai išmetamą CO2, dėl vamzdynų tinklo nuotėkio išmetamą CO2.

B.   Kiekybinio CO2 įvertinimo metodikos

Vamzdynų tinklų veiklos vykdytojas išmestą ŠESD kiekį nustato taikydamas vieną iš šių metodų:

a)	A metodą (visų sąnaudų ir išeigos srautų bendrasis masės balansas), išdėstytą B.1 poskirsnyje;

b)	B metodą (atskirų sukėliklių stebėsena), išdėstytą B.2 poskirsnyje.

Rinkdamasis, kurį metodą (A ar B) taikyti, veiklos vykdytojas, teikdamas leidimo išmesti ŠESD ir stebėsenos plano patvirtinimo prašymą, kompetentingai institucijai įrodo, kad, remiantis geriausiais esamais metodais ir žiniomis, pasirinktąja metodika bus gauti patikimesni rezultatai, t. y. bendras ŠESD kiekis bus nustatytas su mažesne neapibrėžtimi ir nepatiriant nepagrįstai didelių išlaidų. Jeigu veiklos vykdytojas pasirenka B metodą, jis kompetentingai institucijai tinkamai įrodo, kad bendras metinis iš veiklos vykdytojo vamzdynų tinklo išmetamų ŠESD kiekis bus apskaičiuotas su ne didesne kaip 7,5 % neapibrėžtimi.

B metodą taikantis veiklos vykdytojas iš kito įrenginio, turinčio leidimą pagal Direktyvą 2003/87/EB, gauto CO2 kiekio neprideda prie savo apskaičiuoto išmetamųjų ŠESD lygio ir iš savo apskaičiuoto išmetamųjų ŠESD lygio neatima jokio CO2 kiekio, perduoto į kitą įrenginį, turintį leidimą pagal Direktyvą 2003/87/EB.

Kiekvienas vamzdynų tinklo veiklos vykdytojas bent kartą per metus taikydamas A metodą patvirtina B metodu nustatytų rezultatų patikimumą. Taikydamas A metodą tokiam patvirtinimui atlikti, veiklos vykdytojas gali taikyti žemesnes pakopas.

B.1.   A metodas

Kiekvienas veiklos vykdytojas išmetamųjų ŠESD kiekį nustato pagal tokią formulę:

kur:

Išmestas kiekis= bendras iš vamzdynų tinklo išmestas CO2 kiekis [t CO2];

Išmetsava veikla = vykdant su vamzdynų tinklu susijusią veiklą išmetamo CO2 kiekis, t. y. ne transportuojant išmestas CO2 kiekis, bet įskaitant ŠESD, išmestas deginant kurą slėginėse, kurių kiekis nustatomas pagal atitinkamus IV priedo skirsnius;

PerdĮ,i = CO2 kiekis, perduotas į vamzdynų tinklą pradiniame taške i, nustatytas pagal 40–46 straipsnius ir 49 straipsnį;

PerdIŠ, i = CO2 kiekis, perduotas iš vamzdynų tinklo galiniame taške i, nustatytas pagal 40–46 straipsnius ir 49 straipsnį.

B.2.   B metodas

Kiekvienas veiklos vykdytojas išmetamųjų ŠESD kiekį nustato atsižvelgdamas į visus su ŠESD išmetimu susijusius procesus įrenginyje ir į surinktą bei į perdavimo įrenginį perduotą CO2 kiekį pagal šią formulę:

Išmestas kiekis [t CO2] = CO2 nevaldomas+ CO2 apgalvotas + CO2 nuotėkio + CO2 įrenginių

kur:

Išmestas kiekis= bendras iš vamzdynų tinklo išmestas CO2 kiekis [t CO2];

CO2 nevaldomas = iš vamzdynų tinklo, kuriuo transportuojamas CO2, išmestas nevaldomojo CO2 kiekis [t CO2], įskaitant per sandariklius, vožtuvus, tarpines kompresorių stotis ir tarpinius saugojimo įrenginius prasiskverbusį CO2;

CO2 apgalvotas = iš vamzdynų tinklo, kuriuo transportuojamas CO2, apgalvotai išleistas CO2 kiekis [t CO2];

CO2 nuotėkio = vamzdynų tinklu perduodant CO2 dėl vienos ar daugiau šio tinklo sudedamųjų dalių gedimo išmesto CO2 kiekis [t CO2];

CO2 įrenginių = CO2, išmetamo vykstant degimo procesams, funkciškai susijusiems su CO2 perdavimu vamzdynais vamzdynų tinkle, kiekis [t CO2], nustatomas pagal IV priedo atitinkamų skirsnių nuostatas.

B.2.1.   Iš vamzdynų tinklo nevaldomai išmestų ŠESD kiekis

Veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia iš šių tipų įrangos nevaldomai išmestas ŠESD:

(a)	sandariklių;

(b)	matavimo prietaisų;

(c)

vožtuvų;

(d)	tarpinių kompresorių stočių;

(e)	tarpinių saugojimo įrenginių.

Eksploatacijos pradžioje ir vėliausiai pirmų ataskaitinių metų, kuriais vamzdynų tinklas eksploatuojamas, pabaigoje veiklos vykdytojas nustato kiekvieno įrenginio ir atvejo, kai gali būti nevaldomai išmetamos ŠESD, vidutinius išmetamųjų teršalų faktorius ITF (išreiškiamus CO2 g per laiko vienetą). Atsižvelgdamas į geriausias esamas technologijas ir žinias, veiklos vykdytojas šiuos faktorius persvarsto bent kas penkerius metus.

Veiklos vykdytojas nevaldomai išmestą ŠESD kiekį apskaičiuoja kiekvienos kategorijos įrenginių skaičių daugindamas iš išmetamųjų teršalų faktoriaus ir sudėdamas kiekvienos kategorijos rezultatus, kaip parodyta toliau pateiktoje lygtyje:

atvejų skaičius (Natvejų ) yra konkrečios kategorijos įrenginių skaičius, padaugintas iš laiko vienetų per metus skaičiaus.

B.2.2.   Dėl nuotėkio išmetamas ŠESD kiekis

Vamzdynų tinklo veiklos vykdytojas pateikia tinklo vientisumo įrodymą pasitelkdamas reprezentatyviuosius (erdvės ir laiko) temperatūros ir slėgio duomenis. Jeigu duomenys rodo, kad įvyko nuotėkis, veiklos vykdytojas apskaičiuoja nutekėjusio CO2 kiekį pagal tinkamą stebėsenos plane dokumentuotą metodiką, pagrįstą sektoriaus geriausios patirties gairėmis, be kita ko, pasinaudodamas skirtumu, gautu palyginus temperatūros ir slėgio duomenis su vidutinėmis temperatūros ir slėgio vertėmis, naudotomis vientisumui įrodyti.

B.2.3.   Apgalvotai išmestas ŠESD kiekis

Kiekvienas veiklos vykdytojas stebėsenos plane pateikia galimų situacijų, kai ŠESD būtų išmetamos apgalvotai, įskaitant techninės priežiūros ar avarijų atvejus, analizę ir tinkamą dokumentais pagrįstą apgalvotai išmesto CO2 kiekio nustatymo metodiką, kuri būtų pagrįsta sektoriaus geriausios patirties gairėmis.

23.   CO2 GEOLOGINIS SAUGOJIMAS DIREKTYVA 2009/31/EB LEIDŽIAMOJE SAUGYKLOJE

A.   Taikymo sritis

Remdamasi pagal Direktyvą 2009/31/EB išduotame leidime nurodytomis saugyklos ir saugyklos komplekso ribomis, kompetentinga institucija kiekvienai CO2 geologinei saugyklai nustato konkrečias joje saugomo CO2 išmetimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo ribas. Jeigu nustatoma, kad saugykloje įvyko nuotėkis ir dėl jo CO2 išmestas arba išleistas į vandens storymę, veiklos vykdytojas nedelsdamas atlieka tokius veiksmus:

(a)	praneša kompetentingai institucijai;

(b)	nuotėkį priskiria atitinkamo įrenginio taršos šaltiniams;

(c)	vykdo išmetamo CO2 kiekio stebėseną ir teikia jo ataskaitą.

Tik kai įgyvendinamos ištaisomosios priemonės pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir nustatoma, kad CO2 nebeišmetamas ir nebeišleidžiamas į vandens storymę, veiklos vykdytojas gali atitinkamą nuotėkį išbraukti iš stebėsenos plano kaip taršos šaltinį ir nebevykdyti jo stebėsenos ir nebeteikti ataskaitų.

Kiekvienas geologinės saugyklos veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia bent šiuos galimus CO2 išmetimo šaltinius: kuro naudojimą atitinkamose slėginėse ir kitą degimo veiklą, įskaitant vietines jėgaines, apgalvotą CO2 išmetimą vykdant jo suleidimą arba vykdant veiksmingesnės angliavandenilių gavybos operacijas, nenumatytą išmetimą suleidimo vietoje, CO2 prasiskverbimą vykdant veiksmingesnės angliavandenilių gavybos operacijas ir nuotėkius.

B.   Išmetamo CO2 kiekio nustatymas

Geologinės saugyklos veiklos vykdytojas iš kito įrenginio gauto CO2 kiekio neprideda prie savo apskaičiuoto išmetamųjų ŠESD lygio ir iš savo apskaičiuoto išmetamųjų ŠESD lygio neatima jokio CO2 kiekio, kuris saugomas geologinėje saugykloje arba perduotas į kitą įrenginį.

B.1.   Vykdant suleidimo veiklą apgalvotai arba nevaldomai išmestos ŠESD

Apgalvotai arba nevaldomai išmestų ŠESD kiekį veiklos vykdytojas nustato taip:

Išmestas CO2 kiekis [t CO2 ] = A CO2 [t CO2] + N CO2 [t CO2]

kur:

A CO2 = apgalvotai išmesto CO2 kiekis;

N CO2 = nevaldomai išmesto CO2 kiekis.

Kiekvienas veiklos vykdytojas A CO2 kiekį nustato taikydamas matavimu grindžiamą metodiką pagal šio reglamento 41–46 straipsnius. Nukrypdamas nuo ankstesnio sakinio ir gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, veiklos vykdytojas į stebėsenos planą gali įtraukti sektoriaus geriausia patirtimi grindžiamą atitinkamą A CO2 nustatymo metodiką, jeigu taikant matavimu grindžiamą metodiką būtų patiriama nepagrįstai didelių išlaidų.

Veiklos vykdytojas N CO2 laiko vienu šaltiniu, t. y. su pakopomis susiję neapibrėžties reikalavimai pagal VIII priedo 1 skirsnį taikomi visai vertei, o ne pavieniams išmetimo taškams. Kiekvienas veiklos vykdytojas stebėsenos plane pateikia galimų šaltinių, iš kurių ŠESD būtų išmetamos nevaldomai, analizę ir tinkamą dokumentais pagrįstą nevaldomai išmesto N CO2 kiekio apskaičiavimo arba išmatavimo metodiką, pagrįstą sektoriaus geriausios patirties gairėmis. Nustatydamas N CO2 kiekį veiklos vykdytojas gali naudoti pagal Direktyvos 2009/31/EB 32–35 straipsnį ir II priedo 1.1 skirsnio e–h punktus surinktus suleidimo įrenginio duomenis, jeigu jie atitinka šio reglamento reikalavimus.

B.2.   Vykdant veiksmingesnės angliavandenilių gavybos operacijas apgalvotai ir nevaldomai išmetamos ŠESD

Kiekvienas veiklos vykdytojas į stebėseną įtraukia šiuos galimus papildomus taršos šaltinius vykdant veiksmingesnės angliavandenilių gavybos operacijas (VASO):

(a)	naftos ir dujų atskyrimo įrenginius ir dujų perdirbimo įrenginius, iš kurių nevaldomai gali būti išmetamas CO2;

(b)	fakelą, iš kurio ŠESD gali būti išmetamos taikant nuolatines teigiamo slėgio prapūtimo sistemas ir mažinant slėgį angliavandenilių gamybos įrenginyje;

(c)	CO2 prapūtimo sistemą, naudojamą, kad liepsna neužgestų dėl didelės CO2 koncentracijos.

Kiekvienas veiklos vykdytojas nevaldomai arba apgalvotai išmetamo CO2 kiekį nustato pagal IV priedo šio skirsnio B.1 poskirsnį.

Kiekvienas veiklos vykdytojas iš fakelo išmetamą ŠESD kiekį nustato pagal šio priedo 1 skirsnio D poskirsnį, atsižvelgdamas į galimą fakelo dujose esantį būdingojo CO2 kiekį pagal 48 straipsnį.

B.3.   Nuotėkis iš saugyklos komplekso

Išmetamas ir į vandens storymę išleidžiamas ŠESD kiekis nustatomas taip:

čia:

N CO2 = dėl nuotėkio per kalendorinę dieną išmesto arba išleisto CO2 masė, laikantis visų toliau nurodytų dalykų:

(a)	kiekvieną kalendorinę dieną, kurią stebimas nuotėkis, kiekvienas veiklos vykdytojas N CO2 apskaičiuoja taip: per valandą nutekėjusio CO2 vidutinė masė [t CO2/h] dauginama iš 24;

(b)	kiekvienas veiklos vykdytojas per valandą nutekėjusių dujų masę nustato pagal patvirtinto stebėsenos plano nuostatas dėl saugyklos ir nuotėkio;

(c)	veiklos vykdytojas laiko, kad kiekvieną kalendorinę dieną iki nuotėkio stebėsenos pradžios, per dieną nutekėjusi masė yra lygi pirmą stebėjimo dieną nutekėjusiai masei ir užtikrina, kad nebūtų nustatomas per mažas nutekėjęs kiekis.

Tpradžia = vėliausia vertė iš šių trijų:

a)	paskutinė diena, kurią dar nepranešta apie jokį CO2 išmetimą ar išleidimą į vandens storymę iš aptariamo šaltinio;

b)	diena, kai pradėta suleisti CO2;

c)	kita data, jeigu kompetentingai institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, kad išmetimas arba išleidimas į vandens storymę iki tos dienos dar nebuvo prasidėjęs.

Tpabaiga = data, iki kurios įgyvendintos ištaisomosios priemonės pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir CO2 išmetimo arba išleidimo į vandens strorymę nebeaptinkama.

Kompetentinga institucija patvirtina ir leidžia taikyti kitus įvykus nuotėkiui išmetamo arba į vandens storymę išleidžiamo CO2 kiekio nustatymo būdus, jeigu veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai gali tinkamai įrodyti, kad taikant šiuo metodus būtų užtikrinamas didesnis tikslumas nei taikant šiame poskirsnyje nurodytą metodiką.

Per kiekvieną nuotėkį iš saugyklos komplekso nutekėjusio CO2 kiekį veiklos vykdytojas nustato tokiu tikslumu, kad per visą ataskaitinį laikotarpį bendra neapibrėžtis neviršytų 7,5 %. Jeigu atliekant kiekybinį įvertinimą taikomas toks metodas, kad neapibrėžtis viršija 7,5 %, kiekvienas veiklos vykdytojas taiko šią korekciją:

CO2, ataskaitos [t CO2] = CO2, kiekybiškai įvertintas [t CO2] * (1 + (NeapibrėžtisSistemos [%]/100) – 0,075)

kur:

CO2, ataskaitos = į metinę išmetamųjų ŠESD kiekio ataskaitą įtrauktinas per konkretų nuotėkį nutekėjęs CO2 kiekis;

CO2, kiekybiškai įvertintas = taikant kiekybinio įvertinimo metodą nustatytas per konkretų nuotėkį nutekėjęs CO2 kiekis;

NeapibrėžtisSistemos = neapibrėžties lygis, susijęs su kiekybinio įvertinimo metodika, taikoma konkretaus nuotėkio atveju.

---

(1)  Tarptautinis aliuminio institutas; Aliuminio sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolas (angl. The Aluminium Sector Greenhouse Gas Protocol); 2006 m. spalio mėn.; JAV Aplinkos apsaugos agentūra ir Tarptautinis aliuminio institutas; Gaminant pirminį aliuminį išmetamo tetrafluormetano (CF4) ir heksafluoretano (C2F6) kiekio matavimo protokolas (angl. Protocol for Measurement of Tetrafluoromethane (CF4) and Hexafluoroethane (C2F6) Emissions from Primary Aluminum Production); 2008 m. balandžio mėn.

V PRIEDAS

A kategorijos įrenginiams taikomų apskaičiavimu grindžiamų metodikų ir B bei C kategorijos įrenginiuose naudojamo komercinio standartinio kuro apskaičiavimo faktorių būtiniausi pakopų reikalavimai (26 straipsnio 1 dalis)

1 lentelė

A kategorijos įrenginiams taikomų apskaičiavimu grindžiamų metodikų būtiniausios pakopos ir visuose įrenginiuose naudojamo komercinio standartinio kuro apskaičiavimo faktorių pakopos pagal 26 straipsnio 1 dalies a punktą

Veikla / sukėliklio tipas	Veiklos duomenys		Išmetamųjų teršalų faktorius (*1)	Sudėties duomenys (anglies kiekis) (*1)	Oksidacijos koeficientas	Konversijos koeficientas
	Kuro ar medžiagos kiekis	Apatinis šilumingumas
Kuro deginimas
Komercinis standartinis kuras	2	2a/2b	2a/2b	netaik.	1	netaik.
Kitas dujinis ir skystasis kuras	2	2a/2b	2a/2b	netaik.	1	netaik.
Kietasis kuras	1	2a/2b	2a/2b	netaik.	1	netaik.
Masės balanso metodika dujų apdorojimo terminalams	1	netaik.	netaik.	1	netaik.	netaik.
Fakelai	1	netaik.	1	netaik.	1	netaik.
Dujų plovimas (karbonatai)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Dujų plovimas (gipsas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Dujų plovimas (karbamidas)	1	1	1	netaik.	1	netaik.
Naftos perdirbimas
Regeneravimas katalizinio krekingo įrenginiu	1	netaik.	netaik.	netaik.	netaik.	netaik.
Kokso gamyba
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Kuras kaip proceso žaliava	1	2	2	netaik.	netaik.	netaik.
Metalo rūdų deginimas ir kepinimas
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Karbonatų sąnaudos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Geležies ir plieno gamyba
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Kuras kaip proceso žaliava	1	2a/2b	2	netaik.	netaik.	netaik.
Juodųjų ir spalvotųjų metalų gamyba ar apdirbimas, įskaitant antrinį aliuminį
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Proceso metu išsiskiriančios ŠESD	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Pirminio aliuminio gamyba
Išmetamo CO2 masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Išmetamas PFC kiekis (nuolydžio metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Išmetamas PFC kiekis (viršįtampio metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Cemento klinkerio gamyba
Grindžiamas krosnies žaliava (A metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Klinkerio išeiga (B metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Cemento degimo krosnių dulkės	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Nekarbonatinės anglies žaliava	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Kalkių gamyba ir dolomitų bei magnezitų kalcinavimas
Karbonatai (A metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Kitos proceso žaliavos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Šarminių žemių metalų oksidas (B metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Stiklo ir mineralinės vatos gamyba
Karbonatų sąnaudos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Kitos proceso žaliavos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Keramikos produktų gamyba
Anglies sąnaudos (A metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Kitos proceso žaliavos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Šarminių metalų oksidas (B metodas)	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	1
Dujų valymas	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Gipso ir gipso kartoninių plokščių gamyba: žr. „Kuro deginimas“
Celiuliozės ir popieriaus gamyba
Sudėtinės cheminės medžiagos	1	netaik.	1	netaik.	netaik.	netaik.
Suodžių gamyba
Masės balanso metodika	1	netaik.	netaik.	1	netaik.	netaik.
Amoniako gamyba
Kuras kaip proceso žaliava	2	2a/2b	2a/2b	netaik.	netaik.	netaik.
Biriųjų organinių cheminių medžiagų gamyba
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Vandenilio ir sintezės dujų gamyba
Kuras kaip proceso žaliava	2	2a/2b	2a/2b	netaik.	netaik.	netaik.
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
Natrio karbonato ir natrio vandenilio karbonato gamyba
Masės balansas	1	netaik.	netaik.	2	netaik.	netaik.
(„netaik.“ reiškia „netaikoma“)

---

(*1)  Išmetamųjų teršalų faktoriaus pakopos siejamos su preliminariu išmetamųjų teršalų faktoriumi, o anglies kiekis – su visu anglies kiekiu. Mišriose medžiagose biomasės anglies dalis turi būti nustatoma atskirai. 1 pakopa – A kategorijos įrenginių atveju ir visuose įrenginiuose naudojamo komercinio standartinio atveju pagal 26 straipsnio 1 dalies a punktą biomasės anglies daliai taikoma būtiniausia pakopa.